Byla e2-28481-807/2018
Dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Dasela“, kuris atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Tavix“, ieškinį atsakovui D. K., dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3 536,43 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovui Civilinio proceso kodekso 123 straipsnyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

5Ieškinys tenkintinas.

6Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

7Remiantis byloje esančia medžiaga, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi UAB „Dasela“ iškėlė bankroto bylą, o 2018 m. gegužės 25 d. ir 2018 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtino kreditorinius reikalavimus 3 536,43 Eur sumai. Atsakovu pagal reiškiamą ieškinį yra buvęs bendrovės vadovas (valdymo organas) D. K.. Atsakovas, būdama Bendrovės vadovu, nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

8Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus; 2) dėl jų atsiradusią žalą; 3) priežastinį ryšį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Taigi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

9Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

10Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 str. 8 d.), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), taip pat CK 2.87 str. 7 d. nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), tai padarytos žalos (nuostolių) faktas, kaip toks, yra ne tik viena iš būtinųjų bendrovės vadovo civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) kvalifikuoti kaip neteisėtus. Juridinis asmuo savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo per savo valdymo organus. Atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę:iškėlus bankroto byla, jokie Bendrovės apskaitos dokumentai bei turtas administratoriui nebuvo perduoti (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (finansinių ataskaitų rinkiniai ir metiniai pranešimai) Juridinių asmenų registrui per visą veiklos laikotarpį išvis nebuvo teikti, tuo pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 2 d. 2 p. ir 58 str. 3 d. Taip pat nustatyta, kad VMI pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2015-04, kai tuo tarpu bankroto byla iškelta tik 2018-02-12 paties kreditoriaus VMI iniciatyva, vadinasi vadovas neinicijavo bankroto bylos, nors tai jam numatė įstatymas (ginčo laikotarpiu galiojusios ĮBĮ aktualios redakcijos 8 straipsnio 1 dalis). Kaltė, kaip minėta, nustačius vadovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, preziumuojama. Atsakovui, kaip juridinio asmens vadovui, atsakingam už juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą (Buhalterinės apskaitos 21 str. 1 d.), mokestinių prievolių vykdymą, kyla civilinė atsakomybė. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3- 624/2013).

11Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 536,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).

12Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), remiantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalies ir 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 80 Eur žyminio mokesčio.

13Valstybė patyrė 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.

14Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

Nutarė

15ieškinį tenkinti.

16Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. ( - ) ieškovo BUAB „Dasela“, j. a. k. 303389054, kurį atstovauja bankroto administratoriaus UAB „Tavix“, j. a. k. 302859234, naudai 3 536,43 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 43 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 536,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. liepos 24 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. ( - ) valstybės naudai 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) žyminį mokestį.

18Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

19Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

20Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai