Byla 2-84/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5958-392/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Kauno apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, V. V. dėl nusikalstamo teisių ir turtinių interesų pažeidimo pripažinimo ir atstatymo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. N.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas ir jo teisėjai, Kauno apygardos teismas ir jo teisėjai, Kauno miesto apylinkės teismas ir jo teisėjai – ir atsakovas LR generalinė prokuratūra solidariai neteisėtais veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 įstatymų nustatyta tvarka ir iki pasibaigė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, nepradėjo ikiteisminio tyrimo V. V. dėl 1994 m. rugsėjo 16 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarytos su A. N. ir šiais veiksmais padarė ieškovui turtinės ir neturtinės žalos; 2) pripažinti, kad minėti atsakovai solidariais neteisėtais veiksmais dėl jų kaltės perdavė civilinę bylą Nr. 2-1066/2004 atsakovei V. V. ir padarė ieškovui turtinės ir neturtinės žalos; 3) pripažinti, kad minėtų atsakovų veiksmai yra antikonstituciniai, prieštaraujantys teisės ir teisingumo principams ir jų veiksmuose yra organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymių, o teisėjų V. Š. ir O. R. veika yra korumpuota; 4) pripažinti buto, esančio ( - ), 1994 m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį neteisėta ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, ją panaikinti ir pranešti Registrų centro Kauno filialui; 5) išreikalauti butą iš trečiojo asmens A. N. ir per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškeldinti bute gyvenančius asmenis; 6) pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto, esančio ( - ), į automobilį, svetainės baldų komplektą, televizorių „Šilelis“, asmeninius drabužius, daiktus, 4 000 Lt kaip dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės; 7) priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir V. V. solidariai 1 309 269 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, sprendimo įvykdymą pavesti atsakovo atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Ieškovas taip pat prašė CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų pagrindu atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį.

5Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi A. B. buvo įpareigotas ieškinį apmokėti 24 171 Lt žyminio mokesčio.

6Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartį, įpareigojančią sumokėti žyminį mokestį, panaikino ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Be kita ko, teismas nutartyje nurodė, kad ieškinys yra nekonkretus, todėl būtina tiksliai išsiaiškinti kokiu pagrindu, iš kokio subjekto ir kokio dydžio sumas ieškovas reikalauja priteisti.

7Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi nurodė, kad ieškinys neatitinka LR CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d. 1 - 4 p. reikalavimų, nes ieškovas nenurodo tikslių atsakovų pavadinimų, atsakovių O.R. ir V.Š. asmens kodų ir adresų, tikslios reikalaujamos priteisti iš kiekvieno atsakovo sumos bei jos priteisimo teisinio ir faktinio pagrindo bei detalių argumentų.

82011 m. birželio 9 d. A.B. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos teisingumo ministerija, atsakovai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Kauno apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas, Lietuvos generalinė prokuratūra ir V.V. solidariai pažeidė ieškovo teises į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1066/2004 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką; 2) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V.V. solidariai pažeidė ieškovo nuosavybės apsaugą ir nuosavybės teisės garantijas civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004; 3) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V.V. solidariai pažeidė ieškovo teisę i veiksmingą teisinę gynybą civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004;4) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V.V. solidariai pažeidė ieškovo lygias teises prieš įstatymą ir teismą ir vykdė ieškovo, kaip buvusio sutuoktinio, atžvilgiu diskriminaciją civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004; 5) pripažinti, kad minėti atsakovų Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos generalinės prokuratūros solidarūs neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, dengiant nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsakovę V.V. civilinėje byloje Nr. 2-1066/200 yra antikonstituciniai, prieštarauja teisės ir teisingumo principams ir juose yra korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymiai; 6) pripažinti 1994 m. rugsėjo 16 d. nusikalstamai sudarytą areštuoto ginčo buto, esančio ( - ), pirkimo pardavimo sutartį tarp atsakovės V.V. ir trečiojo asmens A. N. negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir ją panaikinti informuojant VĮ Registrų centrą; 7) iškeldinti iš ginčo buto, esančio ( - ), jame gyvenančius asmenis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 8) priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos generalinės prokuratūros ir V.V. solidariai 309 269 Lt turėtai turtinei ir 1000 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi ieškinį grąžino, nes laikė, kad ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, nes visiškai nedetalizavo ieškinyje keliamų reikalavimų pagrindo, neįvardijo tikslių atsakovų, jo manymu, neteisėtų veiksmų, savo teiginių nesusiejo su konkrečiomis atsakovų veikomis ir jas pagrindžiančiais įrodymais, visiškai nemotyvavo turtinės žalos dydžio.

10Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį panaikino. Nors konstatavo, kad ieškovo ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio supratimas dėl jo pasirinktos dėstymo specifikos yra apsunkintas, tačiau laikė, kad tik nesuvokiamas, o ne apsunkintas teksto dėstymas sudaro pagrindą konstatuoti procesinio dokumento trūkumą. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo patikslinto ieškinio 6 ir 7 reikalavimai dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei iškeldinimo yra turtinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas ieškovo ieškinio bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, taip pat turi išspręsti klausimą dėl už šiuos reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydžio.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi A. B. ieškinio reikalavimus: pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos teisingumo ministerija, atsakovai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Kauno apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas, Lietuvos generalinė prokuratūra ir V.V. solidariai pažeidė ieškovo teises į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1066/2004 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką; pripažinti, kad minėti atsakovai ir V.V. solidariai pažeidė ieškovo nuosavybės apsaugą ir nuosavybės teisės garantijas civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004; pripažinti, kad minėti atsakovai ir V.V. solidariai pažeidė ieškovo teisę i veiksmingą teisinę gynybą civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004; pripažinti, kad minėti atsakovai ir V.V. solidariai pažeidė ieškovo lygias teises prieš įstatymą ir teismą ir vykdė ieškovo, kaip buvusio sutuoktinio, atžvilgiu diskriminaciją civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004; pripažinti, kad minėti atsakovų Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos generalinės prokuratūros solidarūs neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, dengiant nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsakovę V.V. civilinėje byloje Nr. 2-1066/200 yra antikonstituciniai, prieštarauja teisės ir teisingumo principams ir juose yra korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymiai, atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme. Tai pat nutartimi įpareigojo ieškovą iki 2011 m. lapkričio 16 d. apmokėti savo ieškinį 3 600 Lt dydžio žyminiu mokesčiu ir pasiūlė ieškovui pašalinti likusius Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus.

13Nurodė, kad A. B. 2011 m. birželio 6 d. patikslintame ieškinyje pateikti reikalavimai Nr. 1 – Nr. 5 reiškia juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, o tokie faktai ir reikalavimai nustatinėjami ir sprendžiami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Dėl šios priežasties minėtus ieškovo reikalavimus teismas pripažino nenagrinėtinais teisme ir atsisakė juos priimti. Atkreipė ieškovo dėmesį, kad su prašymu dėl juridinių faktų nustatymo jis turi teisę kreiptis CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

14Nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti 1994 rugsėjo 16 d. nusikalstamai sudarytą areštuoto ginčo buto ( - ) pirkimo pardavimo sutartį tarp atsakovės V.V. ir trečiojo asmens A. N. negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir ją panaikinti informuojant VĮ Registrų centrą yra turtinio pobūdžio, o tai lemia, kad ieškovas ieškinį privalo apmokėti 3 500 litų dydžio žyminiu mokesčiu. Tokį žyminio mokesčio dydį teismas nustatė įvertinęs VĮ „Registrų centras“ pažymą, iš kurios matyti, jog ginčo buto vertė yra 125 000 Lt. Be to, atkreipė dėmesį, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti iš ginčo buto, esančio ( - ), jame gyvenančius asmenis pagal CPK 80 str. 1 d. 5 p. turi būti apmokėtas 100 litų dydžio žyminiu mokesčiu.

15Pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovui dabartinės ginčo buto savininkės procesinę padėtį pakeisti iš trečiojo asmens į atsakovę bei padaryti ir pateikti teismui reikalingų šiai bylai išnagrinėti procesinių dokumentų kopijas iš kitų ieškovo inicijuotų bylų, nes išsireikalauti minėtas bylas yra praktiškai neįmanoma.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

181. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimus Nr. 1 – Nr. 5 pripažino kaip nenagrinėtinus teisme ir atsisakė juos priimti, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartyje minėtus ieškovo reikalavimus pripažino kaip nagrinėtinus teisme ir susijusius su ieškovo prašoma priteisti turtine ir neturtine žala. Be to, skundžiamoje nutartyje ir pats teismas pripažįsta, jog minėti reikalavimai nagrinėtini teisme, nes nurodo, jog jie nagrinėtini CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

192. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartyje, nes minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas jokių konkrečių trūkumų nenurodo ir perduoda klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Be to, nėra aišku, kodėl teismas įpareigoja ieškovą sumokėti žyminį mokestį, kai tuo tarpu ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 str. 1 d. 4 p., kaip asmuo reiškiantis reikalavimą dėl žalos, atsiradusios iš nusikalstamų veikų, atlyginimo. Net jei ieškovui iš tiesų yra reikalinga sumokėti žyminį mokestį, tai jo dydis turėtų būti 310 Lt.

20Atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą negauta.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

24Dėl ieškovo A. B. reikalavimų Nr. 1 – Nr. 5

25Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimus Nr. 1 – Nr. 5 pripažino kaip nenagrinėtinus teisme ir atsisakė juos priimti, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartyje minėtus ieškovo reikalavimus pripažino kaip nagrinėtinus teisme ir susijusius su ieškovo prašoma priteisti turtine ir neturtine žala. Be to, nurodo, kad skundžiamoje nutartyje ir pats teismas pripažįsta, jog minėti reikalavimai nagrinėtini teisme, nes konstatuoja, jog jie nagrinėtini CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu.

26CPK XXVI skyriaus 444 str. 2 d. 1 p. - 9 p. nustato, kokius faktus galima pripažinti turinčiais juridinę reikšmę. Konkrečiai numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo, dėl asmens išlaikymo nustatymo, dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ir kitų civilinės būklės aktų, dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo, dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo, dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį, dėl palikimo priėmimo, palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jei įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas ieškovo reikalavimus Nr. 1 – Nr. 5 priskiria prie CPK 444 str. 2 d. 9 p. kategorijos bylų, t. y. kaip nagrinėtinus teisme. Remiantis vien šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo reikalavimus Nr. 1 – Nr. 5 kaip nenagrinėtinus teisme. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad minėti ieškovo reikalavimai yra susiję su siekiu, kad teismine tvarka būtų konstatuota, jog atsakovai tam tikrais savo veiksmais pažeidė bendruosius teisės principus. Bendrosios kompetencijos teismai yra kompetentingi išspręsti tokio pobūdžio reikalavimus ir įvertinti atsakovų veiksmus bendrųjų teisės principų aspektu. Kaip teisingai pastebi apeliantas, tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija buvo išdėstyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartyje. Tai tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimus Nr. 1 – Nr. 5 pripažino kaip nenagrinėtinus teisme. Remiantis tuo, kas išdėstyta, vertintina, jog skundžiamos nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo reikalavimus Nr. 1 – Nr. 5 kaip nenagrinėtinus teisme, yra naikintina ir minėti ieškovo reikalavimai yra priimtini bei perduotini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

27Dėl žyminio mokesčio už Nr. 6 ir Nr. 7 ieškovo A. B. reikalavimus

28Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str., įstatymo redakcija galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Sprendžiant už paduodamą ieškinį ar priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio klausimą, teismas turi įvertinti pareikšto ieškinio ar priešieškinio pagrindą, dalyką ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas. Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 str. 1 d. 2 p. nustatytas vieno šimto litų žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.).

29Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi įpareigojo jį sumokėti žyminį mokestį. Jo nuomone, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 str. 1 d. 4 p. Papildomai nurodo, kad, net jei jis būtų neatleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tai mokėtino žyminio mokesčio dydis turėtų būti 310 Lt. Šis apelianto argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio. Antra, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartyje yra nustatyta, kad ieškovo reikalavimai Nr. 6 ir Nr. 7 yra turtinio pobūdžio. Šios aplinkybės neginčija ir pats ieškovas. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog apeliantui kyla pareiga sumokėti žyminį mokestį, jei jis siekia jo pateiktų reikalavimų išnagrinėjimo teisme. Tai pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Iš byloje esančios VĮ Registrų centro pažymos (b. l. 148-151) matyti, kad buto, esančio ( - ), vertė yra 125 000 Lt. Aplinkybė, kad šis butas yra ginčo objektu, lemia, kad būtent nuo jo vertės yra skaičiuotinas mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą Nr. 6. CPK 80 str. 1 d. 1 p. numato, kad nuo ieškinio sumos didesnės negu 100 000 Lt yra mokamas 3 000 Lt plius 2 proc. nuo sumos viršijančios 100 000 Lt žyminis mokestis. Taigi ieškovo mokėtina žyminio mokesčio suma už reikalavimą Nr. 6 yra 3 500 Lt (3 000 Lt + (25 000 Lt ×0,02 proc.)). Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad už ieškovo reikalavimą Nr. 7 žyminis mokestis yra nustatomas pagal CPK 80 str. 1 d. 2 p. (CPK redakcijoje nuo 2011 m. spalio 1 d. - 5 p.) ir kad ieškovo žyminis mokestis už šį reikalavimą yra 100 Lt. Taigi iš viso ieškovui sumokėtino žyminio mokesčio suma yra 3 600 Lt. Būtent tai teisėtai ir pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, kas lemia, jog nėra pagrindo naikinti šią jos dalį atskirajame skunde nurodytais motyvais.

30Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį pakeisti, panaikinant jos dalį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo A. B. reikalavimus Nr. 1 - Nr. 5 kaip nenagrinėtinus teisme, ir priimant minėtus ieškovo reikalavimus bei perduodant juos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

33Likusią Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

34Įpareigoti ieškovą A. B. iki 2012 m. sausio 31 d. sumokėti 3 600 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus litų) žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą. Žyminio mokesčio nesumokėjus, ieškinio dalis dėl buto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl asmenų iškeldinimo iš ginčo objektu esančio buto bus laikoma nepaduota.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1)... 5. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi A. B. buvo... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi pirmosios... 7. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi nurodė, kad... 8. 2011 m. birželio 9 d. A.B. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi ieškinį... 10. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi pirmosios... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi A. B. ieškinio... 13. Nurodė, kad A. B. 2011 m. birželio 6 d. patikslintame ieškinyje pateikti... 14. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti 1994 rugsėjo 16 d.... 15. Pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovui dabartinės ginčo buto... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 18. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimus Nr. 1 –... 19. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi įpareigojo... 20. Atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą negauta.... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo... 24. Dėl ieškovo A. B. reikalavimų Nr. 1 – Nr. 5... 25. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 26. CPK XXVI skyriaus 444 str. 2 d. 1 p. - 9 p. nustato, kokius faktus galima... 27. Dėl žyminio mokesčio už Nr. 6 ir Nr. 7 ieškovo A. B. reikalavimus... 28. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13... 29. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 32. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį pakeisti, panaikinant... 33. Likusią Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties dalį palikti... 34. Įpareigoti ieškovą A. B. iki 2012 m. sausio 31 d. sumokėti 3 600 Lt (tris...