Byla eAS-299-756/2018
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. T. (J. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja J. T. (J. T.) (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-130(0063)/17I-65 ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo bei priimti naują sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka. Skunde pareiškėja pirmosios instancijos teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Departamento 2018 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-130(0063)/17I-65 dalies, kuria panaikinta pareiškėjai išduota daugkartinė nacionalinė viza, vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja grindė aplinkybėmis, kad po atliktos operacijos ji yra nedarbinga, vyksta pooperacinė reabilitacija, pareiškėjai nurodyta vengti krūvių, neleidžiama būti sėdimoje padėtyje, todėl sveikatos būklė pareiškėjai neleidžia keliauti. Be to, pareiškėjos tėvai Lietuvoje sėkmingai vykdo verslą daugelį metų, pareiškėja į šį verslą įsitraukė 2014 metais, verslu Lietuvos užsiima ir pareiškėjos sesuo. Pareiškėja gyvena su savo tėvais viename būste. Pareiškėjos teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės dėl panaikinto išduotos daugkartinės nacionalinės vizos galiojimo, pareiškėja būtų priversta išvykti iš Lietuvos Respublikos nepaisant sveikatos būklės ir būtų pažeisti jos ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, tačiau netenkino jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

8Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenurodė ir įrodymais nepagrindė, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą patirs nesustabdžius sprendimo dalies, kuria panaikinta daugkartinė nacionalinė viza, vykdymo. Įvertinęs 2018 m. vasario 13 d. Stacionaro epikrizėje nurodytą diagnozę, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos argumentai dėl jos sveikatos būklės nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėja nepagrindė, kokią įtaką aplinkybė, kad pareiškėjos nebus Lietuvos Respublikoje, turės jos kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „TTI Group“ dalyvės (akcininkės) turtinėms teisėms, be to, ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, pavyzdžiui, pasitelkiant atstovus ar nuotoliniu būdu. Kitų išskirtinių aplinkybių (argumentų), kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėja nenurodė.

9II.

10Pareiškėja J. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes. Iš skundo ir prie jo pridėtų įrodymų matyti, kad pareiškėja gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., t. y. palyginus ilgą laikotarpį, Lietuvoje yra deklaravusi gyvenamąją vietą, su Lietuvos Respublika yra susijusi socialiniais, ekonominiais ir šeimyniniais ryšiais, yra UAB „TTI Group“ akcininkė, jai priklauso pusė bendrovės akcijų, nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėja dirba šioje bendrovėje bei moka visus Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytus mokesčius. Aplinkybė, kad pareiškėja nebus Lietuvos Respublikoje, turės esminės reikšmės jos, kaip bendrovės dalyvės, turtinėms ir neturtinėms teisėms, nes pareiškėja negalės tiesiogiai dalyvauti bendrovės veikloje, siekti kuo geresnių ekonominių rezultatų, naudos įmonei ir sau. Pareiškėja yra bendrovės darbuotoja, atsakinga už bendrovės plėtrą, todėl negali tinkamai vykdyti savo funkcijų per tarpininką ar nuotoliniu būdu. Pareiškėjos teigimu, jos pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys apie jos sveikatos būklę nėra paneigti, jais turi būti remiamasi, kadangi jie patvirtina, jog pareiškėjai vis dar reikalinga pooperacinė reabilitacija ir medicininė priežiūra, už kurią ji sumokėjo Lietuvos Respublikos nustatytus mokesčius. Pareiškėja taip pat pažymi, kad jos su ( - ) nesieja jokie ryšiai, šioje valstybėje ji neturi gyvenamosios vietos ar pragyvenimo šaltinio, pareiškėjos tėvai Lietuvos Respublikoje gyvena daug metų, turi čia verslą, pareiškėjos sesuo taip pat gyvena ir užsiima verslu Lietuvos Respublikoje. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes dar iki šios bylos išnagrinėjimo gali būti priimtas sprendimas dėl įpareigojimo išvykti iš šalies ar išsiuntimo, kuris vykdomas priverstiniu būdu. Tokiu atveju būtų nutraukti pareiškėjos socialiniai, ekonominiai ir šeimyniniai ryšiai Lietuvos Respublikoje, apribota jos teisė į darbą, sveikatos apsaugą ir kitas socialines garantijas, padaryta didelę žalą pareiškėjos teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjai būtų suteikiama galimybė asmeniškai dalyvauti administraciniame procese.

12Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

13Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir su tuo susijusias aplinkybes. Pažymi, jog dėl to, ar pareiškėja realiai vykdo funkcijas bendrovėje, vyksta ginčas. Faktinės bylos aplinkybės (įmonėje yra įdarbinta ir kita rinkodaros specialistė, įmonės verslo plane nurodyta, kad visi bendrovės darbuotojai dirba nuotoliniu būdu) neleidžia daryti išvados, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjos pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjos nedarbingumo laikotarpis – iki 2018 m. vasario 19 d., pareiškėjai rekomenduojama 2–3 savaites vengti fizinio krūvio, sėdėjimo. Šie duomenys taip pat nepatvirtina, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Tuo atveju, jeigu pareiškėja pateiktų duomenis, kad dėl sveikatos būklės ji negali išvykti iš Lietuvos, ji turėtų kreiptis į Departamentą dėl vizos jai esant Lietuvoje neteisėtai išdavimo.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15III.

16Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

17Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

18Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

19Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008).

20Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja grindė aplinkybėmis, kad iš Lietuvos Respublikos negali išvykti dėl sveikatos būklės – jai atlikta operacija, dėl kurios pareiškėja yra nedarbinga, vyksta pooperacinė reabilitacija, pareiškėjai nurodyta vengti krūvių, sėdėjimo. Be to, pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja socialiniai, ekonominiai bei šeimyniniai ryšiai – pareiškėjos tėvai ir sesuo gyvena bei vysto verslą Lietuvoje, pareiškėja yra UAB „TTI Group“ akcininkė ir darbuotoja, gyvena su savo tėvais viename būste. Atskirajame skunde pareiškėja papildomai pažymėjo, kad su kilmės valstybe jos niekas nesieja, ji neturi ten gyvenamojo būsto ir pajamų. Be to, pareiškėjos pareigos UAB „TTI Group“ jai neleidžia tinkamai vykdyti savo funkcijų per tarpininką ar nuotoliniu būdu, o pareiškėjai negalint tiesiogiai dalyvauti bendrovės veikloje nukentėtų jos turtinės ir neturtinės teisės. Pareiškėjai išvykus iš Lietuvos Respublikos jai taip pat nebūtų suteikiama galimybė asmeniškai dalyvauti administraciniame procese pagal jos skundą.

21Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikimo metu ir šiuo metu neturi išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Departamento 2018 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-130(0063)/17I-65 dalies vykdymo sustabdymas nesuteiks pagrindo pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nebus pasiekiami reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslai. Taip pat pažymėtina, kad Departamento sprendimai, kuriais atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime neįpareigoja pareiškėjų išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl šių sprendimų galiojimas siekiamų pasekmių (likti Lietuvos Respublikoje) nesukelia ir negali sukelti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-495-822/2017). Kaip atskirajame skunde nurodo pati pareiškėja, aptariamas teisines pasekmes jai sukeltų priimtas sprendimas dėl įpareigojimo išvykti iš šalies ar išsiuntimo, tačiau toks sprendimas byloje nėra pateiktas ar ginčijamas.

22Be to, pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių (argumentų), kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėja nedetalizavo, kokias funkcijas atliekant (paslaugas teikiant) yra būtinas jos tiesioginis dalyvavimas įmonės veikloje, kokio konkretaus pobūdžio pareiškėjos dalyvavimas yra būtinas, siekiant vystyti verslą, bei kokios ekonominės pasekmės galimai kils dėl pareiškėjos negalėjimo tiesiogiai dalyvauti minėtoje veikloje, nepateikė tokias pasekmes pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjos argumentai, kad negalėjimas tiesiogiai dalyvauti bendrovės veikloje turės įtakos jos turtinėms ir neturtinėms teisėms, nes pareiškėja negalės siekti kuo geresnių ekonominių rezultatų, naudos įmonei ir sau, laikytini abstrakčiais. Taigi pareiškėja jokiais įrodymais nepaneigė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kad ginčijamas sprendimas jai neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, pasitelkiant atstovus ar nuotoliniu būdu.

23Nagrinėjamu atveju atmestini ir pareiškėjos argumentai dėl dalyvavimo administracinės bylos pagal jos skundą nagrinėjime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjo išvykimo iš šalies atveju jo interesus teismo proceso metu gali atstovauti jo pasirinktas advokatas (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-845-756/2016). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja teise į atstovavimą teismo procese yra pasinaudojusi, skundą bei atskirąjį skundą šioje administracinėje byloje pateikė advokatas Algis Krušna.

24Pareiškėjos argumentai dėl gyvenamosios vietos yra subjektyvūs. Pareiškėja yra pilnametė, todėl jos gyvenimas atskirai nuo tėvų savaime nepagrindžia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ar kad nesustabdžius skundžiamo Departamento sprendimo dalies vykdymo nutruktų pareiškėją su Lietuva ir šeima siejantys glaudūs socialiniai ir ekonominiai ryšiai. Aplinkybė, kad su ( - ) pareiškėjos nesieja jokie ryšiai, taip pat negali būti laikoma pakankamu pagrindu toliau leisti pareiškėjai neteisėtai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-552/2017).

25Vertindama pareiškėjos argumentus dėl jos sveikatos būklės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra informacijos apie tai, kad pareiškėjos galimybės keliauti yra apribotos. Iš viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2018 m. vasario 13 d. stacionaro epikrizės matyti, kad pareiškėja nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. vasario 13 d. buvo hospitalizuota, jai nustatyta rekomendacija bent 2–3 savaites vengti fizinio krūvio, sėdėjimo, sporto; nedarbingumas nustatytas tik 2018 m. vasario 11 d. – 2018 m. vasario 19 d. laikotarpiu. Tuo tarpu pareiškėja teismo prašė reikalavimo užtikrinimo priemonę – skundžiamo Departamento sprendimo dalies vykdymo sustabdymą – taikyti iki kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje, t. y. kur kas ilgiau nei objektyviai galėjo trukti medicininiuose dokumentuose nurodytas jos sveikatos būklės pablogėjimas. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad bloga pareiškėjos sveikatos būklė savaime nėra pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, t. y. sustabdyti Departamento 2018 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-130(0063)/17I-65 dalies vykdymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.12.1 punktu, daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl ligos, kitokio ūmaus sveikatos sutrikimo ar organizmo būklės. Taigi turėdama įrodymų, jog iš Lietuvos Respublikos negali išvykti dėl sveikatos būklės, pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka turėjo kreiptis dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo šiuo pagrindu, o ne prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje.

26Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdyti Departamento 2018 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-130(0063)/17I-65 dalies vykdymą. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, paliekama nepakeista.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Pareiškėjos J. T. (J. T.) atskirąjį skundą atmesti.

29Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.

30Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. T.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja J. T. (J. T.) (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui... 6. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja grindė... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi priėmė... 8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo... 9. II.... 10. Pareiškėja J. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 11. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino... 12. Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.... 13. Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino... 14. Teisėjų kolegija... 15. III.... 16. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą... 17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad... 18. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo... 19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota,... 20. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja grindė... 21. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja prašymo taikyti... 22. Be to, pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių (argumentų),... 23. Nagrinėjamu atveju atmestini ir pareiškėjos argumentai dėl dalyvavimo... 24. Pareiškėjos argumentai dėl gyvenamosios vietos yra subjektyvūs.... 25. Vertindama pareiškėjos argumentus dėl jos sveikatos būklės, teisėjų... 26. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 28. Pareiškėjos J. T. (J. T.) atskirąjį skundą atmesti.... 29. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties dalį,... 30. Nutartis neskundžiama....