Byla 1A-273-337/2015
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo W. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant: prokurorui Broniui Šiaudiniui, gynėjui advokatui Justinui Stauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo „F. atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus, civilinės ieškovės J. I. atstovės advokatės Ievos Darandės apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo W. B., a. k. ( - ), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams.

3Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant W. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

4J. I. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jam priteista 35000 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių eurų) neturtinė žala iš ,,F. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

5J. I. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jai priteista 15000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) neturtinė žala iš ,,F.“ Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

6Taip pat iš W. B. nukentėjusiajam J. I. priteista 2059,19 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt devynių eurų 19 centų), o nukentėjusiajai J. I. 1704,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8W. B. nuteistas už tai, kad 2013 metų birželio 10 dieną, apie 9.00 val. ( - ) rajone, kelio ( - ) 15 km 700 m, vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz 934.03 Actros 1844 LS“, valstybinis numeris ( - ), su puspriekabe „Schmitz Cargobull AG SKO 24“, valstybinis numeris ( - ), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 21 ir 125 punktų reikalavimus – privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir vairuodamas vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų, vairuodamas valgė ir maistą užgėrinėjo pienu, nestebėdamas kelio, nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu krovininiu automobiliu „Daf FT XF 105“, valstybinis numeris ( - ), su puspriekabe „Krone SD“, valstybinis numeris ( - ), vairuojamu J. I., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo patirtų sužalojimų žuvo krovininio automobilio „Daf FT XF 105“ keleivė S. I. – ji mirė nuo kūno sumušimo: jos lavone buvo nustatyti odos nubrozdinimai, kraujosruvos, muštinės – plėštinės žaizdos galvoje, krūtinėje, abiejose rankose, dešinėje šlaunyje, daugiaskeveldriniai kaukolės skliauto ir pamato lūžiai su smegenų pažeidimu, daugybiniai veido kaulų lūžiai, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio sutraiškymas, daugybiniai stuburo lūžiai, širdies, aortos, dešinio plaučio, kepenų plyšimai, kairio dilbio ir dubens lūžiai, bei automobilio „Daf FT XF 105“ vairuotojui J. I. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – jam nustatyta muštinės žaizdos krūtinės ląstoje, krūtinės ląstos minkštųjų audinių sumušimas.

9Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo „F.“ atstovas advokatas Remigijus Rinkevičius prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendį dalyje dėl neturinės žalos priteisimo pakeisti ir neturtinės žalos dydį nustatyti lygų 22 000 Eur, iš kurių 15 000 Eur civilinio ieškovo J. I. naudai, o 7000 EUR civilinės ieškovės J. I. naudai. Taip pat proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų apimtyje perskaičiuoti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas cituoja skundžiamo nuosprendžio motyvus, nurodo, jog civilinis atsakovas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi šioje dalyje teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, o nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą. Taip pat, civilinio atsakovo nuomone, nebuvo atsižvelgta į kitas bylos aplinkybes, t.y., kad eismo įvykis buvo sukeltas netyčia, vairuotojas nesiekė sukelti dvasinių išgyvenimų civiliniams ieškovams ir pražudyti jų artimojo, eismo įvykio metu buvo blaivus ir pan.

10Nurodo sutinkantis, kad civiliniai ieškovai praradę savo žmoną ir motiną patyrė neturtinę žalą, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai yra aiškiai per dideli, neatitinka teismų praktikos suformuotų dydžių, yra nustatyti neatsižvelgiant į aplinkybę, jog nusikaltimas buvo padarytas netyčia. Taip pat, civilinio atsakovo manymu, teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes apie tai, kad trečiasis asmuo W. B. veikė neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekė civiliniams ieškovams sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Be to jis nuoširdžiai gailisi dėl sukelto eismo įvykio, jo metu buvo blaivus, taigi yra nustatytos tik W. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas neįvertino ir dar vienos svarbios aplinkybės, jog neturtinei žalai atlyginti priteistos sumos atsakovui sudarys sunkią finansinę padėtį – ši suma yra pakankamai didelė, todėl ji gali privesti įmonę prie bankroto. Be to tvirtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, jog, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006, 2K-74/2014). Taip pat teismų praktikoje iš esmės analogiškose bylose priteistinos neturtinės žalos dydžiai yra ženkliai mažesni ir sudaro: sutuoktinio netekimo atveju apie 15 000 Eur, o motinos/tėvo netekimo atveju apie 7 000 Eur. Tokias aplinkybes patvirtina ir paties pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-90/2012, 2K-65/2013). Dėl šių priežasčių civilinis atsakovas nesupranta, kodėl teismas, remdamasis aukščiau nurodyta teismų praktika, taip pat nesant W. B. tyčios, jo kaltę sunkinančių aplinkybių, šiuo atveju priteisė ženkliai didesnę neturtinę žalą, kuri bendrai sudaro 50 000 EUR, nei yra įprasta tokio pobūdžio byloms. Nurodo ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kuo greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Taip pat nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2012).

11Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio bylose, be to, nepakankamai įvertino tai, kad civilinio atsakovo darbuotojas W. B. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl, netinkamai taikydamas teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007), priteisė per didelę kompensaciją nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

12Apeliaciniu skundu civilinės ieškovės J. I. atstovė advokatė Ieva Darandė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendį dalyje dėl neturinės žalos priteisimo J. I. pakeisti ir šiai priteisti 41969,41 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atstovės teigimu, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria civilinės ieškovės J. I. pareikštas civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, yra nemotyvuota bei priimta netinkamai aiškinant materialines teisės normas. Pabrėžia, kad teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje.

13Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, tokio pobūdžio bylose, neturtinė žala netgi tais atvejais, kai nekyla sunkiausių pasekmių, t. y. žmogaus mirties, įvertinama daugiau negu 28962 Eur (100 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003; Nr. 3K-7-255/2005; Nr. 3K-3-482/2005, kt.), o mirties atveju - 200 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2005). Nors neturtinės žalos dydis nustatomas pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes, tačiau jau vien tai, kad nurodytose nutartyse neturtinės žalos dydis už sunkius sveikatos sutrikdymus viršija 28962 Eur (100 000 Lt), o mirties atveju – 57924 Eur (200 000 Lt), yra pakankamas pagrindas teigti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė akivaizdžiai per mažą neturtinės žalos atlyginimą, neatitinkantį teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

14Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Teigia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino neturtinės žalos pasekmes – žmogaus gyvybės atėmimu sukeltos pasekmės yra sunkiausios. Būtent tai ir lemia didesnio neturtinės žalos dydžio nustatymą. Teismas, priteisdamas civilinei ieškovei 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į tai, kad jai dėl brangiausio žmogaus – mamos, žūties padaryta ypač didelė neturtinė žala, o būtent išgyvenimai dėl taip tragiškai ir staiga prarasto artimo žmogaus yra išlikę iki šios dienos, civilinė ieškovė visam laikui prarado galimybę turėti tokius pat artimus santykius kokie gali būti tik tarp motinos ir dukros. Šiuo atveju apeliantė ne tik patyrė šoką bei dideles neigiamas emocijas sužinojusi apie netikėtą ir tragišką motinos žūtį, tačiau šios nelaimės pasekmes jaučia iki šiol, t. y. nebegali gyventi savo normalaus ir įprasto gyvenimo, privalo dažnai lankyti bei rūpintis užsienyje gyvenančiu tėvu. Būtinybė dažnai lankyti tėvą ir juo rūpintis atsirado tik dėl jo, po avarijos ir dėl žmonos žūties, žymiai pablogėjusios sveikatos.

15Nors pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį kaip vieną iš neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodė tai, kad civilinė ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, tačiau nevertino to fakto, kad šia nusikalstama veika buvo negrįžtamai pakeistas jos gyvenimas, nepakankamai įvertino dėl padarytos nusikalstamos veikos kilusius padarinius, juos nurodė tik formaliai ir iki galo neatskleidė jų turinio. Civilinė ieškovė iki šiol nuolat galvoja apie savo žuvusią mamą ir ją prisiminusi dažnai verkia, tapo jautri. Tokia pastovi emocinė būsena neleidžia jai gyventi pilnaverčio gyvenimo, t. y. emocijų nepatiriant streso dėl artimųjų, dirbti, bendrauti su draugais. Jai skaudu žinoti, kad visą laiką gražiai bendravusiems ir jas su sese užauginusiems tėvams dėl eismo įvykio buvo atimta galimybė kartu sulaukti senatvės, kad tėtis liko vienas, be to itin prastos sveikatos. Be viso to teigia, jog civilinę ieškovę su mama siejo stiprūs emociniai ryšiai – jos nuolatos bendravo net būdamos skirtingose šalyse, motina jai buvo geriausia draugė, kuri visuomet ją suprasdavo, guosdavo bei morališkai palaikydavo. Šios aplinkybės taip pat liko neįvertintos.

16Teismo posėdžio metu prokuroras bei nuteistojo W. B. gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus atmesti.

17Apeliaciniai skundai atmetami.

18Apeliaciniais skundais nėra ginčijamas veikos kvalifikavimas ar teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių, tačiau tiek civilinio atsakovo, tiek civilinės ieškovės atstovai nesutinka su teismo priteistų civilinių ieškinių dydžiais, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengiant skundų ribų.

19Taigi, kaip ir minėta, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais neturtinės žalos dydžiais: civilinio atsakovo atstovo teigimu pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino kai kurias bylos aplinkybes, tai yra, kad eismo įvykis buvo sukeltas netyčia, vairuotojas nesiekė sukelti dvasinių išgyvenimų civiliniams ieškovams ir pražudyti jų artimojo, eismo įvykio metu buvo blaivus ir pan., o priteistos sumos gali privesti įmonę prie bankroto, todėl neteisingai išsprendė civilinių ieškinių dydžio klausimus ir, atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose, ieškinių dydžiai turėtų būti sumažinti, tuo tarpu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. I. atstovės teigimu – pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiajai dėl motinos žūties kilusias pasekmes taip pat neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose bei priteisė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti.

20Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems, išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų kilusias pasekmes, nukentėjusiųjų patirtų asmeninių išgyvenimų dydį ir emocinių sukrėtimų pobūdį, žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir teisingai nustatė nukentėjusiųjų civilinių ieškovų J. I. bei J. I. patirtos neturtinės žalos dydžius, kuriuos mažinti ar didinti nėra jokio pagrindo. Su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka, todėl nebesikartoja.

21Civilinio atsakovo atstovas skunde itin akcentuoja aplinkybes susijusias su eismo įvykio kilimo kaltininku – W. B., bei tvirtina, jog jos teismo nebuvo įvertintos. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad priešingai šiems teiginiams, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems jau atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, nuteistasis eismo įvykio metu buvo blaivus bei sąmoningai nesiekė nukentėjusiesiems sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų ir antrą kartą į tai atsižvelgti ir dar labiau mažinti priteistą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo. Kitų aiškių kriterijų, kurie civilinio atsakovo atstovo vertinimu turėtų nulemti priteistų civilinių ieškinių mažinimą skunde nėra pateikta. Tiesa, civilinio atsakovo atstovas tvirtina, jog teismas neįvertino įmonės finansinės padėties bei, kad priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti gali nulemti įmonės bankrotą. Tačiau pažymėtina, jog duomenų apie įmonę „F.“ jos finansinę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus ir pan. bylos medžiagoje nėra, jų taip pat nėra pateikta ir su apeliaciniu skundu, taigi pirmiau minėti teiginiai vertintini, kaip deklaratyvūs bei neparemti jokiais duomenimis. Skunde nurodoma aplinkybė, jog civilinis atsakovas galimai gali patirti tam tikrų turtinių suvaržymų, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos civilinis atsakovas negalėtų atlyginti, nėra pagrindas mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

22Dėl civilinės ieškovės J. I. atstovės skundo pažymėtina, jog jis yra grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir teismui pateiktas civilinis ieškinys, tai yra, jog dėl jai brangiausio žmogaus – mamos, žūties padaryta ypač didelė neturtinė žala, tai yra išgyvenimai dėl taip tragiškai ir staiga prarasto artimo žmogaus yra išlikę iki šios dienos, civilinė ieškovė visam laikui prarado galimybę turėti tokius pat artimus santykius, kokie būna tik tarp motinos ir dukros. Apeliacinius skundus nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji J. I., kuriam eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei žuvo jo sutuoktinė, ir J. I., eismo įvykio metu netekusi mamos, dėl nusikalstamų W. B. veiksmų patyrė neturtinės žalos. Visgi, pirmiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos ir, teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, tuo labiau, kad visiškas žalos atlyginimo principas neturtinės žalos atlyginimo atveju objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi jos nėra galima tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

23Tiek civilinio atsakovo, tiek civilinės ieškovės atstovai pateiktuose skunduose, cituodami teismų praktiką, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, nesivadovavo teismų praktika analogiškose bylose bei priteisė, atitinkamai, per dideles ar per mažas sumas neturtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje pažymėtina, jog šiuos teiginius apeliantai grindžia selektyviais, jiems naudingais, teismų praktikos pavyzdžiais, visgi teismų praktikoje nėra konkrečiai įtvirtinti jų nurodomi neturtinės žalos dydžiai, kiekvienu atveju yra priteisiama konkreti suma konkrečioje situacijoje, kuri nėra identiška nagrinėjamai, tai yra kiekvienu atveju yra vertinamos išskirtinės bylos aplinkybės bei atsižvelgus į jas priteisiami neturtinės žalos dydžiai gali netgi žymiai skirtis. Būtent šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir nėra nei per maži, kaip kad apeliaciniame skunde teigia nukentėjusiosios atstovas, nei per dideli, kaip kad nurodo civilinio atsakovo atstovas. Taigi, keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

25Civilinio atsakovo „F.“ atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus bei civilinės ieškovės J. I. atstovės advokatės Ievos Darandės apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str. paskirtos... 4. J. I. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš... 5. J. I. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš... 6. Taip pat iš W. B. nukentėjusiajam J. I. priteista 2059,19 Eur (dviejų... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. W. B. nuteistas už tai, kad 2013 metų birželio 10 dieną, apie 9.00 val. ( -... 9. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo „F.“ atstovas advokatas Remigijus... 10. Nurodo sutinkantis, kad civiliniai ieškovai praradę savo žmoną ir motiną... 11. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes daro išvadą, jog pirmosios instancijos... 12. Apeliaciniu skundu civilinės ieškovės J. I. atstovė advokatė Ieva Darandė... 13. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje... 14. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos... 15. Nors pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį kaip vieną iš... 16. Teismo posėdžio metu prokuroras bei nuteistojo W. B. gynėjas advokatas... 17. Apeliaciniai skundai atmetami.... 18. Apeliaciniais skundais nėra ginčijamas veikos kvalifikavimas ar teismo... 19. Taigi, kaip ir minėta, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 20. Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį bei... 21. Civilinio atsakovo atstovas skunde itin akcentuoja aplinkybes susijusias su... 22. Dėl civilinės ieškovės J. I. atstovės skundo pažymėtina, jog jis yra... 23. Tiek civilinio atsakovo, tiek civilinės ieškovės atstovai pateiktuose... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 25. Civilinio atsakovo „F.“ atstovo advokato Remigijaus Rinkevičiaus bei...