Byla 2A-339-159/2013
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BIGBANK AS apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10498-769/2012 pagal ieškovo BIGBANK AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį, ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas 2012-07-05 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos pritesimo. Juo prašė priteisti iš atsakovo 26 797,07 Lt įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 804 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2012-01-19 kreipėsi į teismą dėl 32 329,05 Lt negrąžinto kredito, 8 180,02 Lt nesumokėtų palūkanų, 404,11 Lt kredito sutarties mokesčio, 5 883,89 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovo. Byloje buvo sudaryta ir patvirtinta taikos sutartis, ja šalys susitarė, kad atsakovui iki

42012-05-01 nesumokėjus ieškovui 20 000 Lt, ieškovas įgys teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir likusios 26 797 Lt skolos dalies priteisimo. Atsakovas neįvykdė taikos sutarties sąlygos, nes iki 2012-05-01 nesumokėjo ieškovui 20 000 Lt. 2012-05-24 teismas ieškovui išdavė vykdomąjį raštą dėl 20 351 Lt iš atsakovo išieškojimo. Taikos sutartimi atsakovui pripažinus 46 797,07 Lt skolą, ieškovas, vadovaudamasis taikos sutarties 7 punktu, kreipėsi į teismą dėl likusios 26 797,07 Lt skolos dalies pagal kredito sutartį priteisimo (b. l. 3–5).

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-10 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo BIGBANK AS 15,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nurodė, jog 2007 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais suteikus atsakovui 15 000 Lt kreditą, 2009 metų lapkričio mėnesį nutraukiant sutartį buvo reikalaujama sumokėti 47 728,99 Lt skolą, pateikiant 46 797,07 Lt ieškinį, t. y. per du metus grąžinama suma išaugo daugiau kaip tris kartus. Įvertino nustatytas aplinkybes, bylos medžiagą, padarė išvadą, kad šalių pasirašytoje ir 2012-04-24 teismo patvirtintoje taikos sutartyje abipusiu susitarimu šalių nustatyta grąžintina 20 000 Lt suma (15 000 Lt kreditas su 5 000 Lt palūkanomis ir/ar netesybomis) yra suma, neprieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas įvertino realiai suteikto kredito dydį, iš atsakovo prašomos priteisti skolos dydį, ir tai, kad ieškovas nepagrindė prašomos priteisti 26 797,07 Lt skolos dydžio, apskaičiavimo būdo, mechanizmo, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 54–56).

6Ieškovas BIGBANK AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį 2012-11-12 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-10 sprendimą ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas

7804 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovo ir atsakovo derybų pasėkoje 2012-04-02 buvo sudaryta taikos sutartis (toliau – taikos sutartis) civilinėje byloje Nr. 2-3383-255/2012, ji buvo patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-24 nutartimi. Minėtoje taikos sutartyje atsakovas be išlygų pripažino ieškovo reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-3383-255/2012, t. y. 46 797,07 Lt skolą, ją sudarė 32 329,05 Lt negrąžintas kreditas pagal kredito sutartį, 8 180,02 Lt nesumokėtų sutartinių palūkanų dalis, 404,11 Lt kredito sutarties sudarymo mokestis bei 5 883,89 Lt delspinigių. Atsakovas įsipareigojo iki 2012-05-01 sumokėti ieškovui 20 000 Lt ir 25 proc. žyminio mokesčio. Ieškovas patvirtino, kad atsakovui tinkamai ir laiku įvykdžius taikos sutartį, bus laikoma, kad visas atsakovo įsiskolinimas ieškovui yra sumokėtas tinkamai. Taikos sutarties 7 punkte buvo numatyta ieškovo teisė kreiptis į teismą dėl likusios 26 797,07 Lt (46 797,07 Lt – 20 000 Lt) skolos dalies priteisimo, jeigu atsakovas neįvykdys taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo. Kadangi atsakovas neįvykdė taikos sutarties, ieškovas 2012-07-02 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl likusios 26 797,07 Lt skolos dalies priteisimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3383-255/2012 šalims sukėlė teisinių padarinių, t. y. nutartis tapo šalims privaloma (res judicata). Teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyti faktai bei teisiniai santykiai įgavo prejudicinę galią, todėl jų negalima ginčyti kitose bylose. Kredito sutarties sudarymo ir jos pasirašymo metu, atsakovas sutiko su kredito sutarties sąlygomis, iš jų ir su sutartinių palūkanų norma, jų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, bendra palūkanų suma. Atsakovas turėjo teisę nesudaryti sutarties ieškovo nurodytomis sąlygomis, tačiau jokių prieštaravimų nepareiškė ir savo parašu patvirtino, jog sutinka prisiimti įsipareigojimus kredito sutartyje nurodytomis sąlygomis. Šalių sudaryta kredito sutartis turi įstatymo galią, todėl ieškovas tikėjosi, kad atsakovas tinkamai vykdys prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nei visos kredito sutarties, nei atskirų jos sąlygų neginčijo. Be to, ieškovui su 2012-01-19 ieškiniu kreipusis į teismą, atsakovas pasiūlė sudaryti taikos sutartį, joje be išlygų pripažino ieškovo 2012-01-19 ieškinyje prašomą priteisti 46 797,07 Lt skolą. Ieškovas iki šios dienos nėra atgavęs atsakovui suteikto kredito sumos. Ieškovas kredito sutartyje nustatydamas kredito ir palūkanų grąžinimo terminus, pagrįstai tikisi gauti šias sumas būtent sutartyse nustatytais terminais. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-10 sprendime išdėstyti motyvai pažeidžia ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą ir suteikia atsakovui nepagrįstai didelį pranašumą, nepagrįstai didelę naudą ieškovo atžvilgiu. Ieškovas pagrindė 26 797,07 Lt skolos dydį, aplinkybes, remiantis kuriomis susidarė 26 797,07 Lt skola. Ieškovas nurodė teismui ir tai, jog 2012-01-19 su ieškiniu buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl 46 797,07 Lt skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-3383-255/2012, ieškovas detalizavo 46 797,07 Lt skolą pagal kredito sutartį. Be to, ieškovas teismui išaiškino, kaip susidarė 32 329,05 Lt negrąžinto kredito, 404,11 Lt sutarties sudarymo mokesčio skola. Ieškovas teismui pateikė 8 180,02 Lt nesumokėtų sutartinių palūkanų skaičiavimo lentelę, paaiškino, kaip buvo skaičiuojami 5 883,89 Lt delspinigių (delspinigių lentelė pateikta prijungtos civilinės bylos medžiagoje). Ieškovas teikė teismui paaiškinimus dėl taikos sutarties sudarymo aplinkybių bei jos nuostatų. Apeliantas mano, jog dėl šių priežasčių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-10 sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, yra neteisėtas, neteisingas, todėl naikintinas (b. l. 59–64).

8Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

10Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia pirmosios instancijos teismo 2012-04-24 patvirtinta taikos sutartimi bei šios sutarties sąlyga, nustatančia, kad atsakovui laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų dėl 20 000 Lt sumokėjimo, ieškovas įgis teisę kreiptis į teismą dėl likusios 26 797,07 Lt skolos dalies priteisimo t. y. kurios, ieškovo atstovės teigimu, atsakovas neginčijo (b. l. 27–28). Iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-3383-255/2012 duomenų matyti, kad taikos sutartis buvo patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-24 nutartimi, terminas atsakovui sumokėti šalių suderėtą sumą buvo nustatytas iki 2012-05-01, t. y. per nutarties apskundimo terminą – 7 dienas – turėjo būti ieškovui sumokėta daugiau kaip 20 000 Lt.

12Teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Anksčiau minėta, kad šalys susitarė, kad ieškovas tik tuo atveju, jeigu atsakovas iki 2012-05-01 nesumokės 20 000 Lt, įgis teisę kreiptis į teismą dėl 26 797,07 Lt priteisimo. Pažymėtina ir tai, jog nors šalių sudaryta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nėra tas sprendimas, kuris yra priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 263 straipsnio 2 dalis, CPK 270 straipsnis), kadangi taikos sutartis sudaroma šalims aktyviai bendradarbiaujant ir suteikiant viena kitai tam tikras nuolaidas bei kompromisus, tačiau neprieštaraujančius imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš pateiktų duomenų viseto galima būtų teigti, jog ieškovo deklaruojama teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyra būtų buvusi apginta, jeigu atsakovas iki

132012-05-01 būtų sumokėjęs 20 000 Lt, bylinėjimosi bei kitas taikos sutartyje nurodytas sumas. Išeitų, kad taikos sutarties tvirtinimo metu, jos 2 ir 3 punkte atsakovo įsipareigota ieškovui sumokėti 20 000 Lt suma, buvo pakankama kreditui bei su juo susijusioms ieškovo nuostoliams atlyginti. Be to, šalys darydamos viena kitai kompromisus bei nuolaidas, taikos sutartyje nustatė, kad tik atsakovui nesumokėjus iki 2012-05-01 20 000 Lt, ieškovė įgis teisę prisiteisti, t. y. patikrinti, ar pagrįsta yra likusi reikalaujama 26 797,07 Lt suma. Tą faktą pagrindžia paties ieškovo elgesys, kadangi jis nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo 26 797,07 Lt, jis tą padarė tik dėl 20 000 Lt sumos išieškojimo (b. l. 29–32). Priešingai, ieškovas pats ginčo teisena kreipėsi į teismą dėl 26 797,07 Lt skolos, pagal su atsakovu sudarytą kredito sutartį, priteisimo. Be to, šalys, atstovaujamos teisininkų, turėjo suprasti ir suprato, kad jeigu sutartyje nurodyta 26 797,07 Lt skola būtų neginčytina, nutraukus civilinę bylą Nr. 2-3383-255/2012 šalims vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 12 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 295 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju pačios šalys civilinėje byloje Nr. 2-3383-255/2012 pateikdamos teismui tvirtinti taikos sutartį 13 punkte nurodė, jog šalims taikos sutarties turinys ir pasekmės yra aiškios (b. l. 26). Be to, minėtame šalių pateiktos taikos sutarties 13 punkte nurodyta ir tai, kad sutarties nuostatos atitinka šalių tikrąją valią, kitaip tariant, šalių ketinimus. Atkreiptinas dėmesys, jog į šią kaip itin svarbią aplinkybę apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti ir apeliantas (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

14Aktualu pažymėti, kad tarp šalių 2007-11-21 buvo sudaryta vartojimo sutartis (su jos pakeitimais) (b. l. 77). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad teismas ex officio vartojimo sutartis turi tikrinti pagal atitiktį sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.188 straipsnyje, nes vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-475/2001, 3K-3-141/2006, 3K-3-211/2008, 3K-3-536/2008). Be to, sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos (kaip ir šioje byloje nagrinėjamu atveju), todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą (žr. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, skelbta Teismų praktikoje Nr. 30, 2009).

15Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu paminėti tai, kad 2012-09-27 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė bylą nagrinėjančiam teismui negalėjo paaiškinti, iš ko tiksliai susideda skola (b. l. 50) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime esančiu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad 2007 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais atsakovui suteikus 15 000 Lt kreditą, 2009 metų lapkričio mėnesį nutraukiant sutartį buvo reikalaujama sumokėti 47 728,99 Lt skolą, pateikiant ieškinį – 46 797,07 Lt, t. y. per dvejus metus grąžintina suma išaugo daugiau negu tris kartus.

16Teisėjų kolegija konstatutoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo šalių ginčą dėl teismo 2012-04-24 patvirtintos taikos sutarties ir teisingai nustatė, kad minimoje šalių pasirašytoje ir 2012-04-24 teismo patvirtintoje taikos sutartyje abipusiu susitarimu šalių nustatyta grąžintina 20 000 Lt suma yra suma, neprieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, joje nurodoma, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, tai prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neprieštarauja ir Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto reglamentavimo, t. y. jog teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.

17Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai