Byla 3K-3-569-611/2015
Dėl skolos

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrimatco Vilnius“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Prancūzijos įmonei „EURALIS Semences SAS“, dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrimatco Vilnius“ priešieškinį dėl skolos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai dėl rapsų sėklų ženklinimo ir sertifikavimo, pardavėjo pareigos perduoti tinkamo asortimento ir kokybės daiktą pirkėjui.

6Ieškovas J. D. prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Agrimatco Vilnius“ 97 661,93 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad jis iš atsakovės UAB „Agrimatco Vilnius“ nusipirko vasarinių rapsų sėklų „Katia“ už 17 908 Lt ir vasarinių rapsų sėklų „Jura“ už 5505,50 Lt. Nupirktomis sėklomis užsėjo 123,78 ha ploto žemės sklypus. Jo pasėliai buvo tinkamai prižiūrimi, tręšiami, tačiau pasėtiems rapsams nužydėjus jis pastebėjo, kad pasėti rapsai nevienodai mezga ankštaras. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Valstybinė augalininkystės tarnyba) Šiaulių regioninio skyriaus komisija 2011 m. rugpjūčio 18 d. nustatė, kad rapsų „Katia“ pasėlių normaliai užmegztų ankštarų kiekis sudaro 30–40 proc., rapsų „Jura“ – 60–70 proc. Atsakovė, būdama profesionali sėklų pardavėja, privalėjo užtikrinti, kad parduodamos sėklos atitiks tiesioginę jų paskirtį ir aprašymus. Atsakovė skelbė, kad parduodamos sėklos yra hibridinės, jų derlingumas sudaro 3–4 t/ha. Paaiškėjo, kad ir kitiems ūkininkams susiklostė panaši situacija su nupirktomis iš atsakovės rapsų sėklomis „Jura“ ir „Katia“. Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, atsakovės parduotos sėklos nėra hibridinės, o vasarinių rapsų sėklų deriniai. Taigi atsakovė teikė ieškovui ir kitiems pirkėjams klaidingą informaciją, be to, jam buvo pateikti tikrovės neatitinkantys sėklų sertifikatai. Ieškovas nurodė, kad jo nuostolius sudaro negautas rapsų derlius, kokio jis tikėjosi ir kokį nurodė atsakovė, parduodama jam rapsų sėklų. Jo negautos pajamos sudaro 118 430,52 Lt, o tiesioginės išlaidos (netinkamos sėklų įsigijimo išlaidos) – 19 350 Lt, bendra nuostolių suma sudaro 137 780,52 Lt. Ieškovas atliko 40 118,59 Lt vienašališką įskaitymą, todėl jam priteistinų nuostolių suma sudaro 97 661,93 Lt.

7Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 40 118,59 Lt skolą, 591,57 Lt delspinigių ir 1603,91 Lt palūkanų, taip pat 8,06 proc. procesinių palūkanų. Atsakovė nurodė, kad ieškovas neatsiskaitė už jam parduotas prekes ir yra skolingas 40 118,59 Lt.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovo J. D. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovo J. D. naudai iš atsakovės UAB „Agrimatco Vilnius“ 82 668 Lt (23 942,31 Eur) nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovės UAB „Agrimatco Vilnius“ priešieškinį tenkino: priteisė iš ieškovo J. D. atsakovei UAB „Agrimaco Vilnius“ 40 118,59 Lt (11 619,14 Eur) skolą, 591,57 Lt (171,33 Eur) delspinigių, 1603,91 Lt (464,52 Eur) palūkanų, 8,06 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovas – nupirkti suderinto asortimento prekes ir sumokėti už jas nustatytą kainą. Sutartimi šalys susitarė dėl bendrųjų prekių pirkimo–pardavimo sąlygų bei būdų ir tai buvo daugkartinio prekių pirkimo ir pardavimo pagrindas (Sutarties 1.3. punktas). Be to, šalys susitarė, kad prekių kokybė turi atitikti gamintojo išduotuose kokybės dokumentuose nurodytus reikalavimus bei įprastai tokioms prekėms keliamus reikalavimus; prekių perdavimas–priėmimas įforminamas pasirašant PVM sąskaitą faktūra, krovinio važtaraštį ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad prekes pirkėjas gavo, prekių kokybę ir kiekį pirkėjas privalo patikrinti atsiimdamas prekes iš pardavėjo sandėlio, vėliau už prekių kokybę ir kiekį atsako tik pirkėjas; jei prekės pristatomos pardavėjo ar trečiųjų asmenų pirkėjui, prekių kiekis ir kokybė tikrinami tuoj pat jas pristačius, o priėmus prekes į savo sandėlį už prekes atsako tik pirkėjas; pardavėjas neatsako už prekių trūkumą ar kokybės neatitikimus, jei pirkėjas nesilaikė sutartyje nustatytos prekių priėmimo tvarkos. Ieškovas pagal 2011 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą įsigijo rapsų sėklas „Katia“ F1 už 14 800 Lt, pagal 2011 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą faktūrą – rapsų sėklas „Jura“ už 6573,02 Lt. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2011 m. rugpjūčio 18 d. aktu nustatė, kad „Katia“ veislės rapsai suformavo tik 30–40 proc. normalių ankštarų (91,06 ha); „Jura“ veislės rapsai (32,76 ha) išsivysčiusios ankštaros 60–70 proc. Teismas sprendė, kad buvo negauta daugiau nei 50 proc. turėto gauti derliaus. 2011 m. rugpjūčio 17 d., 2012 m. sausio 2 d. pretenzijomis ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti paaiškinimus, kodėl nesivysto dalis ankštarų ir rapsai augina tik savo augalo masę, bei prašydamas atlyginti 209 083,50 Lt nuostolių. Atsakovė ieškovo pretenzijų netenkino. UAB „Agrimatco“ interneto puslapyje nurodoma, kad sėklos „Katia“ hibridinės, pasižymi ypač dideliu derlingumu, o „Jura“ veislė gali duoti 3–4 tonas derliaus. Ant sėklų maišų buvo pateikiama prieštaringa ir klaidinanti informacija. Tai, kad informacija etiketėje ir ant pakuotės yra skirtinga, patvirtina ir ekspertizės išvada: pačioje etiketėje prancūzų kalba užrašyta, kad tai veislių deriniai, o ant pakuotės įvairiomis kalbomis, įskaitant rusų, kurią ieškovas supranta, parašyta, kad tai hibridinė vasarinių rapsų sėkla. Ekspertės nurodė, kad šios sėklos hibridais vadinti negalima, nes tai sėklų deriniai. Be to, ieškovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta „rapsai Katia F1“, ekspertės nurodo, kad „santrumpa F1 reiškia, kad tai yra pirmos kartos fertili hibridinė augalo sėkla, gauta sukryžminus genetiškai skirtingus augalų individus“. Teismas nurodė, kad ieškovui parduotos „Jura“ ir „Katia“ sėklos yra veislių deriniai, o ne hibridinės veislės, todėl toks žymėjimas sąskaitoje faktūroje yra neteisingas. Ieškovo teigimu, jis užsakė ir pirko būtent hibridinę sėklą, įvertinęs viešą ir atsakovės atstovo pateiktą informaciją, tikėdamasis gauti gerokai didesnį derlių (ekspertizės išvadoje nurodyta, kad hibridinė veislė turėtų subrandinti mažiausiai 10 proc. didesnį derlių, nei tradicinė rapsų veislė) ir sumokėdamas didesnę kainą. Ieškovas nebūtų pirkęs sėklos, jeigu būtų žinojęs, kad perka sėklų derinį, kuris yra rizikingesnis, nei tradicinės veislės (ekspertizės išvadoje nurodyta, kad sėklų derinys yra rizikingesnė sėkla, nei hibridas). Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad ieškovui buvo svarbu nusipirkti būtent hibridinę sėklą, o pardavėja užtikrino, kad ji parduoda hibridinę sėklą. Teismas konstatavo, kad rapsų hibridinės sėklos yra gerokai pranašesnės negu sėklų deriniai, sudaryti iš sterilaus hibrido ir apdulkintojo (linijinė veislė), iš hibridinės sėklos gaunamas didesnis derlius, nes hibridinė rapso sėkla savidulkė. Ekspertai nenustatė, kad ieškovas, augindamas rapsus iš atsakovės nupirktų rapso sėklų, netinkamai prižiūrėjo, tręšė pasėlius ir t. t. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teisingai nurodo, jog maišų etiketės neatitinka 2000 m. gruodžio 29 d. žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 381 11.8.1. punkto reikalavimų, kuriuose nustatyta, kad sertifikuotas veislių derinys ženklinamas mėlynos spalvos su įstriža linija etikete, o šiuo atveju etiketė buvo mėlyna; etiketėse nenurodytas komponentų santykis, nors tai privaloma nurodyti pagal minėto įsakymo 4 priedo 1.4.6 punktą. Taigi pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus laikytina, kad ženklinimas yra neteisingas ir klaidinantis, nors pagal Prancūzijos Respublikos kontrolės ir sertifikavimo tarnybos (toliau – GNIS) atsakymą vasarinių rapsų sėklų deriniai „Katia“ ir „Jura“ yra registruoti kataloge ir gali būti tiekiami rinkai. GNIS pažymėjo, kad veislių derinių pakuotės yra paženklintos galiojančiomis etiketėmis, nes GNIS išdavė leidimą kompanijai ženklinti sėklos fasuotes Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) mėlynos spalvos etiketėmis be žalios linijos su sąlyga, kad etiketėje bus įrašas „veislių derinys“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikoje veikia joje priimti teisės aktai. Be to, 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvoje 2002/57/EB (toliau – ir Direktyva) dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla nurodyta, kad, stiprinant vidaus rinką, Bendrijos schema turėtų apimti skirtos sėklos gamybą ir prekybą Bendrijoje bei neturėtų valstybėms narėms suteikti galimybių vienašališkai nukrypti nuo šios schemos ir tokiu būdu trukdyti laisvam sėklos judėjimui Bendrijoje. Direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodyta, kad veislės cenozės (veislių derinio) sertifikuota sėkla ženklinama mėlynos spalvos su įstriža žalia linija etikete. Direktyvos IV priedo 12 dalies a) punkte nurodoma, kad etiketėje turi būti nurodytas įvairių veislės komponentų svorio procentas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jokių išlygų, susijusių su sėklos ženklinimu, valstybės narėms nėra nustatyta, Valstybinės augalininkystės tarnybos išvadą vertino kritiškai. Pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. A1-8 „Dėl ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sertifikatų išdavimo ir numerių etiketėms suteikimo procedūros aprašo patvirtinimo“ 4 punktą šias sėklas sertifikuoti turi teisę tik oficiali kiekvienoje valstybėje paskirta institucija. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 381 „Dėl privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 59.4. punktą etiketėje turi būti nurodoma institucija, atsakinga už sėklos sertifikavimą. Prie ieškinio pateiktoje (priedas Nr. 6) rapsų veislės „Jura“ etiketėje aiškiai nurodyta, kad tokia institucija yra S.O.C. FRANCE. Trečiasis asmuo pateikė sertifikatus, išrašytus S.O.C. FRANCE, šiuose sertifikatuose nurodyti ir kartu prie sertifikato pridėti atliktus tyrimus pagrindžiantys dokumentai nesutampa, t. y. juose skiriasi rapsų „Jura“ ir „Katia“ sudedamųjų dalių siuntų numeriai, sertifikatai išrašyti ankstesne data, nei atlikti šios siuntos sudedamųjų dalių tyrimai, pridėti tyrimų rezultatai yra imti iš įmonės „Arterris“, sertifikatai skirti Latvijai. Teismas nurodė, kad iš vieno hektaro derliaus buvo planuojama gauti apie 3 tonas, tačiau buvo gauta tik 1,9 tonos. Teismo vertinimu, šis lūkestis yra normalus ir realus, nes pačios atsakovės pateiktuose kelių ūkininkų paaiškinimuose nurodoma, kad vidutiniškai buvo gauta apie 3 tonas derliaus, be to, Valstybinės augalininkystės tarnybos ir antstolės aktai patvirtina šio planuoto derliaus realumą (derliaus būtų gauta daugiau kaip 3 tonos iš hektaro, jeigu visos ankštaros būtų užmezgusios sėklas). Teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė pateikiant ne to asortimento sėklą (ne hibridinę sėklą, o veislų derinį, sudarytą iš 20 proc. apdulkintojo ir 80 proc. sterilios veislės, todėl yra didelė neapdulkinimo rizika, dėl to nesivysto ankštaros ir atitinkamai gaunamas mažesnis derlius). Atsakovė, neatlikusi tyrimų, ar sėkla tinkama auginti Lietuvos sąlygomis, prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių (ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nebuvo kreiptasi dėl ginčo sėklos tyrimo į mokslines institucijas ar kitas institucijas); ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nėra informacijos apie derinių naudojimą Lietuvoje komerciniams tikslams, tai patvirtina, jog sėkla nėra žinoma Lietuvoje, nėra jokių konkrečių rekomendacijų dėl jos auginimo ir atsakovė, parduodama tokią sėklą, prisiima riziką dėl neigiamų pasekmių. Ekspertės nurodė, kad, remiantis augalų auginimo arealų nustatymo duomenimis, Joniškio r. dirvos yra tinkamos vasariniams rapsams auginti ir Joniškio r. yra vienas iš rapsų auginimo lyderių Lietuvoje, be to, nurodė, kad tikėtina, jog ieškovas vasarinius rapsus „Jura“ ir „Katia“ pasėjo minimaliu rekomenduojamu tankumu, tikėtina, kad ūkininko J. D. ūkyje vasarinių rapsų „Katia“ ir „Jura“ tręšimo azoto trąšomis bei mikroelementinėmis trąšomis lygis buvo labai aukštas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pardavė ne to asortimento sėklas (ne hibridinę sėklą, o veislų derinį, sudarytą iš 20 proc. apdulkintojo ir 80 proc. sterilios veislės), kurios yra rizikingos ir jų derlingumas priklauso nuo sinchroninio apdulkintojo ir sterilaus augalo žydėjimo vienu metu, nes žydėjimas ne vienu metu lemia tai, kad sėklos neužmezgamos. Teismas pažymėjo, kad sėklos buvo tinkamos kokybės. Teismas nurodė, kad ieškovo nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų, šiai pardavus netinkamą asortimentą ir neinformavus, kad parduoda sėklų derinį, kurį reikia auginti naudojant papildomą apdulkinimą. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies (60 proc.). Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra įrodymų, jog atsakovė pardavė ieškovui netinkamos kokybės sėklų (dėl jų sudygimo ir vystymosi iki ankštarų susiformavimo jokių pretenzijų nebuvo reiškiama), o mažesnį derlių ieškovas gavo dėl to, kad jis pasėjo, būdamas atsakovės suklaidintas, ne hibridinius rapsus, o rapsų sėklų mišinį, todėl, susiklosčius ne visai palankioms sąlygoms, buvo gautas mažesnis derlius; kad ieškovas iš atsakovės tų pačių rapsų sėklų pirko ir augino ne vieną sezoną, 2010 metais ieškovas iš atsakovės taip pat įsigijo rapsų sėklų „Jura“, jas augino ir gavo derlių, tada atsakovei jokių pretenzijų dėl rapsų sėklų nereiškė; ieškovas, kaip profesionalus ūkininkas, galėjo labiau pasidomėti, kokia jam sėkla parduodama, o neapsiriboti vien tik klaidinančiais įrašais ant sėklų maišų, pirkimo–pardavimo dokumentuose, sąskaitose, tuo labiau kad, kaip nustatyta, sėklos maišuose buvo skirtingų spalvų, tad turėjo jam sukelti įtarimų dėl perkamų rapso sėklų rūšies. Be to, informacija apie užsėtą plotą ir gautą derlių pagrįsta tik ieškovo duomenimis, ieškovas nekvietė atsakovės ir trečiojo asmens atstovų, kad jie fiksuotų šiuos duomenis. Teismas nurodė, kad įskaitymą galima taikyti esant tokioms sąlygoms: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, vienarūšiai, abu reikalavimai turi galioti, būti vykdytini ir apibrėžti. Teismas sprendė, kad visų šių išvardytų sąlygų nebuvo. Teismas nustatė, kad ieškovas liko skolingas atsakovei 40 118,59 Lt už sėklas ir trąšas, ir sprendė, kad ši suma priteistina atsakovei.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo J. D. ir atsakovės UAB „Agrimatco Vilnius“ apeliacinius skundus, 2015 m. sausio 14 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą: ieškovo J. D. ieškinį atmetė, atsakovės UAB „Agrimatco Vilnius“ priešieškinį tenkino iš dalies – iš ieškovo J. D. atsakovei UAB „Agrimaco Vilnius“ priteisė 11 619,15 Eur skolą, 146,30 Eur delspinigių, 464,52 Eur palūkanų ir 8,06 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl to, kad atsakovė ieškovui tariamai pardavė ne tos rūšies vasarinių rapsų sėklų, t. y. veislių derinį vietoj hibrido. Teisėjų kolegija iš teismo paskirtų ekspertų išvadų nustatė, kad paprastai aliejinių rapsų rinka dalijama į linijines sėklas ir hibridus, tačiau galimos ir trys kategorijos: linijinės sėklos, hibridai ir veislių deriniai (hibridų ir linijinių sėklų deriniai ir skirtingų hibridų deriniai). Byloje nustatyta, kad ieškovas iš atsakovės įsigijo veislių derinį. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys atskirai raštu nesusitarė dėl būtent 100 proc. hibridinės sėklos pardavimo, todėl apie atitinkamo susitarimo tarp šalių buvimą ar nebuvimą, taip pat atsakovės žinojimą apie konkrečius ieškovo poreikius sprendė pagal šalių nurodytas sandorio sudarymo aplinkybes. Ieškovas teigė, kad atsakovės pateikta informacija interneto puslapyje, nuoroda PVM sąskaitose faktūrose bei ant pakuočių ir etikečių buvo klaidinanti. Ieškovas manė įsigyjantis rapsų hibridą, dėl to turėjo lūkesčių gauti atitinkamą derlių. Teisėjų kolegija nurodė, kad hibrido sąvokos apibrėžimas galiojančiuose teisės aktuose nepateiktas, todėl šią sąvoką vertino taip, kaip atsakovės interneto puslapyje pateikiamą informaciją suprastų ūkininkas, kuris yra verslininkas. Atsakovės interneto puslapyje apie ieškovo įsigytas sėklas „Katia“ skelbiama, kad tai – vasarinių rapsų hibridas, jis pasižymi didele dygimo energija, jo labai didelis derlingumo potencialas, didesnis atsparumas ligoms, lyginant su tokio tipo hibridais, gera aliejaus išeiga, nurodytos agronominės rekomendacijos ir rekomenduojamos pagrindinių trąšų normos. Teisėjų kolegija nurodė, kad nors skelbiama, jog sėklos „Katia“ yra vasarinių rapsų hibridas, tačiau nėra pažymėta, kad tai būtent 100 proc. hibridas. Atsakovės interneto puslapyje pateikta bendro pobūdžio informacija, apibūdinanti sėklos rūšį. Teisėjų kolegija sutiko, kad ji nėra tiksli, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad 80 proc. „Katia“ sėklų sudaro būtent hibridas, sprendė, kad ji negali būti prilyginta visiškai neteisingai informacijai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad prie sėklų „Jura“ nuorodos apie tai, jog sėkla yra hibridinė, nėra, „Jura“ sėkla nurodyta tik kaip vasarinis rapsas, ir sprendė, kad ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, jog, įsigydamas sėklų „Jura“, siekė ir manė įsigyjąs vasarinių rapsų sėklų hibridą. Teisėjų kolegija nurodė, kad 2011 m. balandžio 12 d. sąskaitoje faktūroje esantis žymėjimas F1 yra klaidingas, nes žymi hibridinę veislę, o vasarinių rapsų veislių „Jura“ ir „Katia“ hibridais vadinti negalima. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien klaidinga nuoroda „F1“, atsižvelgiant į specialiųjų žinių jos suvokimui reikalaujantį šios nuorodos pobūdį, nėra pakankamas įrodymas spręsti, jog šalys susitarė dėl 100 proc. hibridinės sėklos pirkimo ir pardavimo. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, todėl vien iš jos spręsti apie šalių susitarimo turinį nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo lūkestis gauti tokį patį derlių, kuris nurodytas atsakovės interneto svetainėje, nėra realus, nes akivaizdu, jog toks derlius gali būti pasiekiamas egzistuojant idealioms auginimo sąlygoms bei nurodomas tik kaip potencialus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys susitarė būtent dėl 100 proc. hibridinės sėklos pardavimo ir kad būtent tokie ieškovo poreikiai turėjo būti žinomi atsakovei sutarties sudarymo metu, laikė, kad atsakovė nepažeidė reikalavimo perduoti ieškovui šalių suderinto asortimento prekes. Ieškovo teigimu, atsakovės parduotų sėklų etikečių žymėjimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Direktyvos 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla 12 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad veislės cenozės sertifikuota sėkla ženklinama mėlynos spalvos su įstriža žalia linija etikete. Ieškovo įsigytos sėklos sertifikuotos Prancūzijos oficialios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos (S.O.C. FRANCE). Iš Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m. vasario 14 d. išvados matyti, kad ji kreipėsi į Prancūzijos Respublikos oficialią kontrolės ir sertifikavimo tarnybą, iš šios buvo gautas patvirtinimas, kad ji išdavė leidimą ženklinti sėklos fasuotes Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) mėlynos spalvos etiketėmis be žalios linijos su sąlyga, kad etiketėje bus įrašas „veislių derinys“. Nuoroda „veislių derinys“ prancūzų kalba sėklų „Jura“ ir „Katia“ etiketėse yra. Europos Bendrijoje egzistuojant bendrai sėklos sertifikavimo schemai ir laisvam prekių judėjimui, teigtina, kad tinkamai kitoje valstybėje narėje (Prancūzijoje) paženklinta sėkla galėjo būti tiekiama Lietuvos Respublikos rinkai ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovės parduotos sėklos etiketės neatitiko joms keliamų reikalavimų. Direktyvos IV priedo A dalies aa papunktyje pažymima, kad reikalavimas nurodyti įvairių veislės komponentų svorio procentą gali būti netaikomas ir pakanka nurodyti veislės cenozės pavadinimą, jei pirkėjo prašymu raštu pranešamas ir oficialiai užregistruojamas svorio procentas. Analogiška nuostata įtvirtinta Aprašo 4 priedo 1.4.6 punkte. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovas reikalavo, o atsakovė atsisakė pateikti oficialius įrašus, patvirtinančius veislių kiekio procentinę išraišką, nėra. Teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė, ar atsakovė tokius dokumentus turėjo ar ne, nėra teisiškai reikšminga. Direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad etiketėse turi būti naudojama viena iš oficialių Bendrijos kalbų, taigi etiketėje vartojant prancūzų kalbą teisės aktų reikalavimai pažeisti taip pat nebuvo. Teisėjų kolegija nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų dėl asortimento. Teisėjų kolegija nurodė, kad net teigiant, jog 100 proc. hibridinės sėklos potencialiai yra derlingesnės, tai savaime nereiškia, kad toks potencialas bus pasiektas nepriklausomai kitų objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad ekspertų išvadose nurodyta, jog vien rapsų veislė ar sėklos kokybė negali tiesiogiai nulemti prikulto derliaus kiekio. Aplinkybių, kad jeigu būtų įsigijęs 100 proc. hibridinės sėklos, būtų užauginęs būtent tokį derlių, kokį įsivaizdavo, o būtent tik dėl to, kad įsigijo veislių derinius, negavo planuoto derliaus, ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovės parduotų sėklų atitiktis keliamiems kokybės reikalavimams patvirtinta oficialios institucijos išduotais dokumentais. Byloje esančių duomenų neatitikimai neleidžia daryti išvados, kad atsakovės parduodamos sėklos buvo nesertifikuotos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuostolių atsiradimo faktas priežastiniu ryšiu nesusijęs su minėtais neatitikimais, nes sertifikato (ne)buvimas savaime nėra vienintelis ir nepaneigiamas įrodymas, galintis patvirtinti (ne)tinkamos kokybės faktą absoliučiai visais atvejais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad žemės ūkio veikla yra rizikinga veiklos sritis, o derliaus kiekis priklauso ne tik nuo sėklos rūšies ir kokybės, bet ir nuo kitų subjektyvių ir objektyvių veiksnių – paties ieškovo veiklos (auginimo ir derliaus nuėmimo technologijos), gamtos sąlygų ir pan., tą patvirtina ekspertų išvados. Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė pardavė ieškovui netinkamos kokybės prekę, taip pažeisdama savo, kaip pardavėjos, sutartinius įsipareigojimus.

11Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovę ir skolos įskaitymas negalimas, todėl iš ieškovo pagrįstai priteista 40 118,59 Lt (11 619,15 Eur) skola.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas J. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, paliekant galioti Vilniaus mieto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 82 668 Lt (23 942,31 Eur) nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2480,09 Lt (718,28 Eur) žyminio mokesčio, 900,84 Lt (260,90 Eur) už ekspertizės atlikimą; patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą pripažinti teisėtu 11 619,15 Eur įskaitymą bei atmesti atsakovės priešieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir priteisti iš atsakovės ieškovui 19 349,19 Eur, kuriuos jis sumokėjo atsakovei vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, bei 26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Ieškovui nebuvo atskleista informacija, kad įsigyjamas veislių derinys, kurio 80 proc. sudaro sterilus hibridas, kuriam reikalingas apdulkintojas, o ne hibridas (hibridas yra fertilus ir pats apsivaisina). Aplinkybė, kad ginčo sėklą sudaro 80 proc. sterilaus hibrido, paaiškėjo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į Valstybinę augalininkystės tarnybą, pastebėjęs, kad augalų ankštaros nesivysto. Jeigu atsakovė būtų pateikusi teisingą, o ne klaidinančią informaciją apie ginčo sėklą, ieškovas nebūtų pirkęs ginčo sėklos, nes pageidavo įsigyti nerizikingą sėklos hibridą, kuri yra savidulkė ir kuriai nereikalingi papildomi apdulkintojai. Ekspertizės išvadose nurodyta, kad ginčo sėklos vadinti hibridais negalima, nes tai yra sėklų deriniai, sudaryti iš sterilaus hibrido ir apdulkintojo, ir kad rapsų vasarinių veislių derinių auginimas pagal įprastai taikomą agrotechniką yra labiau rizikingas nei hibridinių veislių auginimas, nes veislių derinio derlius priklauso ne tik nuo veiksnių, lemiančių hibridinių veislių auginimą, bet ir nuo to, ar sterilus hibridas ir apdulkintojas pražydės vienu metu, ar įvyks sterilaus augalo apvaisinimas ir sėklų užmezgimas. Apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti iš šių aplinkybių, pvz., reklamos, siūlomų daiktų pavyzdžių, prekių aprašymų, katalogų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB NTA „Realus pasiūlymas“ v. UAB „Mega Property“, bylos Nr. 3K-3-531/2011). Atsakovės interneto puslapyje nurodoma, kad vasarinio rapso sėklos „Katia“ yra hibridinės, pasižymi ypač dideliu derlingumu, o „Jura“ veislė gali duoti 3–4 tonas derliaus. Ant ginčo sėklų „Katia“ ir „Jura“ maišų (pakuočių) įvairiomis kalbomis, įskaitant rusų ir anglų kalbas, užrašyta, kad tai hibridinė vasarinio rapso sėkla. Tik prancūzų kalba, kurios ieškovas nesupranta, nurodyta, kad tai veislių derinys. Pažymėtina, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus sėklos buvo paženklintos ne kaip veislių derinys (mėlyna etikete su žalia įstriža linija), o kaip hibridinė sėkla (mėlyna etikete), be to, etiketėse nebuvo nurodyta veislių, sudarančių sertifikuotą veislių derinį, procentinė svorio išraiška. Be to, sąskaitoje faktūroje esanti nuoroda F1 (pirmos kartos fertili hibridinė augalo sėkla). Visi šie įrodymai patvirtina šalių susitarimą dėl hibridinės sėklos pirkimo ir pardavimo. Teismas, spręsdamas, kad šalys nesusitarė dėl hibridinės sėklos pardavimo, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo.

152. Teismas netaikė CK 1.5, 6.158, 6.200 straipsnių, padarė nepagrįstas išvadas dėl pirkėjo atidumo. Teismas nurodė, kad verslininkas, žinodamas versle naudojamas taktikas bei metodus, visais atvejais privalo elgtis itin apdairiai ir rūpestingai, tikrinti su preke susijusią informaciją. Kasatoriaus nuomone, aplinkybės, kad atsakovė viešai teikė klaidinančią informaciją, ginčo sėklas žymėjo klaidingai, nepateikė sertifikato kilus ginčui, sąskaitoje faktūroje nurodė neteisingą žymėjimą, rodo, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai (CK 1.5, 6.158, 6.200 straipsniai). Jeigu atsakovė būtų elgusis sąžiningai ir nurodžiusi, kad parduoda veislių derinį, kuris yra rizikingesnis, nei hibridinė sėkla, ieškovas nebūtų pirkęs ginčo sėklos. Ieškovas, kaip pirkėjas, buvo pakankamai atidus, o atsakovė, kaip profesionali pardavėja, kuriai taikomi aukštesni atidumo, profesionalumo standartai, pažeidė savo pareigą suteikti teisingą informaciją apie prekę.

163. Teismas neargumentavo savo išvados, kad ieškovas nepateikė pretenzijų atsakovei per protingą terminą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas), ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, jog protingas terminas, per kurį pirkėjas turi informuoti pardavėją apie daikto neatitikimus, yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo objektas yra specifinis – sėkla, kurios neatitiktis asortimentui ir nekokybiškumas paaiškėjo tada, kai ji jau buvo pasėta ir augalai nemezgė vaisių. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, kad daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009).

174. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 patvirtinto Privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimo aprašo 11.8.1 punktą ir Tarybos direktyvos 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla 2 straipsnio 1 dalies a punktą ginčo sėkla turėjo būti paženklinta mėlynos spalvos su įstriža linija etikete. Išimtis galima tik mažoms pakuotėms. Pažymėtina, kad pakuotės yra 500 gramų (šiuo atveju pakuotės buvo keleto kilogramų) ir aliejinių augalų atveju taikomos tik rapsiukams. Tarybos direktyvoje 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla nurodyta, kad, stiprinant vidaus rinką, Bendrijos schema turėtų apimti parduoti skirtos sėklos gamybą ir prekybą Bendrijoje bei neturėtų valstybėms narėms suteikti galimybių vienašališkai nukrypti nuo šios schemos ir tokiu būdu trukdyti laisvam sėklos judėjimui Bendrijoje. Taigi, kitoks, nei teisės aktais nustatytas sėklų ženklinimais, egzistuojant laisvam prekių judėjimui ir bendroms taisyklėms, yra ne tik klaidinantis, bet ir prieštaraujantis teisės normoms. Be to, vadovaujantis Tarybos direktyvos 2002/57/EB IV priedo A dalies aa papunkčiu, reikalavimas nurodyti įvairių veislės komponentų svorio procentą gali būti netaikomas ir pakanka nurodyti veislės cianozės (derinio) pavadinimą, jeigu pirkėjo prašymu raštu pranešamas ir oficialiai užregistruojamas svorio procentas. Pirkėjui tokie įrašai pateikti nebuvo.

185. Kasatoriaus nuomone, ginčo sėklos kokybė nebuvo įrodyta sertifikatais, kaip to reikalauja teisės aktai. Remiantis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. įsakymu Nr. Al-8 „Dėl ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sertifikatų išdavimo ir numerių etiketėms suteikimo procedūros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 „Dėl privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ginčo sėkla turėjo būti sertifikuota S.O.C. FRANCE. Atsakovė nepateikė oficialios institucijos sertifikatų ieškovui nei parduodama sėklą, nei ieškovui pareiškus pretenzijas, nei pateikdama atsiliepimą. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė pardavinėjo sėklą, neturėdama oficialaus sertifikato. Trečiasis asmuo pateikė sertifikatus, išrašytus S.O.C. FRANCE, tačiau juose nurodyti ir kartu prie sertifikato pridėti atliktus tyrimus pagrindžiantys dokumentai nesutampa, t. y. juose skiriasi rapso „Jura“ ir „Katia“ sudedamųjų dalų siuntų numeriai, sertifikatai išrašyti ankstesne data, nei atlikti šios siuntos sudedamųjų dalių tyrimai, pridėti tyrimų rezultatai yra imti iš įmonės „Arterris“, kuri apskritai neturi jokio ryšio su byla.

196. Teismas, pažeisdamas CPK 49 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnį, savo iniciatyva įtraukė į civilinę bylą pagal D. D. ieškinį Valstybinę augalininkystės tarnybą, todėl ši išvada nėra leistinas įrodymas. Tarnyba išvadoje nurodė, kad ginčo sėkla turi būti žymima mėlyna etikete su įstriža linija, ir teigė, kad GNIS išdavė leidimą ženklinti mėlyna etikete. Pažymėtina, kad ši išvada prieštarauja nurodytiems Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktams, be to, Valstybinė augalininkystės tarnyba nepateikė jokių GNIS leidimą patvirtinančių dokumentų.

207. Ieškovo nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų – netinkamo asortimento ir neinformavimo, kad parduoda sėklų derinį, kurį reikia auginti naudojant papildomą apdulkinimą ir kuri yra rizikingesnė, nei hibridinė sėkla; be to, atsakovė neįrodė sėklos kokybės tinkamu sertifikatu. Taigi, ieškovas, kaip pirkėjas, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kaip pardavėjos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Detalita“ v. UAB „ARDS“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2011; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; kt.)

218. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovės naudai įsiskolinimo sumą, neatsižvelgė į faktą, kad įskaitymo atlikimo metu ginčo tarp šalių teisme nebuvo. Atsakovė į teismą nesikreipė ir 2012 m. sausio 11 d. įskaitymo neginčijo, ginčas teisme atsirado ne atsakovės, o ieškovo iniciatyva dėl visai kitų reikalavimų, t. y. ieškovas 2012 m. vasario 15 d. pareiškė ieškinį dėl likusios dalies nuostolių, atlikus įskaitymą, priteisimo. Įskaitymas atliktas teisėtai ir jam negali būti taikoma CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

231. Šalys nebuvo susitarusios dėl būtent 100 proc. hibridinės rapsų sėklos įsigijimo. Šį faktą pagrindžia tokios aplinkybės: šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovas iš atsakovės 2010 metais įsigijo rapsų sėklų „Jura“, jas augino, gavo derlių ir pretenzijų nereiškė. Tarp rapsų 100 proc. hibrido sėklų ir veislių derinio (kompozicinio hibrido) sėklų egzistuoja esminis skiriamasis spalvinis požymis – 100 proc. rapsų hibrido sėklos yra vienspalvės, o rapsų veislių derinio sėklos visuomet yra dviejų spalvų (nes sėklos sudėtiniai elementai beicuojami skirtingų spalvų beicais) ir tai galima pamatyti atidarius kiekvieną sėklų pakuotę. Taigi, ieškovui (ūkininkui profesionalui) vizualiai buvo įmanoma atskirti rapsų veislių derinio (kompozicinio hibrido) sėklas nuo 100 proc. hibrido sėklų ir ieškovas žinojo, kad įsigyja būtent veislių derinio sėklų. Atsakovės interneto tinklalapyje sėklos „Katia“ nurodytos kaip vasarinių rapsų hibridas, tačiau nėra pažymėta, kad tai būtent 100 proc. hibridas; sėkla „Jura“ nurodyta tik kaip vasarinis rapsas. Atsižvelgiant į tai, kad sėklos „Jura“ atsakovės interneto tinklalapyje nenurodytos kaip hibridas, ieškovo, vienu metu įsigijusio iš atsakovės abi nurodytas sėklų rūšis, tvirtinimas, kad jis siekė įsigyti būtent ir tik 100 proc. hibridinę sėklą, remdamasis atsakovės interneto tinklalapyje pateikta informacija, negali būti pripažintas nuosekliu. Teisės aktuose nėra nustatyti reikalavimai dėl sėklų pakuotės apipavidalinimo, todėl ant pakuotės atspausdinama informacija negali būti laikoma oficialia. Būtent sėklų pakuotės etiketėje bei sertifikate nurodomi oficialūs duomenys apie sėklą, kuriais turi būti vadovaujamasi. Rapsų sėklų pakuotės etiketėje bei sertifikate nurodoma, kad sėklos yra veislių derinys (kompozicinis hibridas). Sėklų gamintoja yra Prancūzijos įmonė, todėl pakuotės etikėje informacija yra pateikiama prancūzų kalba, t. y. viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų. Taigi, nei sėklos pakuotė, nei etiketės turinys ieškovo, t. y. ūkininko profesionalo, negalėjo suklaidinti dėl sėklos asortimento.

242. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punkte (kaip ir CK 6.331 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad prekių kiekį ir kokybę pirkėjas (ieškovas) privalo patikrinti prekių atsiėmimo iš atsakovės sandėlio metu, o nepareiškus pretenzijų, atsakomybė už prekių kokybę ir kiekį pereina ieškovui. Esant tam tikriems neaiškumams, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teigia, jog buvo suklaidintas, nes ant sėklų pakuotės apipavidalinimo ir ant etiketės buvo nurodyta skirtinga informacija, ieškovas privalėjo pateikti pardavėjai atitinkamą paklausimą. Atsakovė nei prekių perdavimo ieškovu metu, nei per protingą laikotarpį iš ieškovo negavo jokių pretenzijų ar kitokių užklausų, todėl laikytina, kad sėklų asortimentą ir kokybę ieškovas laikė tinkamais bei visą atsakomybę už prekių kokybę ir asortimentą prisiėmė sau.

253. Pažymėtina, kad joks teisės aktas konkrečiai neapibrėžia sąvokų „hibridas“ ar „hibridinės sėklos“ bei nenustato draudimo hibridu ar hibridinėmis sėklomis vadinti ir tas sėklas, į kurių sudėtį įeina itin didelis kiekis hibridinės sėklos (nagrinėjamu atveju – netgi 80 proc.). Ta aplinkybė, kad iš atsakovės parduotų rapsų sėklų galima gauti 3 t/ha ir didesnį derlių, yra įrodyta atsakovės pateiktais duomenimis apie kitų ūkininkų, auginusių analogiškus rapsus, derliaus rezultatus.

264. Valstybinės augalininkystės tarnybos išvada patvirtina, kad atsakovės ieškovui parduotų rapsų sėklų pakuočių etiketės atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad Direktyvos12 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, jog veislės cianozės sertifikuota sėkla ženklinama mėlynos spalvos su įstriža linija etikete. Būtina pabrėžti, jog to paties straipsnio 2 dalis leidžia valstybėms narėms numatyti atitinkamas išimtis jų teritorijoje uždarytoms mažoms pakuotėms. Ieškovas nepagrindė teiginio, kad mažomis pakuotėmis yra laikomos pakuotės iki 500 gramų. Direktyvos IV priedo A dalies aa papunktyje nurodyta, kad reikalavimas nurodyti įvairius veislės komponentus bei jų svorio procentą gali būti netaikomas ir pakanka nurodyti veislės cenozės pavadinimą, jei pirkėjo prašymu raštu pranešamas ir oficialiai užregistruojamas svorio procentas. Pabrėžtina, kad ieškovas neįrodė (neįrodinėjo), kad prekių įsigijimo metu prašė atsakovės pateikti oficialius įrašus, patvirtinančius veislių kiekio procentinę išraišką, ir kad atsakovė tokio reikalavimo neįvykdė.

275. Byloje yra pateikti ginčo sėklų sertifikatai. Prancūzijos įmonė „Arterris“ yra sėklų gamintojo (trečiojo asmens) atstovas sėklų sertifikavimo procese ir dėl šios priežasties yra nurodoma sertifikatuose. Prancūzijos įmonė „Arterris“ yra pateikusi paaiškinamąjį raštą, kuriame išdėstyta informacija apie rapsų sėklų partijų numerių formavimą (sudėtį) galutinai pašalino ieškovo keltas abejones dėl neva esamo atsakovės bei trečiojo asmens pateiktų rapsų sėklų sertifikatų neatitikimo. Pažymėtina, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba paėmė ginčo sėklos mėginius iš atsakovės ir 2012 m. sėklas pasėjo, išaugino ir nuėmė derlių bei pateikė išvadas, kad rapsų sėklos „Jura“ ir „Katia“ atitinka visus kokybės reikalavimus.

28Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Prancūzijos įmonė „EURALIS Semences SAS“ prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

291. Įrodymų, kad šalys tarėsi, jog atsakovė parduos 100 proc. rapsų hibrido sėklų, ieškovas nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys tarėsi dėl rapsų sėklos „Jura“ ir „Katia“, ji ieškovui ir buvo perduota. Vien skirtumai tarp hibridinės sėklos ir hibridinių sėklų derinio nepatvirtinta ieškovo teiginių, kad vien tai lemia sėklų nekokybiškumą. Būtina atkreipti dėmesį, kad visos vasarinių rapsų „Jura“ ir „Katia“ sėklų sudedamosios dalys yra įtrauktos į Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą. Kiekvienas veislių derinio komponentas turi kokybę patvirtinantį sėklos sertifikatą, o tai suponuoja, kad vasarinių rapsų sėklos „Jura“ ir „Katia“ yra tinkamos kokybės ir atsakovė Lietuvos Respublikoje jomis prekiavo teisėtai. Šias aplinkybes patvirtina ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 14 d. išvados. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip profesionalus ūkininkas, turėjo pareigą įsitikinti, kokią prekę įsigyja, ir jos asortimentą tikrinti įsigijimo metu, o ne po pusmečio, kai sėklos buvo pasėtos ir nebuvo gautas ieškovo pageidaujamas derlius.

302. Trečiojo asmens pagamintų rapsų sėklų etiketės atitiko Prancūzijos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą, kaip ir yra nurodyta Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m sausio 3 d. rašte Nr. 1S-3 bei 2014 m. vasario 14 d. išvadose. Pažymėtina, kad Prancūzijos Respublikos atsakinga institucija išdavė leidimą trečiajam asmeniui ženklinti sėklos fasuote Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) mėlynos spalvos etiketėmis be žalios linijos su sąlyga, kad etiketėje bus įrašas „veislių derinys“. Taigi Prancūzijos Respublikos atsakingai institucijai leidus prekiauti ginčo sėklomis ir patvirtinus šių sėklų etiketes, darytina išvada, kad sėklų etiketės atitiko Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

313. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m vasario 14 d. išvada yra oficialusis rašytinis įrodymas. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šioje išvadoje nurodytus teiginius.

324. Ieškovas neįrodė privalomos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės veiksmų neteisėtumo, todėl jo ieškinys atmestas pagrįstai. Ieškovas reikalaudamas nuostolių atlyginimo turėtų įrodyti, kad įsigijus 100 proc. hibridinių sėklų derlius būtų buvęs kitoks nei jo gautas ir kad toks derlius buvo gautas būtent dėl veislių derinio sėklų (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių įrodymų ieškovas nepateikė.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Dėl prekių asortimento

36Vienas iš pagrindų, kuriuo ieškovas grindė ieškinį, yra tas, kad atsakovė pardavė ne to asortimento prekę. CK 6.331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Asortimentas – tai daiktų apibūdinimas pagal rūšį, modelį, dydį, spalvą ar pagal kitokius požymius. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarkos, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti (CK 6.331 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti (CK 6.332 straipsnis), taip pat bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės nuostatose, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt.

37Ieškovas įrodinėjo, kad su atsakove susitarė įsigyti vasarinių rapsų hibrido sėklų, tačiau atsakovė pardavė veislių derinių sėklų, t.y. atsakovė pažeidė pareigą perduoti tinkamo asortimento daiktus. Teismai nustatė, kad šalys raštu nesusitarė dėl būtent 100 proc. hibrido sėklos pirkimo ir pardavimo, todėl apie atitinkamo susitarimo tarp šalių buvimą ar nebuvimą, taip pat atsakovės žinojimą apie konkrečius ieškovo poreikius sprendė pagal sandorio sudarymo aplinkybes.

38Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad paprastai aliejinių rapsų sėklos dalijamos į linijines sėklas ir hibridus, tačiau galimos ir trys kategorijos: linijinės sėklos, hibridai ir veislių deriniai (hibridų ir linijinių sėklų deriniai arba skirtingų hibridų deriniai). Ekspertai nustatė, kad ieškovas iš atsakovės įsigijo veislių derinius „Jura“ ir „Katia“, kuriuos sudarė 80 proc. sėkla sterilaus hibrido „Jura MS“ ir 20 proc. sėkla apdulkintojų, kurie priklauso linijinėms sėkloms. Atsakovės interneto puslapyje apie ieškovo įsigytas rapsų sėklas „Katia“ skelbiama, kad tai vasarinių rapsų hibridas, jis pasižymi didele dygimo energija, jo labai didelis derlingumo potencialas, didesnis atsparumas ligoms, lyginant su tokio tipo hibridais, gera aliejaus išeiga, nurodytos agronominės rekomendacijos ir rekomenduojamos pagrindinių trąšų normos. Atsakovės interneto puslapyje apie ieškovo įsigytas rapsų sėklas „Jura“ nėra nuorodos, kad sėkla yra hibridinė. „Jura“ sėkla nurodyta tik kaip vasarinis rapsas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas apsisprendė įsigyti sėklų „Jura“, neturėdamas informacijos, kad tai hibrido sėklos. Teismai nustatė, kad PVM sąskaitoje faktūroje, pagal kurią įsigyta sėklų „Katia“, esantis žymėjimas F1 reiškia hibridinę veislę, todėl negali būti naudojamas žymint veislių derinius. Iš to, kad šiam žymėjimui suprasti reikia specialiųjų žinių, kad PVM sąskaitoje faktūroje, pagal kurią įsigyta sėklų „Jura“, nėra nurodytas žymėjimas F1, galima daryti išvadą, kad šis įrodymas taip pat nepatvirtina ieškovo valios įsigyti būtent hibrido sėklų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas iš pradžių apžiūrėjo sėklų pakuotes ir būtent užrašai ant pakuočių lėmė jo apsisprendimą pirkti sėklas. Pažymėtina, kad ieškovas to ir neįrodinėjo.

39Ieškovas nurodė, kad apsisprendė įsigyti sėklas „Jura“ ir „Katia“ dėl informacijos apie šių sėklų savybes. Pažymėtina, kad ekspertai, atlikę teismo paskirtą ekspertizę, neišskyrė hibrido ir veislių derinio produktyvumo, aliejingumo, atsparumo ligoms, jautrumo oro sąlygoms skirtumų, pažymėdami, kad kiekviena individuali veislė (nesvarbu, ar hibridas, ar veislių derinys) turi savo pačios jai būdingas savybes pagal kiekvieną iš nurodytų parametrų. Kitaip sakant, ekspertai nenurodė, kad pagal kurį nors iš šių parametrų hibridai visais atvejais yra pranašesni už veislių derinius. Ekspertai tik pažymėjo, kad hibridai paprastai apie 10 proc. derlingesni negu linijinės veislės, tačiau tokio skirtumo tarp hibridų ir veislių derinių nenurodė. Teisėjų kolegijos nuomone, teismų byloje nustatytos aplinkybės, ieškovo procesiniai dokumentai patvirtina, kad ieškovo apsisprendimą pirkti sėklų „Katia“ ir „Jura“ lėmė gauta informacija apie konkrečiai šių veislių savybes, o ne faktas, ar šios veislės yra hibridinės, ar ne. Teismai nenustatė, kad „Jura“ ar „Katia“ veislės neturi tų savybių, kurios nurodytos atsakovės tinklalapyje.

40Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovės pateikta informacija interneto puslapyje, PVM sąskaitoje faktūroje ir ant pakuočių buvo klaidinanti; kad ieškovas, žinodamas, kad „Jura“ ir „Katia“ yra veislių deriniai, nebūtų jų pirkęs, nes veislių deriniai yra rizikingesni negu hibridai. Iš tiesų ekspertės I. B. ir N. B. nurodė, kad veislių hibridas yra rizikingesnis dėl to, kad derlius priklauso nuo to, ar sterilus hibridas ir apdulkintojas žydės vienu metu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į eksperto J.-L. D. (J.-L. D.) išvadą, kad veislių deriniai kuriami tokie, kad sutaptų žydėjimo laikotarpis, į Valstybinės augalininkystės tarnybos atliktus tyrimus, kurie nepatvirtino veislių derinių komponentų skirtingo žydėjimo laiko, į tai, kad aplinkybių dėl skirtingo jo pasodintų rapsų „Jura“ ir „Katia“ žydėjimo laiko nenurodė ir ieškovas, sprendžia, kad teiginys dėl didesnio veislių derinio rizikingumo nepatvirtintas bylos duomenimis.

41Teisėjų kolegija sutinka, kad informacija atsakovės tinklalapyje apie sėklas „Katia“, sėklų „Katia“ žymėjimas F1, nuorodos ant sėklų „Jura“ ir „Katia“ pakuočių skirtingomis kalbomis, tarp jų rusų, kad sėklos yra hibridinės, nėra tikslūs; kad vienintelė tiksli informacija, jog „Jura“ ir „Katia“ yra veislių derinai, yra informacija sėklų etiketėse prancūzų kalba, kurios ieškovas nesupranta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės būtų reikšmingos tik tokiu atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad ieškovas siekė įsigyti būtent hibridinę sėklą dėl tam tikrų savybių, būdingų tik šioms sėkloms, kurių neturi veislių deriniai; kad veislių deriniai, pasižymi tam tikra savybe, kurios neturi hibridai, dėl ko ieškovas, žinodamas, kad „Jura“ ir „Katia“ yra veislių deriniai, nebūtų sutikęs įsigyti šių sėklų. Kaip minėta, tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad iš ekspertų atsakymų galima spręsti, jog nėra skirtumo tarp hibrido ir veislių derinio auginimo technologijų, todėl ieškovo argumentai, kad jo nuostolius galėjo lemti netiksli informacija apie sėklų rūšį, taip pat atmestini.

42Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog šalys susitarė dėl 100 proc. hibridinės sėklos pirkimo ir pardavimo, kad atsakovė pardavė ne to asortimento prekę, ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas šias išvadas, rėmėsi įrodymų visuma ir juos vertindamas proceso teisės normų nepažeidė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).

43Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamų daiktų kokybę

44Kitas pagrindas, kuriuo ieškovas grindė ieškinį, yra tas, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės rapsų sėklas. Šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

45Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

46CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB NTA „Realus pasiūlymas“ v. UAB „Mega Property“, bylos Nr. 3K-3-531/2011).

47Vienas iš būdų įrodyti parduodamo daikto atitiktį teisės aktų reikalavimams yra pateikti tai patvirtinančius sertifikatus. Iš teisės aktų, reglamentuojančių rapsų sėklų sertifikavimą ir ženklinimą (2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla (toliau – Direktyva), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 patvirtintas Privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašas, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. A1-8 pavirtinas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sertifikatų išdavimo ir numerių etiketėms suteikimo procedūros aprašas), nuostatų darytina išvada, kad yra kelios rapsų sėklų sertifikavimo ir ženklinimo sistemos: 1) pagal ES taisykles ir standartus (Bendrijos schema) ir 2) pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos reikalavimus (OECD schema). OECD etiketėmis ženklinamos ir OECD sertifikatai išduodami sėklų siuntoms, skirtoms eksportui iš ES į trečiąsias šalis arba importui iš trečiųjų šalių į ES (Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. A1-8 pavirtinas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sertifikatų išdavimo ir numerių etiketėms suteikimo procedūros aprašas). Prekybai ES vidaus rinkoje yra skirta Bendrijos schema (Direktyva, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 patvirtintas Privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašas).

48Taigi reikalavimus prekybai rapsų sėklomis ES vidaus rinkoje nustato Direktyva, kuri reglamentuoja rapsų sėklų sertifikavimą ir ženklinimą pagal Bendrijos schemą. Direktyvos 1 straipsnis nustato, kad ši direktyva taikoma parduoti skirtos aliejinių ir pluoštinių augalų, skirtų žemės ūkio gamybai, o ne dekoratyviniams tikslams, sėklos auginimui ir jos pardavimui Bendrijoje. Ji netaikoma aliejinių ir pluoštinių augalų sėklai, kurią ketinama eksportuoti į trečiąsias šalis. Direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a) punkte, inter alia, įtvirtinta, kad valstybės narės reikalauja, jog elitinės sėklos, visų kategorijų sertifikuotos sėklos ir komercinės sėklos pakuotės: išorinėje pusėje būtų paženklintos oficialia etikete, kuri anksčiau nebuvo naudota ir kuri atitinka IV priede nurodytus reikalavimus, joje būtų pateikta informacija viena iš oficialių Bendrijos kalbų. Elitinė sėkla ženklinama baltos, sertifikuota elitinės sėklos pirmosios reprodukcijos sėkla – mėlynos, vėlesnių reprodukcijų sertifikuota sėkla – raudonos, o komercinė sėkla – rudos spalvos etikete. Veislės cenozės sertifikuota sėkla ženklinama mėlynos spalvos su įstriža žalia linija etikete. Direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali numatyti išimtis 1 daliai, taikomas jų teritorijoje uždarytoms mažoms pakuotėms. Atitinkamai Direktyvos IV priedo aa) punkte nustatyta, kad apie veislės cenozės sertifikuotą sėklą turi būti nurodoma informacija, numatyta a) punkte, tačiau vietoj veislės pavadinimo nurodomas veislės cenozės pavadinimas (žodžiai „veislės cenozė“ ir jos pavadinimas) bei įvairių veislės komponentų svorio procentas; pakanka nurodyti veislės cenozės pavadinimą, jei pirkėjo prašymu raštu pranešamas ir oficialiai užregistruojamas svorio procentas. Lietuvoje Direktyvos nuostatos įgyvendintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 patvirtintu Privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašu.

49Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija (kai ginčo rapsų sėklos yra užauginamos Prancūzijoje ir Ispanijoje, supakuojamos Prancūzijoje ir parduodamos Lietuvai) patenka į Direktyvos, pagal kurią taikoma Bendrijos schema, reguliavimo sritį. Prancūzija taip pat turėjo perkelti Direktyvos reikalavimus į savo nacionalinius teisės aktus. Prancūzijos teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvą ir reglamentuojančių rapsų sėklų sertifikavimą ir ženklinimą pagal Bendrijos schemą, turinys byloje nebuvo nustatinėjamas. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta ginčo rapso sėklų sertifikatų ar etikečių pagal Bendrijos schemą. Iš byloje pateiktų rapsų „Jura“ ir „Katia“ sėklų sertifikatų ir pakuočių etikečių akivaizdu, kad šios sėklos nebuvo sertifikuotos ir paženklintos pagal Bendrijos schemą, kad rapsams „Jura“ ir „Katia“ yra išduoti sertifikatai ir šių rapsų pakuotės paženklintos pagal OECD schemą. Tą patvirtina ir Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m. vasario 14 d. išvadoje nurodyta informacija, kad Prancūzijos Respublikos kontrolės ir sertifikavimo tarnyba išdavė leidimą kompanijai ženklinti sėklos fasuotes OECD mėlynos spalvos etiketėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad to, ar pateikti ginčo sėklų sertifikatai ir ženklinimas atitinka Prancūzijos teisės aktus, reglamentuojančius rapsų sėklų sertifikavimą ir ženklinimą pagal Bendrijos ir OECD schemas, bylą nagrinėję teismai netyrė. Teismai taip pat nevertino, ar Prancūzijos teisės aktai leidžia OECD schemą naudoti sėklų prekybai tarp ES valstybės narių; jei taip, ar tokios Prancūzijos teisės aktų nuostatos neprieštarauja Direktyvos tikslams ir nuostatoms. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo sėklos buvo sertifikuotos ir paženklintos laikantis teisės aktų reikalavimų, nes Prancūzijos teisės normų turinys byloje nebuvo nustatinėjamas.

50Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog rapsų sėklos buvo sertifikuotos ir paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus, todėl turėjo įrodyti sėklos kokybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, pateikdama įrodymus dėl kitų ūkininkų, iš atsakovės įsigijusių rapsų sėklų „Jura“ ir „Katia“ 2011 m. gauto derliaus, Valstybinės augalininkystės tarnybos 2012 m. spalio 22 d. raštą Nr. 1S-1656 ir 2012 m. spalio 9 d. raštą Nr. 1S-1588, patvirtinančius, kad atliktais tyrimais su sėklomis iš tų siuntų, iš kurių sėklų įsigijo ir ieškovas, nustatyta, jog sėkla atitiko kokybės reikalavimus, įrodė rapsų sėklų „Katia“ ir „Jura“ kokybę.

51Pažymėtina, kad ekspertai nurodė, kad vasariniai rapsai – vieni iš jautriausių augalų bet kokiems, net ir nedideliems, auginimo technologijos pažeidimams, išvardijo veiksnius, galinčius turėti įtakos ankštarų mezgimui ir rapsų derliaus kiekiui (drėgmės trūkumas, rapsų purškimas įvairių augalų apsaugos produktų ir skystųjų trąšų, mikroelementų, lipniųjų medžiagų mišiniais, nuėmimo laikas ir pan.). Akivaizdu, kad mažesnį ankštarų mezgimą galėjo lemti daug veiksnių, todėl pats savaime faktas, kad rapsai mezgė mažiau ankštarų, neįrodo sėklų netinkamos kokybės.

52Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl sėklų ženklinimo ir sertifikavimo atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė susitarimo įsigyti būtent hibrido sėklas, to, kad rapsai mezgė mažiau ankštarų būtent dėl sėklos rūšies ar kokybės, o atsakovė įrodė, kad pardavė kokybiškas veislių derinių sėklas, t. y. atsakovė, kaip pardavėja, nepažeidė pareigos perduoti tinkamo asortimento ir kokybės daiktą, nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Kasacinis teismas patyrė 5,47 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. spalio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi kasacinis skundas atmestas, tai nurodytos 5,47 Eur išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

55Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ patyrė 3800 Eur (be PVM) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.14 punktais, atmetus kasacinį skundą, atsakovei UAB „Agrimatco Vilnius“ iš ieškovo J. D. priteistina 300 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

57Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

58Priteisti atsakovei UAB „Agrimatco Vilnius“ (j. a. k. 111651472) iš ieškovo J. D. ( - ) 300 (tris šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

59Priteisti valstybei iš ieškovo J. D. ( - ) 5,47 Eur (penkis Eur 47 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

60Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai dėl rapsų... 6. Ieškovas J. D. prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Agrimatco... 7. Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ priešieškiniu prašė priteisti iš... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovo J. D.... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas J. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 14. 1. Ieškovui nebuvo atskleista informacija, kad įsigyjamas veislių derinys,... 15. 2. Teismas netaikė CK 1.5, 6.158, 6.200 straipsnių, padarė... 16. 3. Teismas neargumentavo savo išvados, kad ieškovas nepateikė pretenzijų... 17. 4. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 gruodžio 29 d.... 18. 5. Kasatoriaus nuomone, ginčo sėklos kokybė nebuvo įrodyta sertifikatais,... 19. 6. Teismas, pažeisdamas CPK 49 straipsnio 3 dalį, 12... 20. 7. Ieškovo nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų – netinkamo... 21. 8. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovės naudai... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ prašo... 23. 1. Šalys nebuvo susitarusios dėl būtent 100 proc. hibridinės rapsų sėklos... 24. 2. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punkte (kaip ir CK 6.331... 25. 3. Pažymėtina, kad joks teisės aktas konkrečiai neapibrėžia sąvokų... 26. 4. Valstybinės augalininkystės tarnybos išvada patvirtina, kad atsakovės... 27. 5. Byloje yra pateikti ginčo sėklų sertifikatai. Prancūzijos įmonė... 28. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Prancūzijos įmonė... 29. 1. Įrodymų, kad šalys tarėsi, jog atsakovė parduos 100 proc. rapsų... 30. 2. Trečiojo asmens pagamintų rapsų sėklų etiketės atitiko Prancūzijos... 31. 3. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014... 32. 4. Ieškovas neįrodė privalomos civilinės atsakomybės sąlygos –... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Dėl prekių asortimento... 36. Vienas iš pagrindų, kuriuo ieškovas grindė ieškinį, yra tas, kad... 37. Ieškovas įrodinėjo, kad su atsakove susitarė įsigyti vasarinių rapsų... 38. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad paprastai aliejinių rapsų sėklos... 39. Ieškovas nurodė, kad apsisprendė įsigyti sėklas „Jura“ ir „Katia“... 40. Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovės pateikta informacija interneto... 41. Teisėjų kolegija sutinka, kad informacija atsakovės tinklalapyje apie... 42. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sutinka su apeliacinės... 43. Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamų daiktų kokybę... 44. Kitas pagrindas, kuriuo ieškovas grindė ieškinį, yra tas, kad atsakovė... 45. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės... 46. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų... 47. Vienas iš būdų įrodyti parduodamo daikto atitiktį teisės aktų... 48. Taigi reikalavimus prekybai rapsų sėklomis ES vidaus rinkoje nustato... 49. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija... 50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog rapsų sėklos... 51. Pažymėtina, kad ekspertai nurodė, kad vasariniai rapsai – vieni iš... 52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 54. Kasacinis teismas patyrė 5,47 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 55. Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ patyrė 3800 Eur (be PVM) išlaidų... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.... 58. Priteisti atsakovei UAB „Agrimatco Vilnius“ (j. a. k. 111651472) iš... 59. Priteisti valstybei iš ieškovo J. D. ( - ) 5,47 Eur (penkis Eur 47 ct)... 60. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...