Byla e2A-2446-896/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijai „Acetatas“, tretiesiems asmenims D. L., G. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. vandeniu buvo užlietas trečiajam asmeniui D. L. priklausantis butas, esantis ( - ), Kaune. Tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir trečiajam asmeniui atlygino buto remonto kainą, kurios bendra suma sudarė 252,44 Eur. Atsakovė, kuri vykdo daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, yra atsakinga už žalą, kuri kilo atsakovei nesavalaikiai nepakeitus karšto vandens stovo, kuriam trūkus buvo užlietas trečiajam asmeniui priklausantis butas. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 237,32 Eur ir 15,12 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nuo 2013 m. kovo 1 d. atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Santermita“ buvo sudariusi sutartį dėl karšto vandens sistemų techninės priežiūros, todėl žalą turėtų atlyginti trečiasis asmuo, kuris buvo atsakingas už karšto vandens bendrųjų vamzdynų priežiūrą. Be to, ieškovė neįrodė kas yra kaltas dėl atsiradusios žalos, nes nebuvo nustatyta, kurioje vamzdyno dalyje atsirado gedimas, dėl kurio įvyko avarija, t. y. bendrame karšto vandens stove, ar sandūroje tarp bendro ir į 53 butą nutiesto stovo, ar 53 bute esančiame karšto vandens stove (vamzdyje).

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės GNEB „Acetatas“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 136,31 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei GNEB „Acetatas“ iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 164,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidų, priteisė trečiajam asmeniui UAB „Santermita“ iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 110,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad avarija įvyko namo bendro naudojimo karšto vandens stove. Ši aplinkybė nustatyta iš trečiojo asmens UAB „Santermita“ pranešimo, ieškovės pateiktų fotonuotraukų ir 2015 m. rugsėjo 7 d. Turto sunaikinimo sugadinimo akto. Trūkus vamzdžiui laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo užliejamos trečiajam asmeniui D. L. nuosavybės teise priklausančio 50-jo buto patalpos. Ieškovė per du kartus išmokėjo D. L. dvi draudimo išmokas žalai atlyginti, t. y. 2015 m. rugpjūčio 27 d. išmokėjo 102,32 Eur sumą, o 2015 m. rugsėjo 12 d. – 136,31 Eur sumą. Teismas padarė išvadą, kad 102,32 Eur sumą ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo be teisinio pagrindo, kadangi dvi lokalinės sąmatos buvo surašytos 2015 m. rugsėjo 9 d., o 102,32 Eur suma išmokėta 2015 m. rugpjūčio 27 d., t. y. iki lokalinių sąmatų surašymo. Teismas, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė objektyvaus prašomo priteisti žalos dydžio, todėl ieškinį tenkino tik dėl 136,31 Eur išmokėtos draudimo sumos priteisimo. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo sudariusi paslaugų, susijusių su karšto vandens sistemų aptarnavimu ir priežiūra, sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Santermita“, kuri įsipareigojo kartą per savaitę atlikti karšto vandens sistemos apžiūrą, bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių apžiūrą iki pirmosios uždarosios armatūros patalpoje arba iki atsišakojimo į patalpos vidaus tinklą, lokalizuoti ir likviduoti avarijas, pakeisti susidėvėjusius vamzdžius iki 1 m ilgio. Teismas sprendė, kad esant sudarytai sutarčiai ir įvykus karšto vandens vamzdžio avarijai, atsakovė apie tai privalėjo pranešti UAB „Santermita“. Atsakovė pripažino, kad pati bandė aiškintis avarijos priežastį, lokalizuoti jos pasekmes, užsukant karšto vandens tiekimą. Kadangi atsakovė neatliko visų galimų laiku lokalizuoti avariją veiksmų, t. y. nepranešė apie tai karšto vandens sistemą prižiūrinčiai bendrovei, teismas sprendė, kad regreso tvarka žalą ieškovei turi atlyginti atsakovė. Teismas netenkino reikalavimo priteisti 15,12 Eur kompensacines palūkanas, kadangi ieškovė nepateikė palūkanų paskaičiavimo.

8Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Santermita“, atstovaujama advokato Andriaus Būdvyčio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, t. y. pasisakė tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau nenagrinėjo kitų civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, priežastinio ryšio ir žalos. Atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė neatliko visų galimų laiku lokalizuoti avariją veiksmų. Ieškovė negalėjo objektyviais įrodymais, išskyrus savo paaiškinimais, pagrįsti, kurioje vietoje trūko vamzdis ir tokiu būdu įrodyti, kas nagrinėjamu atveju yra tikrasis atsakomybės subjektas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad atsakovė, iš nukentėjusiojo buto valdytojo gavusi pranešimą apie tai, kad pro lubas sunkiasi vanduo, atitinkamai veikė: užsuko pagrindinį karšto vandens įvadą, bandė patekti į butą, iš kurio tikėtina sunkėsi vanduo, o nepavykus patekti į butą, nedelsiant susisiekė su buto savininku. Tik po grasinimų iškviesti policiją, gaisrinę bei grasinimų išlaužti buto duris ir imtis reikalingų veiksmų, buto, iš kurio sunkėsi vanduo, valdytojai įsileido į butą ir leido likviduoti avariją. Net tuo atveju, jei atsakovė būtų nedelsiant kreipusis į trečiąjį asmenį dėl avarijos likvidavimo, dėl buto savininko (valdytojų) veiksmų ir/ar neveikimo (buto valdytojai neįsileido į butą, buto savininkas buvo išvykęs į tolimą reisą, karšto vandens vamzdžiai buvo paslėpti po apdailos medžiagomis ir buto savininkas (valdytojai) sutiko leisti jas demontuoti tik su sąlyga, kad bus atlygintos išlaidos apdailai atstatyti), trečiasis asmuo nebūtų objektyviai galėjęs imtis bet kokių veiksmų avarijai likviduoti. Be to, žala (dalis žalos) atsirado (ir) dėl kitų asmenų veiksmų ir/ar neveikimo. Ieškovės 2015 m. rugsėjo 7 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuota, kad namo gyventojai (nenustatyta kurie) patys atsukdavo įvadą, nors žinojo ir/ar turėjo žinoti, kokiu tikslu jis yra užsuktas. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Ieškovė neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad būtent atsakovė yra atsakinga už trūkusį vamzdį, t. y. nenustatyta trūkimo vieta, ko pasekoje nėra galimybės nustatyti, kieno dispozicijoje buvo trūkęs vamzdis. Be to, tęstinį žalos atsiradimą sąlygojo ir/ar galėjo sąlygoti gyvenamojo namo kaimynų, kurie atsukdavo užsuktą vandenį, veiksmai, buto, iš kurio sunkėsi vanduo, savininko, jo nuomininkų veiksmai ir/ar neveikimas. Ieškovė neįrodė žalos dydžio. Ieškovės atstovas nesugebėjo paaiškinti lokalinės sąmatos pozicijų ir jų pagrįsti, o konkrečiai, ieškovė teismui nepaaiškino ir nepagrindė 2015 m. rugsėjo 9 d. lokalinės sąmatos N12-44-1 pozicijos (baldų ir paviršių apdengimas polietilenine plėvele), Transp. pozicijos (meistro atvykimas 2 k.). Vėlesnėje sąmatoje, pagal kurią buvo išmokėta antra draudimo išmoka, tokia pozicija apskritai nenumatyta. 2015 m. rugsėjo 9 d. lokalinėje sąmatoje 102,32 Eur sumai ir 2015 m. rugsėjo 9 d. lokalinėje sąmatoje 136,31 Eur sumai nėra nurodyta, kokiai konkrečiai patalpai ji sudaryta. Atsižvelgiant į tai, kad sąmatose nurodyti tapatūs darbai, kyla abejonių, ar jie nėra dubliuoti, nėra aišku, ar 2015 m. rugsėjo 12 d. išmokėta 136,31 Eur draudimo išmoka neapima pirmosios. Teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį beveik 4 kartus (nuo 436,57 Eur (1064,80 Eur x 41 proc.) iki 110 Eur). Trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už atskirus procesinius veiksmus ar už atstovavimą teisme neviršijo Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Teismui buvo pateikta išsami trečiojo asmens atstovo atliktų pavedimų išklotinė. Atstovas turėjo susipažinti su ieškovės ieškiniu, teismų praktika, atsakovės atsiliepimu į ieškinį, susipažinti ir analizuoti procesinių dokumentų priedus. Šiems veiksmams atlikti buvo sugaišta 3 val. Atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė sudarė apie 3,5 val. Teismas nepagrįstai vadovavosi kito proceso dalyvio patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, o turėjo vadovautis rekomendacijomis ir konkrečiu atstovavimo turiniu. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, jog byla nepriskirtina prie sudėtingų bylų. Bylos dėl subrogacijos priskirtinos prie sudėtingesnių bylų. Be to, byla santykinai sudėtinga dėl jos faktinių aplinkybių. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato Tado Dumbliausko, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl 101,01 Eur turtinės žalos priteisimo ir 15,12 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1011.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias kompensacinių palūkanų priteisimą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos šiuo klausimu. Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, kompensacinės palūkanos turėjo būti atitinkamai mažinamos, o ne apskritai atsisakoma jas priteisti. Detalus kompensacinių palūkanų apskaičiavimas buvo pateiktas ieškinyje. Kompensacinės palūkanos yra skaičiuojamos vadovaujantis Civilinio kodekso normomis ir kasacinio teismo praktika. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atsakovei 2015 m. rugsėjo 23 d. pretenzija nustatė 15 dienų terminą prievolei įvykdyti, kompensacinės palūkanos, kurių buvo reikalaujama ieškiniu, buvo paskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę, t. y. nuo 2015 m. spalio 9 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

1111.2. Kauno apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 101,01 Eur žalos priteisimo. Ieškovės atstovas turto sugadinimo, sunaikinimo akte fiksavo, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užpilamas vandeniu tam tikrą laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. Draudėja, teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad draudimo atstovai du kartus lankėsi, apžiūrėjo butą, esantį ( - ), Kaune, ji taip pat patvirtino aplinkybę, kad pirmos ir antros apžiūros metu žalos padarymo mastas buvo skirtingas. Į šias aplinkybes teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos dalies, išmokėtos 2015 m. rugpjūčio 28 d., priteisimo visiškai neatsižvelgė. 2015 m. rugpjūčio 28 d. išmokant draudimo išmoką, buvo priimtas sprendimas, kad įvykis yra draudžiamasis. 2015 m. rugsėjo 7 d. apžiūros metu fiksuoti apgadinimai butui buvo fiksuoti kaip 2015 m. rugpjūčio 24 d. įvykio pasekmė. Pagal Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 nuostatas, nuostolio dydis nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas, gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Ta aplinkybė, kad pirmos apžiūros metu nebuvo surašytas turto sugadinimo, sunaikinimo aktas nereiškia, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo išmokėti draudimo išmokos, nes pagal draudimo taisykles aktas gali būti ir nesurašomas. 2015 m. rugsėjo 7 d. apžiūros metu surašytas turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, kuriame nurodytos užpylimo aplinkybes, laikotarpis. Abiejose sąmatose skaičiuojami skirtingi reikalingų atlikti darbų mastai, taigi ieškovė abi išmokas išmokėjo už skirtingus darbus. Pagal kasacinio teismo praktiką žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Byloje tokie įrodymai buvo pateikti, tačiau teismas juos vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos skundžiamos sprendimo dalies priėmimui.

1212. Atsakovė GNEB „Acetatas“ atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Santermita“ apeliacinį skundą prašo patenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovės atsakovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1312.1. Atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovės neva patirtą žalą, kadangi ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl ieškinio reikalavimai turi būti atmesti.

1412.2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė tikrosios avarijos priežasties (per didelis paduoto vandens slėgis, parūdijimas ir kt.), todėl, nenustačius tikrosios vamzdžio trūkimo priežasties, negalima konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas taip pat neįvertino, kad žala galėjo atsirasti ir dėl kitų asmenų veiksmų – namo gyventojai patys atsukdavo įvadą, 53-ojo buto gyventojai nesutiko parodyti bute esančio vamzdžio, kuris buvo uždengtas plytelėmis, siekiant nustatyti ar įvyko avarija. Be to, ieškovė nuo žalos padarymo dienos nesikreipė į atsakovę, kad būtų nustatyta gedimo vieta bei kas atsakingas už trūkusį karšto vandens vamzdį ir atsiradusią turtinę žalą.

1512.3. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai sumažino trečiajam asmeniui priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydį.

1613. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato Tado Dumbliausko, atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Santermita“ apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1713.1. Apeliaciniame skunde nurodomi veiksmai buvo atlikti po to, kai įvyko užpylimas, todėl būtent atsakovės neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakovė nurodė, kad UAB „Santermita“ atliko avarijos likvidavimo darbus, už kuriuos atsiskaitė būtent bendrija. Vadinasi, avarijos židinys buvo bendrojoje inžinerinėje įrangoje, už kurios eksploatavimą yra atsakinga būtent atsakovė. Atsakovė GNEB „Acetatas“ byloje laikėsi pozicijos, kad G. M. – buto, iš kurio sunkėsi vanduo, savininkas, atsiskaitė su bendrija už UAB „Santermita“ suteiktas paslaugas, tačiau į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta. Taigi byloje nebuvo paneigtos ieškovės nustatytos aplinkybės, kad įvykis nutiko ne dėl bendro naudojimo stovo, o dėl individualios inžinerinės įrangos defektų. Atsakovė netinkamai veikė ir po avarijos. Nors ir buvo užsuktas pagrindinis karšto vandens įvadas, tačiau bet kuris daugiabučio gyvenamojo namo gyventojas galėjo laisvai patekti prie įvado ir jį reguliuoti. Patekimas prie įvado nėra apribotas, dėl tos priežasties iki avarijos likvidavimo jis buvo atsukamas ir tokiu būdu žala ieškovės apdraustam turtui buvo didinama.

1813.2. Apeliantas UAB „Santermita“ nepagrįstai ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytus dydžius. Rekomendacijų 2 punkte taipogi numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo klausimai, ginčo suma nebuvo didelė, be to, 2017 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas nebuvo baigtas būtent apelianto UAB „Santermita“ atstovo advokato prašymu, nes jis nebuvo pasirengęs užbaigti bylos nagrinėjimo.

1914. Atsakovė GNEB „Acetatas“ atsiliepimu į ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2014.1. Ieškovė nepateikė įrodymų ir paskaičiavimų dėl 15,12 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių palūkanų nepriteisė.

2114.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė draudėjai 102,32 Eur išmokėjo nesant tam teisėto pagrindo. Ieškovė pateikė teismui dvi lokalines sąmatas, kurios surašytos 2015 m. rugsėjo 9 d. ir jos nėra suderintos ir patvirtintos, viena iš jų sudaryta jau esant išmokėtai žalos sumai. Teisėjas

konstatuoja:

22Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23

  1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
  2. Tarp šalių kilo ginčas dėl vamzdžio trūkimo vietos.
  3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis trečiojo asmens UAB „Santermita“ pranešimu, konstatavo, jog karšto vandens cirkuliacinis vamzdis, esantis perdangoje, trūko stove tarp butų 53 ir 50, todėl tai yra bendrojo naudojimo vamzdyno dalis.
  4. Trečiojo asmens UAB „Santermita“ apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog trūkęs vamzdis yra atsakovės dispozicijoje, o ieškovas neįrodė, jog vamzdis trūko bendrojo naudojimo vamzdyno dalyje.
  5. GNEB „Acetatas“ 2015 m. rugpjūčio 25 d. akte nurodoma, kad „avarija įvyko karšto vandens vandentiekio vamzdyne“, „vizualiai nebuvo matyti bendro naudojimo karšto vandens vamzdyno, nes jis buvo uždengtas plytelėmis“ (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 156). UAB „Santermita“ 2017 m. vasario 21 d. rašte nurodyta, kad „stove tarp buto Nr. 53 ir buto Nr. 50 yra trūkęs karšto vandens cirkuliacinės linijos vamzdis esantis perdangoje“ (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 157). Kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktinę aplinkybę, dėl kurios kilo ginčas, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš fotonuotraukų nėra galimybės spręsti vamzdžio trūkimo vietos ir kurio asmens dispozicijoje ši vieta yra.
  6. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y., kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
  7. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).
  8. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. prieš Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialą, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-462, ir kt.).
  10. Aplinkybę dėl vamzdžio trūkimo vietos, kaip ir bet kurią kitą faktinę bylos aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
  11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus teisingai įvertino, jog vamzdis trūko bendrojo naudojimo vamzdyno dalyje. Tai patvirtina tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens UAB „Santermita“ pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių galima spręsti, jog vamzdis trūko perdangoje, buvo vertinama ar matyti bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdynas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakomybė dėl trūkusio vamzdžio tenka ne trečiajam asmeniui G. M.. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog ieškovė neįrodė, kad vamzdis trūko bendrojo naudojimo vamzdyno dalyje. Pažymėtina, kad būtent atsakovė GNEB „Acetatas“ bei pagal su atsakove sudarytą sutartį vamzdyno techninę priežiūrą vykdanti UAB „Santermita“, o ne ieškovė, yra asmenys, kurie gali turėti namo techninę dokumentaciją, t. y. tiesioginius įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius ginčijamą faktinę aplinkybę, tačiau tokių įrodymų į bylą neteikė.
  12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės GNEB „Acetatas“ atsakomybės dėl žalos padarymo, nurodė, jog atsakovė laiku nepranešė apie įvykusią avariją trečiajam asmeniui UAB „Santermita“, pati bandė aiškintis priežastis, lokalizuoti pasekmes užsukdama karšto vandens tiekimą, todėl regreso tvarka turi atlyginti žalą ieškovei.
  13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl atsakingo už žalą asmens, nes neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp asmens veiksmų ir žalos (ar jos dalies) atsiradimo. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl netinkamų atsakovės GNEB „Acetatas“ veiksmų lokalizuojant avarijos padarinius yra niekaip nesusiję su 2015 m. rugpjūčio 25 d. padaryta žala. Pirma prakiuro vamzdis ir buvo užlietas trečiojo asmens D. L. butas, tik tada paaiškėjo, jog įvyko avarija, trečiasis asmuo D. L. apie tai informavo atsakovę, ir tik nuo to momento, kai atsakovė sužinojo apie įvykusią avariją, galima spręsti apie atsakovės veiksmų teisėtumą.
  14. GNEB „Acetatas“ yra gyvenamojo namo, kuriame įvyko avarija, eksploatavimo bendrija, kurios vienas iš uždavinių yra priimti sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo ir juos įgyvendinti (GNEB „Acetatas“ įstatų 9.1 punktas) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b. l. 65-75). Tarp GNEB „Acetatas“ ir UAB „Santermita“ 2013 m. kovo 1 d. buvo sudaryta Pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartis Nr. 13-03-01/25, kuria sutarties šalys, be kita ko, susitarė, jog GNEB „Acetatas“ paveda UAB „Santermita“ vykdyti pastato – gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaune šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą. Pagal sutartį UAB „Santermita“ įsipareigojo kartą per savaitę atlikti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir šilumos punkto apžiūrą (sutarties 1 priedo 1 punktas), t. y. cirkuliacinės karšto vandens tiekimo sistemos namo vamzdyno atšakų ir stovų būklės tikrinimą (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b. l. 77-80).
  15. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Atsakingu skolininku pagal CK 6.266 str. gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal šį straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis c. b. Nr.3K-3-123/2009).
  16. Šioje byloje dar svarbu tai, kad sprendžiama ne objekto valdymo kaip daiktinės teisės klausimas, o valdymas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir šilumos punkto eksploatavimo, priežiūros ir tvarkymo prasme. GNEB „Acetatas“ sutartimi yra pavedusi pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir šilumos punkto tvarkymą ir priežiūrą trečiajam asmeniui UAB „Santermita“, todėl neatsako pagal CK 6.266 straipsnį už žalą, nes objektas, su kuriuo yra siejama padaryta žala, yra prižiūrimas trečiojo asmens UAB „Santermita“.
  17. Kasacinis teismas, interpretuodamas CK 6.266 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, jog šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015). Kadangi UAB „Santermita“ buvo atsakinga už statinio šildymo ir karšto vandens sistemos ir šilumos punkto tvarkymą ir priežiūrą, avarija įvyko bendrojo naudojimo vamzdyne, buvo padaryta žala, yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
  18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad už žalą, padarytą 2015 m. rugpjūčio 25 d. užliejimu, atsakingas asmuo yra ne GNEB „Acetatas“, o UAB „Santermita“.
  19. Trečiojo asmens UAB „Santermita“ apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, jog dalis žalos galėjo atsirasti dėl asmenų veiksmų po avarijos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo tirta kokia žalos apimtis buvo 2015 m. rugpjūčio 25 d., ir kiek padidėjo iki 2015 m. rugsėjo 4 d. Šių faktinių aplinkybių ištyrimas svarbus sprendžiant dėl tinkamo atsakovo byloje, nes turi būti vertinami tiek GNEB „Acetatas“, tiek UAB „Santermita“, tiek buto Nr. 53 gyventojų ar savininko veiksmai po paaiškėjimo, kad įvyko avarija. Tik ištyręs šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę spręsti, ar yra tinkamas atsakovas byloje.
  20. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009, konstatavo, kad ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas).
  21. Nurodytoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis – kaip atsakovo ar kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – byloje yra tinkama, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011).
  22. CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. CPK 45 straipsnio 1 dalyje viena šios teisės normos taikymo sąlygų (prielaidų) yra ta, kad teismas atitinkamų veiksmų turi teisę imtis tada, kai nagrinėdamas bylą nustato, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti.
  23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamą šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. VšĮ Utenos apskrities ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1272/2001).
  24. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai neištyręs dalies faktinių aplinkybių, padaręs neteisingą išvadą dėl už žalos (ar jos dalies) atsiradimą atsakingo asmens, CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka neišsprendė šioje byloje tinkamo atsakovo procesinės padėties. Ieškovė nėra išreiškusi nesutikimo CPK 45 straipsnio tvarka netinkamą atsakovą pakeisti tinkama šalimi. Tokiu būdu tik ieškovei išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo, pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylą iš esmės. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 straipsnį nepasiūlė ieškovei keisti atsakovą į tinkamą šalį, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, yra esminis procesinis pažeidimas, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliantui pasiūlius tik apeliacinėje instancijoje pakeisti atsakovą į tinkamą, nebūtų procesinės galimybės pasiūlyti ieškovei CPK 230 straipsnio 1 dalies tvarka patikslinti ieškinio reikalavimus tinkamai šaliai, pakeičiant atsakovą CPK 45 straipsnio tvarka. Todėl šalių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas (CPK 45 straipsnis, 115 straipsnis, 138 straipsnis, 143 straipsnis, 312 straipsnis, 313 straipsnis). Šis esminis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi, aiškinantis aukščiau apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes, gali paaiškėti naujos aplinkybės ir dėl kitų asmenų, kaip tinkamo atsakovo padėties, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos (CPK 7 straipsnis) ir teisingumo, protingumo principais (CPK 3 straipsnis), CPK 263 straipsniu, teismo sprendimas naikinamas visa apimtimi ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų apeliacinių skundų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi ir byla perduodama iš naujo nagrinėti iš esmės (CPK 2 straipsnis, 8 straipsnis, 13 straipsnis, 45 straipsnis, 177–179 straipsniai, 312 straipsnis, 313 straipsnis, 320 straipsnis, 328 straipsnis).
  25. Dėl apelianto AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo ir apelianto UAB „Santermita“ apeliacinio skundo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šie klausimai nagrinėtini bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

24Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

25Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

26Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjas... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m.... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Santermita“, atstovaujama advokato... 10. 11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas,... 11. 11.2. Kauno apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl... 12. 12. Atsakovė GNEB „Acetatas“ atsiliepimu į trečiojo asmens UAB... 13. 12.1. Atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovės neva patirtą žalą,... 14. 12.2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė tikrosios avarijos... 15. 12.3. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai sumažino... 16. 13. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato Tado... 17. 13.1. Apeliaciniame skunde nurodomi veiksmai buvo atlikti po to, kai įvyko... 18. 13.2. Apeliantas UAB „Santermita“ nepagrįstai ginčija teismo sprendimo... 19. 14. Atsakovė GNEB „Acetatas“ atsiliepimu į ieškovės AB „Lietuvos... 20. 14.1. Ieškovė nepateikė įrodymų ir paskaičiavimų dėl 15,12 Eur... 21. 14.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė... 22. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23.
  1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad... 24. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 25. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti... 26. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....