Byla A-261-2960-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Nedui Šilaikai, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Renatai Strumskytei, atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. G., Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Tomui Tukačiauskui, trečiojo suinteresuoto asmens R. G. atstovui advokatui Andžej Stankevič, trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB banko atstovei advokatei Eglei Neverbickienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“, akcinei bendrovei SEB bankui, I. S., J. S., D. K., E. K., R. G., V. B. G., S. R., M. R., E. S., akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui, akcinei bendrovei Danske banko Lietuvos filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos projektai“, Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notarui E. S. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Verslo investicijų projektų centras“) skundu (t. 1, b. l. 1-9) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam solidariai iš Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos bei Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 10 350 669,96 Lt turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 17 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame sumažino reikalavimą ir iš atsakovų prašė priteisti 9 550 699,96 Lt turtinės žalos atlyginimo, t. y. reikalavimą sumažino 800 000 litų (t. 5, b. l. 98-99).

5Skunde paaiškino, kad Neringos savivaldybės valdybos 2001 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 21 buvo nuspręsta organizuoti sklypo, adresu L. Rėzos g. 1 A, Juodkrantės g., Neringa, detaliojo plano rengimą, nustatant planavimo tikslą – keisti ankstesniu detaliuoju planu numatytą žemės sklypo tikslinę paskirtį (rekreacinę) į komercinę, numatyti užstatymo galimybes, architektūrinius urbanistinius apribojimus, paminklosauginius bei aplinkosauginius reikalavimus.

6Neringos savivaldybės taryba 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 patvirtino sklypo, adresu L. Rėzos g. 1 A, Neringa, detalųjį planą, kuriuo buvo nustatytas žemės sklypų L. Rėzos g. Nr. 1 A ir 1 B, Juodkrantės g., Neringoje, tvarkymo režimas, numatytas naudojimo būdas ir pobūdis: teritorija poilsio, pramogų centrams, viešbučiui ir restoranams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Statinių aukštis – 1 aukštas su pastoge, užstatymo tankis – 0,4, užstatymo intensyvumas – 0,7; nustatyti kiti reikalavimai statiniams, jų dangai, apdailai. Taip pat šiuo sprendimu AB poilsio namams „Ąžuolynas“ buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai adresu L. Rėzos g. 1 A, Neringa.

7Nuolatinė statybos komisija 2004 m. balandžio 22 d. protokolu Nr. 10 pritarė jachtklubo, žuvų restorano, jachtininkų viešbučių statybai, todėl AB poilsio namams „Ąžuolynas“ 2004 m. balandžio 26 d. buvo išduotas leidimas jachtklubo, žuvų restorano, jachtininkų viešbučio statybai.

8UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2004 m. liepos 26 d. sutartimi įsigijo iš AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ statinius, esančius adresu L. Rėzos g. 1 A, Neringa. Šia sutartimi pareiškėjas įsigijo prieplaukos namelį, turintį 117,05 m2 ir jo priklausinius: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), du jachtininkų viešbučius (nebaigtus statyti, baigtumas 8 proc.), žuvų restoraną (nebaigtą statyti, baigtumas 7 proc.). Perkant nebaigtus statyti pastatus UAB „Verslo investicijų projektų centras“ buvo pateiktas galiojantis statybos leidimas, projektinė dokumentacija, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. birželio 17 d. pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį, kurioje buvo nurodyta, kad vykdoma statyba yra teisėta ir atitinka visus keliamus reikalavimus. Ši pažyma buvo įrašyta ir į notariškai patvirtintą pastatų pirkimo – pardavimo sutartį. Po pastatų įsigijimo pareiškėjas kreipėsi į Neringos savivaldybę su prašymu pareiškėją įrašyti statybos leidime statytoju. Statybos darbų procese pareiškėjas du kartus kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančią instituciją, dėl statomų pastatų atitikimo projektui ir teisės aktų reikalavimams. Abu kartus administraciniu aktu (pažyma) buvo konstatuota, kad statybos vykdomos pagal projektą ir laikantis teisės aktų reikalavimų (2005 m. birželio 8 d., 2005 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį). UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pastatyti statiniai – jachtklubas, žuvų restoranas ir du jachtininkų viešbučiai, buvo pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2008 m. gruodžio 2 d.

9Pareiškėjas 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. K1ES-2831) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį L. Rėzos g. 1 A, Neringa, unikalus Nr. ( - ), turintį 260,28 m2 bendro ploto už 1 850 000 Lt. 2006 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (registro Nr. K1ES-4621) pareiškėjas pardavė D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jachtininkų viešbutį, esantį L. Rėzos g. 1 A, Neringa, unikalus Nr. ( - )), turintį 371,40 m2 bendro ploto už 2 760 000 Lt.

102006 m. birželio 21 d. generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, kuriais remiantis statiniai suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, panaikinti neteisėtų administracinių aktų pagrindu atliktą statinių teisinę registraciją, pripažinti statinių pirkimo – pardavimo sandorius negaliojančiais, taikyti abišalę restituciją ir įpareigoti statytojus nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu generalinio prokuroro ieškinį tenkino, pripažino neteisėtais ir panaikino Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos priimtus administracinius aktus dėl detaliojo plano patvirtinimo, dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo, dėl projekto korektūrų suderinimo. Teismas taip pat pripažino neteisėtais ir panaikino Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintus pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktus, taip pat pripažino negaliojančiomis 2004 m. liepos 26 d., 2006 m. vasario 3 d., 2006 m. kovo 4 d. sudarytas statinių pirkimo-pardavimo sutartis ir taikė restituciją. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.

11Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija atliko neteisėtus veiksmus ir, Neringos savivaldybei priimant sprendimus teritorijų planavimo srityje, – pateikė neteisėtą išvadą apie detaliojo plano atitikimą teisės aktų reikalavimams. Dėl neteisėtų atsakovų priimtų administracinių aktų bendrovė patyrė žalą, pasireiškiančią tiek nuosavybės teise priklausančio turto praradimu, tiek tiesioginėmis išlaidomis (vykdant teismo įpareigojimą nugriauti visus pripažintų neteisėtais administracinių aktų pagrindu pastatytus statinius), tiek praradus pajamas, gautas už pastatytus ir parduotus statinius, kadangi pareiškėjas įgijo nebaigtą statyti ir baigė statybą jachtklubo ir žuvų restorano, kuriuos iki šiol valdo nuosavybės teise. 2008 m. balandžio 14 d. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ su UAB „Bergstalis“ sudarė preliminarią daikto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas buvo susitaręs turtą parduoti ir gauti pajamas – 5 000 707 Lt; Turto vertinimo ataskaita Nr. 4220 VAT2010 RSL KLAI patvirtina, kad turto rinkos vertė 2008 m. vasario 15 d. buvo 4 000 000 Lt, t. y. bendrovė būtų gavusi nurodytą pinigų sumą, jei būtų pardavusi ginčo pastatą, o nurodyta pinigų suma vertintina kaip nuostolių suma, kuri atsiras dėl ginčo objekto nugriovimo. Be to, preliminarios sutarties pagrindu 2008 m. balandžio 14 d. sudaryta paskolos sutartis ir mokėjimus pagal ją patvirtinantys sąskaitos išrašai bei kasos pajamų orderiai. Bendrovė atliko rangovų apklausą ir gavo dviejų rangovų pasiūlymus teismo sprendime nurodytiems darbams atlikti – statiniams nugriauti (darbų kaina 739 962,96 Lt). Be to, 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismas įpareigojo pareiškėją, vykdant restituciją, grąžinti pirkėjams 4 610 000 Lt turto kainos, o už tai jam bus grąžinti nuosavybėn parduoti pastatai, kurie po restitucijos turės būti nugriauti. Tokiu būdu bendra bendrovės nuostolių, patirtų dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės veiksmų, suma sudaro 10 350 669,96 Lt (5 000 707 Lt + 739 962,96 Lt + 4 610 000 Lt). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1, 3 dalys, 6.61 straipsnio 1 dalis suteikia galimybę pareiškėjui reikalauti priteisti žalos atlyginimą avansu, atsižvelgiant į realią žalos atsiradimo tikimybę.

12Manė, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos yra akivaizdus. Bendrovė visus nurodytus veiksmus atliko, patyrė išlaidas ir gavo pajamas savivaldybės ir valstybės institucijų priimtų neteisėtų administracinių aktų pagrindu – jei ginčo teritorijoje nebūtų buvęs patvirtintas neteisėtas detalusis planas, nebūtų išduotas statybos leidimas, nebūtų išduotos pažymos apie atliekamų statybos darbų atitikimą teisės aktų reikalavimams, o vėliau ir pastatai nebūtų pripažinti tinkamais naudoti, pareiškėjas nebūtų įsigijęs ir baigęs statyti ginčo pastatus. Šiuo atveju reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo ypatumas yra tas, kad negautų pajamų suma pagrindžiama faktine prarasto turto kaina ir faktine pajamų už tokio turto pardavimą suma. Tuo tarpu likusi reikalavimo dalis (dėl išlaidų teismo sprendimui įvykdyti) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtais veiksmais, kadangi teismo sprendimu pareiškėjas yra įpareigotas pašalinti tiesiogines neteisėtų administracinių aktų įgyvendinimo pasekmes. Be to, pabrėžė, kad buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas, kadangi bendrovė, žinodama apie tokius galiojančius oficialius administracinius aktus, ir vykdydama verslą, turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad toks verslas bus teisėtas ir sėkmingas (pelningas), tačiau taip neatsitiko dėl atsakovo kaltės.

13Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, kad teismas siekia išsiaiškinti 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalies dėl 800 000 Lt priteisimo pareiškėjo naudai įvykdymo aplinkybes, ši teismo sprendimo dalis nėra įvykdyta, o jos vykdymo klausimai galimai šalių susitarimu bus sprendžiami kartu su kitų teismo sprendimo dalių vykdymu, pareiškėjas sumažino reikalavimus 800 000 Lt suma (t. 5, b. l. 98-99).

14Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

15Atsiliepime (t. 1, b. l. 171–173) paaiškino, kad Neringos savivaldybė yra netinkamas atsakovas, nes remiantis CK 6.703 straipsnio 1 dalimi už netinkamą techninį dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą atsako projektuotojas, remiantis Notariato įstatymo 2 straipsnio notaras turi užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Atkreipė dėmesį į tai, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Bendrovė pareiškimą teismui dėl žalos atlyginimo padavė praleidusi sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo administracinių aktų priėmimo momento, todėl Neringos savivaldybė prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu skundą atmesti (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str., 1.131 str.).

16Remiantis CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Pareiškėjo skunde minima 2008 m. balandžio 14 d. preliminari daikto pirkimo-pardavimo sutartis teisiškai nebuvo įregistruota, šia sutartimi pareiškėjas negalėjo įgyti jokios turtinės naudos, todėl ja negalima grįsti žalos atsiradimo. Preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo-atsiskaitymo santykis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2009).

17Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 konstatavo, jog civilinės teisės požiūriu neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (CK 4.103 str. 7 d.), šios aplinkybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį iš naujo neįrodinėtinos. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ reikalavimas priteisti 739 962,96 Lt žalos atlyginimą taip pat nepagrįstas, nes Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas nėra įvykdytas ir šių išlaidų pareiškėjas nėra patyręs. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą dalyje dėl statinių nugriovimo turi vykdyti ne tik UAB „Verslo investicijų projektų centras“, bet ir AB „Ąžuolynas“, todėl neįmanoma nustatyti išlaidų, būtinų teismo sprendimui įvykdyti, dydžio.

18Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 176–180) prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A146-479/2010, Nr. A146-614/2010, Nr. A525-740/2010, paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nėra visų viešosios atsakomybės sąlygų visumos, būtinos civilinei atsakomybei kilti. Pabrėžė, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo yra tik rekomendacinio, o ne privalomo pobūdžio (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 d., Apskričių viršininkų vykdomos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 247, 5, 14, 16.1 p.). Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra tik siūlymas ir nėra privalomas subjektui, tvirtinančiam detalųjį planą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A356-1237/2009, 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-88/2009 ir kt.). Kadangi įgaliota savivaldybės institucija turi kompetenciją spręsti tvirtinti ar ne detalųjį planą, todėl tik jos sprendimas gali sukelti žalą pareiškėjui. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pateikta patikrinimo akto išvada ir pareiškėjo nurodoma žala CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu nesiejami priežastiniu ryšiu. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėjo skunde minimos 2004 m. birželio 17 d., 2005 m. birželio 8 d., 2005 m. rugsėjo 23 d. pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį buvo išduotos vadovaujantis Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, t. y. išduodant šias pažymas nėra tikrinamas dokumentų, kurių pagrindu vykdoma statyba (detaliojo plano, statybos leidimo), teisėtumas. Tokio pobūdžio pažymos tik patvirtina, kad statinys yra statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir užfiksuoja statybos būklę pažymos išdavimo metu. Be to, pažymos nebuvo ginčijamos teisme. Nesant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų, atsakomybė negali kilti.

20Manė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudarytų komisijų 2005 m. rugpjūčio 5 d. jachtklubo – žuvų restorano pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 22 ir 2005 m. gruodžio 1 d. jachtininkų viešbučių pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 115 buvo surašyti nepažeidžiant statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 2, 16 p.). Nors minėti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai yra pripažinti negaliojančiais teismo sprendimu, nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė savarankiškų šių administracinių aktų neteisėtumo pagrindų. Darė išvadą, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai buvo pripažinti negaliojančiais, kadangi jie buvo neteisėtai patvirtinto detaliojo plano pasekmė, o ne todėl, kad juos surašant būtų nesilaikyta teisės aktais nustatytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos.

21Nurodė, kad pareiškėjas žalą patyrė įgyvendindamas savo, kaip statinių statytojo ir savininko, teises. Teisę statyti jam suteikė Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. 125, kuriuo patvirtintas detalusis planas, projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas, todėl žala kilo būtent šių administracinių aktų, o ne statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų, pagrindu.

22Kritiškai vertinta 5 000 707 Lt nuostolių suma, kurią pareiškėjas įvardijo kaip gautiną pardavus jam priklausantį jachtklubą ir žuvų restoraną, nes 2008 m. balandžio 14 d. preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta praėjus 2 metams po to, kai prokuroras kreipėsi į teismą. Be to, sutartyje nurodyta jachtklubo ir žuvų restorano kaina (5 000 707 Lt) ženkliai skiriasi nuo UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas nustatytos šio statinio rinkos vertės 2008 m. vasario 15 d. (4 000 000 Lt), o Nekilnojamojo turto registro duomenimis jachtklubo ir žuvų restorano atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) bei atkuriamoji vertė yra 758 000 Lt, vidutinė rinkos vertė 2006 m. sausio 16 d. yra 1 534 043 Lt. Todėl manė, kad 2008 m. balandžio 14 d. preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis nagrinėjamoje byloje negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu nuostolius, atsirasiančius dėl pareiškėjo nuosavybės praradimo į statinį.

23Kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 nusprendė įpareigoti nugriauti neteisėtus statinius ne tik pareiškėją, bet ir kitą statytoją AB poilsio namai „Ąžuolynas“, nagrinėjamu atveju teismas apskritai neturėtų vertinti žalos remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, nes pareiškėjui priteistina nuostolių suma turėtų būti mažinama atimant sumas, kurios Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pareiškėjui priteistos iš AB poilsio namai „Ąžuolynas“ už įsigytus nebaigtus statyti statinius. Atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą, kuriame reikalavimas mažinamas, atsakovas tokiam reikalavimo sumažinimui neprieštarauja (t. 1, b. l. 169).

24Trečiasis suinteresuotas asmuo AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. 2, b. l. 180–184), kuriame palaikė pareiškėjo poziciją. Nurodė, jog Neringos savivaldybės administracijos direktorė 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai L. Rėzos g. 1 A, Juodkrantėje. Nuolatinė statybos komisija 2004 m. balandžio 22 d. protokolu Nr. 10 pritarė šiam Neringos savivaldybės administratoriaus direktoriaus sprendimui. Taip AB poilsio namams „Ąžuolynas“ 2004 m. balandžio 26 d. buvo išduotas leidimas šių pastatų statybai, vėliau pradėtus statyti statinius AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė pareiškėjui. Teigė, kad pradėjus vykdyti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ prarado pajamas, gautas už parduotus objektus. Antstolis iš šios įmonės sąskaitos nurašė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteistą sumą, tokiu būdu AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ prarado pajamas už parduotus objektus.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 2 b. l. 185) nurodė, jog bylos išsprendimas neturės įtakos jo teisėms ar pareigoms, todėl palieka klausimą dėl skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. 2, b. l. 187–188), kuriame taip pat prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad bendrovė nepateikė įrodymų apie Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įvykdymą. Pažymėjo, jog bendrovė nepateikė informacijos, pagal kurią būtų galima konstatuoti, kad savo konkliudentiniais veiksmais, bendrovė galimų pažeidimų faktams bei iš to sekančioms pasekmėms, ėmėsi priemonių, kad būtų apsaugoti jos interesai dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų (CK 6.271 str.).

27Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko, manė, kad jis nepagrįstas. Atsiliepime (t. 2, b. l. 165–167) paaiškino, kad teismo nutartis, kuria nuspręsta nugriauti statinius, dar nėra įvykdyta, todėl pareiškėjas dar nėra patyręs žalos. Be to, kadangi bendrovė yra ūkio subjektas, siekiantis komercinės naudos, todėl nėra pagrindo priteisti jai žalos atlyginimą avansu. Kita vertus, nėra jokių garantijų, kad teismo nutartis dėl statinių nugriovimo bus įvykdyta.

28Įvertinus Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą byloje Nr. 72-2865, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-143/2010 bei ginčo atveju priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį matyti, kad Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo schema (prieštaraujantys kuriai buvo pripažinti detalieji planai dėl teritorijos, kurioje pastatyti pareiškėjos statiniai) buvo ir yra galiojantis teisės aktas, privalomas rengiant Kuršių Nerijos parko teritorijos planavimo detaliuosius planus, nes nebuvo ir nėra nustatyta tvarka parengtų šios teritorijos kitų specialaus ir detaliųjų planų. Vadinasi, tiek pats statytojas, tiek statinio projekto rengėjas yra atsakingi už teisės aktų nesilaikymą bei būdami kvalifikuoti, užsiimantys komercine veikla ūkio subjektai (arba pavedantys kitiems ūkio subjektams projektinės dokumentacijos rengimą), negali būti pripažinti sąžiningais ir yra taip pat atsakingi už galimų padarinių atsiradimą (2001 m. lapkričio 30 d. redakcijos Statybos įstatymo 2 str. 27, 28, 34 p).

29Taip pat manė, kad 2008 m. balandžio 14 d. preliminari pirkimo – pardavimo sutartis negali būti laikoma negautų pajamų įrodymu, kadangi buvo sudaryta jau prasidėjus teismo procesui, kurio rezultatas nebuvo aiškus pareiškėjui ir taip sau visiškai prisiimant galimą riziką. Todėl sutartyje nurodyta turto kaina negali būti laikoma pajamomis, kurias pareiškėjas buvo pasirengęs gauti, o reikalavimas dėl restitucijos gali būti vertinamas tik tuo atveju, jei bendrovė būtų atlyginusi turto įgijėjams 4 610 000 Lt sumą, žala, galinti atsirasti dėl statinių griovimo – galėtų būti vertinama tik po jų nugriovimo. Vertinant reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėtų būti įvertintos ir atimtos pareiškėjo pajamos, gautos iš neleistinos vykdyti statinio pastatymo vietoje veiklos. Pagal CK 4.103 straipsnio 6 dalį statybinės medžiagos, likusios statinį nugriovus, yra statytojo nuosavybė, todėl vertinant reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėtų būti apskaičiuota ir iš bendros sumos atimta šių medžiagų vertė. Atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame reikalavimas mažinamas, tokiam reikalavimo sumažinimui neprieštaravo (t. 1, b. l. 181).

30Tretieji suinteresuoti asmenys R. G., V. B. G., J. S., I. S., D. K., E. K., M. R. ir S. R. atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (t. 3, b. l. 169–172, 178–180, 187–190, 192–195, t. 4 b. l. 26–29, t. 5, b. l. 1–3, 5–7, 8–10) su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjos reikalavimo dalys dėl 800 000; 1 850 000; 710 000; 1 250 000 Lt turi tam tikrų ypatumų, turinčių esminės reikšmės šiai bylai ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu priteisė: R. G. ir V. B. G. 800 000 Lt; I. S. ir J. S. 1 850 000 Lt; D. K. ir E. K. 710 000 Lt; M. R. ir S. R. 1 250 000 Lt. Teismo sprendimas yra besąlyginis, todėl pareiškėjas privalo sumokėti nurodytas sumas nepriklausomai nuo šios bylos baigties. Pažymėjo, kad šiuo metu pareiškėjas turi restruktūrizuojamos bendrovės statusą. Manė, kad tenkinant bendrovės reikalavimą priteisti 800 000; 1 850 000; 710 000; 1 250 000 Lt ir šias pinigines lėšas priteisus, jos turėtų būti tiesiogiai pervedamos atitinkamiems, teismo sprendime nurodytiems, tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ su pareiškėjo skundu sutiko, skundą prašė tenkinti. Atsiliepime į skundą (t. 3, b. l. 181–184) paaiškino, kad šiuo atveju teismo pritaikyta restitucija kaip niekinio sandorio padarinys negalima, kadangi teismas neįvertino faktinių šalių grąžinimo į pirmykštę padėtį galimybių, taip pat nesigilino, ar tokiu būdu būtų atkurta teisinė taika. Remiantis pareiškėjo išdėstytais argumentais akivaizdu, kad teismo pritaikyta restitucija yra neįgyvendinama ir nekompensuos pareiškėjo nuostolių, patirtų netekus ginčo objektų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimuose nurodė, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus, kurie turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 16/06-69/06-10/07, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. 2A-135/2010, Nr. 3K-3-189/2010, CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjas nurodė ir motyvavo patirtus praradimus, t. y. žalą (CK 6. 249 str. 1 d.) taip pat motyvuotai atskleidė priežastinį neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos ryšį.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. 4, b. l. 1–3), kuriame prašė pareiškėjo prašymą patenkinti. Paaiškino, kad bankas į šią bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu kaip poilsio apartamentų ir žemės sklypo nuomos teisės hipotekos ir įkeitimo – daiktinės teisės – turėtojas (J. S. su banku sieja prievoliniai santykiai). Bankas neturėjo jokio teisinio pagrindo kvestionuoti Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos, Neringos savivaldybės administracijos patvirtintų dokumentų ar jų tvirtinimo motyvų, todėl, gavęs visus dokumentus, būtinus kredito suteikimui, bankas suteikė J. S. paskolą, kurios užtikrinimui bankui, kaip pirmos eilės kreditoriaus naudai, buvo įkeisti poilsio apartamentai ir žemės sklypo ir žemės sklypo dalies nuomos teisė. Kadangi pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys sąžiningai ir teisėtai įgijo nuosavybėn ginčo pastatus ar jų dalis, todėl įgijo teisę reikalauti jiems padarytų nuostolių atlyginimo. Pareiškėjo nuostoliai kilo dėl atitinkamų neteisėtų valstybės ir (ar) savivaldybės administracinių aktų priėmimo, todėl šie reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo turi būti nukreipti į valstybę (CK 6.271 str.).

33Pažymėjo, kad CK 1.80 straipsnio 4 dalis nustato, jog turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus atvejus. Įstatymas gina sąžiningo asmens, įgijusio turtą, teises. Bankas yra sąžiningas įkeitimo teisės turėtojas. Sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos institutas taikomas tiek ginant nuosavybės teisę, tiek ir kitas daiktines teises. Jeigu įkeitimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra įgyta sąžiningai, tai sąžiningo įkaito turėtojo teisės turi būti ginamos. Nei sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas negali paveikti sąžiningo įgijėjo interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2004). Bankas sutik su pareiškėjo reikalavimo sumažinimu (t. 1, b. l. 167).

34Trečiasis suinteresuotas asmuo AB poilsio namai „Ąžuolynas“ atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo patirtą žalą turi atlyginti valstybė ar savivaldybė. Pažymėjo, kad nemato, kaip 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalis dėl 800 000 Lt priteisimo pareiškėjui įtakoja kitas pareiškėjo skunde nurodytas sumas (t. 1, b. l. 165-166).

35II.

36Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

37Teismas, remdamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, nusprendė, kad pareiškėjas senaties termino nepraleido, skaičiuojant nuo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties.

38Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prieš trečiuosius asmenis negali remtis jo su UAB „Bergstalis“ 2008 m. balandžio 14 d. sudaryta preliminariąja jachtklubo ir žuvų restorano pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo parduoti turtą ir už jį gauti 5 000 707 Lt, nes sutartis nustatyta tvarka nėra įregistruota (CK 1.75 str. 2 d.), vadinasi, ja negalima grįsti ir žalos atsiradimo.

39Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad statiniai, kuriuos įpareigojo nugriauti Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, buvo pastatyti esant tiek Neringos savivaldybės kaltei, tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kaltei, nes jų abiejų priimti ir minėtu teismo sprendimu panaikinti aktai, konstatavus jų neteisėtumą, sudarė prielaidas statyboms vykdyti, jų priimtų aktų pagrindu atsirado statiniai, kurie, vykdant teismo sprendimą, turės būti nugriauti. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendime konstatavo, kad prieplaukos namelis nebuvo rekonstruojamas, priešingai – jis buvo nugriautas, (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-377-253/2009, t. 1, b. l. 131), o buvo pastatyti trys nauji statiniai, tuo pažeidžiant ne tik Kuršių Nerijos nacionalinio parko generalinio plano, bet ir projektavimo sąlygų sąvado nuostatas. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas, nugriovęs statinius, patirs žalą (CK 6.249 str.), kurią privalės atlyginti kalti asmenys (CK 6.271 str.). Tačiau, kol teismo sprendimas neįvykdytas ir statiniai nenugriauti, nėra pagrindo konstatuoti žalos buvimo ir priteisti žalos atlyginimą. Be to, tik nugriovus statinius bus aišku, kokią žalą patyrė pareiškėjas dėl neteisėtų institucijų veiksmų. Pagal CK 4.103 straipsnio 7 dalį statybinės medžiagos, likusius statinius nugriovus, yra statytojo nuosavybė, todėl, tik nugriovus statinius, bus galima nustatyti medžiagų vertę. Ji turėtų būti atimama, apskaičiuojant pareiškėjo patirtą tiesioginę tikrąją žalą. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Tačiau pareiškėjas yra komercinės naudos siekiantis ūkio subjektas, todėl, teismo manymu, jam priteisti žalos atlyginimą avansu pagrindo nėra.

40III.

41Pareiškėjas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (priteisti iš atsakovų 9 550 669,96 Lt žalos atlyginimo) bei priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42Apeliaciniame skunde (t. 6, b. l. 26-31) nurodo, kad:

  1. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės nekvestionavo dviejų valstybės ir savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau nurodė, kad pareiškėjo prašoma priteisti žala yra dar neatsiradusi ir neįrodyta, pareiškėjas nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad teismas klaidingai nurodė pareiškėjo prašomos priteisti žalos atsiradimo, o kartu ir teisme reiškiamo reikalavimo pagrindą.
  2. Pareiškėjas skunde teismui nurodė trejopo pobūdžio žalą: 1) pareiškėjo turto, sukurto įgyvendinant vėliau neteisėtais pripažintus administracinius aktus, kuris 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo priėmimo metu buvo pareiškėjo nuosavybe, praradimas, žala – 5 000 707 Lt; 2) pareiškėjo įgyvendinant vėliau neteisėtais pripažintus administracinius aktus sukurto turto, kuris iki 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo priėmimo buvo parduotas tretiesiems asmenims, ir iš jo gautų pajamų praradimas, žala – 4 610 000 Lt; 3) būtinos ateityje patirtinos pareiškėjo išlaidos 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimui įvykdyti, t. y. pastatams nugriauti, žala – 739 962,96 Lt.
  3. Dėl pareiškėjo turto praradimo. Pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti pinigų sumą, kurią ji būtų gavęs pagal 2008 m. balandžio 14 d. su UAB „Bergstalis“ sudarytą preliminarią daikto pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat – restitucijos įvykdymui reikalingus pinigus, kuriuos privalo grąžinti tretiesiems suinteresuotiems asmenims už statinių įsigijimą bei lėšas, kurios reikalingos statinių griovimo darbams (teismo sprendimo įvykdymui) atlikti. Pareiškėjas reikalavimą dėl 5 000 707 Lt žalos atlyginimo grindė ne negautomis pagal neįvykdytą 2008 m. balandžio 14 d. preliminarią sutartį pajamomis, o dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės veiksmų prarasto turto verte. Klaipėdos apygardos teismui 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikinus pareiškėjui priklausančio pastato – jachtklubo ir žuvų restorano, unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją ir įpareigojus jį nugriauti, turtas tiek teisiškai, tiek faktiškai prarado bet kokią vertę, o pareiškėjas šio turto prarasta verte patyrė žalą. Tai įrodo: 1) 2008 m. balandžio 14 d. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ su UAB „Bergstalis“ sudaryta preliminari daikto pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinanti, kad pareiškėjas buvo susitaręs minėtą turtą parduoti už 5 000 707 Lt. Šis įrodymas turi būti vertinamas ne kaip sandoris, sukuriantis teisines pasekmes (kurį būtina registruoti Nekilnojamojo turto registre), o kaip rašytinis dokumentas apie šalių susitartą turto pardavimo kainą ir rinkos vertę. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad preliminari sutartis buvo faktiškai vykdoma: Preliminarios sutarties pagrindu 2008 m. balandžio 14 d. sudaryta paskolos sutartis ir mokėjimus pagal ją patvirtinantys sąskaitos išrašai bei kasos pajamų orderiai; 2) turto vertinimo ataskaita Nr. 4220 VAT_2010 RSL KLAI, kurioje nurodyta turto rinkos vertė 2008 m. vasario 15 d. buvo 4 000 000 Lt ir kuri patvirtina, kad preliminarioje sutartyje numatyta objekto pardavimo kaina tuo metu atitiko rinkos sąlygas ir pareiškėjas būtų tokią kainą už jam priklausantį statinį gavęs, jei nebūtų pradėtas teisminis procesas pagal Generalinio prokuroro ieškinį; 3) 2011 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje pateikti ir prijungti dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo tiesioginius nuostolius L. Rėzos g. 1 A, Neringoje, pastatams sukurti (4 361 925,33 Lt); 4) byloje patiekti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie pastato rinkos vertę. Tačiau masinis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliktas vertinimas negali paneigti individualaus turto vertinimo ataskaitos duomenų. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir teismo sprendime nevertino nė vieno iš šių įrodymų, nemotyvavo, kodėl atmetami įrodymai apie nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą turto rinkos vertę ar atmetami įrodymai apie tiesioginius pareiškėjo nuostolius. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė preliminarią sutartį kaip įrodymą apie faktinę turto kainą (vertę), kadangi teisės aktai (CK 1.75 str.) nenustato reikalavimo imperatyviai registruoti preliminarias sutartis, be to, preliminaria sutartimi nebuvo perduotos ar apribotos daiktinės teisės į turtą o tik buvo susitarta dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje; preliminaria sutartimi pareiškėjas įrodinėjo ne įgytas ar perleistas daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, o tik šalių valią dėl tokio turto kainos (faktinės rinkos vertės) sutarties sudarymo metu.
  4. Dėl pareiškėjo sukurto turto, kuris buvo parduotas tretiesiems asmenims, ir iš jo gautų pajamų praradimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią pareiškėjo reikalavimo dalį vertino kaip restitucijos įvykdymui reikalingų pinigų, kuriuos pareiškėjas privalo grąžinti tretiesiems asmenims, reikalavimą. Pareiškėjas šiuo atveju reikalavo dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės administracinių aktų patirtos žalos, t. y. prarasto turto ir iš jo gautų pajamų, atlyginimo. Pareiškėjas neteisėtų administracinių aktų pagrindu sukūrė turtą, kurį perleido tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Šio prarasto turto vertę ir iš jo realizavimo faktiškai gautų pajamų sumą akivaizdžiai ir neginčytinai įrodo: 1) Klaipėdos miesto 1 notarų biure 2006 m. vasario 3 d. sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis (registro Nr. K1ES-2831), turto kaina 1 850 000 Lt; 2) Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006 m. kovo 4 d. sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis (registro Nr. K1ES-4621), turto kaina 2 760 000 Lt. Šie sandoriai buvo faktiškai sudaryti ir įvykdyti, todėl patvirtina, kad šių sandorių sudarymo metu pareiškėjo sukurto ir jam nuosavybės teise priklausiusio turto rinkos vertė sudarė 4 610 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, šią reikalaujamą žalos atlyginimo sumą vertinęs tik kaip restitucijos įgyvendinimui reikalingą sumą, netinkamai kvalifikavo reiškiamo reikalavimo esmę ir pobūdį, todėl nepagrįstai vertino, kad tokia žala pareiškėjo dar nepatirta. Akivaizdu, kad 4 610 000 Lt sumą vertinant kaip dėl pajamų ir/ar turto praradimo patirtą žalą ši žala yra atsiradusi jau po teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, kadangi žalą pareiškėjui sąlygojo ne pinigų išmokėjimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims faktas, o turto perleidimo sandorių pripažinimas negaliojančiais, turto teisinės registracijos panaikinimas ir įpareigojimas jį nugriauti. Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, pareiškėjas į nekilnojamojo turto objektų L. Rėzos g. 1 A, Juodkrantėje, plėtrą investavo 4 361 925,33 Lt faktinių išlaidų. Pareiškėjo galimybė skirti nuosavas ir pritraukti skolintas lėšas objekto plėtrai, taip pat patirtis ir įdirbis nekilnojamojo turto veikloje, tuo metu kilusios nekilnojamojo turto kainos leido sukurti objekto pridėtinę vertę ir sukurti objektą kurio bendra vertė 2008 m. pradžioje sudarė 9 610 707 Lt.
  5. Dėl būtinų išlaidų pastatams nugriauti. Pirmosios instancijos teismas šioje reikalavimų dalyje nurodė, kad akivaizdu, kad pareiškėjas, nugriovęs statinius, patirs žalą, kurią privalės atlyginti kalti asmenys (CK 6.271 str.), tačiau kol teismo sprendimas nėra įvykdytas ir statiniai nenugriauti, nėra pagrindo konstatuoti žalos buvimo ir priteisti žalos atlyginimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti CK 6.249 straipsnio 3 dalies, kadangi pareiškėjas yra komercinės naudos siekiantis ūkio subjektas. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1, 3 dalis, 6.61 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias galimybę pareiškėjui reikalauti, o teismui priteisti žalos atlyginimą avansu, atsižvelgiant į realią žalos atsiradimo tikimybę. Teismo sprendimo privalomumo principas leidžia vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjo išlaidos teismo sprendimui įvykdyti (statiniams nugriauti) yra ne tik tikėtinos, tačiau neišvengiamos. Todėl nėra pagrindo abejoti dėl tokių pareiškėjo išlaidų (nuostolių) atsiradimo ateityje. Teismo taikyta CK 6.249 straipsnio 3 dalis nesieja žalos atlyginimo priteisimo avansu su pareiškėjo, kaip pelno siekiančio asmens, statusu. Nagrinėjamu atveju įrodyti abu žalos priteisimo avansu pagrindai: žalos (išlaidų statiniams nugriauti) neišvengiamumas ir prasta pareiškėjo įmonės finansinė padėtis (į bylą pateikti duomenys apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą įmonei, įmonės restruktūrizavimo planas ir kt.) Akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo atmetimas vien tuo pagrindu, kad žala šiuo metu nėra patirta, gali privesti pareiškėjo įmonę prie nemokumo. Tokiu atveju būtų padaryta neproporcinga žala ne tik pareiškėjo įmonei, jos akcininkams, investuotojams ir kitiems kreditoriams, tačiau taip pat ir šioje byloje dalyvaujantiems suinteresuotiems asmenims, turintiems reikalavimo teisę į pareiškėją tų pačių neteisėtų atsakovų sprendimų pagrindu. Byloje iš esmės nebuvo kvestionuojama ir jokiais leistinais įrodymais nebuvo ginčijama pareiškėjo nurodyta griovimo darbų atlikimo kaina – UAB „Čiukuro ręsta“ pasiūlymas 739 962,96 Lt sumai. Nurodyti įrodymai ir argumentai iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo teiginį, kad tik nugriovus statinius, bus aišku, kokią žalą patyrė pareiškėjas dėl neteisėtų institucijų veiksmų.

43Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime (t. 6, b. l. 65-69) nurodoma, kad:

  1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, taip pat nemotyvavo, kodėl atmetami įrodymai, patvirtinantys ginčo turto rinkos vertę bei įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo patirtus tiesioginius nuostolius. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma, būtina valstybės/savivaldybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjui neįrodžius ir teismui nenustačius visų trijų viešosios atsakomybės sąlygų (šiuo atveju reikalaujamos priteisti žalos), atsakovams nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą.
  2. Kritiškai vertintina pareiškėjo nurodoma 5 000 707 Lt nuostolių suma, kurią jis įvardija kaip gautiną sumą pardavus jam priklausantį jachtklubą ir žuvų restoraną. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas negali remtis jo su UAB „Bergstalis“ sudaryta 2008 m. balandžio 14 d. preliminariąja jachtklubo ir žuvų restorano pirkimo-pardavimo sutartimi, nes minėta sutartis nustatyta tvarka nebuvo įregistruota viešame registre (CK 1.75 str. 2 d.). Be to, minėtoje sutartyje nurodyta jachtklubo ir žuvų restorano kaina (5 000 707 Lt) ženkliai skiriasi nuo UAB „Ober-Haus“ nustatytos ginčo statinio rinkos vertės 2008 m. vasario 15 dienai (4 000 000 Lt). Taip pat ji ženkliai skiriasi ir nuo Nekilnojamojo turto registro duomenų, pagal kuriuos jachtklubo ir žuvų restorano atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) bei atkuriamoji vertė siekia 758 000 Lt, o vidutinė rinkos vertė 2006 m. sausio 16 dienai siekia 1 534 043 Lt. Toks turto verčių skirtumas laikytinas itin reikšmingu, o tai leidžia abejoti reikalaujamos priteisti 5 000 707 Lt sumos tikslumu bei pagrįstumu. Be to, preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkciją. Preliminariąja sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, todėl dėl šios priežasties neatsiranda ir mokėjimo-atsiskaitymo santykis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2009).
  3. Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad teismo sprendimo privalomumo principas leidžia vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjo išlaidos teismo sprendimo įvykdymui (statiniams nugriauti) yra ne tik tikėtinos, tačiau ir neišvengiamos, todėl, anot pareiškėjo, nėra pagrindo abejoti dėl tokių pareiškėjo išlaidų (nuostolių) atsiradimo ateityje. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kol Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas neįvykdytas ir statiniai nenugriauti, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti žalos buvimo ir priteisti žalos atlyginimą. Tik nugriovus statinius bus aišku, kokią žalą patyrė pareiškėjas.
  4. Pagal CK 4.103 straipsnio 7 dalį statybinės medžiagos, likusios nugriovus statinius, yra statytojo nuosavybė. Todėl kol statiniai nėra nugriauti, negalima nustatyti minėtų statybinių medžiagų vertės ir atitinkamai tą vertę atimti, apskaičiuojant pareiškėjo patirtą tikrąją tiesioginę žalą.

44Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime (t. 6, b. l. 74-79) nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

  1. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl kilusios žalos, esminė aplinkybė yra ta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ iki šiol nėra nugriovęs jam nuosavybės teise priklausančio žuvų restorano, kurio unikalus Nr. ( - ), šis statinys, kaip pareiškėjo nuosavybė, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas taip pat nėra grąžinęs tretiesiems suinteresuotiems asmenims pinigų, gautų pagal 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį už parduotą jachtininkų viešbutį, kurio unikalus Nr. ( - ), ir pinigų, gautų pagal 2006 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį už parduotą jachtininkų viešbutį, kurio unikalus Nr. ( - ). Nurodyti jachtininkų viešbučiai iki šiol nėra grąžinti pareiškėjui ir nugriauti, šie statiniai kaip trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybė įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad kol RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ar kiti asmenys, turintys teisę vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, neįvykdys šio sprendimo, žala pareiškėjui nekils. Pats pareiškėjas pareiškime pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nėra gavęs statybą leidžiančio dokumento statiniams griauti ir faktiškai patyrės išlaidų teismo sprendimui vykdyti. Kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas kol kas apskritai nepatyrė jokios žalos, pagrįstai nevertino įrodymų, susijusių su žalos dydžiu ir žalą sudarančiais elementais.
  2. Pareiškėjas, dalyvaudamas prokuroro inicijuotame teisminiame procese atsakovu, galėjo numatyti šio teisminio proceso baigtį ir, būdamas vienas iš 2008 m. balandžio 14 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties šalių, galėjo nesąžiningai įtakoti šioje sutartyje numatytą daikto kainą. Be to, pareiškėjo pateikti įrodymai apie su minėta preliminariąja sutartimi susijusios 2008 m. balandžio 14 d. paskolos sutarties vykdymą (sąskaitos banke išrašai ir kasos pajamų orderiai) nepatvirtina, kad buvo vykdoma būtent tokio turinio paskolos sutartis, kokia buvo pateikta pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis pareiškėjo pateiktų kasos pajamų orderių buvo surašyti iki 2008 m. balandžio 14 d. (2007 m. spalio 19 d., 2007 m. lapkričio 20 d. kasos pajamų orderiai), 2008 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderyje nurodyta, kad pinigų priėmimo pagrindas yra ne 2008 m. balandžio 14 d. paskolos sutartis, o galutinis atsiskaitymas pagal PVM sąskaitą faktūrą VIP Nr. 0036.
  3. Pirmosios instancijos teismui pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita taip pat nepatvirtina 2008 m. balandžio 14 d. preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos kainos realumo, kadangi preliminariojoje sutartyje numatyta kaina ženkliai skiriasi nuo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos kainos. Nekilnojamojo turto ataskaitoje pateikta tik hipotetinė to turto pardavimo kaina turto vertinimo laikotarpiu. Be to, pati nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta kaina itin ženkliai skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žuvų restorano, kurio unikalus Nr. ( - ), vidutinės rinkos vertės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jachtininkų viešbutis, kurio unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota vidutinė rinkos vertė didesni nei minėto žuvų restorano, pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas už 2 760 000 Lt, t. y. ženkliai mažesnę sumą už tą, kurią pareiškėjas prašo priteisti už žuvų restoraną, ir tą, kuri nurodyta jo pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje.
  4. Ne visi pateikti dokumentai gali būti laikomi patvirtinančiais pareiškėjo investicijas į statinius L. Rėzos g. 1 A, Neringoje. Iš dalies pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kad juose nurodytos išlaidos buvo skirtos būtent statiniams L. Rėzos g. 1 A, Neringoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo gautos pajamos už parduotus jachtininkų viešbučius, kurių unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), viršija jo nurodytą faktiškai patirtų išlaidų visiems trims statiniams L. Rėzos g. 1 A, Neringoje, sumą. Todėl jei pareiškėjui būtų priteista jo prašoma priteisti suma, kuri buvo gauta už minėtus jachtininkų viešbučius, nurodomi tiesioginiai nuostoliai būtų visiškai atlyginti.
  5. Inspekcijos vertinimu, CK 6.61 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas apskritai nėra susijęs su ginčo santykiais ir šiuo atveju neturėtų būti taikomas. Valstybė ir savivaldybė yra viešieji juridiniai asmenys, o ne privatūs subjektai, disponuojantys privačiomis lėšomis, todėl, siekiant apginti visuomenės interesus, turėtų būti priteisiamos tik jau turėtos, o ne būsimos išlaidos.
  6. Įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo privalomumas nepatvirtina to, kad pareiškėjas neišvengiamai įvykdys šį teismo sprendimą ir nugriaus neteisėtus statinius. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010. Pareiškėjas teismo nustatytu 12 mėnesių terminu nenugriovė nurodytų statinių. Remiantis Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Taigi pareiškėjo, kuris turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, atžvilgiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas negali būti priverstinai vykdomas. Todėl priteisus pareiškėjui jo prašomas būsimas statinių griovimas išlaidas, gali susidaryti tokia situacija, kad pareiškėjas nenugriaus statinių, o priverstinio vykdymo veiksmai jo atžvilgiu taip pat negalės būti atliekami. Be to, konkreti statinių griovimo kaina priklauso nuo projekto statiniams griauti, kuris iki šiol nėra parengtas, sprendinių bei griovimo darbų kainų statinių griovimo metu. Todėl pareiškėjo prašoma priteisti suma statiniams griauti gali nesutapti su faktine statinių griovimo kaina šių statinių griovimo metu.
  7. Nagrinėjamoje byloje reikėtų atskirai vertinti valstybės institucijos, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, ir Neringos savivaldybės institucijų atliktus veiksmus, kadangi jų atliktų veiksmų pobūdis ir priežastinis ryšys su pareiškėjo nurodoma žala iš esmės skiriasi. Būtent savivaldybės institucijų, o ne apskrities viršininko administracijos priimti aktai galėjo turėti esminės įtakos pareiškėjo nurodomos žalos atsiradimui. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikoma solidari valstybės ir savivaldybės atsakomybė (CK 6.5 str., 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.).
  8. Nagrinėjamoje byloje net ir nustačius visas tris viešosios atsakomybės sąlygas, atlygintinos žalos dydis turėtų būti mažinamas dėl paties pareiškėjo veiksmų (CK 6.253 str. 1 ir 5 d., 6.282 str. 1 d.). Būdamas sąžiningas, rūpestingas ir apdairus, veikdamas kaip verslo subjektas, kuriam taikomi griežtesni veiklos standartai, pareiškėjas, prieš įsigydamas nebaigtus statyti statinius, rengdamas statinių projektų korektūras, tęsdamas statinių statybą ir perleisdamas pastatytus statinius tretiesiems asmenims, turėjo ir galėjo domėtis specifiniu teritorijos, kurioje yra žemės sklypas L. Rėzos g. 1 A, Neringoje, statusu. Pareiškėjo pareigą žinoti apie Kuršių Nerijos, kaip saugomos teritorijos režimą, suponuoja ir tai, kad Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis) planas, patvirtinta Lietuvos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, yra norminis teisės aktas, privalomas neapibrėžtam subjektų ratui ir buvo viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. viešas.
  9. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą, taip pat turėtų būti įvertinta ta aplinkybė, kad pareiškėjas nuomojo jam nuosavybės teise priklausantį žuvų restoraną ir iš to gavo pajamas, todėl remiantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, ši pareiškėjo gauta nauda turėtų būti įskaitoma į nuostolius.

45Tretieji suinteresuoti asmenys D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą tenkinti. Atsiliepimuose (t. 6, b. l. 41-44; 45-51; 70-73) nurodomi iš esmės tie patys argumentai ir motyvai kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

  1. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju buvo panaikinti aktai, kurių pagrindu statiniai buvo sukurti bei vėliau perleisti tretiesiems asmenims, nebeliko teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto, kuris gali būti pirkimo-pardavimo sutarties objektu, t. y. ne tik, kad faktiškai toks turtas prarado bet kokią vertę, tačiau iš viso nebeliko tokio daikto (nekilnojamojo daikto), galinčio būti civilinėje apyvartoje (būti nuosavybės teisės dalyku), kas patvirtina tas aplinkybes, kad tiek pareiškėjas (šio turto prarasta verte), tiek tretieji suinteresuoti asmenys (šio turto įsigijimo verte) patyrė žalą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad tokia žala pareiškėjo dar nepatirta, kadangi statiniai kol kas dar nenugriauti, prieštarauja ir teisinei logikai ir suponuoja nuomonę, kad nesant teisėtai sukurto ir įregistruoto nuosavybės teisės objekto vis viena nuosavybės teisė išlieka ir nekilnojamasis daiktas yra civilinių teisinių santykių objektas, nes jis sugrįžta statytojui.
  2. Restitucija natūra suinteresuotų asmenų atžvilgiu iki šios dienos nėra įvykdyta ir piniginės lėšos suinteresuotiems asmenims nėra pervestos, taigi pareiškėjas turi pareigą minėtų teismo sprendimų pagrindu atsiskaityti su suinteresuotais asmenims. Pareiškėjas, teikdamas skundą, suinteresuotiems asmenims mokėtiną sumą įvardijo kaip savo patiriamą žalą, kurią privalo atlyginti neteisėtus veiksmus atlikusios valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Šios žalos priteisimas sudarytų pareiškėjui galimybes atsiskaityti su suinteresuotais asmenimis, todėl teismas netenkindamas pareiškėjo skundo iš esmės sumažino suinteresuotų asmenų galimybes į tinkamą restitucijos įvykdymą.

46Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą tenkinti. Atsiliepime (t. 6, b. l. 54-55) nurodo, kad:

  1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti žalą, jos dydį ir priteisti ją kol nėra nugriauti pastatai. Toks sprendimas prieštarauja ne tik CK 6.249 civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi.eismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Siekdamas įrodyti žalą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Sudėtingais atvejai, kai apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
  2. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pasielgė formaliai ir neįsigilino į sudėtingą situaciją. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įvykdymas yra pakankamai komplikuotas, kadangi statinių nugriovimo darbai reikalauja didelių piniginių lėšų, kurių įmonė, turinti finansinių sunkumų (UAB „Verslo investicijų projektų centras“ yra restruktūrizuojama), tikėtina, kad neturi. Be to, nesuprantama, kodėl teismas neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo teiktų žalos dydžio paskaičiavimo įrodymų, nenurodė, kodėl juos atmetė ar kodėl jų nevertino. Teismas, nesutikdamas su ieškovo teikiamais įrodymais ar žalos paskaičiavimu, turėjo galimybę prašyti ieškovo teikti paaiškinimus, tikslinti sumas ar išsireikalauti papildomų įrodymų, tačiau to nepadarė.

47Tretieji suinteresuoti asmenys AB SEB bankas ir Danske bankas atsiliepimuose (t. 6, b. l. 60-63; 62-63) į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą tenkinti.

48Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

49Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovė paaiškino nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.

50Atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės, atstovas paaiškino, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

51Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas paaiškino, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.

52Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. G., trečiojo suinteresuoto asmens R. G. atstovas, trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB banko atstovė paaiškino, kad su apeliaciniu skundu sutinka.

53Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV.

55Bylos ginčas kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

56Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė žalą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Tačiau nustatė, kad žalos atlyginimas galimas tik po Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įvykdymo.

57Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad žala dar neatsiradusi ir neįrodyta.

58Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, daro išvadą, jog apeliacinis skundas nepagrįstas.

59Pareiškėjas, prašydamas atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nurodė žalos ir nuostolių atsiradimo aplinkybės: 1) pareiškėjo turto, sukurto įgyvendinant vėliau neteisėtais pripažintus administracinius aktus, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo priėmimo metu buvo pareiškėjo nuosavybe, praradimas, žala – 5 000 707 Lt; 2) pareiškėjo, įgyvendinant vėliau neteisėtais pripažintus administracinius aktus sukurto turto, kuris iki minėto 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo priėmimo buvo parduotas tretiesiems asmenims, ir iš jo gautų pajamų praradimas, žala – 4 610 000 Lt; 3) būtinos ateityje patirtinos pareiškėjo išlaidos Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimui įvykdyti, t. y. pastatams nugriauti, žala – 739 962,96 Lt.

60Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal CK 6.271 straipsnį, būtina pažymėti, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.). Bendrajai civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Todėl valstybės valdžios institucijų atsakomybei atsirasti būtini tris elementai: priešingas teisei veikimas ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veikos ir žalos.

61Teismas, spręsdamas reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006). Nesant vieno iš minėtų elementų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima.

62Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino du žalos atlyginimo elementus, t. y. priešingą teisei veiką ir priežastinį ryšį. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra, tačiau pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, jog nėra įrodytas žalos dydis. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina ar pirmosios instancijos teismo išvada dėl žalos yra pagrįsta.

63Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu nustatė, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus.

64Pareiškėjo nurodytos žalos ir nuostolių atsiradimo aplinkybės patvirtina, kad jos yra siejamos su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įvykdymu. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu pripažino neteisėtais ir panaikino Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos priimtus administracinius aktus dėl detaliojo plano patvirtinimo, dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo, dėl projekto korektūrų suderinimo. Teismas taip pat pripažino neteisėtais ir panaikino Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintus pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktus, taip pat pripažino negaliojančiomis 2004 m. liepos 26 d., 2006 m. vasario 3 d., 2006 m. kovo 4 d. sudarytas statinių pirkimo-pardavimo sutartis ir taikė restituciją. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas, todėl teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Minėtu teismo sprendimu yra pritaikyta restitucija natūra bei priteistos piniginės lėšos, taip pat pareiškėjas kartu su AB poilsio namas „Ąžuolynas“ per 12 mėnesių nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigotas nugriauti statinius pažymėtus unikaliais numeriais: ( - ), ( - ), ( - ) (t. 1, b. l. 40-48).

65Remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog realiai pareiškėjo nurodoma žala atsiras tik įvykdžius teismo sprendimą, yra pagrįsta. Tokia teismo išvada yra pagrįsta ir tuo aspektu, jog teismo sprendimo vykdymo procese gali būt atlikti veiksmai, kurie gali keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Pavyzdžiui vykdymo proceso metu gali būti sudaroma taikos sutartis, gali būti atsisakoma nuo išieškojimo ir nuo to gali keistis pareiškėjo nurodomos žalos apimtis.

66Esant šioms aplinkybėms, teismas taip pat negali įvertinti būsimos žalos, taikydamas CK 6.249 straipsnio 3 dalį, pripažindamas realią žalos atsiradimo tikimybę.

67Šioje byloje žalos atsiradimo tikimybė yra numanoma, tačiau nėra galimybės pripažinti jos realaus dydžio, nes, vertinant minėtus argumentus dėl galimo teismo sprendimo vykdymo procese tvarkos pasikeitimo, nepakanka duomenų pripažinti, kad pareiškėjo prašomos priteisti žalos atsiradimas yra neišvengiamas.

68Tokiu būdu pagrįstai pripažinta, jog valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais pareiškėjui buvo padaryta žala, tačiau jos įvertinimas atidėtinas iki Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įvykdymo, kad paaiškėtų būtinas civilinės atsakomybės elementas – žala.

69Įvertinusi šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

70Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

71pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ apeliacinį skundą atmesti.

72Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

73Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (toliau – ir... 5. Skunde paaiškino, kad Neringos savivaldybės valdybos 2001 m. vasario 21 d.... 6. Neringos savivaldybės taryba 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 patvirtino... 7. Nuolatinė statybos komisija 2004 m. balandžio 22 d. protokolu Nr. 10 pritarė... 8. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2004 m. liepos 26 d. sutartimi... 9. Pareiškėjas 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr.... 10. 2006 m. birželio 21 d. generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą,... 11. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Klaipėdos apskrities viršininko... 12. Manė, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų... 13. Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, kad... 14. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės... 15. Atsiliepime (t. 1, b. l. 171–173) paaiškino, kad Neringos savivaldybė yra... 16. Remiantis CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, neįregistravusios sandorio šalys... 17. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje... 18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir... 19. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika... 20. Manė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudarytų... 21. Nurodė, kad pareiškėjas žalą patyrė įgyvendindamas savo, kaip statinių... 22. Kritiškai vertinta 5 000 707 Lt nuostolių suma, kurią pareiškėjas... 23. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pateikė... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su... 28. Įvertinus Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą byloje Nr.... 29. Taip pat manė, kad 2008 m. balandžio 14 d. preliminari pirkimo – pardavimo... 30. Tretieji suinteresuoti asmenys R. G., V. B. G., J. S., I. S., D. K., E. K., M.... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ su pareiškėjo skundu... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė... 33. Pažymėjo, kad CK 1.80 straipsnio 4 dalis nustato, jog turtas, buvęs... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB poilsio namai „Ąžuolynas“ atsiliepime... 35. II.... 36. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu... 37. Teismas, remdamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, nusprendė, kad pareiškėjas... 38. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prieš trečiuosius asmenis negali remtis... 39. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad statiniai, kuriuos... 40. III.... 41. Pareiškėjas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pateikė... 42. Apeliaciniame skunde (t. 6, b. l. 26-31) nurodo, kad:
    43. Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą... 44. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir... 45. Tretieji suinteresuoti asmenys D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G.... 46. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į pareiškėjo... 47. Tretieji suinteresuoti asmenys AB SEB bankas ir Danske bankas atsiliepimuose... 48. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas... 49. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo... 50. Atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos... 51. Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas paaiškino, kad su... 52. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. G., trečiojo suinteresuoto asmens R. G.... 53. Teisėjų kolegija... 54. IV.... 55. Bylos ginčas kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų... 56. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė žalą dėl... 57. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad žala dar neatsiradusi ir... 58. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 59. Pareiškėjas, prašydamas atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nurodė... 60. Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal CK 6.271 straipsnį, būtina... 61. Teismas, spręsdamas reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi... 62. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino du žalos... 63. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu... 64. Pareiškėjo nurodytos žalos ir nuostolių atsiradimo aplinkybės patvirtina,... 65. Remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, yra... 66. Esant šioms aplinkybėms, teismas taip pat negali įvertinti būsimos žalos,... 67. Šioje byloje žalos atsiradimo tikimybė yra numanoma, tačiau nėra... 68. Tokiu būdu pagrįstai pripažinta, jog valstybės valdžios institucijų... 69. Įvertinusi šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 70. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 71. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų... 72. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą... 73. Nutartis neskundžiama....