Byla 2-7731-223/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Andriui Bespalovui, trečiajam asmeniui AAS „ BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė, sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei, dalyvaujant ieškovui R. B., atsakovui Andriui Bespalovui,

2viešo teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Andriui Bespalovui, trečiajam asmeniui AAS „ BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje ir

Nustatė

3Ieškovas ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos ( 10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo , 4080 Eur turtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos ( 4080 Eur) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškinyje yra nurodytos visos faktinės aplinkybės ir argumentai, kurių pagrindu jis prašo ieškinį tenkinti. Antstolis A.Bespalovas vykdymo procese atliko neteisėtus veiksmus, nes areštavo ne jam, o jo motinai priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ) Minėtas žemės sklypas buvo areštuotas neteisėtai, nes arešto metu priklausė jo motinai G. B., o skolininkas antstolio vykdomose vykdomosiose bylose yra jis, o ne motina. Nors motina G. B. turto arešto metu jau jam buvo padovanojusi minėtą ginčo žemės sklypą, tačiau jo nuosavybė nebuvo įregistruota VĮ Registrų centras, todėl nuosavybė į žemės sklypą jam perėjo tik po motinos mirties. Dėl tokių antstolio neteisėtų veiksmų jis negalėjo miegoti ( ir dabar negali) naktimis, išbyrėjo dantys, susirgo parodontoze, susilpnėjo regėjimas, skaudėjo skrandis. Teko vartoti raminančius vaistus. Gydytojai jam sakė, kad visa tai yra nuo nervų ir streso. Jokių tai patvirtinančių pažymų neturi, ruošiasi dar lankytis pas gydytojus. Antstolis ne tik neteisėtai areštavo jo motinai priklausiusį žemės sklypą, bet ir nepagrįstai areštavo jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ). Taigi, faktiškai antstolis areštavo daugiau nei turto, nei buvo reikalinga jo skolai padengti. Kodėl prašo priteisti būtent 10 000 Eur neturtinės žalos, paaiškinti negali. Prašo priteisti iš atsakovo 4080 Eur turtinės žalos, kuri susidarė per pigiai pardavus žemės sklypą, esantį ( - ) Minėtas žemės sklypas buvo vertas 10 000 Eur, o antstolis jį pardavė už 5920 Eur, todėl jis prašo priteisti susidariusį skirtumą 4080 Eur ( 10 000 Eur- 5920 Eur) kaip jo patirtą turtinę žalą.

5Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Palaiko pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovas jau buvo pareiškęs beveik analogišką ieškinį, kuris buvo atmestas, o dabar vėl reiškia panašius reikalavimus. Ginčo žemės sklypas buvo areštuotas todėl, kad priimant patvarkymą dėl turto arešto, VĮ Registrų centras buvo įregistruota dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovo motina padovanojo žemės sklypą ieškovui, tačiau ieškovas tuo metu tyčia neregistravo savo nuosavybės teisių į jam motinos padovanotą žemės sklypą, vengdamas skolų mokėjimo savo buvusios sutuoktinės ir sūnaus naudai. Ieškovui daug kartų buvo aiškinta, kad jei jis nemokės skolų, busnukreiptas išieškojimas į jo turimą turtą, tačiau ieškovas R. B. į tai nereagavo. Tuo metu buvo atlikta minėto žemės sklypo turto vertinimo ekspertizė ir pradėtas priverstinio išieškojimo procesas. Kadangi ginčo žemės sklypas ( - ) dar nebuvo pilnai sutvarkytas VĮ Registrų centre ieškovo R. B. vardu, tai antstolių sistemoje negalima buvo įkelti šio turto, kaip R. B. nuosavybės ir vykdyti tolesnio išieškojimo. Tada teko areštuoti R. B. priklausantį butą, esantį ( - ). R. B., supratęs situaciją, žodžiu sutiko įregistruoti savo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, todėl jam buvo išduotas raštas leidžiantis įregistruoti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. R. B. VĮ „Registrų centras“ įregistravo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, tačiau vis tiek neketino mokėti skolų, todėl buvo paskelbtos areštuoto žemės sklypo varžytinės. Vykdant varžytynių procedūrą buvo pilnai prisilaikoma įstatyminių normų, terminų, o ieškovas R. B. antstolio veiksmų neskundė, nepasinaudojo teise pačiam pasiūlyti pirkėją.

6Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Gautas atsiliepimas (b.l. 27), kad su ieškiniu nesutinka, palaiko antstolio atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus.

7Ieškinys atmestinas.

8Byloje nustatyta, kad antstolis A.Bespalovas vykdė vykdomąsias bylas Nr.0025/13/03127, Nr. 0025/15/03234, Nr.0025/16/00699, Nr.0025/14/01403, Nr.0025/12/01621 dėl išieškojimo iš skolininko R. B.. Iš VĮ Registrų centras išrašo (vykd. bylos Nr.0025/13/03127, b.l. 37-38) matyti, kad 1,800 ha žemės sklypas UN ( - ), esantis ( - ) nuo 2005-06-23 pagal 2005-06-13 Paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teise priklausė G. B.. Iš VĮ Registrų centras išrašo (vykd. bylos Nr.0025/13/03127, b.l. 39-40) matyti, kad 2-jų kambarių butas UN ( - ) , esantis ( - ), nuo 2015-03-05 pagal 2015-02-27 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą priklausė R. B.. Iš 2016-02-01 patvarkymo Dėl turto arešto ( b. 1. 8, 11, 22) matyti, kad antstolis areštavo R. B. priklausantį 2-jų kambarių butą UN ( - ), esantį ( - ). Iš 2005-06-28 R. B. pareiškimo ((vykd. bylos Nr.0025/13/03127, b.l. 55) matyti, kad R. B. išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo po G. B. mirties. Iš 2016-02-01 Turto arešto akto (vykd. bylos Nr.0025/13/03127, b.l. 106-108) matyti, kad buvo areštuotas butas, esantis ( - ). Iš 2016-05-26 Patvarkymo dėl arešto turtui panaikinimo (vykd. bylos Nr. 0025/13/03127, b.l. 146-148) matyti, kad buvo panaikintas areštas butui UN ( - ).

9Iš 2015-06-04 Turto arešto akto (vykd. bylos Nr.0025/13/03127, b.l. 42-44) matyti, kad buvo areštuotas 1,800 ha žemės sklypas, esantis ( - ), pažymint, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Iš Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr.PNE-15- 015 (vykd. bylos Nr.0025/13/03127, b.l. 59-79) matyti, kad žemės sklypo UN ( - ) vertė 7400 Eur. Iš Centrinės hipotekos įstaigos pranešimo (vykd. bylos Nr.0025/13/03127, b.l. 45-46) matyti, kad skolininko R. B. prievolei užtikrinti areštuojamas 1.800 ha žemės sklypas UN ( - ), esantis ( - ) Minėtame pranešime taip pat pažymėta, kad nurodytas žemės sklypas pagal dovanojimo sutartį (notaro pranešimas 2015-05-11 Nr.1015038593) priklauso R. B., iš 2016-02-08 Leidimo įregistruoti nuosavybę (vykd. bylos Nr.0025/13/03127, b.l. 121) matyti, kad R. B. leidžiama susitvarkyti nuosavybės dokumentus į 1,800 ha žemės sklypą UN ( - ), esantį ( - ), kuris šiuo metu yra registruotas G. B. vardu, bei užregistruoti minėtą turtą R. B. vardu. Iš VĮ Registrų centras išrašo (vykd. bylos Nr.0025/13/03127, b.l. 122-123) matyti, kad ha žemės sklypas UN ( - ), esantis ( - ), nuo 2016- 03-04 nuosavybės teise priklausė R. B..

10Iš 2016-0317 Patvarkymo Dėl varžytynių ( b.l. 9, vykd. bylos Nr.0025/13/03127, b.l. 127)) matyti, kad buvo paskelbtos varžytynės 1,800 ha žemės sklypui, esančiam ( - ), priklausančio R. B., pradinė parduodamo turto vertė 5920 Eur. Iš 2016-05-10 Turto pardavimo iš varžytynių akto (vykd. bylos Nr.0025/13/03127, b.l. 139) matyti, kad 1,800 ha žemės sklypas UN ( - ), esantis ( - ), parduotas už 5920 Eur. Iš išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo (vykd. bylos Nr.0025/13/03127, b.l. 143 ) matyti, kad vykdant vykdomąją bylą išieškota 5971,17 Eur, kurie buvo paskirstyti kreditoriams Ž. B. ir A. B. ir vykdymo išlaidoms antstoliui (liko skola antstoliui 98,10 Eur).

11CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) ir reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Kasacinio teismo yra konstatuota, kad civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-695/2016).

12Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos ir 4080 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (ieškinio dalykas), pateikdamas argumentus ir juos patvirtinančius duomenis (ieškinio pagrindas), kad žala kilo dėl atsakovo (antstolio) nerūpestingai ir netinkamai atliktų pareigų.

13Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

14Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) . Be to, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamas ginčas (dėl civilinės atsakomybės taikymo) nepriskirtinas bylų kategorijai, kurioje teismas turi pareigą būti aktyvus, todėl įrodymų pateikimo pareiga priskirtina ieškovui.

15Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tai bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos.

16Taigi, viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų yra neteisėti veiksmai.

17Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

18Kaip jau minėta, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo- antstolio turtinę ir neturtinę žalą savo reikalavimą kildindamas iš antstolio veiksmų, kurie , ieškovo teigimu, yra neteisėti ir pasireiškė tuo, kad antstolis areštavo ginčo žemės sklypą, nors šis objektas arešto metu jam nuosavybės teise nepriklausė, o priklausė jo motinai G. B., žemės sklypas buvo parduotas mažesne nei reali jo kaina, o taip pat žalajam kilo dėl to, kad antstolis areštavo jam priklausantį butą ( - ). Šie antstolio veiksmai, ieškovo teigimu, buvo neteisėti ir sąlygojo neigiamas pasekmes ieškovui - turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą.

19Taigi, ieškovas nurodo, kad antstolis elgėsi neteisėtai, nes areštavo ginčo žemės sklypą, kuris arešto momentu nuosavybės teise priklausė ne jam, o jo motinai G. B.. Pažymėtina, kad ieškovas pripažįsta tą aplinkybę, kad ginčo žemės sklypą iki sklypo arešto jam jau buvo padovanojusi jo motina G. B., tuo pačiu teigdamas, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą jam perėjo tik po motinos mirties. Iš VĮ Registrų centras išrašo ir kitų rašytinių įrodymų matyti, kad 1,8000 ha žemės sklypas UN ( - ), esantis ( - ) pagal 2015 m. gegužės 6 d. Dovanojimo sutartį Nr. 1140 dovanotojos G. B. buvo padovanotas R. B. Kadangi pagal dovanojimo sandorį apdovanotajam nuosavybės teisė pereina sandorio sudarymo momentu (tai nurodyta ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartyje) , tai tuo momentu, kai buvo priimtas antstolio A.Bespalovo 2015 m. birželio 4 d. patvarkymas dėl turto arešto, ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė R. B., taigi antstolis teisėtai areštavo ginčo žemės sklypą, kaip skolininkui R. B. nuosavybės teise priklausantį turtą, iš kurio galimas išieškojimas.

20Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr.2-2395-902/2017 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui antstoliui A.Bespalovui ir tretiesiems asmenims I. Z., J. Z., UAB “Vartuva”, AAS “BTA Baltic Insurance Company” filialui Lietuvoje dėl varžytynių akto ir pirkimo-pardavimo iš varžytynių sutarties pripažinimo negaliojančiu, žalos atlyginimo, kurioje 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas (vykd. byla Nr.0025/13/03127, b.l. 67-70). Byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 11d. nutartimi jau minėtas 2017 m. birželio 5 d. pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu. Nagrinėjant minėtą bylą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, buvo konstatuotos nagrinėjamai bylai svarbios aplinkybės, o būtent - 1,8000 ha žemės sklypo UN ( - ), esančio ( - ), rinkos kaina buvo nustatyta teisėtai ir pagrįstai ( vykd. byla Nr.0025/13/03127, sprendimo 5 lapas); antstoliui 2015 m. birželio 4 d. priimant patvarkymą dėl turto arešto bei 2015 m. birželio 11 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti dovanojimo sandorio pagrindu žemės sklypas nuosavybės teise priklausė R. B. (vykd. byla Nr.0025/13/03127, sprendimo 6 lapas).

21CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartyje ir 2017 m. birželio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią sprendžiant šios bylos ieškinio reikalavimus ir papildomo įrodinėjimo nereikalauja.

22Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų ir prejudicinių faktų pagrindu laikytina įrodyta, kad antstolis areštuodamas ginčo žemės sklypą veikė teisėtai ir pagrįstai, teisės normų, reguliuojančių vykdymo procesą ir kitų teisės normų nepažeidė, nes areštuojamas ginčo sklypas jo arešto metu nuosavybės teise priklausė skolininkui R. B.. Tokie antstolio veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.

23Ieškovas taip pat teigia, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas už mažesnę kainą nei reali žemės sklypo vertė, t.y. ieškovo teigimu ginčo žemės sklypo vertė buvo 10 000 Eur, parduotas žemės sklypas už 5920 Eur, todėl ieškovui padaryta turtinė žala yra lygi 4080 Eur .

24Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių pakankamų ir pagrįstų įrodymų, kad ginčo žemės sklypo vertė jo arešto metu sudarė 10 000 Eur, o apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu, kad jo duomenimis žemės sklypo vertė buvo 10 000 Eur. Kokie tai duomenys ieškovas neįvardino ir savo teiginio nepagrindė. Ieškovo teiginį dėl žemės sklypo vertės paneigia Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr.PNE-15-015 (vykd. byla Nr.0025/13/03127,1 tomas, b.l. 59-90) iš kurio matyti, kad žemės sklypo vertė yra 7400 Eur. Abejoti šiuo ekspertizės aktu ir jo išvadomis nėra pagrindo, kaip matyti ir pats ieškovas ekspertizės duomenų neginčija ir neginčijo vykdymo proceso metu. Antstolis skelbdamas pirmąsias ginčo sklypo varžytines realizuotino žemės sklypo vertę nustatė vadovaujantis CPK 718 straipsnio nuostatomis (80 proc. nuo vertės). Tokiu būdu, ieškovas neįrodė aplinkybės, kad areštuoto žemės sklypo vertė buvo nustatyta neteisingai, taigi antstolio veiksmų areštuojant ir realizuojant ginčo žemės sklypą nėra pagrindo laikyti neteisėtais.

25Kas liečia skolininkui priklausančio buto, esančio ( - ), areštą, tai visų pirma pažymėtina, kad tinkamam sprendimo/ vykdomojo rašto įvykdymui turi būti aprašomas (areštuojamas) ne mažesnės vertės turtas nei pareikštas reikalavimas (išieškotina suma); teisėtas bus ir didesnės vertės turto aprašymas (areštas), jei tai nebus padaryta „iš esmės“ daugiau (CPK 145 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnio 2 dalis, 677 straipsnio 2 dalis); antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti ir areštuoti, vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. (CPK 624 straipsnio 2, 3 dalis).

26Skolininkui R. B. neįvykdžius sprendimo gera valia, antstolis ėmėsi įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, siekdamas surasti ir areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtą, t.y. ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Buvo patikrintos skolininko R. B. turimos lėšos, jo pajamos, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Atlikus duomenų patikrinimą ir nustačius, kad 1,8000 ha žemės sklypas, esantis ( - ), nėra galutinai įformintas skolininko R. B. vardu kaip jo nuosavybės teisės objektas ir dėl to išieškojimas iš minėto turto yra apsunkintas, antstolis siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, pagrįstai, siekdamas užtikrinti išieškotojų interesus, areštavo kitą skolininkui R. B. priklausantį turtą - butą.

27Pažymėtina, kad antstolis A.Bespalovas, priimdamas 2016 m. vasario 1 d. Patvarkymą dėl turto arešto , t.y. areštuodamas skolininkui R. B. priklausantį 2-jų kambarių butą Nr.( - ), esantį ( - ), areštuojamo turto vertės nenurodė, kadangi tuo laiku ji nebuvo žinoma (vykd. byla Nr.0025/13/03127, b.l. 106-108, 115 a). Taigi, teigti, kad antstolis tyčia areštavo didesnės vertės turtą nei yra būtina išieškojimui, nėra pagrindo. 2016 m. vasario 1 d. Patvarkymu Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti antstolis paskyrė ekspertizę turto-buto vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti UAB “Inreal” (vykd. byla Nr.0025/13/03127, b.l. 116-117).

28Tą aplinkybę, kad antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus veikė atidžiai ir rūpestingai įrodo ir tai, kad ieškovui R. B. įregistravus jo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą (nuosavybė įregistruota 2016-03-04), antstolis 2016 m. gegužės mėn.26 d. Patvarkymu Dėl arešto turtui panaikinimo areštas ginčo butui buvo panaikintas (vykd. byla Nr.0025/13/03127, b.l. 146-149).

29Taigi, konstatuotina, kad ieškovui laikinas disponavimo teisės apribojimas jo nekilnojamuoju turtu- butu- truko gana trumpą laikotarpį, duomenų, kad skolininkas dėl to patyrė realių nuostolių byloje nėra, o antstolis pats ėmėsi priemonių turto areštui panaikinti. Taigi , antstolio veiksmų areštuojant ieškovo butą, esantį ( - ), laikyti neteisėtais nėra pagrindo.

30Kas liečia kitas civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas, tai kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kaip asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė.

31Nagrinėjamoje byloje, ištyrus byloje surinktus įrodymus, neaišku, koks priežastinis ryšys tarp antstolio veiksmų, išieškant skolą iš ieškovo, ir jo dvasinių pergyvenimų, jei ieškovas net neskundė ieškinyje nurodytų antstolio veiksmų, o dabar jau prašo atlyginti neturtinę žalą, nepateikdamas dėl to jokių įrodymų apie dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, kaip to reikalauja CK 6.250 straipsnis.

32Ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Šiuo gi atveju, ieškovas tokių aplinkybių ar faktų nenurodė, o apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais apie tai, kad jis negalėjo miegoti (ir dabar negali) naktimis, išbyrėjo dantys, susirgo parodontoze, susilpnėjo regėjimas, skaudėjo skrandis, teko vartoti raminančius vaistus. Kaip pripažino pats ieškovas jokių pažymų iš gydytojų ar receptų jis neturi, o tik ateityje ruošiasi kreiptis pas gydytoją. Taigi, net jei ieškovas ir turėjo jo nurodytas sveikatos problemas, byloje nėra įrodymų apie tai, kad jos yra tiesiogiai susijusios su antstolio veiksmais, t.y. yra antstolio veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodytomis sveikatos problemomis ir kitais nepatogumais. Pažymėtina, kad ieškovas, būdamas skolininku, aiškiai turėjo suvokti priverstinio vykdymo proceso galimus neigiamus padarinius ir tai yra natūralus procesas. Be abejo, neatmestina, kad antstolio veiksmai areštuojant ieškovo nekilnojamąjį turtą galėjo sukelti ieškovui nepatogumų, tačiau ne bet kokie nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dėl antstolio neteisėtų veiksmų Antstolių įstatymas tiesiogiai nenumato . Be to jei ieškovo minėti išgyvenimai realiai ir buvo, jie nėra tokios apimties, kad būtų pagrindas spręsti patyrus neturtinę žalą (CPK 185 straipsnis). Tai, jog, ieškovo teigimu, jis patyrė dvasinių išgyvenimų dėl teisėtų priverstinio vykdymo veiksmų, laikoma natūraliu gyvenimo reiškiniu, tad reikalauti neturtinės žalos iš antstolio dėl patirtų nepatogumų, kurie, beje, patirti dėl pačios ieškovo gera valia nevykdomo reikalavimo įvykdyti prievolę išieškotojamas yra nesąžininga ir neprotinga.

33Nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų antstolio veiksmų ir nesant įrodytai žalai, nėra pagrindo konstatuoti esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Byloje nenustatyta ir antstolio kaltė, nors ieškovas teigia, kad antstolis veikė neteisėtai ir nesąžiningai, tačiau tai patvirtinančių aplinkybių byloje nenustatyta (CK 6.248 straipsnis). Taigi, nesant civilinės atsakomybės sąlygų viseto - taikyti civilinės atsakomybės apskritai negalima ir ieškinys atmestinas.

34Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovo ( CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis)

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260, 263, 265, 269 ir 270 str., teismas nusprendžia:

36Ieškinį atmesti.

37Priteisti iš R. B., a.k. ( - ) 20,90 EUR pašto išlaidų valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

38Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Teisėja Birutė Mėlinauskienė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė... 2. viešo teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Ieškovas ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir prašo priteisti iš... 4. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškinyje yra... 5. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Palaiko pateiktame atsiliepime į... 6. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Byloje nustatyta, kad antstolis A.Bespalovas vykdė vykdomąsias bylas... 9. Iš 2015-06-04 Turto arešto akto (vykd. bylos Nr.0025/13/03127, b.l. 42-44)... 10. Iš 2016-0317 Patvarkymo Dėl varžytynių ( b.l. 9, vykd. bylos... 11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 12. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš... 13. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl... 14. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena... 15. Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai,... 16. Taigi, viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų yra neteisėti... 17. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas... 18. Kaip jau minėta, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo- antstolio turtinę... 19. Taigi, ieškovas nurodo, kad antstolis elgėsi neteisėtai, nes areštavo... 20. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo... 21. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 22. Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų ir prejudicinių faktų pagrindu... 23. Ieškovas taip pat teigia, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas už... 24. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių pakankamų ir pagrįstų... 25. Kas liečia skolininkui priklausančio buto, esančio ( - ), areštą, tai... 26. Skolininkui R. B. neįvykdžius sprendimo gera valia, antstolis ėmėsi... 27. Pažymėtina, kad antstolis A.Bespalovas, priimdamas 2016 m. vasario 1 d.... 28. Tą aplinkybę, kad antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus veikė atidžiai ir... 29. Taigi, konstatuotina, kad ieškovui laikinas disponavimo teisės apribojimas jo... 30. Kas liečia kitas civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas, tai kaip... 31. Nagrinėjamoje byloje, ištyrus byloje surinktus įrodymus, neaišku, koks... 32. Ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos... 33. Nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų antstolio veiksmų ir nesant... 34. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, atmetus ieškinį, priteistinos iš... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260, 263, 265, 269 ir 270 str.,... 36. Ieškinį atmesti.... 37. Priteisti iš R. B., a.k. ( - ) 20,90 EUR pašto išlaidų valstybei, pinigus... 38. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...