Byla 1-151-297/2020

Dėl poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, Jurgitai Rasymienei, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, kaltinamajai D. S., jos gynėjui advokatui Vaclovui Kochanskui, nukentėjusiosios atstovei S. R.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3D. S., gimusi ( - ), asmens kodas ( - ) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyvenanti ( - ), teista:

41) 2018 m. balandžio 13 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesiams;

52) 2018 m. gegužės 15 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, viešaisiais darbais 5 mėnesiams; bausmę atlikusi, 2018 m. spalio 15 d. išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs,

6kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

7Teismas

Nustatė

8kaltinamoji D. S. 2019 m. lapkričio 3 d. apie 11.30 val. buto, esančio ( - ), virtuvėje, be jokios priežasties tyčia sugriebė mažametei P. P., gimusiai ( - ), už kairės rankos riešo ir patempė, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai P. P. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje.

9Kaltinamoji D. S. kaltės nepripažino. Duodama teisme paaiškinimus, nurodė, kad ji pažįsta nukentėjusiąją P. P. kaip kaimynės R. T. anūkę, žino, kad mergaitė yra 7 metų amžiaus. 2019 m. lapkričio 3 d. apie 11 val. kaltinamoji buvo nuėjusi pas kaimynę R. T., nusinešė butelį alaus ir tą alų virtuvėje gėrė kartu su R. ir J. T.. Tuo metu pas juos buvo ir jų anūkė P. P.. Kaltinamąjai besėdint prie stalo ir bendraujant su kaimynais, į virtuvę atėjo P. P. ir, pasilenkusi prie kaltinamosios, tiesiai jai į veidą ištarė „uh“. Tai kaltinamajai nepatiko, jai pasirodė, kad mergaitė nemandagi, todėl pasakė pastabą, kad ji negražiai elgiasi. Tada P. P. išėjo iš virtuvės į kambarį, o kaltinamoji toliau kalbėjo, kad reikia mokyti mergaitę, auklėti ją. J. T. tam neprieštaravo, bet R. T. tai nepatiko, ji nuėjo į kambarį paskui anūkę, ką jos ten veikė kaltinamoji nematė, tačiau netrukus R. T. grįžo į virtuvę ir liepė kaltinamajai išeiti iš buto, o šiai nesikeliant nuo stalo, suėmė jai už sprando, po ko kaltinamoji išėjo. Grįžusi namo, ji užsirakino buto duris. Po 10 min. išgirdo P. P. motinos I. A. riksmus, ji šaukė, kad kaltinamoji jos vaikų neauklės. Kaltinamoji atrakino duris ir I. A., įbėgusi į kambarį, sudavė jai du smūgius. Kaltinamoji pagrasino, kad „dabar tai jai bus“, bet ji policijos nekvietė. Kiek vėliau kaltinamoji iš kitų kaimynų sužinojo, kad buvo atvažiavusi policija ir pareigūnai bendravo su I. A.. Kaltinamosios nuomone, I. A. išsigando atsakomybės už smurtavimą prieš kaltinamąją, todėl P. P. buvo pamokyta apkalbėti kaltinamąją, neva ši ją nuskriaudė. Kaltinamoji teigia nevadinusi nukentėjusiosios jokiais įžeidžiančiais žodžiais ir jai už rankos nebuvo suėmusi, jokio fizinio smurto mergaitės atžvilgiu ji nenaudojo.

10Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 4 d. I. A. pranešė, kad 2019 m. lapkričio 3 d. apie 11.50 val. jai paskambino dukra P. P., gim. 2012 m., ir verkdama pasakė, kad kaimynė D. S.-S. stvėrė jai už rankos ir laikė. Pokalbio metu buvo girdėti barnis, pareiškėjos motina R. T. konfliktavo su kaimyne D., pastaroji šaukė, kad mergaitė yra neišauklėta, snarglė. Kiek vėliau pareiškėja bandė paskambinti D., bet ši neatsiliepė, todėl pareiškėja nuvažiavo pas motiną į butą. Ten kaimynės D. jau nerado, o jos duktė P. papasakojo, kad kai ji virtuvėje pasimaivė, tai D. pasakė, kad ji ne beždžionė ir pavadino dukrą „b.“, po to D. paėmė P. už rankos ir nagais suspaudė. Duktė išsigando, jai skaudėjo, ji pradėjo verkti, dėl ko R. T. barėsi su D. S.. Priėmus pareiškimą, apžiūrėtas butas ( - ), tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 1–12).

11Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. lapkričio 3 d. 12.23 val. Bendrosios pagalbos centras gavo I. A. pranešimą, kad prieš 15 min. kaimynė iš ( - ) buto stumdė pranešėjos vaiką ir konfliktavo (b. l. 20–23).

12Mažametė nukentėjusioji P. P., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji pažįsta kaltinamąją, kuri yra jos senelės kaimynė. Ji prisimena atvejį, kada jos sesė gulėjo ligoninėje ir ją slaugė jų mama, tada nukentėjusioji gal penkias savaites gyveno pas senelius (duomenys nekelbtini) gatvėje. Kartą, tai buvo sekmadienis, apie 11–12 valandą, pas senelius atėjo kaimynė D. (kaltinamoji), ji buvo neblaivi, dar atsinešė butelį alaus ir virtuvėje gėrė kartu su seneliu. Kaimynė D. buvo girta. Nukentėjusioji buvo nuėjusi į virtuvę, pasisveikino su D., tada apsikabino senelį ir tuo momentu D. pagriebė jai už kairės rankos riešo, o kodėl – ji nesuprato. Be to, D. išvadino ją visokiais žodžiais. Ji labai išsigando, išbėgo iš virtuvės, kambaryje apsiverkė ir paskambino mamai, pasiskundė, kad D. sugriebė jai už rankos. Atėjusi senelė jos paklausė kas įvyko, tada ir senelei papasakojo tą patį. Senelė kalbėjo telefonu su jos mama, to pokalbio metu kaimynė D. virtuvėje rėkė ir vadino P. visokiais „žiauriais“ žodžiais. Po to senelė išvijo D.. Netrukus atvažiavo P. mama ir iškvietė policiją. Po įvykio nukentėjusiąjai ant rankos buvo atsiradusi kraujosruva (b. l. 37–38).

13Specialisto išvada Nr. G 975/2019 patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 5 d. atlikus nukentėjusiosios P. P. apžiūrą, nustatytos poodinės kraujosruvos kairio dilbio apatiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, kurios galėjo būti padarytos kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių, t. y. 2019 m. lapkričio 3 d., suėmus už rankos ir suspaudus; šie sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 43).

14Teisme apklausta liudytoja I. A. parodė, kad 2019 m. lapkričio pradžioje ji su vaiku gulėjo ligoninėje, todėl jos motina R. T. laikinai prižiūrėjo jos dukrą P. P.. 2019 m. lapkričio 3 d., sekmadienį, jai paskambino duktė P. P. ir verkdama pasakė, kad kaimynė D. S. sugriebė jai už rankos ir išvadino „b.“ bei visokiais negražiais žodžiais. I. A. paprašė dukros, kad ši perduotų telefoną R. T., kuri patvirtino, kad įvyko konfliktas. Liudytoja norėjo pasikalbėti su D. S., bet ši rėkė, kad su ja nekalbės, nes ji neva išmėtė savo vaikus po visą pasaulį, o R. T. šaukė „tu čia man anūkės neįžeidinėsi“. Tada I. A. išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas savo motiną. Nuvykusi kaltinamosios jau nerado. P. P. verkdama papasakojo, kad jai būnant virtuvėje, D. S. stvėrė jai už kairės rankos, dėl ko ji jautė skausmą, toje vietoje buvo paraudimas. Liudytoja paskambino į policiją ir iškvietė pareigūnus, kurie priėmė jos pareiškimą, jie buvo nuėję pas kaltinamąją, bet ši jų neįsileido. I. A. neigė, kad buvo nuėjusi pas kaltinamąją į namus ir prieš ją smurtavo.

15Teisme apklausta liudytoja R. T. parodė, kad kaltinamoji D. S. yra jos kaimynė, iki 2019 m. lapkričio 3 d. įvykio jos sugyveno draugiškai, konfliktų nebuvo. 2019 m. lapkričio 3 d. apie 11 val. R. T. su vyru J. T. grįžo iš kaimo į savo butą, nes tą dieną pas juos turėjo atvažiuoti anūkė P. P.. Tuo metu atėjo kaltinamoji, ji atsinešė butelį alaus ir virtuvėje gėrė alų kartu su J. T.. Apie 11.30 val. bute pasirodė P. P., ji koridoriuje nusirengė ir, atėjusi į virtuvę, pasisveikino su seneliais. R. T. gamino valgyti, buvo nusisukusi nuo stalo. Staiga ji išgirdo, kad anūkė pravirko ir pasakė norinti paskambinti mamai, prašė duoti jai telefoną. P. P. motina I. A. tada gulėjo ligoninėje su kitu vaiku. Anūkei išėjus iš virtuvės į kambarį, kaltinamoji pasakė, kad P. „čia nesitampys prieš ją“. R. T. nuėjo į kambarį paskui anūkę, paklausė kas nutiko. Anūkė pasiskundė, kad kaltinamoji stvėrė jai už kairės rankos ir dabar jai skauda. P. verkė, buvo išsigandusi. R. T. uždėjo jai ant skaudamos vietos šaltą kompresą. Mergaitė paskambino motinai ir viską papasakojo. R. T. liepė kaltinamąjai išeiti, o kai ši priešgyniavo, tuomet pati išstūmė ją pro duris. Netrukus atvažiavo I. A., ji iškvietė policijos pareigūnus.

16Teisme apklaustas liudytojas J. T. patvirtino, kad 2019 m. lapkričio 3 d. apie 10.30 val. pas juos į butą buvo atėjusi kaltinamoji, kaimynė D. S., kuri buvo neblaivi, ir atsinešė butelį alaus. Jis su kaltinamąja sėdo virtuvėje gerti alų, o R. T. tuo metu gamino valgyti. Po kiek laiko į butą atėjo anūkė P. P.. Eidama link J. T. pasisveikinti, mergaitė pasišaipė iš kaltinamosios ir tada kaltinamoji sugriebė P. už kairės rankos ir kelis kartus papurtė. Mergaitė pravirko, nubėgo į kambarį, jai iš paskos nuėjo R. T.. Kaltinamoji pradėjo aiškinti, kad P. neišauklėta, neprižiūrėta. Tai išgirdusi, R. T. liepė kaltinamajai išeiti, o šiai dar kažką pasakius, išstūmė ją pro duris. Netrukus atvažiavo P. mama Ingrida ir iškvietė policiją. Vėliau liudytojas matė mėlynes ant P. kairės rankos dilbio srityje. Po įvykio anūkė retai pas juos užeina, nes ji bijo kaltinamosios.

17Iš akistatos protokolo matyti, kad liudytojas J. T. akistatoje su D. S. patvirtino savo parodymus, kad pastaroji buvo sugriebusi P. už kairės rankos ir patampė, po ko anūkė verkdama išbėgo iš virtuvės (b. l. 68–71).

18Teisme apklaustas liudytojas T. J. parodė, kad įvykio dieną jis gavo policijos budinčiojo nurodymą nuvykti į butą ( - ) name, nes pranešėja teigė, kad kaimynė įžeidė ar tai sumušė jos dukterį. Su pareigūnu M. R. nuvyko nurodytu adresu, juos pasitiko I. A., kuri paaiškino, kad jai paskambino jos dukra ir verkdama pranešė, kad ją nuskriaudė kaimynė. Jis matė nukentėjusią mergaitę, bet vizualiai kokių nors sužalojimų nebuvo matyti. Tada nuėjo pas kaimynę, dėl kurios veiksmų skundėsi pranešėja, bet niekas neatidarė durų. Po to priėmė iš I. A. pareiškimą.

19Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

20BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

21Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji D. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia naudojo fizinį smurtą prieš vaiką – nukentėjusiąją P. P.. Fizinis smurtas pasireiškė tuo, kad kaltinamoji tyčia sugriebė nukentėjusiąjai už kairės rankos ir patempė, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, nes P. P. buvo padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairės rankos dilbio srityje. Nors kaltinamoji tiek tyrimo metu, tiek ir teisme kaltę neigė, aiškino, kad jokių veiksmų ji neatliko, sąlyčio su nukentėjusiąja nebuvo, ji tik pasakė mergaitei žodinę pastabą, tačiau teismas kaltinamosios paaiškinimus vertina kaip gynybinę poziciją, siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios P. P. ir liudytojų J. T., R. T., I. A. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, vieni kitus atitinkantys ir papildantys. Kaltinamoji pripažino, kad iki įvykio jos santykiai su kaimynais R. ir J. T. buvo normalūs, jie nesipyko, tą patį teigė ir R. T., taigi, nenustatytos jokios aplinkybės, dėl ko R. T. ir J. T. turėtų pagrindą sąmoningai duoti kaltinamajai nepalankius parodymus. Teismui nekyla abejonės ir dėl mažametės P. P. parodymų patikimumo, jos nurodytos konflikto aplinkybės atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Kad P. P. atžvilgiu buvo smurtauta, rodo nukentėjusiosios elgesys po kontakto su kaltinamąja, t. y. ji iš karto pravirko, buvo emociškai sukrėsta, skundėsi skausmu rankos srityje, dėl ko R. T. teikė pagalbą (uždėjo kompresą), mergaitė paskambino motinai ir nurodė, kad kaltinamoji ją nuskriaudė, stipriai sugriebė už rankos, vadino įžeidžiančiais žodžiais. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiąjai nustatyti sužalojimai (poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje) galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją, taip veikdama ji suprato savo veiksmų pavojingumą ir numatė galimus padarinius, nes būdama pilnametė ir pakaltinama ji negalėjo nesuvokti, kad dėl jos veiksmų vaikas mažų mažiausiai patirs fizinį skausmą, ir ji norėjo taip elgtis. Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios D. S. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, nes šiuo atveju buvo smurtauta prieš mažametį, 7 metų amžiaus vaiką.

22Bausmės skyrimo ir civilinio ieškinio klausimai

23BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

24Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

25Kaltinamoji D. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau teisiama ne pirmą kartą, 2018 metais ji buvo du kartus nuteista už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą vėl padarė tyčinį nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamoji yra recidyvistė (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Psichiatro, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė sankcijos ribose.

26BK 75 straipsnis numato galimybę teismui priimti sprendimą atidėti bausmės vykdymą, kai už nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus paskiriama ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal teismų praktiką, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltininko asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltininko asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-565-139/2015 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, jo iš anksto nesuplanavo, kaltinamoji veikė spontaniškai, tai buvo neadekvatus suaugusios moters atsakas į vaiko išdaigą. Nusikaltimas nesukėlė ilgalaikių neigiamų padarinių nukentėjusiosios sveikatai. Kaltinamoji turi ir išlaiko nepilnametį vaiką. Nėra duomenų, kad ji padarė naujus teisės pažeidimus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamąjai bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, kurių visuma turės poveikį kaltinamajai, kad ji ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų.

27Nukentėjusiosios P. P. interesus atstovaujantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Alytaus miesto savivaldybėje pareiškė byloje civilinį ieškinį 100 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad P. P. dėl kaltinamosios tyčinių smurtinių veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet dvasinius išgyvenimus, moralinę skriaudą, nes smurtą patyrė artimoje aplinkoje, senelės bute, kur mažametė turi jaustis saugi.

28Ieškinys tenkintinas visiškai. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mažametė nukentėjusioji P. P. dėl kaltinamosios panaudoto fizinio smurto kentė fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Be to, nukentėjusioji patyrė išgąstį, dvasinius išgyvenimus, nes buvo smurtauta be priežasties, artimoje aplinkoje, kur vaikas turi jaustis visiškai saugus. Po nusikaltimo P. P., lankydamasi pas senelius, jautė baimę, prašėsi palydima iki mokyklos, tai vaikui irgi kėlė neigiamus išgyvenimus. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš kaltinamosios nukentėjusiajai priteistina 100 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad priteistas pinigines lėšas uzufrukto teise tvarko nukentėjusiosios P. P. motina I. A. (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis).

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais,

Nutarė

30D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, atidėti D. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per penkis mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

31Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

32Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

33Visiškai tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Alytaus miesto savivaldybėje civilinį ieškinį, pareikštą ginant nepilnametės P. P. interesus. Priteisti iš D. S. P. P. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad priteistas pinigines lėšas uzufrukto teise tvarko nukentėjusiosios P. P. motina I. A..

34Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su nepilnametės nukentėjusiosios apklausos garso ir vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

35Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.