Byla e2YT-771-328/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant pareiškėjai J. K. ir jos atstovui advokatui V. M.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja prašo nustatyti juridinį reikšmę – giminystės santykius, turintį faktą, kad A. R., gim. ( - ), miręs ( - ), yra vaiko S. K., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), tėvas, o S. K. yra A. R. vaikas.

5Pareiškime nurodė, jog santuokos su A. R. pareiškėja nebuvo sudariusi, gyveno kartu su juo,- vedė bendrą ūkį nuo 2014 m. birželio mėn. pradžios, o tų pačių metų liepos mėn.,- kai pareiškėja tapo nėščia, išsiskyrė. Nurodė, jog Gyventojų registras duomenų apie A. R. vaikus neturi, o apie mirusiojo tėvus informacijos neteikia. Faktą, jog prieš pareiškėjai pastojant su A. R. vedė bendrą ūkį ir praktiškai gyveno santuokinį gyvenimą patvirtins liudytojai. Nurodė, jog nustačius juridinę reikšmę turinti faktą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui kils pareiga mokėti vaikui našlaičio pensiją.

6Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo spręsti teismo nuožiūra, civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant. Nurodė, jog nustačius pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, galėtų būti sprendžiamas nepilnamečio vaiko teisės į našlaičių pensijų klausimas.

7Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė. Paaiškino, jog su spėjamu vaiko S. K. tėvu susipažino 2015 m., patikslino, jog 2014 m. balandžio – gegužės mėn., nurodė, jog jis lankydavosi pas netoliese gyvenančią savo tetą, taip jie ir susipažino; jo (spėjamo vaiko tėvo) teta gyveno gretimame kambaryje, jie (pareiškėja su spėjamu vaiko tėvu) matydavosi koridoriuje, paskui bendravo savaitę, po mėnesio pradėjo gyventi kartu. Nurodė, jog kartu pradėjo gyventi vasaros pradžioje, prieš Jūros šventę. Paaiškino, jog nuomojosi būstą tame pačiame bendrabutyje, teigė, jog už būsto nuomą mokėjo spėjamas vaiko tėvas, kartu gyveno apie mėnesį. Papildomai paaiškino, jog su spėjamu vaiko tėvu santykius nutraukė praėjus savaitei – dviem po Jūros šventės, santykiai nutrūko po pirmo kivirčo, nurodė, jog suprato, kad kartu gyventi negali. Prašo pareiškimą tenkinti.

8Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė. Nurodė, jog pareiškėja su A. R. gyveno nuo 2011 m. ( - ). Gretimose patalpose gyveno jos motina R. K. ir jos brolis; nurodė, jog liudytojai iš esmės patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog vaiko tėvas galėjo būti A. R., nes ji su juo gyveno keturis metus, jie vedė bendrą ūkį, palaikė artimus santykius; paaiškino, jog A. R. mirė, jo artimų giminaičių nėra, faktiškai paneigti šias aplinkybes nėra galimybių. Tvirtino, jog minėtas asmuo yra S. K. tėvas. Papildomai paaiškino, jog liudytojų paaiškinimuose skirtumai susidarė dėl aplinkybių, jog pagal pareiškėjos tautybės papročius kiekvienas asmuo vedė atskirą gyvenimo būdą, todėl smulkios gyvenimo aplinkybės galėjo nesutapti.

9Teismas konstatuoja:

10pareiškimas netenkintinas.

11Bylos duomenimis nustatyta, jog ( - ) pareiškėjai gimė sūnus S. K.; vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašyti (el. b. l. 4). Gyventojų registro duomenimis A. R., gim. ( - ), miręs ( - ), nebuvo sudaręs santuokos, duomenų apie vaikus registre nėra (el. b. l. 6). Pareiškėja pateikė teismui papildomus duomenis apie spėjamo vaiko tėvo A. R. tėvus (duomenų apie tėvą nėra, motina ( - ) mirė) (el. b. l. 76). Byloje pateikti duomenys, jog pareiškėja taip pat augina nepilnamečius vaikus S. M., gim. ( - ), G. K., gim. ( - ), S. K., gim. ( - ) (el. b. l. 98-100). Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2015 m. sausio 13 d. pareiškėjai kaip nuomininkės šeimos nariui suteikta teisė gyventi nuomojamame būste, adresu ( - ) (el. b. l. 102).

12Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę – giminystės santykius, turintį faktą, kad A. R. yra vaiko S. K. tėvas, o nepilnametis vaikas – A. R. sūnus.

13Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis)

14Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Taigi tam, kad būtų galima pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimą privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo.

15Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Pagal Civilinio proceso kodekso 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Civilinio proceso kodekso V dalies (ypatingoji teisena) XXVI skyriuje (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) nustatyta tvarka.

16Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, bei pareiškėjos pateiktus duomenis, jog spėjamas nepilnamečio vaiko tėvas yra miręs, civilinė byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, sprendžiant pareiškėjos prašymo pagrįstumą giminystės santykių nustatymo kontekste.

17Pareiškėja prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl giminystės santykių buvimo grindžia savo bei liudytojų paaiškinimais.

18Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokiose bylose esančios įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

19Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog visuma byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių nesudaro pagrindo tikėtinai prielaidai apie nepilnamečio vaiko S. K. ir spėjamo vaiko tėvo A. R. giminystės santykius (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Dalyvaujančių byloje asmenų teismo posėdyje duoti paaiškinimais yra prieštaringi. Pareiškėja tiksliai paaiškinti reikšmingų bylai aplinkybių apie jos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą negalėjo. Liudytojos R. K. paaiškinimai prieštarauja pareiškėjos pateiktiems duomenims apie bendrą pareiškėjos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą. Liudytojas B. K. reikšmingų aplinkybių paaiškinti negalėjo, laikotarpio, kada pareiškėja ir spėjamas vaiko tėvas vedė bendrą ūkį, gyveno kartu, nurodyti negalėjo. Liudytojai R. K. ir B. K. paaiškino, jog spėjamo vaiko tėvo nepažinojo, kuo jis užsiima (užsiėmė) pasakyti negalėjo. Šių aplinkybių kontekste kritiškai vertintini pareiškėjos atstovo argumentai, jog kiekvienas asmuo veda atskirą gyvenimą, todėl smulkios gyvenimo aplinkybės galėjo nesutapti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis). Be to, pastebėtina, jog ir pareiškėjos atstovo pateikti paaiškinimai iš esmės skiriami nuo pareiškėjos nurodytų aplinkybių, joms prieštarauja.

20Pažymėtina, jog kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Civilinio kodekso trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Civilinio kodekso 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo). Tačiau tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (Civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja įrodymų, sudarančių pagrindą tikėtinai prielaidai apie pareiškėjos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendro vaiko auklėjimą nepateikė, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo tikėtinai prielaidais apie spėjamo vaiko tėvo ir nepilnamečio vaiko S. K. giminystės santykį. Visuma byloje nustatytų aplinkybių nepaneigia ir/ar nesumažinta priešingos prielaidos, jog spėjamas vaiko tėvas nėra biologinis nepilnamečio S. K. tėvas, tikimybės (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

21Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, byloje pateiktiems įrodymams, darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas,

Nutarė

23netenkinti pareiškimo.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. pareiškėja prašo nustatyti juridinį reikšmę – giminystės santykius,... 5. Pareiškime nurodė, jog santuokos su A. R. pareiškėja nebuvo sudariusi,... 6. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –... 7. Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė. Paaiškino, jog su... 8. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė. Nurodė, jog... 9. Teismas konstatuoja:... 10. pareiškimas netenkintinas.... 11. Bylos duomenimis nustatyta, jog ( - ) pareiškėjai gimė sūnus S. K.; vaiko... 12. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę – giminystės santykius,... 13. Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalis numato,... 14. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas,... 15. Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog teismas... 16. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, bei pareiškėjos... 17. Pareiškėja prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl... 18. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo... 19. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, dalyvaujančių... 20. Pažymėtina, jog kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo... 21. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, byloje pateiktiems įrodymams, darytina... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448... 23. netenkinti pareiškimo.... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...