Byla e3K-3-5-684/2020
Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Remanas“, D. Š., B. G., V. M. ir A. V. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimą, taikymo ir aiškinimo.

72.

8Ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ prašė iš atsakovų D. Š., B. G., V. M., A. V. ir UAB „Remanas“ solidariai priteisti 985 857,63 Eur žalos atlyginimo.

93.

10Ieškovė nurodė, kad buvęs UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ projektų direktorius atsakovas D. Š. netrukus po darbo santykių su ieškove pabaigos įsteigė konkuruojantį ūkio subjektą UAB „Remanas“. Veikdamas kartu su kitais atsakovais jis sukėlė ieškovei ne mažesnę nei 985 857,63 Eur žalą. Nuo pat ieškovės įsteigimo dienos įmonėje dirbo ir jos veiklą organizavo pagrindiniai darbuotojai – direktorius A. Ž., direktoriaus pavaduotoja (buvusi direktorė) B. G., projektų direktorius D. Š., finansų direktorė V. M. ir katilų turbinų padalinio vadovas A. V.. A. Ž. ir D. Š. kartu su B. G. buvo atsakingi už klientų paiešką, kontaktus su jais, pasiūlymų rengimą, darbo jėgos samdymą ir skatinimą, paskyrimą į darbo barus pagal vykdomus projektus klientams, reikalingų prekių įsigijimą, tinkamą užsakymų atlikimą. Taigi minėti asmenys disponavo visa ieškovės komercine informacija. 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pirmojoje pusėje įvyko esminiai pokyčiai ieškovės administracijoje: iš einamų pareigų pasitraukė tuometinis įmonės vadovas A. Ž., darbuotojo pareiškimu darbo santykius su ieškove nutraukė projektų direktorius D. Š., darbo santykius su ieškove nutraukė direktoriaus pavaduotoja B. G., darbuotojo pareiškimu iš darbo išėjo katilų turbinų padalinio vadovas A. V., taip pat finansų direktorė V. M.. Nebuvo jokių svarbių priežasčių nutraukti darbo santykius.

114.

12UAB „Remanas“ buvo įregistruota 2016 m. gruodžio 6 d., o jos vadovu bei vieninteliu akcininku tapo buvęs ieškovės projektų direktorius atsakovas D. Š.. Šiuo metu UAB „Remanas“ dirba atsakovai D. Š., B. G., V. M., A. V.. Pagal atsakovės UAB „Remanas“ įstatus, įmonė verčiasi ta pačia veikla kaip ir ieškovė. Taigi atsakovė yra ieškovės konkurentė pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį. Netrukus po UAB „Remanas“ įsteigimo ieškovės darbuotojai masiškai savo iniciatyva pradėjo nutraukinėti darbo santykius su ieškove, o 2017 m. gegužės mėnesį darbo santykius nutraukė net 23 darbuotojai. Dalis ieškovės darbuotojų, nenutraukę darbo teisinių santykių, pro forma (formaliai) įsidarbino pas atsakovę dar 2017 m. kovo mėnesį.

135.

14Ieškovė nurodė, kad tiesioginius nuostolius sudaro išlaidos, patirtos apmokant kvalifikacijos kėlimo išlaidas pas atsakovę perėjusiems dirbti darbuotojams (2813,50 Eur); išlaidos, patirtos iki 2017 m. gruodžio 31 d. samdant UAB „Pirema“, UAB „Energomazgas“ ir UAB „Visagino aukšta“ darbuotojus, siekiant atlikti perviliotų darbuotojų turėtas atlikti funkcijas (44 587,15 Eur), – minėtą sumą sudaro skirtumas tarp atsakovų perviliotų darbuotojų darbo kainos ir UAB „Pirema“, UAB „Energomazgas“ ir UAB „Visagino aukšta“ darbuotojų kainos; išlaidos dėl padidinto darbo užmokesčio, siekiant išlaikyti perviliojamus darbuotojus, – 148 138,61 Eur; išlaidos, patirtos ieškant naujų darbuotojų perviliotų darbuotojų funkcijoms atlikti, – 1078,64 Eur. Be to, ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų perviliojant darbuotojus patyrė 100 000 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro ieškovės UAB „Axis Technologies“ sumokėtos netesybos pagal 2016 m. birželio 30 d. subrangos darbų sutartį, nes ieškovė vėlavo atlikti sutartus darbus. Ieškovė taip pat patyrė ir netiesioginių nuostolių. Ieškovė dalyvavo konkursuose ir pateikė pasiūlymus, pagal kuriuos buvo numatyta gauti 3020,42 Eur, 23 653,68 Eur, 6415,80 Eur ir 78 686,48 Eur – iš viso 111 776,38 Eur grynojo pelno. Jeigu ne neteisėti atsakovų veiksmai, ieškovė būtų laimėjusi šiuos konkursus, gavusi užsakymus ir numatytą grynąjį pelną.

156.

16Veikdama jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Baltijos tiekimas“, ieškovė dalyvavo AB „Lietuvos energijos gamybos“ paskelbtame pirkime „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės II hidroagregato kapitalinis remontas“. Buvo pastebėta, kad UAB „Remanas“ taip pat dalyvauja konkurse ir derasi dėl sąlygų. Atsakovei UAB „Remanas“ buvo žinoma ieškovės rinkodara ir tai, kad ieškovė dalyvavo pirkimo procedūrose. Ieškovės direktorius rado atsakovės B. G. 2016 m. gruodžio 1 d. atsakovui D. Š. siųstą elektroninį laišką, kuriuo UAB „Remanas“ direktoriui persiųsti būtent su šiuo pirkimu susiję dokumentai. Ieškovė atšaukė galutinį (antrąjį) pasiūlymą ir pateikė trečiąjį pasiūlymą, kurį sumažino grynojo pelno sąskaita iki 2 691 166,11 Eur. Ieškovė, laimėjusi konkursą, pagal galutinį pasiūlymą neteko 577 463,35 Eur grynojo pelno.

17II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

187.

19Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

208.

21Teismas nustatė, kad UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. lapkričio 17 d., o pagrindinė bendrovės veikla – energetinių įrenginių montavimas, remontas, techninė priežiūra ir diagnostika; šilumos trasų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų ir šilumos punktų statyba, montavimas, renovacija, priežiūra ir remontas; elektros energetikos darbai; pastatų renovacija; kiti statybos ir montavimo darbai. Šios įmonės direktoriaus pareigas nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. ėjo B. G., nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 7 d. – A. Ž., nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2018 m. birželio 5 d. – E. R.. Nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. buvo registruotas dalyvaujančios reorganizavimo procese įmonės teisinis statusas; prie ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ reorganizavimo būdu buvo prijungta UAB „Šilumos energijos sistemos“.

229.

232016 m. lapkričio 17 d. darbo santykius darbuotojo pareiškimu (tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalis) su ieškove nutraukė projektų direktorius D. Š.. 2016 m. gruodžio 6 d. Juridinių asmenų registre įregistruota UAB „Remanas“, kurios steigėjas, vienintelis akcininkas ir direktorius yra D. Š.. Šios įmonės veiklos tikslai ir rūšys – energetinių įrenginių montavimas, remontas, diagnostika ir techninė apžiūra; elektros, automatikos darbai ir kiti statybos ir remonto darbai.

2410.

252016 m. gruodžio 14 d. darbo santykius darbuotojo pareiškimu su ieškove nutraukė direktoriaus pavaduotoja B. G., 2017 m. vasario 6 d. – katilų turbinų padalinio vadovas A. V., 2017 m. birželio 23 d. – finansų direktorė V. M.. Visi jie šiuo metu yra UAB „Remanas“ darbuotojai. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas D. Š. siūlė buvusiems UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ darbuotojams – atsakovams B. G., V. M. ir A. V. pereiti dirbti į UAB „Remanas“. Kita vertus, ieškovė ir neįrodinėja aplinkybės, kad ji patyrė žalą dėl to, jog šie asmenys nutraukė darbo santykius su ieškove.

2611.

27Teismas sprendė, kad ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir atsakovė UAB „Remanas“ dėl vykdomos ūkinės veiklos specifiškumo, verslo modelio yra ūkio subjektai ir konkurentai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio prasme, nes jų pagrindinės veiklos kryptys yra energetinių įrenginių montavimas, remontas, techninė priežiūra ir diagnostika, tačiau nurodė, kad vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se (savaime) nėra neteisėta veikla.

2812.

29Teismas pažymėjo, kad atsakovas D. Š. neturėjo jokių nekonkuravimo įsipareigojimų ieškovei dėl panašios komercinės veiklos nevykdymo. Teismas sprendė, kad atsakovo D. Š. ilgametės patirties ir turimų žinių bei įgūdžių panaudojimas įgyvendinant konstitucinę ūkinės veiklos laisvę steigti įmonę ir veikti toje pačioje rinkoje kaip ieškovė nėra draudžiamas ir nėra laikomas neteisėtais veiksmais, lemiančiais ieškovės nuostolius.

3013.

31Ieškovės teiginiai, kad UAB „Remanas“ buvo įsteigta buvusių ieškovės administracijos darbuotojų, t. y. ne tik D. Š., bet ir kitų atsakovų – B. G., V. M. ir A. V., nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 12 ir 178 straipsniai). Teismas, įvertinęs šalių ir liudytojų, įskaitant ir tuo metu direktoriaus pareigas ėjusį E. R., pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendė, kad atsakovė B. G. buvo paprašyta palikti darbo vietą dėl įtarimų bendraujant su senais kolegomis. Po atleidimo B. G. buvo registruota darbo biržoje, dirbo UAB „Energetikos servisas“, ilgą laiką nedirbo dėl sveikatos problemų ir tik tada, kai buvo atleistas atsakovės sutuoktinis J. G., abu sutuoktiniai įsidarbino UAB „Remanas“. Teismo vertinimu, galutinį atsakovų V. M. ir A. V. apsisprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove taip pat lėmė nesutarimai su naujais ieškovės darbuotojais.

3214.

33Ieškovė neįrodinėjo, kad savo komercines paslaptis ji įvardijo aiškiai ir konkrečiai bei tinkamai jas saugojo, t. y. kad buvo sureguliuoti komercinės paslapties teisiniai apsaugos mechanizmai, neįrodinėjo galimai neteisėtai atskleistos tokios informacijos komercinės vertės (CPK 12 ir 178 straipsniai). Byloje ieškovei atstovaujantis direktorius A. J. aiškiai nurodė, kad nė vienas iš atsakovų neturėjo jokių nekonkuravimo įsipareigojimų ieškovei. Teismas sprendė, kad nėra ir objektyvaus pagrindo pripažinti, jog naujai įsteigtoje UAB „Remanas“ atsakovai neteisėtai pasinaudojo ieškovės konfidencialia informacija ir (ar) komercine paslaptimi.

3415.

35Teismas, vertindamas darbuotojų darbo santykių su ieškove UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ nutraukimo 2017 m. sausio–gegužės mėnesiais priežastis, laikė pagrįsta atsakovų poziciją, kad darbo santykių pabaigą galėjo lemti sumaištis įmonėje dėl pasikeitusio vadovo ir UAB „Šilumos energijos sistemos“ prijungimo. Tai, kad pasikeitus įmonės vadovui ne visi darbuotojai norėjo prisitaikyti prie naujos tvarkos, patvirtino tuo metu direktoriaus pareigas ėjęs liudytojas E. R..

3616.

37Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovų valios nesąžiningai konkuruoti su ieškove. Nustatęs, kad ieškovė neįrodė pirmiau nurodytų privalomų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, teismas plačiau nepasisakė dėl ieškovės įrodinėtos žalos ir jos dydžio.

3817.

39Ieškovės teiginių, kad, siekdama išlaikyti darbuotojus, kuriuos bandė pervilioti atsakovai, ji padidino jiems darbo užmokestį, nepatvirtina įsakymai dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo už 2017 m. sausio–gruodžio mėnesius. Liudytojas E. R. teismo posėdyje nurodė, kad buvo pasirašytos tik dvi darbo sutartys dėl atlyginimo pakeitimo. Pažymoje dėl ieškovės patirtų išlaidų keliant darbuotojų darbo užmokestį yra nurodyti 48 darbuotojai, tačiau pateiktose į bylą darbuotojų darbo sutartyse aktualiu laikotarpiu nėra jokių darbo užmokesčio pakeitimų (t. y. mėnesinio darbo užmokesčio padidinimo).

4018.

41Tai, kad UAB „Axis Technologies“ skyrė baudą ieškovei, neįrodo atsiradimo žalos ieškovei net ir tuo atveju, jei ir būtų įrodyti neteisėti atsakovų veiksmai. Pati ieškovė nurodė, kad ji, siekdama laiku ir tinkamai atlikti darbus, kompensuoti perviliotų darbuotojų trūkumą, buvo priversta samdyti kitų įmonių darbuotojus ir dėl to patyrė išlaidas. Teismo vertinimu, kartu prašyti ir išlaidų samdant kitus darbuotojus, ir sumokėtos baudos dėl darbuotojų trūkumo teisiškai nepagrįsta. Be to, nors 2017 m. gruodžio 21 d. derybų protokole ir nurodyta, kad darbų vėlavimo priežastis – netikėtas žmogiškųjų išteklių trūkumas, atsiradęs 2017 m. pavasarį, tačiau 2018 m. sausio 31 d. UAB „Axis Technologies“ ieškovės sumokėtos 100 000 Eur netesybos nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nepatvirtina, kad netesybos buvo susijusios su vėlavimu atlikti darbus dėl darbuotojų trūkumo. Nustatyta, kad darbuotojų trūkumui kompensuoti ieškovė 2017 m. sausio 2 d. buvo sudariusi sutartį su UAB „Pirema“, 2017 m. gegužės 29 d. – su UAB „Energomazgas“, 2017 m. gegužės 30 d. – su UAB „Visagino aukšta“, o pačios ieškovės iniciatyva kaip liudytojas apklaustas šios įmonės darbų vadovas V. Z. parodė, kad darbai šiame objekte vėlavo dėl statybinės dalies, bet ne dėl darbuotojų trūkumo.

4219.

43Ieškovės su darbuotojais pasirašytose darbo sutartyse nurodyta, kad jei darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės ar darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui. Tokios nuostatos nėra keliose darbo sutartyse, tačiau UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ buhalterinė pažyma apie kvalifikacijos kėlimo išlaidas nepatvirtina, kad šios išlaidos susidarė būtent dėl tų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, kurių darbo sutartyse nėra nustatytas šių išlaidų atlyginimas. Ieškovės pateiktame sąraše nurodomi 25 kvalifikaciją kėlę asmenys, tačiau nurodomas kvalifikacijos kėlimo laikas nuo 2015 m. bei prašymas priteisti išlaidų atlyginimą ir už šį laikotarpį prieštarauja pačios ieškovės darbo sutartyse įtvirtintoms nuostatoms reikalauti šių išlaidų atlyginimo per paskutinius vienerius metus.

4420.

45Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendė, kad tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyti individualūs ar solidarūs neteisėti atsakovų veiksmai, įrodytas priežastinis ryšys, žalos dydis galėtų sudaryti tik išlaidų samdant kitus darbuotojus, proporcingą iš ieškovės atleistiems ir įsidarbinusiems UAB „Remanas“ darbuotojams, dalį.

4621.

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4822.

49Kolegija nurodė, kad ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – sutartį su UAB „Axis Technologies“, darbuotojų nuomos išlaidas pagrindžiančius dokumentus, ieškovės 2016 m. ir 2017 m. finansines ataskaitas. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus, kuriais įrodinėjamas žalos dydis ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės. Teismo vertinimu, pateikti papildomi įrodymai priimtini, kadangi jie gali būti svarbūs teismui sprendžiant dėl ieškovės galimai patirtos žalos dydžio. Be to, jie buvo teikiami pirmosios instancijos teismui ir teismas juos atsisakė priimti. Atsakovai su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus dokumentus – UAB „Šiluminės energijos sistemos“ metines pelno mokesčio deklaracijas. Teismas sprendė, kad šie atsakovų pateikti įrodymai priimtini, nes atsakovai jų negalėjo pateikti anksčiau, taip pat jie gali būti reikšmingi nagrinėjamoje civilinėje byloje, nustatant bylai svarbias aplinkybes.

5023.

51Kolegija pabrėžė, kad tam, jog asmens atlikti veiksmai galėtų būti pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti, kad egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; atitinkami konkurento veiksmai nėra sąžiningi, t. y. atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai; trečia, šie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento ūkinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti toje ūkinėje veikloje.

5224.

53Kolegija, remdamasi byloje surinktų įrodymų visuma, padarė išvadą, kad bendrovėje susiklostė nepalanki situacija, iškilo daugybė klausimų dėl ateities perspektyvų, o tai laikytina pakankamai svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį, siekiant užtikrinti savo, kaip darbuotojų, teises ir teisėtus interesus ieškantis naujo darbo. 2016 metų pabaigoje įmonę paliko pagrindiniai vadovaujamas pareigas ėję darbuotojai. Iš byloje esančios 2016 m. lapkričio 18 d. rekomendacijos matyti, kad buvusiam direktoriui sekėsi suvaldyti darbuotojų kaitą, parinkti kvalifikuotus specialistus, įmonė veikė pelningai, pretenzijų dėl direktoriaus darbo pareikšta nebuvo.

5425.

55Duomenų, kad buvo organizuojami susirinkimai, teikta informacija apie įmonės būklę ar buvo realus siekis kokiais nors būdais išsklaidyti darbuotojų abejones dėl tolesnės bendrovės veiklos, byloje nėra. Iš byloje esančių liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad įmonių sujungimas buvo vertinamas kritiškai, darbuotojams kėlė nerimą iš esmės pasikeitęs valdymo personalas, kuris jiems buvo gerai pažįstamas.

5626.

57Kolegija papildomai nustatė, kad UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2016 m. kovo 19 d. užpildytoje patikslintoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (dokumentas gautas VMI sistemoje 2017 m. gegužės 3 d.) fiksuojamas 203 423 Eur nuostolis. Todėl pagrįstas atsakovų argumentas, kad buvo prijungta nuostolingai veikianti įmonė.

5827.

59Kolegija nustatė, kad 2017 m. balandžio 27 d. UAB „Remanas“ dirbo 14 darbuotojų. Ieškovė pateikė 46 darbuotojų sąrašą, kurie, ieškovės teigimu, buvo pervilioti atsakovės. Iš minėto sąrašo matyti, kad pas atsakovę 2017 m. kovo 7 d. perėjo dirbti 6 ieškovės darbuotojai: šaltkalviai J. G. ir G. J., suvirintojai R. B., A. G., A. G., darbų vadovas M. P., jie tuo pačiu metu dirbo ir pas ieškovę. Iš civilinės bylos medžiagos nenustatyta, kad minėti darbuotojai turėjo kompetencijas ar kvalifikacijas, kurias įgyti būtų buvę labai sudėtinga ar būtų buvęs aiškus tokios srities darbuotojų (specialistų) trūkumas. Taip pat nėra duomenų, kad, išėjus šiems darbuotojams, ieškovė neteko teisės verstis kokia nors veikla ir jos konkurencinės galimybės buvo iš esmės apsunkintos.

6028.

61Tai, kad darbuotojai dirbo ne vienoje darbovietėje, nebuvo išimtis, pvz., atsakovas A. V., dar dirbdamas pas ieškovę, taip pat dirbo ir UAB „Visagino energetikos remontas“ bei UAB „Kaefer“. Nuo 2017 m. kovo mėnesio A. V. darbą pradėjo ne tik UAB „Remanas“, bet ir bendrovėje „Steinmueller babcock montaz sp. z o. o.“. Ieškovės darbuotojas G. J. taip pat dirbo ir VšĮ Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centre. Buvo darbuotojų, kurie dirbo pas ieškovę ir vykdė individualią veiklą, pvz., V. K., G. J. ir kt. Taigi vien tai, kad dalis darbuotojų dirbo ir pas ieškovę, ir pas atsakovę UAB „Remanas“, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovai viliojo darbuotojus ir atliko neteisėtus, Konkurencijos įstatymo nuostatoms prieštaraujančius veiksmus.

6229.

63Kolegija pažymėjo, kad kaip liudytojas apklaustas M. P. paaiškino, jog pas atsakovę buvo įdarbintas ne visu etatu. Liudytojas G. J. paaiškino, kad atsakovė jam mokėjo mažesnį darbo užmokestį. Taigi, šiems darbuotojams perėjus dirbti pas atsakovę prastesnėmis sąlygomis, labiau tikėtina, jog pasirinkimą dirbti prastesnėmis sąlygoms naujai susikūrusioje įmonėje galėjo nulemti pačių asmenų apsisprendimas, o ne atsakovai, neva aktyviais veiksmais vilioję ieškovės darbuotojus ir siūlę palankesnes sąlygas.

6430.

65Kolegija papildomai nurodė, kad labiau tikėtina tai, jog atsakovė V. M., ėjusi finansų direktoriaus pareigas, buvo labiau suinteresuota išsaugoti darbo santykius su ieškove, nes turėjo ilgalaikių finansinių įsipareigojimų – su ieškove buvo sudariusi išperkamosios nuomos automobilio įsigijimo sutartį. Be to, 2021 m. gegužės 25 d. atsakovei sukaks senatvės pensijos amžius, todėl labiau tikėtina, kad atsakovė nebuvo suinteresuota keisti darbo ir rizikuoti ganėtinai gera ir stabilia finansine padėtimi. Tačiau tai, kad atsakovė nutraukė darbo santykius su ieškove, po to ilgą laiką buvo registruota darbo biržoje, tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovės įmonėje tvyrojo neigiama darbo atmosfera.

6631.

67Kolegija atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovei buvo žinoma ieškovės rinkodara, todėl ji naudojosi turimais duomenimis, dalyvavo konkursuose ir juos laimėjo nedideliu skirtumu. Su ieškove darbo santykius nutraukė pagrindiniai už finansinę dalį atsakingi darbuotojai – finansų direktorė, projektų vadovas, direktoriaus pavaduotoja, pasikeitė įmonės direktorius, taigi atsakovė iš esmės negalėjo žinoti, ar pasikeitė ir kokia yra ieškovės rinkodaros politika. Be to, ieškovė ir atsakovė dalyvavo konkursuose, taigi abi turėjo iš esmės vienodas galimybes juos laimėti ir nebuvo jokio aiškaus atsakovės UAB „Remanas“ pranašumo.

6832.

69Kolegija nustatė, kad iš ieškovės pateikto neva perviliotų darbuotojų sąrašo matyti, jog 2017 metų pirmajame ketvirtyje iš darbo išėjo ir daugiau asmenų – šaltkalviai A. Č. ir R. R., darbų vadovas M. J., tačiau jie niekada nedirbo UAB „Remanas“. Be to, 2016 metų pabaigoje – 2018 metų pradžioje darbo santykius su ieškove nutraukė iš viso 123 darbuotojai, o į UAB „Remanas“ įvairiu metu perėjo dirbti iš viso 36 darbuotojai, kai kurie darbuotojai faktiškai buvo atleisti iš darbo ieškovės įmonėje (pvz., J. G.).

7033.

71Bylose dėl nesąžiningos konkurencijos egzistuoja tam tikra įrodinėjimo specifika, į kurią ne kartą savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį ir kasacinis teismas. Tokiose bylose iš esmės teismui dažniausiai tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Reikalavimas ieškovui tiesioginiais įrodymais pagrįsti ieškinį reikštų nepagrįstą per aukšto įrodinėjimo standarto taikymą šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje tiesioginių įrodymų, kad atsakovai atliko aktyvius neteisėtus veiksmus ir viliojo ieškovės darbuotojus, nėra, o netiesioginiai įrodymai, kuriuos nurodo ieškovė, yra nepakankami atsakovų veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Apibendrinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad darbuotojų sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove lėmė ne atsakovų aktyvūs neteisėti veiksmai, o pas ieškovę susiklosčiusi nepalanki darbinė aplinka.

72III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7334.

74Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7534.1.

76Teismai netinkamai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes nepagrįstai pernelyg siaurai aiškino darbuotojų viliojimo pereiti dirbti į konkuruojančią įmonę sampratą. Tokio tipo bylose šalys turi įrodyti, o teismas privalo nustatyti tikrąją darbo sutarties šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2002; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011). Tikroji darbo sutarties šalių valia nustatoma vertinant šalių elgesį tiek iki darbo sutarties nutraukimo, tiek po jo. Taigi bylose dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo į tyrimo apimtį patenka darbuotojo sprendimas sudaryti darbo sutartį su atsakovu ir tolimesni veiksmai jau dirbant pas atsakovą (konkurentą). Aplinkybės nustatomos vertinant ne tik darbo santykių su ieškovu nutraukimą (t. y. išėjimą), bet ir darbo santykių su atsakovu (konkurentu) pradėjimą (t. y. perėjimą). Teismai netyrė ir nevertino, kaip perėjimas dirbti į naujai įsteigtą UAB „Remanas“, neturinčią turto, stabilių pajamų ir netgi atestato veiklai vykdyti, galėjo užtikrinti palankesnę darbinę aplinką, nei buvo susiklosčiusi ieškovės įmonėje. Teismai nesiaiškino, kodėl buvę ieškovės darbuotojai grupėmis perėjo dirbti būtent į UAB „Remanas“, o ne į kitus ieškovės konkurentus – rinkos senbuvius, kurie veiklos apimtimi bei sąlygomis buvo panašūs į ieškovę (ar už ją pajėgesni); kaip atsakovė UAB „Remanas“, jokiu būdu ar forma neieškojusi darbuotojų rinkoje, sugebėjo įdarbinti per 40 ieškovės darbuotojų, ir tai sudarė daugiau nei 80 proc. visų atsakovės UAB „Remanas“ darbuotojų. Atsakovė UAB „Remanas“ buvo įsteigta su ieškove konkuruojančiai veiklai vykdyti, tačiau steigimo metu neturėjo darbuotojų šią konkuruojančią veiklą vykdyti leidžiančiam dokumentui gauti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gali būti siūloma nutraukti darbo sutartį ne tik tiesiogiai, bet ir paslėpta forma, t. y. pateikiant kitokio pobūdžio patrauklų pasiūlymą, pvz., kreditą įsidarbinančiam konkurento darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2005). Teismas tyrė ir vertino ieškovės darbinę aplinką – tai, kad darbo santykius su ieškove nutraukė keletas ieškovės administracijos darbuotojų, o tai neva neigiamai paveikė darbinę aplinką ir paskatino kitus ieškovės darbuotojus nutraukti darbo santykius. Apsiribodamas vien tik darbuotojų išėjimo aplinkybių vertinimu, teismas neįvertino aplinkybių po darbo santykių nutraukimo (perėjimo), t. y. kad ieškovės administraciją palikę darbuotojai netrukus tapo atsakovės UAB „Remanas“ administracijos darbuotojais.

7734.2.

78Teismai nenagrinėjo bylai reikšmingos aplinkybės, kad ieškovės darbuotojai buvo vilioti tiek iki konkuruojančią veiklą vykdyti leidžiančio dokumento išdavimo atsakovei UAB „Remanas“, tiek po to, todėl pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Ieškovės darbuotojų viliojimo veiksmai pasireiškė dviem etapais – nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. (iki atsakovei UAB „Remanas“ gaunant leidimą vykdyti konkuruojančią veiklą) ir nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. (po šio leidimo gavimo). Ieškovės darbuotojai buvo viliojami ne tik pagal klasikinį modelį – į jau rinkoje veikiančią konkurentę (t. y. antruoju laikotarpiu), bet ir į realios veiklos nevykdančią įmonę – atsakovę UAB „Remanas“ (t. y. pirmuoju laikotarpiu), šiai siekiant gauti teisę konkuruoti su ieškove leidžiantį dokumentą (atestatą). Tik darbo santykius su ieškove nutraukęs atsakovas D. Š. įsteigė UAB „Remanas“ vos antrą darbo dieną (2016 m. lapkričio 21 d.) po darbo santykių su ieškove pabaigos. Teisme atsakovas D. Š. patvirtino, kad jau steigdamas atsakovę UAB „Remanas“ ketino joje įdarbinti ieškovės darbuotojus tam, kad būtų suteikti atestatai ir įgyta teisė konkuruoti su ieškove. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė UAB „Remanas“ 2017 m. kovo mėnesį įdarbino daug ieškovės darbuotojų (šaltkalvių ir suvirintojų), nors UAB „Remanas“ atestatai išduoti tik balandžio mėnesį. Taigi ieškovės atestuoti specialistai (darbuotojai) pas atsakovę UAB „Remanas“ įsidarbino nesant jokio realaus darbo, pagal susitarimą su atsakovu D. Š.. Kadangi UAB „Remanas“ yra ieškovės konkurentė, atsakovei UAB „Remanas“ gali būti taikoma atsakomybė pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą už ieškovės darbuotojų viliojimo veiksmus iki 2017 m. balandžio 6 d. Net jeigu atsakovė UAB „Remanas“ nebūtų pripažįstama ieškovės konkurente laikotarpiu iki atestato gavimo, jai vis tiek turėtų būti taikoma deliktinė atsakomybė pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, nes atsakovė UAB „Remanas“ rinkoje pradėjo veikti ir veikia išimtinai iš ieškovės perviliotų darbuotojų pagrindu, o ne įprastomis, sąžiningomis bei teisėtomis priemonėmis. Jeigu atsakovei UAB „Remanas“ būtų tekę darbuotojų darbo rinkoje ieškoti teisėtomis priemonėmis (spaudoje, per įdarbinimo tarpininkus ir t. t.), ji dar 2017 m. balandžio 6 d. su ieškove nebūtų pradėjusi konkuruoti (o kartu ir uždirbusi atitinkamų pajamų). Bylą nagrinėję teismai nevertino, kad pozicijai dėl ieškovės darbuotojų viliojimo į veiklos nevykdančią atsakovę UAB „Remanas“ pagrįsti ieškovė dar pirmosios instancijos teismo prašė iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išreikalauti atsakovės UAB „Remanas“ pateiktus prašymus dėl atestatų, leidžiančių eksploatuoti energetikos įrenginius, išdavimo. Taip pat teismai nevertino, kad bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovės UAB „Remanas“ direktorius, tiek iš ieškovės pas atsakovę perėjęs dirbti darbuotojas M. P. patvirtino, jog atestatai buvo gauti atsakovei UAB „Remanas“ pro forma įdarbinus ieškovės darbuotojus, kurie jokio realaus darbo įsidarbinę pas atsakovę UAB „Remanas“ neatliko.

7934.3.

80Teismai nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų bei teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimo šios kategorijos bylose, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos kasacinio teismo praktikoje išvardytos aplinkybės: kryptingas darbuotojų rengimasis pereiti dirbti pas atsakovą, t. y. bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės darbuotojai į atsakovę UAB „Remanas“ perėjo grupėmis, o pirmieji darbuotojai buvo įdarbinti UAB „Remanas“ pro forma, siekiant gauti atestatą ir pradėti vykdyti konkuruojančią veiklą; darbo sutartys su ieškove nutrauktos be svarbių priežasčių; po darbo santykių nutraukimo įsidarbinama pas atsakovę; tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų; darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį; atsakovė įgijo pranašumą, lyginant su buvusia padėtimi. Teismai padarė išvadą, kad daugiau nei 40 ieškovės darbuotojų perėjimas dirbti į buvusių ieškovės administracijos darbuotojų įsteigtą ir valdomą atsakovės įmonę (šiai esant visiškai naujai ir netgi veiklos nevykdančiai įmonei) buvo visiškai atsitiktinis. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas draudžia bet kokios formos ar intensyvumo pasiūlymo teikimą – tai patvirtina ir aktuali kasacinio teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismas įvedė visiškai naujus, įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje nenustatytus pasiūlymo vertinimo kriterijus, nes sprendė, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog atsakovai galėjo bendrauti su buvusiais ieškovės darbuotojais, tačiau atsakovų veiksmų intensyvumas, t. y. tik nekonkretus siūlymas dirbti UAB „Remanas“, negali būti vertinamas kaip nesąžininga konkurencija ir siekis pervilioti darbuotojus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė bylai reikšmingą pasiūlymo teikimo faktą, tačiau konstatavo, jog pasiūlymas buvo nepakankamai intensyvus bei konkretus, kad būtų galima konstatuoti įstatymo pažeidimą. Ieškovės į bylą pateiktų netiesioginių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovės darbuotojai buvo pervilioti į atsakovę UAB „Remanas“. Priešingą išvadą padarę teismai ieškovei pritaikė per aukštą įrodinėjimo standartą – iš esmės reikalavo, kad ieškovė tiesiogiai įrodytų atsakovų pasiūlymo pereiti dirbti į atsakovę UAB „Remanas“ pateikimo faktą.

8135.

82Atsakovai UAB „Remanas“, D. Š., B. G., V. M. ir A. V. atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8335.1.

84Teismai itin nuosekliai ištyrė bylos įrodymus ir pagrindė darbuotojų darbo sutarties nutraukimo su ieškove priežastis bei nurodė aplinkybes, susijusias su darbuotojų perėjimu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011).

8535.2.

86Tik nustačius išėjimo priežastis, turi būti patikrintos perėjimo priežastys ir tik esant abiejų šių aplinkybių visumai galima tvirtinti buvus nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Tai reiškia, kad nesant vienos iš nurodytų sąlygų darbuotojų įsidarbinimo faktas pas konkurentą pats savaime nereiškia nesąžiningos konkurencijos. Teismams nustačius, kad darbuotojų išėjimą lėmė objektyvios priežastys, tampa aišku, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų konstatuoti nesąžiningą konkurenciją. Taigi teismai neprivalėjo tirti darbuotojų perėjimo priežasčių.

8735.3.

88Ieškovė, kvestionuodama tai, kad esą teismai nenagrinėjo darbuotojų perėjimo priežasčių, perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovams. Ieškovė neįrodė, kad darbuotojai su ja darbo sutartis nutraukė be priežasties. Priešingai, teismai pripažino svarbiomis darbuotojų išėjimo priežastis. Ieškovė siekia situaciją pakreipti taip, kad atsakovams kiltų pareiga įrodyti darbuotojų perėjimo priežastis.

8935.4.

90Kasaciniame skunde ieškovė akcentuoja 40 darbuotojų perėjimo į UAB „Remanas“ aplinkybę, tačiau darytina prielaida, kad ieškovė sąmoningai nutyli faktą, jog iš įmonės per trumpą laikotarpį išėjo net 123 darbuotojai. Tai reiškia, kad darbuotojai išėjo ne tik į UAB „Remanas“, bet perėjo dirbti ir į kitas įmones, kurios tiesiogiai konkuruoja su ieškove.

9135.5.

92Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ji nesutinka su teismų išvadomis, jog įmonėje susiklostė nepalanki darbinė aplinka ir tai lėmė darbuotojų išėjimą, tai yra fakto klausimas, kurį bylą nagrinėję teismai išsprendė remdamiesi byloje pateiktais įrodymais ir savo vidiniu įsitikinimu. Net jei būtų pasisakyta, kad turi būti nustatomos darbuotojų perėjimo priežastys (atsakovų įsitikinimu, jos ir buvo nustatytos), tai šios priežastys privalo turėti aiškų loginį priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovų veiksmais. Nė vienas iš atsakovų fizinių asmenų neturėjo jokio susitarimo dėl nekonkuravimo su ieškove, o tai reiškia, kad jie galėjo tiek įsidarbinti pas konkurentus, tiek steigti konkuruojančias įmones ar užsiimti kitokia veikla.

9335.6.

94Ieškovė iš esmės nuvertina pačių darbuotojų teisę pasirinkti ir vertinti darbinę situaciją kaip darbuotojams palankią ar nepalankią. Ieškovė didžiąją piniginio reikalavimo dalį – net 577 463,35 Eur negautų pajamų – grindžia aplinkybe, kad ji dalyvavo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės remonto darbų konkurse ir sumažino kainą. Ieškovė tvirtina, kad kainos sumažinimą lėmė UAB „Remanas“ ir atsakovų neteisėti veiksmai. Tačiau byloje buvo pateiktas neginčijamas įrodymas – Verslo aptarnavimo centro pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „Remanas“ pirkime nedalyvavo, pirkimo pasiūlymo nebuvo pateikusi.

9535.7.

96Visais atvejais, kai įmonės veiklai reikalingas atestatas, susidarys tokia situacija, kai atestato gavimo laikotarpiu darbuotojas neatliks faktinio darbo. Tačiau tai nereiškia, kad darbuotojo darbas ar įdarbinimas bus fiktyvus. Tam, kad susikūrusi nauja įmonė galėtų pradėti dalyvauti konkursuose ir siūlyti savo paslaugas rinkoje, ji turi gauti reikiamus sertifikatus, todėl atsakovė UAB „Remanas“ įdarbino darbuotojus. Visi darbuotojai, kurie atestato gavimo laikotarpiu neatliko darbo funkcijų, po atestatų gavimo realiai dirbo ir atliko realų darbą objektuose, taigi darbuotojų darbas buvo ne fiktyvus, o realus. Jokių priešingą situaciją patvirtinančių įrodymų ieškovė byloje nepateikė.

9735.8.

98Kasaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2005 teismai nenustatė priežasčių, kurios lėmė darbuotojų išėjimą. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad situacija UAB „Remanas“ lėmė darbuotojų išėjimą. Nagrinėjamos bylos atveju teismai nenustatė, kad darbuotojams buvo siūlyta pereiti į UAB „Remanas“, o minimoje kasacinio teismo nutartyje fiksuotas aiškus siūlymas ir mobiliojo ryšio numerių perkėlimas į konkuruojančią įmonę, o to šios bylos atveju nėra.

9935.9.

100Teismo posėdyje kviestų liudytojų parodymai vertintini kaip itin svarbūs ir objektyvūs, nes liudijo ne tik UAB „Remanas“, bet ir ieškovės darbuotojai. Visi šie liudytojai, kurie, objektyviai žiūrint, neturėjo jokio suinteresuotumo, patvirtino, kad išėjimą iš ieškovės lėmė ieškovės veiksmai ir vidinė įmonės situacija.

10135.10.

102Kasaciniame skunde ieškovė taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011. Šios bylos atveju teismai nuosekliai pasisakė dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir jas traktavo bei nagrinėjo iš įvairių perspektyvų. Teismai nagrinėjo liudytojų parodymus, iki detalumo cituodami konkrečius iudytojų pasisakymus, nagrinėjo finansinius duomenis, darbuotojų išėjimo tendencijas, nurodydami, kad darbuotojai išėjo ne tik į UAB „Remanas“. Didelė reikšmė skirta „Sodros“ pateiktiems duomenims, iš kurių išaiškėjo darbuotojų kaitos tendencijos ir tai, kad išėję iš ieškovės darbuotojai itin greitai sugebėdavo įsidarbinti kitose įmonėse, o ne tik UAB „Remanas“. Vadinasi, šiuo atveju teismai vadovavosi pateikta kasacinio teismo praktika ir nuo jos nenukrypo, nes nuosekliai ir detaliai ir argumentuotai išanalizavo faktinę situaciją ir priėmė pagrįstus ir motyvuotus sprendimus.

10335.11.

104Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį net penkiems atsakovams, tarp jų – ir V. M.. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė net nebandė įrodinėti atsakovės V. M. kaltų veiksmų, neteisėto veikimo ar žalos atsiradimo. Ieškovė atsakovės neteisėtą veikimą siejo tik su vieninteliu faktu – kad atsakovė įsidarbino UAB „Remanas“. Jokių kitų įrodymų ieškovas dėl atsakovės net nebandė pateikti. Įvertinus ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus dėl atsakovės V. M., manytina, kad ieškinys, apeliacinis ir kasacinis skundai buvo pateikti piktnaudžiaujant teise. Ieškovė ginčija teismų procesinius sprendimus, neišskirdama V. M., todėl tai suponuoja, kad ieškovė, ir toliau reikšdama nepagrįstus reikalavimus dėl šios atsakovės, daro tęstinį atsakovės teisių pažeidimą, o tai sudaro pagrindą prašyti ieškovei skirti 5000 Eur baudą, iš kurios pusė turi būti sumokėta V. M. (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

105Teisėjų kolegija

konstatuoja:

106IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

107Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

10836.

109Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šių nuostatų kolegija laikosi nagrinėdama ieškovės kasacinį skundą, t. y. patikrina ieškovės argumentus, nurodytus kasaciniame skunde, kuriame keliamas klausimas dėl netinkamo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, taip pat tvirtinama, kad teismai nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų ir teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimo nesąžiningos konkurencijos kategorijos bylose. Taigi nagrinėjamu atveju būtent šie teisės taikymo ir aiškinimo klausimai apibrėžia kasacinės bylos nagrinėjimo ribas.

110Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimo

11137.

112Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip konstitucinę vertybę įtvirtina ir gina ūkinės veiklos laisvę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konkurencija sukuria ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, efektyviai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę. Tačiau asmens ūkinės veiklos laisvė savaime negarantuoja konkurencijos, todėl valstybė turi saugoti sąžiningą konkurenciją (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. balandžio 9 d., 2003 m. kovo 17 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimus).

11338.

114Įpareigojimas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę įtvirtintas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje. Aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad joje yra įtvirtintos ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos teisinės garantijos, būtinos efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1999 m. spalio 6 d. nutarimai).

11539.

116Iš nutarties 37–38 punktuose nurodytos Konstitucinio Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas yra konstituciškai įpareigotas įtvirtinti teisinį reguliavimą, užtikrinantį, kad sąžininga konkurencija, ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyvos būtų ginamos. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsauga suponuoja ir įstatymų ginamą ūkio subjektų sutarčių laisvę, ūkio subjektų nekliudomo pertvarkymo, jų veiklos pobūdžio keitimo galimybes, netrukdymą, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujus ūkio subjektus ar likviduoti esančius. Kaip ir Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė, taip ir šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė yra neatsiejama nuo konstitucinės kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą, taigi ir nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. Konstituciniai sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvai įgyvendinami žemesnės galios teisės aktais. Pabrėžtina, kad Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies formuluotė „įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“ reiškia, jog santykiai, susiję su konkuravimo sąlygų tam tikroje rinkoje (tam tikrame ūkio sektoriuje) nustatymu, turi būti reguliuojami įstatymu.

11740.

118Pagrindinis įstatymas, kuriame įgyvendinama konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija ir nustatomas sąžiningos konkurencijos gynimo mechanizmas, yra Konkurencijos įstatymas; minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus bei padarytos žalos, atsiradusios dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo ypatumus. Konkurencijos įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, nustatomos išimtys (Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

11941.

120Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Taigi, siekiant ūkio subjekto atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina nustatyti šios normos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, atitinkami konkurento veiksmai nėra sąžiningi, t. y. atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai; trečia, šie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento ūkinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti tam tikroje rinkoje (tam tikrame ūkio sektoriuje).

121Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo ir aiškinimo bei įrodinėjimo specifikos esant ginčui dėl darbuotojų perviliojimo

12242.

123Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui.

12443.

125Ieškovė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nekonstatavo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo, nors nustatė ieškovės darbuotojų įsidarbinimo atsakovės įmonėje faktą.

12644.

127Viena iš Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlygų yra tai, kad ginčo šalys yra konkuruojantys subjektai. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareikštas atsakovei UAB „Remanas“, kurios veikla susijusi su ta pačia kaip ir ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ verslo sritimi. Tai, kad ieškovė ir atsakovė šiuo metu yra konkuruojantys verslo subjektai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio prasme, ginčo nėra.

12845.

129Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad jos darbuotojų viliojimo veiksmai pasireiškė dviem etapais – nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. (iki atsakovei UAB „Remanas“ gaunant leidimą vykdyti konkuruojančią veiklą) ir nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. (po šio leidimo gavimo). Kartu ieškovė kelia klausimą, ar ūkio subjektas, kuriam dar nėra išduotas konkuruojančią veiklą vykdyti leidžiantis dokumentas, laikytinas konkurentu ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą atliekančiu subjektu.

13046.

131Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje konkurentai apibrėžiami kaip ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad konkuruojančiais ūkio subjektais laikytini tiek esami, tiek ir galimi (potencialūs) konkurentai. Atitinkamai nesąžininga konkurencija perviliojant darbuotojus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu draudžiama tiek tais atvejais, kai ūkio subjektai yra konkuruojantys, tiek ir tada, kai vėliau pradeda konkuruoti (t. y. galimybė konkuruoti įgyvendinama vėliau). Toks Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimas atitinka Konkurencijos įstatymo paskirtį ir tikslus – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę.

13247.

133Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

13448.

135Nustačius, kad UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Remanas“ byloje aptariamu atveju (t. y. tiek iki UAB „Remanas“ veiklai vykdyti būtino atestato išdavimo, tiek ir po to) laikytinos konkurentėmis, vertintina, ar bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsakovės veiksmų nepripažino nesąžiningos konkurencijos veiksmais pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

13649.

137Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, nagrinėjamoje byloje atsakovės UAB „Remanas“ veiksmus vertindami nesąžiningos konkurencijos aspektu, netinkamai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nepagrįstai susiaurindami tyrimo apimtį. Ieškovės teigimu, teismai tyrė vien tik darbo santykių su ieškove nutraukimo aplinkybes, t. y. darbuotojų išėjimo aspektą, o darbuotojų sprendimas įsidarbinti pas atsakovę (perėjimas) liko netirtas ir nevertintas. Su šiuo ieškovės argumentu nesutiktina.

13850.

139Nesąžiningos konkurencijos veiksmai perviliojant darbuotojus nustatomi atsižvelgiant į darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti buvusioje ir naujoje darbovietėje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutarties šalių ketinimai gali būti nustatyti pagal tai, kaip šalys elgėsi iki ir po sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011).

14051.

141Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, taikant šią normą, būtina aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009).

14252.

143Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos, pabrėžiama visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir joje surinktų įrodymų visumos, tarpusavio sąsajų vertinimo svarba. Kasacinio teismo pažymėta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011; 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018 34 punktą).

14453.

145Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 64 punktas).

14654.

147Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai tyrė ne tik darbuotojų išėjimo iš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ priežastis (sprendė, kad sutartys su ieškove nebuvo nutrauktos be svarbių priežasčių, tokį darbuotojų sprendimą lėmė susiklosčiusi darbuotojams nepalanki situacija įmonėje, darbuotojų kaita ieškovės įmonėje buvo nuolatinė, darbo sutarčių nutraukimą lėmė darbuotojų tarpusavio komunikavimas ir kt.), bet ir vertino, per kiek laiko po išėjimo darbuotojai įsidarbino UAB „Remanas“ ar kitose įmonėse, taigi teismų atlikto tyrimo apimtis neapsiribojo vien tik darbuotojų veiksmų iki darbo santykių nutraukimo tyrimu.

14855.

149Kartu pažymėtina, kad, siekiant konstatuoti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, svarbu nustatyti, ar įmonės darbuotojams vienaip ar kitaip buvo siūloma pereiti dirbti į kitą įmonę, ar tam netiesiogiai sudaromos sąlygos. Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nustatė bylai reikšmingą pasiūlymo teikimo faktą, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog pasiūlymas buvo nepakankamai intensyvus bei konkretus, kad būtų galima konstatuoti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl darbuotojams teikiamų pasiūlymų nutraukti darbo santykius intensyvumo bei konkretumo kriterijų svarbos.

15056.

151Taigi nors nagrinėjamos kategorijos bylose svarbu nustatyti pasiūlymo faktą, tačiau vien minėto fakto nustatymas ir jo intensyvumas nėra vienintelės aplinkybės, nustatant nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Kadangi tiesioginio viliojimo faktą (pasiūlymo nutraukti darbo sutartį pateikimą) įrodyti sunku ar to padaryti neįmanoma, apie žodinio arba pagrįsto bendru supratimu susitarimo buvimą teismas taip pat sprendžia iš perviliojamų darbuotojų ir konkuruojančios įmonės suderintų veiksmų, nukreiptų į darbo sutarčių nutraukimą ir naujų sudarymą.

15257.

153Pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad byloje nėra duomenų, jog būtent atsakovai būtų teikę aiškius ir konkrečius siūlymus ieškovės darbuotojams nutraukti darbo santykius ir pereiti dirbti į atsakovę UAB „Remanas“. 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pirmojoje pusėje ieškovės darbuotojai išėjo iš darbo, nes jautėsi neįvertinti. Atsakovai su ieškove nekonkuravimo sutarčių nebuvo sudarę. Kai kurie buvę ieškovės darbuotojai, išėję iš darbo, įsidarbino kitose įmonėse, o kai kurie buvo registruoti darbo biržoje. Be to, nustatyta, kad, 2016 m. pasikeitus ieškovės vadovui ir prie ieškovės įmonės prijungus nuostolingai veikiančią UAB „Šilumos energijos sistemos“, kilus nesutarimų tarp įmonę valdančių asmenų, dalis ieškovės darbuotojų apsisprendė nutraukti darbo santykius su ieškove. Dirbdami ieškovės įmonėje jos darbuotojai kartu dirbo ir kitose įmonėse. Iš „Sodros“ pateiktų duomenų ir liudytojų parodymų teismas sprendė, kad darbuotojų kaita ieškovės įmonėje buvo nuolatinė.

15458.

155Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, be kita ko, nustatė, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. iš UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ išėjo ir (ar) buvo atleisti 123 darbuotojai, o į UAB „Remanas“ įvairiu metu perėjo dirbti iš viso 36 darbuotojai. Teismas nenustatė, kad į atsakovės įmonę perėję dirbti darbuotojai turėjo kompetencijas ar kvalifikacijas, kurias įgyti būtų buvę labai sudėtinga ar būtų buvęs aiškus tokios srities darbuotojų (specialistų) trūkumas. Teismas nenustatė duomenų, kad buvo organizuojami susirinkimai, teikta informacija apie įmonės būklę ar buvo realus siekis kokiais nors būdais išsklaidyti darbuotojų abejones dėl tolesnės bendrovės veiklos.

15659.

157Kaip minėta šios nutarties 52 punkte, sprendžiant dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo, vien darbuotojų įsidarbinimas kitoje įmonėje neleidžia pripažinti esant nesąžiningą konkurenciją – būtina vertinti visas aplinkybes kompleksiškai. Apibendrindama nutarties 57–58 punktuose teismų nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai tyrė tikruosius šalių ketinimus ir aiškinosi aplinkybes, reikšmingas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytam nesąžiningos konkurencijos faktui nustatyti, bei vertino tai, dėl kokių priežasčių su ieškovės įmone jos darbuotojai nutraukė darbo sutartis ir kodėl kai kurie ieškovės darbuotojai sudarė darbo sutartis su atsakove, visų aplinkybių kontekste, todėl pagrįstai konstatavo nesąžiningų veiksmų šios Konkurencijos įstatymo nuostatos prasme neįrodytumą. Kadangi tiesioginį viliojimo faktą įrodyti sunku, todėl tokio pobūdžio bylose svarbūs netiesioginiai įrodymai, tačiau ir jie šiuo atveju nėra pakankami konstatuoti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus.

158Dėl atsakovų prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu

15960. Atsakovai atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja procesine teise, nes pareiškė ieškinį atsakovei V. M.. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė net nebandė įrodyti atsakovės V. M. kaltų veiksmų, neteisėto veikimo ar žalos atsiradimo. Ieškovė atsakovės neteisėtą veikimą siejo tik su vieninteliu faktu – kad ji įsidarbino UAB „Remanas“. Todėl atsakovai prašo skirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios sumos skirti atsakovei V. M. (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

16061. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

16162. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16263. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovė, kasaciniu skundu siekdama apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimas paliktas nepakeistas, ir pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, peržiūrėjimo, pasielgė akivaizdžiai nesąžiningai, todėl jos elgesys nepripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymas netenkintinas ir ieškovei netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

163Dėl bylos procesinės baigties

16464.

165Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas tinkamai vadovaujantis materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimą, ir proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą tokio pobūdžio bylose. Todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

166Dėl bylinėjimosi išlaidų

16765.

168Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

16966.

170Kasacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos.

17167.

172Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą kasaciniame teisme atsakovė UAB „Remanas“ turėjo 1742,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.14 punkte nurodyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinas 1742,40 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

17368.

174Nagrinėjamu atveju kasacinio teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekia 3 Eur ir yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš ieškovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

175Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1dalimi,

Nutarė

176Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

177Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“ (j. a. k. 302248093) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Remanas“ (j. a. k. 304430148) 1742,40 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt du Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

178Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių... 7. 2.... 8. Ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ prašė iš atsakovų D.... 9. 3.... 10. Ieškovė nurodė, kad buvęs UAB „Elektrėnų energetikos remontas“... 11. 4.... 12. UAB „Remanas“ buvo įregistruota 2016 m. gruodžio 6 d., o jos vadovu bei... 13. 5.... 14. Ieškovė nurodė, kad tiesioginius nuostolius sudaro išlaidos, patirtos... 15. 6.... 16. Veikdama jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Baltijos tiekimas“,... 17. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 18. 7.... 19. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, kad UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ Juridinių... 22. 9.... 23. 2016 m. lapkričio 17 d. darbo santykius darbuotojo pareiškimu (tuo metu... 24. 10.... 25. 2016 m. gruodžio 14 d. darbo santykius darbuotojo pareiškimu su ieškove... 26. 11.... 27. Teismas sprendė, kad ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir... 28. 12.... 29. Teismas pažymėjo, kad atsakovas D. Š. neturėjo jokių nekonkuravimo... 30. 13.... 31. Ieškovės teiginiai, kad UAB „Remanas“ buvo įsteigta buvusių ieškovės... 32. 14.... 33. Ieškovė neįrodinėjo, kad savo komercines paslaptis ji įvardijo aiškiai ir... 34. 15.... 35. Teismas, vertindamas darbuotojų darbo santykių su ieškove UAB „Elektrėnų... 36. 16.... 37. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovų valios... 38. 17.... 39. Ieškovės teiginių, kad, siekdama išlaikyti darbuotojus, kuriuos bandė... 40. 18.... 41. Tai, kad UAB „Axis Technologies“ skyrė baudą ieškovei, neįrodo... 42. 19.... 43. Ieškovės su darbuotojais pasirašytose darbo sutartyse nurodyta, kad jei... 44. 20.... 45. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendė, kad tik tokiu atveju, jeigu... 46. 21.... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. 22.... 49. Kolegija nurodė, kad ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus... 50. 23.... 51. Kolegija pabrėžė, kad tam, jog asmens atlikti veiksmai galėtų būti... 52. 24.... 53. Kolegija, remdamasi byloje surinktų įrodymų visuma, padarė išvadą, kad... 54. 25.... 55. Duomenų, kad buvo organizuojami susirinkimai, teikta informacija apie įmonės... 56. 26.... 57. Kolegija papildomai nustatė, kad UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 2016... 58. 27.... 59. Kolegija nustatė, kad 2017 m. balandžio 27 d. UAB „Remanas“ dirbo 14... 60. 28.... 61. Tai, kad darbuotojai dirbo ne vienoje darbovietėje, nebuvo išimtis, pvz.,... 62. 29.... 63. Kolegija pažymėjo, kad kaip liudytojas apklaustas M. P. paaiškino, jog pas... 64. 30.... 65. Kolegija papildomai nurodė, kad labiau tikėtina tai, jog atsakovė V. M.,... 66. 31.... 67. Kolegija atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovei buvo žinoma ieškovės... 68. 32.... 69. Kolegija nustatė, kad iš ieškovės pateikto neva perviliotų darbuotojų... 70. 33.... 71. Bylose dėl nesąžiningos konkurencijos egzistuoja tam tikra įrodinėjimo... 72. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 73. 34.... 74. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 75. 34.1.... 76. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1... 77. 34.2.... 78. Teismai nenagrinėjo bylai reikšmingos aplinkybės, kad ieškovės darbuotojai... 79. 34.3.... 80. Teismai nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų bei... 81. 35.... 82. Atsakovai UAB „Remanas“, D. Š., B. G., V. M. ir A. V. atsiliepime į... 83. 35.1.... 84. Teismai itin nuosekliai ištyrė bylos įrodymus ir pagrindė darbuotojų darbo... 85. 35.2.... 86. Tik nustačius išėjimo priežastis, turi būti patikrintos perėjimo... 87. 35.3.... 88. Ieškovė, kvestionuodama tai, kad esą teismai nenagrinėjo darbuotojų... 89. 35.4.... 90. Kasaciniame skunde ieškovė akcentuoja 40 darbuotojų perėjimo į UAB... 91. 35.5.... 92. Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ji nesutinka su teismų išvadomis,... 93. 35.6.... 94. Ieškovė iš esmės nuvertina pačių darbuotojų teisę pasirinkti ir... 95. 35.7.... 96. Visais atvejais, kai įmonės veiklai reikalingas atestatas, susidarys tokia... 97. 35.8.... 98. Kasaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje... 99. 35.9.... 100. Teismo posėdyje kviestų liudytojų parodymai vertintini kaip itin svarbūs ir... 101. 35.10.... 102. Kasaciniame skunde ieškovė taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 103. 35.11.... 104. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį net penkiems atsakovams, tarp jų... 105. Teisėjų kolegija... 106. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 107. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ... 108. 36.... 109. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 110. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimo... 111. 37.... 112. Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip konstitucinę vertybę įtvirtina ir... 113. 38.... 114. Įpareigojimas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę įtvirtintas... 115. 39.... 116. Iš nutarties 37–38 punktuose nurodytos Konstitucinio Teismo praktikos galima... 117. 40.... 118. Pagrindinis įstatymas, kuriame įgyvendinama konstitucinė sąžiningos... 119. 41.... 120. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams... 121. Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo ir... 122. 42.... 123. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad ūkio... 124. 43.... 125. Ieškovė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nekonstatavo... 126. 44.... 127. Viena iš Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo... 128. 45.... 129. Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad jos darbuotojų viliojimo veiksmai... 130. 46.... 131. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje konkurentai apibrėžiami kaip... 132. 47.... 133. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tik... 134. 48.... 135. Nustačius, kad UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Remanas“... 136. 49.... 137. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, nagrinėjamoje byloje... 138. 50.... 139. Nesąžiningos konkurencijos veiksmai perviliojant darbuotojus nustatomi... 140. 51.... 141. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konkurencijos įstatymo 15... 142. 52.... 143. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl nesąžiningos... 144. 53.... 145. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185... 146. 54.... 147. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai tyrė ne tik darbuotojų išėjimo... 148. 55.... 149. Kartu pažymėtina, kad, siekiant konstatuoti nesąžiningos konkurencijos... 150. 56.... 151. Taigi nors nagrinėjamos kategorijos bylose svarbu nustatyti pasiūlymo faktą,... 152. 57.... 153. Pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad... 154. 58.... 155. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, be kita ko, nustatė, kad nuo 2016... 156. 59.... 157. Kaip minėta šios nutarties 52 punkte, sprendžiant dėl Konkurencijos... 158. Dėl atsakovų prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu... 159. 60. Atsakovai atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad ieškovė... 160. 61. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo,... 161. 62. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis... 162. 63. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovė,... 163. Dėl bylos procesinės baigties ... 164. 64.... 165. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 166. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 167. 65.... 168. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 169. 66.... 170. Kasacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 171. 67.... 172. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą kasaciniame... 173. 68.... 174. Nagrinėjamu atveju kasacinio teismo patirtų išlaidų, susijusių su... 175. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 176. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019... 177. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų... 178. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...