Byla 2S-519-436/2014
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovės D. M. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20691-593/2013 pagal ieškovės D. M. G. ieškinį atsakovui L. D. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1550-593/2010 civilinei ieškovei D. M. G. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir ieškinio dydžio nustatymo klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

5Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d., 2013 m. spalio 23 d. ir 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimis ieškovei buvo nustatyti 10 dienų terminai nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovės D. M. G. ieškinys atsakovui L. D. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo laikytas nepaduotu.

7Teismas nurodė, kad ieškovė per nustatytus terminus tinkamai nepašalino nurodytų konkrečių procesinio dokumento trūkumų, todėl jos pateiktas procesinis dokumentas laikytinas nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.). Tai pat teismas ieškovei išaiškino, jog ši nutartis netrukdo jai bendra tvarka pateikti naują procesinį dokumentą, atitinkantį CPK 111 str. reikalavimus (CPK 5 str.).

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovė D. M. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jos patikslintą ieškinį.

9Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė šalindama teismo nutartimis nustatytus trūkumus pateikė teismui dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, tačiau teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu, taip užkirsdamas jai kelią į žalos atlyginimą. Apeliantės manymu, visi į bylą pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovei buvo pasiūlytas darbas 2009 metais INTERIGHTS.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.

12Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant pareiškimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Civilinio ieškovo statusą pareiškėjas įgyja nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesinio sprendimo pripažinti ieškovu priėmimo momento. Vadovaudamasis BPK 11 straipsnio 1 dalimi, 305 straipsnio 5 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalo išspręsti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, kad kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

13Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1550-593/2010 atsakovas L. D. už ieškovės sumušimą, ko pasekmėje buvo sutrikdyta apeliantės sveikata, nubaustas laisvės atėmimo bausme, o ieškovei D. M. G. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos, bei ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. nutarė tęsti civilinio ieškinio nagrinėjimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1550-593/2010, užvedant civilinę bylą ir paliekant teisminio proceso Nr. 1-26-1-00184-2009-4.

14Pagal BPK 305 straipsnio 5 dalies, 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį. Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.), tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009, 2009-10-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2009; kt.).

15Nepaisant to, kad D. M. G. civilinis ieškinys buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neturėjo būti užvedama, o įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva turėjo būti tęsiamas procesas pagal CPK taisykles baudžiamojoje byloje, ne civilinėje byloje. Ši nuostata suformuota išplėstinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2010 m. birželio 21 d. byloje Nr. 3K-7-245/2010. Šioje nutartyje išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Paprastai ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą, t. y. paprastai ieškinį nagrinėja Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija. Tokio pobūdžio teismų praktika vadovaujasi ir Lietuvos apeliacinis teismas bei apygardos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-01-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-66/2009, Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-526-123/2013).

16Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.

17Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikos nuostatas ir į Konstitucinio Teismo imperatyvią nuostatą laikytis precedentų – sprendimų analogiškose bylose, konstatuoja, kad ieškovės D. M. G. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties nagrinėtinas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

19ieškovės D. M. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui.

Ryšiai