Byla e2-1643-381/2015
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gitana“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-1332-479/2015 pagal ieškovo UAB „Gitana“ ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Gitana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti biudžetinę įstaigą Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklą (toliau – atsakovas) per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo supažindinti ieškovą su ginčo konkurse pateiktu UAB „Neokon-Baltija“ pasiūlymu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

5Ieškovas nurodė, kad atsakovas vykdė projekto „Variklinių transporto priemonių sektorinio praktinio mokymo centro kūrimas Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje“ mokymams skirtos įrangos pirkimo atvirą konkursą, kuriame dalyvavo ieškovas.

62014 m. rugsėjo 12 d. atsakovo pranešimu ieškovo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu konkursą, 2014 m. rugsėjo 24 d. atsakovo pranešimu ieškovas informuotas apie pirkimo procedūrų stabdymą dėl kilusio teisminio ginčo; 2015 m. vasario 5 d. ieškovas informuotas apie jo pasiūlymo atmetimą, motyvuojant netinkamu pasiūlymo pagrindimu, kuo, anot atsakovo, buvo pažeistas konkurso sąlygų 27.1 punktas. Ginčas dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą konkurso sąlygų 27.1 punkto pagrindu teisėtumo nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme (c. b. Nr. e2A-840-236/2015).

72015 m. balandžio 8 d. ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovą, prašydamas nedelsiant pateikti informaciją apie nustatytą pasiūlymų eilę ginčo konkurse ir laimėjusį pasiūlymą, taip pat sustabdyti konkurso procedūras minėto prašymo nagrinėjimo laikotarpiui. Atsakovas informaciją pateikė tik po ieškinio Klaipėdos apygardos teismui pateikimo (c. b. Nr. e2-1223-513/2015), nurodydamas, kad ginčo konkurso laimėtoju atsakovas išrinko UAB „Neokon-Baltija“, su kuria ir sudarė viešojo pirkimo sutartį.

8Ieškovas, siekdamas susipažinti su UAB „Neokon-Baltija“ pasiūlymu, 2015 m. gegužės 26 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas per 4 darbo dienas sudaryti sąlygas susipažinti su UAB „Neokon-Baltija“ pasiūlymu. Atsakovui nepateikus atsakymo, ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo supažindinti ieškovą su ginčo konkurse pateiktu UAB „Neokon-Baltija“ pasiūlymu pagal VPĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

9Atsakovas atsiliepime į ieškinį teismo prašė: 1) ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą arba bylą nutraukti, kadangi nesilaikyta viešųjų pirkimų kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos; 2) tuo atveju, jei ieškovo ieškinys nebus paliktas nenagrinėtas ar byla nebus nutraukta, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 3) priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10Atsakovas nurodė, kad VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją, t. y. tiekėjas, norėdamas iki viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai VPĮ V skyriuje nustatyta tvarka. VPĮ 941 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos. Nors atsakovas neginčija aplinkybės, kad 2015 m. gegužės 26 d. yra gautas ieškovo prašymas susipažinti su kito dalyvio pasiūlymu, tačiau pažymi, kad ieškovas nėra pateikęs atsakovui pretenzijos, todėl laikytina, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

11Atsakovas taip pat pažymėjo, kad VPĮ nėra nustatyto termino, per kurį perkančioji organizacija turi įgyvendinti savo pareigą supažindinti tiekėjus su kitų dalyvių pateiktų pasiūlymų nekonfidencialia informacija. Dalis UAB „Neokon-Baltija“ pateiktų dokumentų yra įvardinti kaip konfidenciali informacija, todėl iš konkurso laimėtojo gavęs tinkamą konfidencialios informacijos pagrindimą, atsakovas informuos ieškovą apie galimybę susipažinti su laimėtojo pasiūlymu.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gitana“ ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė. Teismas nurodė, kad tiek CPK 4232 straipsnio 1 dalis, tiek VPĮ 93 straipsnio 3 dalis nustato privalomą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką, t. y. tiekėjas pirmiausia privalo perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją. Be to, pagal VPĮ 941 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. Teismas, nustatęs, kad 2015 m. balandžio 8 d. atsakovas ir viešojo konkurso laimėtojas UAB „Neokon-Baltija“ sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, o pats ieškovas pripažįsta, jog jis pretenziją dėl UAB „Neokon-Baltija“ pasiūlymo pateikimo pareiškė 2015 m. gegužės 26 d., civilinę bylą nutraukė, konstatavus, kad ieškovas praleido terminą pretenzijai pareikšti įstatymo nustatyta tvarka ir išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka pasinaudoti nebegalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15Ieškovas UAB „Gitana“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti. Ieškovas nurodo, kad tik 2015 m. gegužės 14 d., gavus atsakovo atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1223-513/2015, sužinojo, jog atsakovas su pirkimo laimėtoju 2015 m. balandžio 8 d. sudarė pirkimo sutartį. Remiantis kasacinio teismo praktika VPĮ nustatyta ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka taikoma iki pirkimo sutarties sudarymo, todėl ieškovo sužinojimas apie ginčijamus perkančiosios organizacijos veiksmus šiuo aspektu aktualus tokiu atveju, jei yra duomenų, jog šią informaciją ieškovas žinojo iki atsakovui sudarant pirkimo sutartį su laimėtoju paskelbtu tiekėju. Jei tokia informacija paaiškėja po sutarties sudarymo, tiekėjui turi būti pripažįstama teisė ir galimybė savo reikalavimą teisme grįsti tokiais naujai paaiškėjusiais perkančiosios organizacijos pažeidimais, kurių jis nebuvo nurodęs ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos metu paduotoje pretenzijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Tai, kad išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėjamu atveju netaikytina, aiškiai matyti ir iš VPĮ 93 straipsnio 3 dalies bei 941 straipsnio 1 dalies nuostatų formuluočių. Apeliantas pažymi, kad, net jeigu nagrinėjamu atveju ir būtų taikoma išankstinė ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarka, nutraukti šios civilinės bylos nutarties motyvais nėra pagrindo, nes ieškovo 2015 m. gegužės 26 d. raštas atsakovui prilyginamas pretenzijai, kadangi atsakovas nuslėpė nuo ieškovo ginčo konkurso rezultatus ir ieškovas neturėjo galimybės iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo pasinaudoti atsakovo sprendimų konkurse peržiūros procedūra.

16Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir atsiliepime į ieškinį, todėl teismas išskiria tik pagrindinius ir naujus atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus:

  1. Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutraukė bylą, nes: pirma, ieškovas nėra pateikęs atsakovui pretenzijos; antra, ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-1332-479/2015 pateiktas po to, kai atsakovas sudarė viešojo pirkimo rezultatų pagrindu viešojo pirkimo-pardavimo sutartį; trečia, viešasis pirkimas, vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu iš esmės yra pasibaigęs. Pažymėtina, kad ieškovas iki viešojo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos iš esmės turėjo daugiau nei 9 mėn. terminą pasinaudoti jam VPĮ 6 straipsniu suteikta teise susipažinti su kito viešajame pirkime dalyvavusio tiekėjo pasiūlymu ir teikti pretenziją.
  2. Ieškovas, veikdamas apdariai, rūpestingai, protingai turėjo suprasti, kad 2015 m. kovo 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti viešojo pirkimo procedūras, perkančioji organizacija toliau vykdys viešojo pirkimo procedūras, tačiau iki 2015 m. gegužės 26 d. nebuvo suinteresuotas pateikti prašymo susipažinti su kito dalyvio pasiūlymu.
  3. Ieškovas sąmoningai trukdo atsakovui įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, su kiekvienu procesiniu dokumentu didindamas atsakovo patiriamų išlaidų sumas dėl nepagrįstų ieškinių, skundų pateikimo. Pažymėtina, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, dėl to buvo atmestas. Ieškovo pasiūlymo atmetimo pagrįstumą patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-840-236/2015.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą Nr. e2-1332-479/2015 pagal ieškovo ieškinį nutraukė, nurodydamas, kad ieškovas praleido terminą pretenzijai pareikšti įstatymo nustatyta tvarka ir išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka pasinaudoti nebegalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas). Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą grindžia VPĮ 93 straipsnio 3 dalies bei VPĮ 941 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama teismų praktika, pagal kurią ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka taikoma iki pirkimo sutarties sudarymo. Informacijai apie ginčijamus perkančiosios organizacijos veiksmus paaiškėjus po sutarties sudarymo, tiekėjui turi būti pripažįstama teisė ir galimybė savo reikalavimą ginti teisme netaikant išankstinės ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarkos. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-1332-479/2015, ieškovui nesilaikius ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

20Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus – perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus, išvengiant teismo proceso. VPĮ 941 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. VPĮ 93 straipsnio 3 dalies ir 941 straipsnio 1 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad pretenzijos pateikimas ikiteisminėje stadijoje galimas iki pirkimo sutarties sudarymo momento. Tai reiškia, kad asmuo, siekdamas savo galimai pažeistų teisių gynybos ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, dar iki pirkimo sutarties sudarymo turi žinoti apie perkančiosios organizacijos veiksmus, kuriuos norima ginčyti. Tuo atveju, jei tiekėjas neturėjo realios galimybės sužinoti apie perkančiosios organizacijos veiksmus, galimai pažeidžiančius jo teises ar teisėtus interesus, ir dėl to negalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nes sužinojimo momentas yra vėlesnis, nei pirkimo sutarties sudarymas, pažeistų teisių teisinės gynybos veiksmingumo principas reikalauja netaikyti privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir suteikti asmeniui teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynybos. Tokia išvada daroma atsižvelgiant tiek į VPĮ nuostatas, tiek į kasacinio teismo jurisprudenciją. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog atsižvelgiant į tai, kad VPĮ nustatyta ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka taikoma iki pirkimo sutarties sudarymo, sužinojimo apie perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus momentas aktualus tokiu atveju, jei yra duomenų, jog šią informaciją tiekėjas žinojo iki perkančiajai organizacijai sudarant sutartį su laimėtoju paskelbtu dalyviu. Jei tokia informacija paaiškėja po sutarties sudarymo, vadovaujantis peržiūros procedūros veiksmingumo principu ir siekiant efektyviai įgyvendinti tiekėjo teisę į pažeistų teisių gynybą, šiam turi būti pripažįstama teisė ir galimybė savo reikalavimą teisme grįsti tokiais naujai paaiškėjusiais perkančiosios organizacijos pažeidimais, kurių jis nebuvo nurodęs ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos metu paduotoje pretenzijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Atsižvelgiant į VPĮ nuostatas, taip pat formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais remiantis nutraukta byla, laikytini nepagrįstais dėl šių priežasčių. Pirma, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirkimo sutartis sudaryta 2015 m. balandžio 8 d., ieškovas į atsakovą kreipėsi 2015 m. gegužės 26 d., t. y. po to, kai 2015 m. gegužės 14 d. sužinojo apie sudarytą pirkimo sutartį, o į teismą –2015 m. birželio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasibaigusios pirkimo procedūros (sudaryta pirkimo sutartis) reiškia, kad ieškovas savo teises gali ginti nesinaudodamas ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija tuo atveju, jei apie perkančiosios organizacijos veiksmus sužinoma jau po pirkimo sutarties sudarymo. Minėta, kad tokia yra ir VPĮ 93 straipsnio 3 dalies normos esmė ir paskirtis. Antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas praleido terminą pretenzijai pareikšti įstatymo nustatyta tvarka ir išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka pasinaudoti nebegalima. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje šalia viešųjų pirkimų operatyvumo principo įgyvendinimo išskiriamas ir viešųjų pirkimų dalyvių pažeistų teisių gynybos veiksmingumo reikalavimas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama. Peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; kt.). Jei teisėtai pritaikytos peržiūros procedūros nuostatos konkrečiu atveju lemia neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą, teismai materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Šis imperatyvas lemia tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros nuostatos (terminų nustatymas) ir jų taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg susiaurino veiksmingo teisių įgyvendinimo principą, netinkamai taikė ir aiškino VPĮ V skyriaus nuostatas konstatuodamas, kad ieškovas praleido terminą pretenzijai pareikšti įstatymo nustatyta tvarka ir išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka pasinaudoti nebegalima. Teismų praktikoje pažymima, kad pretenzijos padavimo terminas – tai procedūrinis terminas, kuris yra tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Šio termino praleidimas nelemia tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos pareigos nagrinėti pretenziją pasibaigimo. VPĮ V skyriuje nesant įtvirtintų naikinamųjų terminų, Klaipėdos apygardos teismas, įgyvendindamas teisės į pažeistos teisės gynybą veiksmingumo principą, turėjo vertinti, ar nėra priežasčių termino atnaujinimui, t. y. pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir šiuo pagrindu nutraukdamas bylą CPK 293 straipsnio 2 punktu, turėjo vertinti ir pasisakyti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios priežastys termino atnaujinimui ir tik jų nenustačius konstatuoti, kad byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

21Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu nutraukė bylą nepagrįstai, t. y. netinkamai taikydamas ir aiškindamas VPĮ V skyriaus normas bei nesivadovaudamas aktualia teismų praktika, tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes egzistuoja kiti įstatyme numatyti bylos nutraukimo pagrindai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas iš esmės yra teisėtas, tik turi būti grindžiamas kitais argumentais, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

22Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:2014 m. liepos 15 d. UAB „Gitana” kvalifikacija pripažinta tinkama; 2014 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas pakartotinai informuotas apie jo kvalifikacijos atitikimą pirkimo dokumentams; 2014 m. rugsėjo 5 d. UAB „Gitana” informuota apie jo pasiūlymo techninės specifikacijos atitikimą pirkimo dokumentams; 2014 m. rugsėjo 12 d. ieškovas informuotas apie tai, kad jo pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus ir tą pačią dieną pripažintas konkurso laimėtoju; 2014 m. rugsėjo 24 d. pranešta apie pirkimo procedūrų stabdymą, o 2014 m. spalio 27 d. – apie priimtą nutarimą atnaujinti atviro konkurso pirkimo procedūras; 2015 m. vasario 5 d. perkančioji organizacija informavo ieškovą apie pasiūlymo atmetimą dėl jo neatitikimo pirkimo sąlygų 27 punktui;2015 m. vasario 6 d. ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, prašydamas panaikinti sprendimą ir tiksliai nurodyti, kokių dokumentų nepateikė UAB „Gitana” remiantis konkurso sąlygų 27 punktu; 2015 m. vasario 18 d. perkančioji organizacija ieškovo pretenziją atmetė, nurodydama, kad pasiūlymas turi esminių trūkumų – jame nurodyti prekių techniniai parametrai (savybės) nepagrįsti pateiktais dokumentais, o techniniai aprašai nepateikti, dėl ko pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų 27.1 punkto. Ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atmetant ieškovo pasiūlymą konkurse, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą ir įpareigojimą atsakovui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties projekto „Variklinių transporto priemonių sektorinio praktinio mokymo centro kūrimas Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje“ mokymams skirtos įrangos pirkimo atvirame konkurse. 2015 m. kovo 6 d. nutartimi teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinys atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutarties dalįdėl ieškovo UAB „GITANA“ atitikimo konkurso sąlygų 27.1 p. reikalavimams, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas teisingai spendė, jog ieškovo pasiūlymas neatitinka 27.1 punkto konkurso sąlygų reikalavimo ir perkančioji organizacija pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą. 2015 m. balandžio 8 d. ieškovas su pretenzija kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydamas nedelsiant pateikti informaciją apie nustatytą pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą. Perkančiajai organizacijai nepateikus informacijos, ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas įpareigoti atsakovą raštu pranešti ieškovui apie priimtą sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, nurodyti nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, tikslų atidėjimo terminą. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1223-513/2015ieškinys atmestas, nurodant, kad ieškovas ne tik praleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą 15 dienų terminą, tačiau taip pat pretenziją pateikė po viešojo pirkimo sutarties sudarymo (pretenzija pateikta 2015 m. balandžio 8 d. 15:42 val., o viešojo pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu sudaryta tos pačios dienos 11:00 val.). Minėtas sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu(civilinės bylos Nr. e2A-994-302/2015). Byla dar neišnagrinėta. Ieškovui kreipusis į teismą, perkančioji organizacija kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė ataskaitą, iš kurios paaiškėjo, kad ginčo konkurso laimėtoju išrinktas UAB „Neokon-Baltija“ su kuria ir sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Ieškovas 2015 m. gegužės 26 d. perkančiajai organizacijai pateikė prašymą per 4 darbo dienas sudaryti sąlygas ieškovo atstovui susipažinti su UAB „Neokon-Baltija” pasiūlymu. Perkančiajai organizacijai nepateikus informacijos, ieškovas su ieškiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas įpareigoti perkančiąją organizaciją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo supažindinti ieškovą su ginčo konkurse pateiktu UAB „Neokon-Baltija” pasiūlymu pagal VPĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

23Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista dėl šių motyvų. Pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas, teikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui, iš esmės suformulavo procesinio pobūdžio reikalavimą – įpareigoti perkančiąją organizaciją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo supažindinti ieškovą su ginčo konkurse pateiktu UAB „Neokon-Baltija” pasiūlymu pagal VPĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-840-236/2015, tokį prašymą (išreikalauti iš atsakovo rengto konkurso dalyvių tiekėjų UAB „Amanda” ir UAB „Neokon-Baltija” pasiūlymus su visais priedais) ieškovas jau reiškė byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo teisės dalyvauti viešajame pirkime. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad kitų ginčo konkurso dalyvių pasiūlymai negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovo pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygoms, patvirtinti arba paneigti turinčias bylai reikmės aplinkybes (CPK 180 straipsnis). CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, o priėmus – nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 3 punktas), jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškinys dėl įrodymų išreikalavimo negalimas jau vien dėl to, kad byla, kurioje galėjo būti ir buvo keliamas klausimas dėl kitų tiekėjų pasiūlymų medžiagos, jau yra išnagrinėta, atmetant ieškovo ieškinį, kartu atsisakant tenkinti ir ieškovo reikalavimą dėl įrodymų išreikalavimo. Išnagrinėjus ginčą tarp šalių dėl materialiosios teisės gynimo (tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrįstumo), atskiru ieškiniu pareikštas procesinio pobūdžio reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją pateikti viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo medžiagą, kaip su jau išnagrinėtu ginču susijusius įrodymus, laikytinas tapačiu reikalavimu. Taigi, yra pagrindas nutraukti pradėtą bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes tapataus reikalavimo reiškimas ir analogiškas ginčas negalimas.

24Antra, teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio, t. y. teismas turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Nepaisant to, teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ji negali būti suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

25Teisės doktrinoje pažymima, kad ieškinys – tai suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka bei vadovaujantis civilinės, darbo, šeimos ar kitų teisės šakų normomis, su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą teisę, remiantis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, patvirtinančiais šias aplinkybes. Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, t. y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę, t. y. nurodyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

26Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu reiškė procesinio pobūdžio reikalavimą, nukreiptą į įrodymų gavimą, kurį patenkinus nekiltų jokie materialieji teisiniai padariniai, todėl, be pagrindo priėmus tokį ieškinį ir iškėlus civilinę bylą, tokia byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, reikšdamas tokio pobūdžio procesinį prašymą, galimai siekia tik vėliau inicijuoti procesą, t. y. pradžioje gauti informaciją ir tik tada spręsti, ginti galimai pažeistas teises, ar ne, tačiau tokie prašymai negali būti reiškiami ieškinio, kaip procesinio dokumento, forma. Kita vertus, kaip minėta, ieškovo materialiąsias teises liečiantis ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

27Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovas apskritai negali būti laikomas turinčiu materialiųjų teisinį interesą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus, susijusius su viešojo pirkimo rezultatu. Minėta, ieškovo pasiūlymas 2015 m. vasario 5 d. buvo pašalintas iš konkurso kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų 27.1 punkto. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – viešojo pirkimo procedūrų stabdymo, nebuvo tenkintas, todėl pirkimo procedūros buvo vykdomos toliau. Ginčą dėl ieškovo pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentams ieškovas pralaimėjo. Taigi, esant sudarytai pirkimo sutarčiai ir pirkimui iš esmės esant baigtam, o ieškovo pasiūlymui - atmestam ir pripažintam neatitikusiu konkurso sąlygų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovas laikytinas neturinčiu materialiojo teisinio intereso ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus, nes nuo 2015 m. vasario 5 d. jis nėra laikomas suinteresuotu dalyviu (VPĮ 2 straipsnio 27 punktas).Nors, atmetus tiekėjo pasiūlymą, jis gali ginti savo teises dėl šio klausimo, bet jis neturi teisės ginčyti vėlesnių viešųjų pirkimų procedūrų.

28Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamą bylos nutraukimo pagrindą, t. y. priėmė nepagrįstą nutartį, tačiau nustačius kitus bylos nutraukimo pagrindus, numatytus CPK 293 straipsnio 1 ir 3 punktuose, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta, todėl paliktina nepakeista.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Gitana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas vykdė projekto „Variklinių transporto... 6. 2014 m. rugsėjo 12 d. atsakovo pranešimu ieškovo pasiūlymas pripažintas... 7. 2015 m. balandžio 8 d. ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovą,... 8. Ieškovas, siekdamas susipažinti su UAB „Neokon-Baltija“ pasiūlymu, 2015... 9. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teismo prašė: 1) ieškovo ieškinį... 10. Atsakovas nurodė, kad VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiosios... 11. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad VPĮ nėra nustatyto termino, per kurį... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi civilinę bylą... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 15. Ieškovas UAB „Gitana“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos... 16. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo ieškovo atskirąjį... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 19. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą Nr.... 20. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios... 21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nepaisant to, jog pirmosios... 22. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:2014 m. liepos 15 d. UAB... 23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines bylos... 24. Antra, teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo... 25. Teisės doktrinoje pažymima, kad ieškinys – tai suinteresuoto asmens... 26. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu reiškė procesinio pobūdžio... 27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovas apskritai... 28. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti...