Byla 3K-3-242-421/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P., N. Š. ir G. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. P., L. P., A. P., D. M., N. Š. ir G. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Akvasanita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimo perėjimą (paveldėjimo) tretiesiems asmenims, kai nukentėjusysis mirė jau pareiškęs teisme ieškinį dėl jos atlyginimo, neturtinės žalos dydžio nustatymą, asmenis, turinčius teisę į neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės UAB „Akvasanita“ ieškovų M. P. ir L. P. naudai 6043,80 Eur laidojimo išlaidų atlyginimą, ieškovų M. P., L. P. ir G. Š. naudai po 40 000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimą, ieškovų A. P., D. M. naudai po 20 000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

93.

10A. P., ieškovų M. P., L. P. sūnus, A. P. ir D. M. brolis, o G. Š. gyvenimo draugas (faktinis sutuoktinis), mirė 2015 m. gruodžio 11 d.

114.

12A. P. nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2015 m. liepos 31 d. dirbo UAB „Akvasanita“ granito plautuvių formuotoju. Dirbdamas pas atsakovę A. P. liejo virtuvines plautuves iš dervų, smėlio ir pigmento rankiniu būdu. Jo darbo vietoje nuolat tvyrojo dulkės ir cheminiai kvapai. Dirbdamas šioje įmonėje A. P. pirmuosius sveikatos problemų simptomus pajuto 2014 m. vasarą, nes jį pradėjo varginti kosulys, o vėliau – ir dusulys. A. P. 2014 m. vasarą pradėjo kristi kūno svoris, ilgainiui jis ėmė greitai pavargti, jam pradėjo kilti kūno temperatūra, paūmėjo kosulys. A. P. kreipėsi į gydytojus, po atliktų tyrimų 2014 m. pabaigoje jam buvo konstatuota plaučių sarkoidozė, paskirtas dar vienas tyrimas – bronchoskopija, gydymui naudoti hormoniniai preparatai. Po atlikto tyrimo praėjus kelioms dienoms, 2015 m. vasario mėn. A. P. trūko plautis, kovo mėnesį – antras plautis. A. P. 2015 m. gegužės mėnesį buvo padaryta plaučių biopsija. Atlikus visus tyrimus buvo nustatyta, kad A. P. plaučiai yra pažeisti cheminių medžiagų.

135.

14A. P. 2015 m. birželio mėnesį buvo diagnozuota profesinė liga – ūminė silikozė. Jis 2015 m. gruodžio 11 d. mirė. Mirties priežastis J62.8 – pneumokoniozė, sukelta kitų silicio turinčių dulkių. Dėl A. P. susirgimo profesine liga Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius atliko tyrimą. A. P. 2015 m. rugpjūčio 28 d. profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 2015-07-30/S nustatyta, kad jam yra diagnozuota profesinė liga – profesinė silikozė, lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, o 2015 m. liepos 30 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo akte Nr. S-167 yra nurodyta, kad priežastys, susijusios su profesinės ligos diagnoze, yra silicio dioksido dulkės, smėlis. A. P. susirgo profesine liga dirbdamas pas atsakovę, kuri neužtikrino tinkamos savo darbuotojų saugos.

15II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

166.

17Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovams M. P. ir L. P. iš atsakovės UAB „Akvasanita“ 6043,80 Eur laidojimo išlaidų atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas; priteisė iš atsakovės UAB „Akvasanita“ ieškovų M. P. ir L. P. naudai po 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas; priteisė iš atsakovės UAB „Akvasanita“ ieškovų N. Š. ir G. Š. naudai po 8750 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas; priteisė iš atsakovės UAB „Akvasanita“ ieškovės D. M. naudai 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas; priteisė iš atsakovės UAB „Akvasanita“ ieškovo A. P. naudai 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

187.

19Teismas nurodė, kad A. P. profesinė liga – profesinė silikozė diagnozuota pagrįstai, nes priežastys, susijusios su profesinės ligos diagnoze, yra atsakovės įmonėje kriauklių gamyboje naudojamas kvarcinis smėlis, kurio sudėtyje yra silicio dioksido dulkių. Teismo vertinimu, Valstybinės darbo inspekcijos nustatyti pažeidimai įrodo, kad atsakovė tinkamai neįvertino rizikos veiksnių ir neparinko tokių asmeninės apsaugos priemonių, kurios būtų apsaugojusios A. P. nuo rizikos veiksnių poveikio, nes atsakovės išduotos kvėpavimo takų apsaugos priemonės buvo nepakankamos apsaugoti nuo kietųjų dalelių keliamo pavojaus.

208.

21Teismas sprendė, kad atsakovė neįvykdė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 264 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio pareigų, apie silicio dioksido poveikį A. P. raštiškai instruktuotas nebuvo, taip pat raštiškai nebuvo supažindintas su respiratoriaus naudojimo instrukcija. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinėje instrukcijoje nėra jokių duomenų apie galimą silicio dioksido dulkių poveikį, nebuvo pildomos asmeninių saugos darbo priemonių išdavimo lentelės. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįvykdė pareigos įrodyti, jog rankinio liejimo ceche buvo sumontuota ventiliacija, pakankama saugioms darbo sąlygoms užtikrinti. Dėl to vertinta, kad atsakovė tinkamai nevykdė pareigos kontroliuoti, užtikrinti darbo saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, instruktuoti darbuotojo saugos ir sveikatos klausimais. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad A. P. sveikatos būklei ir mirčiai galėjo turėti įtakos netinkamas gydymas medicinos įstaigoje.

229.

23Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas nurodė, kad pripažinus, jog atsakovė atliko neteisėtą veiką, dėl kurios A. P. susirgo profesine liga – profesine silikoze ir mirė, remiantis DK 248 straipsnio 1 punkto nuostata, iš atsakovės ieškovų M. P. ir L. P. naudai priteistina 6043,80 Eur laidojimo išlaidų atlyginimo.

2410.

25Teismas, atsižvelgdamas į faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamą bylą panašiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008, kurioje buvo remtasi minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžiu kaip kriterijumi neturtinei žalai apskaičiuoti, bei kitas šios bylos aplinkybes, ieškovų M. P. ir L. P. reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas kiekvieno iš jų naudai po 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2611.

27Teismo vertinimu, ieškovės G. Š., kaip faktinės A. P. sutuoktinės, vedusios bendrą ūkį, statusas byloje yra įrodytas. Tačiau teismas sprendė, jog G. Š. ir A. P. nebuvo sutuoktiniai, tik ruošėsi santuokiniam gyvenimui. Teismo vertinimu, tai yra pagrindas mažinti G. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį 50 proc. tėvams priteistos neturtinės žalos dydžiu. Teismas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė G. Š. mirė. Civilinis procesas buvo inicijuotas pačios ieškovės, bet dėl jos mirties nebegalėjo būti jos pačios tęsiamas ir užbaigtas. Ieškovės paveldėtojų tėvų įtraukimas į bylą kaip ieškovų tėra formalus veiksmas (tęsti jau pradėtą procesą), leidžiantis tinkamai užbaigti pačios ieškovės pradėtą procesą dėl jos patirtų išgyvenimų ir prašomos atlyginti neturtinės žalos.

2812.

29Teismas pažymėjo, kad A. P. brolis ir sesuo nepatenka į įstatymo nustatytų asmenų, kurie gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, ratą. Tačiau, teismo vertinimu, šios bylos ypatumą lemia tai, kad A. P. ilgą laiką sunkiai sirgo profesine liga, tai sukėlė kančių ne tik jam, bet ir jo artimiausiems giminaičiams, kuriems priskirtini brolis ir sesuo. Teismas sprendė, kad šių giminaičių patirtų dvasinių išgyvenimų sunkios brolio ligos metu bei jam mirus faktas laikytinas įrodytu byloje.

3013.

31Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų M. P., L. P., A. P., D. M., N. Š., G. Š. ir atsakovės UAB „Akvasanita“ apeliacinius skundus, 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei D. M., dėl ieškovų A. P., N. Š. ir G. Š. reikalavimų, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: priteisė iš atsakovės UAB „Akvasanita“ ieškovams M. P. ir L. P. solidariai 5739,80 Eur laidojimo išlaidų atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas; priteistą ieškovei D. M., iš atsakovės UAB „Akvasanita“ neturtinės žalos atlyginimo sumą padidino iki 6000 Eur, priteisė 5 proc. metines palūkanas; ieškovų A. P., N. Š. ir G. Š. ieškinius atmetė, perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3214.

33Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neskundė Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017, kurioje buvo nagrinėjamas kito atsakovės darbuotojo, atlikusio lygiai tas pačias darbines funkcijas, kaip ir A. P., profesinio susirgimo atvejis. Teismas kitoje byloje, įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, ekspertizę atlikusio eksperto paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad nėra jokio pagrindo abejoti ieškovui diagnozuotos profesinės ligos – silikozės pagrįstumu, ir priteisė žalos atlyginimą. Taigi, atsakovės elgesys, vienoje byloje neskundžiant teismo sprendimo, o kitoje analogiškų aplinkybių byloje skundžiant teismo sprendimą, yra nenuoseklus, tai leidžia kritiškai vertinti atsakovės argumentus dėl netinkamo profesinės ligos diagnozavimo. Kolegija vertino, kad profesinė liga A. P. buvo nustatyta tinkamai ir abejonių nekelia. Taip pat Teismo ekspertizės akte pateikta kategoriška išvada, kad A. P. mirties priežastis buvo būtent silikozė, kitos ligos ar kiti A. P. įpročiai įtakos mirčiai neturėjo, medikų klaidų, galėjusių nulemti A. P. mirtį, nenustatyta.

3415.

35Visuma atsakovės pateiktų dokumentų parodo atsakovės neteisėtus veiksmus: įmonėje 2010 m. atliktas profesinės rizikos vertinimas buvo paviršutiniškas, neišsamus, nesudarytas tinkamas rizikos veiksnių mažinimo ir šalinimo planas įvertinant darbo su cheminėmis medžiagomis, būtent su kvarciniu smėliu, poveikį, nenumatytos atitinkamos priemonės, norminiuose aktuose kaip rizikinga veikla nurodomas tik medienos apdorojimas, kvėpavimo takų apsaugos priemonė nurodoma tik respiratorius, nenustatytas net ir respiratorių keitimo periodiškumas, patikra ir pan. Atsakovės instrukcijos ir taisyklės, jų nekonkretumas, abstraktumas, tinkamų asmeninių apsaugos priemonių neparinkimas, periodinės kontrolės nebuvimas parodo, kad pati darbdavė, paskyrusi save atsakinga už darbų saugą, nesuvokė liejiko ir formuotojo profesinės rizikos laipsnio, nesuvokė, su kokiomis cheminėmis medžiagomis yra dirbama, koks jų pavojingumo laipsnis ir pan., tačiau kompetentingų specialistų nepasitelkė, taip pažeisdama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo jai nustatytas pareigas. Kai darbdavys pats nesuvokia veiklos pavojingumo, akivaizdu, kad ir darbuotojams nieko nepaaiškinama ir jie tinkamai neinstruktuojami. Šių neteisėtų darbdavės veiksmų visuma sukėlė tiesiogines pasekmes – profesines ligas darbuotojams (susirgo ne tik A. P., bet ir kitas darbuotojas), vieno iš darbuotojų mirtį dėl profesinės ligos. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kilusią žalą, priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos ir darbdavės kaltę.

3616.

37Nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokio dydžio išmokas gavo A. P. faktiškai laidoję asmenys, t. y. laidojimo pašalpos dydžio. Dėl to A. P. tėvams turtinės žalos atlyginimo suma sumažinta 304 Eur – iki 5739,8 Eur turtinės žalos atlyginimo.

3817.

39Kadangi A. P. gyvenimo draugė G. Š. mirė 2017 m. gruodžio 7 d. (jau pareiškus ieškinį), pirmosios instancijos teismas vietoj jos įtraukė jos paveldėtojus – tėvus, nurodydamas, kad pastarieji nori tik tęsti jau pradėtą procesą ir procesinių teisių perėmimas šiuo atveju yra tik formalus veiksmas. Tačiau kolegija pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje reikalaujama, kad besikreipiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimo aukos artimas asmuo įrodytų, jog skundžiama priemonė tiesiogiai paveikė ir jį patį (arba egzistuoja svarbus bendras interesas nagrinėti bylą). Šiuo atveju dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi pažeidimo aukos gyvenimo draugė, kuri dar nebuvo sutuoktinė. Kolegija nurodė, jog sutiktų, kad pačiai mirusiojo A. P. gyvenimo draugei galima buvo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, vertinant, jog jos emociniai santykiai su A. P. buvo glaudūs, ilgalaikiai. Tačiau šioje byloje nenustatyta tokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad G. Š. teisės į jos pačios patirtos neturtinės žalos atlyginimą būtų paveldimos. Teismų praktika neleidžia išplėsti neturtinės žalos paveldėjimo atvejų ir šios bylos situacijoje iki būsimų mirusio asmens uošvių. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas panaikinant dalis, kuriomis ieškinys patenkintas ieškovų N. Š. ir G. Š. atžvilgiu, ir šis ieškinio reikalavimas atmestas.

4018.

41Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas mirusio A. P. broliui ir seseriai neturtinės žalos atlyginimą, nesiaiškino emocinių ryšių tarp A. P. ir jo brolio bei sesers. Ieškinyje apie mirusiojo ir jo sesers bei brolio ryšius nurodoma tik tiek, kad netekus brolio buvo nutrauktas ryšys su praeitimi, tai sukėlė neigiamų išgyvenimų. Dėl ieškovo A. P. ryšių su broliu A. nepateikta jokių įrodymų, pats ieškovas A. P. teismo posėdžiuose nedalyvavo, paaiškinimų neteikė. Dėl to spręsta, kad byloje nenustatyta emocinių ryšių tarp brolių A. ir A. P., kurie sudarytų pagrindą priteisti A. P. neturtinės žalos atlyginimą.

4219.

43Nustatyta, kad mirusiojo sesuo D. yra nurodyta vienoje iš A. P. gydymo stacionare ligos istorijų kaip asmuo, kuriam kartu su G. Š. gali būti teikiama informacija apie A. P. sveikatą. Ji dalyvavo bylos nagrinėjimo posėdžiuose, iš jos paaiškinimų, duotų 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdyje, matyti, kad ji nuolat domėjosi brolio sveikatos būkle, gydymo eiga, siuntė užklausimus į užsienio klinikas dėl broliui nustatytos ligos, lankė jį ligoninėje, kasdien bendravo, savo ryšį su broliu apibūdino kaip labai artimą. Atsakovė neteikė teismui priešingų įrodymų. Dėl to kolegija sutiko, kad tarp ieškovės ir jos brolio buvo emocinis ryšys, ieškovė D. M. patyrė neturtinę žalą mirus broliui ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

4420.

45Pasisakydama dėl neturtinės žalos dydžio kolegija nurodė, kad šios bylos atveju mirusiojo tėvams priteistos žalos dydis, atsižvelgiant į konkrečius bylos faktinius ypatumus, nustatytas atitinkamai po 35 000 Eur, nėra aiškiai per mažas, atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. D. M. patirti emociniai išgyvenimai netekus brolio kolegijos įvertinti 6000 Eur.

46III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4721.

48Kasaciniu skundu ieškovai A. P., N. Š. ir G. Š. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo dalis dėl A. P. reikalavimų ir G. Š. reikalavimų ir jų reikalavimus tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4921.1.

50Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino asmenų, kurie mirė nespėję pareikalauti ar pareikalavo, tačiau nesuspėjo gauti neturtinės žalos atlyginimo, paveldėtojams teisę reikalauti mirusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nors 2006 m. rugpjūčio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimas buvo skirtas vertinti neturtinės žalos, padarytos dėl asmenims taikytų neteisėtų kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmų, paveldėjimo galimybes, nėra jokių priežasčių, dėl kurių šis išaiškinimas pagal analogiją negalėtų būti taikomas šioje byloje susiklosčiusiai situacijai. Bylą nagrinėję teismai pripažino atsakovės pareigą išmokėti neturtinę žalą G. Š., kuri septynerius metus kartu su A. P. vedė bendrą ūkį, planavo vedybas, kartu ėmė būsto paskolą, kartu pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą, slaugė sergantį A. P., juo rūpinosi, buvo asmuo, kurį A. P. nurodė kaip atsakingą už jo priežiūrą gydymo stacionare, ir asmuo, A. P. nurodymu turintis gauti visą informaciją apie jo būklę. G. Š. patirtas neišmatuojamas kančias patvirtino ir faktas, jog neilgai trukus (praėjus nepilnai metams) jauna mergina taip pat mirė netikėtai susirgusi onkologine liga. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje nenustatyta tokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą paveldėti G. Š. teisę į jos patirtos neturtinės žalos atlyginimą, viena iš lemiančių aplinkybių yra ta, jog G. Š., dar būdama gyva, pati kreipėsi į teismą teikdama ieškinį, aktyviai dalyvavo teisminiame procese ir teikė paaiškinimus, reikalaudama priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimas G. Š. nebuvo išmokėtas tik dėl vienintelės priežasties – dėl užsitęsusios bylos trukmės (bylos nagrinėjimą sustabdžius dėl atsakovės prašytos ekspertizės). Kitu atveju, t. y. jei G. Š. būtų mirusi po to, kai jai būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nesant testamento bei pirmos eilės įpėdinio, ši suma būtų paveldėta G. Š. tėvų – N. ir G. Š. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi sprendimas, jog teisės į neturtinės žalos atlyginimą šiuo atveju yra nepaveldimos, prieštarauja ne tik 2006 m. rugpjūčio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimui, bet ir pamatinėms CK nuostatoms – teisingumo ir protingumo principams. Neabejotina, kad G. Š. ir jos tėvų G. ir N. Š. išgyvenimai yra labai artimai susiję, nes jie itin artimai bendravo tiek su dukterimi, tiek su A. P., išgyveno dėl sunkiai sergančio faktinio dukters sutuoktinio, juo pagal išgales rūpinosi, lankydavo jį ligoninėje. Jų dukteriai septynerius metus esant kartu su A. P., planuojant vedybas, imant paskolą, perkant nekilnojamąjį turtą, tėvai artimai bendravo su dukterimi, buvo užmezgę artimą ir tvarų ryšį ir su jos faktiniu sutuoktiniu. Tėvai itin smarkiai išgyveno dėl kančių sukelto ir staigaus dukters G. Š. sveikatos pašlijimo, pasibaigusio netikėta ir staigia jos mirtimi. Kadangi iki tol mergina buvo visiškai sveika, tėvams, visomis išgalėmis besistengusiems jai padėti, nekilo abejonių dėl to, kad onkologinė liga jų dukteriai išsivystė dėl gilaus dvasinio sukrėtimo matant savo faktinį sutuoktinį mirštant. EŽTT taip pat nedraudžia ginti mirusiojo interesų, išplėsdamas aukos sąvoką pagal Konvencijos 34 straipsnį, įtvirtinantį teisę Konvencijoje ir jos protokoluose nurodytų teisių pažeidimo aukoms teikti individualias peticijas.

5121.2.

52Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino 50 proc., lyginant su tėvams priteistos žalos dydžiu, remdamasis tuo, kad A. P. ir G. Š. nebuvo sutuoktiniai, o tik ruošėsi sudaryti santuoką. Ta aplinkybė, kad asmenys nėra sudarę santuokos, teisiškai nieko nelemia, nes neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra galimas, atsižvelgiant į asmens santykį su mirusiuoju. Teismai nustatė, kad G. Š. buvo A. P. faktinė sutuoktinė, jie vedė bendrą ūkį, 2015 m. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo bendrą turtą, šiam butui pirkti ieškovė G. Š. ir A. P. paėmė bendrą būsto paskolą, jie iki A. P. mirties gyveno kartu. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad per septynerius kartu praleistus gyvenimo metus tarp G. Š. ir A. P. susiformavo itin glaudūs ir artimi santykiai, dėl to netikėta gyvenimo draugo A. P. mirtis G. Š. nesukėlė mažiau skausmo ir išgyvenimų vien dėl to, kad jie nebuvo sudarę santuokos.

5321.3.

54Spręsdamas dėl A. P. teisės į neturtinės žalos atlyginimą, netekus brolio, bei jam priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei įpareigoja kasacinio teismo praktika, apskritai neatsižvelgė į buvusį A. P. ryšį su mirusiu broliu bei dėl brolio netekties jo patirtus išgyvenimus. Pažymėta, kad broliai visą gyvenimą gerai sutarė, bendravo ir kartu leido laiką, tad brolio mirtis A. P. sukėlė stiprų emocinį šoką ir dvasinių išgyvenimų. Dėl netikėtos brolio ligos ir ankstyvos mirties jis patyrė didelę neturtinę žalą, kadangi juos siejo labai glaudūs ryšiai. Dėl brolio mirties A. P. ištiko didelis emocinis šokas ir skausmas, šį jis iki šiol patiria ir šio emocinio skausmo jokiais žodžiais neįmanoma apibūdinti. Visos šios aplinkybės buvo nurodytos jo procesiniuose dokumentuose, tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai pagrįstai priskyrė A. P. prie rato asmenų, kuriems priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Dėl to teismo reikalavimas teikti papildomus, konkrečius brolių ryšio įrodymus laikytinas nelogišku ir neatitinkančiu protingumo, teisingumo principų, nes brolių ryšio stiprumo, kaip ir patirto skausmo, neįmanoma pamatuoti ir įrodyti. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris verstų abejoti brolių ryšiu ar ieškovo patiriamu skausmu praradus brolį. Aplinkybė, jog A. P. nedalyvavo teismo posėdžiuose ir neteikė paaiškinimų, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl brolių ryšio buvimo.

5521.4.

56Šiuo atveju atsakovės nerūpestingais veiksmais buvo pažeista aukščiausia vertybė – dėl šių veiksmų A. P. neteko gyvybės, kurios grąžinti neįmanoma, todėl pirmosios instancijos teismas, sprendime įvertindamas A. P. patirtą skausmą 3500 Eur, nepakankamai atsižvelgė į didžiausio teisinio gėrio – gyvybės fundamentalumą – svarbą. Šioje byloje teismas visiškai nevertino darbdavės elgesio po to, kai A. P. buvo nustatyta profesinė liga. Darbdavės veiksmai ne tik apsunkino šios bylos nagrinėjimą, bet ir didino ieškovų patiriamus dvasinius išgyvenimus ir jų trukmę. Šioje byloje žalą padaręs asmuo yra ne fizinis, o juridinis, jo finansinė padėtis buvo ir yra itin gera, o ieškiniu prašoma atlyginti neturtinė žala yra itin nedidelė, palyginti su jo gaunamomis pajamos. Manytina, kad, sprendžiant dėl A. P. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kaip orientacinis kriterijus galėjo būti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, kurioje aplaidžiais ligoninės darbuotojos veiksmais dėl suleistos netinkamos injekcijos mirė kūdikis (kūdikio seseriai priteista 7104 Eur žalos atlyginimo). Be to, A. P. sesers D. M. patirti emociniai išgyvenimai netekus brolio teismo įvertinti 6000 Eur.

5722.

58Atsakovė UAB „Akvasanita“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovų A. P., N. Š. ir G. Š. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5922.1.

60Byloje nėra nė vieno įrodymo (išskyrus išvestinį įrodymą – Ekspertizės aktą), kuris patvirtintų, kad A. P. sirgo profesine liga silikoze, medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie pakitimus, būdingus silikozei. Ekspertizės akto išvados yra neobjektyvios, klaidingos ir iš esmės prieštarauja byloje esančiai medžiagai, t. y. medicininiams dokumentams. Kadangi byloje yra esminių abejonių dėl Ekspertizės akto, atnaujinus bylos nagrinėjimą yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę pavedant nešališkam ekspertui atsakyti į 2017 m. kovo 23 d. atsakovės prašyme dėl ekspertizės skyrimo nurodytus klausimus. Be to, neatlikus autopsijos (kaip tai nustato Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 5 punktas ir Įsakymas Nr. V-739), byloje nėra patvirtintas mirties dėl profesinės ligos faktas. Atitinkamai profesinė liga kaip A. P. mirties priežastis nėra nustatyta, todėl negali būti laikoma įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas, gavęs informaciją apie silikozės diagnozę paneigiančius A. P. atliktų tyrimų rezultatus, tokią informaciją ignoravo, tai, be kita ko, lėmė esminį pažeidimą ir iš esmės neteisingą šios bylos išsprendimą. A. P. pažeistų plaučių patologinio tyrimo atsakymuose nėra nurodyta silicio dalelių sukeliamų pakitimų, kurie leistų daryti išvadą apie ūmią ir (ar) lėtinę silikozę.

6122.2.

62Sprendžiant dėl profesinės ligos A. P. nustatymo ir šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama ir vertinama: atsakovės įmonėje susidariusių dulkių pobūdis (dalelių dydis ir jų paviršiaus cheminės savybės); kristalinio silicio dioksido kiekis dulkių sudėtyje; dulkių frakcijos; poveikio asmeniui mastas ir pobūdis (trukmė, dažnumas ir intensyvumas) ir kt. Specialistams atlikus patikrinimus A. P. darbo vietoje, nebuvo nustatyta profesinės rizikos veiksnių neatitiktis teisės aktais nustatytoms normoms. 2009 m. birželio 25 d. įdarbinimo metu A. P. buvo pasirašytinai supažindintas su aštuoniomis instrukcijomis, tarp jų ir su 2006 m. rugsėjo 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. 21 patvirtinta Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadine instrukcija Nr. 31. Atsakovė buvo įvykdžiusi pareigą informuoti A. P. apie darbų atlikimo tvarką ir A. P. pareigą naudotis apsaugos priemonėmis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į atsakovės įmonėje atliktus profesinės rizikos vertinimo tyrimus ir jų gautas išvadas, taip pat į įrodymus dėl įmonėje veikiančios ištraukiamosios ventiliacijos.

6322.3.

64Su A. P. mirtimi yra susiję jį gydžiusių gydytojų veiksmai (įskaitant klaidingą ligos diagnozavimą, gydymą pagal klaidingai diagnozuotą ligą, daugybę komplikacijų, teisės aktų, nustatančių pareigą atlikti autopsiją, nesilaikymą ir kt.). Taip pat A. P., ignoruodamas instrukcijas, atlikdamas darbo funkcijas nedėvėjo apsaugos priemonių – kaukių. Dėl to nėra atsakovės kaltės dėl A. P. mirties.

6522.4.

66Nepriklausomai nuo to, kokia vertybė ir kokiu būdu buvo pažeista, neturtinės žalos faktas turi būti įrodomas byloje esančiais įrodymais. Šio ginčo atveju jokie įrodymai, pagrindžiantys ieškovų patirtą neturtinę žalą, nebuvo pateikti. A. P. medicininiai dokumentai, kiek tai susiję su paskutiniais jo sveikatos sutrikimais, nepagrindžia ieškovų galimų dvasinių išgyvenimų, nes yra išimtinai susiję su A. P., o ne su ieškovais. Sveikatos sutrikimų gydymas ir progresavimas nepriklausė nuo atsakovės veiksmų, todėl netinkamu gydymu negali būti įrodinėjama atsakovės padaryta neturtinė žala, jos dydis.

6722.5.

68Galimi G. Š. psichologiniai išgyvenimai (kurie byloje nebuvo paremti jokiais įrodymais) yra glaudžiai susiję su pačios G. Š. asmeniu, jos jausmais bei psichine gerove ir patenka į CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nustatytą asmeninių neturtinių teisių paveldėjimo ribojimo sritį. Dėl to po G. Š. mirties jos tėvai neįgijo teisės į neturtinės žalos, atsiradusios dėl A. P. mirties, atlyginimą. Dėl A. P. mirties jokios G. ir N. Š. asmeninės neturtinės vertybės nebuvo pažeistos. Byloje nėra jokių duomenų apie G. ir N. Š. bei A. P. santykius. Kasaciniame skunde jie neva patirtą neturtinę žalą kildina iš dukters G. Š., mirusios dėl susirgimo onkologine liga, fakto. G. ir N. Š. nėra ir niekada nebuvo jokiais giminystės, teisiniais, emociniais ar kitokiais ryšiais susiję su A. P. Teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra nuosekli, patvirtinant, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik asmuo, kuris tokią žalą patyrė, o teisės reikalauti priteisti neturtinės žalos atlyginimą perdavimas teisių perėmėjams galimas tik išimtiniais atvejais. Ieškiniu prašytas 40 000 Eur G. Š. patirtos žalos atlyginimo dydis nebuvo įrodytas ir objektyviai vertinant negalėtų būti lygus neturtinei žalai, kurią galėjo patirti artimieji A. P. giminaičiai – tėvai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kiek laiko jie yra pažįstami ir (ar) kiek laiko A. P. buvo pažįstamas su G. ir N. Š., kai jo tėvų santykiai buvo susiformavę nuo pat A. P. gimimo.

6922.6.Byloje nėra duomenų, kad A. P. brolis A. P. buvo išlaikomas A. P. ar jo mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą. Kadangi CK nenustato mirusio asmens broliui teisės į neturtinės žalos atlyginimą, A. P. brolio A. P. reikalavimai priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra akivaizdžiai nepagrįsti, nes prieštarauja CK 6.284 straipsnio 1 daliai. Kasaciniame skunde aprašomi tariamai artimi A. P. ir brolio A. P. santykiai, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų juos patvirtinti. Kasaciniame skunde teigiama, jog, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į gerą atsakovės finansinę padėtį. Tačiau ieškovai nepateikė jokių duomenų apie įmonės finansinę padėtį. Ieškovai teikia nuorodą į rekvizitai.lt puslapį, kur nurodyta, kad atsakovės metinė apyvarta 2016 m. buvo 5 000 000 Eur, o 2017 m. – 10 000 000 Eur. Tačiau šie pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti apie pelningą atsakovės veiklą, kadangi metinės apyvartos sumos nereiškia įmonės teikiamo pelno. Be to, turtinė atsakovės padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį visų pirma dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Šiuo atveju neturėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 pateiktais išaiškinimais, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

72Dėl bylos kasacine tvarka nagrinėjimo dalyko

7323.

74Kasaciniu skundu ieškovai A. P., N. Š. ir G. Š. prašo pakeisti teismų procesinių sprendimų dalis dėl jų reikalavimų priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir jų reikalavimus tenkinti visiškai. Bylos kasacine tvarka nagrinėjimo dalyką lemia kasacinio skundo prašymas ir jame išdėstyti kasacijos pagrindus (teisės klausimus) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio kriterijus pagrindžiantys teisiniai argumentai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

7524.

76Kasacine tvarka nagrinėjanti bylą teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį suformuluotais teisės klausimais dėl neturtinės žalos atlyginimo perėjimo (paveldėjimo) tretiesiems asmenims, neturtinės žalos dydžio nustatymo, asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi buvo atsisakyta priimti atsakovės kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl atsakovės argumentai, kelti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei atsiliepime į kasacinį skundą, dėl jos civilinės atsakomybės sąlygų, A. P. mirties priežasties nenagrinėtini.

77Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7825.

79CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis), ji gali būti įgyvendinama tiek teismo, tiek šalių iniciatyva.

8026.

81Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas).

8227.

83Taigi įstatymu nustatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o teismas sprendžia, kiek pateikti argumentai reikšmingi ir ar jie pagrindžia poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

8428.

85Atsakovė kasaciniam teismui pateiktu prašymu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentuodama, kad yra gauta nauja informacija, t. y. 2019 m. gegužės 20 d. teismo medicinos eksperto P. P. konsultacinė specialisto išvada Nr. 0192/19, kuri patvirtina, jog A. P. nesirgo profesine liga, todėl darbdavė negali būti laikoma atsakinga dėl jo susirgimo. Šios naujos informacijos išsamus išnagrinėjimas žodinio proceso tvarka sudarytų sąlygas tinkamai įvertinti civilinės bylos aplinkybes.

8629.

87Teisėjų kolegija, būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą, pateiktą atsakovės prašymą, atsižvelgdama į tai, kad šalių teisė būti išklausytoms buvo įgyvendinta tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, tiek joms teikiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismams, konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatyta. Dėl to nurodytas atsakovės prašymas netenkintinas, byla pagal CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę kasaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

8830.

89Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsiliepimas į kasacinį surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas, todėl jam yra taikomi pirmiau nurodyti tokie patys reikalavimai (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame procese skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisėtumas tikrinamas remiantis esama bylos medžiaga. CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir apskųstus sprendimus, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, tikrina tik teisės taikymo aspektu.

9031.

91Kasaciniame teisme galimų teikti įrodymų nebaigtinis sąrašas nurodytas CPK 347 straipsnio 4 dalyje. Tai, pavyzdžiui, įrodymai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, dėl šalies, teikiančios prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, turtinės padėties, įrodymai, pagrindžiantys prašymą sustabdyti sprendimo vykdymą, ir kitokie įrodymai, susiję su procesinio pobūdžio klausimais, spręstinais kasaciniame teisme. Kitokio pobūdžio įrodymai, tarp jų ir susiję su ginčo esme, fakto klausimais, kasaciniame teisme nepriimami ir nevertinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 33, 35 punktai). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jie yra susiję su ginčo esme, fakto klausimais. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo priimti atsakovės naujai pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

92Dėl galimybės paveldėti asmens reikalavimo teisę į pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo

9332.

94Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje. Kadangi procesinis teisių perėmėjas pratęsia savo pirmtako pradėtą procesą, tai jam privalomi visi prieš įstojant į procesą pirmtako atlikti procesiniai veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies prieš tai atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

9533.

96Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu. Tais atvejais, kai iš ginčijamo santykio viena iš šalių pasitraukia dėl fizinio asmens mirties, sprendžiant klausimą dėl procesinio teisių perėmimo, būtina nustatyti, ar materialiosios subjektinės teisės patenka į palikimo sampratą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties Nr. 3K-3-10-421/2017 24, 25 punktus).

9734.

98Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl A. P. mirties patirtos neturtinės žalos atlyginimo, inter alia (be kita ko), pateikė jo gyvenimo draugė (partnerė) G. Š. Ji pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą 2017 m. gruodžio 7 d. mirė, todėl teismas pradinės ieškovės vietoje įtraukė jos paveldėtojus – tėvus N. Š. ir G. Š. ir jiems priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad G. Š. galima buvo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, vertinant, kad jos emociniai santykiai su mirusiuoju buvo glaudūs, ilgalaikiai. Tačiau šioje byloje nenustatyta tokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad G. Š. teisės į jos pačios patirtos neturtinės žalos atlyginimą būtų paveldimos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeitė ir ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo N. ir G. Š. atmetė.

9935.

100Kasaciniu skundu N. ir G. Š. ginčija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą, nurodo, kad G. Š., dar būdama gyva, pati kreipėsi į teismą teikdama ieškinį, aktyviai dalyvavo teisminiame procese, teikė paaiškinimus, įrodymus, reikalaudama priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą, todėl jos teisė į neturtinės žalos atlyginimą šiuo atveju yra paveldima.

10136.

102Nagrinėjamoje byloje kilo teisės aiškinimo klausimas, ar šiuo atveju tiesioginiam nukentėjusiajam priklausantis neturtinės žalos atlyginimas gali būti paveldimas jo įpėdinių, kai nukentėjusysis mirė jau pareiškęs teisme ieškinį dėl jos atlyginimo ir nurodė su tuo susijusias aplinkybes bei pateikė įrodymus.

10337.

104CK 5.1 straipsnyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (2 dalis). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (3 dalis).

10538.

106Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

10739.

108Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

10940.

110Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir yra glaudžiai susijęs su ją patyrusiu asmeniu, tačiau kartu yra reikalavimas dėl konkrečios pinigų sumos gavimo. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, suformuluoja savo reikalavimą ir apibrėžia prašomą priteisti žalos dydį. Tokiu būdu ieškovas pasirenka savo teisių gynimo būdą ir įgyvendina teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, o jo reiškiamas ieškinio reikalavimas įgyja turtinę išraišką, nes patirtus išgyvenimus jis įvertina konkrečia materialine išraiška.

11141.

112Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimas visais atvejais turi būti išmokamas (arba kitaip kompensuojamas) būtent tam asmeniui, kuriam ji padaryta, ir kad atitinkamas atlyginimas apskritai negali būti išmokamas jokiam kitam asmeniui (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

11342.

114Kasacinis teismas, lyginamuoju aspektu analizuodamas EŽTT jurisprudenciją dėl reikalavimo „perėmimo“ galimybių, yra nurodęs, kad EŽTT daro skirtumą tarp bylų, kurios buvo inicijuotos pačių pareiškėjų, o vėliau tik tęsiamos jų artimųjų po pareiškėjų mirties proceso metu, ir bylų, kurios nuo pat pradžių inicijuojamos pažeidimo aukos artimųjų (iš esmės galima teigti, kad šiuo atveju taikomi griežtesni skundo priimtinumo reikalavimai). Pastaruoju atveju EŽTT praktikoje reikalaujama, kad besikreipiantis Konvencijos pažeidimo aukos artimas asmuo įrodytų, jog skundžiama priemonė tiesiogiai paveikė ir jį patį (arba egzistuoja svarbus bendras interesas nagrinėti bylą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016, 47 punktą).

11543.

116Pavyzdžiui, sprendimuose bylose Jėčius prieš Lietuvą ir Krempovskij prieš Lietuvą EŽTT nurodė, kad jeigu pareiškėjas miršta bylos dėl suėmimo neteisėtumo nagrinėjimo (teisme) metu, įpėdiniai arba artimieji giminaičiai iš principo gali tęsti bylą pareiškėjo vardu (žr. EŽTT 2000 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Jėčius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34578/97; 1999 m. balandžio 20 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Krempovskij prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37193/97).

11744.

118Ieškovė G. Š., teikdama ieškinį, įrodinėjo savo, kaip mirusiojo gyvenimo draugės, patirtus išgyvenimus, netekties skausmą, nurodė, kad ji su A. P. buvo pora nuo 2008 m., po metų pradėjo gyventi kartu, 2015 m. birželio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jie kartu įsigijo bendrą būstą, šiai sutarčiai sudaryti paėmė būsto paskolą, planavo susituokti ir kurti savo ateitį kartu. Ieškovė gydymo stacionare ligos istorijose A. P. buvo nurodyta kaip asmuo, kuris jį prižiūrės ir kuriam būtų teikiama informacija apie jo sveikatos būklę. Ieškovė dalyvavo teismo posėdžiuose, 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus, atsakė į šalių klausimus. Tačiau šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (2017 m. gruodžio 7 d.) ieškovė G. Š. mirė.

11945.

120Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė G. Š., būdama tiesioginė nukentėjusioji dėl A. P. mirties, kreipėsi į teismą ir tokiu būdu aiškiai išreiškė savo valią siekti atlyginimo už jai padarytą žalą, t. y. įgyvendinti savo turimą teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje jos reikalavimas buvo konkretizuotas, apibrėžta pinigų suma, kurios atlyginimo yra siekiama, t. y. 40 000 Eur. Taigi ieškovei pareiškus ieškinį jos patirti išgyvenimai įgyja turtinę išraišką. Ieškovė pateikė įrodymus ir paaiškinimus dėl patirtos neturtinės žalos, tačiau dėl mirties nespėjo įgyvendinti savo teisės į neturtinės žalos atlyginimą iki galo. Šiuo atveju darytina išvada, kad tokioje situacijoje ieškovė įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, kad jai būtų atlyginta neturtinė žala. Jos patirti išgyvenimai dėl gyvenimo draugo mirties buvo argumentuoti ir įvertinti prašoma priteisti konkrečia pinigų suma. Tokiu būdu ieškovė, pateikdama ieškinį, suformulavo ir apibrėžė savo turtinį reikalavimą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą ieškovė pati pradėjo ginti civilinio proceso nustatyta tvarka. Jos tėvai, t. y. paveldėtojai, šiuo atveju paveldi jos ieškiniu apibrėžtą turtinę reikalavimo teisę, kylančią iš ieškovės patirtos neturtinės žalos. O toks palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu, o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą.

12146.

122Dėl to nepagrįstomis pripažintinos apeliacinės instancijos teismo išvados, kuriomis nurodyta, kad byloje pareikštas ieškovės G. Š. reikalavimas neatskiriamai susijęs su palikėjos asmeniu ir pagal tokį byloje pareikštą reikalavimą teisių perėmimas neleidžiamas. Konstatuotina, kad, mirus asmeniui, teisme pareiškusiam reikalavimą atlyginti jo patirtą neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvenimo draugo mirties, jo materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimas yra galimas.

123Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

12447.

125Kasaciniame skunde argumentuojama, kad G. Š. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą 50 proc. mažesnį, lyginant su mirusiojo tėvais, argumentuodamas tuo, kad ieškovė su A. P. nebuvo susituokę. Ši aplinkybė neturi esminės įtakos neturtinės žalos dydžiui, nes turi būti vertinamas asmens santykis su mirusiuoju.

12648.

127Kaip minėta, CK 6.250 straipsnis reglamentuoja bendrąsias neturtinės žalos atlyginimo nuostatas. Tarp šių nuostatų yra įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, šių kriterijų sąrašas yra pavyzdinis (nebaigtinis) (žr. šios nutarties 38, 40 punktus). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12849.

129Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

13050.

131Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 59 punktas).

13251.

133Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Taip yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

13452.

135Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad vien ta aplinkybė, jog G. Š. nebuvo susituokusi su A. P., savaime negali lemti 50 proc. mažesnės neturtinės žalos atlyginimo priteisimo lyginant su mirusiojo tėvais. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovei G. Š. priteistiną neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ne tik į šią aplinkybę, bet ir į tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, ieškovės ir mirusiojo asmens santykius, jų pastovumą, kokybę, bendro gyvenimo trukmę, susiklosčiusius šeiminius ryšius, nukentėjusiosios galimybę ateityje sukurti panašius santykius, taip pat, kaip minėta nutarties 51 punkte, teismų praktiką. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pripažįsta teisingu, protingu ir sąžiningu pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovei atlygintinos 17 500 Eur neturtinės žalos dydį. Tokio dydžio kompensacija laikytina pakankama atlyginant ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kompensuojančius jos patirtą dvasinį sielvartą, išgyvenimus.

136Dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

13753.

138Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas. Aiškindamas šią nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Plėtojant pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuota, kad ir mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai (žr. pirmiau minėtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 49 punktą).

13954.

140Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kad CK nenustato mirusio asmens broliui teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl A. P. reikalavimai priteisti neturtinės žalos atlyginimą prieštarauja CK 6.284 straipsnio 1 daliai. Tačiau pažymėtina, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą mirusiojo brolis turi tik tuo atveju, jeigu jį ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl ieškovo ryšių su broliu A. nepateikta jokių įrodymų, pats ieškovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, paaiškinimų neteikė, sprendė, kad byloje nenustatyta emocinių ryšių tarp brolių A. ir A. P., kurie sudarytų pagrindą priteisti A. P. neturtinės žalos atlyginimą.

14155.

142Ieškovas A. P., nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad jį ir mirusį brolį nesiejo stiprūs emociniai ryšiai, iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimą. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 19).

14356.

144Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, kasacinio skundo argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad jis vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja ieškovas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

14557.

146Dėl kitų kasaciniame skunde išdėstytų argumentų kasacinis teismas nepasisako, nes jie skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumui bei vienodos teismų praktikos formavimui įtakos neturi.

147Dėl bylos procesinės baigties

14858.

149Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos nutarties 45–46 punktuose nurodytos materialiosios teisės normų taikymo klaidos sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovams N. Š. ir G. Š. ir dėl šios dalies Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

150Dėl bylinėjimosi išlaidų

15159.

152Pakeitus teismo procesinį sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams (CPK 93 straipsnis). Laikytina, kad ieškovų ieškinys yra tenkinamas 90 proc. (tik vieno ieškovo reikalavimas yra atmetamas).

15360.

154Pirmosios instancijos teismas sprendimu buvo priteisęs ieškovei D. M. iš atsakovės UAB „Akvasanita“ 3000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šių priteistų išlaidų dydis mažintinas iki 2700 Eur. Atsakovei UAB „Akvasanita“, kurios išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 3226,67 Eur, priteistina iš ieškovų 322,67 Eur (po 64,54 Eur iš M. P., L. P., A. P. ir D. M.; po 32,27 Eur iš N. Š. ir G. Š.). Iš atsakovės UAB „Akvasanita“ priteistų išlaidų valstybei suma mažintina iki 2714,68 Eur žyminio mokesčio ir 11,22 Eur pašto išlaidų.

15561.

156Už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovė UAB „Akvasanita“ patyrė 4445 Eur atstovavimo išlaidų, todėl jai iš ieškovų priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 444,50 Eur (po 88,90 Eur iš M. P., L. P., A. P. ir D. M.; po 44,45 Eur iš N. Š. ir G. Š.). Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 1729 Eur žyminio mokesčio, todėl jos naudai iš ieškovų priteistina 172,90 Eur (po 34,58 Eur iš M. P., L. P., A. P. ir D. M.; po 17,29 Eur iš N. Š. ir G. Š.) atlyginimo. Ieškovai už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur, todėl ieškovei D. M. priteistina iš atsakovės 720 Eur.

15762.

158Priešpriešinių prievolių dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose įskaitymas atliekamas tarp ieškovės D. M. ir atsakovės UAB „Akvasanita“, ieškovei D. M. iš atsakovės priteistina 3231,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

15963.

160Kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas tenkintas 50 proc. Pateikdami kasacinį skundą, ieškovai patyrė 900 Eur atstovavimo išlaidų, todėl jas sumokėjusiam A. P. iš atsakovės UAB „Akvasanita“ priteistinas 450 Eur išlaidų atlyginimas. Atsakovė kasaciniame teisme patyrė 834,90 Eur atstovavimo išlaidų, todėl 417,45 Eur priteistina iš ieškovų (po 139,15 Eur iš ieškovų A. P., N. Š. ir G. Š.). Sudėjus atsakovės ir ieškovo A. P. patirtas išlaidas ir jas įskaičius, ieškovui iš atsakovės priteistina 310,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kasaciniame teisme.

16164.

162Kasacinis teismas patyrė 19,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš dalies tenkinus kasacinį skundą, valstybės naudai priteistina iš atsakovės UAB „Akvasanita“ 9,67 Eur, iš ieškovų A. P., N. Š. ir G. Š. po 3,23 Eur.

163Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

164Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų N. Š. ir G. Š. ieškinys, ir dėl šių ieškovų reikalavimo palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo dalį nepakeistą.

165Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

166„Priteisti iš atsakovės UAB „Akvasanita“ (j. a. k. 136020671) ieškovei D. M. (duomenys neskelbtini) 3231,98 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt vieną Eur 98 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

167Priteisti iš ieškovų M. P. (duomenys neskelbtini), L. P. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (duomenys neskelbtini) po 188,02 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis Eur 2 ct) ir iš ieškovų N. Š. (duomenys neskelbtini) ir G. Š. (duomenys neskelbtini) po 94,01 Eur (devyniasdešimt keturis Eur 1 ct) atsakovei UAB „Akvasanita“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

168Priteisti iš UAB „Akvasanita“ (j. a. k. 136020671) valstybės naudai 2714,68 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiolika Eur 68 ct) žyminio mokesčio ir 11,22 Eur (vienuolika Eur 22 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.“

169Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

170Priteisti iš ieškovų N. Š. (duomenys neskelbtini) ir G. Š. (duomenys neskelbtini) po 139,15 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis Eur 15 ct) atsakovei UAB „Akvasanita“ bylinėjimosi išlaidų.

171Priteisti iš atsakovės UAB „Akvasanita“ (j. a. k. 136020671) ieškovui A. P. (duomenys neskelbtini) 310,85 Eur (tris šimtus dešimt Eur 85 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

172Priteisti valstybės naudai iš UAB „Akvasanita“ (j. a. k. 136020671) 9,67 Eur (devynis Eur 67 ct), iš ieškovų A. P. (duomenys neskelbtini), N. Š. (duomenys neskelbtini) ir G. Š. (duomenys neskelbtini) po 3,23 Eur (tris Eur 23 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

173Netenkinti atsakovės UAB „Akvasanita“ prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir atsisakyti priimti jos pateiktą Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0192/19.

174Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių... 7. 2.... 8. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės UAB „Akvasanita“ ieškovų M. P.... 9. 3.... 10. A. P., ieškovų M. P., L. P. sūnus, A. P. ir D. M. brolis, o G. Š. gyvenimo... 11. 4.... 12. A. P. nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2015 m. liepos 31 d. dirbo UAB... 13. 5.... 14. A. P. 2015 m. birželio mėnesį buvo diagnozuota profesinė liga – ūminė... 15. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 16. 6.... 17. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 18. 7.... 19. Teismas nurodė, kad A. P. profesinė liga – profesinė silikozė diagnozuota... 20. 8.... 21. Teismas sprendė, kad atsakovė neįvykdė Lietuvos Respublikos darbo kodekso... 22. 9.... 23. Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas nurodė, kad pripažinus,... 24. 10.... 25. Teismas, atsižvelgdamas į faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamą bylą... 26. 11.... 27. Teismo vertinimu, ieškovės G. Š., kaip faktinės A. P. sutuoktinės,... 28. 12.... 29. Teismas pažymėjo, kad A. P. brolis ir sesuo nepatenka į įstatymo nustatytų... 30. 13.... 31. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. 14.... 33. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neskundė Kauno apylinkės... 34. 15.... 35. Visuma atsakovės pateiktų dokumentų parodo atsakovės neteisėtus veiksmus:... 36. 16.... 37. Nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokio dydžio išmokas... 38. 17.... 39. Kadangi A. P. gyvenimo draugė G. Š. mirė 2017 m. gruodžio 7 d. (jau... 40. 18.... 41. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas mirusio A.... 42. 19.... 43. Nustatyta, kad mirusiojo sesuo D. yra nurodyta vienoje iš A. P. gydymo... 44. 20.... 45. Pasisakydama dėl neturtinės žalos dydžio kolegija nurodė, kad šios bylos... 46. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 47. 21.... 48. Kasaciniu skundu ieškovai A. P., N. Š. ir G. Š. prašo pakeisti Kauno... 49. 21.1.... 50. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino asmenų, kurie mirė... 51. 21.2.... 52. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. Š. priteistinos neturtinės... 53. 21.3.... 54. Spręsdamas dėl A. P. teisės į neturtinės žalos atlyginimą, netekus... 55. 21.4.... 56. Šiuo atveju atsakovės nerūpestingais veiksmais buvo pažeista aukščiausia... 57. 22.... 58. Atsakovė UAB „Akvasanita“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo... 59. 22.1.... 60. Byloje nėra nė vieno įrodymo (išskyrus išvestinį įrodymą –... 61. 22.2.... 62. Sprendžiant dėl profesinės ligos A. P. nustatymo ir šios bylos nagrinėjimo... 63. 22.3.... 64. Su A. P. mirtimi yra susiję jį gydžiusių gydytojų veiksmai (įskaitant... 65. 22.4.... 66. Nepriklausomai nuo to, kokia vertybė ir kokiu būdu buvo pažeista,... 67. 22.5.... 68. Galimi G. Š. psichologiniai išgyvenimai (kurie byloje nebuvo paremti jokiais... 69. 22.6.Byloje nėra duomenų, kad A. P. brolis A. P. buvo išlaikomas A. P. ar jo... 70. Teisėjų kolegija... 71. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 72. Dėl bylos kasacine tvarka nagrinėjimo dalyko... 73. 23.... 74. Kasaciniu skundu ieškovai A. P., N. Š. ir G. Š. prašo pakeisti teismų... 75. 24.... 76. Kasacine tvarka nagrinėjanti bylą teisėjų kolegija pasisako kasaciniame... 77. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 78. 25.... 79. CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kasacinė byla... 80. 26.... 81. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos... 82. 27.... 83. Taigi įstatymu nustatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo... 84. 28.... 85. Atsakovė kasaciniam teismui pateiktu prašymu prašo bylą nagrinėti žodinio... 86. 29.... 87. Teisėjų kolegija, būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo... 88. 30.... 89. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais... 90. 31.... 91. Kasaciniame teisme galimų teikti įrodymų nebaigtinis sąrašas nurodytas CPK... 92. Dėl galimybės paveldėti asmens reikalavimo teisę į pareikštą ieškinį... 93. 32.... 94. Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais,... 95. 33.... 96. Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą,... 97. 34.... 98. Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl A. P. mirties patirtos neturtinės žalos... 99. 35.... 100. Kasaciniu skundu N. ir G. Š. ginčija tokią apeliacinės instancijos teismo... 101. 36.... 102. Nagrinėjamoje byloje kilo teisės aiškinimo klausimas, ar šiuo atveju... 103. 37.... 104. CK 5.1 straipsnyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens... 105. 38.... 106. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių... 107. 39.... 108. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio... 109. 40.... 110. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250... 111. 41.... 112. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog... 113. 42.... 114. Kasacinis teismas, lyginamuoju aspektu analizuodamas EŽTT jurisprudenciją... 115. 43.... 116. Pavyzdžiui, sprendimuose bylose Jėčius prieš Lietuvą ir Krempovskij prieš... 117. 44.... 118. Ieškovė G. Š., teikdama ieškinį, įrodinėjo savo, kaip mirusiojo gyvenimo... 119. 45.... 120. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė G. Š., būdama... 121. 46.... 122. Dėl to nepagrįstomis pripažintinos apeliacinės instancijos teismo išvados,... 123. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo... 124. 47.... 125. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad G. Š. pirmosios instancijos teismas... 126. 48.... 127. Kaip minėta, CK 6.250 straipsnis reglamentuoja bendrąsias neturtinės žalos... 128. 49.... 129. Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos... 130. 50.... 131. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais... 132. 51.... 133. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino... 134. 52.... 135. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad vien ta... 136. Dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą mirus... 137. 53.... 138. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nėra... 139. 54.... 140. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini atsiliepimo į kasacinį skundą... 141. 55.... 142. Ieškovas A. P., nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo padarytomis... 143. 56.... 144. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto apeliacinės instancijos teismo... 145. 57.... 146. Dėl kitų kasaciniame skunde išdėstytų argumentų kasacinis teismas... 147. Dėl bylos procesinės baigties... 148. 58.... 149. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos nutarties 45–46 punktuose... 150. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 151. 59.... 152. Pakeitus teismo procesinį sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios ir... 153. 60.... 154. Pirmosios instancijos teismas sprendimu buvo priteisęs ieškovei D. M. iš... 155. 61.... 156. Už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovė UAB... 157. 62.... 158. Priešpriešinių prievolių dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pirmosios... 159. 63.... 160. Kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai,... 161. 64.... 162. Kasacinis teismas patyrė 19,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 163. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 164. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 165. Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 166. „Priteisti iš atsakovės UAB „Akvasanita“ (j. a. k. 136020671) ieškovei... 167. Priteisti iš ieškovų M. P. (duomenys neskelbtini), L. P. (duomenys... 168. Priteisti iš UAB „Akvasanita“ (j. a. k. 136020671) valstybės naudai... 169. Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d.... 170. Priteisti iš ieškovų N. Š. (duomenys neskelbtini) ir G. Š. (duomenys... 171. Priteisti iš atsakovės UAB „Akvasanita“ (j. a. k. 136020671) ieškovui A.... 172. Priteisti valstybės naudai iš UAB „Akvasanita“ (j. a. k. 136020671) 9,67... 173. Netenkinti atsakovės UAB „Akvasanita“ prašymo dėl bylos nagrinėjimo... 174. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...