Byla e2-1025-910/2017
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – D. D., L. P., UAB „Vikleta“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, Gerardui Franckevičiui, Agnei Arlikevičiūtei, vertėjaujant Ritai Daškevičienei, Svetlanai Minakovai, dalyvaujant ieškovui K. Š., ieškovų atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, atsakovams Ž. D., E. D., jų atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui, atsakovei G. K., atsakovams D. O., R. O., jų atstovei advokatei Virginijai Žukienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms S. A., A. K., trečiajam asmeniui L. P., trečiųjų asmenų L. P. ir UAB „Vikleta“ atstovei advokatei Virginijai Žukienei, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui V. N., išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų K. Š. ir R. B. ieškinį atsakovams G. K., E. D., Ž. D., D. O., R. O., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – D. D., L. P., UAB „Vikleta“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,

Nustatė

2ieškovai, 2017-06-26 galutinai sutikslinę ieškinio reikalavimus, prašo nustatyti bendraturčių naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )) ( - ), tvarką pagal UAB „Ekeris“ parengtą 2017-06-26 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą:

3ieškovams R. B. ir K. Š. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais: I (70/147 dalys kartu su atsakovais R. O. ir D. O.), II (74 dalys) ir III (50/756 dalys kartu su atsakovais G. K., Ž. D., E. D., Lietuvos Respublika, R. O. ir D. O. bei D. D.), iš viso – 194 kv. m plotu;

4atsakovei G. K. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu III (79/756 dalys), iš viso – 79 kv. m plotu;

5atsakovams Ž. D. ir E. D. parskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu III (192/756 dalys), iš viso – 192 kv. m plotu;

6atsakovui Lietuvos Respublikai parskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu III (289/756 dalys), iš viso – 289 kv. m plotu;

7atsakovams R. O. ir D. O. parskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais: I (77/147 dalys kartu su ieškovais R. B. ir K. Š.), III (5/756 dalys), iš viso – 82 kv. m plotu;

8trečiajam asmeniui D. D. parskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu III (141/756 dalys), iš viso – 141 kv. m plotu.

9Ieškinyje teigiama, kad 2017-06-26 naudojimosi tvarkos planas yra geriausiai bendraturčių interesus atitinkantis variantas, nes: 1) atitinka daugumos atsakovų ir trečiųjų asmenų išreikštą interesą likti prie bendros naudojimosi tvarkos (žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu III); 2) suteikia visiems sklypo bendrasavininkams visišką priėjimą (patekimą) prie sklype esančių inžinerinių tinklų, taip pat galimybę aptarnauti, eksploatuoti savo komercines ir (ar) gyvenamąsias patalpas; 3) atitinka visų atsakovų ir trečiųjų asmenų teismo proceso metu išreikštą nuomonę, kad jie nepretenduoja į sklypo dalį (kiemelį), esančią prie ieškovams nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų (žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu I); 4) suteikia galimybę ieškovams bei atsakovams naudotis sklypu pagal susiklosčiusią istorinę faktinę tvarką; 5) suteikia galimybę ieškovams įgyvendinti savo teisę tinkamai naudotis savo turtu; 6) iš esmės išsprendžia bendraturčių ginčus ir eliminuoja tokių ginčų kilimo galimybę ateityje; 7) neužkerta kelio sklypo bendraturčiams ateityje pagal savo poreikius nusistatinėti naudojimosi tvarką bendro naudojimo plote.

10Ieškinyje nurodyta, kad palikti Žemės sklypą bendram naudojimui yra neįmanoma, nes pagal susiklosčiusią faktinę naudojimosi tvarką Žemės sklypas jau yra naudojamas atskiromis dalimis, o ieškovai yra susikūrę tam tikrą gerbūvį (trinkelės, apšvietimas, želdiniai ir t.t.). Be to, vartai, pro kuriuos patenkama į bendrą sklypą, yra laisvai praeinami ir nesaugūs, todėl atskira sklypo dalis prie priklausančių patalpų ir jų aptvėrimas yra itin svarbūs tolesniam turto saugumui užtikrinti. Pasak ieškovų, Žemės sklypo palikimas bendram naudojimui pažeistų jų teises, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, be to, neišspręstų kilusio ginčo iš esmės, lemtų tolesnius ginčus, tuo tarpu civilinio proceso pagrindinis tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat užkirsti kelią naujo bylos šalių teisinio ginčo kilimui.

11Atsiliepime į ieškinį atsakovai Ž. D. ir E. D. nurodė, kad ieškiniu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad, įvertinus UAB „Ekeris“ parengtą 2017-06-26 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, darytina vienareikšmiška išvada, jog siekiama nustatyti tvarka pažeidžia kitų Žemės sklypo bendraturčių – atsakovų – teises bei teisėtus interesus, neužtikrina šalių interesų pusiausvyros, nes: 1) ieškovai siekia nustatyti naudotis tik sau naudingiausią Žemės sklypo dalį; 2) ieškovams tenkanti naudotis Žemės sklypo dalis yra išskirtinai vertingiausia pagal funkcinę paskirtį; 3) naudojimosi Žemės sklypu tvarką ieškovai siekia nustatyti pagal Žemės sklype savavališkai pastatytos tvoros ribas. Pasak atsakovų, siekiama nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka ieškovai visiškai nepagrįstai neatsižvelgia į racionalumo, protingumo, efektyvumo, stabilumo kriterijus; akivaizdu, kad šalims tenkančios naudotis Žemės sklypo dalys nėra lygiavertės. Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Atsakovų teigimu, kadangi ieškovų atsakovams siūlomos naudotis Žemės sklypo dalys nėra nelygiavertės, tai reiškia, jog ieškovų pasiūlyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka naudojimosi tvarka prieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, yra neracionali, nelogiška, ja tenkinami išskirtinai tik ieškovų interesai kitų bendraturčių sąskaita. Dėl to tokia naudojimosi Žemės sklypu tvarka negali būti nustatoma.

12Atsiliepime į ieškinį atsakovai D. O., R. O., tretieji asmenys L. P., UAB „Vikleta“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad, atsižvelgiant į faktinį Žemės sklypo naudojimą, pastatų (tarp jų – ir komercinės paskirties) paskirtį ir sklype esančius inžinerinius tinklus bei jų apsaugos zonas, Žemės sklype negali būti nustatoma racionali naudojimosi sklypu tvarka. Atsiliepime pažymėta, kad 0,0977 ha ploto Žemės sklypas suformuotas taip, jog jame esantys trys pastatai suformuoja vidinį kiemą: du pastatai yra prie pat gatvės, vienas – vidiniame kieme; įvažiavimas iš ( - ) gatvės į vidinį kiemą – pro vartus tarp dviejų pastatų, turinčių tą patį adresą – ( - ). Pastatai funkcionuoja savarankiškai, juos jungia bendras žemės sklypas. Pastatas, ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), nuo 2002 m nuosavybės teise priklauso L. P.; tai – prekybos paskirties pastatas, šiuo metu jame yra ( - ), prekiaujanti duonos ir pyragų gaminiais. Prie šio pastato pristatytas 23 kv. m pavėsinės tipo statinys, turintis bendrą stogo konstrukciją su pagrindiniu pastatu; tokį pastatą pastato savininkai įsigijo sandorio metu; pavėsinė (sandėliavimui skirta vieta) labai aiškiai matyti atsakovų Orlovų pateiktoje 1990 m fotonuotraukoje. Į L. P. priklausantį pastatą ir jo priestatą įėjimas yra iš vidinio kiemo. Kitas pastatas ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, priklauso keliems savininkams: UAB „Vikleta“ priklauso paslaugų paskirties patalpos, jose nuolat veikia kavinė ( - ). Į kavinės patalpas patenkama iš gatvės, įėjimas į virtuvę ir sandėlius - iš vidinio kiemo; atsižvelgiant į higienos, priešgaisrinės, darbo saugos reikalavimus prekybos, maisto gamybos vietoms, prie nurodytų patalpų būtinas laisvas privažiavimas. Atsiliepime pažymėta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017-02-23 rašte Nr.(1.29-V)2V-194 nurodyta, kad Žemės sklypas patenka į kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Žvėrynu, bei kultūros paveldo objekto – namo ( - ), teritoriją; statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje yra privalomas leidimas statyti naują statinį. Statant 1 grupės nesudėtingą statinį, būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Iki 2010-10-01 galiojusioje Statybos įstatymo redakcijoje, 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad, statant nesudėtingus statinius, statybos leidimas nėra privalomas, tačiau tuo metu galiojusioje statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1.1 papunktis nustatė, jog nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje turėjo būti rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina: savivaldybes administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Iki 2010-10-01 nesudėtingo statinio statybos atveju kultūros objekto teritorijoje buvo būtinas nesudėtingo statinio projektas, suderintas už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgalioto valstybės tarnautojo. Atsiliepime teigiama, kad ieškovas, nesant nustatytos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, sau priskyręs konkrečią sklypo dalį, aptvėrė ją tvora. Atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų paaiškinimus, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovas turės galimybę įteisinti pastatytą tvorą. Dėl to atsakovai ir tretieji asmenys prašo nenustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal ieškovų parengtą projektą. Atsiliepime pabrėžtą, kad jį pateikiančių dalyvaujančių byloje asmenų pozicija – vidinis kiemas, skirtas trims pastatams eksploatuoti, turi likti bendram naudojimui, sklypo naudotojams susitarant dėl sklypo priežiūros, būtinų darbų ir investicijų, kad būtų užtikrinta švara, tvarka, saugumas ir pan.

13Atsiliepime į ieškinį Lietuvos Respublikai atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, pirmiausia yra išskiriamos konkrečios bendrai naudotinos dalys, būtinos žemės sklype esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, o kiekvienam iš bendraturčių atskirai naudotis tenkančios dalys gali būti išskiriamos tik iš likusio t. y. nereikalingo žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, žemės sklypo ploto. Be to, nustatant bendraturčių atskirai naudojamas dalis, turi būti siekiama, kad kiekvienas iš bendraturčių jam skirta atskira žemės sklypo dalimi turėtų galimybę naudotis nepažeisdamas kitų bendraturčių teisių. Kai žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane išskiriamos bendraturčiams atskirai naudotis tenkančios dalys, turi būti užtikrinama, kad bendraturčio atskirai naudojama dalis ribotųsi su bendrai naudojama dalimi, kad asmuo galėtų pasiekti jam išskirtą plotą, nekirsdamas kitam asmeniui išskirtos žemės sklypo dalies. Šios kiekvieno bendraturčio atskirai naudojamos dalys nustatomos proporcingai, atsižvelgiant į bendraturčių valdomą žemės sklypo plotą ir bendram naudojimui skirtą žemės sklypo plotą. Atsiliepime teigiama, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neišskiria visiems Žemės sklypo bendraturčiams atskirai naudojamų sklypo dalių, tačiau atskirai naudoti skirta dalis yra nustatoma tik ieškovams. Tačiau, nustačius atskirai naudojamą Žemės sklypo dalį tik ieškovams, iš esmės negalima nustatyti, ar ieškovai nepažeidė kitų bendraturčių teisių, t. y. ar ieškovai tinkamai proporcingai paskirstė savo valdomos Žemės sklypo dalies atskirai ir bendrai naudojamą plotą ir ar atsakovai taip pat turės galimybę analogišką nuosavybės teise valdomo ploto dalį gauti naudotis atskirai, kai ateityje taip pat išreikš valią išskirti ir jiems atskirai naudojamas Žemės sklypo dalis. Atsiliepime pažymima, kad, atsakovams nutarus nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, jie bus saistomi jau nustatytos dalinės naudojimosi tvarkos, o atsižvelgiant į tai, jog net ir šiuo metu Žemės sklypo bendraturčiams dėl faktinės situacijos ypatybių (Žemės sklypo užstatymo tankio, bendraturčių skaičiaus, statinių dislokacijos, jų paskirčių ir poreikio naudoti juos pagal paskirtį) ypatingai sudėtinga susitarti dėl racionalios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tenkinančios visų bendraturčių lūkesčius, nustatymo, ieškovų teiginys, kad, nustačius tokią dalinę naudojimosi tvarką, atsakovai ateityje galės pagal savo poreikius nusistatyti likusio Žemės sklypo ploto naudojimosi tvarką, kelia pagrįstų abejonių, nes, eliminavus ieškovams atskirai naudotis tenkančią dalį iš bendro Žemės sklypo ploto, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovams toliau priklausys ir dalis bendrai naudojamoje dalyje, atsakovai turės dar labiau apribotas galimybes nusistatyti jų poreikius atitinkančią naudojimosi tvarką. Antra, pagal ieškovų pateiktą planą ieškovai ne tik turės teisę atskirai naudotis laisvu, taisyklingos formos žemės plotu, esančiu šalia jų valdomo pastato, tačiau ir bendrai su visais atsakovais valdomo ploto dalimi, kuri nėra nei pažymėta, nei aiškiai identifikuota Žemės sklypo plane. Taigi iš esmės ieškovams išlieka galimybė naudoti visą Žemės sklypo plotą – dalį jo naudoti atskirai, o kitą dalį – kaip neapibrėžtą dalį iš bendro naudojimo ploto. Tuo tarpu atsakovams paliekama galimybė naudotis Žemės sklypu, išskyrus tą jo dalį, kurią atskirai galės valdyti tik ieškovai. Ieškovų siūloma nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovai atskirai naudotųsi jiems priskirtomis dalimis, o taip pat ir bendrai su kitais bendraturčiais likusia Žemės sklypo dalimi, reikštų, kad ieškovai iš esmės įgytų daugiau teisių, negu kiti Žemės sklypo savininkai. Tai galėtų kelti prielaidas naujiems konfliktams atsirasti. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad nors ieškovai teigia, jog prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, suteikia galimybę naudotis Žemės sklypu taip, kaip jis yra faktiškai naudojamas, tačiau, viena vertus, savavališkas tvoros įrengimas ir dalies bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo užtvėrimas per se negali sukurti tam tikrų teisių, inter alia teisės naudotis konkrečia žemės sklypo dalimi, kita vertus, teismo proceso metu atsakovai nurodė, kad tuo metu, kai ieškovų namo dalis priklausė ankstesniam savininkui, atsakovai, nepaisant tvoros buvimo fakto, turėjo galimybę naudotis Žemės sklypo dalimi, apribota tvora. Išdėstytų argumentų pagrindu valstybei atstovaujanti institucija prašo ieškovų ieškinį dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal UAB „Ekeris“ parengtą 207-06-26 planą atmesti.

14Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. D. atsiliepimo į patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma naudojimosi Žemės sklypu tvarką nustatyti pagal 2017-06-26 planą, nepateikė.

15Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išvadoje nurodė, kad Žemės sklype yra tokie Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai bei jų priestatai: 1) gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), priestatas (prie buto Nr. 2, statytojas – D. D., statybos metai – 2005); 2) prie gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), ties butu Nr. 7 pastatyta 1,6 m aukščio tvora (statytojai – R. B. ir K. Š.; tvora užfiksuota 2004 m.); 3) prie žemės sklypo ( - ), pastatyta malkinė (statytojas R. O.; malkinė pastatyta 2005 m. vietoje buvusio lauko tualeto); 4) prie parduotuvės, kurios pastato unikalus Nr. ( - ), pristatytas sandėliukas-stoginė (statytojas nežinomas, statybos metai – 1985-1990). Išvadoje nurodyta, kad Inspekcija neturi duomenų apie šiems statiniams statyti išduotus statybą leidžiančius dokumentus, nurodyti statiniai pastatyti savavališkai.

16Teismo posėdyje ieškovas, ieškovų atstovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Ekeris“ parengtą 2017-06-26 planą. Ieškovas, ieškovų atstovas pažymėjo, kad atsakovų argumentai, jog ieškovai tvorą atstatė ne buvusioje vietoje, taip pat dėl galimybių prižiūrėti pastato fasadą nebuvimo yra nepagrįsti, juos paneigia į bylą pateikti papildomi įrodymai. Ieškovų atstovas pabrėžė, kad Žemės sklypo dalis, kuria ieškovai siekia naudotis individualiai, ne padidėjo, bet sumažėjo. Be to, ieškovai prašo individualiam naudojimui skirti tik 74 kv. m iš jiems nuosavybės teise priklausančių 194 kv. m Žemės sklypo, ir ši sklypo dalis tesudaro vos 13 proc. Žemės sklypo ploto, liekančio išskaičius pastatų užimamą plotą, taigi atsakovų teiginiai apie proporcingumo principo pažeidimą yra visiškai nepagrįsti.

17Teismo posėdyje atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad prašo ieškinį atmesti dėl atsiliepime išdėstytų argumentų, taip pat pažymėjo, jog ieškovai turėjo atsižvelgti į visų Žemės sklype esančių statinių savininkų interesus naudotis atitinkama sklypo dalimi nuosavybės teise turimiems statiniams eksploatuoti. Atstovės teigimu, nėra pagrindo teigti, kad kiti bendraturčiai ir valstybinės žemės naudotojai turės galimybę naudotis proporcinga žemės sklypo dalimi.

18Teismo posėdyje atsakovų Ž. D. ir E. D. atstovas advokatas, atsakovė Ž. D. nurodė, kad nesutinka su ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka, nes ieškovai prašo skirti jiems naudotis individualiai vertingiausią Žemės sklypo dalį, pažeisdami kitų Žemės sklypo bendraturčių ir naudotojų interesus. Be to, ieškovų pateiktas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jame nenurodyti visi faktiškai sklype savavališki statiniai, neišspręstas privažiavimo prie visų statinių klausimas, automobilių parkavimo klausimas, neįvertintos sklype esančių inžinerinių statinių apsaugos zonos.

19Teismo posėdyje atsakovų D. O. ir R. O., taip pat trečiųjų asmenų L. P., UAB „Vikleta“ atstovė advokatė nurodė, kad prašo ieškinį atmesti dėl procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų. Advokatė pažymėjo, kad jos atstovaujamieji nuosekliai laikosi pozicijos, kad Žemės sklypas, suformuotas trims savarankiškiems pastatams eksploatuoti, turi būti paliktas bendram visų sklype esančių pastatų ir patalpų savininkų naudojimui, nes individualizuotos naudojimosi tvarkos šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės nustatyti. Pasak advokatės, ieškovų siekis pagal neteisėtai pastatytos tvoros ribas nusistatyti individualią Žemės sklypo naudojimosi tvarką prieštarauja bendrajam teisės principui, pagal kurį iš neteisės negali atsirasti teisė.

20Ieškinys atmestinas

21Byloje nustatyta, kad ieškovai K. Š. ir R. B. bei atsakovai D. O., R. O., G. K., Ž. D., E. D., taip pat tretieji asmenys D. D., L. P. ir UAB „Vikleta“ yra atitinkamų patalpų, esančių trijuose pastatuose, kuriems eksploatuoti suformuotas vienas 0,0977 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) ( - ), savininkai.

22Pirmasis pastatas (unikalus Nr. ( - )) ( - ) (toliau – Namas Nr. 1) nuosavybės teise priklauso L. P., šiuo metu šis pastatas išnuomotas ( - ), jame prekiaujama duonos ir pyragų gaminiais.

23Antrasis pastatas (unikalus Nr. ( - )) ( - ) (toliau – Namas Nr. 2) priklauso keliems savininkams: pirmajame aukšte butus turi trečiasis asmuo D. D. (( - )), atsakovė G. K. (( - )), trečiajam asmeniui UAB „Vikleta“ priklauso paslaugų paskirties patalpos, kuriose veikia kavinė ( - ); atsakovams Žanai ir E. D. nuosavybės teise priklauso antrame pastato aukšte esantis butas (( - )).

24Trečiajame pastate (unikalus Nr. ( - )), kurio adresas – ( - ) (toliau – Namas Nr. 3), gyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovams R. B. ir K. Š. (( - )) bei D. ir R. O. (( - )).

25Trys Žemės sklype esantys pastatai sudaro vidinį kiemą: du pastatai (Namai Nr. 1 ir Nr. 2) yra prie gatvės, vienas pastatas (Namas Nr. 3) – vidiniame kieme. Įvažiavimas į vidinį kiemą įrengtas iš ( - ) gatvės – tarp dviejų pastatų Nr. 1 ir Nr. 2.

26Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo metu 0,0977 ha bendro ploto Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: 1) 97/977 dalys - R. B.; 2) 97/977 dalys - K. Š.; 3) 192/977 dalys - E. D. ir Ž. D.; 4) 79/977 dalys - G. K.; 5) 141/977 dalis - D. D.; 6) 82/977 dalys - D. O. ir R. O.; 7) 289/977 dalys - Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos.

27Namo Nr. 1 (unikalus Nr. ( - )), kuris išnuomota ( - ), savininkė trečiasis asmuo L. P., taip pat Namo Nr. 2 (unikalus Nr. ( - )) bendraturtis trečiasis asmuo UAB „Vikleta“ nėra įsigiję nuosavybės teise Žemės sklypo dalies, taip pat nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių dėl jiems nuosavybės teise priklausančioms patalpoms eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalies. Valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos šie tretieji asmenys vertinami kaip valstybinės žemės naudotojai. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šie valstybinės žemės naudotojai yra padavę prašymus išnuomoti jiems atitinkamas Žemės sklypo dalis, tačiau Vilniaus miesto skyrius 2016-11-22 raštais, informavęs pareiškėjus apie valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo tvarką, pasiūlė pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėti žemės sklype esantys statiniai ir jiems eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys.

28Taigi šiuo metu Žemės sklypo savininkai ir naudotojai yra: K. Š. ir R. B., Ž. D. ir E. D., G. K., D. O. ir R. O., D. D., L. P., UAB „Vikleta“.

29Ieškovai R. B. ir K. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką ir, kelis kartus koregavę Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, prašo naudojimosi tvarką nustatyti pagal UAB „Ekeris“ parengtą 2017-06-26 Planą, nustatant naudojimosi tvarką taip, kad jų individualiam naudojimui būtų skirta 74 kv. m ploto Žemės sklypo dalis prie jiems nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, sklypo dalis, užstatyta Namu Nr. 3, būtų naudojama kartu su šiame name gyvenamąsias patalpas turinčiais atsakovais D. ir R. O., o 50 kv. m būtų skirta bendram naudojimui kartu su visais Žemės sklypo bendraturčiais bei naudotojais.

30Dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo

31CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

32Kasacinio teismo nurodyta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas bendro daikto dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017-06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017; kt.).

33Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

34Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

35Dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo kasacinio teismo yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, naudojimosi žemės sklypu tvarka gali būti nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; kt.). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

36Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčiai turi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, aktyviai ieškoti visiems priimtiniausio sprendimo būdo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009).

37Kartu kasacinio teismo pažymima, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003).

38Nagrinėjamu atveju ieškovai teisingai nurodė, kad jie, siekdami Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, parengė ne vieną projektą, siūlydami bendraturčiams galimus naudojimosi tvarkos variantus. Tačiau kartu pažymėtina tai, kad ieškovų parengtuose projektuose visgi nebuvo įvertinti visų Žemės sklypo bendraturčių, be to, Žemės sklype esančių pastatų (patalpų) savininkų, kurie dar nėra išsipirkę ar išsinuomoję jų pastatams (patalpoms) eksploatuoti reikalingos šio Žemės sklypo dalies, interesai naudotis tam tikromis Žemės sklypo dalimis, kad būtų galimybė tinkamai eksploatuoti turimus nuosavybės teise pastatus ar jų dalis.

39Ieškovams pateikus trečią patikslintą UAB „Ekeris“ parengtą 2016-10-28 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir tvirtinant, kad šis planas maksimaliai atitinka visų Žemės sklype esančių žemės naudotų interesus, nes visiems jiems numatytos individualiam naudojimui skirtinos Žemės sklypo dalys prie kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, be to, suformuota bendrojo naudojimo teritorija, teismas 2017-03-28 teismo posėdžio metu buvo nuvykęs į vietos apžiūrą. Jos metu Žemės sklypo naudotojai vietoje parodė, kokių trūkumų turi ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka pagal 2016-10-28 planą (dėl priėjimo ir privažiavimo prie nuosavybės teise priklausančių patalpų ir naudotinų Žemės sklypo dalių; dėl Žemės sklypo naudotojams, kurie nėra išsipirkę ar išsinuomoję jų pastatams eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalies, skyrimo naudotis sklypo dalies, esančios visai kitoje sklypo pusėje, nei jų turimi pastatai ar patalpos).

40Baigęs nagrinėti bylą ir išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, teismas 2017-06-05 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, kad būtų pašalinti byloje esančių įrodymų prieštaravimai, be to, ginčo Žemės sklypo naudotojai pateiktų papildomų įrodymų tiek savo reikalavimams, tiek nesutikimui su ieškovų ieškiniu pagrįsti.

41Ieškovai 2017-06-27 pateikė teismui dar vieną Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nurodydami, jog būtent pagal šį UAB „Ekeris“ 2017-06-26 parengtą planą prašo nustatyti naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarką.

42Teikdami 2017-06-26 planą, ieškovai pažymėjo, kad tokį planą teikia atsižvelgdami į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-05 nutartį.

43Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017-06-05 nutartyje teismas, nurodydamas galimybę ieškovams pateikti alternatyvų Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, rėmėsi 2017-05-16 teismo posėdyje ieškovo išsakyta pozicija, kad ieškovai sutiktų atsisakyti reikalavimo dėl 19 kv. m sklypo dalies, kuri 2016-10-28 plane buvo išskirta jų automobilių parkavimui. Tačiau teismo siūlymas pateikti alternatyvų Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą jokiu būdu nereiškė, kad ieškovai gali teikti tokį planą, kuriame būtų išskirta tik jų siekiama naudotis individualiai Žemės sklypo dalis, neįvertinus kitų Žemės sklypo bendraturčių ir naudotojų galimybių taip pat gauti proporcingas Žemės sklypo dalis individualiam naudojimui, be to, nenumatant, kokios Žemės sklypo dalys visgi reikalingos naudoti bendroms visų Žemės sklypo naudotojų reikmėms.

44Ieškovai prašo nustatyti ginčo Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2017-06-26 UAB „Ekeris“ parengtą planą, remdamiesi tuo, kad siekia naudotis tik ta sklypo dalimi, kuria pagal susiklosčiusį faktinį naudojimąsi jau ketvirtus metus naudojasi jie patys, o iki jiems tampant Namo Nr. 3 dalies bei Žemės sklypo dalies savininkais daugelį metų naudojosi ankstesnė ieškovų gyvenamųjų patalpų savininkė. Pasak ieškovų, tvora, kuri apriboja esamą faktiškai naudojamą kiemelį ir pagal kurios ribą prašoma teismo nustatyti naudojimosi tvarką, yra parodyta registruotame 2004 m. Žemės sklypo plane.

45Viena vertus, ieškovai, siekdami individualiai naudotis Žemės sklypo dalimi, esančia prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų, pagrįstai remiasi faktiškai susiklosčiusiu naudojimusi. Tačiau nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad tvora, juosianti faktiškai ieškovų naudojamą Žemės sklypo dalį, vadinamą jų „kiemeliu“, buvo pastatyta savo nuožiūra, šios tvoros statyba kompetentingų valstybės institucijų įvertinta kaip savavališka. Dėl to pripažintina pagrįsta kitų dalyvaujančių byloje asmenų pozicija, kad ieškovai, siekdami individualiai naudotis 74 kv. m ploto kiemeliu, faktiškai susiklosčiusio naudojimo negali grįsti nors ir prieš daug metų pastatytos, bet savavališkai, tvoros ribomis.

46Pažymėtina, kad, be savavališkai pastatytos tvoros ribų, kitų kriterijų, pagal kuriuos ieškovai jų individualiam naudojimui prašo skirti būtent 74 kv. m, neužstatytos Žemės sklypo dalies, nenurodo. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad ieškovų siekiama naudotis individualiai Žemės sklypo dalis yra centrinėje Žemės sklypo vietoje. Kiti bylos dalyviai teisingai pažymi, kad tai - patogiausia naudotis Žemės sklypo dalis. Tokiu atveju svarbu pagrįsti kiekvieną norimą naudotis individualiai kvadratinį metrą. Juolab šiuo atveju, kai Žemės sklypo naudotojų yra daug ir jie visi turi teisėtą interesą gauti naudotis pakankamą Žemės sklypo dalį, be to, siekti patogaus naudojimo. Kodėl ieškovai patogiausioje Žemės sklypo vietoje prašo individualiam naudojimui būtent 74 kv. m (o ne, pvz., 54, 64 kv. m), teismo proceso metu nepagrįsta.

47Šiuo atveju akcentuotina tai, kad faktinis naudojimasis ieškovų nurodytu „kiemeliu“ susiklostė pastatų ir patalpų savininkams neskaičiuojant, kokio dydžio Žemės sklypo dalimis turi teisę naudotis kiekvienas šiame sklype esančių pastatų ir patalpų savininkas, t. y. nesiaiškinant, ar, skyrus individualiam naudojimui būtent 74 kv. m ploto „kiemelį“, kitiems Žemės sklypo bendraturčiams bei valstybinės žemės naudotojams liks proporcingai žemės individualiam naudojimui, be to, ar bus pakankamai žemės bendroms visų Žemės sklypo naudotojų reikmėms.

48Dėl to nagrinėjamoje byloje, ieškovams siekiant teisiškai įtvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, faktinis Žemės sklypo naudojimas pagal tvoros, kuri, bylos duomenimis, buvo pastatyta savavališkai, ribas, nenustačius, kokio konkretaus dydžio Žemės sklypo dalis teisėtai priklausytų individualiai naudotis gyvenamųjų patalpų, kurios šiuo metu yra ieškovų nuosavybė, savininkui, negali būti lemiantis kriterijus.

49Ieškovai, galutinai suformulavę ieškinio reikalavimus, 2017-06-26 plane jau nenurodė, kokios konkrečios Žemės sklypo dalys, nustačius jų siekiamą naudotis individualiai Žemės sklypo dalį, tektų naudotis kitiems Žemės sklypo bendraturčiams bei naudotojams.

50Tuo tarpu minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).

51Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų įmanoma įvertinti, ar ieškovai teisėtai siekia individualiai naudotis būtent 74 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, turi būti nurodyta, kokio dydžio Žemės sklypo dalys tektų individualiai naudotis kiekvienam iš ginčo Žemės sklype esančių pastatų ir patalpų savininkui. Vadinasi, siekdami įteisinti individualiam naudojimui būtent 74 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, ieškovai turėjo parengti tokį Žemės sklypo tvarkos nustatymo planą, kuris įrodytų, jog ir visiems likusiems Žemės sklype esančių pastatų bei patalpų savininkams tektų naudotis individualiai po tokio dydžio Žemės sklypo dalį, kad būtų proporcinga ieškovų prašomai naudotis individualiai sklypo dalies dydžiui.

52Ieškovai neatliko skaičiavimų ir neįrodė, kad, skyrus jų individualiam naudojimui prie nuosavybės teise turimų patalpų 74 kv. m, t. y. apie 13 proc. pastatais neužstatyto Žemės sklypo ploto (neužstatytas Žemės sklypo plotas – 560 kv. m), kiti šiame Žemės sklype pastatus ir patalpas turintys žemės savininkai bei valstybinės žemės naudotojai taip pat turi galimybę kiekvienas gauti individualiam naudojimui apie 13 proc. neužstatyto Žemės sklypo prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir patalpų (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, kad, išskirsčius individualiam naudojimui Žemės sklypo dalis, būtų galimybė naudotis sklypu taip, jog kiekvienas Žemės sklypo naudotojas turėtų priėjimą (privažiavimą) prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų ir patalpų, būtų išspręstas automobilių statymo, šiukšlių konteinerių buvimo vietų klausimas, liktų žemės kitoms būtinoms bendrosioms reikmėms.

53Tik tokiu atveju teismas galėtų nustatyti, ar ieškovai individualiam naudojimui siekia tokio dydžio Žemės sklypo dalies, koks jiems priklausytų, proporcingai paskirsčius individualiam naudojimui sklypo dalis visiems bendrame Žemės sklype esančių pastatų ir patalpų savininkams. Kadangi ieškovai tokių skaičiavimų neatliko, jie neturi pagrindo teigti, jog ieškiniu prašoma skirti jiems individualiai naudotis Žemės sklypo dalis, kurios ribas žymi tvora, nepažeidžia proporcingumo principo ir kad kitiems pastatų bei patalpų savininkams lieka pakankamai neužstatyto Žemės sklypo ploto, kad jie ateityje galėtų nusistatyti norimą Žemės sklypo naudojimosi tvarką (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

54Ilgai trukusio teismo proceso metu ieškovai, iš tiesų teikdami ne vieną Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, nepateikė tokio, kuriame būtų išskirtos visiems Žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys, taip pat numatytas visų sklypo naudotojų būtinoms bendrosioms reikmėms (privažiavimui prie nuosavybės teise turimų patalpų, šiukšlių konteineriams, automobilių parkavimui ir pan.) naudotinas bendro naudojimo plotas, kuriam suformuoti kiekvienas bendraturtis turėtų skirti proporcingą jam tenkančios pagal turimų statinių ar patalpų plotą Žemės sklypo dalį.

55Šiuo konkrečiu atveju teismas pripažįsta pagrįsta atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos poziciją, kad ieškovų prašoma nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka, kai, be ieškovų siekiamos naudotis individualiai Žemės sklypo dalies, visas likęs sklypo plotas paliekamas naudotis bendrai, yra ydinga. Tokia naudojimosi tvarka iš esmės reikštų, kad ieškovai, turėdami galimybę naudotis individualiai 74 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, likusiu neužstatytu Žemės sklypo plotu naudosis bendrai su visais kitais šio sklypo naudotojais. Nors ieškovai nurodo, kad bendram naudojimui jie skiria 50 kv. m iš 194 kv. m nuosavybės teise turimos Žemės sklypo dalies, tačiau bendro naudojimo teritorija ieškovų pateiktame plane nesuformuota, todėl neaišku, kurioje sklypo dalyje ieškovai skiria 50 kv. m bendram naudojimui. Kadangi visa likusi neužstatyta Žemės sklypo dalis, t. y. 486 kv. m (560 kv. m neužstatytas Žemės sklypo plotas – 74 kv. m ieškovų prašomos naudotis individualiai neužstatytos Žemės sklypo dalies) pagal ieškovų parengtą planą lieka naudotis bendrai visiems Žemės sklypo naudotojams, tai reiškia, kad ieškovams išlieka galimybė naudotis visu Žemės sklypo plotu: dalį jo naudoti atskirai, o kitą dalį – kaip neapibrėžtą dalį iš bendro naudojimo ploto. Tuo tarpu atsakovai galės naudotis Žemės sklypo dalimi, be tos jo dalies, kuria ieškovai naudosis individualiai. Esant tokiai situacijai, sutiktina su Nacionalinės žemės tarnybos argumentais, kad ieškovai iš esmės turėtų daugiau teisių į Žemės sklypą, negu kiti šio sklypo savininkai.

56Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

57Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovų siekiama įteisinti Žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal jų užsakymu UAB „Ekeris“ parengtą 2017-06-26 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, negali būti nustatyta, todėl ieškinys atmestinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Atmetus ieškinį, atsakovai ir tretieji asmenys, dalyvavę atsakovų pusėje, turi teisę reikalauti šio teismo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

60Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

61Spręsdamas dėl šios bylos dalyviams atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

62Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

63Atsakovė G. K. pateikė prašymą priteisti jai 500 Eur išlaidų už advokato D. A. teisinę pagalbą ir 300 Eur už UAB „Geodezijos centras“ parengtą planą.

64Pažymėtina, kad į bylą yra pateikti dokumentai, jog už advokato D. A. paslaugas atsakovė G. K. yra sumokėjusi 300 Eur (2016-10-11 pinigų priėmimo kvitas). Šių išlaidų detalizavimą pagrindžia 2016-09-20 advokato suteiktų paslaugų ataskaita (el. bylos priedo b. l. 90). Įrodymų apie dar 200 Eur sumokėjimą advokatui byloje nėra, todėl pagrįsta ir atsakovei atlygintina atstovavimo išlaidų suma pripažintina 300 Eur suma.

65Taip pat pripažintinos būtinomis, pagrįstomis, todėl atlygintinomis atsakovės patirtos išlaidos už UAB „Geodezijos centras“ suteiktas paslaugas – 300 Eur. Atsakovė, siekdama atsikirsti į ieškovų prašomą nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, turėjo teisę kreiptis į žemėtvarkos specialistus konsultacijų dėl ieškovų prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos, taip pat galimos kitokios ginčo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

66Apibendrinant, atsakovė G. K. turi teisę reikalauti, kad ieškovai lygiomis dalimis atlygintų jai 600 Eur šio teismo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. kiekvienas ieškovas – po 300 Eur.

67Atsakovė Ž. D. pateikė į bylą įrodymus, kad už advokato D. A. teisinę pagalbą šioje byloje sumokėjo 400 Eur (2016-08-16 pinigų priėmimo kvitas).

68Atsakovės nurodytos išlaidos, atsižvelgiant į šio advokato teismo proceso metu suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį (el. bylos priedo b. l. 87 antra pusė), pripažintinos pagrįstomis, protingo dydžio, todėl atlygintinos visa apimtimi. Atsakovei kiekvienas iš ieškovų turėtų atlyginti po 200 Eur aptartų išlaidų.

69Bylos duomenimis, atsakovai Ž. D. ir E. D. už advokato Algio Lukoševičiaus teisinę pagalbą šiame teismo procese turėjo 2420 Eur išlaidų: 181,50 Eur už Žemės sklypo vietos apžiūrą (1,5 val.); 363 Eur už teisines konsultacijas, susipažinimą su bylos duomenimis, papildomų duomenų surinkimą, teisinės išvados ir galimų sprendimų pateikimą (3 val.); 1815 Eur už atsiliepimo į ieškinį ir jo priedų parengimą (1 val.); 60,50 Eur už atstovavimą teisme.

70Sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų dydžio, pažymėtina tai, kad advokato pagalbos išlaidos patirtos (advokatui sumokėta) 2016 m. IV ketvirtį ir 2017 m. I ketvirtį. Užpraėjusių, t. y. 2016 m. II ir III ketvirčių, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, pagal kurį Rekomendacijų pagrindu sprendžiama dėl atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio, buvo atitinkamai 771,90 Eur ir 793,30 Eur. Pagal Rekomendacijų nuostatas maksimalus atlyginimas už atsiliepimo į ieškinį parengimą būtų 1983,25 Eur; už vieną teisinių konsultacijų atstovavimo teisme, dalyvavimo derybose dėl taikos valandą – 79,33 Eur; už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1-8.19 punktuose, teikimą – 79,33 Eur (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.17, 8.19, 8.20 punktai).

71Sutiktina, kad teisinėms konsultacijoms dėl byloje kilusio ginčo reikėjo advokato ataskaitoje nurodytų 3 val. Vadovaujantis Rekomendacijomis, pagrįsta ir atsakovams atlygintina išlaidų už teisines konsultacijas suma pripažintina 237 Eur suma (79 Eur x 3 val.).

72Atsakovų advokatas dalyvavo 2017-03-28 vykusioje vietos apžiūroje, kuri su kelione truko apie pusantros valandos. Dėl to atsakovams atlygintinos advokato dalyvavimo vietos apžiūroje išlaidos, apskaičiuotos vadovaujantis Rekomendacijomis, – 118,50 Eur (79 Eur x 1,5 val.).

73Atsakovų advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose. Ataskaitoje nurodytos išlaidos – 60,50 Eur už atstovavimą teisme – pripažintinos pagrįsto dydžio, todėl atlygintinos visa apimtimi.

74Išlaidos už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą – 1815 Eur, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, parengto procesinio dokumento turinį, apimtį, galimas darbo ir laiko sąnaudas tokiam procesiniam dokumentui parengti pripažintinos gerokai per didelėmis (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas). Pagrįsta ir atsakovams atlygintina atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimo suma šiuo konkrečiu atveju pripažintina 700 Eur suma.

75Apibendrinant, atsakovai Dambrauskai turi teisę reikalauti iš ieškovų 1116 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo – po 558 Eur.

76Nurodytas išlaidas sumokėjo atsakovas E. D., todėl jam ir priteistinas šių išlaidų atlyginimas iš ieškovų.

77Bylos duomenimis, atsakovas R. O. už advokatės teisines paslaugas sumokėjo 363 Eur 2016-12-07 mokėjimo nurodymu ir 1089 Eur 2016-10-20 mokėjimo nurodymu.

78Į bylą yra pateikti tokie dokumentai, detalizuojantys atstovavimo išlaidas: 2016-12-12 PVM sąskaita-faktūra dėl atsiskaitymo už atstovavimą byloje 363 Eur sumai ir 2017-01-15 PVM sąskaita-faktūra už atsiliepimo į ieškinį parengimą 726 Eur sumai. Todėl teismas pagrįsta bei atsakovui atlygintina suma pripažįsta bendrą 1089 Eur, nes būtent dėl tokios sumos yra detalizuota, už kokias teisines paslaugas ir kokio dydžio išlaidos patirtos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokatė Virginija Žukienė parengė tris atsiliepimus į ieškinį, dalyvavo teismui atliekant vietos apžiūrą, atstovavo atsakovams teismo posėdžiuose, todėl, nepaisant fakto, jog advokatė šioje byloje atstovavo keliems dalyvaujantiems byloje asmenims (atsakovams O. bei tretiesiems asmenims L. P. bei UAB „Vikleta“), atsakovo R. O. patirta 1089 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą suma pripažintina pagrįsto dydžio.

79Nurodytas išlaidas sumokėjo atsakovas R. O., todėl jam iš ieškovų priteistina po 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

80Pagal pateiktus į bylą įrodymus, trečiasis asmuo UAB „Vikleta“ turėjo 363 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis, protingo dydžio, todėl trečiajam asmeniui iš ieškovų priteistina po 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

81Ieškovų inicijuoto teismo proceso metu valstybė patyrė 66,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

82Atmetus ieškinį, šios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 33,31 Eur (CPK 96 straipsnis).

83Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

84atmesti ieškinį.

85Iš ieškovo K. Š. (a. k. ( - ) priteisti: atsakovei G. K. (a. k. ( - ) – 300 Eur, atsakovei Ž. D. (a. k. ( - ) – 200 Eur, atsakovui E. D. ( - ) – 558 Eur, atsakovui R. O. ( - ) – 554,50 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Vikleta“ – 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

86Iš ieškovės R. B. (a. k. ( - ) priteisti: atsakovei G. K. (a. k. ( - ) – 300 Eur, atsakovei Ž. D. (a. k. ( - ) – 200 Eur, atsakovui E. D. ( - ) – 558 Eur, atsakovui R. O. ( - ) – 554,50 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Vikleta“ – 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

87Priteisti iš ieškovų K. Š. (a. k. ( - ) ir R. B. (a. k. ( - ) po 33,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. ( - ), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

88Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant... 2. ieškovai, 2017-06-26 galutinai sutikslinę ieškinio reikalavimus, prašo... 3. ieškovams R. B. ir K. Š. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane... 4. atsakovei G. K. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta... 5. atsakovams Ž. D. ir E. D. parskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane... 6. atsakovui Lietuvos Respublikai parskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane... 7. atsakovams R. O. ir D. O. parskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane... 8. trečiajam asmeniui D. D. parskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane... 9. Ieškinyje teigiama, kad 2017-06-26 naudojimosi tvarkos planas yra geriausiai... 10. Ieškinyje nurodyta, kad palikti Žemės sklypą bendram naudojimui yra... 11. Atsiliepime į ieškinį atsakovai Ž. D. ir E. D. nurodė, kad ieškiniu... 12. Atsiliepime į ieškinį atsakovai D. O., R. O., tretieji asmenys L. P., UAB... 13. Atsiliepime į ieškinį Lietuvos Respublikai atstovaujanti Nacionalinė... 14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. D.... 15. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir... 16. Teismo posėdyje ieškovas, ieškovų atstovas nurodė, kad palaiko ieškinio... 17. Teismo posėdyje atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujančios Nacionalinės... 18. Teismo posėdyje atsakovų Ž. D. ir E. D. atstovas advokatas, atsakovė Ž. D.... 19. Teismo posėdyje atsakovų D. O. ir R. O., taip pat trečiųjų asmenų L. P.,... 20. Ieškinys atmestinas... 21. Byloje nustatyta, kad ieškovai K. Š. ir R. B. bei atsakovai D. O., R. O., G.... 22. Pirmasis pastatas (unikalus Nr. ( - )) ( - ) (toliau – Namas Nr. 1)... 23. Antrasis pastatas (unikalus Nr. ( - )) ( - ) (toliau – Namas Nr. 2) priklauso... 24. Trečiajame pastate (unikalus Nr. ( - )), kurio adresas – ( - ) (toliau –... 25. Trys Žemės sklype esantys pastatai sudaro vidinį kiemą: du pastatai (Namai... 26. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo metu 0,0977 ha bendro ploto... 27. Namo Nr. 1 (unikalus Nr. ( - )), kuris išnuomota ( - ), savininkė trečiasis... 28. Taigi šiuo metu Žemės sklypo savininkai ir naudotojai yra: K. Š. ir R. B.,... 29. Ieškovai R. B. ir K. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami... 30. Dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo... 31. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus... 32. Kasacinio teismo nurodyta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju... 33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad savininko teisių... 34. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis... 35. Dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo kasacinio teismo yra... 36. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčiai turi išnaudoti... 37. Kartu kasacinio teismo pažymima, kad teismas, spręsdamas bendraturčių... 38. Nagrinėjamu atveju ieškovai teisingai nurodė, kad jie, siekdami Žemės... 39. Ieškovams pateikus trečią patikslintą UAB „Ekeris“ parengtą 2016-10-28... 40. Baigęs nagrinėti bylą ir išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, teismas... 41. Ieškovai 2017-06-27 pateikė teismui dar vieną Žemės sklypo naudojimosi... 42. Teikdami 2017-06-26 planą, ieškovai pažymėjo, kad tokį planą teikia... 43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017-06-05 nutartyje teismas, nurodydamas... 44. Ieškovai prašo nustatyti ginčo Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal... 45. Viena vertus, ieškovai, siekdami individualiai naudotis Žemės sklypo dalimi,... 46. Pažymėtina, kad, be savavališkai pastatytos tvoros ribų, kitų kriterijų,... 47. Šiuo atveju akcentuotina tai, kad faktinis naudojimasis ieškovų nurodytu... 48. Dėl to nagrinėjamoje byloje, ieškovams siekiant teisiškai įtvirtinti... 49. Ieškovai, galutinai suformulavę ieškinio reikalavimus, 2017-06-26 plane jau... 50. Tuo tarpu minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką iš žemės sklypo... 51. Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų įmanoma įvertinti, ar ieškovai teisėtai... 52. Ieškovai neatliko skaičiavimų ir neįrodė, kad, skyrus jų individualiam... 53. Tik tokiu atveju teismas galėtų nustatyti, ar ieškovai individualiam... 54. Ilgai trukusio teismo proceso metu ieškovai, iš tiesų teikdami ne vieną... 55. Šiuo konkrečiu atveju teismas pripažįsta pagrįsta atsakovui Lietuvos... 56. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, jeigu bendraturčių teisme... 57. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovų siekiama... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 59. Atmetus ieškinį, atsakovai ir tretieji asmenys, dalyvavę atsakovų pusėje,... 60. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato... 61. Spręsdamas dėl šios bylos dalyviams atlygintinų advokato pagalbos išlaidų... 62. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės... 63. Atsakovė G. K. pateikė prašymą priteisti jai 500 Eur išlaidų už advokato... 64. Pažymėtina, kad į bylą yra pateikti dokumentai, jog už advokato D. A.... 65. Taip pat pripažintinos būtinomis, pagrįstomis, todėl atlygintinomis... 66. Apibendrinant, atsakovė G. K. turi teisę reikalauti, kad ieškovai lygiomis... 67. Atsakovė Ž. D. pateikė į bylą įrodymus, kad už advokato D. A. teisinę... 68. Atsakovės nurodytos išlaidos, atsižvelgiant į šio advokato teismo proceso... 69. Bylos duomenimis, atsakovai Ž. D. ir E. D. už advokato Algio Lukoševičiaus... 70. Sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų dydžio, pažymėtina tai, kad... 71. Sutiktina, kad teisinėms konsultacijoms dėl byloje kilusio ginčo reikėjo... 72. Atsakovų advokatas dalyvavo 2017-03-28 vykusioje vietos apžiūroje, kuri su... 73. Atsakovų advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose.... 74. Išlaidos už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą – 1815 Eur,... 75. Apibendrinant, atsakovai Dambrauskai turi teisę reikalauti iš ieškovų 1116... 76. Nurodytas išlaidas sumokėjo atsakovas E. D., todėl jam ir priteistinas šių... 77. Bylos duomenimis, atsakovas R. O. už advokatės teisines paslaugas sumokėjo... 78. Į bylą yra pateikti tokie dokumentai, detalizuojantys atstovavimo išlaidas:... 79. Nurodytas išlaidas sumokėjo atsakovas R. O., todėl jam iš ieškovų... 80. Pagal pateiktus į bylą įrodymus, trečiasis asmuo UAB „Vikleta“ turėjo... 81. Ieškovų inicijuoto teismo proceso metu valstybė patyrė 66,62 Eur... 82. Atmetus ieškinį, šios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į... 83. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259,... 84. atmesti ieškinį.... 85. Iš ieškovo K. Š. (a. k. ( - ) priteisti: atsakovei G. K. (a. k. ( - ) –... 86. Iš ieškovės R. B. (a. k. ( - ) priteisti: atsakovei G. K. (a. k. ( - ) –... 87. Priteisti iš ieškovų K. Š. (a. k. ( - ) ir R. B. (a. k. ( - ) po 33,31 Eur... 88. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...