Byla 2S-1775-467/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovams kriminalinei Lietuvai, atstovaujamai kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos, kriminalinei institucijai Kaišiadorių rajono apylinkės teismui ir pseudoteisėjai J. K., kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pseudoteisėjoms K. L., E. Z., J. G. – L., R. B., kriminalinei institucijai Kauno apygardos teismui ir pseudoteisėjui J. K., kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui ir pseudoteisėjui V. K. dėl atsakovo Lietuvos teismų institucijų organizuoto faktų ir aplinkybių klastojimo ir panaudojimo baudžiamojoje byloje Nr. I-5-840/2013 nagrinėjimo metu ir dengimo vieni kitų veiksmus nuo atsakomybės instancine tvarka padarytos žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, nurodydamas, kad jį reiškia kriminalinei Lietuvai, atstovaujamai kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos, kriminalinei institucijai Kaišiadorių rajono apylinkės teismui ir pseudoteisėjai J. K., kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pseudoteisėjoms K. L., E. Z., J. G. – L., R. B., kriminalinei institucijai Kauno apygardos teismui ir pseudoteisėjui J. K., kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui ir pseudoteisėjui V. K.. Ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovo Lietuvos teismų institucijos ir teisėjai J. K., J. K. organizuotai ir šališkai ir priklausomai, instancine tvarka nepatikrinę, panaudojo suklastotus faktus ir aplinkybes ieškovo atžvilgiu baudžiamosios bylos Nr. I-5-840/2013 nagrinėjimo metu, kad būtų pažeista ieškovo nekaltumo prezumpcija ir pažeistos kitos teisės, o kitos teismų institucijos ir teisėjai V. K., K. L., E. Z., J. G.– L., R. B. civilinėse bylose Nr. 2-26996-863/2014 ir kitose bylose vilkino šio ieškinio priėmimą ir išnagrinėjimą priklausomai nuo baudžiamosios bylos eigos, iš anksto įtakodami ieškovui nepalankų procesinį sprendimą ir dengdami nuo atsakomybės instancine tvarka organizuotai ir šališkai bei priklausomai vieni kitų veiksmus. Taip pat prašė priteisti ieškovui iš Lietuvos Respublikos 333 063 EUR žalos atlyginimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teismas konstatavo, jog ieškinio reikalavimas suformuluotas ydingai, sąmoningai vartojant įžeidžiamo pobūdžio išsireiškimus atsakovais nurodytų asmenų atžvilgiu. Tokie apibūdinimai yra įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio ir neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų bei sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Aplinkybė, kad ieškovui ne kartą buvo nurodyta, jog tokio turinio ieškinys negali būti nagrinėjamas, tačiau ieškovas vis vien kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu, vartodamas tuos pačius įžeidžiamo pobūdžio išsireiškimus atsakovų (valstybės, jos institucijų ir pareigūnų) atžvilgiu, tik patvirtina, jog ieškovas piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, dėl ko teismas turi prerogatyvą atsisakyti tokią ieškovo teisę ginti (CK 1.137 str. 3 d.). Teismas konstatavo, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, kurių laikosi sąžiningas asmuo, nepiktnaudžiaujantis savo teise į teisminę gynybą. Dėl šios priežasties nėra tikslinga sąmoningai piktnaudžiaujančiam savo teisėmis asmeniui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir tokio turinio ieškinį atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

  1. Atskirojo skundo argumentai

7Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti kitos apylinkės teismui iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad neteisingai pritaikyti CPK 135 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 291 straipsnis ir tai yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai. Nurodo, kad, jei ieškinys nenagrinėtinas teisme, tai nutartyje privaloma nurodyti, į kurią instituciją ieškovas turi kreiptis. Nors teismas nurodė, jog ieškinys reiškiamas neegzistuojantiems atsakovams, tačiau šie atsakovai iš tiesų nagrinėja ir sprendžia ieškinio priėmimo klausimus ir bylas. Klaidingas teismo pavadinimas ir pavadinimo nenurodymas ir kiti neesminiai netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai ir nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog nutartyje turi būti pateikti motyvai, kuriais ieškinys pripažintas kaip nenagrinėtinas teisme, o teismų praktika nėra įstatymas. Taip pat nutartį priėmė šališkas teismas, kadangi niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Nutartį priėmė pseudoteisėja R. E., nors ieškinys reiškiamas prieš Vilniaus apygardos teismą ir jo teisėjus.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

10Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad egzistuoja absoliutūs skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindai, nes, priimant šią nutartį, buvo pažeistos ir netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, o nustatęs, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme, teismas privalėjo nurodyti, į kurią instituciją ieškovui kreiptis. Dėl to, apelianto tvirtinimu, apskųstoji nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

11Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti sąžiningo civilinio proceso tikslą, juo labiau, tokiems, kurie sąmoningai daromi siekiant dar ir kitų, ne su ginčo esme susijusių tikslų, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi teisę arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str.), arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

12Iš A. B. ieškinyje dėstomų aplinkybių, reiškiamo reikalavimo matyti, jog ieškovas atsakovus sąmoningai įvardija kaip „kriminalinius“ - kriminalinė Lietuva, kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija, kriminalinė institucija Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas, kriminalinė institucija Kauno apygardos teismas, kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir pseudo teisėjai. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenys ir formuojama teismų praktika tvirtina, kad apeliantui ne kartą buvo nurodyta, kad jo procesiniuose dokumentuose šalių įvardinimas kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“ ir kt., vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, piktnaudžiavimas proceso teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015 ir kt.). Apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas kaip siekimas šiuos subjektus pažeminti, pateikiant subjektyvų apelianto vertinimą. Apeliantui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai įvairiais aspektais išaiškino tiek konstitucinės, tiek tarptautinės teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką. Suinteresuotas asmuo savo teisėmis, inter alia ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d.) inter alia ir atsisakant panaudoti trūkumų šalinimo institutą.

13Apeliantas iš esmės teisingai nurodo, kad teisės normos nustato, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 str. 4 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju nurodyta teisės norma netaikytina, nes pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį, be kita ko, teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos pažymi, kad minėtos teisės normos paskirtis yra neapsunkinti teisės į teisminę gynybą realizavimo asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo ar nenurodo tam tikrus neesminius duomenis. Tačiau neturėtų būti suteikta ir ginama teisė remtis šia norma asmenims, sąmoningai naudojantiems ją ne tik pagal paskirtį, t.y. remtis ja siekiant ne tik inicijuoti bylos iškėlimą, bet ir akivaizdžiai pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į valstybę bei kitus proceso dalyvius.

14Apeliantas ieškinyje atsakovu įvardino, be kita ko, ir Vilniaus miesto apylinkės teismą bei šio teismo teisėjus, tačiau ši aplinkybė per se nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas ir (ar) buvo pažeistos atskirajame skunde nurodytos esminės nacionalinės teisės nuostatos. Apeliantui ne kartą buvo išaiškinta, kad, remiantis CK 6.272 straipsniu, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2014). Taip pat teisėjų nušalinimo sprendimo tvarka yra nustatyta CPK 68-69 straipsniuose. Šia tvarka apeliantas gali pasinaudoti, tačiau įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas būtų motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, tik esant vienam iš CPK 64 - 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų (CPK 68 str. 2 d., 4 d.).

15Kiti ieškovo atskirojo skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti visiems žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

16Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai