Byla e2-270-949/2015
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant ieškovės J. T. atstovei advokatei I. B., atsakovui antstolio A. B. atstovui antstolio padėjėjui M. K., atsakovo UAB „( - )“ atstovui advokatui A. B., trečiojo asmens BTA Insurance Company SE, veikiančio per BTA Insurance SE filialą Lietuvoje, atstovui pagal pavedimą A. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovams antstoliui R. K., UAB „( - )“, antstoliui A. B., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, BTA Insurance Company SE, veikiančiai per BTA Insurance SE filialą Lietuvoje, UAB DK PZU Lietuva, dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

3Ieškovė J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą, pripažinti negaliojančiu antstolio A. B. 2003-06-20 Aktą Nr. 41-4261 Dėl perduoto saugoti turto inventorizavimo; pripažinti negaliojančiu antstolio A. B. 2003-06-24 surašytą ir 2003-07-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos patvirtintą Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 41-4261, kuriuo J. T. priklausantis turtas (51 vnt. penimų paršelių ir 27 vnt. motininių kiaulių) perduotas UAB „Ukmergės biofabrikas“ už 17029 Lt bei gautų lėšų paskirstymo aktą (patvarkymą); priteisti solidariai iš atsakovų antstolio R. K., antstolio A. B. ir UAB „( - )“ ieškovei J. T. 50 900 Lt turtinės žalos už kiaules atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1-7 b.l.). Ieškinyje nurodė, kad ieškovei priklausė kiaulių ferma, esanti ( - ) šioje fermoje dirbo jos dukra ir anūkas, šis verslas buvo vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. 2003 m. balandžio mėnesio pradžioje antstolio R. K. padėjėja L. O., nedalyvaujant ieškovei, įsilaužė į fermos patalpas ir išvežė visas ten buvusias kiaules ir fermos inventorių. Dėl nurodytų veiksmų pateikė teismui ieškinį teismui ir civilinės bylos Nr. 2-2328-251/2014 metu sužinojo, kad antstolis R. K. buvo užvedęs vykdomąją bylą Nr. 98-7004/13 ir vykdė 2003-03-27 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-309-03/2003 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo J. T. UAB „Ukmergės biofabrikas“ naudai. Remiantis minėta nutartimi antstolio padėjėja sudarė 2003-04-03 ir 2004-04-04 Turto aprašus, aprašė ieškovei priklausančias kiaules bei perdavė išieškotojo UAB „Ukmergės biofabrikas“ (dabartinis pavadinimas UAB „( - )“) naudai. Šiuos veiksmus ieškovė vertina kaip neteisėtus, nes antstolis neturėjo teisės aprašyti ieškovei priklausančio kilnojamojo turto. Antstolis nepaisė teismo nurodymo ir iš karto areštavo kilnojamąjį turtą, neklausęs J. T. nuomonės, negavęs sutikimo, jai nedalyvaujant. Mano, kad antstolis neturėjo teisės perduoti J. T. turto saugoti išieškotojui UAB „( - )“, nes byla nebuvo išspręsta iš esmės, buvo pritaikytos tik laikinosios apsaugos priemonės. Teigė, kad kiaulės buvo gerai prižiūrimos. Mano, kad turto aprašuose kiaulės buvo neteisingai įkainotos, nes jų svorį ir vertę antstolio padėjėja nustatė atsižvelgdama tik į UAB „( - )“ nuomonę, neatsižvelgiant į to meto rinkos kainas. Ieškovei priklausantį turtą antstolis A. B. perleido UAB „( - )“ nuosavybėn. 2014-07-28 susipažinusi su vykdomąją byla Nr. 41-4261/03 ieškovė pamatė, kad joje nėra UAB „( - )“ teismui pateiktų dokumentų, 2003-06-20 ir 2003-06-24 aktai ieškovei nebuvo įteikti, ieškovė nebuvo su šiais dokumentais supažindinta, apie jos turto perdavimą UAB „( - )“ nieko nežinojo. Ieškovė yra gavusi 2014-06-10 antstolio A. B. raštą Nr. BLO027306, liudijantį, kad 8744,43 Lt skola išieškota vykdomąjį raštą išsiuntus VSDFV Šiaulių skyriui iš jai priklausančių išmokų. Antstolis A. B. neturėjo pagrindo perduoti areštuoto turto išieškotojui, turėjo pavesti turtą saugoti skolininkui, ar kitam asmeniui, parduoti kiaules jas superkančioms įmonėms. Iš antstolio 2003-06-20 akto turinio matyti, kad pasibaigus raginimo terminui varžytynės net nebuvo rengiamos, o iš karto tenkintas išieškotojo prašymas perduoti jam ieškovei priklausantį turtą, kas grubiai pažeidžia ieškovės interesus. Antstolis A. B. ieškovei priklausantį turtą įkainojo 17029 Lt, bet liko neįvertinti 5 vienetai paršelių ir 6 vienetai paršavedžių kiaulių, kurie krito, kai buvo valdomi atsakovo UAB „( - )“. UAB „( - )“ nepateikė jokių duomenų apie kiaulių kritimo faktą, priežastis, aplinkybes, kritusių kiaulių svorį. Kiaulių svoris nustatytas vienašališkai pagal 2003-06-16 parengtą gyvulių svėrimo aktą, kurį surašant nei vienas iš suinteresuotų asmenų (nei skolininkė, nei kiti kreditoriai, nei pats antstolis) nedalyvavo. Penimų paršelių kaina buvo nustatyta po 2,5 Lt už gyvą kilogramą svorio, paršavedžių kiaulių kaina po 2,3 Lt už kilogramą gyvo svorio. Lietuvos statistikos departamento teikiamais duomenimis, 2003 metais kiaulių gyvojo svorio supirkimo kaina siekė 3376 Lt už toną, tai yra 3,38 Lt už kilogramą gyvo svorio. A. B. be jokio pagrindo kompensavo išieškotojui UAB „( - )“ 12562,11 Lt neva jo turėtų turto gabenimo, saugojimo ir priežiūros išlaidų ir tokiu būdu ieškovės turtą perdavė praktiškai veltui. Turto perdavimo išieškotojui aktas buvo patvirtintas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nes Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja A. M. 2003-07-15 rezoliucija patvirtino antstolio turto perdavimo išieškotojui aktą, nepaisydama aplinkybių, kad turtas nebuvo realizuojamas supirkimo įmonėje ar varžytynėse, turto pardavimo kaina buvo įtartinai žema, o skolininkė nebuvo informuota ir neturėjo galimybės dalyvauti jos turto realizavimo procese. Ieškovė teigia, kad nurodytais antstolių veiksmais ieškovei J. T. buvo padaryta 50900 Lt turtinė žala, kurią turi atlyginti antstoliai ir UAB „( - )“. Prašo atnaujinti senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes ieškovė yra garbaus amžiaus, ligota, neturi jokio išsilavinimo, laikotarpiu nuo 2005-03-04 iki 2013-04-17 J. T. gydėsi ( - ) ligoninėje, vėliau jos sveikatos būklė pagerėjo, todėl atsirado galimybė pateikti ieškinį teismui. Apie tai, kad antstolis A. B. jai priklausantį turtą perdavė išieškotojui UAB „( - )“ ieškovė sužinojo tik 2014-06-25, kai UAB „( - )“ pateikė Šiaulių apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-2328-251/2015 šį faktą patvirtinančių dokumentų kopijas. Ieškovė dėl neteisėtų antstolio veiksmų iki šiol jaučia neigiamas šių veiksmų pasekmes – iš jai priklausančių išmokų yra daromos išskaitos kreditoriams.

4Posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė I. B. ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad nebuvo jokių kliūčių antstoliui areštuoti kitą ieškovei priklausantį turtą, ieškovė nebuvo informuota apie vykdomą kiaulių aprašymą ir išvežimą, ieškovė ginčija poreikį areštuoti kiaules. Mano, kad antstolis, aprašęs ir areštavęs kilnojamąjį turtą jį neteisėtai perdavė saugoti išieškotojui, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas tą turtą paimti. Atsakovai teigia, kad kiaulės esą buvo blogai prižiūrimos, tačiau tai yra nepagrįsti faktai, nes antstolio padėjėja tiesiog nematė pašarų, kurie buvo vienoje fermos patalpoje, vandens fermoje irgi buvo. Kiaulės nebuvo sveriamos turto aprašymo metu, nors svarstyklės buvo, kiaulės nebuvo tiksliai suskaičiuotos, neteisingai nurodytos paršavedės kiaulės ir 6 paršelių dingimo aplinkybės, niekur nepaskaičiuotas prieauglis. Dokumentuose užfiksuota, kad buvo gyva kiaulė su paršeliais, tačiau neužfiksuotas šių gyvulių perdavimo faktas, dėl to atsakomybė tenka antstoliui R. K.. Kad kiaulės buvo prižiūrimos patvirtina ir raštiški ieškovės pažįstamų žmonių paaiškinimai. Nei vienoje vykdomojoje byloje nėra duomenų apie dokumentų siuntimą ieškovei. Antstolis A. B. nepriėmė patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo, neaišku kaip buvo paskirstytos piniginės lėšos perdavus kiaules išieškotojui, neaišku iš kur gauta likusi skola, kurios išieškojimas buvo vykdomas iš ieškovės gaunamų išmokų. Nebuvo vykdomos varžytynės, todėl nėra duomenų, kad kiaulės buvo parduotos už protingą kainą. Turto saugotojo nurodytos išlaidos neadekvačios - neatitinka šėrimo laikas, medikamentai, kilometražas ir pan. Nurodo, kad restitucija yra negalima, todėl prašo žalos atlyginimo. Žala dėl kiaulių netekimo sudaro viso 50900,00 Lt, iš ieškovės priteista skolos suma reikalaujamo žalos dydžio nemažina. Antstolio A. K. kaltė pasireiškė jo neteisėtais veiksmais vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ieškovė nebuvo informuota apie vykdymo veiksmus, vykdymas pirmiausia buvo nukreiptas į kilnojamąjį turtą, kai buvo nekilnojamojo, šie antstolio veiksmai sukėlė žalą. UAB „( - )“ kaltė dėl žalos atsiradimo pasireiškė tuo, kad įmonė neišsaugojo turto - krito kiaulės ir paršeliai, tai niekur nefiksuota. Prašo atnaujinti senaties terminą, sutinka, kad senaties terminas yra 3 metai, tačiau išmetus laikotarpį nuo 2005 m. kovo 4 d., kai ieškovė pateko į ligoninę, iki 2013 metų, kai buvo iš jos išleista, senaties terminas nebūtų suėjęs. Antstolio veiksmai turėjo tiesioginės įtakos ieškovės sveikatos pablogėjimui, išieškojimai iš senatvės pensijos pablogino jos gyvenimo kokybę.

5Atsakovas antstolis R. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir dėl senaties. J. T. svarbių priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senatį, neįrodė, nes 2003 metais gyveno ( - ), jai priklausė kiaulių ferma, kurioje be ieškovės dirbo dukra A. J. ir vaikaitis K. J.. Apie teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą ieškovei tapo žinoma jau pirmąją dieną, kai nutartis buvo pradėta vykdyti. Jei ieškovė, kaip rūpestinga ūkininkė, kiaules prižiūrėjo ir šėrė nuolat, tai atvykusi į fermą 2003-04-03, turėjo pamatyti, kad trūksta gyvulių, o 2003-04-04 nėra ir likusių. Ieškovė po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo kreipėsi į prokuratūrą, kuri nenustatė jokių neteisėtų antstolio veiksmų. Atmestini ieškovės argumentai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie vykdymo veiksmus, nes vykdant 2003-03-27 teismo nutartį ji su antstoliu nebendradarbiavo, nutartį vykdančios antstolio padėjėjos ir policijos pareigūnų į namus neįsileido, ir akto, pateikto pasirašyti ieškovės dukrai, nepasirašė. Kadangi turto savininkė ir jos šeimos nariai atsisakė dalyvauti aprašant turtą, antstolis aprašytą turtą perdavė saugoti ir prižiūrėti išieškotojui (CPK 683 str.). Ieškovė, teikdama ieškinį, reikalavimą atlyginti žalą sumažino iki 50900 Lt, nurodydama, jog tokia buvo kiaulių vertė. Ieškovė pretenzijų per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė, o po paviešintos informacijos per žiniasklaidos priemones apie merdinčias, kritusias, nešertas ir nusilpusias kiaules ieškovė neturėjo nei teisinio pagrindo, nei moralinės teisės reikšti pretenzijas. Ieškovė neįrodė antstolio neteisėtų veiksmų, o už visus vėlesnius procesinius veiksmus antstolis nėra atsakingas, todėl už galimai atsiradusią žalą negali atsakyti solidariai kartu su kitais atsakovais. Antstolis vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepadarė jokios žalos, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

6Atsakovas antstolis R. K. teismo posėdyje nedalyvavo, gautas jo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla nagrinėtina atsakovui antstoliui R. K. nedalyvaujant.

7Atsakovas antstolis A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimas atsakovui dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas, nes nepagrįstas įrodymais, pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir nėra priežasčių praleistą terminą atnaujinti. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė apie tariamą savo teisių pažeidimą sužinojo dar 2003-04-03 -2003-04-04 dienomis, kai pastebėjo, kad trūksta kiaulių. Antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. 41-2550/04 2005-07-14 buvo gautas ieškovės raštas, kad parduoda visus jai priklausančius pastatus, esančius ( - ), taigi gydymasis ligoninėje netrukdė jai domėtis vykdomųjų bylų eiga ir kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Ieškovė į teismą kreipėsi tik po 11 metų nuo turto perdavimo išieškotojui, taigi, ji elgėsi nepateisinamai neapdairiai ir nerūpestingai, be to neįrodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Siekiant apsaugoti skolininkės, išieškotojo interesus, turtas buvo realizuotas kaip įmanoma greičiau, kaina nustatyta vertinant kiaulių būklę bei vyraujančias rinkos kainas, o UAB „Ukmergės biofabrikas“ buvo atlygintos jo, kaip saugotojo, turėtos būtinos saugojimo išlaidos. Ieškovė vykdomosios bylos eiga nesidomėjo, prieštaravimų dėl antstolio veiksmų nereiškė, nustatytos kainos neskundė. Šiaulių miesto apylinkės teismas, tvirtindamas turto perdavimo išieškotojui aktą, antstolio neteisėtų veiksmų neįžvelgė, todėl nėra pagrindo teigti, kad skolininkė dėl antstolio kaltų veiksmų patyrė žalos. Kadangi ieškovė nepateikė jokių patirtos žalos įrodymų, kuriais pagrįstų reikalaujamos žalos dydį, perduodant turtą išieškotojui nėra antstolio neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės reikalaujamą sumą.

8Atsakovo antstolio A. B. atstovas antstolio padėjėjas M. K. teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad turto perdavimo išieškotojui aktas buvo surašytas vadovaujantis CPK 702 str., įstatyme įtvirtinta galimybė perduoti turtą išieškotojui. Priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra. Gyvūnai buvo nugaišę, todėl jie nebuvo įskaičiuoti į perduodamo turto kainą.

9Atsakovas UAB „( - )“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė tuo pačiu pagrindu reiškia analogiškus reikalavimus, kaip ir 2014-06-02 patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-2328-251/2014, todėl byla turėtų būti nutraukta CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu. UAB „( - )“ veikė teisėtai ir jokios žalos ieškovei nepadarė, nes ieškovė nenurodė, kuo pasireiškė UAB „( - )“, kaip turto saugotojo, veiksmų neteisėtumas bei atsakomybės teisiniai ir faktiniai pagrindai. Atsakovų vykdymo veiksmų teisėtumą įrodo vykdymo veiksmų metu dalyvavusių ir padėjusių juos atlikti Šiaulių VPK Šiaulių PK pareigūnų veiksmai. Šiaulių apylinkės prokuratūra, tyrusi ieškovės skundą, dar 2004 metais neteisėtų antstolio veiksmų nenustatė. Manoma, kad ieškovė dėl savo amžiaus, sveikatos būklės, seniai buvusių aplinkybių gali neprisiminti ir painioti reikšmingas ginčui aplinkybes. Ieškovė 2003-04-08 atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-309-03/2003 pripažino, jog su atsakovu UAB „( - )“ negalėjo atsiskaityti dėl finansinės padėties, kurią sukėlė kiaulių ir jų prieauglio masinis kritimas ir realizavimo rinkos konjunktūros pakitimas. Iš byloje esančių 2003 m. balandžio mėnesio Turto apyrašų ir aktų matyti, kad ieškovės šeimai buvo žinomi antstolio veiksmai, jie buvo skundžiami prokuratūrai, todėl negalima teigti, kad ieškovė apie atliktus veiksmus nežinojo. Ieškovei buvo teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, ieškovės gydymas nebuvo intensyvus, ieškovė gyvena ne viena, naudojasi artimųjų pagalba, todėl nėra pagrindų tenkinti ieškovės prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atsakovas nurodo, kad šioje byloje praleistas ne tik sutrumpintas senaties terminas, bet ir bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas Dalis ginčui reikšmingų dokumentų neišsaugoti. Prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

10Atsakovo UAB „( - )“ atstovas advokatas A. B. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Prašė nutraukti bylą dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovų antstolio R. K. ir UAB „( - )“. Nurodo, kad UAB „( - )“ dėl kiaulių saugojimo patyrė būtinas ir pagrįstas išlaidas, kurias turėjo atgauti. Dokumentai nėra išlikę, todėl negali pasakyti dėl svėrimo ir kitų aplinkybių. Turto savininkai, kurie nešėrė gyvulių, turi prisiimti atsakomybę už jų būklę. Varžytynės buvo skelbiamos, bet neįvyko. Neturi duomenų, ar ieškovė reiškė pretenzijas dėl pašarų kokybės. Byloje neįrodytas nei vienas civilinės atsakomybės elementas. Antstolių priimti procesiniai dokumentai, taip pat teismo dokumentai – nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - nėra nuginčyti, todėl jie yra teisėti. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Trečiasis asmuo BTA Insurance Company, SE, veikiantis per BTA Insurance Company SE filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Ieškovė praleido ne tik sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, bet ir bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė apie skundžiamus antstolių veiksmus sužinojo jų apskundimo metu, nes 2003 metais teikė skundą Šiaulių rajono apylinkės prokuratūrai, teikė atsiliepimą civilinėje byloje Nr. 2-309-03/2003, be to, negalėjo nepastebėti dingusių kiaulių. 2003-2004 metais ieškovei nebuvo jokių kliūčių pasinaudoti teismine gynyba, nes ieškovė ligoninėje gydėsi nuo 2005-03-04 iki 2005-07-01. Ieškovė ūkininkavo padedama savo šeimos narių, todėl galėjo pasirūpinti teisių gynyba įstatymų numatytais terminais, t.y., ji nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, todėl ieškinio senaties terminą atnaujinti nėra jokio pagrindo. Antstolio R. K. profesinė veikla ieškinyje minimu laikotarpiu nebuvo apdrausta BTA Insurance Company SE. Ieškovė neįrodė žalos bei antstolio A. B. neteisėtų veiksmų, ir tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms atsirastų draudiko prievolė atlyginti žalą ieškovei. Ieškovė nepagrįstai reikalauja bendraatsakovių solidarios atsakomybės, kadangi jų santykiai su ieškove yra grindžiami skirtingais pagrindais, todėl ir atsakomybė turėtų būti vertinama kaip dalinė.

12Trečiojo asmens BTA Insurance Company SE atstovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su antstoliu A. B. buvo sudaryta civilinės atsakomybės sutartis. Tarp antstolių nebuvo jokio susitarimo, todėl negalima teigti, kad abiejų antstolių bendrais veiksmais buvo padaryta žala. Ieškovė neįrodė, kad jai buvo padaryta žala, nepateikė įrodymų ir dėl nuroryto žalos dydžio skaičiavimo pagrįstumo. Visi atsakovai pripažino, kad turtas įkainotas tinkamai. CPK 602 str. numato, kad turto perdavimo aktą pripažinus negaliojančiu taikoma restituciją, kas šiuo atveju negalima.

13Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad į bylą yra įtrauktas kaip antstolio R. K. profesinės civilinės atsakomybės draudikas. 2002-12-05 draudimo sutartimi buvo apdrausta antstolio R. K. civilinė atsakomybė už žalą, padarytą nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos. Terminas draudikui pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo baigėsi 2004-12-31, vien šiuo pagrindu ieškovės reikalavimas negali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir draudikui negali atsirasti pareiga mokėti draudimo išmoką, prašo nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

14Trečiajam asmeniui valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apie bylą pranešta tinkamai, atsiliepimas į ieškinį negautas, atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

15Ieškinys atmestinas.

16Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio R. K. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 98-7004/03 dėl turto arešto pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-309-03/2003. Antstolio R. K. padėjėja 2003-04-02 surašė aktą, kuriuo konstatavo, kad kartu su policijos pareigūnais nuvyko pas J. T. į gyvenamąją vietą, nei skolininkė J. T., nei jos įgaliotu asmeniu prisistačiusi J. T. duktė A. J. nevykdė antstolio reikalavimo leisti apžiūrėti turtą – kiaules, atsisakė pasirašyti ant akto. Iš antstolio R. K. 2003-04-04 akto matyti, kad dalyvaujant ieškovo atstovui, ( - ) policijos nuovados atstovams, aplinkos apsaugos inspekcijos atstovams, keturiems vietos gyventojams – pervežtos likusios gyvos kiaulės, likusius, nuo bado nesikeliančius ir vos kvėpuojančius gyvulius nutarta iš humaniškų paskatų paskersti, fermoje nesimato pašarų, nebuvo nei elektros, nei vandens dalis kiaulių – 56 vnt. perduotos saugoti išieškotojui, likusias kiaules – 34 vnt. planuota paimti kitą dieną. Pažymėta, kad gyvuliai nusilpę. Iš 2003-04-08 pažymėjimo apie turto arešto aktą ir 2003-04-03 bei 2003-04-04 turto aprašų matyti, kad fermos patalpose buvo aprašyta 56 vnt. paršelių ir 33 vnt. paršavedžių kiaulių, viso turto vertė 4035,00-4135,00 Lt, turto aprašymas vyko nedalyvaujant skolininkei ar jos įgaliotam asmeniui. Iš vykdomojoje byloje esančių turto aprašų, kitų aktų, surašytų antstolio padėjėjos ir pasirašytų išieškotojo atstovų, policijos pareigūnų, matyti, kad kiaulės ir paršeliai buvo laikomi antisanitarinėmis sąlygomis be maisto ir vandens, gyvuliai nusilpę, dalis jų net neatsistoja, patalpose nėra elektros, nematyti pašaro, vandens, guli kritę gyvuliai.

172003-06-05 Antstolio A. B. kontoroje gautas vykdymui vykdomasis raštas Nr. 2-309-03, išduotas Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-309-03/2003, kuriuo 2003-04-28 iš J. T. priteista 8744,43 Lt skolos UAB „Ukmerges biofabrikas“ naudai (vykdomoji byla Nr. 41-4161/2003 1, 14 b.l.). 2003-06-12 Turto arešto aktu areštuotas J. T. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis ( - ) (vykdomoji byla 41-4161/2003, 27-30 b. l.). 2003-06-20 tikrinta, ar nebuvo paskelbtos varžytynės ieškovės turtui (vykdomoji byla Nr. 41-4161/2003 41 b.l.). 2003-06-16 UAB „Ukmergės biofabrikas“ kreipėsi į antstolį A. B., prašydamas perduoti areštuotą ir saugojamą turtą (kiaules) natūra, kadangi skolininkas neatsiskaito, pridėjo gyvulių nurašymo aktus, išlaidų sąskaitas-faktūras, pažymą apie areštuotų ir saugojamų kiaulių kiekį, svorį, rūšį (vykdomoji byla Nr. 41-4161/2003, 45-54 b.l.). 2003-06-19 UAB „Ukmergės biofabrikas“ informavo antstolį A. B. apie saugojamų kiaulių svorį, vertę, būklę (vykdomoji byla Nr. 41-4161/2003, 56-57 b. l.). 2003-06-20 surašytas antstolio A. B. aktas dėl perduoto saugoti turto inventorizavimo, sudaryta preliminarioji sąmata (vykdomoji byla Nr. 41-4161/2003, 58-59 b. l.). 2003-06-24 paskelbta apie J. T. priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes (vykdomoji byla Nr. 41-4161/2003, 62-64 b. l.). 2003-06-24 buvo surašytas Turto perdavimo išieškotojui aktas, kuriuo UAB „Ukmergės biofabrikas“ buvo perduota 51 vnt. penimų paršelių, bendras svoris 3047 kg, bei 27 vnt. motininių kiaulių, bendras svoris 4092 kg, priklausiusių J. T., šis aktas 2003-07-15 patvirtintas Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos A. M. rezoliucija (vykdomoji byla Nr. 41-4161/2003, 65 b. l.). 2003-07-28 varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes neužsiregistravo nei vienas pirkėjas, todėl išieškotojui pasiūlyta pasiimti turtą (vykdomoji byla Nr. 41-4161/2003 67-69 b. l.). UAB „Ukmergės biofabrikas“ 2003-06-30 informavo antstolį A. B., kad perėmė savo nuosavybėn J. T. turtą – kiaules, kurių vertė 17029,00 Lt, nurodė, kad patyrė 13514,71 Lt kiaulių transportavimo, priežiūros, šėrimo bei gydymo išlaidų, todėl J. T. įsiskolinimas turėtų būti mažinamas 3514,29 Lt, tačiau liko 5230,14 Lt įsiskolinimas (4811,03 Lt įsiskolinimas už pateiktą produkciją, 164,41 Lt palūkanos, 254,69 Lt bylinėjimosi išlaidos), 2006-05-09 informavo antstolį, kad likęs įsiskolinimas sudaro 3779,79 Lt (iš jų 3360,68 Lt už įsigytą produkciją, 164,41 Lt palūkanos, 254,69 Lt bylinėjimosi išlaidos), pateiktos AB „Šiaulėnų gyv. kompleksas“ išlaidų paskaičiavimas bei sąskaitos (vykdomoji byla Nr. 41-4161/2003, 48-52, 54, 71-78 b. l.). 2003-10-03 antstolis A. B. išsiuntė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo VSDFV Šiaulių skyriui, kuriuo įpareigojo 6527,54 Lt pervesti UAB „Ukmergės biofabrikas“ naudai ir 987,00 vykdymo išlaidų išieškojimo antstolio A. B. naudai (vykdomoji byla Nr. 41-4161/2003 2 t., 2 b. l.). 2011-06-17 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo vykdomoji byla užbaigta (vykdomoji byla Nr. 41-4161/2003 2 t., 8 b. l.). 2014-06-10 antstolis A. B. suteikė informaciją ieškovės atstovei, kad iš skolininkės J. T. buvo vykdomi išieškojimai šiems kreditoriams – UAB „Ruvera“ pagal 2003-03-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo įsakymą; UAB „Ukmergės biofabrikas“ pagal 2003-05-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą; P. B. firmai „Santovita“, pagal 2004-06-14 Šiaulių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą; kredito unijai „Žemdirbio gerovė“, pagal 2005-09-16 Šiaulių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą (44 b. l.).

18Iš prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2328-251/2014 medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „( - )“ į bylą buvo pateikęs 2003-04-08 J. T. atsiliepimą, teiktą 2003 metais Šiaulių rajono apylinkės teismo byloje, kuriame nurodoma, kad J. T. ūkyje krinta kiaulės, ūkis turi finansinių sunkumų, dėl kurių neatsiskaito su UAB „Ukmergės biofabrikas“.

19Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2000-12-20 ieškovei priklausė trejos kiaulidės bei kiti (inžineriniai) – kiemo statiniai, esantys ( - ). Iš atsakovo antstolio R. K. pateikto 2014-09-22 rašto AB „LESTO“ matyti, kad ieškovės pastatams, esantiems ( - ), dėl susidariusios skolos 2003-02-03 buvo nutrauktas energijos tiekimas, kuris atnaujintas 2003-11-05, apmokėjus įsiskolinimą. 2006-09-26 Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis buvo nutraukta, o elektros įrenginiai demontuoti.

20Iš 2013-12-19 VšĮ ( - ) ligoninės rašto dėl informacijos suteikimo matyti, kad ieškovė nuo 2005-03-04 iki 2005-07-01 gydėsi ( - ) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje slaugos skyriuje, o nuo 2005-07-01 iki 2013-04-17 gyveno ir gydėsi ( - ) ligoninėje globos skyriuje, jai buvo teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos. 2013-04-17 ieškovė išregistruota iš ( - ) ligoninės, nes išvyko gyventi pas dukrą A. J... Ieškovė yra neįgali, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

21Ieškovė pateikė teismui 2001-09-08 publikaciją iš laikraščio „Ūkininko patarėjas“ reklamos skilties, reklaminiame straipsnyje giriamas ūkininkės J. T. vaikaičio K. J. prižiūrimas kiaulių ūkis, pristatomi nauji kiaulių pašarai. Ieškovė pateikė pažymas iš kurių matyti, kad pagal antstolių patvarkymus vykdyti išskaitymai už skolas iš jos socialinių išmokų. Ieškovė taip pat pateikė Oficialiosios statistikos portalo duomenis, iš kurių matyti, kad kiaulių gyvojo svorio supirkimo kainos už toną 2003 metais sudarė 3376 Lt.

22Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų antstolio R. K., antstolio A. B. ir UAB „( - )“ ieškovei J. T. 50900 Lt (14741,66 Eur) žalos atlyginimą už kiaules. Nurodo, kad antstolių veiksmais jai buvo padaryta materialinė žala – ji neteko 100 vnt. kiaulių, kurias įvertina 50900 Lt bei prašo pripažinti negaliojančiu antstolio A. B. 2003-06-20 aktą Nr. 41-4261 dėl perduoto saugoti turto inventorizavimo bei antstolio A. B. surašytą ir 2003-07-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos patvirtintą Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 41-4261, kuriuo J. T. priklausantis turtas (51 vnt. penimų paršelių ir 27 vnt. motininių kiaulių) perduotas UAB „Ukmergės biofabrikas“ už 17029 Lt bei gautų lėšų paskirstymo aktą (patvarkymą). Byloje keliamas atsakovų antstolio R. K., antstolio A. B. ir UAB „( - )“ deliktinės solidariosios civilinės atsakomybės klausimas.

23Šiuo atveju laikytina, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra atlyginti nuostolius dėl ieškovei priklausiusio turto perdavimo išieškotojui UAB „( - )“ vykdymo proceso metu.

24Būtina pažymėti, kad 2003-06-24 turto perdavimo išieškotojui aktas 2003-07-15 patvirtintas Šiaulių miesto apylinkės teismo rezoliucija. Turto perdavimo išieškotojui akto priėmimo metu galiojusio CPK 702 straipsnio 3 dalyje (2002-02-28 redakcija Nr. IX-743) nustatyta, kad turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas teisėjo rezoliucija. CPK 725 straipsnyje nustatytos tvarkos esmė atlikti antstolio veiksmų, perduodant turtą išieškotojui, teisminę kontrolę, kurią įvykdžius užtikrinamas turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumas bei šis priverstinio turto perdavimo veiksmas įgyja sandorio reikšmę materialiosios teisės aspektu ir sukuria materialinių teisinių padarinių – teismo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis (2002-02-28 redakcija Nr. IX-743). Nagrinėjamu atveju antstolio ir teismo bendri veiksmai lėmė turto perdavimo išieškotojui akto galiojimą, todėl tiek antstolio, tiek teismo veiksmai, nustačius jų neteisėtumą, būtų neatskiriamai susiję priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimo faktu, todėl šuo atveju turėtų būti sprendžiamas tiek antstolio A. B., tiek teismo solidariosios civilinės atsakomybės klausimas. Prievolės solidarumas lemia kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo tik antstoliui A. B., valstybė nėra patraukta atsakovu byloje, todėl nagrinėjamas klausimas dėl žalos priteisimo tik iš antstolio A. B. kaip solidaraus skolininko su kitais atsakovais, nesprendžiant žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės klausimo.

25Atsakovas UAB „( - )“ procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu prašė nutraukti bylą dalyje dėl atsakovų R. K. ir UAB „( - )“ atsakomybės, nurodydamas, kad ieškovė tuo pačiu pagrindu reiškia analogiškus reikalavimus, kaip ir 2014-06-02 patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-2328-251/2014. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, jog įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Osterotas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. A. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2012; kt.). Iš prie bylos prijungtos išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2328-251/2014 medžiagos matyti, kad reikalavimai šioje byloje atsakovui antstoliui A. B. nebuvo reiškiami, be to, skiriasi ir minėtos bylos bei nagrinėjamos bylos dalykas, dėl to nutraukti dalį bylos remiantis CPK 293 straipsnio 3 punktu nėra teisinio pagrindo. Priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2328-251/2014 nesukelia teisinių padarinių minėtoje byloje nedalyvavusiems asmenims, nesutampa byloje dalyvaujantys asmenys, todėl minėtas sprendimas nagrinėjamu atveju neturi prejudicinės reikšmės. Todėl byloje spręstinas klausimas dėl visų ieškinyje nurodytų atsakovų civilinės atsakomybės.

26Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Svarbu pažymėti, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala (asmens turto netekimu). Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija - kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Be to, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas, kaltė (tyčia arba neatsargumas) yra dar viena būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Taigi, tam kad būtų pagrindas taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai).

27Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-7-59/2008). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovų solidarios atsakomybės, nes kiekvieno iš atsakovų santykiai su ieškove yra grindžiami skirtingais pagrindais. Ieškovė teigia, kad antstolis R. K., taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, aprašydamas, apžiūrėdamas turtą, jį įkainodamas, perduodamas saugoti išieškotojui UAB „( - )“, o antstolis A. B., priimdamas turto perdavimo išieškotojui aktą, neparduodamas turto iš varžytynių ar per atitinkamą prekybos įmonę, perdavęs turtą išieškotojui už nepagrįstai mažą sumą, išieškodamas likusią sumą iš ieškovės, elgėsi neteisėtai, tuo pasireiškė antstolių kaltė dėl žalos atsiradimo. Antstolių veiksmų neteisėtumą ieškovė argumentuoja ir tuo, kad antstoliai nepranešė ieškovei apie vykdymo veiksmus. UAB „( - )“ kaltė dėl žalos pasireiškė tuo, kad buvo neišsaugotas ieškovės turtas – kiaulės ir paršeliai. Ieškovės nuomone, jai kilusi žala yra priežastiniame ryšyje su antstolių R. K., A. B. ir UAB „( - )“ neteisėtais veiksmais. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad atsakovų elgesys atitinka aukščiau nurodytas solidariosios atsakomybės taikymo sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad atsakovai bendrais veiksmais pagal išankstinį susitarimą būtų siekę padaryti žalą ieškovei. Priešingai, byloje nustatyta, kad antstoliai vykdymo veiksmus atliko vykdydami įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, priimtus UAB „( - )“ naudai. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė atsakovų veiksmų neteisėtumą ir žalos padarymą įrodinėja nurodydama, kad ieškovei priklausiusios kiaulės buvo puikios būklės, veislinės, gerai įmitusios, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Ieškovės pateiktas 2001 metų reklaminis straipsnis apie kailių būklę 2001 metais negali būti vertinamas kaip objektyvus įrodymas, patvirtinantis, kad kiaulės buvo gerai prižiūrėtos ir 2003 metais vykdymo veiksmų atlikimo metu. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti teismui pateiktuose dokumentuose iš vykdomųjų bylų užfiksuotais duomenimis apie itin prastą ieškovei priklausiusių kiaulių būklę, kurią iš esmės lėmė pačios ieškovės (jos artimųjų), o ne atsakovų ar kokių nors kitų trečiųjų asmenų veiksmai. Ši aplinkybė, teismo nuomone, yra itin svarbi vertinant atsakovų veiksmų teisėtumą ir nustatant kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas nagrinėjamoje byloje. Byloje apklaustų liudytojų A. J. ir K. J. parodymus apie gerą kiaulių būklę teismas vertina kritiškai dėl to, kad šie liudytojai yra artimi ieškovės giminaičiai, patys pripažįstantys, kad tuo metu būtent jie faktiškai rūpinosi gyvuliais, padėjo rūpintis ūkiu senyvo amžiaus prastos sveikatos ieškovei. Be to, minėti liudytojai teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad fermoje buvo kritusių gyvulių, tačiau tvirtino, kad gyvuliai krito dėl prasto atsakovo tiekiamo pašaro. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad kiaulės būtų kritusios dėl nekokybiško pašaro, tokių aplinkybių ieškovė nebuvo nurodžiusi ir atsiliepime bylos dėl skolos atsakovui priteisimo metu. Ieškovės atstovės byloje pateikti rašytiniai paaiškinimai, kad kiaulės nebadavo, buvo tinkamai prižiūrėtos ir jų sveikatai bei gyvybei grėsmės negalėjo būti, kuriuos pateikė asmenys, artimi ieškovei ir jos šeimai, taip pat vertintini kritiškai, nes jie yra iš esmės identiški, su išsamiais, prieš daugiau nei dešimtį metų vykusių įvykių aprašymais, prieštaraujantys rašytiniuose dokumentuose užfiksuotai informacijai, prieštarauja pačios ieškovės atsiliepime, pateiktame byloje Nr. 2-309-03/2003, pateiktai informacijai. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti nepanaikintų ir antstolio veiksmus fiksuojančių dokumentų teisingumu, kuriuose užfiksuotą informaciją teismo posėdžio metu patvirtino ir vykdymo veiksmuose tiesiogiai dalyvavusi liudytoja apklausta L. O., neturinti tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tuo tarpu ieškovės į bylą pateikti rašytiniai liudytojų paaiškinimai vertintini kaip neobjektyvūs.

28Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tikslinga spręsti, ar yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę kiekvienam iš atsakovų atskirai.

29Sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Antstolis vykdo įstatymų jam nustatytas funkcijas, tačiau tuo pat metu jo veikla griežtai reglamentuota įstatymų. Antstolis privalo užtikrinti, kad visi vykdymo procese atliekami veiksmai būtų teisėti ir pagrįsti. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

30Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad antstolio R. K. veiksmai vykdymo procese buvo teisėti, nes byloje nėra duomenų, kad antstolio atlikti veiksmai – skolininkės J. T. turto (kiaulių) apžiūrėjimas, aprašymas, įkainojimas, buvo skundžiami per įstatymo nustatytą terminą ir civilinio ar baudžiamojo proceso tvarka buvo pripažinti neteisėtais. Teismas atmeta ieškovės argumentą, kad antstolis pažeidė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes areštavo ne nekilnojamąjį turtą, kaip nurodė teismas, o ieškovės kiaules. Iš vykdomojoje byloje esančio 2003-04-03 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamasis ieškovės turtas nuo 2003-03-20 yra areštuotas, todėl išieškotojas turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl kilnojamojo ieškovės turto arešto. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolio padėjėja 2003-04-02 aktu nurodė ieškovės dukrai vykti su antstolio padėjėja ir apžiūrėti ieškovės turtą – kiaules, o turtą aprašė ir areštavo 2003-04-03 dieną. Aplinkybė, kad ieškovė nedalyvavo aprašant ir areštuojant turtą, nereiškia antstolio veiksmų neteisėtumo, kadangi dėl specifinio ieškovės turto – kiaulių, kurių būklė bylos duomenimis, buvo itin bloga – antstolis turėjo imtis neatidėliotinų veiksmų. Ieškovės teisės nebuvo pažeistos, nes jos dukrai buvo sudaryta galimybė stebėti antstolio veiksmus, nors kaip liudytoja teismo posėdžio apklausta A. J. nurodė, kad tą dieną ją su sūnumi K. J. laikė policijos komisariate, tačiau grįžę pastebėjo, kad kiaulės išvežtos. Nėra pagrindo manyti, kad A. J., kuri padėjo ieškovei tvarkyti ūkį, būtų neinformavusi ieškovės apie tai, kokius veiksmus antstolis planuoja atlikti. Šeimos nario dalyvavimas yra pakankamas, dalyvaujančio asmens atsisakymas pasirašyti, suteikti informaciją, ar atlikti kitus antstolio reikalavimus, nereiškia antstolio, atliekančio būtinus vykdymo proceso veiksmus, reikalavimo neteisėtumo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad antstolis neturėjo teisės ieškovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą perduoti saugoti išieškotojo atstovams. Byloje surinkta medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nustatytos gyvulių būklės ir gyvulių laikymo sąlygų, atjungtos elektros energijos fermose, nebuvo objektyvios galimybės pavesti gyvulius saugoti ieškovei. Kiaulių perdavimas išieškotojui, pagal nustatytas aplinkybes buvo pagrįstas sprendimas. Vykdymo veiksmų atlikimo metu buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kurios leido areštuotą turtą perduoti saugoti išieškotojui. Nustačius minėtą faktinę situaciją, antstolis turėjo teisę perduoti saugoti gyvulius išieškotojui, ir taip užtikrinti, kad skolininko turtas bus išsaugotas. Antstolio padėjėjos atliktas turto įkainojimas nebuvo apskųstas civilinio proceso tvarka, todėl buvo pagrindas pradėti turto realizavimo veiksmus, kuriuos atliko kitas antstolis atsakovas A. B.. Antstolis R. K. turto realizavimo procese nedalyvavo ir šiam procesui jokios įtakos nedarė. Pažymėtina ir tai, kad iš pateiktos medžiagos matyti, jog surašant turto arešto aktą areštuojamo turto vertė ir realizuojant turtą nurodyta perduodamo turto vertė skiriasi, todėl turto įkainojimas turto arešto metu neturėjo esminės reikšmės nustatant realizuojamo turto kainą ir ieškovės interesų iš esmės nepažeidė.

31Dėl ieškovės argumento, kad viena kiaulė su paršeliais pagal pateiktus dokumentus buvo gyva, tačiau nebuvo niekam perduota pagal dokumentus, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes 2003-04-04 antstolio R. K. akte nurodyta, kad likusios 34 vnt. kiaulių gyvos, iš jų 33 vnt. nutarta patalpinti į sunkvežimį, viena dėl išbadėjimo nusilpusi, neatsikelianti, koja sutinusi, paršeliai – žindukliai taip pat nuo bado nesikeliantys ir vos kvėpuojantys, nesimato jokio pašaro, nėra vandens ir elektros tiekimo, nuspręsta iš humaniškų paskatų šiuos gyvulius paskersti. Taigi, šie gyvuliai dėl jų prastos būklės ir negalėjo būti perduoti, o buvo paskersti ir utilizuoti. Kaip jau minėta aukščiau, pačios ieškovės veiksmai lėmė prastą kiaulių būklę, todėl pačiai ieškovei ir tenka atsakomybė už padarinius, susijusius su gyvulių kritimu. Pažymėtina tai, kad antstolio padėjėjos L. O. veiksmai užfiksuojant kiaulės su paršeliais skerdimo faktą vertintini kaip patvirtinantys, kad duomenys apie fermose buvusį turtą buvo fiksuojami sąžiningai, laikantis teisės aktų reikalavimų, neturint tikslo padaryti žalą ieškovei.

32Darytina išvada, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo veiksmai atlikti laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų, žala ieškovei dėl antstolio R. K. veiksmų negalėjo būti padaryta.

33Ieškovė ieškinyje taip pat ginčija antstolio A. B. ir UAB „( - )“ veiksmus: nurodo, kad 8744,43 Lt skola išieškota vykdomąjį raštą išsiuntus VSDFV Šiaulių skyriui, todėl kiaulės perduotos išieškotojui UAB „( - )“ nepagrįstai. Ieškovės argumentai atmestini, nes iš vykdomosios bylos Nr. 41-4261/03 medžiagos nustatyta, kad tik perdavus turtą išieškotojui, likusi neišieškota skolos dalis buvo išskaityta iš J. T. gaunamų išmokų iš VSDFV. Iš VSDFV Šiaulių skyriaus pažymų matyti, kad iš J. T. priklausančių išmokų iki šiol daromos išskaitos kreditoriams, todėl ieškovės teigimu, tai liudija tęstinį jos teisėtų interesų pažeidimų pobūdį. Šie ieškovės teiginiai nepagrįsti. Kaip matyti iš VSDFV Šiaulių skyriaus pažymų apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų, išskaitymai buvo atliekami ne tik išieškant skolą atsakovui UAB „( - )“, bet ir kitose vykdomosiose bylose, kas liudija, kad ieškovė buvo įsiskolinusi ir kitiems išieškotojams. VSDFV išmokų už įsiskolinimus išskaitymas negali būti laikomas skolininkės teisėtų interesų pažeidimu.

34Ieškovė nurodo, kad 2003-06-20 ir 2003-06-24 antstolio A. B. aktai ieškovei nebuvo įteikti, ieškovė nebuvo su šiais aktais supažindinta ir apie jos turto perdavimą UAB „Ukmergės biofabrikas“ turtui nežinojo, vykdomojoje byloje nėra ir antstolio išieškotų sumų paskirstymo akto. Nors vykdomojoje byloje ir nepateikti minimi duomenys (apie procesinių dokumentų įteikimą, antstolio išieškotų sumų paskirstymą), tačiau ieškovė turėjo žinoti, kad atsakovas UAB „Ukmergės biofabrikas“ (UAB „( - )“) 2003-04-24 Šiaulių rajono apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu turėjo turtinio reikalavimo teisę iš ieškovės J. T., o ieškovė turėjo žinoti apie vykstantį vykdymo procesą, nes aktyviai gynė savo teises civilinėje byloje Nr. 2-309-03/2003, teikdama atsiliepimą, rašė skundą prokuratūrai dėl netinkamo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, žinojo, kad kiaulės buvo perduotos UAB „( - )“, kad jos bus realizuojamos. Skolos UAB „( - )“ ieškovė geranoriškai nesumokėjo, todėl turėjo žinoti, kad skola iš jos bus išieškoma priverstine tvarka. Pažymėtina, kad skolininkas remiantis CPK 644 str. privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga, tačiau ieškovė vykdymo eiga visiškai nesidomėjo iki buvo užbaigta vykdomoji byla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė turėjo žinoti apie įsiskolinimą UAB „Ukmergės biofabrikas“, prasidėjusius vykdymo veiksmus, tačiau nepateikė prašymo sustabdyti vykdomąją bylą ar turto realizavimą, neskundė antstolio veiksmų.

35Kaip buvo nustatyta, kiaulės negalėjo būti pavestos saugoti skolininkei (ieškovei), nes tuo metu jos jau buvo perduotos saugoti išieškotojo UAB „Ukmergės biofabrikas“ atstovams vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-309-03/2003. Kaip minėta, antstolio R. K. padėjėjos L. O. 2003-04-03 akte konstatuota, kad kiaulės buvo laikomos antisanitarinėmis sąlygomis, nešertos, aplink daug kritusių gyvūnų. 2003-06-05 buvo priimtas raginimas, adresuotas skolininkei J. T. įvykdyti sprendimą, tačiau su atsakovu UAB „( - )“ atsiskaityta nebuvo.

36Ieškovės teigimu, antstolis A. B. neturėjo pagrindo perduoti turto išieškotojui, kiaulės antstolio patvarkymu turėjo būti parduotos superkančioms įmonėms už šių nustatytą kainą. Taip pat teigia, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie varžytynes, net nebuvo bandoma parduoti kiaules varžytynėse. Iš bylos duomenų matyti, kad nekilnojamasis ieškovės turtas buvo areštuotas, antstolio A. B. paskelbtos ieškovės nekilnojamojo turto varžytynės neįvyko, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas UAB „( - )“, būdamas vykdomojoje byloje aktyviu išieškotoju, esant pakankamai didelėms saugojamo turto išlaikymo išlaidoms, gynė savo interesus ir teisėtai prašė antstolio perduoti jam saugomą skolininkės J. T. turtą. Išieškotojo UAB „( - )“ į vykdomąją bylą Nr. 41-4261/03 pateikti gyvulių priėmimo, bei gyvulių stovio patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad iš 56 vnt. paršelių bei 33 vnt. paršavedžių kiaulių, per laikotarpį nuo 2003-04-03 iki 2003-06-16 nugaišo 6 paršavedės kiaulės ir 5 paršeliai (vykdomoji byla Nr. 41-4261/03, 3-4, 5-6, 7-8, 9-10, 46-47, 53 b. l.). Vykdomojoje byloje esančiuose gyvulių stovio patikrinimo bei gyvulių ir paukščių nurašymo aktuose yra nurodoma gyvulių grupė, įmitimas, gyvas svoris, nurašymo priežastis bei diagnozės. Kadangi atsakovas UAB „Ukmergės biofabrikas“ dėl kiaulių laikymo patyrė išlaidų, tai akivaizdu, kad jie siekė kuo greičiau kiaules realizuoti, nedidinti saugomų kiaulių gydymo, šėrimo, priežiūros išlaidų.

37Pažymėtina tai, kad atsižvelgiant į vykdymo proceso metu realizuojamo turto pobūdį ir nustatytą vertę, remiantis CPK 694 straipsniu, kiaules realizuoti parduodant jas iš varžytynių nebuvo būtina. CPK 695 straipsnis suteikia išieškotojui teisę pasirinkti turto realizavimo būdą, ką nagrinėjamu atveju ir padarė išieškotojas. Parduoti nusilpusias, prekinės vertės iš esmės neturinčias kiaules iškart po jų paėmimo iš skolininkės perduodant jas realizuoti prekybos įmonei CPK 697 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo galimybės. Pripažinus, kad UAB „Ukmergės biofabrikas“ turėjo reikalavimo teisę į 8744,43 Lt skolą, konstatuotina, kad antstolis A. B. pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 p., kuris numatė, kad tuo atveju, kai saugotoju paskiriamas asmuo, kuriam saugojimas yra jo verslo veikla, atlyginimo už saugojimą dydis nustatomas pagal šio asmens nustatytus saugojimo įkainius. Šiuo atveju specifinis turtas – gyvos kiaulės buvo perduotos saugoti išieškotojui, nes skolininkė (ieškovė) tuo metu dėl finansinių įsiskolinimų negalėjo tinkamai pasirūpinti gyvūnais (fermoje nebuvo elektros, vandens, buvo skolingi pašarus teikiančioms įmonėms), tam, kad neprižiūrėti gyvūnai būtų priauginti iki tinkamo pardavimui svorio ir kad jų auginimas atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 387 patvirtintus Kiaulių laikymo reikalavimus dėl apšvietimo, laikymo sąlygų ir pan. Teismas konstatuoja, kad antstolis A. B., atsižvelgiant į tuo metu buvusias faktines aplinkybes (kiaulės krito, jų saugojimo išlaidos kas dieną vis didėjo), turtą pagrįstai perdavė išieškotojui ir pagrįstai kompensavo išieškotojui kiaulių priežiūros išlaidas, kurių vykdymo proceso metu ieškovė neginčijo. Pažymėtina tai, kad ieškovė pati nebūtų galėjusi tinkamai pasirūpinti kiaulėmis ir tikėtina, kad dėl jų nepriežiūros, būtų visų jų netekusi. Tokiu būdu pritaikytas turto realizavimo būdas ir išlaidų už kiaulių priežiūrą bei jų saugojimą kompensavimas atsižvelgiant į tai, kad perdavus kiaules išieškotojui, buvo padengta ir dalis ieškovės skolos, kurią palikus kiaules ieškovei, jai būtų tekę atlyginti taikant kitas priverstinio vykdymo priemones, iš esmės atitiko ir ieškovės kaip skolininkės interesus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad turtas išieškotojui buvo perduotas padengiant išieškotojo faktiškai turėtas išlaidas ir atgaunant skolą iš ieškovės turtu, taigi atgaunant jam teisėtai priklausančias lėšas. Dėl to išieškotojo pajamos, gautos realizavus turtą negali būti vertinamos kaip išieškotojo praturtėjimas skolininkės sąskaita, kaip nepagrįstai teigia ieškovė. Nėra ir teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju nustatinėti, ar tokias pajamas išieškotojas gavo.

38Ieškovė nesutinka ir su antstolio A. B. nustatytu turto įkainojimu, nurodo, kad remiantis CPK 602 str. turto pardavimo be varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, nes turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta. Antstolis neįvertino 5 vnt. paršelių ir 6 vnt. paršavedžių kiaulių, kurios krito saugomos išieškotojo, kiaulių svoris buvo nustatytas vienašališkai išieškotojo, vėlesni turto svorio pokyčiai nuo ieškovės nepriklausė, be to nustatė kainą po 2,5 Lt už kilogramą gryno paršelio svorio, 2,3 Lt už paršavedžių kiaulių gyvo svorio, dėl ko perduoto turto kaina buvo esmingai mažesnė už kainą, nustatytą Lietuvos statistikos departamento (3376 Lt už toną kiaulių gyvojo svorio). Pažymėtina, kad kiaulių skaičius buvo nurodytas įvairiuose dokumentuose tiek gyvulių stovio nustatymo aktuose, tiek antstolio R. K. padėjėjos L. O. sudarytuose turto aprašuose, antstolio R. K. aktuose, t.y. iš byloje esančių dokumentų yra labai aiškiai matyti visas iš J. T. paimtų kiaulių kiekis: tiek sveikų, tiek kritusių, tiek sergančių. Šiuo atveju vykdomojoje byloje Nr. 41-4261/03 yra duomenys, kad UAB „Ukmergės biofabrikas“ patyrė išlaidas pašarui ir paršelių bei motininių kiaulių priauginimui iki atitinkamo minimalaus pardavimo svorio, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis, todėl pagrįstai buvo išskaičiuotos iš sumos, gautos realizavus kiaules.

39Ieškovė ieškinyje savo patirtus nuostolius dėl antstolio neteisėtų veiksmų, įvertina 50900 Lt suma, kurią sudaro Lietuvos statistikos departamento duomenimis pateikta 2003 metais buvusi kiaulių gyvojo svorio supirkimo kaina (3,5 Lt) bei ieškovės paskaičiuota veislinių kiaulių vertė sudaro (3000 Lt + 40 000 Lt + 1000 Lt + 6900 Lt). Pagal CPK 681 straipsnį antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainuoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, taip pat į išieškotojo bei skolininko nuomones. CPK 681 straipsnyje nustatyti tiek objektyvūs (turto rinkos kaina ir jo nusidėvėjimas), tiek subjektyvūs (išieškotojo ir skolininko nuomonė) kriterijai, kuriais remdamasis antstolis nustatinėja turto rinkos vertę. Nustatyta turto vertė įrašoma į turto arešto aktą (CPK 678 straipsnis); ji taip pat yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis). Nors įstatymų leidėjas CPK VI dalyje vartoja sąvokas: „rinkos kaina“ ir „rinkos vertė“, tačiau jų turinys nei CPK, nei 2005 m. spalio 27 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 583 straipsnio 1 dalis) neatskleistas, todėl kaip teisės šaltiniu, atskleidžiančiu šių sąvokų turinį, teismų praktikoje galima vadovautis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (LAT praktikos apžvalga „Dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytinių arba skolininko pasirinktam pirkėjui“, Teismų praktika Nr. 28). Sąvoka „vertė“ turėtų būti vartojama kalbant apie daikto naudingumą tam tikru momentu (pvz., jį areštuojant), o „kaina“ – tai varžytynių ar kitokio turto perleidimo metu paprašyta pinigų suma, kuri nustatoma atsižvelgiant į turto vertę. Kaina už konkretų turtą yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų ir pirkėjų tam tikromis aplinkybėmis (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2007). Sąvoka „rinkos vertė“ neturėtų būti visiškai sutapatinama su oficialiuose dokumentuose (Lietuvos statistikos departamento) nurodyta turto verte, nes ji gali neatitikti turto rinkos vertės turto arešto akto surašymo dieną. Kiti kriterijai, reikšmingi antstoliui, nustatant areštuojamo turto rinkos vertę pagal CPK 681 straipsnį, yra nurodyti veiksmų atlikimo metu galiojusioje Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 4 punkte (pvz., pasiūla ir paklausa, konkurencija, pakeitimo kitu turtu principas, išoriniai veiksniai, objekto patobulinimas, turto naudojimo apribojimai). Apie skolininko ar kreditoriaus pareikštą nuomonę ar prieštaravimus turi būti nurodoma turto apraše (CPK 678 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 priedas), kuriuose nurodyta turto vertė 900-1000 Lt bei 3135 Lt, iš viso 4035-4135 Lt. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas nepasinaudoja CPK 681 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise reikšti prieštaravimus, jie vis tiek turi teisę skųsti antstolio veiksmus (CPK 639 straipsnio 5, 6 punktai, 643 straipsnio 4, 5 punktai) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007), tačiau šia teise pasinaudota nebuvo. Viešai prieinamais internete skelbiamais duomenimis, kiaulienos didmeninės kainos 2003 m. birželio mėnesį, palyginti su 2002 metų pabaiga, nukrito 3 proc., o palyginti su 2003 metų gegužės mėnesiu - 11 proc., o kainų kritimą Lietuvos vidaus rinkoje lėmė pigios kiaulienos importas iš užsienio šalių (http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=200&z=13), tad 2003 metų I ketvirtį kiaulienos supirkimo kainos siekė apie 2,70 Lt: (http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1002&id=150830), kas praktiškai atitinka antstolio A. B. 2003 metų II ketvirčio pabaigoje nustatytą penimų paršelių (2,50 Lt) ir paršavedžių kiaulių (2,30 Lt) gyvojo svorio pardavimo kainą. Ieškovė nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, kad perduotos saugoti kiaulės buvo tam tikros veislės, tam tikro svorio, todėl laikytina, kad ieškovės teiginiai apie netinkamai įvertintas ir įkainotas kiaules neįrodyti civilinėje bei vykdomosiose bylose esančia medžiaga.

40Ieškovė nurodo, kad turto perdavimo išieškotojui aktas buvo patvirtintas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nes Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja A. M. 2003-07-15 rezoliucija patvirtino antstolio turto perdavimo išieškotojui aktą, nepaisydama aplinkybių, kad turtas nebuvo realizuojamas supirkimo įmonėje ar varžytynėse, turto pardavimo kaina buvo įtartinai žema, skolininkė nebuvo informuota, neturėjo galimybės ir nedalyvavo turto realizavimo procese. Asmens veikimas ar neveikimas gali būti pripažinti neteisėtais veiksmais, kai asmuo neįvykdo įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis atlikti draudžia (CK 6.246 str. 1 d.). Turto perdavimo aktas buvo pateiktas tvirtinti Šiaulių miesto apylinkės teismui (CPK 702 str. 1, 3 d.). Nesant skundų dėl antstolio veiksmų, nenustačius procesinių pažeidimų perduodant turtą išieškotojui, teismui nekilo abejonių dėl akto teisėtumo, todėl turto perdavimo išieškotojui aktas buvo patvirtintas. Turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 str. išvardintais pagrindais. Šis pagrindų sąrašas yra baigtinis, todėl aktas negaliojančiu gali būti pripažintas tik vienu iš šių pagrindų. Kadangi turto perdavimo išieškotojui akto surašymo ir patvirtinimo metu neegzistavo nei vienas CPK 602 str. nurodytas negaliojimo pagrindas, pripažintina, kad turto perdavimo išieškotojui aktas yra pagrįstas ir teisėtas. To paties CPK 602 str. 1 d. 7 p . numato, kad turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos jo teisėtumui. Ne kiekvienas antstolio padarytas proceso teisės normų pažeidimas gali sudaryti pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių (be varžytynių) aktą neteisėtu (negaliojančiu). Tokiu pagrindu gali būti tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008). Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju įvertinus aukščiau aptartas, aplinkybes, esminių pažeidimų priimant ir tvirtinant turto perdavimo išieškotojui aktą nenustatyta. Nenustačius pažeidimų nėra pagrindo panaikinti ginčijamus antstolio A. B. aktus. Darytina išvada, kad žala ieškovei dėl antstolio A. B. veiksmų negalėjo būti padaryta.

41Pažymėtina ir tai, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad ji užbaigta 2011-06-17, antstoliui priėmus ginčijamus aktus vykdomoji byla nebuvo baigta. Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo nebuvo skundžiamas ir nėra panaikintas, todėl užbaigtoje vykdomojoje byloje priimti antstolio aktai, patvarkymai, kuriais vykdomoji byla nėra užbaigiama, negali būti panaikinami. Prašydama panaikinti minėtus aktus, ieškovės pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Ieškovės reikalavimai panaikinti antstolio A. B. aktus atmetami kaip nepagrįsti ir šiuo pagrindu.

42Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas taikyti atsakovui UAB „( - )“ civilinę atsakomybę, pažymėtina tai, kad ieškovė šio atsakovo veiksmų neteisėtumą įrodinėja tuo, kad turtas nepagrįstai buvo perduotas saugoti šiam atsakovui ir realizuotas turto perdavimo išieškotojui aktu. Jokių kitų aplinkybių, galinčių patvirtinti šio atsakovo veiksmų neteisėtumą, ieškovė nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė antstolių veiksmų neteisėtumo vykdymo proceso metu, nėra pagrindo konstatuoti ir UAB „( - )“ netinkamo pareigų vykdymo.

43Kaip minėta, civilinei atsakomybei, tiek sutartinei, tiek deliktinei, taikyti turi egzistuoti keturios būtinosios sąlygos: turi būti reali žala, kuri būtų padaryta asmens neteisėtais veiksmais, turi būti nustatyta asmens kaltė, o tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų turi būti priežastinis ryšys. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovei neįrodžius, kad jai buvo padaryta žala, teismas konstatuoja, kad nėra būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Nustačius šias aplinkybes, teismas dėl atsakovų kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nepasisako. Remiantis tuo, kas išvardinta, ieškovės ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovų atmestinas kaip nepagrįstas.

44Dėl ieškinio senaties termino.

45Atsakovai ir tretieji asmenys ieškovės reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovė nurodė, kad apie antstolio A. B. veiksmus sužinojo tik civilinės bylos Nr. e2-2328-251/2014 nagrinėjimo metu, todėl ieškinio senaties termino reikšti reikalavimus dėl antstolio A. B. veiksmų nėra praleidusi. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad dėl žalos atlyginimo ir savo pažeistų teisių kreipėsi tik dabar, nes sužinojo, jog anksčiau neturėjo galimybės kreiptis į teismą, nes kelerius metus gydėsi ligoninėje, tik civilinės bylos Nr. 2-2328-251/2014 nagrinėjimo metu sužinojo apie turto perdavimą išieškotojui. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ieškovė dėl savo pažeistų teisių kreipėsi tik dabar, nes pagerėjo jos sveikata; anksčiau neturėjo galimybės kreiptis į teismą, nes gydėsi ligoninėje.

46Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 1 d. nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.), todėl ieškovės reikalavimams taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

47Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-205/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-338/2007). Ieškinio senaties termino institutu įstatymų leidėjas turėjo tikslą sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą bei kartu užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinant asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir tuo pačiu apsaugant abiejų proceso šalių interesus. Ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į ieškovės interesus. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino parleidimo priežasčių buvimo visuomet tenka ieškovui (CPK 12 str., 178 str.), bet ieškovė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių neįrodė.

48Pritartina trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA insurance Company“ SE filialą Lietuvoje atsiliepime išdėstytais argumentais, kad apie savo teisės pažeidimą ieškovė turėjo sužinoti antstolių veiksmų atlikimo momentu. Ieškovė nuo 2003 m. balandžio 3 d., kai buvo sudarytas turto aprašas ir kiaulės iš fermos buvo išvežtos, turėjo žinoti apie galimą jos teisių pažeidimą. Nuo 2003 metų balandžio mėnesio iki 2005 m. kovo mėnesio ieškovė neabejotinai galėjo ginti savo pažeistas teises, tačiau su ieškiniu į teismą kreipėsi praėjus daugiau negu dvylikai metų. Netgi įvertinus tai, kad ieškovė yra ligota, senyvo amžiaus, nuo 2005-03-04 iki 2005-07-01 gydėsi ( - ) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės slaugos skyriuje, o nuo 2005-07-01 iki 2013-04-17 gyveno ir gydėsi ( - ) ligoninėje globos skyriuje, jai buvo teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, o 2013-04-17 ieškovė buvo išregistruota iš ( - ) ligoninės, nes išvyko gyventi pas dukrą A. J., tad nuo 2003 m. balandžio mėnesio galėjo skųsti antstolių veiksmus, saugojimui paimtos kiaulės jai nebuvo grąžintos, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui dėl skolos UAB „Ukmergės biofabrikas“ priteisimo, turėjo ir galėjo numatyti, kad kiaulės bus realizuojamos, jai nebus grąžinamos. Todėl ieškovė turėjo pareigą aktyviai domėtis kokie vykdymo veiksmai buvo atliekami, tačiau to nedarė. Akivaizdu, kad aplinkybę, jog būtent antstolis A. B. vykdė skolos išieškojimą iš ieškovės atsakovo UAB „( - )“ naudai ieškovė turėjo realią galimybę sužinoti dar 2003 metais, kaip buvo realizuojamos ieškovės kiaulės, todėl subjektyvus ieškovės paaiškinimas, kad iki 2014 metų šios aplinkybės ji nežinojo, nevertintinas kaip sudarantis pagrindą konstatuoti, kad būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga ieškovė neturėjo galimybės šios aplinkybės sužinoti anksčiau.

49Byloje nėra duomenų, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta arba nutraukta (CK 1.129?1.130 str.). Ta aplinkybė, kad reikalavimas pareikštas praėjus daugiau negu dvylikai metų po Turto perdavimo išieškotojui, praėjus ketveriems metams po vykdomosios bylos Nr. 41-4261/03 užbaigimo, leidžia tokį ieškovės elgesį vertinti kaip nerūpestingą ir aplaidų savo pažeistų teisių gynimą, kuris negali būti pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Kaip nurodo atsakovas antstolis A. B. savo atsiliepime, gydymasis ( - ) ligoninėje nesutrukdė ieškovei domėtis vykdomosios bylos Nr. 41-2550/04 eiga bei teikti joje dokumentus (raštą, kad parduoda pirkėjui pastatus už antstolio įvertintą sumą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė galėjo kreiptis pagalbos į dukrą, vaikaitį ar slaugos ir globos paslaugas teikusios ligoninės administraciją, kurie būtų nukreipę, pagelbėję realizuoti savo teisę pareikšti ieškinį, tačiau to nepadarė, laikytina, jog ieškovė turi prisiimti savo pasyvaus elgesio neigiamas pasekmes. Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad ieškovė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas senaties terminas negali būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.).

50CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų atmestinas ir šiuo pagrindu.

51Dėl baudos paskyrimo.

52Atsakovas UAB „( - )“ nurodo, kad ieškovė teikia ne tik nepagrįstą ieškinį, bet ir kelia jame neteisėtus reikalavimus, sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis nurodydama klaidingas aplinkybes apie galvijų kiekį, perėmimo aplinkybės, būklę, nuostolius, atsakovo jų nepagrįstą perėmimą ir negrąžinimą, kartu nepagrįsto ginčo teisme inicijavimą, todėl prašo skirti jai baudą.

53Civilinio proceso normos numato teismui teisę paskirti šaliai, piktnaudžiaujančiai savo teisėmis, baudą (CPK 95 str.). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Taip pat teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesu atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5792,00 Eur baudą. CPK 95 straipsnio prasme piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Ieškovė, teikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, įgyvendino CPK 5, 42 straipsniuose įtvirtintą teisę ginti pažeistas teises ir interesus, kurią garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Atsakovo nurodytas argumentas, kad ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, savaime negali būti piktnaudžiavimo teise patvirtinimas, kadangi kiekvienas asmuo pasirenka savo galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą (CK 1.138 str., CPK 5 str.), o pareikštų reikalavimų pagrįstumas įvertinamas tik teismui išnagrinėjus ginčą ir bylą iš esmės (CPK 265 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama ieškinį realizavo teisę, kad būtų apgintos galimai pažeistos jos teisės ar interesai (CPK 5 str. 1 d. ). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti baudą, todėl prašymas atmestinas.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų.

55Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, atsakovui UAB „( - )“ iš ieškovės priteistinos jo patirtos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovo patirtos išlaidų sumos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių.

56Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

Nutarė

57Ieškinį atmesti.

58Priteisti iš ieškovės J. T., asmens kodas ( - ) atsakovui UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), 700,88 Eur (septynių šimtų eurų, 88 centų) išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

59Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Ieškovė J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atnaujinti... 4. Posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė I. B. ieškinį palaikė ir... 5. Atsakovas antstolis R. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti... 6. Atsakovas antstolis R. K. teismo posėdyje nedalyvavo, gautas jo prašymas... 7. Atsakovas antstolis A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės... 8. Atsakovo antstolio A. B. atstovas antstolio padėjėjas M. K. teismo posėdžio... 9. Atsakovas UAB „( - )“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė tuo... 10. Atsakovo UAB „( - )“ atstovas advokatas A. B. teismo posėdžio metu... 11. Trečiasis asmuo BTA Insurance Company, SE, veikiantis per BTA Insurance... 12. Trečiojo asmens BTA Insurance Company SE atstovas A. B. teismo posėdžio metu... 13. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė rašytinius paaiškinimus,... 14. Trečiajam asmeniui valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo... 15. Ieškinys atmestinas.... 16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio R. K. kontoroje buvo vykdoma... 17. 2003-06-05 Antstolio A. B. kontoroje gautas vykdymui vykdomasis raštas Nr.... 18. Iš prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2328-251/2014 medžiagos... 19. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2000-12-20 ieškovei... 20. Iš 2013-12-19 VšĮ ( - ) ligoninės rašto dėl informacijos suteikimo... 21. Ieškovė pateikė teismui 2001-09-08 publikaciją iš laikraščio... 22. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų antstolio R. K., antstolio... 23. Šiuo atveju laikytina, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra atlyginti... 24. Būtina pažymėti, kad 2003-06-24 turto perdavimo išieškotojui aktas... 25. Atsakovas UAB „( - )“ procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu... 26. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra... 27. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai... 28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tikslinga... 29. Sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo,... 30. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad antstolio R.... 31. Dėl ieškovės argumento, kad viena kiaulė su paršeliais pagal pateiktus... 32. Darytina išvada, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo... 33. Ieškovė ieškinyje taip pat ginčija antstolio A. B. ir UAB „( - )“... 34. Ieškovė nurodo, kad 2003-06-20 ir 2003-06-24 antstolio A. B. aktai ieškovei... 35. Kaip buvo nustatyta, kiaulės negalėjo būti pavestos saugoti skolininkei... 36. Ieškovės teigimu, antstolis A. B. neturėjo pagrindo perduoti turto... 37. Pažymėtina tai, kad atsižvelgiant į vykdymo proceso metu realizuojamo turto... 38. Ieškovė nesutinka ir su antstolio A. B. nustatytu turto įkainojimu, nurodo,... 39. Ieškovė ieškinyje savo patirtus nuostolius dėl antstolio neteisėtų... 40. Ieškovė nurodo, kad turto perdavimo išieškotojui aktas buvo patvirtintas... 41. Pažymėtina ir tai, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad ji... 42. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas taikyti atsakovui UAB „( - )“... 43. Kaip minėta, civilinei atsakomybei, tiek sutartinei, tiek deliktinei, taikyti... 44. Dėl ieškinio senaties termino.... 45. Atsakovai ir tretieji asmenys ieškovės reikalavimams prašė taikyti... 46. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką... 47. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminas... 48. Pritartina trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per... 49. Byloje nėra duomenų, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta arba... 50. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga... 51. Dėl baudos paskyrimo.... 52. Atsakovas UAB „( - )“ nurodo, kad ieškovė teikia ne tik nepagrįstą... 53. Civilinio proceso normos numato teismui teisę paskirti šaliai,... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 55. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, atsakovui UAB „( - )“ iš ieškovės... 56. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 57. Ieškinį atmesti.... 58. Priteisti iš ieškovės J. T., asmens kodas ( - ) atsakovui UAB „( - )“,... 59. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti...