Byla 2A-169-480/2016
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-671-399/2015 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei S. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo bei atsakovės S. Č. priešieškinį ieškovui V. Č. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 1998-12-17; 3) pripažinti, kad visos pajamos ir vaisiai įgyti sutuoktiniams nustojus faktiškai kartu gyventi, tai yra nuo 1998-12-17, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė; 4) pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe: prekybos paviljoną, unik. Nr. ( - ), ( - ); 3/6 gyvenamojo namo, unik. Nr. ( - ), ( - ); 3/6 dalis ūkinio pastato unik. Nr. ( - ) kitų statinių, unik. Nr. ( - ), ( - ); žemės sklypą, unik. Nr. ( - ), ( - ); 5) ieškovui priteisti: žemės sklypą, unik. Nr. ( - ), ( - ); ½ žemės sklypo, unik. Nr. ( - ), ( - ); ½ gyvenamojo namo su priklausiniais, unik. Nr. ( - ), ( - ); ½ žemės sklypo, unik. Nr. ( - ), ( - ); 1/6 gyvenamojo namo, unik. Nr. ( - ), ( - ); 1/6 ūkinio pastato, unik. Nr. ( - ), ( - ); 1/6 kitų statinių, unik. Nr. ( - ), ( - ); automobilinę priekabą, v. n. ( - ); 6) atsakovei priteisti: žemės sklypą, unik. Nr. ( - ), ( - ); žemės sklypą, unik. Nr. ( - ), ( - ); ½ žemės sklypo, unik. Nr. ( - ), ( - ); ½ gyvenamojo namo su priklausiniais, unik. Nr. ( - ), ( - ); ½ žemės sklypo, unik. Nr. ( - ), ( - ). Ieškovas nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės nesugyvenamas charakteris, ieškovas nuo 1998 m. pabaigos pradėjo gyventi atskirai.

5Atsakovė S. Č. byloje pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę; 3) priteisti iš ieškovo 1448 Eur neturtinę žalą; 4) padalinti santuokoje įgytą turtą ir atsakovei priteisti gyvenamąjį namą, unik. Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unik. Nr. ( - ), kluoną, unik. Nr. ( - ), garažą, unik. Nr. ( - ), kiemo statinius, unik. Nr. ( - ), esančius ( - ); žemės sklypą, unik. Nr. ( - ), esantį ( - ); žemės sklypą, unik. Nr. ( - ), esantį ( - ); iš viso atsakovei atitenka turto už 43554,22 Eur; 5) ieškovui priteisti: priekabą; prekybos paviljoną, unik. Nr. ( - ), esantį ( - ); 4/6 gyvenamojo namo, unik. Nr. ( - ), esančio( - ); 4/6 ūkinio pastato, unik. Nr. ( - ), esančio ( - ); 4/6 kitų statinių, unik. Nr. ( - ), esančių ( - ); žemės sklypą, unik. Nr. ( - ), esantį ( - ); žemės sklypą, unik. Nr. ( - ), esantį( - ); žemės sklypą, unik. Nr. ( - ), esantį ( - ); žemės sklypą, unik. Nr. ( - ), esantį ( - ); iš viso ieškovui atitenka turto už 32914,23 Eur; 6) už S. Č. tenkančią didesnę turto dalį priteisti V. Č. naudai 3387,47 Eur iš S. Č.; 7) atsižvelgiant į tai, jog V. Č. turėtų sumokėti S. Č. 1448,10 Eur neturtinės žalos, šias sumas sudengti ir galutinai iš S. Č. priteisti V. Č. naudai 1939,37 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovė nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės, nes jis jai buvo neištikimas, naudojo psichologinį smurtą. Ieškovas yra nuslėpęs santuokoje įgytą traktorių, kurį jai nežinant pardavė už 3000 Lt, bei jai nežinant pardavė UAB ( - ) 100 paprastųjų vardinių akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad ji gyvena name, būtų protingiausia, jei namas su priklausiniais ir dviem prie jo esančiais sklypais atitektų jai, o ieškovui visas likęs turtas bei piniginė kompensaciją dėl vertės skirtumo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė ieškovo V. Č. ir atsakovės S. Č. santuoką dėl ieškovo V. Č. kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes Č. ir Č.; padalino santuokoje įgytą turtą: 1) ieškovui V. Č. priteisė: 4/6 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 22 977 Eur vertės; 4/6 dalis pastato–ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), 714 Eur vertės; 4/6 dalis kitų statinių, unikalus Nr. ( - ), 170 Eur vertės, esančių ( - ); žemės sklypą 0.7286 ha, unikalus Nr. ( - ), 2497 Eur vertės, esantį ( - ); žemės sklypą 0.54 ha, unikalus Nr. ( - ), 420 Eur vertės, žemės sklypą 0.23 ha, unikalus Nr. ( - ), 191 Eur vertės, žemės sklypą 1.35 ha, unikalus Nr. ( - ), 1109 Eur vertės (visi yra ( - )); pastatą–prekybos paviljoną, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 4808 Eur vertės, priekabą, reg. dok. Nr. ( - ), 29 Eur vertės; 2) atsakovei S. Č. priteisė pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą–ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą–kluoną, unikalus Nr. ( - ), pastatą–garažą, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius, unikalus Nr. ( - ), bendros 36311 Eur vertės, 0.3006ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 6082 Eur vertės, esančius ( - ); žemės sklypą 0.69 ha, unikalus Nr. ( - ), 1161 Eur vertės, esantį ( - ); nutarė V. Č. iš S. Č. piniginės kompensacijos nepriteisti, atsižvelgiant į tai, kad V. Č. sumažino bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą, be S. Č. sutikimo pardavė UAB ( - ) akcijas ir traktorių T-25; netenkino ieškovo V. Č. reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 1998-12-17; netenkino ieškovo V. Č. reikalavimo nustatyti, kad turtas, pajamos ir vaisiai įgyti V. Č. ir S. Č., nustojus jiems faktiškai kartu gyventi, tai yra nuo 1998-12-17, yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė; netenkino atsakovės S. Č. reikalavimo priteisti jai iš V. Č. 1448 Eur neturtinės žalos; priteisė iš V. Č. 290 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti S. Č.. Dėl momento, nuo kurio ieškovas ir atsakovė pradėjo negyventi sutuoktinio gyvenimo. Ieškovas savo teiginius jog su S. Č. negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 1998 m., įrodinėjo liudytojų parodymais, kurie yra jo artimi giminaičiai (brolis ir sesuo), tačiau ir jie kategoriškai šios aplinkybės nepatvirtino. Iš ieškovo teismui pateiktų mokesčių mokėjimų, t. y. mokesčių už vandenį, matyti, kad ieškovas nuo 2001 m. iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio mokėjo mokesčius už name, esančiame ( - ), suvartotą vandenį, t. y. tam pačiam namui, kuriame gyveno ir gyvena atsakovė. Name, esančiame ( - ), kuriame atsakovas šiuo metu gyvena, atsakovui iki 2010-02-11 priklausė 1/6 dalis pagal 1993-04-21 pirkimo–pardavimo sutartį, ir tik 2010-02-11 šalys įsigijo dar 3/6 dalis pastatų, esančių ( - ). Paminėti įrodymai ir aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog 1998 m. ir po jų, sutuoktiniai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl netenkintas ieškovo reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1998-12-17. Dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė yra (buvo) nesugyvenamo charakterio, kad ji „išvaikė“ svečius per ieškovo 50 metų jubiliejaus šventę, kad S. Č. prieš jį vartojo fizinį smurtą. Byloje esančiame 2014-11-24 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo nurodyta, kad S. Č. sakiusi, jog apie 10 m. negyvena kartu su V. Č. ir jei tikėti šiais žodžiais, tai sutuoktiniai galimai kartu negyvena nuo 2004 m., o ne nuo 1998-12-17, kaip visą laiką įrodinėjo ieškovas. Nutarimas tik patvirtina, kad tarp sutuoktinių buvo kilęs konfliktas žodinis dėl naudojimosi turtu, priklausančiu jiems bendra jungtine nuosavybe. Bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas pripažino, jog su kita moterimi gyvena jau apie 10 m. faktinėje šeimoje, tai patvirtino ir jo prašymu apklaustas liudytojas A. Č., Ieškovui neįrodžius ir teismui nenustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie nustojo faktiškai gyventi kartu, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai turi būti ištikimi visą santuokos laikotarpį bei atsakovei įrodžius, kad ieškovas jai buvo ir yra neištikimas, santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės. Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Ieškovas ilgą laiką neginčijo turto įgijimo notarinių sandorių, jų neginčijo ir teikdamas ieškinį 2014 m rugsėjo mėn., sandorius bandė ginčyti tik teikdamas 2015-05-15 procesinį dokumentą įvardintą patikslintu ieškiniu, formuluodamas reikalavimus pripažinti pirkimo-pardavimo sandorius 2010-02-11, 2011-11-11, 2010-11-10 iš dalies negaliojančiais ir prašė nustatyti, kad turtą šiais sandoriais įsigijo ne abu sutuoktiniai bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o įsigijo V. Č. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas visą laiką bylą veda per tą patį atstovą, kuriam žinoma, kad teismas sprendžia ginčą pagal ieškiniu ar priešieškiniu suformuluotas reikalavimus ir nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą yra ieškovo pareiga. Sandoriai, kuriuos įvardino ieškovas 2015-05-19 procesiniame dokumente, sudaryti 2010 ir 2011 m. ir ieškovas juos galėjo nuginčyti, jeigu su jais nesutiko, tiek atskiroje byloje iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, tiek ginčyti teikdamas ieškinį (2014 m. rugsėjo mėn.). Ieškovas atskiroj byloje 2015-06-18 (bylos Nr. 2-3477-329/2015) teikė ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo (būtent dėl tų sandorių, kurie buvo išvardinti 2015-05-19 procesiniame dokumente) ir dėl nepagrįsto praturtėjimo. 2015-06-26 jam toje byloje buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti. 2015-07-13 ieškinys buvo grąžintas nepašalinus trūkumų ir nutartis yra įsiteisėjusi, taigi ieškovui ir jo atstovui nėra pagrindo teigti, kad teismas užkirto jam kelią nuginčyti sandorius, kadangi asmuo kreipdamasis teisminės gynybos turi tai atlikti laiku ir nustatyta tvarka. Ieškovas neįrodė, kad nekilnojamieji daiktai po 1998-12-17, tame tarpe ir įgyti pirkimo-pardavimo sandoriais 2010 ir 2011 m. buvo įgyti už jo asmenines lėšas. Nei vienoje pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perkamas už V. Č. asmenines lėšas ir turto įgijimo metu (sutartyse) nėra išreikšta aiškiai sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Todėl ieškovo prašymas dėl turto, įgyto po 1998-12-17, pripažinimo jo asmenine nuosavybe, nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl turto padalinimo. Ieškovas ir atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė skirtingas turto vertes, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė turto vertę nustatinėjo pagal VĮ Registrų centras pateiktą informaciją. Teismas, dalindamas sutuoktinių turtą, vadovavosi vėliau pateiktomis atsakovės nurodytomis turto vertėmis. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima turto padalinti natūra, taip pat nenustatė pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo. Tarp bylos šalių išlikę konfliktiniai santykiai, todėl siekiant, kad nekiltų ginčai ateityje, teismas atsižvelgė į tai, kad yra nusistovėjusi tvarka, jog ieškovas gyvena name ir naudojasi kitais statiniais ( - ), o atsakovė gyvena name ir naudojasi kitais statiniais, išskyrus prekybos paviljoną, ( - ). Atsakovė UAB ( - ) akcijų pardavimo sutarties neginčija, tačiau nors pačioje UAB ( - ) akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt, kuris padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt, ieškovas bendrovę pardavė už 2000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo aiškinimu jis pasiskolino iš brolio A. Č. 30 000 Lt būtent bendrovės veiklai vykdyti, akivaizdu, kad parduodant UAB ( - ) akcijas ieškovas neveikė kaip apdairus asmuo, juolab neveikė šeimos ir sutuoktinės interesais bei šiuo sandoriu sumažino bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir priteisiant ieškovui turtą mažintinas jam paskiriamas turtas 2896 Eur (10000 Lt), atsižvelgiant į tai, kad turtas dalinamas lygiomis dalimis ir atsakovei priklausytų ½ dalis UAB ( - ) akcijų arba piniginė kompensacija už jas. Tas pat pasakytina ir dėl traktoriaus pardavimo, kurį ieškovas 2014-05-29 pardavė be atsakovės sutikimo S. T. už 3000 Lt ir atsakovei pusės šios sumos neatidavė. Atsakovė priešieškiniu nurodžiusi traktoriaus vertę 3000 Lt kas atitinka 869 Eur, vadinasi šia suma ieškovas sumažino bendrą turtą ir viso jam skiriama turto mažiau 3765 Eur sumai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovas V. Č. apeliaciniame skunde (3 t. b. l. 54-61) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti arba panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

101.Teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas, nepagrįstas, neįvertinti visi byloje pateikti įrodymai. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nebuvo išdėstyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė ieškovo pateiktus įrodymus, o būtent nevertino, netyrė ir nesivadovavo paties apelianto parodymais, įrodymus vertino paviršutiniškai, vienapusiškai, o tai yra esminiai Civilinio proceso kodekso pažeidimai.

112. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog šalys kartu negyveno nuo 1998-12-17. Priešingai nei teigia teismas, liudytoja J. J. nurodė, kad šalys gyveno viename name, tačiau vienas pirmame, o kitas antrame namo aukšte. Apeliantas name, esančiame ( - ), gyveno ir nevedant bendro ūkio, be to, žemės sklype stovėjo prekybos paviljonas, kuriame apeliantas vykdė komercinę veiklą, todėl ir mokėjo komunalinius mokesčius. Liudytojas A. Č. nurodė, kad po apelianto jubiliejaus buvo nuvykęs po kelių mėnesių į savo brolio V. Č. namus bandyti juos sutaikyti su žmona, tai yra atsakove, tačiau to nepageidavo abu sutuoktiniai. Ši aplinkybė patvirtina, kad šalys nebegyveno kartu ir bendro ūkio nebevedė. Teismas sumaišė liudytojo A. Č. ir P. B. parodymus.

123. Teismo sprendimas surašytas tendencingai pagal atsakovės priešieškinį ir prašymus. Abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, negerbė vienas kito, nerėmė moraliai ir materialiai, todėl santuoka galėjo būti nutraukta tik dėl abipusės šalių kaltės. Pati atsakovė nurodė, kad jau dešimt metų ieškovas gyvena su kita moterimi, taip pat yra neginčijamas rašytinis įrodymas 2014-11-24 Marijampolės AVPK nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo užfiksuota, kad atsakovė tyrėjui nurodžiusi, jog su vyru negyvena šeimyninio gyvenimo ir neveda bendro ūkio apie 10 metų, todėl ir teisinės pasekmės atsirado nuo 1998-12-17.

134. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Atsakovė nurodė, kad ji dalyvavo daugelyje turto, įgyto po 1998-12-17 pirkimo sandorių, jos manymu tokio turto nevertėjo pirkti, tačiau ieškovas ją įkalbėjo, kad bus vaikams, turtas įregistruotas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Vien jau šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, tai, kad atsakovė nenorėjo šių sandorių sudaryti, šalys bendro ūkio nebevedė. Be to, atsakovė neginčijo, kad nuo 1998-12-17 apeliantas savo pinigines lėšas naudojo savo poreikiams, o atsakovė savo. Atsakovė negalėjo nurodyti kokios kilmės piniginės lėšos buvo panaudotos ginčo turtui įsigyti.

145. Teismas, dalindamas turtą, tenurodė atitenkančio turto sumas, tačiau nenurodė vidutinių turto verčių, todėl nėra aišku pagal ką buvo skaičiuotos šios vertės. Sprendimo priėmimo dieną apeliantui atiteko turto už 32.915 Eur, o ne 36.656 Eur, kaip nurodo teismas. Todėl apeliantas teikia papildomus rašytinius įrodymus, kurie yra viešai prieinami ir kuriuos prašo prijungti prie bylos, kurie patvirtina, jog atsakovei turto atiteko už 53.249 Eur. Net nekreipiant dėmesio į apelianto prašymą dalį nekilnojamojo turto pripažinti jam asmenine nuosavybe, turėjo iš atsakovės apeliantui priteisti bent 10.167 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

156. Teismas neteisingai vertino, kad ieškovas sumažino bendrą turtą ir viso jam skiriama turto mažiau 3765 Eur sumai. Net sutikus su teismo nuomone dėl verčių, tai ½ nurodyto turto vertė būtų 1.882,5 Eur. Tačiau UAB ( - ) akcijų vertė būtent ir buvo 2.000 Lt, kas atitinka 573,24 Eur. UAB ( - ) finansinė padėtis buvo bloga, todėl, siekiant gelbėti įmonę, buvo paimtas kreditas. Įstatinio kapitalo dydis nėra bendrovės akcijų vertė. Vadovaujantis buhalteriniais duomenimis matyti, kad UAB ( - ) turto ir įsipareigojimų balansas yra neigiamas, todėl bendrovės akcijos buvo parduotos už ženkliai didesnę kainą nei jos vertos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės mokėtinos kompensacijos apeliantui, atimtina 286,62 Eur.

167. Teismas neteisingai padalino santuokoje įgytą turtą. Gyvenamame name, esančiame ( - ), antrame šio namo aukšte yra ieškovo UAB ( - ) buveinė, ieškovas moka už namą ir jo priklausinius komunalinius mokesčius, išlaiko įsigytą turtą, jo rankomis yra pastatytas namas ir kiti statiniai, kurie yra jam ir jo vaikams labai brangūs nes tai jų gimtoji vieta. Sprendime nesudarytas šalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto balansas, neaišku kodėl nepripažintas ieškovo asmeniniu turtu turtas įsigytas šalims negyvenant santuokinio gyvenimo. Atsakovė šiuo turtu nesirūpino, neprižiūrėjo, jokių savo asmeninių lėšų neįdėjo ir tą pripažino.

178. Teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, atsisakydamas priimti ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius dalyje, kurioje nustatyta, kad turtą šalys įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir šią sutarties dalį pakeisti nustatant, kad šį turtą V. Č. įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad reikalavimų nagrinėjimas skyriumi yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio sprendimas turi būti panaikintas, o byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui, spręsti, jos sujungimo ir nagrinėjimo su santuokos nutraukimo byla klausimą.

18Atsakovė S. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 70-75) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

191. Teismas sprendime nuosekliai ir išsamiai aptarė tiek šalių ir jų atstovų pasisakymus, tiek ir liudytojų parodymus, įvertino visus rašytinius įrodymus. Apeliantas skunde tik pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Tai, kad padarytos teismo išvados ir sprendimas netenkina ieškovo, nereiškia, kad teismo sprendimas dėl to turi būti panaikintas.

202. Apeliantas neįrodė, kad ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi skyrium nuo 1998 m. gruodžio 17 d., o bylos rašytiniai rodymai ir liudytojų parodymai šio teiginio ne tik, kad nepatvirtino, bet rodė priešingai.

213. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo sprendimas surašytas tendencingai pagal atsakovės ir jos atstovės atsiliepimą yra nepagrįsti. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės kaltė - nesugyvenamas charakteris, smurtas fizinis prie policijos pareigūnų. Ieškovo kaltė, kad išėjo gyventi atskirai. Atsakovė visą laiką įrodinėjo apie ieškovo neištikimybę. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog įrodymų, kad atsakovė buvo nesugyvenamo charakterio ar naudojo fizinį smurtą nenustatė, o kad ieškovas daugiau kaip 10 metų gyvena su kita moterimi, pripažino ir jis pats, tą patvirtino ir ieškovo brolis.

224. Apeliantas nepateikė leistinų įrodymų, kad turtas yra jo asmeninė nuosavybė (CPK 3.89 str. 2 d.). Patvirtinančius oficialius rašytinius įrodymus - notariškai patvirtintas sutartis, teismas laikė įrodymais, kurie negali būti paneigti liudytojų parodymais.

235. Apeliantas teisminio nagrinėjimo metu neturėjo jokių pretenzijų dėl turto verčių, neteikė pats turto vertinimų, todėl skundo argumentai dėl turto verčių nepagrįsti. Apeliaciniame skunde kalbama apie papildomus rašytinius įrodymus, tačiau jie nepateikti, be to, jie galėjo būti teikiami nagrinėjant bylą.

246. Šioje byloje nepilnamečių vaikų nėra, kreditorių nėra, viešo intereso nėra, todėl byla nagrinėtina laikantis rungtyniškumo principo. Apeliantas neskundė teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti procesinio dokumento, įvardinto patikslintu ieškiniu dalį. Ieškovas 2015-06-18 pateikė atskirą ieškinį Marijampolės rajono apylinkės teismui (bylos Nr. 2-3477-329/2015) dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir dėl nepagrįsto praturėjimo, kurie buvo išvardinti 2015-05-19 procesiniame dokumente. 2015-06-26 jam toje byloje buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, o 2015-07-13 ieškinys buvo grąžintas nepašalinus trūkumų, nutartis įsiteisėjusi. Todėl teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog ieškovui nėra pagrindo teigti, kad teismas jam užkirto kelią nuginčyti sandorius.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

28Įvertinus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes matyti, kad apeliaciniu skundu iš esmės keliamas įrodymų vertinimo klausimas.

29CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

30Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėtų klausimų aspektus, dėl to atmestini apelianto argumentai dėl teismo sprendimo netinkamo motyvavimo.

31Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys kartu negyveno nuo 1998-12-17. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Byloje esantys duomenys, šalių bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad ir po 1998 metų sutuoktiniai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, įsigijo nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovas neįrodė, jog sutuoktiniai jau nuo 1998 m. faktiškai gyveno atskirai, bei pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo (apelianto) reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1998-12-17 (CPK 178 str., CK 3.67 str., 3.77 str. 4 d.).

32Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog skundžiamas sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo surašytas tendencingai pagal atsakovės priešieškinį ir prašymus. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan. Nagrinėdamas V. Č. ir S. Č. santuokos iširimo priežastis, pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas, kadangi buvo ir yra neištikimas atsakovei (CK 3.60 str.). Skundžiamu sprendimu nėra nustatytų aplinkybių apie atsakovės elgesį, prisidėjusį prie santuokos iširimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė yra (buvo) nesugyvenamo charakterio, vartojo prieš apeliantą fizinį smurtą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė fiziniu smurtu prieš ieškovą, atsakovės nesugyvenamu charakteriu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šis jai buvo ir yra neištikimas, ir šias aplinkybes įrodė, o jų iš esmės neginčijo ir pats apeliantas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai vertino, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

33Iš ieškovo apeliacinio skundo motyvų, susijusių su santuokos metu įgyto turto padalijimu, matyti, kad apeliantas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas sutuoktinių turtą padalijo neteisingai, kadangi sprendime nesudarytas šalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto balansas; nepagrįstai netenkintas ieškovo reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe; dalinant turtą tenurodytos atitenkančio turto sumos, tačiau nenurodytos vidutinės turto vertės, todėl nėra aišku pagal ką buvo skaičiuotos šios vertės; neteisingai vertinta, kad ieškovas sumažino bendrą turtą ir viso jam skiriama turto mažiau 3 765 Eur sumai bei nepagrįstai nepriteista kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį .

34Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 str. 1 d.), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo, turtas dalijamas teismo sprendimu. Tuo tikslu ieškinį reiškiančiam sutuoktiniui privalu ieškinyje nurodyti duomenis apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimą jį padalyti (CPK 382 str. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas privalo padalyti visą sutuoktinių turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Todėl bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vieno bei kito asmeninis turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo sprendimo turinį, apelianto argumentus, jog skundžiamame sprendime nesudarytas šalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto balansas, vertintina kaip subjektyvią įrodymais nepagrįstą jo nuomonę, nes byloje surinktais ir įvertintais įrodymais nustatytas visas dalijamas sutuoktinių bendras turtas, o apeliaciniame skunde nepateikiama jokių duomenų apie tai, koks turtas neįtrauktas ar nepagrįstai įtrauktas į dalijamo turto balansą (CPK 12,178, 185 str.).

35CK 3.88 straipsnyje nurodyta, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, 3.89 straipsnyje – koks turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji taisyklė yra tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d., galiojusio SŠK 21 str. 1 d., 3 d.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

36Byloje pareikštu reikalavimu apeliantas prašė pripažinti 3/6 dalis pastato – gyvenamojo namo bei kitų statinių ir 0,7286 ha žemės sklypą, esančius ( - ), jo asmenine nuosavybe, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai tokį jo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje, Nr. 3K-3-529/2005, Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 4.2. Asmeninė kiekvieno sutuoktinių nuosavybė). 2010 m. vasario 11 d. pastatų dalies pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria pirkėjai V. Č. ir S. Č. nupirko 2/6 dalis pastatų: pastato–gyvenamojo namo, pastato–ūkinio pastato, kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statinių, esančių ( - ), yra aiškiai nurodyta, jog pirkėjai pareiškė, kad šį turtą perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (Sutarties 6.2 p.). 2011 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėjas V. Č. nupirko 1/6 dalį pastato –gyvenamojo namo, 1/6 dalį pastato – ūkinio pastato, 1/6 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių ( - ), tačiau minėtoje sutartyje nėra nuostatos, ar kitų šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, jog santuokos metu turtą apeliantas įgyja asmeninės nuosavybėn, o priešingai, nurodomas juridinis faktas, kad įgytas turtas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Sutarties IX dalis). 2012 m. sausio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi 607/3643 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), V. Č. ir S. Č. pirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (Sutarties 2.1 p.). Ginčo turtas įgytas notarų sudarytomis notarinėmis sutartimis, kurias yra pagrindas pripažinti oficialiu rašytiniu įrodymu, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2006; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas leistinais įrodymais nepaneigė prezumpcijos, jog santuokos metu įgytas ginčo turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

37Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o, jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismai, nustatydami dalijamo turto vertę, turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių, turinčių procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę, pateiktų įrodymų. Nei viena iš šalių nepateikė nei ginčo turto vertės nustatymo ataskaitos, nei prašymo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti; abi jos savo procesiniuose dokumentuose turto vertę nustatinėjo pagal VĮ Registrų centras pateiktą informaciją. Įvertinęs tai, jog atsakovės procesinis dokumentas su priedais, tame tarpe ir su turto vertės išrašais, pateiktas vėliausiai, pirmosios instancijos teismas, dalindamas sutuoktinių turtą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi atsakovės nurodytomis turto vertėmis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog nėra aišku pagal ką buvo skaičiuotos ginčo turto vertės. Pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog jis teikia papildomus rašytinius įrodymus, kurie yra viešai prieinami ir kuriuos prašo prijungti prie bylos, kurie patvirtina, jog atsakovei turto atiteko už 53 249 Eur, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų su apeliaciniu skundu nėra pateikta.

38Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad ieškovas sumažino bendrą turtą ir viso jam skiriama turto mažiau 3765 Eur sumai. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl santuokinio turto yra pasisakyta, kad pagal CK 3.94 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktinis, kuris vienas tvarko turtą – bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tą daro aplaidžiai ar neprotingai ir nerūpestingai, tai jis privalo kompensuoti iš savo asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo vieno sutuoktinio veiksmais kito sąskaita atvejus ir iš to kylančius teisinius padarinius taip pat reglamentuoja CK 3.115 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 3 dalis. Aptariamose CK teisės normose nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad parduodant UAB ( - ) akcijas apeliantas neveikė kaip apdairus asmuo, juolab neveikė šeimos ir sutuoktinės interesais bei akcijų pardavimo sandoriu sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Įvertinęs pateiktus byloje įrodymus (parduotų akcijų nominalią vertę, paties apelianto paaiškinimus apie paskolintas lėšas bendrovės veiklai vykdyti, akcijų pardavimo kainą), pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pardavęs akcijas apeliantas šiuo sandoriu sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ne pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina, o parduotų akcijų nominalia verte – 5792,40 Eur (20 000 Lt) ir dalinant turtą lygiomis atsakovei priklausytų ½ dalis (2896,20 Eur). 2014-05-29 be atsakovės sutikimo pardavęs traktorių už 3000 Lt (868,86 Eur) apeliantas šia suma sumažino bendrą turtą ir dalinat turtą lygiomis dalimis atsakovei priklausytų ½ dalis – 434,36 Eur. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog jam skiriama turto mažiau 3765 Eur sumai, ir vertina, jog buvo padaryta aritmetinė klaida apskaičiuojant sumažinto bendro turto dalį, tenkančią kiekvienam sutuoktiniui - 3 331 Eur ((5792,40 : 2) + (868,43 :2) = 3 330,63).

39Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nei viena šalis neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo dalinat turtą, teismas taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalį. Šio fakto apeliantas neginčija, tačiau nurodo, jog net ir nekreipiant dėmesio į apelianto prašymą dalį nekilnojamojo turto pripažinti jam asmenine nuosavybe, teismas iš atsakovės apeliantui turėjo priteisti bent 10 167 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie apelianto argumentai iš dalies pagrįsti. Kaip jau paminėta, dalintino nekilnojamojo turto vertė nustatyta vadovaujantis vėliausiais VĮ Registrų centas duomenimis. Skundžiamu sprendimu apeliantui atiteko turto už 32 915 Eur (22977+714+170+2497+420+191+1109+4808+29= 32 915), o tuo tarpu atsakovei atiteko turto už 43 554 Eur (36 311+6082+1161=43 554), taigi atsakovei atiteko didesnė dalis turto 10 639 Eur sumai, kas akivaizdžiai rodo lygiateisiškumo principo pažeidimą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nepakanka vien konstatuoti, kad V. Č. iš S. Č. piniginė kompensacija nepriteistina, atsižvelgiant į tai, jog V. Č. sumažino bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad turtas dalijamas lygiomis dalimis, kad atsakovei priklausytų ½ dalis sumažinto bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto vertės, net ir tokiu atveju atlikus įskaitymą, atsakovei tenkanti turto dalis yra 3 978 Eur didesnė. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog iš atsakovės apeliantui priteisus 1 989 Eur kompensaciją, būtų užtikrintas šalių lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, jog turto padalijimo natūra atsakovė neginčija, o apelianto nurodytos aplinkybės dėl jam neatitekusios namo dalies ( - ), kuriame yra jo UAB ( - ) buveinė, laikytinos nepagrįstomis, nes, kaip nustatyta bylos medžiaga, visas UAB ( - ) akcijas ieškovas yra pardavęs, o nedidelės sumos kompensacijos lyginant su tenkančia nekilnojamojo turto dalimi priteisimas vertintina kaip reali galimybė išmokėti kompensaciją, ir toks turto padalijimas nepažeidžia prioritetinio santuokinio turto padalijimo natūra principo.

40Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, atsisakydamas priimti jo (ieškovo) patikslintą ieškinį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir dėl nepagrįsto praturtėjimo. Tokie apelianto argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Šiame kontekste sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovui ir jo atstovui nėra pagrindo teigti, kad teismas jam užkirto kelią nuginčyti sandorius, kadangi asmuo kreipdamasis teisminės gynybos tai turi atlikti laiku ir nustatyta tvarka (CPK 5 str.), nes priešingu atveju šalys galėtų piktnaudžiauti savo teise ir bylos būtų vilkinamos. Apelianto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą (t. y. atsisakymą jį priimti) pirmosios instancijos teismas išsprendė 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi ir apeliantas šios nutarties neskundė, kas leidžia daryti išvadą, jog su šia nutartimi sutiko. Iš LITEKO duomenų nustatyta (Marijampolės rajono apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-3477-329/2015), jog apeliantas Marijampolės rajono apylinkės teismui 2015 m. birželio 18 d. buvo pateikęs atskirą ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau jam nepašalinus 2015 m. birželio 26 d. nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys 2015 m. liepos 13 d. nutartimi laikytas nepaduotu bei kartu su priedais grąžintas ieškovui ir minėta nutartis taip pat nebuvo apskųsta. Nagrinėjamu atveju abiem sutuoktiniams procese dalyvaujant lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byla teisingai išnagrinėta joje pareikštų reikalavimų apimtimi.

41Apeliacinio skundų argumentai, kurie šiame procesiniame sprendime nebuvo aptarti, laikytini neturinčiais esminės įtakos skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 27 d. utartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

42Ištyrusi ir įvertinusi bylos duomenų visumą teisėjų kolegija išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, iš dalies netinkamai įvertino įrodymus, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiamas sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria nuspręsta V. Č. iš S. Č. piniginės kompensacijos nepriteisti, ir priteisiant iš atsakovės apeliantui 1 989 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Tik iš dalies pakeitus teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis neperskirstomos, kadangi abiejų šalių pradiniai reikalavimai tenkinami dalinai.

45Atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniu skundu buvo ginčijamas tiek neturtinis (santuokos nutraukimo), tiek turtinis reikalavimas (turto padalijimo) ir apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies turtinio reikalavimo dalyje (5 %), proporcingi tenkintų ir atmestų reikalavimų dalyje paskirstomos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2, 3 d.). Apeliantas už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 456 Eur žyminio mokesčio, todėl iš dalies tenkinat apeliacinio skundo reikalavimus, iš atsakovės apeliantui priteistina 21 žyminio mokesčio. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 2 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš apelianto atsakovei priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), - 293 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš apelianto atsakovei priteistina 272 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

46Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

47Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti.

48Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta V. Č. iš S. Č. piniginės kompensacijos nepriteisti, atsižvelgiant į tai, kad V. Č. sumažino bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą, o būtent be S. Č. sutikimo pardavė UAB ( - ) akcijas ir traktorių T-25 tapatumo Nr. ( - ) valst. Nr. ( - ).

49Priteisti V. Č., a. k. ( - ) iš S. Č., a. k. ( - ) 1 989 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

50Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

51Priteisti iš ieškovo V. Č., a. k. ( - ) atsakovei S. Č., a. k. ( - ) 272 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu,... 5. Atsakovė S. Č. byloje pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) šalių... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovas V. Č. apeliaciniame skunde (3 t. b. l. 54-61) prašo panaikinti... 10. 1.Teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas, nepagrįstas, neįvertinti visi... 11. 2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog šalys kartu... 12. 3. Teismo sprendimas surašytas tendencingai pagal atsakovės priešieškinį... 13. 4. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl turto pripažinimo... 14. 5. Teismas, dalindamas turtą, tenurodė atitenkančio turto sumas, tačiau... 15. 6. Teismas neteisingai vertino, kad ieškovas sumažino bendrą turtą ir viso... 16. 7. Teismas neteisingai padalino santuokoje įgytą turtą. Gyvenamame name,... 17. 8. Teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, atsisakydamas priimti... 18. Atsakovė S. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 70-75) prašo... 19. 1. Teismas sprendime nuosekliai ir išsamiai aptarė tiek šalių ir jų... 20. 2. Apeliantas neįrodė, kad ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi skyrium... 21. 3. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo sprendimas surašytas tendencingai... 22. 4. Apeliantas nepateikė leistinų įrodymų, kad turtas yra jo asmeninė... 23. 5. Apeliantas teisminio nagrinėjimo metu neturėjo jokių pretenzijų dėl... 24. 6. Šioje byloje nepilnamečių vaikų nėra, kreditorių nėra, viešo... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir... 28. Įvertinus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes matyti, kad apeliaciniu... 29. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį... 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas... 31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 32. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog skundžiamas... 33. Iš ieškovo apeliacinio skundo motyvų, susijusių su santuokos metu įgyto... 34. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės... 35. CK 3.88 straipsnyje nurodyta, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine... 36. Byloje pareikštu reikalavimu apeliantas prašė pripažinti 3/6 dalis pastato... 37. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119... 38. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad... 39. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nei viena šalis neprašė nukrypti nuo... 40. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios... 41. Apeliacinio skundų argumentai, kurie šiame procesiniame sprendime nebuvo... 42. Ištyrusi ir įvertinusi bylos duomenų visumą teisėjų kolegija išdėstytų... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Tik iš dalies pakeitus teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo,... 45. Atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniu skundu buvo ginčijamas tiek neturtinis... 46. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK... 47. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą... 48. Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta V. Č. iš S. Č. piniginės... 49. Priteisti V. Č., a. k. ( - ) iš S. Č., a. k. ( - ) 1 989 Eur (vieno... 50. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 51. Priteisti iš ieškovo V. Č., a. k. ( - ) atsakovei S. Č., a. k. ( - ) 272...