Byla 2A-61/2014
Dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys N. K. (N. K.) ir I. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovams D. R. ir S. R. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys N. K. (N. K.) ir I. K..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovų reikalavimą priverstinai išieškoti iš ieškovės 125 000 Lt delspinigių neteisėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001 m. kovo 23 d. paskolos sutarties pagrindu A. R. (mirė ( - )) paskolino ieškovei 250 000 Lt, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2002 m. kovo 23 d. Sutartyje buvo nustatyti 0,5 procentų delspinigiai nuo negrąžintos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Ieškovė, užtikrindama paskolos grąžinimą, 2001 m. gegužės 11 d. hipotekos lakštu Nr. 01120010003819 įkeitė paskolos davėjui A. R. nekilnojamuosius daiktus, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius tretiesiems asmenims N. K. ir I. K.. Ieškovės teigimu, skolos dalį – 89 000 Lt, ji grąžino. Šią aplinkybę pripažino ir A. R., duodamas paaiškinimus Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-144-431/2009 nagrinėjimo metu. Ieškovė nurodė, kad ji skolinga 250 000 Lt, į kuriuos įskaičiuotos 50 000 Lt palūkanos pagal paskolos sutartį. Ieškovė nesutinka su 125 000 Lt delspinigių reikalavimu, nes jo patenkinimas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, pagal kurią 0,5 procentų delspinigiai per dieną yra aiškiai per didelės netesybos. Mirus A. R., atsakovė S. R. perėmė kreditoriaus teises ir pareigas. S. R. kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, prašydama priverstinai išieškoti negrąžintą skolą, t. y. 250 000 Lt paskolos, 125 000 Lt delspinigių (už 100 dienų), viso – 375 000 Lt bei 131 Lt žyminio mokesčio. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi įkeisti daiktai buvo areštuoti, o 2010 m. sausio 12 d. nutartimi nutarta išieškoti negrąžintą skolą, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Išieškotoja S. R. savo reikalavimo teises 2010 m. gegužės 12 d. sutartimi perleido D. R..

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė iš ieškovės atsakovui 5 445 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 3 369 Lt žyminio mokesčio ir 38,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovės argumentus, kad nei 2001 m. kovo 23 d. paskolos sutartyje, nei 2001 m. gegužės 11 d. hipotekos lakšte nebuvo numatytas susitarimas dėl delspinigių, teismas pripažino nepagrįstais ir nustatė, kad 2001 m. kovo 23 d. paskolos sutarties 2 punkte numatyta, jog laiku negrąžinus paskolos skaičiuojami 0,5 procentų delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Teismas nustatė, kad paskolos sutarčiai užtikrinti buvo sudarytas hipotekos sandoris, todėl sprendė, kad hipotekos sandoriu buvo užtikrintas visų sutartinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymas, tarpe jų ir sutartinių netesybų sumokėjimas. Teismas pažymėjo, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Nustatė, kad prievolė grąžinti paskolą yra neįvykdyta, nors skola turėjo būti grąžinti iki 2002 metų kovo 23 dienos. Atkreipė dėmesį, kad iki hipotekos priverstinio skolos išieškojimo procedūrų pabaigos ieškovė net iš dalies neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir neatliko nė vieno mokėjimo, t. y. daugiau kaip 8 metus vengė bet kokio prievolių vykdymo kreditoriams. Ieškovės pateiktą garso įrašą, kuriame užfiksuotas ieškovės ir kreditoriaus A. R. pokalbis apie dalinį prievolės įvykdymą, teismas pripažino neleistina įrodinėjimo priemone paskolinių įsipareigojimų įvykdymui įrodyti. Pažymėjo, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek jos sudarymas, tiek įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai. Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog kreditoriui A. R. iki jo mirties grąžino 89 000 Lt. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad paskolos davėjui apskaičiavus 77 975 Lt bendrą palūkanų sumą, ji buvo skolinga tik 27 975 Lt palūkanų, kadangi teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančio šią aplinkybę. Teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, vadovavosi CK 6.874 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad tik vien už pradelstą prievolei įvykdyti terminą (daugiau kaip 8 metai ir 9 mėnesiai), ieškovė pagal CK 6.210 straipsnį turėjo sumokėti 110 480 Lt palūkanų, kurios laikytinos kreditoriaus patirtais nuostoliais (negautomis pajamomis) dėl ieškovės prievolės pažeidimo. Ieškovė nesumokėjo kreditoriui 321 390 Lt palūkanų už 9 kalendorinius metus. Įvertinęs tokius paskaičiavimus, teismas sprendė, kad paskolos sutarties pagrindu paskaičiuoti 125 000 Lt delspinigiai už 100 dienų nepadengia kreditoriaus patirtų nuostolių (negautų pajamų forma), todėl konstatavo pagrindo mažinti netesybų dydį nebuvimą, motyvuodamas mažesniu už per visą pradelstą prievolės įvykdymo laikotarpį kreditoriaus patirtus nuostolius netesybų dydžiu. Vertindamas delspinigių dydį, teismas atsižvelgė ir į kitą svarbią aplinkybę – kreditoriai geranoriškai paskaičiavo ir pateikė prašymą hipotekos teisėjui išieškoti netesybas ne už 182 dienas, o tik už 100 dienų, todėl realiai delspinigių dydis už pradelstą dieną sudaro ne 0,5 procentus, o 0,27 procentus; ieškovė beveik 9 metus delsė įvykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas netinkamai, tik formaliais pagrindais, įvertino bei atmetė ieškovės byloje pateiktą garso įrašą, kuris šiuo konkrečiu atveju yra leistina įrodinėjimo priemonė. Aplinkybė, jog prievolė grąžinti 250 000 Lt skolą yra iš dalies įvykdyta, t. y. kad ji grąžino A. R. 89 000 Lt, patvirtina ne tik tiesioginis įrodymas – garso įrašas, padarytas nepažeidžiant įstatymų, bet ir kreditoriaus A. R. atstovo rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, jog pats kreditorius A. R. nurodė, kad ieškovė pagal paskolos sutartį buvo jam skolinga 250 000 Lt kartu su į šią sumą įskaičiuotomis 50 000 Lt palūkanomis, o apskaičiavęs bendrą palūkanų sumą pagal minėtą sutartį, buvo nurodęs, kad jų dydis sudarė 77 975 Lt. A. R. iki savo mirties (daugiau nei septynerius metus) nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo.

102. Teismas sprendimą priėmė nenustatęs visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei įvertino bylos duomenis, todėl pažeidė CPK 177, 180 ir 185 straipsnių nuostatas. Nurodytų proceso teisės normų pažeidimai lėmė ir neatitinkantį bylos faktinių aplinkybių materialiosios teisės normų taikymą

11Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

121. Teismas atliko išsamų pareikšto reikalavimo ir atsikirtimo į jį įvertinimą, sprendimo motyvuojamojoje dalyje atliko byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizę, atskleisdamas jų įrodomąją reikšmę, ir pagrindė savo padarytas išvadas. Tai, kad buvo priimtas apeliantei nepalankus procesinis sprendimas, nereiškia, kad buvo pažeistos materialiosios ir proceso teisės normos. Ieškovės samprotavimai dėl proceso teisės normų pažeidimo yra deklaratyvūs, neparemti teisiniais argumentais.

132. Ieškovė pateikė garso įrašo kopiją, kurioje jos teigimu tariamai užfiksuotas pokalbis tarp ieškovės ir mirusio asmens A. R., patvirtinantis, kad prievolė įvykdyta iš dalies. Teismas ir proceso dalyviai išklausė šį įrašą ir aiškinosi šio įrašo padarymo aplinkybes. Ieškovė negalėjo nurodyti konkretaus šio įrašo padarymo laiko, vietos, įrenginio, kuriuo buvo padarytas šis įrašas ir kitų įrašo padarymo aplinkybių, pripažino, kad tai tik originalaus įrašo kopija, kurioje įrašas yra sutrumpintas, t. y. iškarpytas. Atsakovams tokio įrašo padarymo faktas nėra žinomas. A. R. yra miręs, todėl nėra galimybės nustatyti, kad jame užfiksuotas A. R. balsas, ką būtent ir neigia atsakovai. Nesant byloje pakankamai patikimų duomenų apie klausyto garso įrašo atlikimo laiką, vietą ir kitas aplinkybes, nesant galimybės identifikuoti įraše girdimus asmenis, taip pat įraše esant nekonkrečiam pokalbiui apie paskolinius santykius, bei pačiai ieškovei pripažinus, kad įrašas yra iškarpytas, leido bylą nagrinėjančiam teismui šį įrašą laikyti neleistina įrodinėjimo priemone.

144. Apeliantės pozicija yra nenuosekli. Ieškinyje ieškovė mini, kad yra gražinusi kreditoriui 89 000 Lt bei dalį palūkanų, tačiau ieškiniu ginčija tik delspinigių dydį, neginčydama pagrindinės skolos dydžio.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

17Byloje nustatyta, kad 2001 m. kovo 23 d. A. R. ir ieškovė sudarė paskolos sutartį, kuria A. R. paskolino ieškovei 250 000 Lt iki 2002 m. kovo 23 d. (8 b. l.). Sutarties 2 punkte nustatyti 0,5 procentų delspinigiai už kiekvieną pavėluotą grąžinti paskolą dieną. Ieškovė, užtikrindama paskolos grąžinimą, 2001 m. gegužės 11 d. hipotekos lakštu Nr. 01120010003819 įkeitė nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniu), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius tretiesiems asmenims N. K. ir I. K. (82-86 b. l.). Mirus paskolos davėjui A. R., jo teisių perėmėja atsakovė S. R. 2009 m. liepos 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydama išieškoti iš ieškovės 250 000 Lt negrąžintos paskolos, 125 000 Lt delspinigių (už 100 dienų) ir 131 Lt žyminio mokesčio. Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi įkeisti daiktai areštuoti, o 2010 m. sausio 12 d. nutartimi nutarta išieškoti kreditorės S. R. naudai iš skolininkės S. B. 250 000 Lt negrąžintos paskolos, 125 000 Lt delspinigių (už 100 dienų) ir 131 Lt žyminio mokesčio, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, ir juos priverstinai parduoti iš varžytynių (87-88, 89-90 b. l.). 2010 m. gegužės 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovė S. R. perleido savo reikalavimo teises į skolą atsakovui D. R. (94-98 b. l.). 2011 m. sausio 12 d. turto perdavimo išieškotojui aktu antstolis perdavė išieškotojui D. R. neparduotą įkeistą nekilnojamąjį turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę kainą – 372 000 Lt (138 b. l.).

18Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

19Ieškovė prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

20Dėl įrodymų vertinimo

21Apeliantės manymu, teismas neišsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai ieškovės pateikto garso įrašo nepripažinimo tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu pagrindinės skolos dalies sumokėjimo faktą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

22Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiga suformuluoti ieškinio materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui (ieškinio faktinį pagrindą), pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tenka ieškovui (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008).

23Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti atsakovų reikalavimą dėl 125 000 Lt netesybų neteisėtu. Ieškovė nereikalauja pripažinti pagrindinės skolos dalies grąžinimą, tačiau ieškinyje nurodo ir įrodinėja aplinkybę, kad paskolos dalį yra grąžinusi. Netesybos pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį gali būti mažinamos ir dėl to, kad pagrindinė prievolė yra iš dalies įvykdyta, todėl kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pasisakyti dėl ieškovės įrodinėjamos paskolos dalies grąžinimo paskolos davėjui aplinkybės.

24Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi šia teismų praktika ir teisingai argumentavo dėl prievolės įvykdymui patvirtinti galiojančių formos reikalavimų ir jos nesilaikymo teisinių padarinių.

25Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė rašytinio dokumento, patvirtinančio paskolos dalies grąžinimą, tačiau paskolos davėjui mirus apriboti ieškovei paskolos dalyko grąžinimo įrodinėjimą kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebūtų teisinga. Tokiu atveju sutiktina su apeliantės argumentu, kad jos pateiktą garso įrašą, kuriame, pasak ieškovės, užfiksuotas jos ir paskolos davėjo A. R. pokalbis, teismas nepagrįstai pripažino neleistina įrodinėjimo priemone. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Ieškovė paskolos grąžinimą įrodinėja ne liudytojų parodymais, o garso įrašu, todėl šį įrodymą teismas turėjo vertinti ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais spręsti dėl ieškovės įrodinėjamos aplinkybės – paskolos dalies grąžinimo – pagrįstumo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad garso įrašas yra neleistina įrodinėjimo priemonė, tačiau teismo posėdžio protokolo turinys (190-193 b. l.) rodo, kad teismas šį įrodymą ištyrė – išklausė garso įrašą ir šalių bei jų atstovų nuomonę dėl jo vertinimo, tačiau išvadų dėl šiuo įrodymu įrodinėjamų aplinkybių pagrįstumo ar nepagrįstumo skundžiamame sprendime nenurodė.

26Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, ir kt.). Teisėjų kolegija, išklausiusi 2012 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio, kuriame buvo klausomas ieškovės pateiktas garso įrašas, garso įrašą, sprendžia, kad įrašytas ieškovės ir, pasak jos, A. R. pokalbis, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis 250 000 Lt paskolos dalies grąžinimą. Nei iš garso įrašo, nei iš ieškovės paaiškinimų nėra aišku, kada vyko pokalbis, kokiomis aplinkybėmis jis užfiksuotas, ar pokalbio dalyviui buvo žinoma apie daromą įrašą. Civilinėje byloje pagal R. B. ieškinį atsakovams N. K., I. K., Z. R. (R.), Z. B. dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys notarė D. Š., Vaiko teisių apsaugos tarnyba, A. R., ir atsakovės Z. R. (R.) priešieškinį ieškovui R. B., S. B., V. B., T. B., S. B. ir D. B. dėl iškeldinimo (bylos Nr. 2-144-431/2009) teismas sprendė dėl 250 000 Lt paskolos grąžinimui įkeisto svetimo nekilnojamojo turto pardavimo paskolos davėjo pasirinktiems asmenims sandorių ir hipotekos pabaigos dėl paskolos davėjo patvirtinto prievolės įvykdymo teisėtumo (101-108 b. l.). Šioje byloje priimtu ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimu nustatyta, kad ginčo sandoriais buvo įvykdyta S. B. prievolė kreditoriui A. R., kuris šių sutarčių pasirašymo dieną hipotekos lakšte padarė įrašą, kad S. B. pilnai atsiskaitė. Šiuo teismo sprendimu ginčijami pirkimo-pardavimo sandoriai pripažinti negaliojančiais ir taikant restituciją svetimo turto sutartinės hipotekos pabaiga dėl kreditoriaus A. R. įrašu patvirtinto prievolės įvykdymo pripažinta negaliojančia. Šiame sprendime taip pat konstatuota, kad S. B. (nagrinėjamos bylos ieškovei ir apeliantei) buvo suteiktos kelios paskolos – 2001 m. sausio 31 d. ir 2001 m. vasario 2 d. A. R. paskolino jai iš viso 84 800 Lt, o 2001 m. kovo 23 d. dar paskolino 250 000 Lt (105 b. l.). Šioje civilinėje byloje trečiojo asmens teisėmis dalyvavusio A. R. atstovo advokato 2008 m. birželio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodyta, kad S. B. yra skolinga A. R. pagal keturias paskolos sutartis (110-111 b. l.). Esant tokiems duomenims, nėra aišku, apie kokios paskolos ir kokios sumos grąžinimą kalbama nagrinėjamoje byloje tirtame garso įraše. Įvertinusi garso įrašą ir atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra kitų duomenų apie 250 000 Lt paskolos dalies grąžinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors garso įrašo ir nepripažino leistina įrodinėjimo priemone, tačiau padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė paskolos dalies grąžinimo fakto (CPK 178 str.). Dėl šių priežasčių atmestini apeliantės argumentai, kad netinkamas įrodymų ir įrodinėjimo taisyklių taikymas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

27Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog į pagrindinės skolos sumą buvo įskaičiuotos palūkanos. Ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra teisiškai reikšminga, nes paskolos negrąžinimo laiku faktas yra pagrindas reikalauti netesybų (sutarties 2 p., CK 6.71 str.).

28Dėl delspinigių dydžio

29Byloje kilo ginčas dėl netesybų dydžio. Apeliantė ieškiniu prašė pripažinti atsakovų 125 000 Lt delspinigių reikalavimą neteisėtu. Ieškinį grindė tuo, kad paskolos sutartyje nebuvo numatyti delspinigiai, o delspinigių dydis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl delspinigių dydžio.

30Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutartimi nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, todėl prievolės pažeidimo atveju skolininkas privalo sumokėti kreditoriui nustatytą netesybų sumą. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Vis dėlto, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 dalis, 6.258 str. 3 d.). Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

31Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šalių sudarytoje paskolos sutartyje šalys susitarė dėl 0,5 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, jeigu paskolos gavėja laiku negrąžins paskolos. Nors toks delspinigių dydis ir galėtų būti laikomas per didelėmis netesybomis, tačiau nagrinėjamu atveju teismas tinkamai įvertino visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai sprendė, kad konkreti apskaičiuota 125 000 Lt delspinigių suma nėra laikytina per didelėmis netesybomis, todėl pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes – ieškovė daugiau kaip dešimt metų nėra grąžinusi nei dalies pasiskolintos sumos, atsakovai neprašo priteisti palūkanų, delspinigius paskaičiavo ne už 180, o už 100 pradelstų atsiskaityti dienų, atsakovų nuostoliai (skaičiuojant palūkanas) viršytų prašomus priteisti delspinigius. Taigi visos šios nustatytos aplinkybės, leido teismui spręsti dėl netesybų dydžio pagrįstumo ir jų nemažinti. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė ir aiškino netesybų mažinimą reglamentuojančias materialiosios teises normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio ( 208 b. l.), kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (209 b. l.). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 3 200 Lt, priteistina iš jos valstybei (CPK 79 str., 96 str.).

34Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas patyrė 3 025 Lt teisinės pagalbos išlaidų (219-220 b. l.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. N. R. 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą skaičiuotinas numatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 1.5) dauginant iš teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios valstybės institucijų nustatytos 850 Lt minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl sprendžia, kad atsakovui iš ieškovės priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 1 275 Lt.

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti valstybei iš ieškovės S. B., a. k. ( - ) 3 200 (tris tūkstančius du šimtus) Lt žyminio mokesčio.

38Priteisti atsakovui D. R., a. k. ( - ) iš ieškovės S. B., a. k. ( - ) 1 275 (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis) Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovų reikalavimą... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo... 9. 1. Teismas netinkamai, tik formaliais pagrindais, įvertino bei atmetė... 10. 2. Teismas sprendimą priėmė nenustatęs visų šiai bylai teisingai... 11. Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, teismo... 12. 1. Teismas atliko išsamų pareikšto reikalavimo ir atsikirtimo į jį... 13. 2. Ieškovė pateikė garso įrašo kopiją, kurioje jos teigimu tariamai... 14. 4. Apeliantės pozicija yra nenuosekli. Ieškinyje ieškovė mini, kad yra... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Byloje nustatyta, kad 2001 m. kovo 23 d. A. R. ir ieškovė sudarė paskolos... 18. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ... 19. Ieškovė prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.... 20. Dėl įrodymų vertinimo... 21. Apeliantės manymu, teismas neišsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes,... 22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiga suformuluoti ieškinio... 23. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti... 24. Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios... 25. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė rašytinio dokumento, patvirtinančio... 26. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog į... 28. Dėl delspinigių dydžio... 29. Byloje kilo ginčas dėl netesybų dydžio. Apeliantė ieškiniu prašė... 30. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar... 31. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šalių sudarytoje... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 33. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio ( 208 b.... 34. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovui priteistinos jo patirtos... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti... 37. Priteisti valstybei iš ieškovės S. B., a. k. ( - ) 3 200 (tris tūkstančius... 38. Priteisti atsakovui D. R., a. k. ( - ) iš ieškovės S. B., a. k. ( - ) 1 275...