Byla 2-280-860/2017
Dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo, sklypų ribų nustatymo ir kt.; atsakovo A. B. priešieškinį ieškovui V. K. dėl žemės sklypų ribų nustatymo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

2sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovei adv. Aušrai Saulėnienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Justui Vaitiekaičiui, atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui S. M., atsakovo A. B. atstovei adv. Jūratei Tamulevičiūtei, trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Indrei Mažonei,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal: ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S.B. „Riešė“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir A. B., tretieji asmenys – VĮ Registrų centras ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo, sklypų ribų nustatymo ir kt.; atsakovo A. B. priešieškinį ieškovui V. K. dėl žemės sklypų ribų nustatymo,

Nustatė

41. I. V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) (4 t., b.l. 144 - 149), kuriuo prašo prašė:

5- pripažinti negaliojančiais atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 20, unikalus Nr. 4103-0402-0025, kadastrinis Nr. 4103/0402:25 Avižienių k.v., adresas Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Grikienių k., ( - ), kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti 2008-03-17;

6- nustatyti žemės sklypo Nr. 252, priklausančio ieškovui (adresu Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Grikienių k., ( - ), unikalus numeris 4400-0811-0788, kadastrinis numeris 4103/0402:1252 Avižienių k. v., registro Nr. 44/551417, žemės sklypo plotas 0,0870 ha), ir žemės sklypo Nr. 20, priklausančio atsakovui A. B. (unikalus numeris 4103-0402-0025, kadastrinis numeris 4103/0402:25 Avižienių k.v., adresas Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Grikienių k., ( - )), ribą pagal pateiktą žemės sklypų planą M 1:500, parengtą 2014-11-07 UAB Korporacijos „Matininkai“ matininko A. M., einančio per taškus 3 (koordinatė X 6072191.0, koordinatė Y 571585.28), 10 (koordinatė X 6072177.33, koordinatė Y 571612.05) ir 4 (koordinatė X 6072171.43, koordinatė Y 571623.52) (3 t., b.l. 74);

7- pripažinti negaliojančia 2001-05-15 atliktą S.B. „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūrą ir pripažinti galiojančiu 1993-06-16 S.B. „Riešė“ suplanavimo projektą (generalinį planą);

8- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0870 ha ploto žemės sklypas Nr. 252, esantis Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Grikienių k., ( - ), unikalus Nr. 4400-0811-0788. Sklypas yra sodininkų bendrijoje „Riešė“ ir yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovo žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu Nr. 61 (kadastro Nr. 4103/0402:61), priklausančiu A. E., ir žemės sklypu Nr. 20 (kadastro Nr. 4103/0402:25), priklausančiu A. B., su kuriuo kilo konfliktas dėl sklypo ribos. Pažymėjo, kad jis žemės sklypą Nr. 252 įsigijo 1993-07-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3858 pagrindu. Žemės sklypas buvo suformuotas SB „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinyje (generaliniame plane), pagal kurį buvo parengta ir 1992 m. balandžio 16 d. sodininkų bendrijos „Riešė“ pirmininko J. V. patvirtinta sodo sklypo Nr. 252 schema. Joje nurodyta, kad ieškovo žemės sklypo riba su atsakovo A. B. sklypu Nr. 20 yra 43 metrai. Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1991-06-28 išdavė leidimą Nr. 242 kolektyvinio sodo namelio statybai ir nuo to laiko ieškovas vykdo kolektyvinio sodo namelio statybą; 1995-06-30 buvo uždengtas stogas. Kadangi statybos leidimo galiojimas pasibaigė, jis buvo pratęstas iki 2005-11-11, o 2008-07-08 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius jam išdavė projektavimo sąlygų sąvadą tolesnei statybai. Sodo namas iki šiol nėra užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes dėl atsakovo sklypo atliktų kadastrinių matavimų nuo namo kampo iki sklypo ribos nėra likęs reikalaujamas 3 metrų atstumas. Taip pat nurodė, kad 2006 m. lapkričio mėnesį buvo parengti jo žemės sklypo Nr. 252 kadastriniai matavimai ir parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, tačiau šie kadastro duomenys nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi pagal atliktus kadastrinius matavimus žemės sklypo linijų ilgiai ir konfigūracija neatitiko teritorijų planavimo dokumento – sodininkų bendrijos „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinio (generalinio plano) – ieškovo žemės sklypo schemoje nurodytų linijų ilgių ir konfigūracijos. Atlikus atsakovo A. B. žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovo žemės sklypas Nr. 252 buvo patrauktas į pietų pusę. Tokiu būdu tarp ieškovo žemės sklypo Nr. 252 ir gretimo sklypo Nr. 20, priklausančio atsakovui A. B., atsirado tarpas, ieškovo namas priartėjo prie sklypo ribos pažeidžiant nustatytą 3 m atstumą (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d.), pietvakarinė riba sutrumpėja 7 metrais. Teigia, kad 2001-05-15 ieškovui nežinant buvo atlikta sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūra, todėl jo atlikti kadastriniai matavimai neatitiko minėto teritorijų planavimo dokumento, kadastriniai matavimai nebuvo patvirtinti. 2008 m. pavasarį atsakovas A. B. atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, į kuriuos ieškovas nebuvo pakviestas. Jis atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pasirašyti atsisakė, nes pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus riba einanti tarp atsakovo žemės sklypo Nr. 20 ir ieškovo žemės sklypo Nr. 252 buvo paslinkta į ieškovo žemės sklypo pusę žemyn, dėl ko ieškovo žemės sklypo konfigūracija pasikeitė, nuo statomo sodo namo iki sklypo ribos neliko reikalaujamo 3 m atstumo, nors pradėjus statyti namą 1991 m. nustatytas atstumas buvo išlaikytas. Taip pat ieškovo sklypo Nr. 252 riba neatitiko atsakovo sklypo ribos: pagal ieškovo žemės sklypo privatizavimo schemą, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, sklypo ribos ilgis yra 43 m, o pagal atsakovo kadastrinių matavimų metu parengtus duomenis – 46 metrai. 2009 m. ieškovas sudarė rangos sutartį su UAB Korporacija „Matininkai“ dėl pakartotinių kadastrinių matavimų žemės sklypui Nr. 252. Atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo A. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, natūroje nelikę tokio dydžio žemės sklypo, koks buvo suformuotas sodininkų bendrijos „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinyje jį privatizuojant ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tai yra 0,0870 ha. Būtent tada ieškovas ir sužinojo, kad nepaisant to, jog nesutiko su atsakovo A. B. atliktais kadastriniais matavimai, jie vis tiek buvo suderinti ir užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pasak ieškovo, atsakovo atlikti žemės sklypo Nr. 20 kadastriniai matavimai prieštarauja ne tik 1993-06-16, bet ir 2001 m. sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projektui (generaliniam planui). Pažymėjo, kad viena rytinėje dalyje esanti žemės sklypo Nr. 20 riba, besiribojanti su keliu, yra ilgesnė apie 2 m (turi būti 18,0 m, o yra 20,14 m). Dėl šios priežasties atstumas tarp žemės sklypų Nr. 20 ir Nr. 252 bendros ribos iki artimiausio ieškovo statomo namo kampo nesiekia 3 m. Esant šiems pažeidimams yra pagrindas laikyti, kad atsakovo žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenys nustatyti ir / ar kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas juos pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Ieškovas taip pat teigia, kad jo žemės sklypo ribos, nurodytos privatizavimo schemoje, 1992-04-16 patvirtintoje S.B. „Riešė“ pirmininko J. V., irgi nesutampa su sklypo ribomis, nurodytomis 2001-05-15 korektūros S.B. „Riešė“ suplanavimo projekte (generaliniame plane). Tad ginčo sklypų ribos yra neaiškios. Esant tokiai situacijai yra pagrindas nustatyti ginčo sklypų bendrą ribą pagal ieškovo pateiktą UAB Korporacijos „Matininkai“ parengtą žemės sklypo planą, nustatant besiribojančio žemės sklypo Nr. 20 ribą per koordinačių posūkių raštus 3, 10 ir 4; pateiktas planas yra parengtas pagal žemės sklypo Nr. 252 privatizavimo dokumentus. Pažymėjo, kad nustatyta tvarka nėra parengtų žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo žemėtvarkos projektų, tad 2001-05-15 atliekant S.B. „Riešė“ generalinio plano korektūrą nebuvo laikytasi Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kas sudaro pagrindą pripažinti minėtą generalinio plano korektūrą neteisėta bent iš dalies, kiek tai pažeidžia jo (ieškovo) interesus.

102. Atsakovas A. B. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti (4t., b.l. 159 - 170).

11Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškinį ieškovas iš esmės grindžia jo žemės sklypo schema Nr. 252, pagal kurią buvo privatizuotas jo žemės sklypas ir kuri buvo pasirašytinai suderinta su sodininkų bendrijos pirmininku. Iš tiesų, byloje esantys notarės pateikti dokumentai neginčijamai ir akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas žemės sklypą pirko iš valstybės ne pagal jo ieškinyje daugeliu atveju minimą schemą Nr. 252, o pagal sklypo planą su gretimybėmis M1 500, šis planas buvo pridėtas prie sutarties ir yra neatskiriama sutarties dalis. Be to, šis planas yra pasirašytas tiek paties ieškovo, tiek pasirašytinai suderintas su sodininkų bendrijos pirmininku J. V.. Šiame žemės sklypo plane su gretimybėmis nurodomos kitokios ieškovo žemės sklypo koordinatės, nei nurodo ieškovas iš esmės visame savo ieškinyje, t.y. nurodoma, kad ieškovo žemes sklypo ribos matuojamos 38, 43 ir 60 metrų. Atkreipė dėmesį, kad byloje yra daug dokumentų, kuriuose ieškovo žemės sklypo ribos apibrėžiamos ne 43, 43 ir 55 metrai, o būtent 38, 43 (46) ir 60 metrų. Ieškovo teiginiai apie tai, kad jo žemės sklypas buvo paslinktas į pietų pusę ir kad apie tai jis sužinojo tik iš oficialių institucijų pranešimų, kelia abejones vien dėl to, jog ieškovas nurodė gyvenąs ieškinyje aptariamame žemės sklype. Pažymėjo, kad valstybinės institucijos nenustatė jokių pažeidimų jam (atsakovui) tvarkant turimo žemės sklypo ir statybos jame klausimus. Nepagrįsti ieškovo teiginiai apie tai, kad jo (atsakovo) užsakymu atlikti kadastriniai matavimai neatitiko ieškovo žemės sklypo schemos, nes ieškovas žemės sklypą įsigijo ne pagal schemą Nr. 252, o pagal žemės sklypo planą M1 500 su gretimybėmis, kuriame nurodytos kitokios ieškovo žemės sklypo ribos nei schemoje Nr. 252. Kalbant apie 3 metrų atstumą, pastebėjo, kad byloje esantys dokumentai liudija, jog jo (atsakovo) statomas namas ir jo atstumas nuo ieškovo žemės sklypo ir nuo ieškovo namo buvo įvertintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat visa dokumentacija buvo pasirašytinai suderinta tiek su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, tiek su Vilniaus visuomenės sveikatos centru, LR Aplinkos ministerija, tiek su pačia Sodininkų bendrija „Riešė“. Byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad paties ieškovo statyba jam priklausančiame žemes sklype atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovo teiginys, jog tuo atveju, jei jis pirmas pradėjo namo statybą, tai jam savaime suteikia pranašumą atsakovo A. B. atžvilgiu, yra nepagrįstas. Be to, ieškovo namas niekur nėra registruotas, jis neatsispindi jokiuose oficialiuose dokumentuose. Tad nėra pagrindo iš jo (atsakovo) reikalauti tokių veiksmų, kaip pilnas susižinojimas, kokioje situacijoje buvo ieškovo namas, kodėl šis namas neįregistruotas, ar namo statyba atitinka nustatytas statybos sąlygas, ar ieškovas turi visus reikiamus dokumentus ir pan. Pats ieškovas turėjo pareigą tinkamai sutvarkyti dokumentus, neklaidinti atsakovo, valstybės institucijų ir kitų asmenų dėl vykdomos statybos. Jo sklypo kadastriniai matavimai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų. Galimi nežymūs žemės sklypo linijų ilgių koregavimai, atliekant kadastrinius matavimus, negali būti laikoma neatitikimu teritorijų planavimo dokumentams. Sprendžiant klausimą dėl generalinio plano korektūros panaikinimo, ieškovas vadovaujasi išimtinai tik savo asmeniniais interesais, nekreipdamas dėmesio į tai, kad 12 metų galiojanti S.B. „Riešė“ plano korektūra jau palietė ne vieną žemės savininką, kurie savo ruožtu atliko kadastrinius matavimus ir įteisino savo nuosavybę VĮ Registrų centre. Dėl atsiradusių pasekmių iš esmės yra kaltas pats ieškovas, kuris dėl savo nerūpestingumo ir neveikimo, - ilgą laiko tarpą, daugiau kaip 10 metų, neatliko jokių realių veiksmų, siekiant įteisinti jam suteiktą sklypą ir jame esantį namą, suderinus jo ir kaimynų interesus. Teigia, kad ieškovo pateiktas planas yra visiškai nelogiškas, netarnauja racionaliam, teisingam ir protingam nuosavybės valdymui bei naudojimui. Ieškovas siūlo jam naudotis netaisyklingos formos žemės sklypu, būtų sunku net įsivaizduoti tokios formos žemės sklypo planavimą. Tai iš esmės menkina žemės sklypo patrauklumą potencialiems pirkėjams ir jokiu būdu neatitinka žemės sklypo, kuris yra nurodytas teritorijų planavimo dokumentuose ir kuris buvo atsakovo įsigytas. Be to, tenkinus ieškovo ieškinį, jo (atsakovo) pradėtas statyti namas nebeatitiktų išduotoms statybos sąlygoms. Galiausiai, teismui patenkinus ieškovo ieškinį ir nustačius ginčo sklypų ribas pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ 2014-11-07 parengtą schemą, - nepagrįstai padidėtų ieškovo nuosavybės teise turimos žemės plotas (nuo 870 kv.m. iki 909 kv.m.), ir atitinkamai iš jo (atsakovo) būtų atimta nuosavybė prieš jo valią, kas laikytina esminiu asmens teisės į nuosavybę pažeidimu.

123. A. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateiktame atsiliepime (5 t., b.l. 2 - 7) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsiliepime nurodė, kad skyriuje esančioje žemės sklypo, kadastro Nr. 4103/0402:1252, byloje yra ieškovui priklausančio sodo sklypo Nr. 252 planas, kuriame pažymėti tokie žemės sklypo Nr. 252 ribų linijų ilgiai: pietrytinė riba – 60 m, šiaurinė riba – 43 m, vakarinė riba – 38 m. Šis planas yra pasirašytas paties ieškovo, tad jis nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad 2001-05-15 S.B. „Riešė“ suplanavimo projekte (generaliniame plane) nurodyti jo žemės sklypo ribų linijų ilgiai ir konfigūracija neatitinka žemės klypo Nr. 252 privatizavimo schemoje nurodytų ribų linijų ilgių, kadangi minėtas planas – privatizavimo schema buvo pakeista, o pakeistas planas yra suderintas su žemės sklypo savininku, t.y. ieškovu. Dėl atsakovo atliktų sklypo kadastrinių matavimų nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008-05-12 gavo A. B. prašymą suderinti kadastrinius matavimus žemės sklypo, esančio Grikienių kaime, Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajone, sodininkų bendrijoje „Riešė, Nr. 20 (kadastro Nr. 4103/0402:25). Skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą. Pabrėžė, kad atsakovo žemės sklypo linijų ilgiai pailgėjo labai nežymiai, todėl tai negali būti laikoma neatitikimu teritorijų planavimo dokumente - sodininkų bendrijos „Riešė“ generaliniame plane nustatytoms žemės sklypo riboms, be to, dėl šių pakitimų bendra žemė sklypų Nr. 20 (kadastro Nr. 4103/0402:25) ir Nr. 252 (kadastro Nr. 4103/0402:1252) riba nebuvo pakeista. Ieškovas antru ieškinio reikalavimu prašo nustatyti žemės sklypų, kadastro Nr. 4103/0402:1252 ir Nr. 4103/0402:25, ribą pagal žemės sklypų planą M 1:500, parengtą 2014-11-07 UAB Korporacijos „Matininkai“. Pažymėjo, kad ieškovas savo ieškinyje ne tik nepagrindė, kodėl su ieškiniu pateiktas planas M 1:500 yra tinkamiausias kilusio ginčo tarp šalių sprendimas, bet ir neargumentavo, kodėl šis pasiūlymas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Iš pateikto žemės sklypų plano matyti, kad patvirtinus šį pasiūlymą ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4103/0402:1252, plotas būtų 909 kv.m., t.y. 39 kv.m. didesnis negu jam priklauso nuosavybės teise (870 kv.m.), o atsakovui priklausančio žemės sklypo , kadastro Nr. 4103/0402:25, plotas – 714 kv.m., t.y. 116 kv.m. ploto mažesnis negu jam prikauso nuosavybės teise (830 kv.m.); taigi, ieškovas savo teises gina tik atsakovo žemės sklypo sąskaita. Be to, ieškovo pateiktas planas ne tik iš esmės neatitinka teritorijų planavimo dokumentų – tiek pradinio S.B. „Riešė“ generalinio plano, tiek ir vėliau atliktos šio plano korektūros bei šalių žemės sklypų planų; pateiktu planu visiškai pakeičiama žemės sklypo, kadastro Nr. 4103/0402:1252, konfigūracija ir ribos, žemės sklypas tampa neracionalios formos. Taip pat skyrius pažymėjo, kad nors byla yra nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, tačiau kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2006-06-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006, 2008-02-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008, 2008-12-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008, 2009-11-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009) yra nurodoma, jog kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Ieškovui jau po 2008-04-24 įvykusio žemės sklypų naudojimo patikrinimo, kuriame jis dalyvavo, buvo žinoma apie A. B. priklausančiam žemės sklypui Nr. 20, kadastro Nr. 4103/0402:25, atliktus kadastrinius matavimus. Pabrėžė, kad ieškovas 2012-08-17 skundu kreipdamasis į administracinį teismą neginčijo atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 20 kadastrinių matavimų, toks reikalavimas buvo pareikštas tik 2014-09-24 ieškinyje Vilniaus rajono apylinkės teismui. Tad akivaizdu, kad ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam sprendimui ginčyti, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais atsakovo A. B. 2008-03-17 atliktus žemės sklypo Nr. 20 kadastrinius matavimus negali būti tenkinamas. Dėl generalinio plano korektūros ginčijimo taip pat pažymėjo, kad ieškovas apie minėtą korektūrą sužinojo ar (ir) turėjo sužinoti iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2012-07-18 pažymos Nr. 4D-2012/1-690. Tad ieškovas yra praleidęs minėto įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti ir S.B. „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūrą.

144. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą (5 t., b.l. 12 - 13), kuriame nesutinka su ieškiniu.

15Atsiliepime nurodė, kad ieškovas, be kitų reikalavimų, reikalauja pripažinti negaliojančia S.B. „Riešė“ teritorijos 2001-05-15 generalinio plano korektūrą, tačiau nepateikia jokių duomenų apie tai, jog korektūra buvo atlikta, ar apie tai, kad sprendimas egzistuoja (buvo priimtas). Tad šis reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Paaiškino, kad S.B. „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūra 2001-05-15 nebuvo atlikta ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta. Tai tvirtina ir Seimo kontrolieriaus 2012-03-12 pažyma Nr. 4D-2011/1-1834; 2012-03-22 pažyma Nr. 4D-2011/1-1834, 2012-07-18 pažyma Nr. 4D-2012/1-690 ir 2013-07-11 pažyma Nr. 4D-2012-981. Taip pat atkreipė dėmesį, kad generalinio plano korektūrą su žyma „gen. plano korektūra atlikta 2001-05-15, arch. Mieželienė“ atliko ne Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojas.

165. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateiktame atsiliepime (5 t., b.l. 14 - 16) prašė ieškovo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

17Atsiliepime nurodė, kokius veiksmus yra atlikusi vertinat V. K. skundus, kurie buvo persiųsti iš įvairių institucijų.

186. Atsakovas S.B. „Riešė“ ir trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

197. Atsakovas A. B. pateikė teismui priešieškinį (5 t., b.l. 122 - 132), kuriuo prašo:

20- nustatyti ieškovui V. K. priklausančio 0.0870 ha ploto žemės sklypo Nr. 252 (1252), esančio adresu Vilniaus r., Sudervės sen., Grikienių k., ( - ), unikalus Nr. 4400-0811-0788, kadastrinis Nr. 4103/0402:1252, ir jam priklausančio 0.0830 ha ploto žemės sklypo Nr. 25, esančio Vilniaus r., Sudervės sen., Grikienių k., ( - ), unikalus Nr. 4103-0402-0025, kadastrinis Nr. 4103/0402:25, ribas pagal žemės sklypų Nr. 25 ir Nr. 1252 ribų planą, parengtą 2016-09-14 UAB Geo2 geodezininko Š. L., einančias per taškus 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9;

21- priteisti jo naudai iš ieškovo V. K. kompensaciją už A. B. mažinamą žemės sklypo dalį, kas sudaro 21,18 Eur;

22- įpareigoti ieškovą V. K. savo lėšomis nugriauti atraminę sienelę, stovinčią ant šiuo metu esamos šalių žemės sklypų ribos;

23- įpareigoti trečiąjį asmenį Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pateikti atsiliepimą į jo priešieškinį, kuriame būtų įvertinta ir patvirtinta, kad teismui patvirtinus žemės sklypų ribas pagal jo pateiktą žemės sklypų Nr. 25 ir Nr. 1252 ribų planą, atsakovo A. B. statinys nebus laikomas neteisėta statyba;

24- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25Nurodė, kad jis 2002-11-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įgijo 830 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4103-0402-0025, esantį S/B. „Riešė“. Prieš sudarant šią sutartį buvo parengtas ir nustatyta tvarka suderintas jo žemės sklypo planas; šis planas taip pat buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiame plane nebuvo pažymėtas ieškovo namas. Planas buvo parengtas pagal natūroje jo naudojamą žemės sklypą ir šis planas nustatė, kad riba tarp šalių žemės sklypų siekia 46 m. Jis savo žemės sklypo registravimo procedūras pradėjo iš karto po sklypo įsigijimo 2002 metais. Teigia, kad ieškovas V. K. klaidina teismą dėl tam tikrų bylos aplinkybių. Byloje esantys notarės pateikti dokumentai neginčijamai ir akivaizdžiai įrodo, kad ieškovas žemės sklypą pirko iš valstybės ne pagal jo ieškinyje daugeliu atveju minimą schemą Nr. 252, o pagal sklypo planą su gretimybėmis M1 500; pastarasis planas, beje pasirašytas paties ieškovo (taip pat suderintas su tuometiniu bendrijos pirmininku J. V.), buvo pridėtas prie sutarties sandorio pasirašymo ir tvirtinimo metu bei yra neatskiriama sutarties dalis. Šiame žemės sklypo plane su gretimybėmis nurodomos kitokios ieškovo žemės sklypo koordinatės, nei nurodo ieškovas iš esmės visame savo ieškinyje. Pažymėjo, kad ieškovas V. K. 1993-07-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta tvarka ir terminu nebuvo įregistravęs; tai padaryta tik 2006 m. Tokiu būdu tretieji asmenys negalėjo ieškovo traktuoti kaip žemės sklypo savininko iki pat 2006-03-21. Tad ieškovo nurodomi argumentai bei aplinkybės dėl jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimo, kurie galėjo būti padaryti šiuo laikotarpiu (nuo 1993 m. iki 2006 m.), yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovas nurodė, kad jo žemės sklypo kadastriniai matavimai atitinka ribas, kurios buvo nustatytos jo žemės sklypui planavimo dokumentuose, o esamos paklaidos yra nedidelės ir neviršija teisės aktais nustatytų maksimalių paklaidų. Nepaisant to, jis, siekdamas išspręsti ginčą, teikia teismui šį priešieškinį dėl žemės sklypų ribų nustatymo pagal jo pateiktą planą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą jokio dokumento apie tai, koks faktiškai yra jo naudojamas žemės sklypas šiai dienai, nurodydamas tik tai, jog naudojasi savo sklypu tomis ribomis ir tokiu plotu, koks buvo nustatytas S.B. „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinyje (generaliniame plane). Tačiau byloje esančiame generalinio plano originale ieškovo žemės sklypo ribos apskritai nenurodytos, be to, šis žemės sklypas buvo suformuotas pagal preliminarius kadastrinius matavimus. Akcentavo, kad ieškovo pateiktas planas neatitinka abiejų ginčo šalių interesų, netarnauja racionaliam nuosavybės valdymui ir naudojimui, yra nelogiškas ir neprotingas. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį pagal jo (ieškovo) pateiktą korporacijos „Matininkai“ 2014-11-07 schemą, nepagrįstai padidėtų ieškovo nuosavybės teise turimos žemės plotas, o atsakovo atitinkamai sumažėtų, kas laikytina esminiu asmens teisės į nuosavybę pažeidimu. Tuo tarpu jo teikiamame UAB „Geo2“ geodezininko Š. L. 2016-09-14 parengtame šalių žemės sklypų ribų plane yra aiškiai apibrėžta, kad ieškovo žemės sklypo plotas yra 0.0820 ha, o atsakovo – 0.0799 ha; šie sklypų plotai yra galimų paklaidų ribose. Be to, šiame plane ginčo sklypai išlaiko savo pradines formas, yra protingo dydžio ir formos, tinkami naudoti pagal paskirtį. Atsakovas nurodė, kadangi jis, pareikšdamas šį priešieškinį, sutinka atsisakyti dalies jam priklausančios žemės ploto, kas sudaro 0.0031 ha, tad jam iš ieškovo priteistina atitinkama kompensacija – 21,175 Eur.

268. Atsakovas pagal ieškinį - Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pateiktame atsiliepime į priešieškinį (5 t., b.l. 157) prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

279. Atsakovas pagal ieškinį - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, pateiktame atsiliepime (5 t., b.l. 185 - 186) sutinka su priešieškiniu.

28Atsiliepime nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje esančioje žemės sklypo Nr. 252 archyvinėje byloje yra žemės sklypo planas M 1:500, kuris pasirašytas ieškovo V. K.. Teigia, kad ieškovas nesąžiningomis priemonėmis siekia įrodyti, jog apie šį planą nieko nežinojo, nėra jo pasirašęs. Akivaizdu, kad ieškovas siekia suklaidinti tiek teismą, tiek ir kitus proceso dalyvius dėl bylos aplinkybių. Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisės ir toks jo elgesys nėra vienkartinis. Įvertinęs šalių pateiktus ginčo sklypų ribų nustatymo planus nurodė, kad ieškovo V. K. pateiktas planas ne tik neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų, jog žemės sklypų ribos turi atitikti teritorijų planavimo dokumentams, bet ir prieštarauja teismų praktikai, kadangi ieškovas šiuo planu siekia net pasididinti savo žemės sklypo plotą per 39 kv.m. atsakovo A. B. žemės sklypo sąskaita, sumažinant pastarojo žemės sklypo plotą net per 116 kv.m. Tuo tarpu atsakovo pateiktas planas parengtas, siekiant ginčą išspręsti abipusių nuolaidų būdu. Šiame plane ginčo žemės sklypų ribos yra racionalios, atitinkančios teritorijų planavimo dokumentus. Akivaizdu, kad atsakovo pateiktas planas būtų tinkamiausias kilusio ginčo sprendimo būdas.

2910. V. K. pateiktame atsiliepime (5 t., b.l. 189 - 191) su priešieškiniu nesutinka.

30Atsiliepime nurodė, kad nustačius ribą pagal atsakovo pateiktą UAB „Geo2“ 2016-09-14 parengtą planą jis netektų 50 kv.m. žemės, o atsakovas – tik 31 kv.m.; tai reiškia, kad žemės trūkumas tarp šalių padalijamas nelygiai. Taip pat nurodė, kad atstumas nuo jo namo iki sklypo ribos būtų tik 1,99 m., o nuo sklypo ribos iki atsakovo A. B. namo – 2,89 m.; vėlgi, atsakovas nesilaiko lygiateisiškumo principo; mano, kad atstumas turi būti padalintas po lygiai. Jam siūloma žemė yra užimta elektros stulpu, kas reiškia, kad 26 kv.m. atstumu aplink jį bus iš esmės nenaudojama žemė ir jis neteks iš viso 76 kv.m. Kitaip sakant žemės nebus galima naudoti pagal paskirtį, nes ji užimta elektros kabeliais ir stulpais su trimis atramomis bei kabeline linija. Teigia, kad nei sklypo konfigūracija, nei kraštinių ilgiai, nei forma neatitinka jo privatizacijos schemos, be to, plane nepažymėtas vienas iš kiemo statinių – tualetas. Pažymėjo, kad atsakovo nurodomas jo (ieškovo) planas su gretimybėmis yra be datos ir be originalaus spaudo, be to, pagal jį gaunasi mažesnis jo sklypo plotas, tad nėra pagrindo jį laikyti teisėtu sandorio dokumentu. Visiškai nesutinka su atsakovo reikalavimu priteisti kompensaciją už mažinamą sklypo plotą. Jo (ieškovo) sklypas taip pat yra mažinamas, be to, jis savo sklypą įsigijo anksčiau negu atsakovas, taip pat jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai negu atsakovas. Nesutinka su atsakovo prašymu įpareigoti ieškovą nugriauti atraminę sienutę, nes ją pastatė ne jis, o pats atsakovas, tai jo statinys. Dar nurodė, kad atsakovas savanaudiškai, piktnaudžiaudamas teise pasinaudojo tuo, jog ieškovas nėra registravęs nuosavybės nekilnojamojo turto registre ir pirmas įsiregistravo savo namą; visai tai neturėtų teikti atsakovui nepagrįsto pranašumo.

3111. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pagal ieškinį - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, pateiktame atsiliepime (5 t., b.l. 158 - 161) prašė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo inspekciją įvertinti ir patvirtinti, kad teismui patvirtinus žemės sklypų ribas pagal atsakovo A. B. pateiktą žemės sklypų Nr. 25 ir Nr. 1252 ribų planą atsakovo statinys nebus laikomas neteisėta statyba, - atmesti; likusioje dalyje priešieškinį spręsti teismo nuožiūra.

32Atsiliepime nurodė, kad inspekcija 2015-10-21 gavo A. B. atstovo prašymą dėl ieškovo V. K. žemės sklypo ir statybos jame. Išnagrinėjus gautą prašymą buvo 2015-11-17 raštu Nr. (23.2)-2D-17775 pateiktas atsakymas pagal užduotus klausimus. Tuo pačiu pažymėjo, kad inspekcija neturi duomenų apie atsakovo žemės sklype vykdomą statybą. Atsakovo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, be to, Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2009-06-12 išdavė statybos leidimą Nr. 0526. Mano, kad statyba atsakovo žemės sklype vykdomas pagal šį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau duomenų, ar statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, - neturi. Akcentavo, kad teisės aktais nesuteikta inspekcijai įgaliojimų iš anksto patvirtinti, jog nustačius žemės sklypų ribas, statinio statyba bus laikoma teisėta, ypač tuo atveju, kai pagal pateiktus dokumentus neišlaikomas teisės aktais nustatytas minimalus atstumas iki sklypo ribos. Atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinį mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo nuginčyti.

3312. Atsakovas pagal ieškinį - S.B. „Riešė“, ir trečiasis asmuo pagal ieškinį - VĮ Registrų centras, nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į priešieškinį nepateikė.

3413. Teismo posėdžio metu:

3513.1. V. K. ir jo atstovė adv. A. S. ieškinį pilnai palaikė; su priešieškiniu nesutiko. Iš esmės nurodė analogiškus motyvus, kurie pateikti ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį. Sutiko, kad iš esamų dokumentų šalių sklypų ribos yra neaiškios, tad jos turi būti nustatytos CK 4.45 straipsnio pagrindu. Akcentavo, kad ieškovo statinys yra pastatytas teisėtai, tačiau jis negali jo įteisinti dėl to, jog nėra išspręstas šalių ginčas dėl žemės sklypų ribos. Pastatas pradėtas statyti pagal bendrijos generalinio plano ribas, atmatavus 3 metrus nuo sklypo ribos. Pastatas baigtas statyti 2005 m., tuo metu nebuvo jam pareigos statinį įteisinti; tokia pareiga atsirado tik 2015 m. Ieškovas siekia, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas nuo jo namo krašto iki sklypo ribos.

3613.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas J. V. su ieškiniu nesutiko; su priešieškiniu sutiko. Pabrėžė, kad atsakovo pateiktas planas yra priimtinesnis ginčo sklypų ribų nustatymui; jis atitinka proporcingumo, šalių interesų derinimo pusiausvyros principus. Tuo tarpu ieškovo pateiktas planas šių principų neatitinka. Be to, ieškovo pateiktame plane ginčo sklypų ribos yra neracionalios, visiškai neatitinka teritorijų planavimo dokumentams. Patvirtinus sklypų ribas pagal atsakovo pateiktą planą tarp šalių ginčas būtų galutinai išspręstas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo atliktų kadastrinių matavimų ir generalinio plano korektūros ginčijimui yra praleistas įstatymo nustatytas 1 mėnesio terminas.

3713.3. A. B. atstovė adv. J. T. su ieškiniu nesutiko; palaikė priešieškinį. Prašė priešieškinio ketvirtą reikalavimą laikyti ne materialinio, bet procesinio teisinio pobūdžio. Papildomai nei procesiniuose dokumentuose nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie faktines ieškovo sklypo naudotas ribas. Pripažino, kad priešieškiniu prašomą nugriauti sienelę pastatė ne ieškovas V. K., bet atsakovas A. B.. Pabrėžė, kad priešieškinis yra grindžiamas CK 4.45 straipsnio pagrindu. Nors priešieškinio 1 reikalavimu prašoma nustatyti ginčo sklypų visas išorines ribas, tačiau juos tenkintų, jeigu sklypų riba būtų nustatyta tik tarp koordinačių taškų Nr. 3 ir 8. Akcentavo, kad ieškovas remiasi ne ta sklypo schema, kuria sklypas buvo privatizuotas, tad ši aplinkybė lemia ir ginčo sklypų neatitikimus. Nurodė, kad ieškovas niekuo nepagrindžia, jog nustačius ginčo sklypų ribas pagal jo (atsakovo) pateiktą planą, - jam tenka prastesnis žemės sklypas; šie teiginiai neįrodyti. A. B. savo sklype turi išpylęs namo pamatus. P. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teiginius dėl senaties terminų praleidimo.

3813.4. S.B. „Riešė“ pirmininkas E. M. (2016-12-16 teismo posėdžio metu) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad buvo atlikta ne viena bendrijos generalinio plano korektūra, nes pirminiai sklypų planai buvo netikslūs, pabraižyti neatsižvelgiant į žemės reljefą ir kitas aplinkybes. Dėl ieškovo ginčijamos generalinio plano atlikto korektūros negalėjo nieko pasakyti.

3913.5. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas S. M. su ieškiniu nesutiko; priešieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra. Akcentavo, kad nėra tikslus ieškovo reikalavimas, kuriuo jis ginčija bendrijos generalinio plano korektūrą, t.y. nenurodyta, kada tiksliai ta korektūra buvo atlikta, kas ją atliko ir pan., be to, ieškovas nėra pateikęs pačio ginčijamo akto dėl korektūros atlikimo; ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčijama 2002 m. generalinio plano korektūra apskritai kada nors buvo atlikta. Tad teismas neturi pagrindo jo panaikinti. Pabrėžė, kad savivaldybės administracija laikosi pozicijos, jog ginčijama bendrijos generalinio plano korektūra niekada nebuvo atlikta (planas nebuvo keistas). Savivaldybė vadovaujasi 1993 m. bendrijos generaliniu planu. Dar nurodė, kad joks ieškovo į bylą teiktas planas neatitinka jo sklypo kraštinių ilgių, kurie yra generaliniam plane. Atkreipė dėmesį, kad vertinat šalių pateiktus planus dėl ginčo sklypų ribų nustatymo, tai atsakovo A. B. pateiktas planas yra priimtinesnis, labiau užtikrina abiejų šalių interesus, be to, jis pagal konfigūraciją labiau atitinka generalinį planą.

4013.6. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė I. M. prašė ieškinį ir priešieškinį spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad inspekcija neturi duomenų apie tai, jog ieškovo statinys būtų nelegali statyba, t.y. ieškovo statiniui nėra surašytas savavališkos statybos aktas. Jam buvo išduotas statybos leidimas. Ieškovo pastatas yra užbaigtas, tačiau nustatyta tvarka dar nepriduotas, nes nėra atlikti sklypo geodeziniai matavimai. Taip pat pažymėjo, kad jeigu ginčijama generalinio plano korektūra buvo atlikta, tai buvo padaryta neteisėtai, nes ji neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų.

41Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

42Dėl byloje keliamo ginčo

4314. Byloje nustatyta, kad ieškovui V. K. nuosavybės teise priklauso 0.0870 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0811-0788, kadastrinis Nr. 4103/0402:1252 Avižienių k.v., esantis Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Grikienių k., ( - ); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (toliau – ir sklypas (Nr.) 252; žemės sklypas (Nr.) 252) (1 t., b.l. 11). Šį žemės sklypą ieškovas įsigijo 1993-07-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3858 pagrindu (1 t., b.l. 122). Sutartyje nurodyta, kad prie jos pridedamas priedas – sklypo planas su gretimybėmis M1:500. Iš minėto plano (1 t., b.l. 121) matyti, kad sklypo kraštinių linijų ilgiai yra: 38, 43, 60.

44Pažymėtina tai, kad minėta sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2006-03-21; prieš tai Vilniaus miesto antram apylinkės teismui 2006-03-02 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-362-726/2006, atstačius V. K. įstatymo nustatytą terminą pirkimo – pardavimo sandoriui įregistruoti (1 t., b.l. 83, 123 - 124).

4515. Atsakovui A. B. nuosavybės teise priklauso 0.0830 ha žemės sklypas, unikalus 4103-0402-0025, kadastrinis Nr. 4103/0402:25 Avižienių k.v., esantis Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Grikienių k., ( - ) (toliau - ir sklypas (Nr.) 20; žemės sklypas (Nr.) 20) (1 t., b.l. 82). Šį žemės sklypą atsakovas įsigijo 2002-11-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 11412 pagrindu; įsigyjant sklypą jis buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus (1 t., b.l. 95 - 97). Prie sutarties buvo pridėtas preliminarus žemės sklypo planas (1 t., b.l. 87). Iš šio plano matyti, kad sklypo kraštinės linijos, besiribojančios su ieškovo sklypu, ilgis yra 46.

46Atsakovas 2008 m. yra atlikęs savo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovo sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti pagal S. L. individualios įmonės 2008-03-17 atliktus kadastrinius matavimus (1 t., b.l. 101, ir kt). Su atsakovo sklypo kadastriniais matavimais nesutiko ieškovas V. K., kaip gretimo sklypo Nr. 252 savininkas; sklypo ribų paženklinimo akte (1 t., b.l. 102) jis nurodė savo pastabas dėl sklypų ribos; taigi, tarp žemės sklypų savininkų yra kilęs ginčas dėl jiems priklausančių nuosavybės teise žemės sklypų Nr. 20 ir Nr.252 ribos jau nuo 2008 m.

4716. Pažymėtina, kad šalių ginčas jau kartą buvo išnagrinėtas iš esmės pirmos instancijos teisme. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016-04-28 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-772-340/2016, panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-20 sprendimą ir bylą grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (4 t., b.l. 126 – 135).

48Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2016-04-28 nutartyje pateiktus nurodymus ir išaiškinimus, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-05-13 nutartimi (4 t., b.l. 138 - 140) be kita ko pasiūlė šalims atlikti tam tikrus veiksmus, pateikti duomenis ir kt., tame tarpe prašyti teismo paskirti geodezinę ekspertizę (nutarties rezoliucinės dalies 6 punktas), taip pat ieškovas buvo įpareigotas pateikti reikiamus duomenis.

49Šalys, po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-13 nutarties priėmimo, teikė teismui įvairius duomenis, reikalingus bylos išnagrinėjimui; ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, o atsakovas A. B. pateikė priešieškinį. Tačiau šalys atsisakė prašyti teismo skirti geodezinę ekspertizę; teismui skirti savo iniciatyva geodezinę ekspertizę dispozityvioje byloje nėra jokio pagrindo. P. E. žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali įgyvendinti šalies procesinių teisių ir pareigų, t.y. šiuo konkrečiu atveju negali stoti į kurios nors šalies pusę bei už ją rinkti įrodymus. Kita vertus, byloje yra daugiau negu pakankamai įrodymų, kad ginčas būtų išnagrinėtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai bei priimtas teisingas sprendimas.

50( - ) straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas, atsižvelgdamas į šalių rungimosi, dispozityvumo ir šalių procesinį lygiateisiškumo principus (CPK 12 - 13 str., 17 str.), išnagrinėjo bylą pagal pateiktus įrodymus.

5117. Taigi, ieškovas V. K. patikslintu ieškiniu (4 t., b.l. 144 - 149) prašo:

52- pripažinti negaliojančiais atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. 20 kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti 2008-03-17;

53- nustatyti sklypo Nr. 252, priklausančio ieškovui, ir sklypo Nr. 20, priklausančio atsakovui A. B., ribą pagal pateiktą žemės sklypų planą M 1:500, parengtą 2014-11-07 UAB Korporacijos „Matininkai“ matininko A. M., einančio per taškus 3 (koordinatė X 6072191.0, koordinatė Y 571585.28), 10 (koordinatė X 6072177.33, koordinatė Y 571612.05) ir 4 (koordinatė X 6072171.43, koordinatė Y 571623.52);

54- pripažinti negaliojančia 2001-05-15 atliktą S.B. „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūrą ir pripažinti galiojančiu 1993-06-16 S.B. „Riešė“ suplanavimo projektą (generalinį planą);

55- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

56Atsakovas A. B. priešieškiniu (5 t., b.l. 122 - 132) prašo:

57- nustatyti ieškovui V. K. priklausančio 0.0870 ha ploto žemės sklypo Nr. 252 ir jam (atsakovui) priklausančio 0.0830 ha ploto žemės sklypo Nr. 25 ribas pagal žemės sklypų Nr. 25 ir Nr. 1252 ribų planą, parengtą 2016-09-14 UAB Geo2 geodezininko Š. L., einančias per taškus 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9;

58- priteisti iš ieškovo V. K. kompensaciją už jam (atsakovui) mažinamą žemės sklypo dalį, kas sudaro 21,18 Eur;

59- įpareigoti ieškovą V. K. savo lėšomis nugriauti atraminę sienelę, stovinčią ant šiuo metu esamos šalių žemės sklypų ribos;

60- įpareigoti trečiąjį asmenį Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pateikti atsiliepimą į jo priešieškinį, kuriame būtų įvertinta ir patvirtinta, kad teismui patvirtinus žemės sklypų ribas pagal jo pateiktą žemės sklypų Nr. 25 ir Nr. 1252 ribų planą, atsakovo A. B. statinys nebus laikomas neteisėta statyba;

61- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6218. Kaip matyti iš šalių ieškinio ir priešieškinio, jų turinio ir reikalavimų, kitų byloje esančių duomenų, - pagrindinis ginčas iš esmės yra kilęs tarp ieškovo V. K. ir atsakovo A. B. dėl jiems priklausančių ir besiribojančių žemės sklypų atitinkamai Nr. 252 ir Nr. 20 ribos. Kiti šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo nustatyti besiribojančių sklypų ribą.

63Kad būtent tarp minėtų šalių yra kilęs ginčas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų ribos yra konstatavęs ir Vilniaus apygardos teismas 2016-04-28 nutartyje.

64Taigi, ieškovas V. K. ir atsakovas A. B. byloje kelia jų besiribojančių žemės sklypų ribų nustatymo klausimą (CK 4.45 str.).

6519. CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 str. 1 d.) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010, ir kt.).

66Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus ir pan. (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; ir kt.).

67Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, ginčijant atitinkamus sandorius (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, ir kt.).

68Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažinamas po lygiai, t.y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009, ir kt).

6920. Ieškovas V. K. besiribojančių žemės sklypų bendrą ribą prašo nustatyti pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ matininko A. M. 2014-11-07 parengtą žemės sklypų planą M 1:500 (3 t., b.l. 74). Aiškesnis ir aplinkinės teritorijos vaizdas atsispindi kontrolinėse nuotraukose (planuose) (4 t., b.l. 150, 5 t., b.l. 65, 80).

70Atsakovas A. B. ginčo sklypų ribą prašo nustatyti pagal UAB Geo2 matininko (geodezininko) Š. L. 2016-09-14 parengtą sklypų Nr. 25 ir Nr. 1252 ribų planą (pasiūlymą teismui) (5 t., b.l. 134, 148).

7121. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgęs į esamą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad atsakovo A. B. pateiktas ginčo sklypų ribos nustatymo planas (pasiūlymas) yra žymiai priimtinesnis negu ieškovo V. K. pateiktas variantas.

7221.1. Pagal ieškovo V. K. pateiktą planą jo sklypo Nr. 252 plotas padidėtų per 39 kv.m. (iki 909 kv.m.), lyginant su jam nuosavybės teise priklausančio sklypo plotu (870 kv.m.), tuo tarpu atsakovo A. B. turimo sklypo Nr. 20 plotas (830 kv.m.) sumažėtų net per 116 kv.m. (iki 714 kv.m.) (atsakovui prisijungus laisvą tarp ginčo sklypų 26 kv.m. tarpą – atsakovo sklypas vis tiek sumažėtų per 90 kv.m.). Toks sklypų ribų plotas viršija leistinas maksimalias paklaidos ribas (pagal Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punkto nuostatas, žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, kuri pateikiama šio punkto lentelėje), kurios atitinkamai yra 59 kv.m. (sklypui Nr. 252) ir 58 kv.m. (sklypui Nr. 20), t.y. atsakovo sklypas sumažėtų daugiau negu 58 kv.m. Pažymėtina, kad ieškovas šioje byloje neginčija 2002-11-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 11412, kuria atsakovas įgijo nuosavybės teises į 0.0830 ha ploto žemės sklypą Nr. 20.

73Tuo tarpu teismui patvirtinus ginčo sklypų ribas pagal atsakovo A. B. pateiktą planą (pasiūlymą), ieškovo žemės sklypo plotas būtų 820 kv.m., tai sudaro 50 kv.m. paklaidą ir neviršija leistinos maksimalios ploto paklaidos, kuri sudaro 59 kv.m.; atitinkamai atsakovo sklypo plotas būtų 799 kv.m., tai sudaro 31 kv.m. paklaidą ir neviršija leistinos maksimalios ploto paklaidos, kuri sudaro 58 kv.m.

74Taigi, ieškovui neginčijant atsakovo sklypo įgijimo pagrindo, t.y. 2002-11-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 11412, ginčo sklypų riba niekaip negali būti nustatyta pagal ieškovo pateiktą planą, pagal kurį atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas sumažėtų daugiau negu leistina maksimali ploto paklaida. Kitu atveju, būtų nesilaikoma teismų praktikos, nurodytos šio sprendimo 19 punkte, kurioje teigiama, kad negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, ginčijant atitinkamus sandorius. Akcentuotina, kad vien ši byloje nustatyta aplinkybė leidžia atmesti ieškovo planą kaip netinkamą besiribojančių ginčo sklypų ribos nustatymui. Jau nekalbant apie tai, kad ieškovo pateiktas variantas neatitinka šalių proporcingumo ir interesų derinimo principų, kai ieškovo sklypo plotas padidėja, o atsakovo – ženkliai sumažėja.

75Gi, atsakovo pateiktas planas atitinka leistinas maksimalias sklypų plotų paklaidas; taip pat jis atitinka šalių proporcingumo ir interesų derinimo principus, nes ginčo sklypų plotai leistinumo ribose iš esmės yra mažinami tolygiai.

76Nepaisant to, kad, minėta, ginčo sklypų ribos negali būti nustatytos pagal ieškovo pateiktą planą, tačiau net ir vertinant kitais aspektais, kurie yra svarbūs sprendžiant ginčą dėl besiribojančių žemės sklypų ribos nustatymo, akivaizdu, kad atsakovo pateiktas planas (pasiūlymas teismui) yra priimtinesnis už ieškovo variantą.

7721.2. Vertinat šalių pateiktus planus pagal jų atitikimą ginčo žemės sklypų formavimo pirminiams dokumentams (bendrijos generaliniam planui, privatizavimo planams ir kt.), visų pirma, pasakytina, kad tarp pačių dokumentų yra nemažai prieštaravimo, jie yra netikslūs, juose yra daug neaiškumo ir chaotiškumo. Kaip antai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas vienareikšmiškai nurodė, kad savivaldybė laikosi pozicijos, jog ginčijama S.B. „Riešė“ bendrijos generalinio plano korektūra niekada nebuvo atlikta (planas nebuvo keistas); savivaldybė vadovaujasi 1993 m. bendrijos generaliniu planu. Tuo tarpu kitos institucijos, pvz., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, vadovaujasi ginčijama 2001-05-15 bendrijos generalinio plano korektūra. Pagal šią korektūrą kiti bendrijos nariai yra įteisinę savo žemės sklypus. Teismui nebuvo pateiktas joks sprendimas, kuriuo būtų priimta (patvirtinta) minėta ginčijama generalinio plano korektūra. Bendrijos pirmininkas E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo atlikta ne viena bendrijos generalinio plano korektūra, nes pirminiai sklypų planai buvo netikslūs, pabraižyti neatsižvelgiant į žemės reljefą ir kitas aplinkybes; tačiau atitinkamų sprendimų nepateikė.

78Pats ieškovas vadovaujasi savo sklypo Nr. 252 schema, parengta 1992-04-16 (1 t., b.l. 13), kuri, teismo nuomone, neturi jokios juridinės galios. Byloje nustatyta, kad ieškovas įsigijo žemės sklypą Nr. 252 pagal sklypo planą su gretimybėmis M1:500 (1 t., b.l. 121, 3 t., b.l. 118). Šis planas buvo pridėtas prie 1993-07-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3858. Tai aiškiai matyti iš minėtos sutarties, kurioje nurodyta, kad prie jos pridedamas priedas – sklypo planas su gretimybėmis. Be to, tai patvirtina ir notarės pateikti duomenys (3 t., b.l. 113 - 118); taip pat duomenys esantys Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus žemės sklypo Nr. 252 archyvinėje byloje. Pastarasis planas yra pasirašytas tiek paties ieškovo, tiek pasirašytinai suderintas su tuometiniu bendrijos pirmininku J. V.. Vien tai, kad ieškovas 2006 m. registruodamas savo sklypą Nr. 252 VĮ Registrų centre pateikė ne minėtą sklypo planą su gretimybėmis M1:500, kuris yra sudedamoji 1993-07-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3858 dalis, o sklypo schemą, kurios sudarymo tikslas nėra aiškus, nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių.

79Taigi, vertinat šalių pateiktus ginčo sklypų ribos nustatymo planų variantus, akivaizdu, kad bet kokiu atveju atsakovo pateiktame variante ginčo sklypai (jų kraštinių ilgiai, konfigūracija ir forma) labiau atitinka pirminiams sklypų dokumentams. Abiejuose siūlomuose planuose yra tam tikri sklypų nedideli neatitikimai kraštinių ilgiams, bet abiejų sklypų konfigūracija ir forma žymiai labiau atitinka atsakovo pateiktame plane. Tuo tarpu ieškovo V. K. pateiktame plane nurodoma atsakovo ginčo sklypo konfigūracija ir forma neatitinka jokiam pirminiam sklypo formavimo dokumentui, net ir ieškovo akcentuojamam 1993 m. bendrijos generaliniam planui.

80Teismas taip pat pažymi, kad net ir laikant, jog ieškovas savo sklypą įsigijo pagal sklypo Nr. 252 schemą, parengtą 1992-04-16 (1 t., b.l. 13), tai iš esmės nekeičia situacijos; ieškovo pateiktas planas dėl sklypų ribos nustatymo, t.y. jame nurodyti ginčo sklypai, netampa labiau atitinkantys pirminiams sklypų formavimo dokumentams, ypač tas pasakytina apie jų konfigūraciją ir formą.

81Kita vertus, sprendžiant ginčą dėl besiribojančių sklypų ribos nustatymo, būtina atsižvelgti į CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. Juo labiau, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Tad šiuo atveju vienoks ar kitoks ieškovo žemės sklypo Nr. 252 planas pats savaime, atskirtai nuo kitų duomenų, negali nulemti ginčo sklypų ribos nustatymą, net jeigu jo prašoma nustatyti sklypo riba ir atitinką jo turimo sklypo planą. Minėta, kad būtina atsižvelgti į šiam klausimui svarbių faktinių aplinkybių visetą. Ieškovas visiškai be reikalo suabsoliutina vieno dokumento reikšmę ir be pagrindo siekia ginti savo teises išimtinai atsakovo interesų sąskaita.

8221.3. Svarbi aplinkybė nustatant ginčijamas sklypų ribas, be jų atitikimo dokumentams, yra ir faktinis valdymas sklypo ribų. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jo faktiškai valdomo sklypo riba atitiktų prašomą nustatyti sklypo ribą (( - ) str.). Tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovas faktiškai valdo savo sklypą iki betoninės sienelės, kuri pažymėta šalių pateiktuose planuose (4 t., b.l. 150, 5 t., b.l. 134); jis gera valia sutinka susimažinti savo valdomo sklypo plotą, t.y. ginčo sklypų ribą paslenkant labiau į savo sklypą, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros.

8321.4. Teismas sutinka su atsakovo (jo atstovės) išsakytais argumentais, kad ieškovo siūlomas žemės sklypų ribų nustatymo variantas yra nelogiškas, netarnaujantis racionaliam ir teisingam bei protingam nuosavybės naudojimui. Ieškovas siūlo atsakovui naudotis netaisyklingos, zigzago formos žemės sklypu, kurio naudojimas, akivaizdu, būtų neracionalus ir apsunkintas, ypač tas pasakytina apie sklypo vakarinę dalį. Neabejotina, kad tokia sklypo forma įtakotų jo vertę, mažintų jo patrauklumą.

84Tuo tarpu atsakovo siūlomas žemės sklypų ribos nustatymo variantas tokių trūkumų neturi; abi šalys savo sklypais galėtų naudotis racionaliai pagal paskirtį.

8521.5. Byloje nustatyta, kad ieškovo sklype stovi pastatas – sodo namas, unikalus Nr. 4400-4256-8118; šis statinys pradėtas statyti 1991 m., o baigtas – 2005 m. (5 t., b.l. 85 – 99, kt. bylos medžiaga). Nors šis statinys šiuo metu nustatyta tvarka nėra priduotas ir įregistruotas VĮ Registrų centre, tačiau teismas nenustatė, kad jis būtų neteisėta statyba. Tokių duomenų neturi ir kontroliuojanti institucija - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Šiuo metu ieškovas minėtos statybos negali įteisinti, kadangi nėra atlikęs žemės sklypo kadastrinių matavimų.

86Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui 2009-06-12 yra išduotas statybos leidimas Nr. 0526 vienbučio gyvenamojo namo statybai (1 t., b.l. 107 - 108). Šiuo metu atsakovo sklype Nr. 20 yra išlieti namo pamatai.

87Taigi, abi šalys ginčo sklypuose yra atlikusios tam tikrus statybos darbus; ieškovas savo statybos darbus iš esmės yra užbaigęs, o atsakovas yra išliejęs namo pamatus.

88Kaip matyti iš bylos, nustačius ginčo sklypų ribą pagal ieškovo siūlomą variantą, tai teisės aktuose nustatytas 3 metrų atstumas nuo statinio iki sklypo ribos būtų išlaikomas tik ieškovo sklype, tuo tarpu atsakovo sklype šis atstumas nebūtų išlaikomas. Taigi, ieškovas iš esmės siekia išimtinai tik savo interesų tenkinimo, nerodo jokio interesų derinimo.

89Tuo tarpu atsakovo variantas atspindi tam tikrą interesų derinimą. Kadangi tarp šalių yra susiklosčiusi tokia situacija, kai išlaikyti minėtus atstumus (3 m. nuo statinio iki sklypo ribos) abiejuose sklypuose objektyviai nėra įmanoma, tai atsakovo siūlomas variantas yra kompromisinis, t.y. abiem šalims trūksta tam tikro atstumo iki 3 metrų. Tai, kad nuo ieškovo pastato vieno kampo iki sklypo ribos yra 1.99 m atstumas, o nuo atsakovo statomo pastato iki sklypo ribos yra 2.89 m, - nėra esminis. Bet kokiu atveju teisės aktuose reikalaujamas atstumas abiejuose sklypuose nėra išlaikomas. Be to, pati atsakovo sklypo forma (netaisyklingas stačiakampis) neleidžia dar labiau slinkti sklypo ribą link pastato, nes sklypas taptų labai pailgas ir siauras bei nebefunkcionalus. Antra vertus, minėta, kad tik nuo vieno ieškovo pastato kampo iki sklypo ribos yra 1.99 m atstumas, tuo tarpu nuo pastato kitos vietos, pvz., kito kampo, atstumas iki sklypo ribos yra 4.74 m.

90Pažymėtina ir tai, kad šiuo aspektu ieškovui suteikti prioritetą nėra jokio pagrindo. Ieškovas nurodė, kad jis 1991 m. gavęs leidimą statyboms atsimatavo 3 metrų atstumą nuo ribos pagal bendrijos generalinį planą ir pradėjo sodo namo statybas. Tačiau teismas pažymi, kad ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Ieškovas statybas pradėjo sklype, kuriam buvo atlikti tik preliminarūs matavimai; dar gi lygiai 3 metrus atskaičiavo ne nuo sklypo plane M1:500, o nuo bendrijos generaliniame plane (kurio tikslumas yra mažesnis negu sklypo plano) nurodytos jo sklypo ribos. Apskritai ieškovas nesiėmė priemonių, kad jo 1993-07-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 3858 būtų laiku įregistruota atitinkamoje įstaigoje; jis tai padarė tik 2006 m. Iki to laiko ieškovas viešuose registruose netgi nefigūravo kaip sklypo Nr. 252 savininkas. Be to, 2005 m. užbaigęs savo namo statybas, o 2006 m. įregistravęs minėtą sutartį VĮ Registrų centre, ieškovas nesiėmė jokių priemonių, kad atlikti savo sklypo tikslius matavimus ir pabaigti įteisinti pastatą. Tai galimai būtų užkirstas kelias šiam ginčui; tuo metu atsakovas dar nebuvo pradėjęs savo statybų.

91Tuo tarpu atsakovas 2008 m. atlikęs savo sklypo kadastrinius matavimus, laikydamasis nustatytos tvarkos, tame tarpe nepažeisdamas 3 metrų atstumo nuo statinio iki sklypo ribos, 2009 m. pradėjo namo statybas. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų elgesys nesąžiningai ar piktnaudžiavęs savo teisėmis. Vien tai, kad atsakovui atliekant sklypo kadastrinius matavimus ieškovas atsisakė pasirašyti sklypo ribų paženklinimo – parodymų akte, nereiškia, kad ieškovas buvo nesąžiningas.

92Taigi, ieškovo pateiktas variantas nepagrįstai ir išimtinai gina tik jo vieno interesus, be to, atsakovo teisėtų interesų sąskaita, o atsakovo pateiktas variantas yra kompromisinis.

9321.6. Ieškovas ir jo atstovė teigė, kad jam siūloma žemė yra užimta elektros stulpu, kas reiškia, jog 26 kv.m. aplink stulpą bus iš esmės nenaudojama žemė, t.y. ji negalės būti naudojama pagal paskirtį.

94Tačiau teismas nemano, kad ši aplinkybė galėtų turėti įtakos ginčo sprendimui. Visų pirma, ieškovas neįrodė, kad jis realiai negalės naudoti 26 kv.m. savo sklypo pagal paskirtį (( - ) str.). Jokie kabeliai ar jų linijos per ieškovo sklypą neina; išskyrus sklype stovintį elektros stulpą ir iki jo ateinančius laidus. Elektros stulpas iš esmės stovi pačiame sklypo kampe, be to, jis yra skirtas aptarnauti ir paties ieškovo poreikius. Kita vertus, ieškovas gali imtis priemonių, kad elektros stulpas būtų iškeltas iš jo sklypo.

95Be to, dalis stulpo lieka ieškovo sklype ir pagal jo siūlomą ginčo sklypų ribos nustatymo variantą (2 t., b.l. 171, kt. duomenys).

9622. Apibendrinant tai, kas pasakyta sprendimo 21 punkte, akivaizdu, kad atsakovo pateiktas ginčo žemės sklypų ribos nustatymo planas yra priimtinesnis, negu ieškovo variantas. Be to, pagal ieškovo pateiktą variantą ginčo sklypų bendra riba apskritai negali būti nustatyta, nes byloje nėra ginčijamas atsakovo sklypo Nr. 20 įsigijimo pagrindas.

97Teismas pažymi, kad siūlė ieškovui teikti dar kitą savo besiribojančių žemės sklypų ribos nustatymo variantą, kuris labiau atitiktų abiejų šalių interesus, tačiau ieškovas jo nepateikė.

98Taigi, ginčo sklypų bendra riba nustatytina pagal atsakovo A. B. pateiktą UAB Geo2 matininko (geodezininko) Š. L. 2016-09-14 parengtą sklypų, Nr. 25 ir Nr. 1252, ribų planą (pasiūlymą teismui) (5 t., b.l. 134, 148).

99Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas prašo nustatyti ginčo sklypų ribas per taškus 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, t.y. ne tik besiribojančių ginčo sklypų bendrą ribą, bet ir visas ginčo sklypų išorines ribas. Teismo nuomone toks atsakovo reikalavimas yra netikslus. CK 4.45 straipsnio pagrindu teismas nustato besiribojančių ginčo sklypų bendrą ribą, kuri skiria ginčo sklypus, o ne visas ginčo sklypų ribas, net ir tas, kurios tarpusavyje nesiriboja. Byloje nėra ginčo dėl kitų ginčo sklypų ribų, tad nėra pagrindo ir jas nustatinėti. Juo labiau, kad tokiu atveju, byloje turėtų dalyvauti asmenys, kurių sklypai ribojasi su ginčo sklypais.

100Atsižvelgiant į išdėstytą, nepaisant atsakovo tam tikro reikalavimo netikslumo, yra pagrindas nustatyti besiribojančių ginčo sklypų bendrą ribą, einančią per koordinačių taškus Nr. 3 ir 8.

10123. Teismui nustačius šalių besiribojančių žemės sklypų bendrą ribą, kuri nesutampa su atsakovo A. B. atliktų sklypo Nr. 20 kadastrinių matavimų riba, - yra pagrindas pripažinti negaliojančiais atsakovo 2008 m. atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus (žemės sklypo planas parengtas 2008-03-17; suderintas žemėtvarkos skyriuje 2008-07-11; kadastriniai duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre 2008-07-17 (1 t., b.l. 101, kt. duomenys)).

102Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turės atlikti naujus kadastrinius matavimus, atsižvelgiant į teismo nustatytą besiribojančių žemės sklypų bendrą ribą. Tad atsakovo atlikti kadastriniai matavimai netenka prasmės, todėl jie naikintini. Kitaip sakant, išsprendus atitinkamai pagrindinį reikalavimą dėl besiribojančių žemės sklypų bendros ribos nustatymo, atitinkamai, atsižvelgiant į pagrindinį reikalavimą (šalių ginčą), sprendžiamas išvestinio reikalavimo dėl kadastrinių duomenų panaikinimo klausimas.

10324. Ieškovas V. K. savo patikslinto ieškinio trečiu reikalavimu prašo pripažinti negaliojančią 2001-05-15 atliktą S.B. „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūrą ir pripažinti galiojančią 1993-06-16 S.B. „Riešė“ suplanavimo projektą (generalinį planą).

104Šį ieškovo reikalavimą tenkinti nėra pagrindo. Visų pirma, šis reikalavimas nėra tikslus, nenurodytas konkretus subjektas, kas šią bendrijos generalinio plano korektūrą atliko, nepateiktas atitinkamas sprendimas dėl korektūros tvirtinimo ir pan. Antra, teismas šio sprendimo 21.2 punkto pirmoje pastraipoje nurodė, kad byloje yra prieštaringi duomenys dėl apskritai tokios korektūros buvimo; minėta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija laikosi pozicijos, jog ginčijama S.B. „Riešė“ bendrijos generalinio plano korektūra niekada nebuvo atlikta (planas nebuvo keistas), savivaldybė vadovaujasi 1993 m. bendrijos generaliniu planu. Trečia, apskritai ieškovas ginčija minėtą korektūrą pilnoje apimtyje, kuri galimai liečia ir kitus bendrijos narius, kurie nėra šioje byloje dalyvaujantys asmenys.

105Be to, teismas akcentuoja, kad minėtos korektūros (net ir nustačius, kad ji buvo atlikta) pripažinimas negaliojančia ieškovui nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Teismui nustačius, kad ginčo sklypų bendra riba turi būti tokia, kokia nurodyta UAB „Geo2“ geodezininko Š. L. 2016-09-14 parengtame žemės sklypų, Nr. 25 ir Nr. 1252, ribų plane (pasiūlyme teismui), t.y. einanti per koordinačių taškus Nr. 3 ir Nr. 8, minėtos korektūros buvimas ar nebuvimas absoliučiai nedaro jokios įtakos ieškovo teisių ir pareigų apimčiai. Taigi, iš esmės konstatavus, kad minėta korektūra neturi jokios įtakos ieškovo teisėmis ir pareigoms, tad nėra pagrindo ir ją naikinti bei pripažinti galiojantį 1993-06-16 S.B. „Riešė“ suplanavimo projektą (generalinį planą).

106Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas plačiau dėl šio ieškovo reikalavimo nepasisako.

10725. Atsakovas A. B. priešieškinio antru reikalavimu prašo teismo priteisti jo naudai iš ieškovo V. K. kompensaciją už jam (atsakovui) mažinamą žemės sklypo dalį, kas sudaro 21,18 Eur.

108Tačiau teismas tokį atsakovo reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma teismas pažymi, kad toks atsakovo reikalavimas iš esmės yra prieštaringas visai jo užimtai pozicijai teismo proceso metu, kai buvo teigiama, jog ieškovas siekia tenkinti tik savo interesus, o atsakovas ieško šalių interesų pusiausvyros. Gi šiuo reikalavimu kaip tik yra priešingai, t.y. atsakovas už jam mažinamą žemės sklypo dalį siekia gauti kompensaciją iš ieškovo, o pastarasis, kuriam taip pat mažinamas žemės sklypo plotas (proporcingai netgi daugiau už atsakovą), dar gi turi sumokėti atsakovui kompensaciją.

109Taigi, toks atsakovo reikalavimas, kaip prieštaraujantis šalių proporcingumo ir interesų derinimo principams, negali būti tenkinamas; tad jis atmestinas kaip nepagrįstas.

11026. Atsakovas A. B. priešieškinio trečiu reikalavimu dar prašo įpareigoti ieškovą V. K. savo lėšomis nugriauti atraminę sienelę, stovinčią ant šiuo metu esamos šalių žemės sklypų ribos.

111Tačiau šis atsakovo reikalavimas taip pat nepagrįstas. Teismui nustačius ginčo sklypų bendrą ribą pagal UAB „Geo2“ geodezininko Š. L. 2016-09-14 parengtą žemės sklypų, Nr. 25 ir Nr. 1252, ribų planą (pasiūlymą teismui) (5 t., b.l. 134), atraminė sienelė patenka į ieškovo žemės sklypą. Byloje nustatyta, kad minėta atraminė sienelė buvo pastatyta ne ieškovo, bet paties atsakovo, t.y. jo turtas. Ši atraminė sienelė niekaip nepažeidžia atsakovo nuosavybės teisių (CK 4.98 str.). Priešingai, ši sienelė galėtų pažeisti būtent ieškovo nuosavybės teises, tačiau jis šio klausimo nekelia. Atsakovas taip pat nėra pareiškęs reikalavimo CK 4.95 straipsnio pagrindu; be to, nenustatyta, kad ieškovas kaip nors trukdytų atsakovui susigrąžinti savo daiktą – šiuo atveju atraminę sienelę.

112Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti ieškovą nugriauti atraminę sienelę, kuri priklauso atsakovui.

11327. Atsakovas A. B. priešieškiniu (ketvirtas reikalavimas) taip pat dar prašė įpareigoti trečiąjį asmenį Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pateikti atsiliepimą į jo priešieškinį, kuriame būtų įvertinta ir patvirtinta, kad teismui patvirtinus žemės sklypų ribas pagal jo pateiktą žemės sklypų, Nr. 25 ir Nr. 1252, ribų planą, atsakovo A. B. statinys nebus laikomas neteisėta statyba.

114Tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė šį priešieškinio reikalavimą laikyti ne materialinio, bet procesinio teisinio pobūdžio.

115Teismas sutinka, kad šis prašymas yra procesinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio dėl kurio turėtų būti nuspręsta teismo rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad šis prašymas yra procesinio teisinio pobūdžio, tad teismas plačiau dėl jo nepasisako.

11628. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovo ieškinys ir atsakovo priešieškinis tenkintini iš dalies.

11729. Teismas be kita ko dar pažymi, kad byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl besiribojančių ginčo žemės sklypų bendros ribos nustatymo pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus. Tačiau, iš bylos duomenų, akivaizdu, kad tokia riba negalėtų būti nustatyta. Patvirtinus ginčo sklypų bendrą ribą pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus, ieškovo žemės sklypo Nr. 252 plotas sumažėtų iki 789 kv.m. (turi būto 870 kv.m.), t.y. 81 kv.m. Toks sklypo sumažėjimas viršytų leistiną maksimalią ploto paklaidą, kuri, minėta, ieškovo sklypui yra 59 kv.m. Tad nenuginčijus ieškovo V. K. nuosavybės teisių į minėtą sklypą įgijimo pagrindo - 1993-07-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3858, tokios ginčo sklypų bendros ribos nustatymas yra negalimas, nes tai prieštarautų teismų praktikai. Tai iš esmės analogiškas, tačiau išvirkštinis variantas, nurodytas sprendimo 21.1 punkte.

118Be to, toks variantas neatitiktų ir sklypų savininkų interesų pusiausvyros, būtų ginamos išimtinai vieno savininko, t.y. atsakovo, teisės kito savininko, t.y. ieškovo, interesų sąskaita.

119Dėl bylinėjimosi išlaidų

12030. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

12131. Nors šalių ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, tačiau teismas, atsižvelgdamas į šalių minėtų procesinių dokumentų tenkinimo apimtį ir esmę (taip pat į atmestus reikalavimus), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas labiau yra priimtas atsakovo naudai, negu ieškovo, t.y. santykiu 70 prie 30.

12232. Ieškovas V. K. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 28,96 Eur žyminio mokesčio už skundą administraciniam teismui (1 t., b.l. 58); 83,99 Eur žyminio mokesčio už ieškinį bendros kompetencijos teismui (2 t., b.l. 164); 8,21 Eur už dokumentų kopijas (3 t., b.l. 53, 4 t., b.l. 117, 154, 157); 41 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (4 t., b.l. 85 - 86); 80 Eur už kontrolinę geodezinę nuotrauką (5 t., b.l. 66 – 66a); 2 852,06 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti (4 t., b.l. 13 – 17, 99 – 100, 151 – 153).

123Atsakovas A. B. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 4 605,63 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (4 t., b.l. 18 - 28, 122 – 125, 6 t., b.l. 59 – 65, 75 - 77).

12433. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos); šių Rekomendacijų nauja redakcija įsigaliojo 2015-03-20, kuri iš esmės numatė galimybę priteisti už advokatų (advokatų padėjėjų) suteiktas paslaugas didesnius dydžius, nei buvo iki tol.

125Minėta, kad ieškovas V. K. patyrė iš viso 2 852,06 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti; atsakovas A. B. atitinkamai - 4 605,63 Eur.

126Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą (byla pakankamai sudėtinga, ginčas susijęs su žemės sklypų ribų nustatymo ir kitais su tuo susijusiais teisiniais santykiais; byloje pareikštas ieškinys ir priešieškinis), apimtį (byla didelės apimties, ją sudaro 6 tomai) ir trukmę (byla pradėta nagrinėti dar 2012 m.; skundas pirmiausia buvo paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, vėliau byla per specialiąją teisėjų kolegiją buvo perduota nagrinėti bendros kompetencijos teismui - Vilniaus rajono apylinkės teismui; byla vieną kartą jau buvo išnagrinėta pirmos instancijos teisme, tačiau Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo; taigi, bylos nagrinėjimas tęsėsi daugiau negu 4 metus), į advokatų darbo ir laiko sąnaudas (šioje byloje jos yra žymiai didesnės nei paprastai būna), į tai, kad šalių patirtos advokatų išlaidos už konkrečius atliktus veiksmus neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, daro išvadą, jog šalių patirtos išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, racionalios ir būtinos.

12734. Taigi, konstatuotina, kad ieškovo V. K. pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra iš viso 3 094,22 Eur (28,96 Eur + 83,99 Eur + 8,21 Eur + 41 Eur + 80 Eur + 2 852,06 Eur); atitinkamai atsakovo A. B. - 4 605,63 Eur.

128Atsižvelgiant į teismo nustatytą šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų proporciją (ieškovui 30 proc.; atsakovui 70 proc.): ieškovas V. K. turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumoje 928,27 Eur (3 094,22 Eur * 30 proc.); atsakovas A. B. – 3 223,94 Eur (4 605,63 Eur * 70 proc.).

129Šias sumas tikslinga įskaityti ir galutiniai atsakovui A. B. iš ieškovo V. K. priteistina 2 295,67 Eur (3 223,94 Eur – 928,27 Eur) (CPK 93 str., 98 str.).

13035. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys teismui nepateikė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

13136. Teismas iš viso patyrė 13,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų.

132Tad proporcingai iš šalių priteistinos šios išlaidos valstybei, t.y. iš ieškovo 9,72 Eur (13,88 Eur * 70 proc.); iš atsakovo – 4,16 Eur (CPK 96 str.).

133

134Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ( - ) straipsniu,

Nutarė

135Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

136Nustatyti besiribojančių žemės sklypų, t.y. 0.0870 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu Vilniaus r., Sudervės sen., Grikienių k., ( - ), unikalus Nr. 4400-0811-0788, kadastrinis Nr. 4103/0402:1252, priklausančio ieškovui V. K., a.k. 3590224101, ir 0.0830 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Sudervės sen., Grikienių k., ( - ), unikalus Nr. 4103-0402-0025, kadastrinis Nr. 4103/0402:25, priklausančio atsakovui A. B., a.k. ( - ) bendrą ribą pagal UAB „Geo2“ geodezininko Š. L. 2016-09-14 parengtą žemės sklypų, Nr. 25 ir Nr. 1252, ribų planą (pasiūlymą teismui) (5 t., b.l. 134), einančią per koordinačių taškus Nr. 3 (koordinatė X 6072184.12; koordinatė Y 571583.11) ir Nr. 8 (koordinatė X 6072174.66; koordinatė Y 571628.40).

137Pripažinti negaliojančiais atsakovo A. B. 2008 m. atliktus 0.0830 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Sudervės sen., Grikienių k., ( - ), unikalus Nr. 4103-0402-0025, kadastrinis Nr. 4103/0402:25, kadastrinius matavimus (žemės sklypo planas parengtas 2008-03-17; suderintas žemėtvarkos skyriuje 2008-07-11; kadastriniai duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre 2008-07-17).

138Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

139Priteisti atsakovui A. B. iš ieškovo V. K. 2 295,67 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

140Priteisti iš ieškovo V. K. 9,72 Eur (devynis eurus ir 72 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

141Priteisti iš atsakovo A. B. 4,16 Eur (keturis eurus ir 16 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

142Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,... 2. sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovui 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal: ieškovo 4. 1. I. V. K. kreipėsi į teismą su... 5. - pripažinti negaliojančiais atsakovui A. B. nuosavybės... 6. - nustatyti žemės sklypo Nr. 252, priklausančio ieškovui (adresu Vilniaus... 7. - pripažinti negaliojančia 2001-05-15 atliktą S.B. „Riešė“ suplanavimo... 8. - priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 9. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0870 ha... 10. 2. Atsakovas A. B. pateiktame atsiliepime su ieškiniu... 11. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškinį ieškovas iš esmės grindžia jo... 12. 3. A. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 13. Atsiliepime nurodė, kad skyriuje esančioje žemės sklypo, kadastro Nr.... 14. 4. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė teismui... 15. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas, be kitų reikalavimų, reikalauja... 16. 5. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 17. Atsiliepime nurodė, kokius veiksmus yra atlikusi vertinat 18. 6. Atsakovas S.B. „Riešė“ ir trečiasis asmuo VĮ Registrų centras... 19. 7. Atsakovas A. B. pateikė teismui priešieškinį (5 t.,... 20. - nustatyti ieškovui V. K. priklausančio 0.0870 ha... 21. - priteisti jo naudai iš ieškovo V. K. kompensaciją... 22. - įpareigoti ieškovą V. K. savo lėšomis nugriauti... 23. - įpareigoti trečiąjį asmenį Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos... 24. - priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 25. Nurodė, kad jis 2002-11-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo... 26. 8. Atsakovas pagal ieškinį - Vilniaus rajono savivaldybės administracija,... 27. 9. Atsakovas pagal ieškinį -... 28. Atsiliepime nurodė, kad... 29. 10. V. K. pateiktame atsiliepime (5 t., b.l. 189 - 191)... 30. Atsiliepime nurodė, kad nustačius ribą pagal atsakovo pateiktą UAB... 31. 11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pagal... 32. Atsiliepime nurodė, kad inspekcija 2015-10-21 gavo A. B.... 33. 12. Atsakovas pagal ieškinį - S.B. „Riešė“, ir trečiasis asmuo pagal... 34. 13. Teismo posėdžio metu:... 35. 13.1. V. K. ir jo atstovė adv. 36. 13.2. Nacionalinės žemės tarnybos... 37. 13.3. A. B. atstovė adv. J. T. su... 38. 13.4. S.B. „Riešė“ pirmininkas E. M. (2016-12-16... 39. 13.5. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas 40. 13.6. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos... 41. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.... 42. Dėl byloje keliamo ginčo... 43. 14. Byloje nustatyta, kad ieškovui V. K. nuosavybės... 44. Pažymėtina tai, kad minėta sutartis Nekilnojamojo turto registre... 45. 15. Atsakovui A. B. nuosavybės teise priklauso 0.0830 ha... 46. Atsakovas 2008 m. yra atlikęs savo žemės sklypo kadastrinius matavimus.... 47. 16. Pažymėtina, kad šalių ginčas jau kartą buvo išnagrinėtas iš esmės... 48. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2016-04-28 nutartyje pateiktus... 49. Šalys, po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-13 nutarties priėmimo,... 50. ( - ) straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti... 51. 17. Taigi, ieškovas V. K. patikslintu ieškiniu (4 t.,... 52. - pripažinti negaliojančiais atsakovui A. B. nuosavybės... 53. - nustatyti sklypo Nr. 252, priklausančio ieškovui, ir sklypo Nr. 20,... 54. - pripažinti negaliojančia 2001-05-15 atliktą S.B. „Riešė“ suplanavimo... 55. - priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 56. Atsakovas A. B. priešieškiniu (5 t., b.l. 122 - 132)... 57. - nustatyti ieškovui V. K. priklausančio 0.0870 ha... 58. - priteisti iš ieškovo V. K. kompensaciją už jam... 59. - įpareigoti ieškovą V. K. savo lėšomis nugriauti... 60. - įpareigoti trečiąjį asmenį Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos... 61. - priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 62. 18. Kaip matyti iš šalių ieškinio ir priešieškinio, jų turinio ir... 63. Kad būtent tarp minėtų šalių yra kilęs ginčas dėl jiems nuosavybės... 64. Taigi, ieškovas V. K. ir atsakovas 65. 19. CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo... 66. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į... 67. Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų... 68. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nekilnojamojo turto registre... 69. 20. Ieškovas V. K. besiribojančių žemės sklypų... 70. Atsakovas A. B. ginčo sklypų ribą prašo nustatyti... 71. 21. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius... 72. 21.1. Pagal ieškovo V. K. pateiktą planą jo sklypo Nr.... 73. Tuo tarpu teismui patvirtinus ginčo sklypų ribas pagal atsakovo 74. Taigi, ieškovui neginčijant atsakovo sklypo įgijimo pagrindo, t.y.... 75. Gi, atsakovo pateiktas planas atitinka leistinas maksimalias sklypų plotų... 76. Nepaisant to, kad, minėta, ginčo sklypų ribos negali būti nustatytos pagal... 77. 21.2. Vertinat šalių pateiktus planus pagal jų atitikimą ginčo žemės... 78. Pats ieškovas vadovaujasi savo sklypo Nr. 252 schema, parengta 1992-04-16 (1... 79. Taigi, vertinat šalių pateiktus ginčo sklypų ribos nustatymo planų... 80. Teismas taip pat pažymi, kad net ir laikant, jog ieškovas savo sklypą... 81. Kita vertus, sprendžiant ginčą dėl besiribojančių sklypų ribos... 82. 21.3. Svarbi aplinkybė nustatant ginčijamas sklypų ribas, be jų atitikimo... 83. 21.4. Teismas sutinka su atsakovo (jo atstovės)... 84. Tuo tarpu atsakovo siūlomas žemės sklypų ribos nustatymo variantas tokių... 85. 21.5. Byloje nustatyta, kad ieškovo sklype stovi pastatas – sodo namas,... 86. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui 2009-06-12 yra išduotas statybos... 87. Taigi, abi šalys ginčo sklypuose yra atlikusios tam tikrus statybos darbus;... 88. Kaip matyti iš bylos, nustačius ginčo sklypų ribą pagal ieškovo siūlomą... 89. Tuo tarpu atsakovo variantas atspindi tam tikrą interesų derinimą. Kadangi... 90. Pažymėtina ir tai, kad šiuo aspektu ieškovui suteikti prioritetą nėra... 91. Tuo tarpu atsakovas 2008 m. atlikęs savo sklypo kadastrinius matavimus,... 92. Taigi, ieškovo pateiktas variantas nepagrįstai ir išimtinai gina tik jo... 93. 21.6. Ieškovas ir jo atstovė teigė, kad jam siūloma žemė yra užimta... 94. Tačiau teismas nemano, kad ši aplinkybė galėtų turėti įtakos ginčo... 95. Be to, dalis stulpo lieka ieškovo sklype ir pagal jo siūlomą ginčo sklypų... 96. 22. Apibendrinant tai, kas pasakyta sprendimo 21 punkte, akivaizdu, kad... 97. Teismas pažymi, kad siūlė ieškovui teikti dar kitą savo besiribojančių... 98. Taigi, ginčo sklypų bendra riba nustatytina pagal atsakovo 99. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas prašo nustatyti ginčo sklypų... 100. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepaisant atsakovo tam tikro reikalavimo... 101. 23. Teismui nustačius šalių besiribojančių žemės sklypų bendrą ribą,... 102. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turės atlikti naujus... 103. 24. Ieškovas V. K. savo patikslinto ieškinio trečiu... 104. Šį ieškovo reikalavimą tenkinti nėra pagrindo. Visų pirma, šis... 105. Be to, teismas akcentuoja, kad minėtos korektūros (net ir nustačius, kad ji... 106. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas plačiau dėl šio ieškovo reikalavimo... 107. 25. Atsakovas A. B. priešieškinio antru reikalavimu... 108. Tačiau teismas tokį atsakovo reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą. Visų... 109. Taigi, toks atsakovo reikalavimas, kaip prieštaraujantis šalių proporcingumo... 110. 26. Atsakovas A. B. priešieškinio trečiu reikalavimu... 111. Tačiau šis atsakovo reikalavimas taip pat nepagrįstas. Teismui nustačius... 112. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti... 113. 27. Atsakovas A. B. priešieškiniu (ketvirtas... 114. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė šį priešieškinio... 115. Teismas sutinka, kad šis prašymas yra procesinio, bet ne materialinio... 116. 28. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovo ieškinys ir atsakovo... 117. 29. Teismas be kita ko dar pažymi, kad byloje nėra... 118. Be to, toks variantas neatitiktų ir sklypų savininkų interesų pusiausvyros,... 119. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 120. 30. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 121. 31. Nors šalių ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, tačiau... 122. 32. Ieškovas V. K. patyrė šias bylinėjimosi... 123. Atsakovas A. B. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 4... 124. 33. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 125. Minėta, kad ieškovas V. K. patyrė iš viso 2 852,06... 126. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą (byla pakankamai sudėtinga,... 127. 34. Taigi, konstatuotina, kad ieškovo V. K. pagrįstos... 128. Atsižvelgiant į teismo nustatytą šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi... 129. Šias sumas tikslinga įskaityti ir galutiniai atsakovui 130. 35. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys teismui nepateikė duomenų apie jų... 131. 36. Teismas iš viso patyrė 13,88 Eur procesinių... 132. Tad proporcingai iš šalių priteistinos šios išlaidos valstybei, t.y. iš... 133. ... 134. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR 135. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 136. Nustatyti besiribojančių žemės sklypų, t.y. 0.0870 ha ploto žemės... 137. Pripažinti negaliojančiais atsakovo A. B. 2008 m.... 138. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 139. Priteisti atsakovui A. B. iš ieškovo 140. Priteisti iš ieškovo V. K. 9,72 Eur (devynis eurus ir... 141. Priteisti iš atsakovo A. B. 4,16 Eur (keturis eurus ir 16... 142. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...