Byla 2-2885-246/2017
Dėl žalos atlyginimo; pagal ieškovo AB „Swedbank“ patikslintą ieškinį atsakovams M. P., A. B., A. N., G. Š. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: A. D., P. K., dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant G. Ž., dalyvaujant ieškovų AB SEB banko atstovui advokatui V. V., AB Swedbank atstovui teisininkui R. L., atsakovams P. Ž., N. G., M. P. ir jo atstovui advokatui Linui Bagdonui, R. A., A. R., A. C. ir jo atstovei advokato padėjėjai D. U., A. A. atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui, T. B. atstovui advokatui Rimantui Bučmai, trečiojo asmens P. K. atstovei advokato padėjėjai D. U.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų AB SEB banko patikslintą ieškinį atsakovams M. P., P. Ž., A. B., A. A., I. Č., N. G., R. A., A. R., T. B., A. C. dėl žalos atlyginimo; pagal ieškovo AB „Swedbank“ patikslintą ieškinį atsakovams M. P., A. B., A. N., G. Š. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: A. D., P. K., dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

42015 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2015 priėmė nuosprendį kaltinamųjų M. P., P. Ž., A. B., V. K., A. A., I. Č., A. R., N. G., R. A. atžvilgiu. Šiuo nuosprendžiu už įvairių nusikalstamų veikų padarymą buvo nuteisti M. P., P. Ž., A. B., V. K., A. A., I. Č., o N. G. ir R. A. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas dėl senaties (t.3, b.l. 2-153)

5Nuosprendžiu civiliniams ieškovams L. S., R. P., AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“ buvo pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 2 d.). Nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs.

62014 m. gruodžio 23 d. Jonavos apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-722/2014 priėmė nuosprendį kaltinamojo T. B. atžvilgiu. Nuosprendžiu civiliniams ieškovui AB SEB bankui pripažinta teisė į ieškinio 64902,40 Lt sumai patenkinimą, civiliniams ieškovui AB Swedbank pripažinta teisė į ieškinio 14970 Lt sumai patenkinimą, civiliniam ieškovui L. S. pripažinta teisę į ieškinio 3500 Lt sumai patenkinimą, o klausimas dėl civilinių ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

72015-09-14 ir 2016-05-02 Kauno apylinkės teismo nutartimis buvo nustatytas terminas ieškinių trūkumams šalinti.

82015-10-28 buvo gautas ieškovo AB SEB banko patikslintas ieškinys (t. 1, b. l. 26-29), kuris buvo patikslintas 2016-05-19 (t. 1, b. l. 119-121) ir 2017-01-04 patikslintu ieškiniu(t. 4, b. l. 3-7).

92015-10-27 buvo gautas AB Swedbank patikslintas ieškinys (t. 1, b. l. 33-36).

10I. R. P. ir L. S. nustatytu terminu patikslinto ieškinio nepateikė, todėl 2016-07-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi ieškovų R. P. ir L. S. ieškiniai palikti nenagrinėti.

11Ieškovas AB SEB bankas patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų P. Ž., M. P. ir A. B. AB SEB banko naudai 8.546,98 eurų materialinei žalai atlyginti, o taip pat penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti solidariai iš atsakovų T. B., A. B., M. P. ir P. Ž. AB SEB banko naudai 836,71 eurų materialinei žalai atlyginti, o taip pat penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti solidariai iš atsakovų A. A., M. P., A. R., R. A., Natalijos G. I. Č. ir A. C. AB SEB banko naudai 9.082,48 eurų turtinei žalai atlyginti, o taip pat penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Ieškovas AB „Swedbank“ patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovų M. P., A. N. solidariai priteisti 2.172,15 eurų, 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo 2172,15 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 2 d. iki pilno teismo sprendimo įvykdymo; iš atsakovų M. P., A. B., G. Š., solidariai priteisti 1.265,64 eurų, 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo 1.265,64 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 02 d. iki pilno teismo sprendimo įvykdymo. 2016-12-14 gautas AB Swedbank pareiškimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas G. Š. sumokėjo 1265,64 Eur skolą, priteistą pagal 2012-05-28 baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-598/2012, todėl atsisako 2015-10-26 patiksliname ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-2280-246/2016 4 punkte nurodyto reikalavimo iš atsakovų M. P., A. B., G. Š. AB „Swedbank“, AB naudai solidariai priteisti 1.265,64 eurų, 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo 1.265,64 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 2 d. iki pilno teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje patikslinto ieškinio civilinėje byloje dalį palaiko (t. 3, b. l. 173).

13Ieškovas AB SEB bankas savo patikslinto ieškinio reikalavimus grindė šiais argumentais.

142009 metais neteisėtai pasinaudojant mokėjimo priemonėmis neteisėtai buvo nuo banko klientų sąskaitų nurašyta 64.902,40 Lt. Bankas nedelsiant atlygino savo klientų patirtus nuostolius: neteisėtu būdu nurašytus ir iš klientų pasisavintus pinigus grąžino į klientų sąskaitas. M. L. (L.) atlygintų nuostolių dydis - 3.050,60 Lt, V. M. - 8.000 Lt, R. B. - 1.999 Lt, I. L. - 890,80 Lt, J. Š. - 594 Lt, Z. J. L. - 7.171 Lt, G. K. - 3.131 Lt, G. K. - 471 Lt, A. D. - 133 Lt, R. S. - 9.363 Lt, A. J. - 231, O. Š. - 3.071 Lt, V. S. - 8.000 Lt, I. G. - 8.000 Lt, L. P. - 154 Lt, A. S. - 1.170 Lt, L. S. - 206 Lt, V. D. - 821 Lt, P. B. - 446 Lt, O. G. - 8.000 Lt. Tokiu būdu bankas patyrė 64.902,40 Lt materialinę žalą. Dėl neteisėtų lėšų pasisavinimo (tarp jų ir minėtų banko klientų lėšų pasisavinimo) buvo iniciuotas ikiteisminis tyrimas. Pastarojo pagrindu Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-225-246/2015, 2015 m. birželio 12 d. priėmė nuosprendį, kuris yra įsiteisėjęs bei Baudžiamąjį įsakymą. Pagal Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punktą, bankas, kaip ieškovas, atleistinas nuo įrodinėjimo aplinkybių dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

15Aukščiau minėtoje baudžiamojoje byloje yra pateikti banko rašytiniai įrodymai (mokėjimo pavedimai), kurie patvirtina, jog bankas atlygino savo klientų patirtą žalą. Pagal Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Taip pat turi būti atlyginti ir banko patirti nuostoliai (negautos pajamos). Todėl už priteistą sumą iš atsakovų priteistinos penkių procentų metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

16Baudžiamojoje byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkybes ir dydį. Pagrindą reikalauti taikyti civilinę atsakomybę sudaro baudžiamojoje byloje įrodytų juridinių faktų visuma: atsakovų neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė.

17Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 1-225- 246/2015) yra konstatavęs, kad kaltinamieji turi atsakyti tik dėl tokių pinigų sumų įsigijimo sukčiaujant, kurios jiems darant nusikaltimą (sukčiavimą) buvo išgrynintos. Todėl bankas teikia atsakovams ieškinio reikalavimą tik dėl tų iš banko klientų pasisavintų pinigų sumų, kurios buvo išgrynintos.

18Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendyje (24-25 puslapiai) nurodyta, P. Ž., dalyvaudamas ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. ir A. B., iš viso išgrynino 10.800 Lt I. L., R. B. ir V. M. banko sąskaitose buvusį turtą (pinigines lėšas). Kaip minėta aukščiau, pastarosios sąskaitų savininkės yra banko klientės, turinčios sąskaitas AB SEB banke. Kadangi bankas atlygino šių banko klienčių patirtus nuostolius, bankas laikytinas nukentėjusiu asmeniu. Pagal Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Todėl iš atsakovų P. Ž., M. P. ir A. B. prašysime priteisti solidariai 2.291,19 eurų (7.911,02 Lt) AB SEB banko naudai.

19Kaip matyti iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, T. B. kartu su kitais asmenimis veikdamas organizuotoje grupėje įgijo turtinę teisę į pinigines lėšas iš R. B. sąskaitos, esančios AB SEB banke 1.999 Lt sumai, o iš banko klientės I. L. sąskaitos, esančios AB SEB banke 890 Lt sumai. Šios lėšos buvo išgrynintos, bankas jų neatgavo. Kadangi T. B. šią nusikalstamą veiką atliko bendrininkaujant su nuteistaisiais A. B., M. P. ir P. Ž., prašysime iš T. B., A. B., M. P. ir P. Ž., kaip solidarių skolininkų, priteisti 836,71 eurų (litais - 2889 litų) AB SEB banko naudai.

20Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendyje (31 puslapis) nurodyta, kad A. B., veikiant bendrininkų grupėje su M. P. ir P. Ž., savo ir bendrininkų grupės narių naudai apgaule įgijo turtinę teisę į svetimą turtą - AB „SEB bankas“ ir „Swedbank“ AB klientų E. B., V. R., I. L., R. B., J. Š., M. L., R. P., Z. J. L., I. Š., L. S., V. M. svetimas lėšas, sudarančias bendrą sumą 29.774,62 Lt. Dalis šios sumos buvo iš AB SEB banko klientų neteisėtai išgryninta ir pasisavinta - 21.600 Lt: M. L. -3.049 Lt, V. M. -7.996 Lt, R. B. - 1.999 Lt, I. L. - 890 Lt, J. Š. - 500 Lt, Z. J. L. - 7166 Lt. Kadangi bankas atlygino savo klientų patirtus materialinius nuostolius (žalą), bankas laikytinas žalą patyrusiu asmeniu, kuriam žalą padariusieji asmenys atsako solidariai. Todėl prašysime iš atsakovų A. B., M. P. ir P. Ž., kaip solidarių skolininkų, priteisti 6.255,79 eurus (21.600 Lt) AB SEB banko naudai.

21Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendyje (30-40 puslapiai) konstatuota, kad A. A., veikdamas bendrininkų grupėje su M. P., I. Č. tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgijo turtinę teisę į svetimą AB „SEB bankas“ klientų G. K., G. K., A. J., O. Š., V. S., I. G., O. G., L. P., P. B. ir A. S. turtą - jų pinigines lėšas, sudarančias bendrą 31.360 litų.

22Minėtame teismo nuosprendyje (45 lapas) konstatuota, kad tą pačią aukščiau minėtų banko klientų pinigų sumą pasisavino I. Č., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su šios grupės nariais A. A., M. P., A. R., R. A. ir N. G..

23Minėtame teismo nuosprendyje (51 lapas) konstatuota, kad tą pačią 31.360 Lt sumą, priklausiusią aukščiau nurodytiems banko klientams, apgaule įgijo A. R., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. A., N. G., ir I. Č..

24Kauno apylinkės teismo priimtame Baudžiamajame įsakyme (6 lapas) konstatuota, kad A. C., veikdamas bendrininkų grupėje su M. P., A. A., I. Č., P. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (ar asmenimis), tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo turtinę teisę į svetimą - AB „SEB bankas“ klientų G. K., G. K., A. J., O. Š., V. S., I. G., O. G., L. P., P. B. ir A. S. turtą - jų pinigines lėšas, sudarančias bendrą 31360 litų (9082,48 Eur) sumą. Be to, Baudžiamajame įsakyme (7 lapas) nurodyta, kad A. C. dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi ir pasižada bei įsipareigoja atlyginti nukentėjusiems dalį pinigų ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas pagreitinto proceso tvarka - teismo baudžiamuoju įsakymu.

25Bankas atlygino savo klientams G. K., G. K., A. J., O. Š. V. S., I. G., L. P., A. S., P. B. ir O. G. padarytą materialinę žalą, kurios bendra suma yra 31.360 Lt. Todėl bankas laikytinas nukentėjusiuoju, kuriam žalą padarę asmenys ją turi atlyginti solidariai. Dėl tos priežasties prašo solidariai iš atsakovų A. A., M. P., A. R., R. A., N. G., I. Č. ir A. C. banko naudai priteisti 9.082,48 eurų (31.360 Lt).

26Teismo posėdžio metu ieškovo AB SEB bankas atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.

27Ieškovas AB Swedbank bankas savo patikslinto ieškinio reikalavimus grindė šiais argumentais.

28R. J. ir R. M. epizodai.

29Atsakovų M. P. ir A. N. bendrais veiksmais iš Banko klientės R. J. sąskaitos 2009-05-02 buvo pasisavinta 4000 litų suma, taip pat iš Banko kliento R. M. sąskaitos 2009-05-02 buvo pasisavinta 3500 litų suma. Abiem šiems klientams Bankas patirtą žalą yra kompensavęs. Atsakovo M. P. neteisėti veiksmai ir padaryta žala dėl šių epizodų yra nustatyta Nuosprendžiu. Dėl A. N. veiksmų šiuose epizoduose, kaip nurodoma Nuosprendžio 75 psl., kaltė buvo pripažinta 2012-07-09 teismo įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu, kuomet teismui buvo perduota baudžiamoji byla pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00058-12.

30E. B. ir V. R. epizodai

31Atsakovų M. P., A. B. ir G. Š. bendrais veiksmais iš Banko klientės E. B. sąskaitos 2009-05-02 buvo pasisavinta 4000 litų suma, taip pat iš Banko klientės V. R. buvo pasisavinta 370 litų suma. Abiem šiems klientams Bankas patirtą žalą yra kompensavęs. Atsakovų M. P. ir A. B. neteisėti veiksmai ir padaryta žala dėl šių epizodų yra nustatyta Nuosprendžiu. Dėl G. Š. veiksmų šiuose epizoduose, kaip nurodoma Nuosprendžio 78 psl., kaltė buvo pripažinta 2012-05-28 teismo įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu, kuomet teismui buvo perduota baudžiamoji byla pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00044-12.

32Dėl žalos priteisimo iš atsakovų solidariai

33Atsižvelgiant į Nuosprendyje nustatytas kiekvieno epizodo faktines aplinkybes, taip pat į minėtus įsiteisėjusius teismo baudžiamuosius įsakymus konstatuotina, kad atsakovų solidari atsakomybė kyla dėl: asmenis siejančių bendrų veiksmų pasekmių atžvilgiu (be bet kurio iš atsakovų atliktų veiksmų žala nebūtų atsiradusi); asmenis siejančių bendrų veiksmų neteisėtų veiksmų atžvilgiu (kiekvieno atsakovo neteisėti veiksmai kiekviename iš epizodų yra nustatyti įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiu ir baudžiamaisiais įsakymais. Todėl iš kiekviename epizode dalyvavusių atsakovų padaryta žala priteistina solidariai. R. J. ir R. M. epizode iš atsakovų M. P. ir A. N. solidariai priteistina 2.172,15 eurų (7.500,00 litų) suma. E. B. ir V. R. epizode iš atsakovų M. P., A. B. ir G. Š. solidariai priteistina 1.265,64 eurų (4.370,00 litų) suma.

34Dėl palūkanų priteisimo

35Civiline prasme atsakovų iš Banko klientų bendrais nusikalstamais veiksmais pasisavintos lėšos traktuotinos, kaip įgytos be teisėto pagrindo. LR CK 6.240 str. numato, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. LR CK 6.261 str. numato, kad 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į šias teisines nuostatas ir bylos faktines aplinkybes iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. palūkanos, skaičiuojamos nuo lėšų pasisavinimo dienos, t.y. 2009-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

362016-12-14 gautame AB Swedbank pareiškime nurodyta, kad atsakovas G. Š. sumokėjo 1265,64 Eur skolą, priteistą pagal 2012-05-28 baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-598/2012, todėl atsisako 2015-10-26 patiksliname ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-2280-246/2016 4 punkte nurodyto reikalavimo iš atsakovų M. P., A. B., G. Š. AB „Swedbank“, AB naudai solidariai priteisti 1.265,64 eurų, 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo 1.265,64 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 2 d. iki pilno teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje patikslinto ieškinio civilinėje byloje dalį palaiko.

37Teismo posėdžio metu ieškovo AB Swedbank atstovas savo reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.

38Atsakovas M. P. su ieškovo AB SEB bankas ir AB Swedbank patikslintais ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti (t.1, b. l. 128-129, 130-132). Atsiliepime nurodė, kad M. P. nuteistas už tai, kad vienuose epizoduose veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., P. Ž., A. A., I. Č. ir kitais asmenimis, kurie baudžiamojoje byloje nebuvo patraukti kaltinamaisiais, bei kituose epizoduose nurodoma, kad realizuodamas bendrą nusikalstamą susitarimą su kitais bendrininkais - P. K., A. B., P. Ž., T. B., A. C., V. G., A. A., I. Č. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu atliko nusikalsta veiksmus, už kuriuos buvo nuteistas. Taigi be šioje byloje nurodytų atsakovų, paties ieškovo nurodytuose teismo nuosprendžio lapuose nuo 74 iki 82 lapo yra kalbama ir apie kitus asmenis, tiesiogiai dalyvavusius šiuose nusikalstamosiose veikose, tai P. K., V. G. bei kitų nenustatytų asmenų. Juk skaitant nuosprendį suprantama, kad nusikalstamu būdu gauti pinigai buvo pasidalijami, ne tik šioje civilinėje byloje nurodytų atsakovų, tačiau ir tarp P. K., T. B., A. C., V. G. bei kitų nenustatytų asmenų. Todėl ieškovas, nenurodydamas konkrečios sumos iš kiekvieno atsakovo, o reikalaudamas solidariai atlyginti atsakovais privalomai turėjo patraukti ir šiuos asmenis atsakovais. Jam nesuprantama, kodėl iš visų atsakovų yra prašoma priteisti civilinius ieškinius solidariai. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-246/2015 nurodė, kad kaltinamieji civilinių ieškinių nepripažįsta, kad tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį: kiekvieno iš kaltinamųjų atžvilgiu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra galimybės. Taigi, ieškovas AB Swedbank negali formaliai reikalauti iš jo solidariai su kitais asmenimis padengti visą ieškovo patirtą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-225-246/2015 buvo pareikštas civilinis ieškinys 14970 litų (4335,61 Eur) sumai, o šiuo atveju teisme reiškiamas mažesnis ieškinys 3437 Eur sumai.

39Atsakovas M. P. nesutinka, kad AB SEB bankas iš visų atsakovų prašo priteisti civilinius ieškinius solidariai. Ieškovas nurodo, kad jis, kaip bankas, vadovaujantis LR CPK 182 str. 3 p. yra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos, kadangi šias aplinkybes yra nustatęs Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje. Su tokia ieškovo pozicija negalima sutikti, kadangi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2015 nurodė, kad kaltinamieji civilinių ieškinių nepripažįsta, kad tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį kiekvieno iš kaltinamųjų atžvilgiu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra galimybės. Taigi, ieškovas negali formaliai reikalauti iš jo solidariai su kitais asmenimis padengti visą SEB banko patirtą žalą, kuri bendrai sudaro 18412,17 Eur arba 63573,54 Lt, kadangi dalis pinigų jam nebuvo perduota, dalis pinigų liko pas kitus civilinius atsakovus, o dalis pinigų buvo perduoti tretiesiems asmenims P. K., T. B., A. C., V. G. bei kitiems nenustatytiems asmenims, kurie apskritai nebuvo patraukti atsakovais. Civilinis ieškovas AB SEB bankas, nors buvo pareiškęs civilinį ieškinį 64902 Lt 40 ct nedalyvavo nei viename iš teismo posėdžių. Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamieji pripažino, kad gavo vienokią ar kitokią pinigų sumą iš nusikalstamos veikos ir sutinka jas atlyginti, nežiūrint į tai Bankas net nebandė imtis priemonių, kad apginti savo civilinį ieškinį ir paskaičiuoti, kiek ir kokių pinigų gavo kiekvienas iš kaltinamųjų. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-225-246/2015 buvo pareikštas civilinis ieškinys 64902 Lt 40 ct (18797,03 Eur) sumai, o šiuo atveju teisme reiškiamas mažesnis ieškinys 18412,17 Eur sumai. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2015 be kitų asmenų buvo nuteistas ir V. K., kuris buvo kaltinamas analogiškomis nusikalstamomis veikomis, kaip kiti.

40Teismo posėdžio metu atsakovas M. P. ir jo atstovas advokatas Linas Bagdonas atsiliepimuose išdėstytus argumentus palaikė ir prašė patikslintus civilinius ieškinius atmesti.

41Atsakovas A. A. su ieškovo AB SEB bankas ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t.1, b. l. 135-138). Atsiliepime atsakovas nurodė, kad 2015 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. P., I. Č. ir kitais asmenimis, kurie šioje byloje nėra kaltinamieji, tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgijau turtinę teisę į svetimą -AB SEB bankas turtą- indėlininkų pinigines lėšas, sudarančias 31360 Lt ir tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo ir minėtų bendrininkų grupės narių naudai įgijau šį apgaule įgytą svetimą turtą, t.y. padarė sukčiavimą, neteisėtai panaudojant svetimas elektronines mokėjimo priemones. Ieškovas prašo priteisti nurodytą pinigų sumą iš manęs solidariai su kitais atsakovais. Formuodamas teismų praktiką dėl solidariosios atsakomybės taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad solidarioji skolininkų pareiga kyla tada, kai ją padaro keli asmenys bendrai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad sprendžiant solidariosios atsakomybės klausimą būtina nustatyti ne tik faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų), bet ir teisinį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-388/2008). Nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą, atsakomybės prigimtį ir įprastą gyvenimišką riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-345/2007). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra šiai atsakomybei taikyti sąlygos. Tai gali būti atvejai, kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, taip pat, kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t.y. solidarioji atsakomybė galima ir kai neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą. Atsakomybė taip pat galima kai asmenys, kurie tiesiogiai ir nepadaro žalos, tačiau prisideda prie jo kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, kai žala atsiranda skirtingu pagrindu (pvz. sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais), taip pat kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Jo, A. A., veiksmuose šių nurodytų sąlygų nėra, nagrinėdamas bylą baudžiamajame procese, teismas taip pat nenustatė šių reikalavimų. Ieškovas, reikšdamas ieškininį dėl solidariosios atsakomybės taikymo, jo solidariąją atsakomybę patvirtinančių įrodymų nepateikė ir nepagrįstai vadovavosi Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Baudžiamojo proceso metu atsakovas A. A. nurodė, kad P. K. nepažįsta, M. P. buvo matęs vieną kartą, kai jis buvo susitikęs su jo senu pažįstamu A. C., tačiau su M. P. jokių bendravimų nebuvo. A. C. prašymu gauti banko kortelių, jis per M. Š. susipažino su I. Č. ir iš jo gavo tris tokias korteles. Korteles atidavė A. C.. Iš jo per tris kartus gavo pinigų apie 3500 Lt, iš kurių pusę atidavė I. Č.. A. R., R. A., N. G. nepažinojau. Apie tai, kam A. C. atiduodavo banko korteles ir kaip jis gaudavo pinigus, jis nežinojo. Jo veikoje teismas neįžvelgė organizuotos grupės požymių, tačiau ją kvalifikavo kaip padarytą bendrininkų grupėje. Šios bendrininkavimo formos pagrindinis požymis yra dviejų ir daugiau vykdytojų buvimas. Šiuo atveju jis neatliko jokių veiksmų, kurie tiesiogiai sukeltų svetimo turto pasisavinimą, t.y. aš neaktyvavo mokėjimo priemonių, neišgrynino pinigų ir jų iš bankomatų nepaėmė. Šias aplinkybes vertinant civilinėje byloje solidarinės atsakomybės požiūriu teigia, kad nėra kasacinio teismo praktikoje suformuotos solidarinei deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygų, todėl ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas. Šiuo atveju iš jo gali būti reikalaujama pinigų suma, kurią jis gavo grynais pinigais iš A. C. ir kurios dydį nustatys teismas. Apkaltinamuoju nuosprendžiu teismas vertino, kad jis veikė bendrininkų grupėje su M. P., I. Č. ir kitais asmenimis, kurie šioje byloje nėra kaltinamieji. Aprašydamas jam inkriminuotą veiką teismas nurodė, kad veiką darė veikdamas kartu ir su A. C., P. K., M. A.. Todėl visiškai neaišku, kodėl šie asmenys šioje civilinėje byloje nėra įvardinti atsakovais, jeigu ieškinys reiškiamas dėl žalos atlyginimo solidariai. Šioje situacijoje jie į bylą taip pat turi būti įtraukti kaip atsakovai.

42Teismo posėdžio metu atsakovo A. A. atstovas advokatas Kęstutis Gudynas atsiliepime išdėstytus argumentus palaikė ir prašė AB SEB bankas patikslintą civilinį ieškinį atmesti.

43Atsakovas R. A. su ieškovo AB SEB bankas patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t.1, b. l. 139-150). Atsiliepime nurodė, kad ieškovas privalo įrodyti visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant Kauno apylinkės teisme baudžiamąją bylą Nr. 1-225 246/2015 nustatyta, jog R. A. savo kortelę perdavė 2009 metų rugsėjo mėnesį I. Č.. Atsakovui I. Č. nurodė, jog savo kortelės neturi, todėl prašė banko kortelės, nes jam kažkas turėjo pervesti pinigus, ar už darbą, ar skolą, o pasidaryti naują banko kortelę būtų ilgai užtrukę. Atsakovas neįtardamas, jog su jo banko kortele bus atliekami nusikalstami veiksmai perdavė savo banko kortelę ir jos duomenis (PIN kodą, sąskaitos numerį) I. Č.. Atsakovas kortelės nuo perdavimo daugiau nematė ir jos neatgavo. Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2015, nustatyta, jog atsakovas savo banko kortele nedisponavo, t. y. baudžiamojoje byloje nustatyta, jog R. A. perdavė savo vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. ( - ) I. Č. ir nurodė jam šios banko kortelės naudotojo asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą bei sąskaitos numerį. I. Č. Atsakovo kortelę bei visus jos duomenis perdavė A. A., kuris perdavė šią kortelę bei duomenis A. C., o šis perdavė tai M. P.. M. P. elektroninių ryšių priemonėmis minėtos elektroninės mokėjimo priemonės - R. A. tapatybės duomenis ir banko sąskaitos numerį perdavė P. K.. P. K. panaudodamas neteisėtai įgytus R. A. banko AB SEB bankas duomenis, juos panaudojo neteisėtai veikai, ko pasakoje, P. K. neteisėtai, apgaule iš nukentėjusiųjų O. G. ir I. G. 2009 m. rugsėjo mėn. per 4 (keturis) kartus pervedė į R. A. sąskaitą bendrą 2334,05 Eur (7996 Lt) sumą (Kauno apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2015,144-145 lapas). Taip pat Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2015 nustatyta, jog P. K. atlikus minėtas neteisėtas finansines operacijas ir elektroninių ryšių priemonėmis apie tai pranešus M. P. ir šiam davus nurodymus A. C. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išgryninti į R. A. vardu atidarytą banko sąskaitą P. K. neteisėtai, apgaule pervestas kitų asmenų lėšas, t. y. svetimas pinigines lėšas ir minėtą nurodymą vykdžiusiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai atlikus finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, neteisėtai panaudojus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą), t. y. panaudojus A. A. iš I. Č. neteisėtai įgytą ir laikytą A. C. perduotą R. A. vardu AB SEB banko išduotą mokėjimo kortelę ir jos naudotojo duomenis (PIN kodą), atlikus neteisėtas operacijas šia svetima elektronine mokėjimo kortele 2009 m. rugsėjo 15 d. išgryninta AB SEB banko klientų O. G. ir I. G. bendra 1766,68 Eur (6100 Lt) suma (Kauno apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1- 225-246/2015,145 lapas) 2009 m. rugsėjo mėn. 16 d. I. Č. atsakovui pranešė, jog jo kortelė yra prarasta, tačiau nurodė, kad banko sąskaitoje yra likę I. Č. pinigų, kuriuos R. A. turi paimti iš banko ir perduodi jam. Atsakovas neįtardamas, kad daro kažką neteisėto, vykdydamas I. Č. prašymą išimti pinigus už darbo užmokestį ar skolą, prekybos centre „Molas" banke skyriuje išgrynino 509,73 EUR (1760 LTL), kuriuos iškarto perdavė I. Č. prekybos centro „Molas“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Įvertinus aukščiau nurodytą, akivaizdu, jog atsakovas nesiekė neteisėtu būdu įgyti ar pasisavint svetimų asmenų piniginių lėšų, t. y. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, juos atliko aukščiau nurodyti asmenys, kurie disponavo atsakovo banko kortele bei P. K., kuris Atsakovui nežinant, atsakovo R. A. sąskaitą pervedė neteisėtai įgytas lėšas. Atsižvelgiant į išdėstyta konstatuotina, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, kadangi neteisėtus veiksmus atliko ne atsakovas, o asmenys, disponavę jo banko kortele, bei P. K., kuris neteisėtais būdais, apgaule įgijo svetimų asmenų pinigines lėšas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendis yra priimamas išnagrinėjus bylą iš esmės, jame konstatuojamas veikos padarymo faktas, asmens kaltė, išsprendžiami kiti klausimai, tuo tarpu baudžiamąją bylą nutraukus teismo nutartimi, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Pažymėtina, kad R. A. atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla dėl senaties, t. y. jo kaltė neįrodyta. Kaip minėta aukščiau, atsakovas perdavė banko kortelę nežinodamas, kad jo banko kortelė bus naudojama neteisėtiems tikslams (atsakovas buvo suklaidintas), t. y. nežinojo, jog jo banko kortelė bus naudojama neteisėtai įgytų piniginių lėšų išgryninimui. Kadangi atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų ir nėra kaltas dėl atsiradusios žalos, negali būti sprendžiamas ir padarytos žalos atlyginimo klausimas, dėl to, kad norint išspręsti civilinį ieškinį iš esmės turi būti nustatytos visos sąlygos - padaryta žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos bei kaltė. Įvertinus išdėstytą ir tai, kad atsakovas Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2015 nėra pripažintas kaltu bei tai, jog jokių neteisėtų veiksmų atsakovas neatliko ir negalėjo įtakoti ieškovui kilusios žalos, t. y. nesant sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieškovo ieškinys atsakovo atžvilgiu turi būti atmestas.

44CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalyje nurodytos išimties taisyklė, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Tokiais atvejais asmuo ar asmenys, siekiantys išvengti civilinės atsakomybės, privalo įrodyti, kad nėra priežastinio jų veiksmų ir žalos ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, į tai kad atsakovas nebuvo bendrininkas pagal BK 24 straipsnį, jis baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas tik už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 d. (Kauno apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2015, 2 lapas), o baudžiamoji byla dėl atsakovo buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Pabrėžtina, jog atsakovas R. A. nedalyvavo neteisėtos veikos organizavime bei neturėjo tikslo veikti bendrai su kitais asmenimis siekiant pasisavinti kitų asmenų pinigines lėšas (!). Kaip ir minėta aukščiau tekste, atsakovas buvo suklaidintas dėl tikslo, kuriuo I. Č. prašė paskolinti banko kortelę, t. y. atsakovas nežinojo, jog jo banko kortelė bus naudojama neteisėtai įgytų piniginių lėšų išgryninimui. Atsakovas pasitikėdamas I. Č. jam perdavė banko kortelę ir jos duomenis, kad į ją I. Č. būtų pervestas darbo užmokestis ar skola. Tačiau, atsakovui nežinant, į jo sąskaitą neteisėtai gautas pinigines lėšas pervedė P. K. - bendrai 2334,05 Eur (7996 Lt) sumai. Pasinaudojus iš atsakovo R. A. neteisėtai gauta banko kortele, P. K. paliepimu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo išgrynino 1766,68 Eur (6100 Lt) (Nuosprendžio 145 lapas). Kaip minėta, Atsakovas apie šiuos neteisėtus veiksmus nežinojo. I. Č. pranešęs, jog prarasta Atsakovo banko kortelė, nurodė, jog Atsakovo banko sąskaitoje yra likusios jo gautos lėšos už skolos grąžinimą ar darbo užmokestį, paprašė, kad atsakovas R. A. šiuos pinigus išimtų iš banko. Atsakovas neįtardamas, jog išgrynina neteisėtai įgytas pinigines lėšas, prekybos centre „Molas“ banko skyriuje išgrynino banko sąskaitoje esančius 509,73 Eur (1760 Lt), kuriuos iškarto perdavė I. Č. prekybos centro „Molas“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Aukščiau tekste minėta, jog Kauno apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2015 (toliau tekste - Nuosprendis) konstatuota, jog Atsakovas nedisponavo savo banko kortele, t. y. Atsakovo veiksmai nėra bendri su kitais žalą padariusiais asmenimis ir nėra tiesiogiai susiję su kitų asmenų veiksmų pasekmėmis, todėl Atsakovas negali būti atsakingas už kitų asmenų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tarp Atsakovo veiksmų ir Ieškovui padarytos žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, jog Nuosprendyje yra įvardinti asmenys, kurie neteisėtai disponavo Atsakovo banko kortele, t. y. asmenys dėl kurių neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala (Nuosprendžio 144-145 lapas). Nuosprendžiu šie asmenys yra pripažinti kaltais dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo bei kitų nusikalstamų veikų (Nuosprendžio 147-149 lapai). Taip pat baudžiamojoje byloje yra nustatytas asmuo (P. K.), kuris atliko neteisėtas finansines operacijas, t. y. kuris apgaule, neteisėtais veiksmais pasisavino kitų asmenų pinigines lėšas (Nuosprendžio 144-145 lapas). Pažymėtina, jog 2012 m. rugsėjo mėn. R. A. buvo pateiktas įtarimas tik dėl to, kad neva veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. R. ir M. P. bei P. K. suburtos organizuotos grupės nariu I. Č., tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo, minėtų ir kitų šios organizuotos grupės narių ir A. R. naudai apgaule įgijo turtinę teisę į svetimą - AB „SEB bankas“ I. G. ir O. G. turtą - jų pinigines lėšas, sudarančias bendrą 7996 Lt sumą, ir tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo, minėtų organizuotos grupės narių bei A. R. naudai įgijo šį apgaule užvaldytą turtą, t. y. Atsakovas buvo įtariamas tik dėl 2334,05 Eur (7996 Lt) žalos padarymo veikiant bendrininkų grupėje. Įvertinus išdėstytą ir atsižvelgiant į tai, jog Atsakovo veiksmai nėra bendri su kitais žalą padariusiais asmenimis ir nėra tiesiogiai susiję su kitų asmenų veiksmų pasekmėmis, t. y. kilusios žalos dydžiu (9082,48 Eur), laikytina, jog ieškiniu prašomas priteisti iš atsakovo žalos dydis yra nepagrįstas, dėl ko, ieškovo ieškinys atsakovo atžvilgiu turi būti atmestas.

45Teismo posėdžio metu atsakovas R. A. atsiliepime išdėstytus argumentus palaikė ir prašė AB SEB bankas patikslintą civilinį ieškinį atmesti.

46Atsakovo T. B. atstovas advokatas Rimantas Bučma su ieškovo AB SEB bankas patikslintu civiliniu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 1, b. l. 151-152). Atsiliepime nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2016 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00027-2013-9) konstatuota, kad teismui padarius išvadą, jog nusikalstamos veikos padarytos ne organizuotos grupės veikoje, todėl nuteistieji turi atsakyti tik dėl tokių pinigų sumų įgijimo sukčiaujant, kurios jiems darant nusikaltimą (sukčiavimą) buvo išgrynintos. Nustatyta, kad T. B. veikdamas su V. K. atsakingas tik už 3500 Lt (1013,67 Eur) įgijimo sukčiaujant. Ši pinigų suma buvusi AB „Swedbank“ priklausė nukentėjusiajai L. S.. Taigi nuosprendyje nurodyta pinigų suma, už kurią T. B. atsakingas kartu su V. K., jokio ryšio su ieškovu AB SEB bankas neturi. Be to, ieškovas AB SEB bankas patikslintame ieškinyje nurodo, kad T. B. iš AB SEB banko klientės R. B. sąskaitos, esančios AB SEB banke, atliko pavedimą 1999 Lt sumai, o iš klientės I. L. sąskaitos, esančios AB SEB banke, atliko pavedimą 890 Lt sumai. Tai ieškovas laiko pinigų išgryninimu, nes bankas jų neatgavo. T. B. atžvilgiu yra priimtas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro R. V. 2012-11-07 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, nesant jo veikoje nusikalstamų veikų požymių, numatytų LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 1981 str. 1 d., nes nenustatyta, kad jis atliko neteisėtus pinigų pervedimus iš AB SEB banko klientų R. B. ir I. L. banko sąskaitų. Šis nutarimas įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teigti, jog T. B. yra atsakingas už pinigų pervedimus iš AB SEB banko klientų R. B. ir I. L. banko sąskaitų, nėra jokio pagrindo, todėl ieškovo pareikštas ieškinys niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas.

47Teismo posėdžio metu atsakovo T. B. atstovas advokatas Rimantas Bučma atsiliepime išdėstytus argumentus palaikė ir prašė AB SEB bankas patikslintą civilinį ieškinį atmesti.

48Atsakovo A. C. atstovė advokatė Rita Elzbergienė su ieškovo AB SEB bankas patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 2, b. l. 13-18). Atsiliepime nurodė, kad Akivaizdu, jog Ieškovo reikalavimas Atsakovams solidariai atlyginti žalą yra iš esmės klaidingas. Remiantis bendrąja taisykle, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK), esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė. Remiantis nurodytu, kiekvienas privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė, tuo tarpu solidariosios atsakomybės taikymui yra būtinas konkretus teisinis pagrindas, t. y. konkreti teisės norma, nustatanti solidariąją asmenų pareigą atlyginti padarytą žalą. Remiantis nuosekliai suformuota kasacinio teismo praktika solidarioji atsakomybė taikoma, kai yra bent viena iš šių sąlygų: i) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; ii) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų,- i. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens neteisėtumą; iii) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; iv) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; v) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz. sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); vi) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 ir kt). Tuo tarpu atkreiptinas Teismo dėmesys, kad Ieškovas nenurodė jokio konkretaus teisinio pagrindo dėl kurio turėtų būti taikoma Atsakovų solidarioji atsakomybė, o nė dalinė. Tuo atveju, jei butų įrodyta Atsakovų deliktinė atsakomybė, akivaizdu, jog visų Atsakovų veiksmai galėjo tik skirtinga apimtimi prisidėti prie žalos padarymo. Remiantis teismų praktika, pažymėtina, jog tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybe yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008 ir kt.). Iš nurodyto akivaizdu, jog Ieškovo reikalavimas yra iš esmės neteisėtas ir prieštaraujantis tiek teisės normoms, tiek nuosekliai suformuotai kasacinio teismo praktikai. Akcentuotina, jog įrodžius Atsakovų deliktinę atsakomybę, turėtų būti daroma išvada, kad kiekvienas iš Atsakovų savo veiksmais prisidėjo tik prie tam tikros dalies pinigų įgijimo ir kiekvienas iš jų turėtų atlyginti tik tokią žalos dalį, kurią jie asmeniškai įgijo. Teismas 2015-06-12 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2015 konstatavo, kad kaltinamieji turi atsakyti tik dėl tokių pinigų sumų įgijimo sukčiaujant, kurios jiems darant nusikaltimą (sukčiavimą) buvo išgrynintos. Minėta aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad Atsakovų atžvilgiu turi būti taikoma dalinė atsakomybė. Atkreiptinas Teismo dėmesys, kad solidarioji atsakomybė nepreziumuojama (CK 6.6. straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog kai yra įrodoma, jog kiekvienas iš atsakovų atliko savarankiškus veiksmus, už ieškovo patirtą žalą privalo atsakyti savarankiškai, o ne solidariai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-163/2010). Tuo tarpu nustačius faktą, kad žala padaryta skirtinga atsakovų veika ir skirtingu laikotarpiu, solidarioji atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-139/2009). Kadangi kiekvienas iš Atsakovų atliko savarankiškus ir atskirus veiksmus, solidarioji Atsakovų atsakomybė yra negalima. Vadovaujantis nurodytu, Ieškovas turėjo įrodyti už kokią konkrečią žalos dalį yrą atsakingas kiekvienas atsakovas, priklausomai nuo kiekvieno iš jų atliktų veiksnių, sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Be to, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtinė taisyklė, jog tuo atveju, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus, įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tokiu atveju taip pat būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus. Taigi, šiuo atveju Ieškovas taip pat turėjo įrodyti dėl kurio asmens veiksmų kilo žala, kadangi Atsakovai atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Pažymėtina, jog remiantis Teismo 2015-06-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2015 Ieškovo prašomą priteisti sumą dalimis išgrynino toliau nurodyti asmenys: atsakovas A. A., atsakovas I. Č., atsakovas A. R. (nuosprendžio 122 lapas), atsakovas N. G. ir atsakovas R. A. (nuosprendžio 124 - 125 lapai). Be to, 2015-06-12 nuosprendyje Teismas taip pat konstatavo, kad iš kaltinamojo (atsakovo I. Č.) parodymų matyti aktyvūs kaltinamojo R. A. ir N. G. nusikalstami veiksmai, iš sąskaitų išgryninat pinigus (nuosprendžio 54 lapas). Taigi, Ieškovui tinkamai įrodžius aukščiau nurodytų asmenų civilinę atsakomybę, minėti asmenys turi atlyginti Ieškovo prašomą priteisti žalą, tokiomis dalimis, kurias jie išgrynino.

49Be to, net jei Teismas pripažintų solidariąją atsakomybę, tokiu atveju remiantis nuosprendžiu, solidariai atsakyti galėtų tik atsakovas A. A., atsakovas I. Č. ir atsakovas A. R.. Nuosprendyje aiškiai konstatuota (nuosprendžio 122 lapas), jog kaltinamieji turi atsakyti tik dėl tokių pinigų sumų įgijimo sukčiaujant, kurios jiems darant nusikaltimą (sukčiavimą) buvo išgrynintos: <...> A. A. dėl 31 360 litų (9 082,48 Eur) <...> įgijimo, I. Č. dėl 31 360 litų (9 082,48 Eur) <...> įgijimo, A. R. dėl 31 360 litų (9 082,48 Eur) <..,> įgijimo. Kaip matyti Teismas aiškiai nurodė, kurie asmenys įgijo Ieškovo prašomą priteisti sumą ir kuriems dėl to kyla atsakomybė atlyginti Ieškovo patirtą žalą.

50Pažymėtina, jog Ieškovas absoliučiai neįrodė vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos -priežastinio ryšio. Remiantis teismų praktika privalo būti nustatytas faktinis (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, lot. conditio sine qua non) ir teisinis priežastinis ryšys (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į nurodytą, Ieškovas turėjo pareigą kiekvieno iš Atsakovų atžvilgiu įrodyti priežastinį ryšį, tačiau to nepadarė. Ieškovas turi pareigą įrodyti visas būtinąsias deliktinei civilinei atsakomybei kilti sąlygas, tačiau akivaizdu, jog Ieškovas to nepadarė, todėl I. I. yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

51Akcentuotina, jog Ieškovo reikalavimas priteisti solidariai penkių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra absoliučiai neteisėtas ir iš esmės klaidinantis Teismą. Atkreiptinas Teismo dėmesys, jog CK 6.37 straipsnis taikytinas tik sutartiniams teisiniams santykiams. Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose nenustatytas palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą mokėjimas. Išdėstytą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 atskiroji nuomonė civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kurioje pasisakyta, jog plečiamai išaiškinus CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažinus, kad deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusysis turi teisę į procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme, būtų pažeistas procesinis šalių lygiateisiškumas principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje ir CPK 17 ir 42 straipsniuose. Remiantis tokiu teisės aiškinimu atsakovas deliktiniuose teisiniuose santykiuose būtų preziumuojamas skolininku nuo ieškinio priėmimo ir jam; priimant sprendimą atgaline data, būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo, nepriklausomai nuo to, kiek užtruko teismo procesas ir kieno iniciatyva jis buvo tęsiamas. Pagal tokį teisės aiškinimą atsakovo kaip preziumuojamo skolininko teisinė padėtis būtų neapibrėžta ir dviprasmiška, nes jis iki sprendimo priėmimo nežino, ar ieškinys bus patenkintas, jei taip, tai kokio dydžio. Pagal tokį teisinį reguliavimą, siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Įtvirtinus tokį ginčo sprendimo būdą iš esmės pasunkinama atsakovo teisė ginčyti savo kaltę ir ieškinio dydį, o ieškovui sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise.

52Teismo posėdžio metu atsakovas A. C. ir jo atstovė advokato padėjėja D. U. atsiliepime išdėstytus argumentus palakė ir prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti bei iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

53Trečiojo asmens P. K. atstovė advokato padėjėja D. U. su pareikštais AB Swedbank ir SEB bankas patikslintais ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas ieškinyje remiasi nuosprendyje baudžiamojoje byloje nustatytomis kiekvieno epizodo faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau svarbu pabrėžti tai, jog Teismas baudžiamojoje byloje pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 115 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi ir klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas nuosekliai suformuotoje praktikoje yra konstatavęs, jog civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010 ir kt). Kauno apygardos teismas 2014-02-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-519-436/2014 nustatė, jog Kauno apylinkės teismas 2013-10-08 nutarė tęsti civilinio ieškinio nagrinėjimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1550-593/2010, užvedant civilinę bylą ir paliekant teisminio proceso Nr. 1-26-1-00184-2009-4, ir konstatavo, jog nepaisant to, kad civilinis ieškinys buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neturėjo būti užvedama, o įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva turėjo būti tęsiamas procesas pagal CPK taisykles baudžiamojoje byloje, ne civilinėje byloje. Tuo tarpu aplinkybę, jog Teismas užvedė atskirą Civilinę bylą ir pažeidė BPK 115 straipsnio 2 dalį patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-109-153/2015. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog nuosprendžiui įsiteisėjus Kauno apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-1734-722/2015. Atsižvelgiant į tai, jog Teismas užvedė atskirą Civilinę bylą, nesilaikydamas BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos, turi būti taikomos skirtingos įrodinėjimo taisyklės. Remiantis kasacinio teismo praktika skirtinga baudžiamųjų ir civilinių įstatymų paskirtis bei teisinio reglamentavimo principai lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę baudžiamuosiuose ir civiliniuose santykiuose. Baudžiamojoje ir civilinėje bylose įrodinėjimo dalykas yra ne tas pats, taikomos skirtingos įrodinėjimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011).

54Pažymėtina, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų statymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio toceso ir civilinių įstatymų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pasai skirtingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-5 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Ieškovas ieškiniu turėjo pareigą įrodyti esant visas būtinąsias sąlygas Atsakovų civilinei deliktinei atsakomybei kilti. Dalinę Atsakovų atsakomybę patvirtina pats Teismas baudžiamojoje byloje neva pasinaudodamas BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi. Teismas nuosprendyje nurodė, kad tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį kiekvieno iš kaltinamųjų atžvilgiu, atsižvelgiant Į aptartas aplinkybes, nėra galimybės, todėl ir pasinaudojo išimtimi ir perdavė civilini ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, siekiant tiksliai apskaičiuoti civilini ieškinį kiekvieno iš Atsakovų atžvilgiu, priešingu atveju civilini ieškinį Teismas privalei o išspręsti baudžiamoj oi e byloje. Be kita ko, Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010).

55Nepaisant aukščiau nurodyto, kas iš esmės patvirtina Atsakovų dalinę atsakomybę, Ieškovo reikalavimas Atsakovams solidariai atlyginti žalą yra iš esmės klaidingas, kadangi remiantis bendrąja taisykle, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK), esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė. Remiantis nurodytu, kiekvienas privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė, tuo tarpu solidariosios atsakomybės taikymui yra būtinas konkretus teisinis pagrindas, t. y. konkreti teisės norma, nustatanti solidariąją asmenų pareigą atlyginti padarytą žalą. Tuo atveju, jei būtų įrodyta Atsakovų deliktinė civilinė atsakomybė, akivaizdu, jog visų Atsakovų veiksmai galėjo tik skirtinga apimtimi prisidėti prie žalos padarymo. Remiantis teismų praktika, pažymėtina, jog tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008 ir kt.). Iš nurodyto akivaizdu, jog Ieškovo reikalavimas yra iš esmės neteisėtas ir prieštaraujantis tiek teisės normoms, tiek nuosekliai suformuotai kasacinio teismo praktikai.

56Teismas 2015-06-12 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2015 konstatavo, kad kaltinamieji turi atsakyti tik dėl tokių pinigų sumų įgijimo sukčiaujant, kurios jiems darant nusikaltimą (sukčiavimą) buvo išgrynintos. Minėta aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad Atsakovų atžvilgiu turi būti taikoma dalinė atsakomybė.

57Atkreiptinas Teismo dėmesys, kad solidarioji atsakomybė nepreziumuojama (CK 6.6. straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog kai yra įrodoma, jog kiekvienas iš atsakovų atliko savarankiškus veiksmus, už ieškovo patirtą žalą privalo atsakyti savarankiškai, o ne solidariai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-163/2010). Tuo tarpu nustačius faktą, kad žala padaryta skirtinga atsakovu veika ir skirtingu laikotarpiu, solidarioji atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-139/2009). Kadangi kiekvienas iš Atsakovų atliko savarankiškus ir atskirus veiksmus, solidarioji Atsakovų atsakomybė yra negalima. Pabrėžtina, jog galimai žalą padarę asmenys veikė nesusitarę, skirtingu laiku ir ne vienu metu. Vadovaujantis nurodytu, Ieškovas turėjo įrodyti už kokią konkrečią žalos dalį yra atsakingas kiekvienas iš Atsakovų, priklausomai nuo kiekvieno iš jų atliktų veiksmų, sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio.

58Be to, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtinė taisyklė, jog tuo atveju, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus, įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tokiu atveju taip pat būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus.

59Dėl pirmojo Ieškovo AB Swedbank reikalavimo - žalos atlyginimo R. J. ir R. M. epizoduose, pasisakytina, kad Ieškovas dėl nesuprantamų priežasčių reikalauja priteisti didesnę sumą, nei nustatyta nuosprendžiu. Ieškovas nurodo, kad iš R. J. buvo pasisavinta 4 000 Lt (1 158,48 Eur) suma, o iš R. M. 3 500 Lt (1 013,67 Eur) suma. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau Teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamieji turi atsakyti tik dėl tokių pinigų sumų įgijimo sukčiaujant, kurios jiems darant nusikaltimą (sukčiavimą) buvo išgrynintos. Tuo tarpu remiantis nuosprendžiu epizode dėl neteisėto turtinės teisės į R. J. ir R. M. turtą įgijimo ir šio turto įgijimo apgaule nustatyta, kad buvo išgryninta ir pasisavinta R. J. atžvilgiu tik 3 976 Lt (1 151,53 Eur), o R. M. atžvilgiu tik 3 470 Lt (1 004,98 Eur). Atsižvelgiant į nurodytą, Ieškovo reikalavimas dalyje dėl 2 172,15 Eur priteisimo solidariai iš atsakovų M. P. ir A. N. turi būti mažinamas 15,64 Eur dydžio suma. Be to, absoliučiai nesuvokiama kodėl Ieškovas šioje reikalavimo dalyje reikalauja priteisti minėtą sumą solidariai ir iš atsakovo M. P.. Nuosprendyje R. J. ir R. M. epizoduose nustatyta, jog 2012-07-09 teismo įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu atsakovas A. N. buvo pripažintas kaltu dėl minėto epizodo. Taip pat dėl šio epizodo buvo nustatyta ir V. G. kaltė.

60Dėl antrojo Ieškovo AB Swedbank reikalavimo - žalos priteisimo E. B. ir V. R. epizoduose, pasisakytina, jog Ieškovo reikalavimas turi būti atmestas, kadangi atsakovas G. Š. šią Ieškovo reikalavimo dalį yra atlyginęs.

61CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir j jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Užtikrinant privačiu kapitalu ir privačia iniciatyva paremtos ekonominės sistemos ir civilinės apyvartos stabilumą, bankų veikla grindžiama stabilumo, patikimumo, efektyvumo ir saugumo principais. Šie principai formuoja aukštus banko veiklos, kaip atskiros profesinės veiklos rūšies, apdairumo ir rūpestingumo standartus. Banko pareiga profesinėje veikloje elgtis apdariai ir rūpestingai apima bendrąją banko pareigą garantuoti šios veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2002). Atkreiptinas dėmesys, jog banko veiklos saugumo neužtikrinimas pasireiškė Ieškovo profesinėje veikloje, o profesinei veiklai remiantis gausia teismų praktika keliami žymiai griežtesni reikalavimai. Pažymėtina, jog Lietuvos teismų praktikoje banko civilinė atsakomybė kyla ne tik dėl to, kad bankas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, pažeidė įstatymus, bet ir dėl to, jog pažeidė bendrąją banko pareiga užtikrinti pakankamą savo vykdomos veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą, kad žala neatsirastų. Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų mokėjimo įstaigoms, patvirtintų Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 247, 6.9. punktas numato, kad mokėjimo įstaigoje turi veikti patikima informacinių technologijų sistema. Turi būti užtikrinta saugi ir nenutrūkstama šios sistemos, ypač susijusios su duomenų kaupimu, apdorojimu ir naudojimu, veikla, parengtas jos veiklos tęstinumo planas ir pasiruošta įvairiems ypatingiems atvejams. Ieškovas prašo atlyginti žalą, padarytą laikotarpiu 2009-05-02 - 2009-10-01, kai buvo atliekami Ieškovo klientų pinigų pavedimai ir pinigai buvo pasisavinti. Ieškovas nurodytu laikotarpiu savo internetinėje svetainėje skelbė informaciją apie atliekamus profilaktinius darbus, sistemų atnaujinimus. 2009-01-29 Swedbankas sustiprino trimis lygmenimis interneto banko saugumą, 2009-04-02 dar kartą sustiprino interneto banko saugumą, 2009-05-06 vykdė planinius profilaktikos darbus, 2009-05-14 atlikti metiniai informacinių sistemų profilaktikos darbai, kuriais neva siekiama užtikrinti nepriekaištingą visų banko informacinių technologijų sistemų veiklą, 2009-06-03 atlikti planiniai sistemų atnaujinimo darbai, nuo 2009-06-15 bankas leidžia naudotis tik naująja interneto banko versija, 2009-06-25 planiniai atnaujinimo darbai, 2009-09-23 atlikti planiniai darbai (Priedas Nr. 3). Nors bankas vykdė profilaktinius, planinius darbus, internetinės bankininkystės atnaujinimo darbus ir pateikė naudotis vartotojams neva žymiai saugesnę versiją, tačiau kaip matyti šios Ieškovo priemonės buvo absoliučiai nepakankamos. Remiantis pagrindiniais efektyvios bankų priežiūros principais, patvirtintais Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 99, bankas turi laikytis tinkamos politikos, normų ir tvarkos, įskaitant griežtas taisykles „pažink savo klientą", kurios skatina aukštus finansinio sektoriaus etikos ir profesijos standartus ir apsaugo banką nuo tyčinės ar netyčinės nusikalstamos veikos. Akivaizdu, jog Ieškovas nesiėmė pakankamai saugumo priemonių, buvo neatidus ir nerūpestingas, nesilaikė jo veiklai keliamų reikalavimų Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu liudytojas T. B. parodė, kad dar 2009-04-26 pirmas pavedimas padarytas tik 2009-05-02) Ieškovas gavo pranešimą iš asmens apie galimai klastotą internetinės bankininkystės puslapį, tačiau jokių priemonių užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms nesiėmė. Dar daugiau, jau 2008-11-26 Ieškovo klientai buvo pranešę apie nukreipimą į suklastotą svetainę. Taigi, Ieškovas jau 2008-11-26 buvo apie įvykius informuotas, tačiau iki pat 2009-05-02, kada buvo padarytas pirmasis pavedimas, t. y. per pusę metų nesugebėjo imtis jokių papildomų saugumo priemonių siekiant apsaugoti Ieškovo klientų pinigines lėšas. Nepaisant to net ir prasidėjus įvykiams, kurių metu buvo neteisėtai pasisavinti Ieškovo klientų pinigai, Ieškovas nesiėmė jokių priemonių. Liudytojas R. K., dirbantis „Swedbank“, AB taip pat parodė, kad kai prasidėjo pareiškimai iš žmonių dėl pinigų nurašymų, dingimų tyrimas, atskiro tyrimo pagal vidines banko tvarkas nebuvo. Taip pat parodė, jog buvo akivaizdu, kad suklastota banko svetainė, akivaizdžiai matoma, kad vykdoma nusikalstama veika prieš banko klientus, 2008 - 2009 metais siautė virusas, viskas buvo persipynę, dviem viską suvaldyti sunku buvo. Minėti Ieškovo darbuotojų parodymai neginčijamai patvirtina didelį Ieškovo nerūpestingumą dėl kurio buvo pasisavintos Ieškovo klientų piniginės lėšos.

62Dar daugiau, Ieškovas neinformavo visuomenės ir savo klientų apie vykstančius neteisėtus pinigų pasisavinimus iš klientų. Visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 37, 3 punktas numato, kad visuomenei skelbiama informacija turi atitikti tarptautinėje praktikoje pripažintus informacijos kokybės reikalavimus: svarbumo, patikimumo, palyginamumo, tikrumo ir teisingumo. Pagrindinis principas, kuriuo bankai turi vadovautis, skelbdami informaciją visuomenei, yra informacijos svarbumas. Minėtu laikotarpiu Ieškovas tik 2010-02-23 paskelbė informacinį pranešimą apie pradėtą tyrimą dėl galimo sukčiavimo, kai į klientus kreipėsi asmenys, kurie siūlė už mokestį tarpininkauti tarp banko ir kliento, Ieškovas tai pat įspėjo klientus saugotis ir nesinaudoti tarpininkavimo paslaugomis (Priedas Nr. 4). Tuo tarpu, kodėl apie 2009-05-02 - 2009-10-01 laikotarpiu vykusius įvykius visuomenė nebuvo informuota, lieka neaišku. Akivaizdu, jog Ieškovas privalėjo pranešti apie galimai nusikalstamu būdu pasisavinamus klientų pinigus, informuoti ir įspėti klientus apie tai, kad bankas neprašo suvesti daugiau nei vieną kartą saugumo kodus. Tuo tarpu neskelbdami tokios svarbios informacijos Ieškovas pažeidė ne tik teisės aktų reikalavimus, bendrąją banko pareigą, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, jog toks visuomenės ir savo klientų informavimas būtų prisidėjęs bent prie žalos sumažinimo, ar netgi padėjęs visai išvengti padarytos žalos. Aplinkybė, kad Teismo nuosprendžiu Atsakovų veiksmai buvo laikomi pagrindine sąlyga žalai kilti, tačiau tai nereiškia, kad paneigtas kitų sąlygų, kaip Ieškovo didelis neatsargumas, kurių teismas nenustatinėjo, egzistavimas. Atsižvelgiant į tai, kad yra akivaizdus Ieškovo didelis neatsargumas ir prisidėjimas prie žalos atsiradimo, laikytina, kad remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Ieškovo kaltės laipsnį, Ieškovo reikalavimas atlyginti žalą turi būti proporcingai sumažintas arba atmestas.

63Ieškovas nurodo, kad civiline prasme atsakovų iš Banko klientų nusikalstamais veiksmais pasisavintos lėšos traktuotinos, kaip įgytos be teisėto pagrindo. LR CK 6.240 str. numato, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą, skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Pabrėžtina, jog Ieškovas remiasi netinkama įstatymo norma, šios Civilinės bylos ginčas yra dėl žalos atlyginimo ir remiamasi Atsakovų deliktine civiline atsakomybe. Tuo tarpu Ieškovas ieškiniu taip pat prašo atlyginti žalą, tačiau dėl nesuvokiamų priežasčių dalyje dėl palūkanų priteisimo remiasi visai kitu institutu - pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Pažymėtina, jog tuo atveju jei Ieškovas prašo priteisti palūkanas remiantis CK 6.240 straipsniu, jis savo ieškiniu turėjo įrodinėti visai kitas sąlygas, t. y. aplinkybes, kad Atsakovai be teisinio pagrindo įgijo turtą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas kelia reikalavimą priteisti įstatymines palūkanas remdamasis absoliučiai ne tuo teisiniu pagrindu, toks Ieškovo reikalavimas turi būti atmestas kaip iš esmės nepagrįstas ir neteisėtas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, jog Ieškovo AB Swedbank ieškinys turi būti atmestas kaip iš esmės nepagrįstas.

64Dėl AB SEB bankas patikslinto ieškinio nurodė, kad ieškovas nurodo, kad iš ieškovo klientės J. Š. neteisėtai išgryninta ir pasisavinta 144,81 Eur (500 Lt). Akcentuotina, jog remiantis nuosprendžiu epizode dėl neteisėto turtinės teisės į J. Š. turtą įgijimo ir šio turto įgijimo apgaule nustatyta, kad buvo išgryninta ir pasisavinta tik 72,41 Eur (250 Lt). Atsižvelgiant j nurodyta, Ieškovo reikalavimas dalyje dėl 9 383,69 Eur priteisimo solidariai iš atsakovų M. P., P. Ž. ir A. B. turi būti mažinamas 72,40 Eur dydžio suma.

65CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

66Užtikrinant privačiu kapitalu ir privačia iniciatyva paremtos ekonominės sistemos ir civilinės apyvartos stabilumą, bankų veikla grindžiama stabilumo, patikimumo, efektyvumo ir saugumo principais. Šie principai formuoja aukštus banko veiklos, kaip atskiros profesinės veiklos rūšies, apdairumo ir rūpestingumo standartus. Banko pareiga profesinėje veikloje elgtis apdariai ir rūpestingai apima bendrąją banko pareigą garantuoti šios veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2002).

67Atkreiptinas dėmesys, jog banko veiklos saugumo neužtikrinimas pasireiškė Ieškovo profesinėje veikloje, o profesinei veiklai remiantis gausia teismų praktika keliami žymiai griežtesni reikalavimai. Pažymėtina, jog Lietuvos teismų praktikoje banko civilinė atsakomybė kyla ne tik dėl to, kad bankas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, pažeidė įstatymus, bet ir dėl to, jog pažeidė bendrąją banko pareiga užtikrinti pakankamą savo vykdomos veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą, kad žala neatsirastų. Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų mokėjimo įstaigoms, patvirtintų Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 247, 6.9. punktas numato, kad mokėjimo įstaigoje turi veikti patikima informacinių technologijų sistema. Turi būti užtikrinta saugi ir nenutrūkstama šios sistemos, ypač susijusios su duomenų kaupimu, apdorojimu ir naudojimu, veikla, parengtas jos veiklos tęstinumo planas ir pasiruošta įvairiems ypatingiems atvejams.

68Ieškovas prašo atlyginti žalą, padaryta laikotarpiu 2009-05-02 - 2009-10-01, kai buvo atliekami Ieškovo klientų pinigų pavedimai ir pinigai buvo pasisavinti. Svarbu pabrėžti, jog priešingai nei ieškovas „Swedbank“, AB, Ieškovas nurodytu laikotarpiu jokių profilaktinių, planinių banko sistemų atnaujinimo darbų išvis neatliko. Akivaizdu, jog bankas ne tik galėjo, bet ir privalėjo dėti įmanomas pastangas užkirsti kelią neteisėtiems pinigų pasisavinimams. Ieškovas neįdėjo net minimalių pastangų stengiantis apsaugoti savo klientų pinigus. Ieškovas nevykdė ir internetinės bankininkystės sistemos atnaujinimo darbų siekiant imtis bent minimalių priemonių užtikrinti internetinės bankininkystės sistemos saugumą. Ieškovas laikotarpiu 2008-2010 tik 2008-07-16 paskelbė viešai pranešimą apie tai, kad startavo atnaujinta Ieškovo interneto svetainė, be to atnaujintas buvo tik puslapio dizainas (Priedas Nr. 3). Aplinkybę, kad Ieškovas nesiėmė jokių, net minimalių, saugumo priemonių ir taip pasireiškė didelis Ieškovo neatsargumas, patvirtina esantys archyviniai pranešimai Ieškovo internetiniame puslapyje.

69Remiantis pagrindiniais efektyvios bankų priežiūros principais, patvirtintais Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 99, bankas turi laikytis tinkamos politikos, normų ir tvarkos, įskaitant griežtas taisykles „pažink savo klientą“, kurios skatina aukštus finansinio sektoriaus etikos ir profesijos standartus ir apsaugo banką nuo tyčinės ar netyčinės nusikalstamos veikos. Akivaizdu, jog Ieškovas buvo neatidus ir nerūpestingas, nesilaikė jo veiklai keliamų reikalavimų.

70Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. V., dirbantis SEB bankas finansinių nusikaltimų prevencijos skyriaus specialisto pareigose, parodė, kad tik 2010 metais buvo kreiptasi dėl 2009 metų įvykių perduodant visą medžiagą teisėsaugos institucijoms, jokie vidiniai tyrimai atlikti nebuvo. Nepaisant to, kad Ieškovas gerai žinodamas, kad iš jų klientų yra pasisavinami pinigai ir ši veikla tęstinė, nesiėmė jokių saugumo priemonių ir dėl tokių savo veiksmų pažeidė ne tik įstatymus, bet ir bendrąją pareigą užtikrinti vykdomos veiklos patikimumą ir saugumą, elgėsi nerūpestingai.

71Dar daugiau, Ieškovas neinformavo visuomenės ir savo klientų apie vykstančius neteisėtus pinigų pasisavinimus iš banko klientų. Visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 37, 3 punktas numato, kad visuomenei skelbiama informacija turi atitikti, tarptautinėje praktikoje pripažintus informacijos kokybės reikalavimus: svarbumo, patikimumo, palyginamumo, tikrumo ir teisingumo. Pagrindinis principas, kuriuo bankai turi vadovautis, skelbdami informaciją visuomenei, yra informacijos svarbumas. Priešingai nei ieškovas „Swedbank“, AB Ieškovas jokių pranešimų visuomenei minėtu laikotarpiu neskelbė. Akivaizdu, jog Ieškovas privalėjo pranešti apie galimai nusikalstamu būdu pasisavinamus klientų pinigus, informuoti ir įspėti klientus apie tai, kad bankas neprašo suvesti daugiau nei vieną kartą saugumo kodus. Tuo tarpu neskelbdami tokios svarbios informacijos Ieškovas pažeidė ne tik teisės aktų reikalavimus, bendrąją banko pareigą, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, jog toks visuomenės ir savo klientų informavimas būtų prisidėjęs bent prie žalos sumažinimo, ar netgi padėjęs visai išvengti padarytos žalos. Aplinkybė, kad Teismo nuosprendžiu Atsakovų veiksmai buvo laikomi pagrindine sąlyga žalai kilti, tačiau tai nereiškia, kad paneigtas kitų sąlygų, kaip Ieškovo didelis neatsargumas, kurių teismas nenustatinėjo, egzistavimas. Atsižvelgiant į tai, kad yra akivaizdus Ieškovo didelis neatsargumas ir prisidėjimas prie žalos atsiradimo, laikytina, kad remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Ieškovo kaltės laipsnį, Ieškovo reikalavimas atlyginti žalą turi būti proporcingai sumažintas arba atmestas.

72Akcentuotina, jog Ieškovo reikalavimas priteisti solidariai penkių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra absoliučiai neteisėtas ir iš esmės klaidinantis Teismą. Atkreiptinas Teismo dėmesys, jog CK 6.37 straipsnis taikytinas tik sutartiniams teisiniams santykiams. Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose nenustatytas palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą mokėjimas. Išdėstytą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 atskiroji nuomonė civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kurioje pasisakyta, jog plečiamai išaiškinus CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažinus, kad deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusysis turi teisę į procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme, būtų pažeistas procesinis šalių lygiateisiškumas principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje ir CPK 17 ir 42 straipsniuose. Remiantis tokiu teisės aiškinimu atsakovas deliktiniuose teisiniuose santykiuose būtų preziumuojamas skolininku nuo ieškinio priėmimo ir jam, priimant sprendimą atgaline data, būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo, nepriklausomai nuo to, kiek užtruko teismo procesas ir kieno iniciatyva jis buvo tęsiamas. Pagal tokį teisės aiškinimą atsakovo kaip preziumuojamo skolininko teisinė padėtis būtų neapibrėžta ir dviprasmiška, nes jis iki sprendimo priėmimo nežino, ar ieškinys bus patenkintas, jei taip, tai kokio dydžio. Pagal tokį teisinį reguliavimą, siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Įtvirtinus toki ginčo sprendimo būda iš esmės pasunkinama atsakovo teisė ginčyti savo kaltę ir ieškinio dydi, o ieškovui sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise.

73Be to, teismų praktika dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios civilinėse ir baudžiamosiose bylose skiriasi. Deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesiniu palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį (Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-822-380/2014). Atsižvelgiant į tai, kad Teismas perdavė civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka siekiant nustatyti žalos dydį ir į tai, kad šiuo metu nėra nustatytas padarytos žalos dydis, Ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra absoliučiai negalimas. Pažymėtina, jog padarytos žalos dydis bus nustatytas tik Teismo sprendimu Civilinėje byloje, todėl Ieškovas gali reikalauti priteisti penkių procentų metines palūkanas tik nuo Teismo sprendimo Civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, jog Ieškovo ieškinys airi būti atmestas kaip iš esmės nepagrįstas.

74Teismo posėdžio metu trečiojo asmens P. K. atstovė atsiliepime išdėstytus argumentus palaikė ir prašė juos tenkinti.

75Atsakovai A. B., I. Č., N. G., A. R., A. N. ir trečiasis asmuo A. D. į posėdį neatvyko, atsiliepimų į patikslintus civilinius ieškinius nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teismo pranešimais ir viešo paskelbimo būdu.

76Ieškovų AB SEB bankas ir AB Swedbankas patikslinti ieškiniai tenkintini iš dalies

77Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.).

78Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 1 d.). Šie prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant žalos padarymo faktui, t.y. tam, kad kreditorius turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o skolininkas – pareigą ją atlyginti, turi būti nustatytas civilinės atsakomybės elementas – kreditoriaus patirta žala, kaip ir skolininko neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Respublikos CK 6.246–6.249 str.). Taigi žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais.

79Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (Lietuvos Respublikos CK 6.247 str.). Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (Lietuvos Respublikos CPK 6.251 str.). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

80Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Respublikos CPK 12 str. nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t.y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Žalą patyrusi šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), tačiau, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str.).

81Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2015 priėmė nuosprendį kaltinamųjų M. P., P. Ž., A. B., V. K., A. A., I. Č., A. R., N. G., R. A. atžvilgiu. Šiuo nuosprendžiu už įvairių nusikalstamų veikų padarymą buvo nuteisti M. P., P. Ž., A. B., V. K., A. A., I. Č., o N. G. ir R. A. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas dėl senaties (t. 3, b.l. 2-153).

82Nuosprendžiu civiliniams ieškovams L. S., R. P., AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“ buvo pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 2 d.). Nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs.

832014 m. gruodžio 23 d. Jonavos apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-722/2014 priėmė nuosprendį kaltinamojo T. B. atžvilgiu. Nuosprendžiu civiliniams ieškovui AB SEB bankui pripažinta teisė į ieškinio 64902,40 Lt sumai patenkinimą, civiliniams ieškovui AB Swedbank pripažinta teisė į ieškinio 14970 Lt sumai patenkinimą, civiliniam ieškovui L. S. pripažinta teisę į ieškinio 3500 Lt sumai patenkinimą, o klausimas dėl civilinių ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

842012-05-17 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. D. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str., padarymą nuteistas 30 MGL bauda (t. 3, b. l.113-118).

85Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-05-28 baudžiamuoju įsakymu G. Š. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., padarymą, nuteistas 20 MGL bauda. Iš jo AB Swedbank priteista 4370 Lt civilinio ieškinio patenkinimui (t.3, b. l. 119-124).

862012-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. N. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., padarymą nuteitas30 MGL bauda (t. 3, b. l. 125-129).

872016-09-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimu, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymą A. C. nuteistas galutine bausme 98 MGL bauda. Civiliniam ieškovui AB SEB bankas pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. (t. 3, b. l. 130-179).

882015-06-12 nuosprendyje konstatuota, kad baudžiamojoje byloje buvo atmesti duomenys, kad kaltinamieji veikė kaip organizuotos grupės nariai, nes jie veikė atskiromis grupėmis, vieni kitų kartais net nepažinodami. Jų padaryta nusikalstama veika įvertinta, taikant skirtingus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Kadangi byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai buvo padaryti, dalyvaujant organizuotoje grupėje, teismas konstatavo, kad kaltinamieji turi atsakyti tik dėl tokių pinigų sumų įgijimo sukčiaujant, kurios jiems darant nusikaltimą (sukčiavimą) buvo išgrynintos: P. Ž. dėl 10800 litų (kaltinamajame akte buvo nurodoma 10885 litai) įgijimo sukčiaujant ir veikiant bendrininkų grupėje su M. P. ir A. B.; V. K. dėl 3500 litų įgijimo sukčiaujant ir veikiant bendrininkų grupėje su T. B., kurio atžvilgiu dėl tos veikos yra priimtas ir įsiteisėjęs 2014-12-23 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis; A. B. dėl 29774,62 litų (kaltinamajame akte buvo nurodoma 30470 litų) įgijimo sukčiaujant ir veikiant bendrininkų grupėje su M. P. ir P. Ž.; A. A. dėl 31360 litų (kaltinamajame akte buvo nurodoma 32653 litai) įgijimo sukčiaujant ir veikiant bendrininkų grupėje su M. P. ir I. Č.; I. Č. dėl 31360 litų (kaltinamajame akte buvo nurodoma 32653 litai) įgijimo sukčiaujant ir veikiant bendrininkų grupėje su M. P. ir A. A.; A. R. dėl 31360 litų (kaltinamajame akte buvo nurodoma 32653 litai) įgijimo sukčiaujant ir veikiant bendrininkų grupėje su I. Č..

89Pažymėta tai, kad baudžiamojo proceso nutraukimas kaltinamųjų N. G. ir R. A. atžvilgiu neatleidžia jų nuo atsakomybės už žalos padarymą civiliniams ieškovams, jeigu civiliniai ieškiniai bus pagrįsti, įrodyti ir patenkinti.

90Nuosprendžiu civiliniams ieškovams L. S., R. P., AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“ pripažinta teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.). 2015-09-14 nutartimi nustačius terminą ieškinių trūkumams pašalinti, ieškovai AB SEB bankas ir Swedbank pateikė patikslintus ieškinius, o ieškovai R. P. ir L. S. nustatytu terminu patikslinto ieškinio nepateikė, todėl 2016-07-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi ieškovų R. P. ir L. S. ieškiniai palikti nenagrinėti.

91Jonavos apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistas T. B., civiliniams ieškovui AB SEB bankui pripažinta teisė į ieškinio 64902,40 Lt sumai patenkinimą, civiliniams ieškovui AB Swedbank pripažinta teisė į ieškinio 14970 Lt sumai patenkinimą, civiliniam ieškovui L. S. pripažinta teisę į ieškinio 3500 Lt sumai patenkinimą, o klausimas dėl civilinių ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

92Pasisakydama dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų prejudicinės reikšmės, kai baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui L. G. dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi. Teisėjų kolegija pažymėjo, „kad paprastai teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia ir pateikto civilinio ieškinio tenkinimo klausimą (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tačiau išimtiniais atvejais, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui, ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo išimčiai taikyti. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2009; 2010 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Druskininkų savivaldybė v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-245/2010).“

93CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio perdavimas nagrinėti civilinio proceso tvarka nereiškia ieškovų atleidimo nuo turtinės žalos dydžio įrodymo. Remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta ieškovo pareiga nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes (nagrinėjamu atveju – turtinės žalos dydį), 178 straipsniu, CK 6.249 straipsniu, turtinių netekimų sudėtį privalo įvardinti ieškovas.

94Patikslintame ieškinyje ieškovas AB SEB bankas nurodo, kad 2009 metais neteisėtai pasinaudojant mokėjimo priemonėmis neteisėtai buvo nuo banko klientų sąskaitų nurašyta 64.902,40 Lt. Bankas nedelsiant atlygino savo klientų patirtus nuostolius: neteisėtu būdu nurašytus ir iš klientų pasisavintus pinigus grąžino į klientų sąskaitas. M. L. (L.) atlygintų nuostolių dydis - 3.050,60 Lt, V. M. - 8.000 Lt, R. B. - 1.999 Lt, I. L. - 890,80 Lt, J. Š. - 594 Lt, Z. J. L. - 7.171 Lt, G. K. - 3.131 Lt, G. K. - 471 Lt, A. D. - 133 Lt, R. S. - 9.363 Lt, A. J. - 231, O. Š. - 3.071 Lt, V. S. - 8.000 Lt, I. G. - 8.000 Lt, L. P. - 154 Lt, A. S. - 1.170 Lt, L. S. - 206 Lt, V. D. - 821 Lt, P. B. - 446 Lt, O. G. - 8.000 Lt. Tokiu būdu bankas patyrė 64.902,40 Lt materialinę žalą.

95AB SEB bankas savo ieškininius reikalavimus grindžia 2015-06-12 Kauno apylinkės teismo ir 2014-12-23 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiuose bei 2016-09-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme nustatytomis aplinkybėmis bei nurodydamas, kad rašytiniai įrodymai (mokėjimo pavedimai), patvirtinantys, jog bankas atlygino savo klientų patirtą žalą, yra pateikti baudžiamojoje byloje.

96AB SEB banko atstovas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad bankas būtų atlyginęs nuostolius banko klientei L. S., todėl ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo iš T. B. atmestina, konstatuojant, kad T. B. žalą padarė ne bankui, o L. S., kurios ieškinys, nepatikslinus trūkumų, buvo paliktas nenagrinėtu.

97Civiliniai ieškovai teisingai ir pagrįstai nuosprendžių ir baudžiamųjų įsakymų pagrindu ir pagrįstai sugrupavo atsakovų grupes ir tinkamai pagrindė savo reikalavimus, išskyrus jau aukščiau aptartą epizodą dėl T. B. ir G. Š., iš kurio civilinis ieškinys jau buvo priteistas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jo atlygintas.

98Patikslintame ieškinyje AB Swedbank nurodė, kad atsakovų M. P. ir A. N. bendrais veiksmais iš Banko klientės R. J. sąskaitos 2009-05-02 buvo pasisavinta 4000 litų suma. Atsakovų M. P., A. B. ir G. Š. bendrais veiksmais iš Banko klientės E. B. sąskaitos 2009-05-02 buvo pasisavinta 4000 litų suma, iš Banko klientės V. R. buvo pasisavinta 370 litų suma. Visiems šiems klientams Bankas patirtą žalą yra kompensavęs.

99Ieškovas AB Swedbank patikslinto ieškinio reikalavimus grindžia 2015-06-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendyje, 2012-07-09 ir 2012-05-28 teismo baudžiamuosiuose įsakymuose nustatytomis aplinkybėmis, kuriuose konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai ir padaryta žala, kurią banko klientams atlygino ieškovas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas G. Š. sumokėjo 1265,64 Eur skolą, priteistą pagal 2012-05-28 baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-598/2012, todėl atsisako 2015-10-26 patiksliname ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-2280-246/2016 4 punkte nurodyto reikalavimo iš atsakovų M. P., A. B., G. Š. AB „Swedbank“, AB naudai solidariai priteisti 1.265,64 eurų, 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo 1.265,64 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 2 d. iki pilno teismo sprendimo įvykdymo.

100Laikytina, kad ieškovų reikalavimai pagrįsti, įrodyti baudžiamosiose bylose nustatyta medžiaga, todėl tenkintini. Byla dalyje dėl AB Swedbank patikslintame ieškinyje 4 punkte nurodyto reikalavimo iš atsakovų M. P., A. B., G. Š. AB „Swedbank“, AB naudai solidariai priteisti 1.265,64 eurų, 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo 1.265,64 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 2 d. iki pilno teismo sprendimo įvykdymo nutrauktina.

101Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 str. 3 d. numato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Sprendžiant dėl solidarios civilinės atsakomybės, kildinamos iš delikto teisinių santykių, kaip yra nagrinėjamu atveju, aktualus yra taip pat ir LR CK 6.279 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams, yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-7-59/2008; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SEB bankas v. BUAB ,,Auto1“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.).

102Nagrinėjamu atveju atsakovų solidari atsakomybė kyla dėl asmenis siejančių bendrų veiksmų pasekmių atžvilgiu (be bet kurio iš atsakovų atliktų veiksmų žala nebūtų atsiradusi); asmenis siejančių bendrų veiksmų neteisėtų veiksmų atžvilgiu (kiekvieno atsakovo neteisėti veiksmai kiekviename iš epizodų yra nustatyti įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiu ir baudžiamaisiais įsakymais, todėl iš kiekviename epizode dalyvavusių atsakovų padaryta žala priteistina solidariai.

103Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (Lietuvos Respublikos CK 6.261 str.), t.y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą.

104Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovams priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

105Patikslintus ieškinius patenkinus iš dalies, atsakovo A. C. ir trečiojo asmens P. K. ir jų atstovės advokato padėjėjos D. U. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

106Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

107Patikslintus ieškovų AB SEB bankas ir AB Swedbank ieškinius patenkinti iš dalies.

108Priteisti ieškovui AB SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238, buveinė ( - ), a.s. Nr. ( - ) AB SEB bankas), solidariai iš atsakovų P. Ž. (a.k. ( - ) gyv. ( - )), M. P. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) ir A. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - )), 8546,98 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 98 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8546,98 Eur sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

109Priteisti ieškovui AB SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238, buveinė ( - ), a.s. Nr. ( - ) AB SEB bankas), solidariai iš atsakovų A. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - )), M. P. (a. k. ( - ) gyv. ( - )), P. Ž. (a.k. ( - ) gyv. ( - )), 836,71 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų 71 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 836,71 Eur sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

110Priteisti ieškovui AB SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238, buveinė ( - ), a.s. Nr. ( - ) AB SEB bankas), solidariai iš atsakovų A. A. (a.k. ( - ) gyv. ( - )), M. P. (a. k. ( - ) gyv. ( - )), A. R. (a. k. ( - ) gyv. ( - )), R. A. (a.k. ( - ) gyv. ( - )), N. G. (a.k. ( - ) gyv. ( - )), I. Č. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir A. C. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 9.082,48 Eur (devynių tūkstančių aštuoniasdešimt dviejų eurų 48 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9082,48 Eur sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

111AB SEB bankas patikslintą ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo iš T. B. atmesti.

112Priteisti ieškovui AB Swedbank (juridinio asmens kodas 112029651, buveinė Konstitucijos per. 20A, Vilnius, a.s. ( - ) AB Swedbank, banko kodas 7300) solidariai iš atsakovų M. P. (a. k. ( - ) gyv. ( - )), A. N. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) solidariai priteisti 2.172,15 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų 15 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2172,15 Eur sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

113Bylą dalyje pagal ieškovo AB Swedbank patikslintame ieškinyje 4 punkte nurodyto reikalavimo iš atsakovų M. P., A. B., G. Š. AB „Swedbank“, AB naudai solidariai priteisti 1.265,64 eurų, 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo 1.265,64 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 2 d. iki pilno teismo sprendimo įvykdymo nutraukti.

114Atsakovo A. C. ir trečiojo asmens P. K. bei jų atstovės advokato padėjėjos D. U. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

115Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant G.... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų AB SEB... 3. Teismas... 4. 2015 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr.... 5. Nuosprendžiu civiliniams ieškovams L. S., R. P., AB „Swedbank“, AB „SEB... 6. 2014 m. gruodžio 23 d. Jonavos apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr.... 7. 2015-09-14 ir 2016-05-02 Kauno apylinkės teismo nutartimis buvo nustatytas... 8. 2015-10-28 buvo gautas ieškovo AB SEB banko patikslintas ieškinys (t. 1, b.... 9. 2015-10-27 buvo gautas AB Swedbank patikslintas ieškinys (t. 1, b. l. 33-36).... 10. I. R. P. ir L. S. nustatytu terminu patikslinto ieškinio nepateikė, todėl... 11. Ieškovas AB SEB bankas patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš... 12. Ieškovas AB „Swedbank“ patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovų M. P.,... 13. Ieškovas AB SEB bankas savo patikslinto ieškinio reikalavimus grindė šiais... 14. 2009 metais neteisėtai pasinaudojant mokėjimo priemonėmis neteisėtai buvo... 15. Aukščiau minėtoje baudžiamojoje byloje yra pateikti banko rašytiniai... 16. Baudžiamojoje byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovų... 17. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartyje (baudžiamoji byla... 18. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendyje (24-25 puslapiai)... 19. Kaip matyti iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d.... 20. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendyje (31 puslapis)... 21. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendyje (30-40 puslapiai)... 22. Minėtame teismo nuosprendyje (45 lapas) konstatuota, kad tą pačią... 23. Minėtame teismo nuosprendyje (51 lapas) konstatuota, kad tą pačią 31.360 Lt... 24. Kauno apylinkės teismo priimtame Baudžiamajame įsakyme (6 lapas)... 25. Bankas atlygino savo klientams G. K., G. K., A. J., O. Š. V. S., I. G., L. P.,... 26. Teismo posėdžio metu ieškovo AB SEB bankas atstovas patikslinto ieškinio... 27. Ieškovas AB Swedbank bankas savo patikslinto ieškinio reikalavimus grindė... 28. R. J. ir R. M. epizodai.... 29. Atsakovų M. P. ir A. N. bendrais veiksmais iš Banko klientės R. J.... 30. E. B. ir V. R. epizodai... 31. Atsakovų M. P., A. B. ir G. Š. bendrais veiksmais iš Banko klientės E. B.... 32. Dėl žalos priteisimo iš atsakovų solidariai... 33. Atsižvelgiant į Nuosprendyje nustatytas kiekvieno epizodo faktines... 34. Dėl palūkanų priteisimo... 35. Civiline prasme atsakovų iš Banko klientų bendrais nusikalstamais veiksmais... 36. 2016-12-14 gautame AB Swedbank pareiškime nurodyta, kad atsakovas G. Š.... 37. Teismo posėdžio metu ieškovo AB Swedbank atstovas savo reikalavimus palaikė... 38. Atsakovas M. P. su ieškovo AB SEB bankas ir AB Swedbank patikslintais... 39. Atsakovas M. P. nesutinka, kad AB SEB bankas iš visų atsakovų prašo... 40. Teismo posėdžio metu atsakovas M. P. ir jo atstovas advokatas Linas Bagdonas... 41. Atsakovas A. A. su ieškovo AB SEB bankas ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 42. Teismo posėdžio metu atsakovo A. A. atstovas advokatas Kęstutis Gudynas... 43. Atsakovas R. A. su ieškovo AB SEB bankas patikslintu ieškiniu nesutiko ir... 44. CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalyje nurodytos... 45. Teismo posėdžio metu atsakovas R. A. atsiliepime išdėstytus argumentus... 46. Atsakovo T. B. atstovas advokatas Rimantas Bučma su ieškovo AB SEB bankas... 47. Teismo posėdžio metu atsakovo T. B. atstovas advokatas Rimantas Bučma... 48. Atsakovo A. C. atstovė advokatė Rita Elzbergienė su ieškovo AB SEB bankas... 49. Be to, net jei Teismas pripažintų solidariąją atsakomybę, tokiu atveju... 50. Pažymėtina, jog Ieškovas absoliučiai neįrodė vienos iš civilinei... 51. Akcentuotina, jog Ieškovo reikalavimas priteisti solidariai penkių procentų... 52. Teismo posėdžio metu atsakovas A. C. ir jo atstovė advokato padėjėja D. U.... 53. Trečiojo asmens P. K. atstovė advokato padėjėja D. U. su pareikštais AB... 54. Pažymėtina, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą... 55. Nepaisant aukščiau nurodyto, kas iš esmės patvirtina Atsakovų dalinę... 56. Teismas 2015-06-12 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-246/2015... 57. Atkreiptinas Teismo dėmesys, kad solidarioji atsakomybė nepreziumuojama (CK... 58. Be to, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtinė taisyklė, jog tuo... 59. Dėl pirmojo Ieškovo AB Swedbank reikalavimo - žalos atlyginimo R. J. ir R.... 60. Dėl antrojo Ieškovo AB Swedbank reikalavimo - žalos priteisimo E. B. ir V.... 61. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusio... 62. Dar daugiau, Ieškovas neinformavo visuomenės ir savo klientų apie... 63. Ieškovas nurodo, kad civiline prasme atsakovų iš Banko klientų... 64. Dėl AB SEB bankas patikslinto ieškinio nurodė, kad ieškovas nurodo, kad iš... 65. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusio... 66. Užtikrinant privačiu kapitalu ir privačia iniciatyva paremtos ekonominės... 67. Atkreiptinas dėmesys, jog banko veiklos saugumo neužtikrinimas pasireiškė... 68. Ieškovas prašo atlyginti žalą, padaryta laikotarpiu 2009-05-02 -... 69. Remiantis pagrindiniais efektyvios bankų priežiūros principais,... 70. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. V., dirbantis SEB bankas... 71. Dar daugiau, Ieškovas neinformavo visuomenės ir savo klientų apie... 72. Akcentuotina, jog Ieškovo reikalavimas priteisti solidariai penkių procentų... 73. Be to, teismų praktika dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios... 74. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens P. K. atstovė atsiliepime išdėstytus... 75. Atsakovai A. B., I. Č., N. G., A. R., A. N. ir trečiasis asmuo A. D. į... 76. Ieškovų AB SEB bankas ir AB Swedbankas patikslinti ieškiniai tenkintini iš... 77. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi... 78. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 79. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję... 80. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 81. Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismas... 82. Nuosprendžiu civiliniams ieškovams L. S., R. P., AB „Swedbank“, AB „SEB... 83. 2014 m. gruodžio 23 d. Jonavos apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr.... 84. 2012-05-17 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. D. už... 85. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-05-28 baudžiamuoju įsakymu G. Š. už... 86. 2012-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. N. už... 87. 2016-09-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimu,... 88. 2015-06-12 nuosprendyje konstatuota, kad baudžiamojoje byloje buvo atmesti... 89. Pažymėta tai, kad baudžiamojo proceso nutraukimas kaltinamųjų N. G. ir R.... 90. Nuosprendžiu civiliniams ieškovams L. S., R. P., AB „Swedbank“, AB „SEB... 91. Jonavos apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, kuriuo... 92. Pasisakydama dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų prejudicinės... 93. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 94. Patikslintame ieškinyje ieškovas AB SEB bankas nurodo, kad 2009 metais... 95. AB SEB bankas savo ieškininius reikalavimus grindžia 2015-06-12 Kauno... 96. AB SEB banko atstovas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad bankas... 97. Civiliniai ieškovai teisingai ir pagrįstai nuosprendžių ir baudžiamųjų... 98. Patikslintame ieškinyje AB Swedbank nurodė, kad atsakovų M. P. ir A. N.... 99. Ieškovas AB Swedbank patikslinto ieškinio reikalavimus grindžia 2015-06-12... 100. Laikytina, kad ieškovų reikalavimai pagrįsti, įrodyti baudžiamosiose... 101. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 str. 3 d. numato, kad solidarioji... 102. Nagrinėjamu atveju atsakovų solidari atsakomybė kyla dėl asmenis... 103. Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal... 104. Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas... 105. Patikslintus ieškinius patenkinus iš dalies, atsakovo A. C. ir trečiojo... 106. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270... 107. Patikslintus ieškovų AB SEB bankas ir AB Swedbank ieškinius patenkinti iš... 108. Priteisti ieškovui AB SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238, buveinė (... 109. Priteisti ieškovui AB SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238, buveinė (... 110. Priteisti ieškovui AB SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238, buveinė (... 111. AB SEB bankas patikslintą ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo iš T. B.... 112. Priteisti ieškovui AB Swedbank (juridinio asmens kodas 112029651, buveinė... 113. Bylą dalyje pagal ieškovo AB Swedbank patikslintame ieškinyje 4 punkte... 114. Atsakovo A. C. ir trečiojo asmens P. K. bei jų atstovės advokato padėjėjos... 115. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...