Byla 2A-1243/2014
Dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-152-275/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo dinamika NT“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje keliami įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (CK 6.574 straipsnis), taip pat materialinės teisės normų, apibrėžiančių laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės sąlygas (CK 6.86 straipsnis), taikymo klausimai.

6Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. K. 200 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas paaiškino, kad 2009 m. gegužės 19 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Verslo dinamika NT“ sudarė Lizingo sutartį Nr. LT082864 (toliau – ir Lizingo sutartis), kuria refinansuotas trečiojo asmens įsiskolinimas AB „Swedbank“ pagal Kredito sutartį Nr. 06-089258-IN (toliau – ir Kredito sutartis). Lizingo sutartis kvalifikuotina kaip grįžtamojo lizingo sutartis, kurios tikslas padėti trečiajam asmeniui išspręsti susidariusias finansines problemas. Trečiajam asmeniui nevykdant savo įsipareigojimų, Lizingo sutartį ieškovas vienašališkai nutraukė 2010 m. vasario 22 d. Iš trečiojo asmens perimtą Lizingo sutarties objektu buvusį turtą ieškovas pardavė viešame aukcione. Pardavus turtą, neišpirkta jo vertės dalis yra 1 679 964,18 Lt. Už trečiojo asmens prievoles pagal Lizingo sutartį 2009 m. gegužės 19 d. Laidavimo sutartimi Nr. LT082864/L-1 (toliau – ir Laidavimo sutartis) įsipareigojo atsakyti atsakovas. Nors iš jo reikalaujama sumokėti tik dalį trečiojo asmens įsiskolinimo, tai nereiškia, kad ieškovas atsisako teisės pasikeitus aplinkybėms reikalauti iš atsakovo ar trečiojo asmens sumokėti likusią įsiskolinimo dalį.

8Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti, nurodydamas, kad nebuvo informuotas apie Lizingo sutarties nutraukimą ir jos objektu buvusio turto pardavimą. Sužinojęs iš spaudos apie organizuojamą aukcioną, atsakovas kreipėsi į ieškovą reikalaudamas sustabdyti turto pardavimo procedūrą dėl pernelyg žemos kainos. Ieškovas sustabdė aukciono vykdymą ir nurodė, kad veda derybas dėl turto pardavimo už kainą, nemažesnę nei neišpirkta jo vertė. Vis dėlto apie derybų eigą ieškovas atsakovo neinformavo, nepasiūlė įsigyti ginčo turto. Ieškovas, netinkamai įgyvendinęs savo teises, pažeidė atsakovo, kaip laiduotojo, teises ir interesus, suteikė pagrindą tikėtis, jog turės galimybę pasiūlyti pirkėją, kuris turtą įsigytų už ženkliai didesnę kainą, nei turtas buvo faktiškai parduotas. Trečiojo asmens prievolių pagal Lizingo sutartį vykdymas taip pat buvo užtikrintas T. L. ir R. L. laidavimais bei tarp ieškovo ir UAB „Modus“ 2009 m. gegužės 19 d. sudaryta Atpirkimo sutartimi Nr. LT082864/AT (toliau – ir Atpirkimo sutartis), kuria UAB „Modus“ įsipareigojo atpirkti ginčo turtą iš ieškovo. Nors UAB „Modus“ buvo suinteresuota turto atpirkimu, tačiau ieškovas atsisakė įgyvendinti Atpirkimo sutartį. Taigi atsakovas turėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės pagal Laidavimo sutartį remiantis CK 6.86 straipsniu. Be to, ieškovas ieškinį pareiškė praleidęs CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino.

11Teismas nustatė, kad ieškovas, nutraukęs Lizingo sutartį, jos objektu buvusį turtą pardavė UAB „Optina“ už 1 170 000 Lt. Skirtumas tarp pardavimo kainos ir neišpirktos turto vertės yra 1 586 224,89 Lt. Atsakydamas į atsakovo argumentus dėl turto pardavimo kainos dydžio, teismas pažymėjo, kad nustatant ieškovo nuostolių dydį iš turto pardavimo būtina vadovautis kasacinio teismo praktikoje suformuotais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. UAB „Altėja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. UAB „Evekas“, bylos Nr. 3K-3-623/2013). Teismas pažymėjo, kad ieškovo iš turto pardavimo patirtų nuostolių dydis yra įrodytas. Jeigu turtas būtų buvęs parduotas už ekspertizėje nurodytą kainą – 2 040 000 Lt, ieškovo nuostoliai sudarytų 513 167,04 Lt. Ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydis nurodytos sumos neviršija.

12Atsakovo argumentus, kad turto pardavimo aukcione procedūros buvo sustabdytos dėl pernelyg žemos jo kainos, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Jis pažymėjo, kad aukcionas buvo sustabdytas dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartimi trečiojo asmens prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas, įvertinęs teismo eksperto išvadą, konstatavo, kad neįrodyta, jog turtas būtų buvęs parduotas pernelyg maža kaina ar jo pardavimas aukcione būtų padidinęs ieškovo nuostolius. Ieškovo veiksmus pranešant atsakovui apie vedamas derybas dėl turto pardavimo teismas vertino kaip rūpestingus. Pasisakydamas dėl Atpirkimo sutarties vykdymo, teismas pažymėjo, kad ieškovas sutiko parduoti turtą UAB „Modus“, tačiau ji nebuvo finansiškai pajėgi sumokėti Atpirkimo sutartyje nustatytos turto pardavimo kainos. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovui nebuvo kliudoma siūlyti ieškovui pirkėjus, pageidaujančius įgyti turtą, teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad nuostoliai iš turto pardavimo atsirado dėl paties ieškovo netinkamų veiksmų realizuojant turtą.

13Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo atsisakymą nuo jo naudai nustatyto prievolių įvykdymo užtikrinimo, todėl CK 6.86 straipsnio nuostatos netaikytinos. Laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo atsakyti už trečiojo asmens prievoles neterminuotai, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai netaikytini.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodomi šie argumentai:

161. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, nustatytas įrodinėjimo proceso metu. Teismas nevertino Atpirkimo sutarties, neišnagrinėjo jos užtikrinimo priemonės prasme. Be to, teismo išvada, kad neįrodyta, jog turtas parduotas pernelyg maža kaina, padaryta netinkamai įvertinus eksperto išvadą. Teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovo 2011 m. kovo 25 d. raštą Nr. SL-SR-5680 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame jis patvirtino vedantis derybas su potencialiu pirkėju dėl turto pardavimo už kainą, nemažesnę nei trečiojo asmens įsipareigojimai. Šiuo raštu ieškovas formavo teisėtus lūkesčius dėl turto pardavimo. Po to atlikęs nesąžiningus veiksmus realizuodamas turtą, ieškovas ignoravo apelianto ir kitų asmenų iniciatyvas sumažinti skolą. Be to, teismas neišnagrinėjo aplinkybės, kad nei apeliantas, nei UAB „Modus“ nebuvo tinkamai informuoti apie vyksiantį aukcioną. Objektyviai neištirtas ir ieškovo pasiūlymas UAB „Modus“ apie galimybę Atpirkimo sutarties pagrindu atpirkti turtą, nes ieškovo raštas pateiktas pažeidžiant Atpirkimo sutarties 5.2 punkte nustatytą informavimo tvarką, ir jame nustatyti dvigubai trumpesni atpirkimo terminai nei nurodyti Atpirkimo sutarties 6 punkte. Taip pat teismas netinkamai įvertino UAB „Modus“ finansinę padėtį, t. y. byloje pateikti įrodymai, kad UAB „Modus“ turėjo realų investuotoją, kuris sutiko investuoti į įmonę su tikslu, kad būtų nupirktas ginčo turtas.

172. Nelaikydamas Atpirkimo sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone teismas padarė klaidingą išvadą dėl CK 6.86 straipsnio taikymo. Jos klaidingumą patvirtina teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „DnB lizingas“ v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2013). Trečiojo asmens prievolių, kylančių iš Lizingo sutarties, įvykdymas buvo užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir Atpirkimo sutartimi. Neįgyvendinęs savo teisių pagal Atpirkimo sutartį, ieškovas lėmė tai, kad liko nepatenkinti jo reikalavimai. Ieškovo pateikti raštai neįrodo, kad UAB „Modus“ būtų buvęs tinkamai informuotas apie galimybę atpirkti turtą. Taigi ieškovas nepasinaudojęs Atpirkimo sutartimi, neteko teisės reikalauti prievolių įvykdymo iš apelianto (CK 6.86 straipsnis). Ieškovas turi prisiimti savo netinkamų veiksmų ir jų pasekmių riziką.

18Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti, remdamasis šiais atsikirtimais:

191. Apeliantas klaidingai teigia esą teismo išvada, kad byloje nėra įrodytą ginčo turtą buvus parduotą per pigiai, yra neteisinga. Ieškovas ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad turtas būtų parduotas kiek įmanoma brangiau – organizavo viešą aukcioną, o pradinę turto pardavimo kainą nustatė remdamasis turto vertintojo nuomone. Byloje neįrodyta, kad buvo kitų asmenų, norinčių ir galinčių sumokėti už turtą brangiau. Teismas atsižvelgė į tai, kad nepriklausomai nuo to, ar imsi realią turto pardavimo kainą, ar eksperto nustatytą jo rinkos vertę, ieškovas vis tiek turėtų teisę reikalauti atlyginti nuostolius dėl turto pardavimo. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas negali būti laikomas atsakingu už derybų dėl turto pardavimo nesėkmingą baigtį.

202. Argumentai, kad ieškovo ir UAB „Modus“ sudaryta Atpirkimo sutartis turi būti laikoma reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemone plačiąja prasme, neturi reikšmės sprendžiant ginčą. Apeliantas neįrodė CK 6.86 straipsnio taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, bylos Nr. 3K-3-35/2013), t. y. kad ieškovas realiai galėjo patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas Atpirkimo sutartimi, ir kad jis atsisakė iš jos kylančių teisių. Apeliantas pripažįsta, kad UAB „Modus“ neturėjo lėšų turto atpirkimo kainai sumokėti. Minimas UAB „Modus“ investuotojas pakvietė pradėti derybas dėl turto pardavimo jau po turto atpirkimo termino pabaigos, tačiau neišreiškė rimtų ketinimų. Nepateikta įrodymų, kad į UAB „Modus“ veiklą būtų buvusios atliktos investicijos. Apeliantas būdamas UAB „Modus“ vadovu neteikė įrodymų apie įmonės turtinę padėtį. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, UAB „Modus“ buvo pranešta apie galimybę atpirkti turtą, tačiau UAB „Modus“ nesiėmė jokių veiksmų Atpirkimo sutarčiai vykdyti.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Pagal 301 straipsnio 1 dalį, CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalis apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Verslo dinamika NT“ 2009 m. gegužės 19 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. LT082864, pagal kurią ieškovas įgijo nuosavybės teise administracines patalpas, esančias ( - ), ir perdavė jas naudotis verslo tikslais trečiajam asmeniui (t. 1, l. 6-17). Trečiajam asmeniui nevykdant sutartinių prievolių – nustatytais terminais nemokant lizingo įmokų, ieškovas Lizingo sutartį vienašališkai nutraukė 2010 m. vasario 22 d. (t. 1, l. 19). Lizingo sutarties dalyku buvusį turtą ieškovas pardavė aukcione už 966 942,15 be PVM (t. 1, l. 27-43). Lizingo sutarties nutraukimo metu neišpirkta turto vertė sudarė 2 553 167,04 Lt be PVM (t. 1, l. 20). Trečiojo asmens prievolių vykdymas buvo užtikrintas apelianto laidavimu (t. 1, l. 44-45) ir UAB „Modus“ įsipareigojimu atpirkti turtą Lizingo sutarties nutraukimo atveju (t. 1, l. 83-84).

25Atsižvelgdama į apeliaciniu skundu (bei atsiliepimu į jį) apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas, teisėjų kolegija pasisako dėl teisės ir fakto klausimų, susijusių su ieškovo veiksmais, atliktais nutraukus Lizingo sutartį, ir laidavimo prievolės pabaigos pagrindų.

26Dėl lizingo davėjo kaltės dėl nuostolių atsiradimo ar padidėjimo

27CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį ir per kreditoriaus papildomai nustatytą terminą pažeidimo neištaiso, lizingo davėjas gali pasirinkti vieną iš dviejų savo pažeistų teisių gynimo būdų, t. y. jis turi teisę arba reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus, t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 2013 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-367/2013).

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, nutraukęs lizingo sutartį, lizingo davėjas, siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas, įprastai imasi priemonių realizuoti iš lizingo gavėjo atgautą daiktą, buvusį lizingo sutarties dalyku. Kadangi daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, tai akivaizdu, kad kuo brangiau daiktas parduodamas, tuo mažiau nuostolių patiria lizingo davėjas ir tuo mažesnė atsakomybė dėl sutarties nutraukimo tenka lizingo gavėjui. Tuo atveju, kai lizingo davėjas nusprendžia susigrąžintą lizingo dalyką realizuoti, jo sąžiningas elgesys, bendradarbiavimas ir siekis parduoti daiktą už kuo didesnę kainą yra itin svarbus skolininkui, nes turi tiesioginę įtaką jo civilinės atsakomybės apimčiai. Taigi lizingo davėjas perėmęs daiktą kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą (CK 6.259 straipsnis). Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Taigi šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių nuostoliams išvengti, juos sumažinti ar neleisti jiems padidėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. UAB „Strategy and management group“, bylos Nr. 3K-3-155/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. J. M., bylos Nr. 3K-3-212/2014). Šiose bylose kasacinis teismas, be kita ko, išaiškino, kad lizingo davėjo teisė į nuostolių, patirtų dėl to, kad jis pats elgėsi neapdairiai, atlyginimą negali būti ginama (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 2 dalis).

29Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas neįrodė ieškovo kaltės dėl jo patirtų nuostolių (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas neneigia, kad nutraukus Lizingo sutartį neišpirkta lizingo objekto vertė buvo 2 553 167,04 Lt be PVM. Vienašalio Lizingo sutarties nutraukimo bei lizingo dalyko pardavinėjimo faktai apeliantui buvo atskleisti (t. 1, l. 46, 77). Kliūčių perpirkti turtą už kainą ne mažesnę nei jo neišpirkta vertė ar surasti pirkėją, sutinkantį sumokėti už turtą tokią kainą, apeliantui nebuvo sudaryta. 2011 m. kovo 25 d. ieškovo raštas Nr. SL-SR-5680, kuriuo apeliantas informuotas apie vykstančias derybas su potencialiu ginčo turto pirkėju, negalėjo sukurti apeliantui racionaliai pagrįstų lūkesčių, kad turtas iš tiesų bus parduotas už kainą, lygią visai trečiojo asmens įsiskolinimo pagal Lizingo sutartį sumai (t. 1, l. 80). Ieškovo teisė į nuostolių atlyginimą dėl derybų nesėkmės negali būti ribojama. UAB „Modus“ – įsipareigojusiai atpirkti lizingo objektą pagal Atpirkimo sutartį, taip pat buvo žinoma Lizingo sutarties nutraukimo faktas bei su tuo susijusios aplinkybės (t. 1, l. 85-90). Vis dėlto ji neišreiškė valios vykdyti Atpirkimo sutarties, t. y. išpirkti turtą, nedalyvavo aukcione. Ginčo turto pardavimui ieškovas pasitelkė UAB „Colliers International Advisors“ – nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas teikiančią įmonę. Turtas pardavinėtas 2011 m. gruodžio 20 d. viešame aukcione, kuriame pasiūlymus pateikė 2 dalyviai, o turtas parduotas – pasiūliusiam didžiausią kainą, t. y. 966 942,15 be PVM (t. 1, l. 23-28). Apie vykdytą aukcioną, ką pripažįsta apeliantas, buvo skelbiama viešai spaudoje. Iš ieškovo, AB „Swedbank“ nuosavybės teise priklausančio turto aukciono dalyvių registro matyti, kad informacijos sklaida apie rengiamą aukcioną, be kita ko, parduodamą turtą, buvo plati (t. 1, l. 23-25). Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad ginčo turto rinkos vertė 2011 m. gruodžio 20 d. buvo 2 040 000 Lt (t. 3, l. 104). Vis dėlto šis duomuo nereiškia, jog iš tiesų turtą buvo galima be nepagrįsto delsimo realizuoti už nurodytą kainą ar kad buvo pirkėjų, pasirengusių mokėti tokią kainą. Pažymėtina, kad ginčo turto vertė ir jo pardavimo kaina dėl rinkos veiksnių gali nesutapti. Nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas turto pardavimo procedūrų nevykdė rūpestingai ir apdairiai, nes apie aukcioną skelbta viešai, nustatyta pradinė turto pardavimo kaina (500 000 Lt) neribojo galimybės turtą parduoti už aukštesnę kainą, kurią laisva valia galėjo siūlyti aukciono dalyviai. Teigdamas, kad ieškovo patirtų nuostolių dydžio pagrįstumas turėtų būti vertinamas remiantis turto pardavimo kainos ir jo vidutinės rinkos vertės santykiu, apeliantas ignoruoja aplinkybę, jog teismo eksperto nustatyta ginčo turto rinkos kaina yra 513 167,04 Lt (2 553 167,04 Lt – 2 040 000 Lt) mažesnė nei neišpirkta turto vertė. Objektyvaus pagrindo abejoti eksperto išvadomis nenustatyta (CPK 185, 218 straipsniai). Vadinasi, net ir pardavus ginčo turtą už kainą, lygią vidutinei jo rinkos vertei, ieškovo patirti nuostoliai dėl netinkamo trečiojo asmens prievolių pagal Lizingo sutartį vykdymo nebūtų kompensuoti.

30Remdamasi aptartų faktinių aplinkybių visetu teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prievolės atlyginti žalą mažinimo pagrindų – ieškovo nesąžiningų veiksmų realizuojant lizingo dalyką, nenustatyta.

31Dėl sąlygų atleisti laiduotoją nuo atsakomybės buvimo

32Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovui atsisakius savo teisės patenkinti reikalavimą pagal Atpirkimo sutartį, pirmosios instancijos teismas turėjo atleisti apeliantą nuo atsakomybės pagal CK 6.86 straipsnį. Atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodoma, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laiduotojas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CK 6.86 straipsnyje įtvirtintą normą tik tuo atveju, jeigu laiduotojas įrodo, kad kreditorius turėjo pirmumo teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą: buvo reali galimybė patenkinti reikalavimą pasinaudojant kitomis teisėmis bei kreditorius šių savo teisių atsisakė (CPK 12, 178 straipsniai). Nei vienos iš šių sąlygų apeliantas neįrodė.

33Pagal Atpirkimo sutarties 1, 4 punktus UAB „Modus“ įsipareigojo Lizingo sutarties nutraukimo atveju nupirkti sutarties objektu buvusį turtą už kainą, lygią jo neišpirktai vertei. Atpirkimo sutarties 5 punkte šalys nustatė kokia tvarka ir terminais ieškovas turi informuoti UAB „Modus“ apie Lizingo sutarties nutraukimą ir turto išpirkimo sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės dėl to, ar ieškovas informavo UAB „Modus“ apie jo teisę išpirkti turtą Atpirkimo sutartyje nustatytais terminais, ar ne, priešingai nei teigia apeliantas, yra nereikšmingos. UAB „Modus“ 2010 m. liepos 29 d. raštas „Dėl planuojamo vykdyti nekilnojamojo turto aukciono nutraukimo“ patvirtina, kad įmonei buvo žinomos visos sąlygos, būtinos Atpirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, t. y. Lizingo sutarties nutraukimo faktas, neišpirktos turto vertės dydis (t. 1, l. 85-87). Vis dėlto UAB „Modus“ Atpirkimo sutarties nevykdė nei po ieškovo kreipimosi, nei vėliau. Šių prievolių vykdymo ieškovo veiksmai negalėjo apriboti ir jų neapribojo. Dėl šių aplinkybių visumos teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas po Lizingo sutarties nutraukimo pirmiausia kreipėsi į UAB „Modus“ dėl turto atpirkimo (t. 1, l. 129). Taigi Atpirkimo sutartis nebuvo įvykdyta ne dėl to, kad ieškovas būtų atsisakęs teisių pagal Atpirkimo sutartį, bet dėl to, kad UAB „Modus“ nevykdė savo įsipareigojimų.

34Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Modus“ nebuvo finansiškai pajėgi įvykdyti Atpirkimo sutarties. Tą betarpiškai patvirtina pateikti įrodymai, kurie liudija UAB „Modus“ nepajėgus vykdyti prievolių sutartyse nustatytais terminais tiek ieškovui, tiek AB „Swedbank“ (t. 1, l. 109-117, 120-124, 132-134). Tai patvirtina ir įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse įrašyti UAB „Modus“ veiklos bei turto rodikliai buvę 2010-2011 metais (t. 2, l. 9-12). Pateikti įrodymai apie UAB „Modus“ akcininkų ir Vokietijos bendrovės 2010 m. lapkričio 22 d. pasirašytą Ketinimų protokolą (t. 2, l. 104-112) neįrodo, kad į UAB „Modus“ veiklą būtų buvusios investuotos lėšos ar kad ieškovas atsisakė UAB „Modus“ parduoti ginčo turtą, ar apribojo pastarosios galimybes išpirkti turtą Atpirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pasikartodama teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu UAB „Modus“ iš tiesų būtų siekusi išpirkti Lizingo sutarties dalyku buvusį turtą ar pajėgusi tą padaryti, neabejotina, kad nuo 2010 m. kovo 22 d., kai ieškovas pranešė apie Lizingo sutarties nutraukimą, iki 2011 m. gruodžio 20 d., kai įvyko turto aukcionas, UAB „Modus“ būtų išreiškusi valią atpirkti turtą. Iš to, kas nurodyta, aišku, kad pirmosios .instancijos teismas neturėjo faktinio pagrindo atleisti apeliantą nuo atsakomybės pagal CK 6.86 straipsnį, t. y. neįrodytas ieškovo atsisakymas pasinaudoti teise patenkinti savo reikalavimą pagal Atpirkimo sutartį.

35Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjus bylą, nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328, 330 straipsniai).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybei priteisiamas 5 000 Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti valstybei iš atsakovo R. K. (asmens kodas ( - ) 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje keliami įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų,... 6. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo... 7. Ieškovas paaiškino, kad 2009 m. gegužės 19 d. su trečiuoju asmeniu UAB... 8. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 11. Teismas nustatė, kad ieškovas, nutraukęs Lizingo sutartį, jos objektu... 12. Atsakovo argumentus, kad turto pardavimo aukcione procedūros buvo sustabdytos... 13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo atsisakymą nuo jo... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014... 16. 1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 185 straipsnyje... 17. 2. Nelaikydamas Atpirkimo sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone... 18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti,... 19. 1. Apeliantas klaidingai teigia esą teismo išvada, kad byloje nėra įrodytą... 20. 2. Argumentai, kad ieškovo ir UAB „Modus“ sudaryta Atpirkimo sutartis turi... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Pagal 301 straipsnio 1 dalį, CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalis apeliacinės... 24. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Verslo dinamika... 25. Atsižvelgdama į apeliaciniu skundu (bei atsiliepimu į jį) apibrėžtas... 26. Dėl lizingo davėjo kaltės dėl nuostolių atsiradimo ar padidėjimo... 27. CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, nutraukęs... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 30. Remdamasi aptartų faktinių aplinkybių visetu teisėjų kolegija sprendžia,... 31. Dėl sąlygų atleisti laiduotoją nuo atsakomybės buvimo ... 32. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovui atsisakius savo teisės patenkinti... 33. Pagal Atpirkimo sutarties 1, 4 punktus UAB „Modus“ įsipareigojo Lizingo... 34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB... 35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 37. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybei priteisiamas 5 000 Lt... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 40. Priteisti valstybei iš atsakovo R. K. (asmens kodas ( - ) 5 000 Lt (penkis...