Byla 2A-1124-104/2014
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-14937-101/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Biudžetinei įstaigai ,,Gamtos tyrimų centras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas A. B. pateikė ieškinį atsakovui Biudžetinei įstaigai Gamtos tyrimų centras dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašė :

  • pripažinti atsakovo biudžetinės įstaigos Gamtos tyrimų centras 2008 m. gegužės 20 d. sudarytos terminuotos darbo sutarties Nr. 935 nutraukimą direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. P-6/29-3 DK 129 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu „esant ypatingam atvejui, kai negalima darbuotojo perkelti į kitą darbą“ neteisėtu;
  • pripažinti, kad darbo sutartis pasibaigė DK 129 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu pagrindu „išmokant vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką“;
  • priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gegužės 20 d., trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką;
  • priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

4Nurodė, kad 2008 m. gegužės 20 d. šalys sudarė terminuotą darbo sutartį, kuria ieškovas priimtas dirbti Vilniaus universiteto Ekologijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju laikotarpiui nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. gegužės 20 d. Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1800 Ekologijos institutas reorganizuotas į biudžetinę įstaigą Gamtos tyrimų centrą, į kurį nuo 2010 m. sausio 1 d. ieškovas buvo perkeltas dirbti. 2011 m. kovo 1 d. atsakovas įteikė ieškovui įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą DK 129 straipsnio pagrindu nuo 2011 m. liepos 1 d. dėl atsakovui 2011 m. skirtų biudžeto lėšų deficito 2011 m. liepos 1 d. naikinant vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybę Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijoje. Direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu nuo 2011 m. liepos 1 d. ieškovas atleistas iš darbo DK 129 straipsnio 5 dalies pagrindu, išmokant priskaičiuotą darbo užmokestį už 2011 m. birželio ir liepos mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Taigi darbo sutartis su ieškovu nutraukta esant ypatingam atvejui, kai negalima darbuotojo perkelti į kitą darbą, tačiau, ieškovo nuomone, jo palikimas darbe nesukurtų ypatingos situacijos. Atsakovas skelbė konkursus įvairioms pareigoms atsakovo įstaigoje; lėšų deficitas yra laikinas, atsakovas gauna valstybinį finansavimą, kuris skiriamas iš anksto. Atsakovas nesiūlė ieškovui kito darbo. Ieškovui iki senatvės pensijos liko mažiau kaip penkeri metai, nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, tai pripažįstama neįgalumu. Darbo sutartis galėjo būti nutraukta tik išmokant vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį iki terminuotos darbo sutarties pabaigos. Nepertraukiamasis ieškovo darbo stažas atsakovo įstaigoje buvo daugiau kaip dešimt metų, todėl ieškovui turėjo būti išmokėta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ieškovui priteistinas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Nutraukdamas darbo sutartį atsakovas ne visiškai atsiskaitė su ieškovu, todėl jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką.

5Atsakovas Biudžetinė įstaiga „Gamtos tyrimų centras“ (toliau BĮ „GTC“) su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad darbdavys, nutraukdamas terminuotą darbo sutartį, nepažeidė DK 129 str. 5 d., nes darbo sutartį nutraukė esant svarbiai priežasčiai – biudžeto lėšų deficitui ir esant ypatingam atvejui, kuris konkrečiu atveju sietinas su atsakovo specifine veikla ir deficito mastu. Atsakovo direktoriaus įsakymu sudaryta Laikinojo vidaus audito komisija nustatė, kad bendras BĮ „GTC“ biudžeto lėšų deficitas darbo užmokesčiui 2010 12 31 d. yra apie 25,7 tūkst. Lt, o lygindama 2011 m. planuojamus gauti biudžeto asignavimus su darbo užmokesčio fondo poreikiu 2001 metais nustatė biudžeto lėšų deficitą beveik 0,5 mln. litų. Komisija siūlė ne tik mažinti darbuotojų skaičių, bet ir taikyti kitas deficito mažinimo priemones. Darbdavys pirmiausia įgyvendino Komisijos siūlymus, nesusijusius su darbuotojų atleidimu, tačiau paaiškėjus, kad deficito sumažinti nepavyks, ėmėsi priemonių įgyvendinti komisijos siūlymą atlikti sąlyginių etatų mažinimą pagal darbuotojų reitingą, nustatomą atsižvelgiant mokslinės veiklos vertinimo ir dalyvavimo projektuose rezultatus. Atsakovo direktoriaus sudaryta komisija įvertino atsakovo kamieninių padalinių darbuotojų kvalifikaciją ir ieškovo kvalifikaciją lygino su visais kitais darbuotojais, Ekologijos institute užimančiais vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybes, bei nustatė, kad jo kvalifikacija yra žemesnė nei kitų darbuotojų. Vienas svarbiausių mokslo darbuotojų kvalifikacijos vertinimo kriterijų yra mokslinių straipsnių, paskelbtų tarptautiniuose leidiniuose, skaičius, nes nuo šio rodiklio priklauso visos įstaigos finansavimas ir konkurencingumas. Institucijai finansavimas moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai apskaičiuojamas pagal jai priskirtus norminius etatus ir institucijos mokslo (meno) veiklos vertinimo rezultatus. Šie rezultatai apima mokslo (meno) darbus, įvertintus vadovaujantis LR švietimo ir mokslo ministro patvirtinta metodika, lėšas, gautas dalyvaujant tarptautinių mokslo programų projektuose, lėšas, gautas vykdant ūkio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymus. Atsakovo kamieniniams padaliniams (kurių pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir kurie nėra kitų padalinių sudėtyje) – Ekologijos institutui, Geologijos ir geografijos institutui ir Botanikos institutui – atitinkama lėšų dalies turės būti apskaičiuota ir paskirstyta pagal ankstesniais metais Ekologijos institutui, Geologijos ir geografijos institutui ir Botanikos institutui moksliniams tyrimams, eksperimentinės plėtros veiklai skirtas lėšas, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos rezultatus ir vadovaujantis valstybiniams mokslinių tyrimų institutams taikomais lėšų paskirstymo principais. Tad atsakovo išlikimas mokslo konkurencinėje veikloje ir kartu biudžetinio finansavimo gavimas priklauso nuo mokslinių publikacijų, o ieškovas kaip tik tokių publikacijų neskelbė, nors tai jam priklausė ir pagal pareigybės 6.5 punktą. Darbdavys kreipėsi į Finansų bei Švietimo ir mokslo ministerijas dėl sutarčių dėl finansavimo skyrimo būtino papildomo finansavimo. Jokių naujų darbo vietų darbdavys nekūrė, nes jis privalo skelbti konkursus pareigybėms, kurias užėmusių mokslo darbuotojų kadencijos baigiasi. Kitas darbas darbuotojui gali būti siūlomas ir suteikiant darbuotojui informaciją apie laisvas darbo vietas įmonėje ir sudarant sąlygas įspėtam apie atleidimą darbuotojui pareikšti norą būti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvą dėl perkėlimo. Visi ieškovo minėti projektai vykdyti tik dėl atsakovo laimėtų viešųjų pirkimų konkursų, kurių išdavoje atsakovas privalėjo užsakovui atlikti sutartus darbus per atitinkamus terminus. Ieškovas tik atsakovo įsakymu buvo skiriamas vienu iš projekto vykdytojų ir už papildomai atliekamus darbus jam buvo mokami priedai iš projekto gautų lėšų, tačiau atsakovas ir toliau mokėjo ieškovui atlyginimą iš biudžetinių lėšų už jo pagrindinį darbą ir šio darbo užmokesčio dalies niekaip neįtakojo ir nepadengė iš projektų gautas finansavimas. Atsakovas lyginamuoju aspektu įvertino darbuotojų kvalifikaciją ir nustatė, kad ieškovo kvalifikacija yra žemesnė nei kitų darbuotojų, todėl jam nėra taikoma pirmenybė pagal DK 135 str. Atsakovas nežinojo, kad ieškovas yra neįgalus, o pats ieškovas nesiėmė jokių veiksmų informuoti atsakovą apie savo neįgalumą. Būtent darbdavio diskrecija nutraukti terminuotą sutartį iki jos termino pabaigos, sumokėjus darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Ieškovas netinkamai interpretuoja darbo stažą. Ieškovą ir atsakovą ir toliau sieja darbo santykiai, tik pagal kitą terminuotą darbo sutartį, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos faktą. Nurodė, kad Švietimo ministerija skyrė lėšų išmokėti tik išeitinėms išmokoms. Darbdavys nesiekė jokio asmeninio susidorojimo, atliktas lokalus auditas, vertinti visi darbuotojai. Ddarbdavys žinojo, kad ieškovui liko mažai iki pensijos, todėl įspėjo prieš 4 mėnesius, o papildomos socialinės garantijos taikomos tik tada, kai darbuotojo kvalifikacija ne žemesnė. Darbo santykiai buvo nutrūkę, darbuotojas atleistas iš darbo, kitą dieną priimtas, bendras darbo stažas nenutrūko. Darbdavys skaičiavo ieškovo darbo stažą išeitinei išmokai nuo paskutinės terminuotos darbo sutarties sudarymo dienos. Antras ieškinio reikalavimas nepagrįstas, nes darbdavio diskrecijos teisė yra pasirinkti, pagal kurį kriterijų atleisti darbuotoją. Darbuotojas elgiasi nesąžiningai, reikalaudamas ir išeitinės kompensacijos, irvidutinio darbo užmokesčio priteisimo iki kadencijos pabaigos. Ieškovas neginčijo komisijos sprendimo, nedalyvavo konkursuose, nevykdė mokslinės veiklos.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimas

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovo įspėjimas apie būsimą ieškovo atleidimą iš darbo atitinka visus DK 130 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytus reikalavimus. Ieškovas įspėjimą gavo 2011 m. kovo 1 d., t. y. prieš keturis mėnesius iki atleidimo 2011 m. liepos 1 d. (DK 129 straipsnio 4 dalis, 130 straipsnio 1 dalis). Teisme kilus ginčui dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti svarbių priežasčių ir ypatingo atvejo, kuriais jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. S. v. Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas, bylos Nr. 3K-3-471/2008). Pagal DK 129 straipsnio 2 dalį darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažinti svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. P. v. UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, bylos Nr. 3K-3-311/2004). Atsakovo direktoriaus 2010 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-11-22-1 sudaryta Laikinojo vidaus audito komisija finansinės veiklos, biudžeto deficito įvertinimui atlikti nustatė, kad bendras atsakovo biudžeto lėšų deficitas darbo užmokesčiui 2010 m. gruodžio 31 d. yra apie 25,7 tūkst. Lt, o lygindama 2011 m. planuojamus gauti biudžeto asignavimus su darbo užmokesčio fondo poreikiu 2011 m. nustatė biudžeto lėšų deficitą beveik 0,5 mln. Lt. Komisija rekomendavo mažinti darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į jų darbo našumą, Ekologijos institute iki 2011 m. liepos 1 d. rekomendavo atleisti 3-5 darbuotojus. Atsakovo direktoriaus 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-12-14-1 sudaryta darbuotojų atrankos komisija įvertino kamieninių padalinių darbuotojų kvalifikaciją, ieškovo kvalifikaciją lygino su visais kitais darbuotojais, Ekologijos institute užimančiais vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybes, t. y. vertino tų Ekologijos instituto mokslo darbuotojų kvalifikaciją, kurie per paskutinius penkerius metus (2005-2010 m.) nepaskelbė nė vieno straipsnio tarptautiniuose leidiniuose. Pagal ieškovo pareigybinės instrukcijos 6.5 punktą ieškovas turėjo skelbti mokslinius straipsnius leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje ISI Web of Science, tačiau to nedarė.

8Gamtos tyrimų instituto direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. P-2-28-3 dėl ekonominių priežasčių – Gamtos tyrimui centrui 2011 m. skirtų biudžeto lėšų deficito, 2011 m. liepos 1 d. nurodyta naikinti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybę Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijoje. Taigi konkreti ieškovo atleidimo iš darbo priežastis buvo vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybės Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijoje, kurioje dirbo ieškovas, panaikinimas. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-156/2008, išaiškinimus, teismas nustatė, kad tai buvo svarbi priežastis, sudaranti pagrindą atsakovui nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 129 straipsnio pagrindu.

9Ieškovui įteiktame 2011 m. kovo 1 d. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą atsakovas nurodė, kad informacija apie laisvas darbo vietas skelbiama Gamtos tyrimų centro interneto svetainėje. Darbdavys viešai skelbė apie laisvas darbo vietas ir ieškovas turėjo galimybę susipažinti su šia informacija. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad atsakovas įvykdė pareigą pasiūlyti ieškovui kitą darbą dar įspėjimo įteikimo metu, todėl, ieškovui nepretendavus į laisvas darbo vietas, pagal DK 129 straipsnio 5 dalį egzistuoja faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. AB „Vilniaus pergalė“, bylos Nr. 3K-3-158/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. B. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-102/2009).

10Atsakovas dėl papildomo būtino finansavimo 2010 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, su kuria 2010 m. gruodžio 13 d. ir 2010 m. balandžio 27 d. sudarytos Lėšų naudojimo sutartys, atsakovui skiriant lėšas atleistų darbuotojų socialinių išmokų išmokėjimo užtikrinimui, darbo vietų kūrimui ir atnaujinimui, trijų mokslinių leidinių leidybai ir teisinėms paslaugoms. Atsakovas turi pareigą skelbti konkursus pareigybėms, kurias užėmusių mokslo darbuotojų kadencijos baigiasi, kas sietina su „darbo vietų kūrimu ir atnaujinimu“. Už ieškovo atliekamus darbus pagal projektus atsakovas, be darbo sutartyje numatyto atlyginimo ieškovui papildomai mokėdavo priedus iš projekto gautų lėšų. 2011 m. kovo 1 d. šalys yra sudariusios terminuotą darbo sutartį (iki 2011 m. lapkričio 30 d.) konkretaus projekto vykdymui, todėl akivaizdu, kad darbdavys siekia racionaliai naudoti gaunamą finansavimą. Taigi darbdaviui susiklostė ypatingas atvejis, kai ieškovas neskelbė mokslinių publikacijų (nors nuo jų priklauso atsakovo biudžetinio finansavimo gavimas, atsakovo darbo užmokesčio biudžetui nustatytas deficitas), o papildomas finansavimas skiriamas atleistų darbuotojų socialinių išmokų išmokėjimo užtikrinimui, ir ieškovo pagal 2008 m. gegužės 20 d. darbo sutartį perkelti jo sutikimu į kitą darbą nebuvo galimybės. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl įstatyme nustatytų garantijų neįgaliesiems taikymo, nes ieškovas neinformavo atsakovo apie turimą neįgalumą (DK 35 straipsnio 1 dalis, 36 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnis, CPK 178 straipsnis). DK 130 straipsnio 1–5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. Ieškovo kvalifikacija įvertinta kaip žemesnė nei kitų darbuotojų, todėl ieškovas neturi pirmenybės likti darbe DK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

11Atsakovas išmokėjo ieškovui trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoką, apskaičiavęs stažą pagal paskutinę terminuotą darbo sutartį. Teismas rėmėsi Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 940 „Dėl darbo stažo skaičiavimo tvarką iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašo patvirtinimo“ 7.1 punktu ir nurodė, kad ieškovas nepertraukiamai dirbo nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. liepos 1 d., t. y. darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį truko 37 mėnesius, atsakovas pagrįstai apskaičiavo išeitinę išmoką pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

12Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka ir grindžia šiais argumentais:

141. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistavo darbo sutarties nutraukimui būtina sąlyga – ypatingas atvejis. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas dvi skirtingas DK 129 straipsnyje įtvirtintas teisines kategorijas – svarbią priežastį ir ypatingą atvejį sutapatino ir laikė, kad atsakovo biudžeto finansavimo deficitas yra ta priežastis, kuri sudaro prielaidas darbo sutarties nutraukimui, ypatingas atvejis, kaip jis suprantamas DK 129 straipsnio 4, 5 dalių prasme, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nebuvo analizuojamas. Ypatingas atvejis, kuriuo remiantis DK 129 straipsnio 5 dalies pagrindu gali būti nutraukiama darbo sutartis, gali būti pripažįstama tik tokia situacija, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, t. y. turi egzistuoti išimtinė, svaresnė nei DK 129 straipsnio 1-2 dalyse numatytais atvejais, darbo sutarties nutraukimo priežastis. Tokios situacijos, kuri iš esmės pažeistų atsakovo interesus palikus apeliantą dirbti iki terminuotos darbo sutarties termino pabaigos, byloje nenustatyta.

152. Byloje pateikti duomenys apie apelianto nu 2004 metų vykdytus projektus, kuriems jis vadovavo ir kurie buvo finansuojami Vilniaus miesto administracijos lėšomis. Atsakovas gaudavo 15 procentų nuo projekto vertės kaip projekto aptarnavimo išlaidas. Bendra apelianto vykdytų ir vadovautų projektų vertė sudarė 781 433 Lt, atsakovui projekto aptarnavimo išlaidų dengimui per tą laiką teko 119 346 Lt, o už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki atleidimo iš darbo atitinkamai – 446 533 Lt ir 69 111 Lt. Vertinant darbo užmokesčio, mokėto pagal terminuotą darbo sutartį sumą už laikotarpį iki jos nutraukimo ir atsakovo iš apelianto vykdomų projektų gautos projektų vertės dalies santykį, pasak apelianto, akivaizdu, kad apelianto darbo vietos išlaikymas atsakovui nieko nekainavo. Ši aplinkybė patvirtina, jog apeliantas nebuvo nuostolingas darbdaviui, o priešingai, kūrė pridėtinę vertę, taigi apelianto palikimas darbe nebūtų sukūręs darbdaviui ypatingos situacijos.

163. Tiek prieš įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą pateikimą, tiek ir vėliau atsakovas skelbė ne vieną konkursą įvairioms pareigoms užimti. Taigi naujų darbo vietų steigimas ir naujų darbuotojų priėmimas paneigia 2011 m. kovo 1 d. įspėjime nurodytą darbo sutarties nutraukimo priežastį. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad konkursus pasibaigusioms mokslo darbuotojų vietoms užimti atsakovas privalo skelbti pagal įstatymą, todėl tai nelaikytina naujų darbo vietų kūrimu.

174. Ieškovas darbo sutarties nutraukimą grindė ekonominėmis priežastimis, tačiau teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta dėl struktūrinių pertvarkymų darbovietėje.

185. Teismas netyrė aplinkybės, kodėl darbdavys padarė išvadą, kad apelianto kvalifikacija yra žemesnė už likusių darbuotojų. Teismas tiesiog rėmėsi atsakovo darbuotojų atrankos komisijos išvada kaip objektyviai teisinga. Atsakovas reikalavimus mokslo darbuotojams, remdamasis 2009 m. spalio 12 d. Mokslo tarybos nutarimu Nr. VII-20 patvirtintu ,,Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų aprašu“, taikė atbuline data, nors darbo sutartis su apeliantu buvo sudaryta 2008 m. gegužės 20 d. Komisija nepagrįstai rėmėsi išimtinai vienu, įsakyme net nenumatytu, kriterijumi – mokslinių straipsnių, paskelbtų tarptautiniuose leidiniuose skaičiumi. Itin neobjektyvu buvo vertinti darbuotojų, kurie skirtingu metu yra sudarę darbo sutartis, kvalifikaciją pagal paruoštų straipsnių kiekį konkrečiai datai, nes vienų darbuotojų kadencija gali baigtis, kitų dar būti tik prasidėjus ir pan.. Kadangi buvo pristatęs savo darbdaviui planuojamų spausdinti straipsnių planą, nėra pagrindo teigti, kad iki kadencijos pabaigos nebūtų parengęs reikiamo straipsnių skaičiaus ir jie nebūtų publikuoti. Darbdavio sudaryta komisija, nustatant Gamtos tyrimų centro darbuotojų kompetenciją, mokslinių straipsnių, paskelbtų tarptautiniuose leidiniuose kriterijų nepagrįstai suabsoliutino, ir neįvertino kitų darbuotojų skelbtų straipsnių. Komisija taip pat visiškai nepagrįstai neįvertino apelianto patirties vykdant net 11 projektų. Kvalifikacijos vertinimo kriterijumi negalėjo būti ir vadovavimas doktorantams, nes tai nėra atsakovo prioritetinė veiklos sritis, be to, doktorantų skaičius, jų poreikis atskirose mokslo srityse ar specializacijos laboratorijose yra planuojamas visos institucijos mastu, tai susiję ir su finansavimo skyrimo klausimu.

196. 2008 m. gegužės 20 d. dalyvavo Vilniaus universiteto ekologijos instituto skelbtame konkurse ir užėmė vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybę, kaip atitinkantis galiojančius kvalifikacijos reikalavimus, todėl nėra aišku, kodėl po tokio trumpo laiko Komisija jo kvalifikaciją nurodo kaip neatitinkančią kvalifikacinių reikalavimų bei ją vertina už laikotarpį nuo 2005 metų.

207. Komisija rekomendavo atleisti 14 darbuotojų, tačiau realiai buvo atleisti tik du darbuotojai. Ši aplinkybė rodo, jog darbo sutarčių su konkrečiais darbuotojais nutraukimo faktą nulėmė ne komisijos rekomendacijos.

218. DK 135 straipsnis asmenims, kurie turi ne mažesnį kaip 10 metų nepertraukiamą darbo stažą, numato pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Teismas šios nuostatos jo atžvilgiu netaikė, pripažinęs, kad ši nuostata taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija ne žemesnė už kitų tos pačios įstaigos darbuotojų. Jo kvalifikacija kaip žemenė nustatyta nepagrįstai.

229. Teismas be pagrindo sureikšmina aplinkybę dėl tariamo atsakovo nežinojimo apie apelianto neįgalumo – neįgalumas yra viena iš DK 129 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų garantijų, kad šiais asmenimis darbo sutartys gali būti nutraukiamos tik ypatingais atvejais. Tokia garantija apeliantui galioja tiek pagal DK 129 straipsnio 4 dalį, tiek ir pagal DK 129 straipsnio 5 dalį.

2310. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas neturi nepertraukiamo darbo stažo ir atsakovas teisingai apskaičiavo išeitinę kompensaciją. Darbo stažas negali būti laikomas pertraukiamu, jei darbo santykiai realiai nenutrūksta, o yra tik iš naujo sudaromos terminuotos darbo sutartys.

24Atsakovas Biudžetinė įstaiga ,,Gamtos tyrimų centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą ,prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tyrė ne tik aplinkybes, susijusias su svarbios iš darbo atleidimo priežasties buvimu, bet visas kitas reikšmingas bylai aplinkybes, leidusias teismui pagrįstai konstatuoti, kad buvo ypatingas atvejis, sudaręs pagrindą atleisti apeliantą iš darbo. Ypatingą atvejį patvirtina ženklus atsakovo darbo užmokesčio fondo deficitas, specifinės veiklos vykdymas, pasireiškiantis mokslinės produkcijos teikimu, turinčiu tiesioginį sąlytį su būsimu finansavimu bei darbdavio veiksmai kreipiantis dėl papildomo būtino finansavimo tiek į Finansų ministeriją, tiek į Švietimo ir mokslo ministeriją ir pastarosios su atsakovu sudarytos sutartys dėl finansavimo skyrimo darbuotojų išeitinėms kompensacijoms išmokėti. Tokiais veiksmais steigėjas aiškiai pritarė pareigybių mažinimui. Naujos darbo vietos, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo kuriamos. Į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai, o likus mažiau kaip 3 mėnesiams iki mokslo ir studijų institucijų dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Tvirtina, jog apeliantas nepagrįstai nurodo, kad tik jo nuopelnas, jog įstaiga gavo papildomų lėšų ir projektų ir, kad apelianto darbo vieta nieko nekainavo darbdaviui. Visi apelianto paminėti projektai vykdyti tik dėl atsakovo laimėtų viešųjų pirkimų konkursų, kurių išdavoje atsakovas privalėjo užsakovui atlikti sutartus darbus, kurių vykdymui atsakovas paskirdavo atsakingus asmenis. Už papildomai atliekamus darbus apeliantui buvo mokami priedai iš projekto vykdymo metu gautų lėšų, tačiau atlyginimas apeliantui buvo mokamas iš biudžeto lėšų ir šio užmokesčio niekaip neįtakojo iš vykdomų projektų gaunamos pajamos. Tvirtina, jog darbdavys, siekdamas sumažinti darbuotojams neigiamas pasekmes įgyvendino visu komisijos siūlymus, nesusijusius su darbuotojų atleidimu, tačiau paaiškėjus, kad ženklaus darbo užmokesčio biudžeto lėšų deficito nepavyks sumažinti, ėmėsi priemonių įgyvendinti komisijos siūlymą atlikti sąlyginį etatų mažinimą pagal darbuotojų reitingą, nustatomą atsižvelgiant į mokslinės veiklos vertinimo ir dalyvavimo projektuose rezultatus. Komisija, palyginusi visų institute esamų vyresniųjų mokslo darbuotojų kvalifikaciją, nustatė, kad apelianto kvalifikacija yra žemesnė nei kitų darbuotojų. Atsakovo išlikimas mokslo konkurencinėje veikloje ir kartu biudžetinio finansavimo gavimas priklauso nuo mokslinių publikacijų skaičiaus, o apeliantas kaip tik tokių publikacijų neskelbė, nors tai jam priklausė pagal pareigybės aprašymo 6.5 punktą. Mokslo visuomenėje ir ypač vertinant mokslo darbuotojo kvalifikaciją reikšmę turi ne bet kokie straipsniai, bet tik paskelbti tarptautiniuose mokslo leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje. Mokslinėje bendruomenėje mokslininkų, neturinčių tokių publikacijų, kvalifikacija vertinama neigiamai. Nors apeliantas nurodo, kad jo kvalifikacija yra teigiama, tačiau teismui taip ir nepateikė nei vieno įrodymo, jog per savo paskutinę kadenciją turi paskelbęs ar ketino paskelbti bent vieną straipsnį tarptautiniuose mokslo leidiniuose, kurie yra referuojami ir turi citavimo indeksą. Be to, atsakovas nurodo, kad DK 135 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatyta darbuotojų pirmenybės teisė nėra absoliuti, o tik sąlyginė ir jos taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, lyginant su visų kitų to pačios kvalifikacijos darbuotojų toje darbovietėje, kvalifikacija (DK 135 str. 2 d.). Atsakovas lyginamuoju aspektu įvertino darbuotojų kvalifikaciją ir nustatė, kad apelianto kvalifikacija yra žemesnė nei kitų darbuotojų, todėl jam nebuvo taikyta pirmenybė pagal DK 135 straipsnį. Atsakovas atsižvelgė į apeliantui likusį amžių iki pensijos ir jį įspėjo dėl atleidimo prieš keturis, o ne prieš du mėnesius. Tais atvejais, kai įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą gavęs darbuotojas, elgdamasis nesąžiningai arba neprotingai, nepraneša darbdaviui aplinkybių, reikšmingų teisės aktuose numatytoms garantijoms taikyti, o darbdavys tų aplinkybių objektyviai nežino, tai šį darbuotoją atleidus iš darbo netaikant atitinkamų garantijų, objektyviai pažeista darbuotojo teisė gali būti neginama (DK 135 str. 1 d., 36 str. 1 d.). Esant ginčui, aplinkybės, kad darbdavys žinojo apie darbuotojui taikytiną garantiją, įrodinėjimo pareiga tenka darbuotojui. Šiuo atveju atsakovas nežinojo apie tai, kad apeliantas yra neįgalus, o pats apeliantas nesiėmė jokių veiksmų savalaikiai informuoti atsakovą apie savo neįgalumą, todėl teismas dėl šios aplinkybės teisingai atmetė apelianto argumentus. Taip pat pažymi, kad atsakovas tinkamai skaičiavo apeliantui išmokėtiną išeitinę kompensaciją.

25Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

26Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą – pripažino, kad ieškovas įgijo teisę į penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 4 d. nutartimi konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino, kad nepertraukiamasis darbo stažas negali būti dirbtinai pertraukiamas, kai ieškovas vieną dieną atleistas, o kitą dieną vėl priimtas į darbą, todėl pripažindamas ieškovui teisę į penkių mėnesių dydžio išeitinę išmoką apeliacinės instancijos teismas teisės taikymo klaidos nepadarė.

27Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

28Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai nepakankamai išanalizavo faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo nustatytų kriterijų taikymu, nes teismų liko neįvertinta aplinkybė, jog ieškovas 1998 metais yra paskelbęs straipsnį leidinyje, referuojamame duomenų bazėje ISI Web of Science, taip pat nuo 2005 iki 2010 metų yra vadovavęs 11 projektų, nors Byloje pateikti duomenys apie ieškovo vadovautus projektus, tačiau bylą nagrinėję teismai neišanalizavo ir neįvertino jo argumentų, kad Darbuotojų atrankos komisijos siūlymo lentelėje Nr. 6 nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, nes ties ieškovo praktinės patirties (vadovavimo projektais) vertinimu yra nurodytas nulis, kai, pasak ieškovo, jis turi didelę vadovavimo projektams patirtį. Atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą taip pat neargumentuojama, kodėl atsakovo patirtis vadovaujant projektams įvertinta nuliu balų. Taip pat nors Darbuotojų atrankos komisija ir pasirinko vertinti darbuotojų kvalifikaciją, kurie per paskutinius penkerius metus (2005–2010 metais) nepaskelbė straipsnių tarptautiniuose leidiniuose, tačiau Darbuotojų atrankos komisijos siūlymo lentelėje Nr. 6. skliausteliuose nurodomas ir 1990–2010 metų laikotarpis teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai nepakankamai išanalizavo faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo nustatytų kriterijų taikymu. Teismų liko neįvertinta aplinkybė, jog ieškovas 1998 metais yra paskelbęs straipsnį leidinyje, referuojamame duomenų bazėje ISI Web of Science, taip pat nuo 2005 iki 2010 metų yra vadovavęs 11 projektų. Byloje pateikti duomenys apie ieškovo vadovautus projektus, tačiau bylą nagrinėję teismai neišanalizavo ir neįvertino jo argumentų, kad Darbuotojų atrankos komisijos siūlymo lentelėje Nr. 6 nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, nes ties ieškovo praktinės patirties (vadovavimo projektais) vertinimu yra nurodytas nulis, kai, pasak ieškovo, jis turi didelę vadovavimo projektams patirtį. Taip pat nors Darbuotojų atrankos komisija ir pasirinko vertinti darbuotojų kvalifikaciją, kurie per paskutinius penkerius metus (2005–2010 metais) nepaskelbė straipsnių tarptautiniuose leidiniuose, tačiau Darbuotojų atrankos komisijos siūlymo lentelėje Nr. 6. skliausteliuose nurodomas ir 1990–2010 metų laikotarpis, o ieškovo 1998 metais paskelbtas straipsnis nėra nurodytas.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 4 d. nutartimi pažymėjo, kad taikant DK 135 straipsnio 2 dalį, darbdavys, vertindamas darbuotojo kvalifikaciją, turi diskreciją parinkti kriterijus, kurie, darbdavio manymu, geriausiai atspindi darbuotojo tinkamumą pareigoms. Ši darbdavio diskrecija nėra neribota, nes parenkami kriterijai turi nepažeisti imperatyviųjų teisės normų, turi būti susiję su darbuotojo atliekamomis funkcijomis, jie negali būti diskriminaciniai ar savavališkai nustatyti, o kilus ginčui darbdavys turi pagrįsti, kodėl atitinkamas kriterijus yra reikšmingas darbuotojo kvalifikacijai įvertinti, kaip jis susijęs su atitinkamoms pareigoms keliamais reikalavimais, kodėl kvalifikacinį kriterijų atitinkantis darbuotojas yra labiau tinkamas pareigoms nei tokio kvalifikacinio kriterijaus neatitinkantis darbuotojas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas tinkamai motyvavo, kodėl mokslinių straipsnių, paskelbtų tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje ISI Web of Science skaičius yra tinkamas kriterijus, įvertinti darbuotojų kvalifikaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, šis kriterijus galėjo būti taikomas vertinant mokslo įstaigos darbuotojų kvalifikaciją, nes tokio pobūdžio straipsniai atspindi tiek darbuotojo, kaip mokslininko, tarptautinį pripažinimą, tiek iš dalies lemia įstaigos gaunamą finansavimą. Be to, pasak atsakovo, nustatant darbuotojų kvalifikaciją, be šio kriterijaus, buvo vertinamas išsilavinimas (mokslinis laipsnis), kita praktinė patirtis (vadovavimas projektams, mokslininkų rengimas), tai atspindi Darbuotojų atrankos komisijos siūlymo lentelė Nr. 6. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nustatytų kriterijų visuma buvo tinkama ir adekvati, siekiant įvertinti mokslo darbuotojų kvalifikaciją. Tačiau nustatęs atitinkamus kvalifikacijos vertinimo kriterijus darbdavys neturi diskrecijos šiuos kriterijus taikydamas, nes kriterijų taikymas turi remtis objektyviai esama ir galima patikrinti informacija. Pažymėtina, kad darbuotojo kvalifikaciją taikant DK 135 straipsnio 2 dalį įvertina darbdavys, tačiau kilus ginčui dėl netinkamo kvalifikacijos įvertinimo teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, turi patikrinti, ar darbuotojo kvalifikacija pagrįstai įvertinta kaip žemesnė nei kitų tos pačios specialybės darbuotojų.

30Minėta, kad byloje nustatyta, kad atsakovo direktoriaus 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu sudaryta Darbuotojų atrankos komisija įvertino kamieninių padalinių darbuotojų kvalifikaciją. Komisija pagrindiniu kriterijumi vertinti mokslininkų kvalifikaciją pasirinko mokslinių straipsnių, paskelbtų tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje ISI Web of Science, skaičių, taip pat praktinę patirtį – vadovavimą projektams (2t., b.l. 33, 46). Iš vertinimo lentelės (2t., b.l. 46) matyti, kad ieškovo 1998 metais paskelbtą straipsnį leidinyje, referuojamame duomenų bazėje ISI Web of Science komisija nevertino, taip pat nevertino ir ieškovo nurodytų 11 projektų. Todėl apeliantas (ieškovas) pagrįstai teigia, kad liko neįvertinta aplinkybė, jog ieškovas 1998 metais yra paskelbęs straipsnį leidinyje, referuojamame duomenų bazėje ISI Web of Science, taip pat nuo 2005 iki 2010 metų yra vadovavęs 11 projektų (1t., b.l.l. 25, 151; 3t. b.l. l. 57-92).

31Atsakovas teigia, kad ieškovo straipsnis, paskelbtas 1998 m. leidinyje, referuojamame duomenų bazėje ISI Web of Science, neatitinka mokslo straipsnio kriterijų, neatitinka ir minimalių įskaitomam straipsniui keliamų reikalavimų (ne mažiau 0, 25 autorinio lauko), nes straipsnis sudaro apie 0, 15 autorinio lauko. Dėl ieškovo pateiktų duomenų, kad ieškovas 2005 - 2010 metais yra vadovavęs 11 projektų atsakovas nurodė, kad nei vienas iš ieškovų nurodytų projektų negali būti priskiriamas prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kulturinės) plėtros projektų (MTEP projektų). Mokslinikų kvalifikacijos vertinimui reikšmę turėjo ne visi projektai, o tik vadinamieji MTEP projektai, nuo kurių tiesiogiai priklauso atsakovo, kaip mokslo institucojos, finansavimas, todėl Darbuotojų atrankos komisijos siūlymo lentelėje Nr. 6 ties ieškovo praktinės patirties (vadovavimo projektais) vertinimu yra nurodytas nulis (2t., b.l. 77).

32Nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacine tvarka iškilo būtinybė išaiškinti kylančius klausimus dėl ieškovo kvalifikacijos siekiant nustatyti, ar ieškovo 1998 m. paskelbtas straipsnis gali būti priskirtas mokslo straipsniams, ar ieškovo nurodyti projektai gali būti priskiriami prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kulturinės) plėtros projektų (MTEP projektų), todėl teisėjų kolegija kreipėsi į Lietuvos mokslų tarybą, prašydama išvados.

33Lietuvos mokslų taryba savo išvadoje (3 t., b. l. 121) nurodė, kad 1998 m. paskelbtas straipsnis pavadinimu „Investigations of effects of heavy metals on hydrobionts (šaltinis: Critical reviews in analytical chemistry) atitinka mokslo straipsnio keliamus reikalavimus. Lietuvos mokslų taryba taip pat nurodė, kad ieškovo vykdyti 2004-2010 metais projektai negali būti priskirti prie Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (MTEP) projektų.

34Nors atsakovas kritiškai vertina Lietuvos mokslų tarybos išvadą, savo teiginius grindžia kad ieškovo nurodytas straipsnis atitinka mokslo straipsnio keliamus reikalavimus, tačiau tai paneigiančių objektyvių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad 1998 m. paskelbto straipsnio metu nebuvo teisinio akto nustatančio mokslo straipsnio keliamus reikalavimus apibrėžimą, todėl atsakovo nurodytą teisės aktą - įsakymą teismas negali taikyti.

35Taigi, nustačius, kad ieškovo minėtas straipsnis atitiko keliamus mokslo straipsnio reikalavimus jo publikavimo metu, o tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų vertinant ieškovo kvalifikacija, darytina išvadą, kad ieškovo kvalifikacija nėra žemesnė, negu nurodytų vertinimo lentelėje kitų darbuotojų, (V. S., S. Š., J. R.), kurie liko dirbti pas atsakovą. Atsakovo teiginiai, kad V. S., S. Š., J. R. Darbuotojų atrankos komisijai pateikė informaciją apie rengiamus publikuoti straipsnius, kurie buvo atspausdinti po ieškovo atleidimo iš darbo, negali būti pagrindu vertinti minėtų darbuotojų kvalifikaciją aukštesne, nes busimų straipsnių publikacija nebuvo išvardintas tarp darbuotojų kvalifikacijos vertinimo kriterijų. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 4 d. nutartyje, nustatęs atitinkamus kvalifikacijos vertinimo kriterijus darbdavys neturi diskrecijos šiuos kriterijus taikydamas, nes kriterijų taikymas turi remtis objektyviai esama ir galima patikrinti informacija.

36Minėta, kad byloje anksčiau konstatuota kad ieškovas turi daugiau, kaip 10 m. nepertraukiamą darbo stažą atsakovo įstaigoje, tai reiškia, kad ieškovas turėjo pirmenybės teisę palikti dirbti darbe (DK 135 str. 1d. 3p.) tačiau šio kriterijaus atsakovas taip pat visiškai nevertino.

37Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas netinkamai įvertino ieškovo kvalifikaciją, ir tuo pažeidė DK 135 str. 2d. Todėl yra teisinis pagrindas ieškovo atleidimą pripažinti neteisėtu.

38Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas grįžti į darbą nepageidauja. Ieškovo atleidimo metu galiojantis DK 297 str. 4. nustato, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

39Dėl ieškovo turtinių ir neturtinių reikalavimų

40Ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos 2011-07-01 iki 2013-05-20 (terminuotos darbo sutarties pabaigos) tenkinamas iš dalies.

41Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010). Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-365/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kiekvienoje byloje, sprendžiant dėl darbuotojui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir neprieštarauja teisingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principams Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2011. Byloje nustatyta, kad ieškovas po atleidimo iš darbo iškart surado kitą darbą, įrodymų, kad jis turėjo didelių praradimų, byloje nėra. Atsakovas yra biudžetinė įstaiga, būtent dėl sumažinto finansavimo atsakovas ėmėsi priemonių dėl darbuotuoju skaičiaus sumažinimo. Ieškovas patvirtino, kad teismams nustačius ieškovui teisę į 5 mėnesių išeitinę išmoką, atsakovas ją sumokėjo. Nors tai nėra aplinkybes, dėl kurių turėtų būti mažinamos kasatoriui priteisiamos išmokos, tačiau tai reikšminga visų aplinkybių kontekste vertinant, ar nepažeidžiami šalių interesų pusiausvyra ir proporcingumo principas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką suma mažintinaa iki 7 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio. Tokia suma šio konkrečiu atveju tinkamai atlieka socialinę funkciją, apsaugo ieškovą nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai atsakovą kaip darbdavį, atitinka proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, t.y. atitinka DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus bei formuojamą teismų praktiką.

42Pažymėtina, kad DK 204 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi būti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (6.2 punktas). Skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis (6.1 punktas). Iš byloje esančios atsakovo pažymos (1t., b.l. 60) matyti, kad atsakovas teisingai paskaičiavo ieškovo vidutinį darbo dienos užmokestį - 87, 16 Lt, tačiau neteisingai skaičiavo ieškovo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį 1714, 15 (trijų mėnesių darbo užmokestį 5142, 45 Lt :3).

43Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės nustatytą tvarką apskaičiuotas vienos dienos darbo užmokestis dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (Aprašo 8 punktas). Metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (Aprašo 9 punktas). Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-27 įsakymu Nr. A1-623 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2011 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimui 2011 metais patvirtinti metiniai vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiai: esant penkių darbo dienų savaitei - 21,1 darbo dienos (253 darbo dienos : 12 mėn.);

44Taigi, ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1839, 07 Lt (87, 16 Lt * 21,1). Todėl ieškovui priteistas 7 mėnesių vidutinis darbo užmokestis sudaro 12 873, 53 Lt (1839, 07 Lt x 7 mėn.).

45Ieškovo reikalavimas pripažinti, kad jam priklauso 6 mėnesių išeitinė išmoka ir papildomai priteisti dar vieno mėnesio išeitinę išmoką 140 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu atmetamas, nes 6 mėnesių išeitinei išmokai išmokėti įstatymas reikalauja daugiau kaip 240 mėnesių nepertraukiamojo darbuotojo darbo stažo. Iš byloje esančių SODROS duomenų (1t., b.l. 121) matyti, kad ieškovas pas atsakovą dirbo nepertraukiamai nuo 1996-01-01 iki 2011-07-01, tai sudaro 15 metų ir 6 mėn. arba 186 mėnesių stažą. Kad ieškovas turi teisę į 5 mėnesių išeitinę išmoką konstatavo ir kasacinis teismas (1t., b.l. 63).

46Ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, t.y. išeitinės išmokos nesumokėjimo laiku netenkinamas, nes dėl išmokos dydžio tarp šalių vyko ginčas. Teismui pripažinus ieškovui teisę į 5 mėnesių išeitinę išmoką, atsakovas išmoką sumokėjo.

47Ieškovas prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą DK 250 straipsnio nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Teismų praktikoje suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008).

48Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog jam padaryta neturtinės žalos. Neteisėto atleidimo iš darbo faktas, kaip toks, savaime nereiškia, kad darbuotojas patyrė neturtinės žalos. Kolegijos nuomone, ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą.

49Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, dėl kitų apeliacinio teismo teiginių pasisakyti nėra būtinybės.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą i patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo kaip praluošusios pusės valstybės naudai priteisiamas 386 Lt žyminis mokestis nuo priteistos 12 873, 53 Lt sumos Atsakovo prašymą priteisti 2000 Lt atstovavimo išlaidų teisėjų kolegija netenkina, nes atstovavimo išlaidas susidaro būtent dėl paties atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, todėl atmeta CPK 93 str. 4 d. pagrindu.

52Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 str.), dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (DK 135 str. 2d.), todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

53Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1d. 2p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

54Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo A. B. ieškinį tenkinti iš dalies. .

55Pripažinti neteisėtu atsakovo biudžetine įstaiga Gamtos tyrimų centras atsakovo direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. P-6/29-3 ieškovo A. B. 2008 m. gegužės 20 d. sudarytos terminuotos darbo sutarties Nr. 935 nutraukimą DK 129 straipsnio 5 dalies pagrindu (esant ypatingam atvejui, kai negalima darbuotojo perkelti į kitą darbą“).

56Konstatuoti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

57Ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos 2011-07-01 iki 2013-05-20 (terminuotos darbo sutarties pabaigos) tenkinti iš dalies.

58Priteisti ieškovui iš atsakovo 7 mėnesių dydžio vidutinį darbo užmokestį (12 873, 53 Lt) už priverstinį pravaikštą.

59Ieškovo reikalavimus dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką ir 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti.

60Priteisti iš atsakovo biudžetinė įstaigos Gamtos tyrimų centras valstybės naudai 386 Lt žyminį mokestį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovas A. B. pateikė ieškinį atsakovui Biudžetinei įstaigai Gamtos... 4. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 20 d. šalys sudarė terminuotą darbo sutartį,... 5. Atsakovas Biudžetinė įstaiga „Gamtos tyrimų centras“ (toliau BĮ... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu... 8. Gamtos tyrimų instituto direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr.... 9. Ieškovui įteiktame 2011 m. kovo 1 d. įspėjime apie darbo sutarties... 10. Atsakovas dėl papildomo būtino finansavimo 2010 m. lapkričio 22 d. kreipėsi... 11. Atsakovas išmokėjo ieškovui trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio... 12. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 14. 1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistavo darbo sutarties... 15. 2. Byloje pateikti duomenys apie apelianto nu 2004 metų vykdytus projektus,... 16. 3. Tiek prieš įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą pateikimą, tiek ir... 17. 4. Ieškovas darbo sutarties nutraukimą grindė ekonominėmis priežastimis,... 18. 5. Teismas netyrė aplinkybės, kodėl darbdavys padarė išvadą, kad... 19. 6. 2008 m. gegužės 20 d. dalyvavo Vilniaus universiteto ekologijos instituto... 20. 7. Komisija rekomendavo atleisti 14 darbuotojų, tačiau realiai buvo atleisti... 21. 8. DK 135 straipsnis asmenims, kurie turi ne mažesnį kaip 10 metų... 22. 9. Teismas be pagrindo sureikšmina aplinkybę dėl tariamo atsakovo... 23. 10. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas neturi nepertraukiamo... 24. Atsakovas Biudžetinė įstaiga ,,Gamtos tyrimų centras“ atsiliepimu į... 25. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. ... 26. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 27. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 28. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, kasacinės instancijos teismas... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 30. Minėta, kad byloje nustatyta, kad atsakovo direktoriaus 2010 m. gruodžio 14... 31. Atsakovas teigia, kad ieškovo straipsnis, paskelbtas 1998 m. leidinyje,... 32. Nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacine tvarka iškilo būtinybė... 33. Lietuvos mokslų taryba savo išvadoje (3 t., b. l. 121) nurodė, kad 1998 m.... 34. Nors atsakovas kritiškai vertina Lietuvos mokslų tarybos išvadą, savo... 35. Taigi, nustačius, kad ieškovo minėtas straipsnis atitiko keliamus mokslo... 36. Minėta, kad byloje anksčiau konstatuota kad ieškovas turi daugiau, kaip 10... 37. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas... 38. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas grįžti į darbą nepageidauja.... 39. Dėl ieškovo turtinių ir neturtinių reikalavimų ... 40. Ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo... 41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensacija (vidutinio darbo... 42. Pažymėtina, kad DK 204 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidutinis darbo... 43. Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės nustatytą tvarką apskaičiuotas vienos... 44. Taigi, ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1839, 07 Lt (87, 16 Lt... 45. Ieškovo reikalavimas pripažinti, kad jam priklauso 6 mėnesių išeitinė... 46. Ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo... 47. Ieškovas prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą DK 250... 48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog jam padaryta... 49. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, dėl kitų apeliacinio... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 51. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą i patenkinus ieškinį iš dalies, iš... 52. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 53. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1d. 2p.,... 54. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą... 55. Pripažinti neteisėtu atsakovo biudžetine įstaiga Gamtos tyrimų centras... 56. Konstatuoti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo... 57. Ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš... 58. Priteisti ieškovui iš atsakovo 7 mėnesių dydžio vidutinį darbo... 59. Ieškovo reikalavimus dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio... 60. Priteisti iš atsakovo biudžetinė įstaigos Gamtos tyrimų centras valstybės...