Byla 2-19-374/2016
Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-1833 darbo byloje Nr. APS-2-6375 panaikinimo, ir

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., J. P., dalyvaujant ieškovo UAB „Minvija“ atstovui S. Š. atsakovui K. P., atsakovo atstovui advokato padėjėjai Ž. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Minvija“ ieškinį atsakovui K. P. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-1833 darbo byloje Nr. APS-2-6375 panaikinimo, ir

Nustatė

2Ieškovas UAB „Minvija“, patikslinęs ieškinio reikalavimus, teismo prašo: išspręsti bylą iš esmės, ir panaikinti LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus I darbo ginčų komisijos 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-1833 darbo ginčo byloje Nr. APS-2-6375; priteisti iš atsakovo K. P., ieškovės UAB „Minvija“ naudai 11709,77 Eur žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. l d.) ir 5% dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.); priteisti iš atsakovo K. P., UAB „Minvija“ turėtas išlaidas (1 t. b.l. 102-103).

3Atsakovas K. P. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4Ieškinys tenkintinas dalinai.

5Nustatyta, kad 2015 m. balandžio 27 d. LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus I darbo ginčų komisija (toliau- komisija) priėmė sprendimą Nr. DGKS-1833, darbo ginčo byloje Nr. APS-2-6375, kuriuo nusprendė – ieškovo UAB „Minvija“ prašymą dėl žalos, padarytos darbdaviui atlyginimo atsisakyti nagrinėti. Su šiuo sprendimu ieškovas nesutinka.

6Ieškovo nuomone, LR Darbo kodekso 289 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Įstatymas kreipimosi į darbo komisiją terminą sieja ne formaliai su žalos atsiradimu, bet su darbo šalies teisių pažeidimu ar iškilusiu ginču dėl sutartinių teisių pažeidimo, nes ne visuomet atsiradus žalai kyla ginčas, pvz., darbo santykio šalis sutaria taikiai atlyginti kilusius nuostolius. Todėl ieškovas laiko, kad šiuo atveju ginčas kilo ir tada buvo pažeistos darbdavio teisės, kai materialiai atsakingas darbuotojas nustatytu terminu neatsakė į darbdavio pretenziją dėl žalos atlyginimo, t.y. 2015 m. balandžio 7 d. Šiuo pagrindu ieškovas mano, kad darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą Nr. DGKS-1833, netinkamai taikė įstatymą, todėl priimtas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

7Ieškovas nurodo, kad atsakovas K. P. dirbo UAB „Minvija“ pagal 2006-06-28 sudarytą darbo sutartį Nr. 54, buvo rašytinai supažindintas su įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis, ir su atsakovu 2006-06-28 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2012-12-30 pagal įmonės direktoriaus įsakymą Nr. P-778 vyko į komandiruotę, o taip pat 2013-12-06 pagal įmonės direktoriaus įsakymą Nr. R-811 vyko į komandiruotę vilkiku Mercedes Actros 18 44, v/n ( - ): gabeno krovinius ir šių komandiruočių metu, dėl neteisėtų vairuotojo veiksmų 2013-01-02, 2013-12-13 sukėlė eismo autoįvykius. Šių autoįvykių metu buvo apgadintas vairuotojui patikėtas vilkikas Mercedes Actros 18 44 v/n ( - ) ir darbdaviui padaryta 12704,71 Eur materialinės žalos.

8Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų K. P. veiksmų, t.y. dėl vilkiko apgadinimų ieškovas patyrė 11709,77 Eur žalą, kurią pagal LR CK 6.249 str. l d. sudaro 1737,72 Eur (6000,00 Lt) tiesioginiai nuostoliai, t.y. draudimo įmonės AB „Lietuvos draudimas“ taikytos besąlyginės išskaitos ir negautos pajamos: 1) 2013-01-02 įvykis, 81 diena (2013-02-14 iki 2013-06-05) x 92,89 Eur (320,73 Lt), = 7524,09 Eur; 2) 2013-12-13 įvykis, 61 diena (2013-12-13 iki 2014-02-12) x 40,13 Eur (138,56 Lt), = 2447,93 Eur (1 t. b.l. 102).

9Ieškovas įsitikinęs, kad darbdavys tinkamai įvykdė savo pareigas, kylančias iš darbo ir materialinės atsakomybės sutarčių, todėl dėl žala sąlygota tik netesėtais darbuotojo veiksmais ir turi būti atlyginta.

10Atsakovas su ieškiniu nesutinka.

11Atsakovo nuomone, LR DK 289 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės; praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

12Atsakovas pastebi, kad iš prie ieškinio pridėtų dokumentų vienas iš įvykių, kurių metu kilo žala, įvyko 2013 m. sausio 2 d. Apie tai, kokią dalį žalos padengs draudimo bendrovė paaiškėjo 2013-06-05, ką patvirtina draudimo bendrovės pranešimas apie nuostolių atlyginimą. Antrasis autoįvykis įvyko 2013-12-13, o draudimo bendrovė pranešimą apie nuostolių atlyginimo sumas surašė 2014-02-14. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovas savo pažeistas teises turėjo ginti jau 2013 ir 2014 metais nuo minėtų terminų nepraėjus trims mėnesiams, tačiau to nepadarė ir prašymą Darbo ginčų komisijai pateikė tik 2015-04-09 t.y. gerokai praleidęs įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą.

13Atsakovas mano, kad Darbo ginčų komisija 2015 m. balandžio 27 dienos sprendime teisingai konstatavo, jog ieškovė dėl pažeistos teisės kreipėsi praėjus vieneriems ir daugiau metų nuo sužinojimo apie pažeistas teises dienos, praleido įstatyme numatytą terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

14Atsakovas taip pat pasisako ir dėl ieškinyje keliamų reikalavimų.

15Atsakovas nurodo, kad 2013 m. m. sausio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 12 dienos įvykiai atsitiko vykdant darbo pareigas. Tuo metu atsakovą ir ieškovą siejo darbdavio ir darbuotojo teisiniai santykiai, todėl šioje situacijoje, atsakovo nuomone, sprendžiant jo atsakomybės klausimą turi būti vadovaujamasi LR Darbo kodekso (toliau DK) nuostatomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę.

16Atsakovas teigia, kad 2012-2013 metais pradėjo jausti sveikatos pablogėjimą: svaigdavo galva, prarasdavo budrumą, sutrikdavo ir atsirasdavo momentiniai orientacijos sutrikimai. Atsakovas įsitikinęs, kad minėti autoįvykiai būtent ir kilo dėl sveikatos sutrikimų, kadangi užklupus pablogėjimams sulėtėjo reakcija ir dėl to neišvengė susidūrimų kelyje. Po antrojo autoįvykio 2013-12-13, atsakovas iš karto grįžęs iš komandiruotės kreipėsi į medikus. Tai patvirtina prie atsiliepimo pateikiama UAB „Šuolis pirmyn“ pažyma. 2014-02-17 diagnozuota miego apnėja ir minusinio mazgo silpnumas. Būtent šios ligos, atsakovo teigimu, lemia mieguistumą, nuovargį dieną, galvos svaigimą, reakcijos sumažėjimą. 2014 m. balandžio mėnesį dėl diagnozuotų ligų atsakovui buvo nustatytas 40 procentų darbingumas ir, kadangi ieškovas negalėjo pasiūlyti kitos darbo vietos, atsakovas turėjo nutraukti darbo sutartį, nes vairuotoju-ekspeditoriumi dirbti daugiau nebegalėjo.

17Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad įmonėje UAB „Minvija“ didžioji dalis atlyginimo buvo mokama nelegaliai, t.y. už kiekvieną reisą atsakovas gaudavo daug didesnį darbo užmokestį, nei kad nurodytas oficialus minimalus darbo užmokestis. Ir būtent iš šių lėšų, atsakovo teigimu, ieškovas po autoįvykių atskaitė atsakovo padarytą žalą, neišmokėdama atsakovui viso darbo užmokesčio. Todėl, atsakovo įsitikinimu, šiuo atveju ieškovas antrą kartą reikalauja jau atlygintų nuostolių.

18Atsakovas visiškai nesutinka su ieškovo nurodytomis ir apskaičiuotomis negautomis pajamomis, kurios pagal pirminį ieškinį 2013-01-02 atveju sudaro 8063,39 eurus, o 2013-12-13 - 2903,60 eurus. Atsakovo įsitikinimu, nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, realumą dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Tokie nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.?

19Atsakovas nurodo, jog ieškovo pateiktose pažymose skaičiavimai apie vilkiko Mercedes Actros 1844 v/n ( - ) uždirbtas pajamas ir patirtas išlaidas visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais apie realias nurodytais laikotarpiais turėtas pajamas ir išlaidas. Pateikta vienintelė Krovinių vežimo automobilių transportu sutartis tarp UAB „Minvija“ ir OOO , Germis Pro“, tačiau ji sudaryta 2007 metais, joje nėra nurodyta paslaugų teikimo kaina. Dėl to, atsakovo teigimu, šis dokumentas neįrodo, jog iš šios įmonės ieškovė gaudavo būtent tokio dydžio pajamas, kokios nurodytos skaičiavimuose. Iš kitų įmonių gautos pajamos iš viso neįrodinėjamos jokiais dokumentais, kaip ir patirtos išlaidos. Kadangi pažyma yra sudaryti pačios ieškovės, tačiau nepagrindžiama jokiais abejonių nekeliančiais rašytiniais dokumentais, laikyti tai objektyviu skaičiavimu negalima.

20Taip pat, atsakovo teigimu, nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas už visą vilkiko prastovos laiką, kadangi, atsakovo nuomone, tokį prastovos laiką lėmė ir pačio ieškovo veiksmai. Įmonė visiškai nesirūpino greitu vilkiko suremontavimu, nesiėmė jokių veiksmų, domėtis ir pagreitinti į remonto įmonę pristatyto vilkiko remontą.

21Dėl įstatymo nustatyto termino kreiptis dėl žalos atlyginimo

22LR DK 289 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės; praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

23Nagrinėjamu atveju, LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija 2015-04-27 sprendimu Nr. DGKS-1833 ieškovo UAB „Minvija“ prašymą atsakovui K. P. atsisakė nagrinėti, praleidus trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą (1 t. b.l. 6-7). Ieškovas nurodo, jog įstatymas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą sieja ne formaliai su žalos atsiradimu, bet su darbo šalies teisių pažeidimu ar iškilusiu ginču dėl sutartinių teisių pažeidimo. Ieškovas įsitikinęs, kad šiuo atveju ginčas kilo ir tada buvo pažeisto darbdavio teisės, kai materialiai atsakingas darbuotojas nustatytu terminu neatsakė į darbdavio pretenziją dėl žalos atlyginimo, t.y. 2015-04-07. Todėl ieškovas sprendžia, kad terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją skaičiuotinas nuo 2015-04-07 ir ieškovas įstatymo nustatyto 3mėn. termino nepažeidė.

24LR DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija) nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą (toliau – prašymas) darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės; praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

25LR DK IV skyriaus „Terminai“ normose įtvirtinti šių rūšių (pobūdžio) terminai: ieškinio senaties, naikinamieji, procedūriniai ir procesiniai (DK 27-29 straipsniai). LR DK 27 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senatį, nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (1 dalis); bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (2 dalis); ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (5 dalis). DK 29 straipsnyje, reglamentuojančiame procedūrinius ir procesinius terminus, įtvirtinta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Taigi, DK 27 ir 29 straipsniuose yra reglamentuojami skirtingų rūšių (pobūdžių) terminai. Termino teisinis kvalifikavimas (rūšies (pobūdžio) nustatymas) reikalingas jo taikymą reglamentuojančioms teisės normoms identifikuoti ir, vadovaujantis jomis, tinkamai jį taikyti.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 296 straipsnio 1 dalyje (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu – DK 289 straipsnio 1 dalis) nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją kvalifikavimo, yra ne kartą konstatavęs, kad DK 296 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. viešoji įstaiga Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. Ignalinos „Šaltinėlio“ mokykla, bylos Nr. 3K-3-665/2013). Šioje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos DK 296 straipsnio 1 dalies hipotezę ir šiuo metu galiojančio DK 289 straipsnio 1 dalies hipotezę, jose įtvirtinto teisinio reglamentavimo iš dalies tapatumą ir pasikeitimus, sprendžia, kad nėra pagrindo nesivadovauti nurodyta kasacinio teismo praktika dėl termino kreiptis į DGK teisinio kvalifikavimo. Konstatuotina, kad DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijoje pateikimo terminas yra procedūrinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis). Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos.

27Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1dalis). Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su DGK sprendimu, pagal DK 296 straipsnį turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą, kuris yra procesinis, pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą.

28Darbdavio reikalavimui taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui ir priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti teisme taikytinas bendrasis DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Šioje byloje ieškovo ieškinys teisme pareikštas nepraleidus nurodyto trejų metų ieškinio senaties termino: ieškinys pateiktas 2015-05-21, žala atsirado dėl autoįvykių vykusių 2013-01-02 ir 2013-12-13, todėl jį atmesti taikant ieškinio senatį nėra teisinio pagrindo. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškinys dalyje dėl bylos išsprendimo iš esmės, ir LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus I darbo ginčų komisijos 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. DGKS-1833 darbo ginčo byloje Nr. APS-2-6375 panaikinimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (DK 27 str.).

29Dėl tiesioginės žalos atlyginimo

30Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų K. P. veiksmų, t.y. dėl vilkiko apgadinimų ieškovas patyrė 11709,77 Eur žalą, kurią pagal LR CK 6.249 str. l d. sudaro 1737,72 Eur (6000,00 Lt) tiesioginiai nuostoliai, t.y. draudimo įmonės AB „Lietuvos draudimas“ taikytos besąlyginės išskaitos ir negautos pajamos: 1) 2013-01-02 įvykis, 81 diena (2013-02-14 iki 2013-06-05) x 92,89 Eur (320,73 Lt), = 7524,09 Eur; 2) 2013-12-13 įvykis, 61 diena (2013-12-13 iki 2014-02-12) x 40,13 Eur (138,56 Lt), = 2447,93 Eur (1 t. b.l. 102). Todėl ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 1737,72 Eur tiesioginių nuostolių ir 9972,02 Eur negautų pajamų.

31Atsakovas iš esmės neginčija tiesioginių nuostolių, t.y. draudimo įmonės AB „Lietuvos draudimas“ taikytos besąlyginės išskaitos dydžio – 1737,72 Eur sumos. Atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paneigti ieškovo nurodytą tiesioginių nuostolių sumą.

32Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Ji atsiranda esant DK 246 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai).

33DK 253 straipsnyje pateikiamas pavyzdinis darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų sąrašas. Pagal jį darbuotojas privalo atlyginti materialią žalą, atsiradusią, be kita ko, dėl: turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo) (1 punktas); išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (4 punktas).

34Darbuotojų materialinė atsakomybė būna dviejų rūšių: ribotoji ir visiška. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

35Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, turi į darbuotoją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę; atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (DK 257 straipsnio 4dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

36Šioje byloje nustatyta, kad šalys 2006-06-29 sudarė darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria, be kitų įsipareigojimų, darbuotojas įsipareigojo atlyginti materialinę žalą dėl turto sugadinimo (1 t. b.l. 10). Atsakovas teigia, kad žala atsirado ne dėl tiesioginės atsakovo kaltės. Atsakovas nurodo, kad dėl jo pablogėjusios sveikatos stovio įvyko autoavarijos, kurių metu buvo apgadintas automobilis. Atsakovas pateikia medicinines pažymas, iš kurių patyti, kad dėl sveikatos į medikus atsakovas kreipėsi tik po antrojo autoįvykio (1 t. b.l. 65-67, 90). Nors atsakovas teigia, kad dėl jo sveikatos stovio atsirado žala ieškovui, tačiau duomenų, kad atsakovas darbdaviui pranešė apie savo sveikatos pablogėjimą ir dėl to negalėjimą dirbti vairuotoju, byloje nepateikta. Priešingai, medicinos pažyma išduota 2012-05-22 (1 t. b.l. 91) patvirtina K. P. sveikatos būklę – vairuoti gali be apribojimų. 2010-03-16 išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma taip pat patvirtina, kad K. P. gali vairuoti be apribojimų, pažyma galioja iki 2020-03-15 (1 t. b.l. 92). Atsakovo kaltę dėl įvykusių autoavarijų patvirtina policijos pranešimai (1 t. b.l. 18-22, 116-117). Tokiu būdu, spręstina, kad ieškovo reikalaujama priteisti žalos suma pagrįsta rašytiniais įrodymais (1 t. b.l. 36-37), ji reali, atsakovo kaltė dėl autoįvykių pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (DK 255 str.).

37Dėl negautų pajamų priteisimo

38Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti protingos išlaidos, susijusios su žalos prevencija ir jos sumažinimu, žalos dydžio nustatymu ir kt. (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

39Reikalaujančiam priteisti iš atsakovų nuostolius (žalą) ieškovui, tenka pareiga įrodyti ne tik atsakovų neteisėtus veiksmus, bet ir jų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos (nuostolių) faktą ir žalos (nuostolių) dydį (CPK 12, 178 str., CK 6.249 str.), nes žala (nuostoliai) nėra prieziumuojami (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-795-614/2015).

40Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.249 str. 1 d. aiškinimo aspektu pažymima, kad nustatant, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), atsižvelgtina į šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).

41Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

42Teismas sutinka su atsakovo nurodytais motyvais. Ieškovo pateiktose pažymose skaičiavimai apie vilkiko Mercedes Actros 1844 v. n. ( - ) uždirbtas pajamas ir patirtas išlaidas visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais apie realias nurodytais laikotarpiais turėtas pajamas ir išlaidas (1 t. b.l. 26-27, 38-39, 104-107). Pateikta vienintelė Krovinių vežimo automobilių transportu sutartis tarp UAB „Minvija“ ir OOO „ Germis Pro“ (1 t. b.l. 31-33). Ši sutartis sudaryta 2007 metais, joje nėra nurodyta paslaugų teikimo kaina, todėl šis dokumentas neįrodo, jog iš šios įmonės ieškovas gaudavo būtent tokio dydžio pajamas, kokios nurodytos skaičiavimuose. Iš kitų įmonių gautos pajamos iš viso neįrodinėjamos jokiais dokumentais, kaip ir patirtos išlaidos. Kadangi pažymos yra sudarytos pačio ieškovo, tačiau nepagrindžiamos jokiais abejonių nekeliančiais rašytiniais dokumentais, laikyti tai objektyviu skaičiavimu negalima.

43Taip pat laikytinas nepagrįstu ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas už visą vilkiko prastovos laiką, kadangi tokį prastovos laiką lėmė ir pačio ieškovo veiksmai/neveikimas. Įmonė nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi priemonių ar veiksmų greitam vilkiko suremontavimui, jog domėjosi vilkiko remontu. Priešingai, liudytojas A. P. paaiškino, kad jis, kaip atsakovo sūnus, tėvo prašomas, važiavo į įmonę remontavusią vilkiką, siūlė savo pagalbą, aktyviai domėjosi automobilio remontu. Nors liudytojo parodymai duoti galimai suinteresuoto asmens, tačiau ieškovas nepateikė jokių savo įrodymų, paneigiančių liudytojo parodymus.

44Dėl aukščiau nurodytų teismo nustatytų aplinkybių, ieškinys šioje dalyje laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

45Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. numatytas 5 proc. įstatyminių palūkanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokių palūkanų dydžio. Šioje normoje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos atlieka kompensavimo, bet ne mokėjimo funkciją ir yra skolininko atsakomybės forma. Palūkanų instituto tikslas – apsaugoti turtinius kreditoriaus interesus. Normoje įtvirtinta nenuginčijama prezumpcija, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Palūkanos ir skirtos šioms negautoms pajamoms padengti. Taip vadinamos „procesinės“ palūkanos, numatytos CK 6.37 str. 2 d., atlieka taip pat kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, susijusiomis su žalos atlyginimu. Todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 1737,72 Eur, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-05-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.).

46Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

47Ieškinį tenkinant dalinai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: 52,13 Eur žyminio mokesčio (3 proc. nuo priteistos sumos), 50% kitų bylinėjimosi išlaidų: 325 Eur už ieškinio paruošimą (1 t. b.l. 41-42), 5,64 Eur kelionės išlaidų (2 t. b.l. 127-129), bei 7,07 Eur teismo pašto išlaidų valstybei (CPK 93, 96, 98 str.).

48Vadovaudamasis CPK 42, 178, 270 str., teismas

Nutarė

49Ieškinį tenkinti dalinai.

50Panaikinti LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus I darbo ginčų komisijos 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-1833 darbo ginčo byloje Nr. APS-2-6375.

51Priteisti iš atsakovo K. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), ieškovo UAB „Minvija“, į/k ( - ), buveinės adresas Raudondvario pl. 107-305, Kaunas, naudai 1737,72 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 72 ct) žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas: 52,13 Eur (penkiasdešimt du eurus 13 ct) žyminio mokesčio, 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) už procesinių dokumentų paruošimą, 5,64 Eur (penkis eurus 64 ct) kelionės išlaidų ir 5% dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme – 2015-05-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

52Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

53Priteisti iš atsakovo K. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), 7,07 Eur (septynis eurus 7 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

54Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta... 2. Ieškovas UAB „Minvija“, patikslinęs ieškinio reikalavimus, teismo... 3. Atsakovas K. P. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.... 4. Ieškinys tenkintinas dalinai.... 5. Nustatyta, kad 2015 m. balandžio 27 d. LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno... 6. Ieškovo nuomone, LR Darbo kodekso 289 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojas ar... 7. Ieškovas nurodo, kad atsakovas K. P. dirbo UAB „Minvija“ pagal 2006-06-28... 8. Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų K. P. veiksmų, t.y. dėl vilkiko... 9. Ieškovas įsitikinęs, kad darbdavys tinkamai įvykdė savo pareigas,... 10. Atsakovas su ieškiniu nesutinka.... 11. Atsakovo nuomone, LR DK 289 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojas ar... 12. Atsakovas pastebi, kad iš prie ieškinio pridėtų dokumentų vienas iš... 13. Atsakovas mano, kad Darbo ginčų komisija 2015 m. balandžio 27 dienos... 14. Atsakovas taip pat pasisako ir dėl ieškinyje keliamų reikalavimų.... 15. Atsakovas nurodo, kad 2013 m. m. sausio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 12 dienos... 16. Atsakovas teigia, kad 2012-2013 metais pradėjo jausti sveikatos pablogėjimą:... 17. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad įmonėje UAB „Minvija“ didžioji... 18. Atsakovas visiškai nesutinka su ieškovo nurodytomis ir apskaičiuotomis... 19. Atsakovas nurodo, jog ieškovo pateiktose pažymose skaičiavimai apie vilkiko... 20. Taip pat, atsakovo teigimu, nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti... 21. Dėl įstatymo nustatyto termino kreiptis dėl žalos atlyginimo... 22. LR DK 289 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį... 23. Nagrinėjamu atveju, LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės... 24. LR DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127,... 25. LR DK IV skyriaus „Terminai“ normose įtvirtinti šių rūšių... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 296... 27. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse... 28. Darbdavio reikalavimui taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui ir... 29. Dėl tiesioginės žalos atlyginimo... 30. Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų K. P. veiksmų, t.y. dėl vilkiko... 31. Atsakovas iš esmės neginčija tiesioginių nuostolių, t.y. draudimo įmonės... 32. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo... 33. DK 253 straipsnyje pateikiamas pavyzdinis darbuotojo materialinės atsakomybės... 34. Darbuotojų materialinė atsakomybė būna dviejų rūšių: ribotoji ir... 35. Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, turi į darbuotoją regreso... 36. Šioje byloje nustatyta, kad šalys 2006-06-29 sudarė darbuotojo individualios... 37. Dėl negautų pajamų priteisimo... 38. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 39. Reikalaujančiam priteisti iš atsakovų nuostolius (žalą) ieškovui, tenka... 40. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo... 41. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos... 42. Teismas sutinka su atsakovo nurodytais motyvais. Ieškovo pateiktose pažymose... 43. Taip pat laikytinas nepagrįstu ieškovo reikalavimas priteisti negautas... 44. Dėl aukščiau nurodytų teismo nustatytų aplinkybių, ieškinys šioje... 45. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo... 46. Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip... 47. Ieškinį tenkinant dalinai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo... 48. Vadovaudamasis CPK 42, 178, 270 str., teismas... 49. Ieškinį tenkinti dalinai.... 50. Panaikinti LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus I darbo ginčų... 51. Priteisti iš atsakovo K. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), ieškovo UAB „Minvija“,... 52. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 53. Priteisti iš atsakovo K. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), 7,07 Eur (septynis eurus 7... 54. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...