Byla 3K-3-472/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „NTB Namėjos grupė“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „NTB Namėjos grupė“ ieškinį atsakovėms UAB „Naminta“, J. V. dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilusio ginčo esmė – komercinės paslapties atskleidimo ir siūlymo konkuruojančio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį, kaip vienų iš nesąžiningos konkurencijos turinio sąlygų, aiškinimo ir taikymo klausimai (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).

5Ieškovė prašė teismo iš atsakovių priteisti 65 691 Lt nuostolių ir negautų pajamų, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais.

6Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2007 m. rugpjūčio 8 d. ieškovei prašymus atleisti iš darbo pateikė ir savo noru iš darbo atleisti penki jos darbuotojai, taip pat ir atsakovė J. V. Nurodyti darbuotojai pas ieškovę dirbo apie dvejus metus. Vėliau trys iš jų (J. V., G. A. ir A. G.) įsidarbino naujai įsteigtoje UAB „Naminta“, kurios veikla identiška ieškovės veiklai (nekilnojamojo turto įgijimo, pardavimo ir kt. paslaugos). UAB „Naminta“ įsteigta 2007 m. balandžio 2 d., įmonės direktoriumi paskirtas A. P., atsakovės J. V. sugyventinis. Vėliau UAB „Naminta“ direktore paskirta atsakovė J. V. Dėl to, ieškovės teigimu, sumažėjo ieškovės Klaipėdos skyriaus ir apskritai ieškovės apyvarta ir sužlugdyta jos veikla.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad nenustatyta nesąžiningos konkurencijos fakto. Tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė J. V. ir kiti pas atsakovę UAB „Naminta“ išėję dirbti darbuotojai, panaudojo ieškovės sukauptą patirtį, duomenų bazę, perviliojo konkrečius klientus ar pan.; ieškovei liko jos sukaupta duomenų bazė, tie patys telefonų numeriai, kita informacija, reikalinga pradėtiems darbams tęsti ir sutartims vykdyti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad per dvejus metus, kai buvo įkurtas ieškovės skyrius Klaipėdos mieste, analogiška veikla užsiimančių subjektų skaičius padidėjo apie tris kartus (nuo 100 iki 300). Dėl to dar vieno nekilnojamojo turto verslu užsiimančio subjekto atsiradimas rinkoje negali būti siejamas su nesąžiningu konkuravimu. Tokie atsakovių veiksmai negali pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti. Teismo vertinimu, vienos iš kelių šimtų analogiška veikla užsiimančių subjektų veikla nėra pakankamai reikšminga, nes neturi neigiamos įtakos kito ūkio subjekto galimybėms varžytis rinkoje ar kitaip daryti jam žalos. Taip pat teismas nepripažino, kad buvo atskleista komercinė paslaptis (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies pažeidimas), nes nustatė, kad ieškovė savo komercinės informacijos nesaugojo, t. y. nebuvo parengusi komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašo, jo nenustatė įmonės dokumentuose ir su jais nesupažindino savo darbuotojų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš komercinės paslapties požymių yra tas, kad ją sudarančias žinias turintis subjektas turi imtis priemonių informacijai apsaugoti, o ieškovė tokių priemonių nesiėmė.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jas pagrindžiančiais motyvais. Papildomai Klaipėdos apygardos teismas pabrėžė, kad byloje nenustatė, jog atsakovė J. V., pranešusi, kad išeina dirbti kitur, teikė konkrečius darbo pasiūlymus ar siūlė nevykdyti darbuotojams darbo pareigų ieškovei, siekdama naudos sau ar žalos kilimo ieškovei. Atsakovė J. V. ir kitos darbuotojos su ieškove darbo sutartis nutraukė savo noru be svarbių priežasčių, bet, nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu, įstatymas nereikalauja nurodyti tokių priežasčių (DK 127 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse nebuvo nustatyta sąlygų, draudžiančių įsidarbinti panašia veikla užsiimančioje įmonėje. Teismas kaip neįrodytus atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė J. V. vienintelė ieškovės darbuotojams galėjo atskleisti visą informaciją apie darbo sąlygas UAB „Naminta“ (UAB „Naminta“ įsteigta 2007 m. balandžio 2 d. ir 2007 m. gegužės 9 d., t. y. prieš įsidarbinant atsakovei, joje jau dirbo du darbuotojai). Teismas reikšmingu laikė faktą, kad A. G. ir G. A. ilgus laikotarpius nuo 2002–2003 metais dirbo kartu su atsakove J. V. tose pačiose įmonėse, panašiu metu keitė darbovietes. Teismas padarė išvadą, kad esminis motyvas, lėmęs darbuotojų apsisprendimą keisti darbą, buvo jų asmeninis ilgametis santykis su vadove – atsakove J. V., bet ne tikslas, siekiant naudos UAB „Naminta“, pakenkti ieškovei ar padaryti jai žalos. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovės nepakenkė ieškovės galimybei konkuruoti savo veiklos srityje. Ši išvada motyvuota tuo, kad, nutraukusi darbo sutartį su ieškove, atsakovė J. V. žinojo vertingos informacijos apie ieškovės veiklą, bet ieškovė neįrodė, jog tokia informacija atskleista tretiesiems asmenims ar kad ja pasinaudota ūkinėje komercinėje veikloje, veikiant tiesiogiai prieš ieškovės interesus. Prieš įsidarbindama UAB „NTB Namėjos grupė“, atsakovė J. V. dirbo kitose nekilnojamojo turto agentūrose, taigi turėjo profesinės patirties, turėjo parengtus sutarčių blankų tekstus, kuriuos naudojo ir dirbdama pas ieškovę. Teismo vertinimu, sutarčių blankuose pateikiama standartinė informacija, todėl nėra pagrindo vertinti, kad, naudodama tą patį sutarties tekstą, atsakovė J. V. atskleidė komercinę paslaptį ar pakenkė ieškovės galimybei konkuruoti. Ieškovė taip pat nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad su įmonės klientais buvo sudaromos ilgalaikės sutartys ir kad, atsakovei J. V. perėjus dirbti į UAB „Naminta“, dėl jos veiksmų ieškovė prarado konkrečius klientus. Konstatavęs, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų, teismas nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jį turėjo taikyti nagrinėjamoje byloje, nes byloje įrodytas atsakovės J. V. pasiūlymas kasatorės darbuotojams nutraukti darbo sutartis siekiant naudos atsakovėms.
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. V., pereidama dirbti į UAB „Naminta“, žodžiu pasiūlė kitiems kasatorės darbuotojams kartu su ja pereiti dirbti į naujai įsteigtą bendrovę. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką, kad siūlymas konkurento darbuotojams nutraukti darbo sutartis, siekiant pervilioti darbuotojus, dažniausiai pateikiamas ne raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Prekybos marketingo paslaugos“ v. UAB ,,Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., byla Nr. 3K-3-485/2007).
  3. Viena iš sąlygų Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktui taikyti yra tai, kad atsakovė J. V. ieškovės darbuotojams siūlė nutraukti darbo sutartis, siekdama naudos sau ir atsakovei UAB „Naminta“, kurios vadovė ir akcininkė vėliau tapo pati. Atsakovė J. V. ieškovės darbuotojus siekė įdarbinti su ieškove konkuruojančioje įmonėje kaip savo būsimus pavaldinius. Kauno apygardos teismas nepagrįstai sprendė, kad apie darbą kitoje įmonėje (UAB „Naminta“) ieškovės darbuotojai galėjo sužinoti iš kitų asmenų, bet ne iš atsakovės J. V. Kasatorė teigia, kad atsakovė J. V. padarė įtakos darbuotojų perėjimui iš vieno į kitą darbą.
  4. Pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą turi būti vertinamos būtent galimo nesąžiningo asmens pasiūlymo konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį pateikimo, bet ne tokio pasiūlymo priėmimo aplinkybės, motyvai ir priežastys. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad esminis motyvas, lėmęs darbuotojų apsisprendimą keisti darbą, buvo konkrečių darbuotojų ilgametis santykis su vadove, padaryta remiantis tik šališkų liudytojų A. G. ir G. A. parodymais.
  5. Teismai turėjo įvertinti darbuotojų perviliojimo padarinius konkuruojantiems ūkio subjektams: kasatorė parado konkurencinį pranašumą, o atsakovė UAB „Naminta“ – jį įgijo ir sustiprino.
  6. Dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nusprendė, kad kasatorė nebuvo nustačiusi, kokia informacija yra konfidenciali ir kas yra jos komercinė paslaptis, todėl nepagrįstai nekonstatavo konkurencijos pažeidimo.
  7. Kasatorė nurodo, kad pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį komercinė paslaptis savaime yra konfidenciali informacija, todėl nėra būtinybės bendrovei papildomai tai nustatyti raštu. Teisės aktuose nenustatyta privalomo reikalavimo komercinę paslaptį detalizuoti raštu bendrovės vidaus dokumentuose. Kasatorės komercinė paslaptis yra informacija apie veiklos būdus ir priemones, finansinę padėtį, žinios apie komercinius ir dalykinius ryšius, esamų ir potencialių klientų, kontrahentų sąrašai, bendrovės sudarytų sutarčių turinys.
  8. Atsakovei J. V. su sugyventiniu A. P. įsteigus UAB „Naminta“ ir šiai naudojant kasatorės sutarčių blankus, disponuojant kasatorės sukaupta informacija apie klientus ir nekilnojamojo turto objektus, bylą nagrinėję teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai nusprendė, kad tokiais veiksmais nepažeistas Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Kasatorė kaip analogišką nagrinėjamai bylai nurodo kasacinio teismo nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Prekybos marketingo paslaugos“ v. UAB ,,Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., byla Nr. 3K-3-485/2007).
  9. Kasaciniame skunde nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad informacijos, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi, nustatymas lokaliniuose įmonės aktuose ir darbuotojų supažindinimas su jais yra privaloma sąlyga Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktui taikyti. Kasatorės teigimu, esminę reikšmę turi objektyvus tam tikros informacijos vertinimas ir darbuotojo suvokimas, kas bendrovėje turi komercinę vertę ir yra nežinoma tretiesiems asmenims.
  10. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje pateikiamas aplinkybes, kurios turi būti įrodinėjamos ir įvertinamos bylose dėl konkurencijos pažeidimu padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje ,,Traidenis“ v. UAB ,,Freliksnavis“, byla Nr. 3K-3-519/2009). Teismai nenagrinėjo reikšmingų šioje byloje aplinkybių, o surinktus reikšmingus duomenis ištyrė ir įvertino netinkamai.
  11. Teismai neatsižvelgė į tai, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmai dažniausiai įrodinėjami netiesioginiais įrodymais. Teismai neįvertino to: kad UAB „Naminta“ įsteigta atsakovės J. V. sumanymu ir interesais, t. y. kryptingai ir nuosekliai buvo rengiamasi nesąžiningos konkurencijos veiksmams; kokiais veiksmais atsakovė J. V. siekė naudos sau; trys kasatorės darbuotojai per trumpą laiką be pateisinamų (objektyvių) priežasčių įsidarbino UAB „Naminta“; perėję dirbti darbuotojai turėjo didžiausią patirtį ir kvalifikaciją; atsakovė J. V. organizavo patalpų, kurias nuomojosi kasatorė, nuomos sutarties nutraukimą, o, nutraukus nuomos sutartį, jas išsinuomojo UAB „Naminta“; ši bendrovė gavo ir disponavo kasatorės informacija apie klientus ir nekilnojamąjį turtą, naudojo tokius kaip kasatorės sutarčių blankus.
  12. Dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo. Klaipėdos apygardos teismas turėjo remtis nurodyta proceso teisės norma ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šis neatskleidė bylos esmės. Kasatorė atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas jau vieną kartą nagrinėjo apeliacine tvarka šią bylą ir 2008 m. spalio 22 d. nutartimi grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šis neatskleidė bylos esmės. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. neištyrė apeliacinės instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir identiškais motyvais antrą kartą priėmė tokį pat sprendimą, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi jau paliko nepakeistą, nors akivaizdu, kad liko neatskleista bylos esmė.
  13. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes siūlymas konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir įsidarbinti kitoje įmonėje, kuri veikia toje pačioje rinkoje, bei tokių įsidarbinimo sąlygų sudarymas yra akivaizdi nesąžiningos konkurencijos faktą patvirtinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Dažai“ ir kt. v. UAB „Spaudos dažai“ ir kt., byla Nr. 3K-3-581/2002).

12Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė UAB „Naminta“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Atsiliepime nurodoma, kad argumentais dėl nurodytos teisės normos aiškinimo kasatorė kelia fakto klausimus, nes siekia nustatyti naujus faktus, t. y. jog atsakovė J. V. siūlė kitiems darbuotojams pereiti dirbti į UAB „Naminta“. Atsiliepime pabrėžiama, kad bylą nagrinėję teismai tokio fakto nenustatė, o naujų faktų nustatymas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
  2. Dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Atsiliepime tvirtinama, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino komercinę paslaptį apibūdinančius požymius ir subjekto, kurio komercinė paslaptis yra, pareigą supažindinti su šia informacija jos naudotojus.
  3. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje UAB ,,Prekybos marketingo paslaugos“ v. UAB ,,Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., byla Nr. 3K-3-485/2007, nes nurodyta nutartis priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
  4. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Atsiliepime sutinkama su teismų pateiktų bylos aplinkybių vertinimu ir teigiama, kad kasaciniame skunde tik abstrakčiai keliami įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimai. Be to, tai yra fakto klausimas ir jis nelaikytinas kasacinio nagrinėjimo dalyku.
  5. Dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo. Atsiliepime teigiama, kad tai, jog antrą kartą teismo priimtas sprendimas yra panašus į pirmesnį teismo sprendimą, kuris buvo panaikintas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, savaime nereiškia, kad teismas netyrė naujų, papildomų aplinkybių, kurias tirti pirmosios instancijos teismui buvo pavedęs apeliacinės instancijos teismas. Atsakovės nuomone, kasatorė nesutinka su faktiniu apeliacinės instancijos pateiktu bylos esmės atskleidimo (neatskleidimo) vertinimu.
  6. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Su kasatorės argumentais, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, atsakovė nesutinka, nes teismai nenustatė, jog atsakovė J. V. siūlė kasatorės darbuotojams nutraukti darbo sutartis. Taip pat teismai vertino darbo sutarčių nutraukimo priežastis ir nenustatė darbuotojų perviliojimo fakto.

13Teisėjų kolegija konstatuoja:

14V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Konkurencija ekonomikoje suprantama kaip varžybos, kurių metu juridiniai ir fiziniai asmenys, užsiimantys verslu, nepriklausomai veikdami rinkoje, riboja vienas kito galimybes dominuoti toje rinkoje ir skatina vartotojams reikalingų prekių bei paslaugų gamybą ir siekimą didinti jos efektyvumą. Konkurencija – tai procesas, kurio metu vyksta varžymasis dėl ekonominės naudos, nors ekonominė nauda ne visada gali būti susijusi tik su didesnio pelno gavimu.

16Dėl siūlymo konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį

17Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Subjektų konkurencingumas priklauso nuo to, kaip jie geba valdyti savo išteklius, tokius kaip antai: finansai, darbuotojai, technologijos, marketingo, gamybos ir kitos funkcinės žinios, strateginis pranašumas, ir išnaudoti atsirandančias galimybes. Nurodytoje teisės normoje pateikiamas konkurenciją ribojančių draudžiamų veiksmų sąrašas, bet jis yra tik pavyzdinis, todėl, nustatinėjant, buvo konkrečiu atveju pažeistos konkurenciją reglamentuojančios teisės normos ar ne, neapsiribojama šiuo sąrašu.

18Pagal nagrinėjamoje byloje aktualų Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalos šiam ūkio subjektui, draudžiama atlikti ūkio subjektams – konkurencinės veiklos dalyviams. Padaryti šie nesąžininguos konkurencijos veiksmai ar ne, sprendžiama pagal tai, ar darbuotojui buvo tik siūloma nutraukti darbo sutartį (darbuotojo atleidimas), ar jam sudarytos sąlygos įsidarbinti konkuruojančiame ūkio subjekte (darbuotojo perviliojimas). Objektyviai įmonės gebėjimą sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo netekimas, o jo perėjimas į konkuruojantį subjektą (perviliojimas) rodo tai, kad dar labiau išauga konkurento galimybės. Kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmas, siūlymas darbuotojams nutraukti darbo sutartį gali duoti naudos tiesiogiai. Neieškoma tinkamų, bet galbūt dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o jau pasinaudojama parengtais specialistais, dirbančiais konkurentui, turinčiais patirties ir kvalifikacijos. Kvalifikuoto darbuotojo netekimas įmonei, nepriklausomai nuo to, pereis jis dirbti ar ne, savaime turi jai neigiamos įtakos, taip pat ir jos konkurencingumui. Taigi, jeigu darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, tai gali būti svarstoma, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su nesąžininga konkurencija.

19Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šie pasiūlymai gali būti perteikiami tiek ūkio subjekto vardu, tiek per jo darbuotojus ir kitus susijusius asmenis, pasinaudojant šeimos, giminystės, verslo ryšiais ir kt. Gali būti siūloma nutraukti darbo sutartį ne tik tiesiogiai, bet ir paslėpta forma, t. y. pateikiant kitokio pobūdžio patrauklų pasiūlymą, pavyzdžiui, kreditą įsidarbinančiam konkurento darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ekspedita“ v. UAB „Chemtransa“, byla Nr. 3K-3-223/2005). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant, ar darbuotojui buvo siūloma nutraukti darbo sutartį, reikia vadovautis tikraisiais darbo sutarties šalių ketinimais sutarties nutraukimo metu, o ne jų subjektyviais aiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Dažai“ ir kt. v. UAB „Spaudos dažai“ ir kt., byla Nr. 3K-3-581/2002). Ketinimai gali būti nustatyti pagal tai, kaip šalys elgėsi iki ir po sutarties nutraukimo, nors aiškino, kad darbo sutarties nutraukimas neturi nieko bendra su konkuravimu. Tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo.

20Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad abiejų bendrovių (kasatorės ir atsakovės UAB „Naminta“) veikla ta pati – nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas. Teismai procesiniuose sprendimuose daugiausia rėmėsi pas atsakovę pradėjusių dirbti darbuotojų paaiškinimais ir sprendė, kad tik tai, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje darbovietėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas pripažinti buvus nesąžiningą konkurenciją. Tačiau nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Naminta“ įsteigta 2007 m. balandžio 19 d. Vienintelis steigėjas buvo A. P. – atsakovės J. V. sugyventinis. Jis iki nurodytos įmonės steigimo dirbo su technika, jo darbas buvos susijęs su remonto paslaugomis, bet ne su nekilnojamojo turto verslu. Įsteigtos bendrovės buveinės adresas yra tas pats, kaip ir atsakovės ir jos vaikų deklaruotos J. V. gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Nurodytos patalpos yra atsakovės J. V. motinai nuosavybės teise priklausantis butas. A. P. 2007 m. liepos 17 d. pardavė atsakovei J. V. 50 proc. UAB „Naminta“ akcijų, o tą pačią dieną įvykusiame bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime UAB „Naminta“ direktore paskirta atsakovė J. V. Kasatorės Klaipėdos skyriuje iš viso dirbo šeši darbuotojai. Atsakovė J. V. ėjo kasatorės Klaipėdos skyriaus vadovės pareigas; G. A., A. G. ir V. Š. – vadybininkų. Atsakovė J. V., vadybininkės G. A., A. G. atleistos iš darbo jų prašymų 2007 metų liepos 2, 3 dienomis. Nurodytos vadybininkės pas atsakovę UAB „Naminta“ pradėjo dirbti 2007 metų liepos 3, 4 dienomis. Atsakovė J. V. UAB „Naminta“ direktorės pareigas pradėjo eiti 2007 m. liepos 17 d. Kasatorės Klaipėdos skyriaus vadybininkas V. Š. savo noru iš darbo atleistas 2007 m. rugpjūčio 8 d., o pas atsakovę UAB „Naminta“ įsidarbino 2007 m. rugpjūčio 17 d. Be to, pažymėtina, kad nuomotojų iniciatyva 2007 m. birželio 4 d. nutraukta patalpų (duomenys neskelbtini), kurias nuomojosi ir kuriose vykdė veiklą kasatorės Klaipėdos skyrius, nuomos sutartis. Tas pačias patalpas 2007 m. birželio 5 d., t. y. kitą dieną, išsinuomojo atsakovė UAB „Naminta“. Išvardytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neištyrė ir neįvertino įrodymų visumos, nesusiejo bylos aplinkybių į visumą, nesiaiškino to, sumažino kasatorės konkurencingumą kvalifikuotų kasatorės darbuotojų perėjimas dirbti į naujai įsteigtą nekilnojamojo turto agentūrą ar ne, priimtuose procesiniuose sprendimuose nepasisakė dėl byloje nustatytų aplinkybių vertinimo. Pažymėtina, kad statistine aplinkybe, jog per du metus, kai buvo įkurtas kasatorės Klaipėdos skyrius, analogiška veikla (nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimu) užsiimančių subjektų skaičius išaugo nuo 100 iki 300, bylą nagrinėję teismai rėmėsi atsietai nuo bylos aplinkybių viseto ir nevertino jos, atsižvelgdami į kitas šios konkrečios bylos aplinkybes, susijusias su kasatorės darbuotojų perėjimu dirbti būtent pas atsakovę UAB „Naminta“. Toks aplinkybių vertinimas neatitinka teismo pareigos savo vidinį įsitikinimą pagrįsti visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tinkamo įvykdymo (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

21Kasacinis teismas konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami bylą, pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Dažai“ ir kt. v. UAB „Spaudos dažai“ ir kt., byla Nr. 3K-3-581/2002; 2005 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Ekspedita“ v. UAB „Chemtransa“, byla Nr. 3K-3-223/2005, ir be pakankamo pagrindo padarė išvadą, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos. Faktinių aplinkybių tyrimas nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl priimti procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

22Dėl komercinės paslapties atskleidimo

23Kasacinio teismo praktika dėl komercinės paslapties sampratos ir požymių formuojama nuosekliai. Iš kasacinio teismo jurisprudencijos, aiškinant ir taikant CK 1.116 straipsnio 1 dalį, kurioje apibrėžiama komercinės (gamybinės) paslapties samprata, darytina išvada, kad informacija, sudaranti komercinę paslaptį, turi būti slapta, ji turėti tikrą ar potencialią vertę (naudą), komercinės paslapties subjektas turi imtis priemonių jai apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Dažai“ ir kt. v. UAB „Spaudos dažai“ ir kt., byla Nr. 3K-3-581/2002; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, byla Nr. 3K-3-499/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis byloje UAB ,,Baldų rojus“ v. G. O., byla Nr. 3K-3-197/2007).

24Sąžiningos konkurencijos gynimo priemonė, nuo Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų pažeidimų, yra numatyta Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje – yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos ribotas naudojimas. Pažymėtina, kad tai taikoma ne visai įmonės informacijai, bet tik tai, kuri nustatyta tvarka pripažinta komercine paslaptimi. Teismai, atmesdami kasatorės argumentus dėl kasatorės komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo, nurodytomis nuostatomis vadovavosi, tyrė, buvo priimta sprendimų bendrovėje dėl komercinę paslaptį sudarančių žinių ar ne, ėmėsi kasatorė jų apsaugos priemonių ar ne. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kasatorė nebuvo ėmęsis priemonių nustatyti, kokia informacija jai reikšminga ir turėtų būti saugoma. Tai, kad kasatorės patvirtintose nekilnojamojo turto vadybininko pareiginėse instrukcijose nekilnojamojo turto vadybininkui nustatyta atsakomybė už konfidencialios informacijos atskleidimą ir konkurencijos draudimo pažeidimą, neteikia pagrindo išvadai, kad kasatorė ėmėsi priemonių nustatyti, koką informaciją ji laiko konfidencialia ir saugo. Nurodytos įstatymo nuostatos nepažeistos, nes aiškintos ir taikytos tinkamai. Kasacinio skundo argumentai dėl jų atmestini kaip nepagrįsti.

25Kiti kasacinio skundo argumentai yra ne teisinio, o faktinio pobūdžio, todėl nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.

26Remdamasi tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorės prašymas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui netenkintinas, nes byloje nenustatyta CPK 360 straipsnyje įtvirtintų bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindų – absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar esminių proceso teisės normų pažeidimų, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilusio ginčo esmė – komercinės paslapties atskleidimo ir siūlymo... 5. Ieškovė prašė teismo iš atsakovių priteisti 65 691 Lt nuostolių ir... 6. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2007 m.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė UAB „Naminta“ prašo kasacinį... 13. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 14. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Konkurencija ekonomikoje suprantama kaip varžybos, kurių metu juridiniai ir... 16. Dėl siūlymo konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo... 17. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ūkio subjektams... 18. Pagal nagrinėjamoje byloje aktualų Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1... 19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šie pasiūlymai gali būti... 20. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad abiejų bendrovių (kasatorės ir... 21. Kasacinis teismas konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami bylą, pažeidė... 22. Dėl komercinės paslapties atskleidimo... 23. Kasacinio teismo praktika dėl komercinės paslapties sampratos ir požymių... 24. Sąžiningos konkurencijos gynimo priemonė, nuo Konkurencijos įstatymo 16... 25. Kiti kasacinio skundo argumentai yra ne teisinio, o faktinio pobūdžio, todėl... 26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...