Byla 2K-234/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjams advokatams Elenai Žilėnienei, Nikolajui Kuznecovui, nukentėjusiajam G. Š., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. bei jo atstovo Tado Blažio kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

2K. P. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams.

3G. J. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 286 straipsnį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.

4J. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį ir 64 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 2 metams.

5Civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti tenkinti ir priteista solidariai iš K. P. (o jam neturint lėšų iki jo pilnametystės – iš jo tėvų ar globėjų), G. J. bei J. K.:

6- 8577,60 Lt G. Š. bei 419 Lt D. L. turtinei žalai atlyginti ir 2084,82 Lt Valstybinei ligonių kasai G. Š. gydymo išlaidoms atlyginti. Iš dalies tenkintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo G. Š. bei priteista solidariai iš K. P. (o jam neturint lėšų iki jo pilnametystės – iš jo tėvų ar globėjų), G. J. bei J. K. 15000 Lt G. Š. neturtinei žalai atlyginti; taip pat priteista solidariai iš minėtų asmenų G. Š. 1500 Lt turėtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti atlyginti.

7Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, kuria Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis pakeistas:

8Nukentėjusiojo G. Š. ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti iš nuteistųjų 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 17 d. iki visiško sumos sumokėjimo, palikta nenagrinėta; nuteistųjų G. J., K. P. bei nukentėjusiojo G. Š. apeliaciniai skundai atmesti. Kita nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, kasatorių G. Š., prašiusį kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų gynėjus, prokurorą, prašiusius kasacinį skundą atmesti paaiškinimų,

Nustatė

10K. P., G. J. ir J. K. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą panaudoję fizinį smurtą, o būtent: 2009 m. sausio 7 d., apie 1.00 val., K. P., G. J. ir J. K. prie ( - ) namo, Vilniuje, pribėgo prie nukentėjusiojo G. Š., G. J. sudavė jam kumščiu per galvą ir pareikalavo atiduoti viską, ką turi, po to visi trys sudavė smūgius parkritusiam nukentėjusiajam, apieškojo jo kišenes ir pagrobė 650 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E50-1“ su 30 Lt vertės SIM kortele bei 100 Lt vertės raktelius su pulteliu, taip pat jiems pareikalavus atiduoti žiedą, nukentėjusysis nusiėmė ir atidavė 400 Lt vertės žiedą. Tokiais bendrais veiksmais K. P., G. J. ir J. K., panaudoję fizinį smurtą, iš G. Š. pagrobė jam priklausantį bendros 1180 Lt vertės turtą.

11K. P., G. J. ir J. K. nuteisti ir už kitas nusikalstamas veikas, tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

12Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas kasaciniame skunde prašo:

131.

14pripažinti neteisėta Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio dalį, kuria nebuvo išnagrinėtas ir tenkintas nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 5 % metines palūkanas nuo priteistos 25 077,60 Lt sumos, palūkanas skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 17 d. iki visiško sumos sumokėjimo momento;

152.

16panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 5 % metines palūkanas nuo priteistos 25 077,60 Lt sumos, palūkanas skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 17 d. iki visiško sumos sumokėjimo momento, paliktas nenagrinėtas;

173.

18pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo 2009m. lapkričio 30 d. nutarties dalis, priteisiant solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiojo naudai 5 % metines palūkanas nuo priteistos 25 077,60 Lt sumos, palūkanas skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 17 d. iki visiško sumos sumokėjimo momento.

19Skunde kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 115 straipsnį. Nutartį šioje dalyje motyvavo LAT 2008 m. vasario 19 d. nutartyje Nr. 2K-82/2008 suformuluota taisykle, tačiau nei skundžiamoje nutartyje, nei minėtoje ankstesnėje LAT nutartyje nenurodyta konkreti BPK 115 straipsnio dalis, kurios pagrindu ieškinio dalis dėl palūkanų palikta nenagrinėta. Tuo tarpu, kasatoriaus įsitikinimu, galimybė palikti ieškinį nenagrinėtą numatyta išimtinai tik BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte, kurį taikyti šioje byloje nėra jokio pagrindo, nes BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu ieškinys paliekamas nenagrinėtas tik priimant išteisinamąjį nuosprendį nenustačius nusikaltimo sudėties, o šioje byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir žalą padarę asmenys buvo nuteisti. Tai, anot kasatoriaus akivaizdi teisės klaida ir esminis proceso pažeidimas, nes BPK 115 straipsnio 1 bei 2 dalių pagrindu galima priimti tik nurodytas nutartis: 1) ieškinį tenkinti, 2) ieškinį atmesti arba 3) pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tuo tarpu Kodekse nenumatyta net teorinė galimybė palikti ieškinį nenagrinėtą. BPK 115 straipsnis nenumato galimybės palikti ieškinį nenagrinėtą su tikslu, kad nukentėjusysis turėtų pradėt naują, jau nebe baudžiamąją, o civilinę bylą. Minėto straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje priimant apkaltinamąjį nuosprendį privalo būti išnagrinėtas iki galo ir nukentėjusysis neturi teisės kreiptis dėl tų pačių palūkanų CPK tvarka. Tokia pozicija išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. apžvalgoje Nr. 29 „ Dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo“. Ieškinio palikimą nenagrinėtu reglamentuoja išimtinai tik CPK 296 straipsnis, kuriame nenumatytas nė vienas pagrindas, kurį būtų galima pritaikyti šioje baudžiamojoje byloje. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad „sutikti su apelianto G. Š. teiginiu, kad teismas atėmė jam galimybę dėl procesinių palūkanų priteisimo pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, taip pat nėra pagrindo“ ir šie teismo argumentai, kasatoriaus manymu, reiškia, kad teismas pripažino jam pačią teisę į palūkanų priteisimą ir turėjo iškart jas ir priteisti. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtimi pasinaudoti ir ieškinį palikti nenagrinėtą tik tada, kai jo negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Tokia pozicija suformuluota ir baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2007, kurioje pasakyta, jog „kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas nukentėjusiųjų teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, pažeidė asmens teisių garantijas, įtvirtintas BPK 44 straipsnio 10 dalyje, laikytinas pagrįstu“. Teismas, kasatoriaus įsitikinimu, netinkamai išaiškino BPK ir CK normas dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo, nurodydamas, kad CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodytos 5 procentų palūkanos nėra sudėtinė BPK 109 straipsnio ir CK 6.249 straipsnio nurodytos turtinės žalos sudėtinė dalis, o CK 6.37 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma tik kai žala padaroma pažeidus sutartį, o ne deliktą (tame tarpe nusikaltimu padarius žalos). Kasatoriaus įsitikinimu, CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnis ir 6.37 straipsnio 1 bei 2 dalys turėjo būti taikomos iškart tenkinant ieškinį baudžiamojoje byloje. Vilniaus apygardos teismas netinkamai išaiškino BPK 109 straipsnį, nurodydamas, kad metinės palūkanos nuo priteistos sumos nepatenka į straipsnyje numatytą turtinės žalos sąvoką ir nėra sudėtinė turtinės žalos dalis, todėl tokį reikalavimą galima tenkinti tik civilinės bylos metu. Pagal CK 6.261 straipsnį palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo, t.y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl teismas konstatavo, kad „atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalyką bei nuteistojo pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo aplinkybes (po nusikalstamos veikos padarymo nuteistieji buvo suimti ir nuteisti realia laisvės atėmimo bausme), konstatuoti, kad teismai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turėjo patenkinti apelianto G. Š. prašymą priteisti palūkanas, o to nepadarydamas pažeidė įstatymo reikalavimus, nėra pagrindo“. Kadangi BPK 109 str. turtinės žalos sąvoka yra nedetalizuota ir neatskleista, tai iš esmės, kas yra BPK 109 str. nustatyta turtinė žala, nustatinėjama taikant ir aiškinant CK normas, reglamentuojančias deliktinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. apžvalgoje nurodyta, kad nusikaltimu padarytos žalos samprata privalo būti aiškinama remiantis ir CK nuostatomis: „Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Taigi teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turėtų vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245-254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263-291 straipsniai) ir kt. Vilniaus apygardos teismas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė motyvuodamas tuo, kad 5 % palūkanos nuo neatlygintos nusikaltimu padarytos žalos nėra sudėtinė CK 6.249 str. apibūdintos turtinės žalos dalis, todėl jos nėra ir BPK 109 straipsnyje aptariamos turtinės žalos dalis, be to, CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsniai taikomi tik toms piniginėms prievolėms, kurios atsirado iš sutartinių santykių, ir netaikomi dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, t.y. dėl delikto, taip pat teismas akcentavo, kad reikalavimas dėl palūkanų netenkinamas, nes nuteistieji dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės jos atlikimo metu ne dėl savo kaltės negali atitinkamą laikotarpį atlyginti žalos, todėl iš jų negalima reikalauti ir palūkanų už šį laikotarpį. Kasatorius teigia, jog dėl priteistos žalos neapmokėjimo jis patiria papildomą turtinę žalą, nes negali naudotis jam priklausančiais pinigais ir iš jų gauti papildomų pajamų, taigi, palūkanos patenka į CK 6.249 straipsnyje numatytos turtinės žalos sritį. CK 6.210 straipsnis yra 6 CK knygoje „Prievolių teisė“, o prievolės atsiranda ne tik iš sutarčių, kaip konstatavo teismas, tačiau ir iš kitokių juridinių faktų, tame tarpe ir iš nusikaltimu padarytos žalos. Taip nurodyta ir CK 6 knygos komentare. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad palūkanas privaloma mokėti už priteistą sumą, tai reiškia, kad už bet kokiu pagrindu priteistą sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje yra nurodęs, kad palūkanos gali būti priteisiamos ir iš delikto (civilinė byla Nr. 3K-3-373/2006). Tačiau, kasatoriaus įsitikinimu, teismas, aiškindamas BPK 109 straipsnį, t.y. nusikaltimu padarytos turtinės žalos sąvoką, nepagrįstai nesivadovavo ir nieko nepasisakė dėl CK 6.283 straipsnio aiškinimo ir taikymo, tokiu būdu padarydamas esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nes minėtame straipsnyje numatyta, kad jis taikomas sveikatos sužalojimo atvejais, o kasatoriui žala buvo padaryta ir sužalojant sveikatą. Aiškinimas, kad laisvės atėmimo laikotarpiu nuteistasis neprivalo atlyginti žalos, kasatoriaus nuomone, nepagrįstas išvis jokia BK, BPK, CK ar kita teisės norma, nuteistieji asmenys žalą privalo atlyginti nuo pat jos padarymo momento (CK 6.283, 6.249 straipsniai, BPK 44 straipsnio 10 d.), o ne nuo jos priteisimo momento. Skundas atmestinas.

20Dėl procesinių palūkanų priteisimo

21Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala.

22Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

23Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nukentėjusysis G. Š. buvo pareiškęs ieškinį 8577,60 Lt., turtinei ir 23000 Lt., neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, kurią sudaro 1287,60 Lt., turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir 7290 Lt., negautos pajamos. Neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas pripažino ir priteisė įvertindamas nusikaltimo padarinius, nuteistųjų kaltę, turtinę padėtį, todėl civilinio ieškovo prašomą atlyginti sumą sumažino iki 15000 Lt.

24Kaip matome nukentėjusiajam priteisto žalos atlyginimo struktūra susideda iš trijų dalių: tiesioginių nuostolių, negautų pajamų ir neturtinės žalos. Tiesioginiai nuostoliai kilo nusikaltimo padarymo metu bei betarpiškai po nusikaltimo, negautos pajamos atsirado kaip nusikaltimo pasekmė dėl nukentėjusiojo nedarbingumo, neturtinė žala yra pripažįstama ir jos dydis nustatomas teismo sprendimu.

25Neturtinė žala nėra susijusi su asmens turto netekimu ar sužalojimu, turėtomis išlaidomis ar negautomis pajamomis. Ji yra kitos prigimties, atlieka patirto fizinio ir psichinio smurto, dvasinių sukrėtimų bei kitų neigiamų padarinių kompensacinę funkciją ir nustatoma teismo sprendimu, įvertinant šiuos padarinius pinigais.

26Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertindamas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir CK 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Teismo sprendimu buvo pripažintas žalos padarymo faktas ir nustatytas jos dydis. Taigi ir prievolė ją atlyginti gali atsirasti tik įsiteisėjus teismo sprendimui, tuo tarpu nukentėjusysis apeliaciniame ir kasaciniame skunduose pareiškė reikalavimą atlyginti visą žalą bei palūkanas nuo civilinio ieškinio pareiškimo datos. BPK 107 straipsnis numato, jog įtariamasis ar kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau ši įstatymo nuostata numato įtariamojo ar kaltinamojo teisę, o ne prievolę ikiteisminio nagrinėjimo ar teismo proceso metu atlyginti žalą.

27CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Kasatorius skunde remiasi kasacine praktika, suformuluota nutartyje Nr. 3k-3-373/2006, tačiau ja remiasi fragmentiškai. Minėtoje nutartyje yra suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.“

28Kaip tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. Ginčas dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų vyko nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei tęsėsi apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstu pirmosios instancijos teismo nustatytą žalos dydį bei atmetė nuteistųjų kasacinius skundus šioje dalyje, todėl galima laikyti, jog žalos atlyginimo reikalavimo pagrįstumas bei jos dydis pinigais teismo sprendimu buvo fiksuotas. BPK 336 straipsnio 2 d. numato, jog nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje byloje įsiteisėjo 2009-11-20. Todėl pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistiesiems atsirado nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti. Byloje nėra duomenų, jog prievolė dėl žalos atlyginimo yra pateikta vykdyti, nukentėjusysis taip pat pripažino, jog nesikreipė dėl teismo sprendimo pateikimo vykdyti, todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Tokių duomenų byloje nėra, todėl kasacinio skundo reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo už nevykdomą prievolę atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą laikytini priešlaikiniais, jų nagrinėjimas bylos apeliacinio proceso metu yra negalimas, todėl ir kasaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumas šiuo klausimu, teisės taikymo aspektu nesvarstytinas. Dėl paminėtų motyvų netenkintinas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. prašymas pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties dalis dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo 25 077,60 Lt., sumos.

29Kolegija pripažįsta, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas palikti nenagrinėtu G. Š. civilinio ieškinio reikalavimą išieškoti iš nuteistųjų 5 procentus nuo priteistos sumos neatitinka BPK 115 straipsnio 2 dalies sąlygų, tačiau minėtu apeliacinės instancijos teismo sprendimu neatimama galimybė G. Š. kreiptis su šiuo reikalavimu civilinio proceso tvarka, todėl, atsižvelgiant į bylos kasacinio nagrinėjimo ribas, šis sprendimas paliekamas nepakeistu.

30Civilinio ieškovo G. Š. prašymas išieškoti iš nuteistųjų išlaidas apmokėti advokato paslaugoms už kasacinio skundo surašymą, netenkintinas.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

32nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. bei jo atstovo advokato Tado Blažio kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. K. P. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos),... 3. G. J. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 286... 4. J. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos),... 5. Civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti tenkinti ir priteista... 6. - 8577,60 Lt G. Š. bei 419 Lt D. L. turtinei žalai atlyginti ir 2084,82 Lt... 7. Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d.... 8. Nukentėjusiojo G. Š. ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti iš... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, kasatorių G.... 10. K. P., G. J. ir J. K. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą panaudoję... 11. K. P., G. J. ir J. K. nuteisti ir už kitas nusikalstamas veikas, tačiau dėl... 12. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas kasaciniame skunde prašo:... 13. 1.... 14. pripažinti neteisėta Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8... 15. 2.... 16. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį,... 17. 3.... 18. pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d.... 19. Skunde kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai aiškino ir... 20. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 21. Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio... 22. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba... 23. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nukentėjusysis G. Š. buvo... 24. Kaip matome nukentėjusiajam priteisto žalos atlyginimo struktūra susideda... 25. Neturtinė žala nėra susijusi su asmens turto netekimu ar sužalojimu,... 26. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar... 27. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali... 28. Kaip tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. Ginčas dėl žalos... 29. Kolegija pripažįsta, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas palikti... 30. Civilinio ieškovo G. Š. prašymas išieškoti iš nuteistųjų išlaidas... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 32. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. bei jo atstovo advokato Tado...