Byla 2K-90/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus ir civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovo direktoriaus V. V. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (1 300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant vienerių metų baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš UAB „V.“ (įm. kodas 300521006) priteista nukentėjusiosioms R. R., R. S., L. Z., D. B. po 14 568,40 Lt kiekvienai neturtinei žalai atlyginti. Iš J. R. priteista nukentėjusiajai R. R. 1 345 Lt proceso ir 2 000 Lt advokato paslaugų išlaidoms atlyginti.

3Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 2 d. nutartis, kuria nuteistojo, civilinio atsakovo UAB „V.“ ir nukentėjusiųjų civilinių ieškovų apeliaciniai skundai atmesti.

4Priteista iš J. R. nukentėjusiosioms civilinėms ieškovėms R. R., R. S., L. Z., D. B. 700 Lt advokato paslaugų išlaidoms atlyginti.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,

Nustatė

6J. R. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 6 d., apie 8.39 val., Vilniuje, Savanorių prospekte, ties nuvažiavimu Kirtimų gatvės link, vairuodamas UAB „V.“ priklausantį automobilį „Renault Magnum 420“ ( valst. Nr. ( - )) su priekaba „Koegel SN 24“ (valst. Nr. ( - )), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) (2006 m. spalio 5 d. redakcija) 173 punkto reikalavimus, nes, važiuodamas Savanorių prospektu antrąja eismo juosta miesto centro kryptimi, atsiradus jo važiavimo juostoje kliūčiai, stovinčiam ar lėtai važiuojančiam automobiliui „Audi 80“, (valst. Nr. ( - )) kurį vairavo S. B., laiku nesiėmė priemonių apvažiuoti kliūtį arba sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į automobilį „Audi 80“. Per šį eismo įvykį žuvo automobilio „Audi 80“ vairuotojas S. B. ir keleivė L. P., sunkiai sutrikdyta keleivės I. K. sveikata.

7Kasaciniu skundu nuteistojo J. R. gynėjas advokatas J. Kvaraciejus prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Nuteistojo gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas dėl nuteistojo kaltės, ir dėl jų nepasisakė, nutartyje nurodė jo apeliacinio skundo atmetimo motyvus, iš esmės atkartojančius kaltinamojo akto ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginius, o išvadas, kurios iš esmės negali paneigti jo apeliacinio skundo motyvų, pagrindė prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs automobilių aukštį, oro sąlygas, reljefą ir matomumą 300 metrų atstumu iš vairuotojo vietos dienos metu, neatsižvelgęs į realų eismo intensyvumą ir nenustatęs, ar matomumas 300 metrų distancijoje nebuvo trukdomas, padarė išvadą, kad J. R. galėjo laiku pastebėti kliūtį ir imtis atitinkamų priemonių. Tokia teismo išvada nepagrįsta ir prieštarauja bylos medžiagai, teismas nekreipė dėmesio į apeliacinio skundo argumentus, kad tokia situacija nereali, nes eismas tokiu laiku ten paprastai labai intensyvus, tai patvirtino ir liudytoja G. V., ir neįtikėtina, kad prieš nuteistojo automobilį 300 m atstumu nebuvo nė vieno automobilio, galėjusio užstoti „Audi 80“. Teismas taip pat neišnagrinėjo svarbaus apeliacinio skundo argumento, kad kaltinamasis aktas J. R. neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes surašytas neturint pakankamai duomenų apie tai, kad padaryta konkreti nusikalstama veika ir dėl jos kaltas būtent J. R., kaltinimas nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis ir neabejotinais įrodymais. Teismai pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, nuteistojo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir teisę į gynybą, nes kaltinimas pagrįstas prielaidomis ir alternatyviu (stovinčiam ar lėtai važiuojančiam automobiliui) įvykio mechanizmo konstatavimu. Teismas, nesant byloje jokių duomenų ir nenustatęs „Audi 80“ judėjimo greičio, remdamasis liudytojos G. V. parodymais, kad ji matė stovintį automobilį, atmetė apeliacinio skundo motyvą, kad jeigu automobilis įvažiavo į krovininio automobilio judėjimo juostą, jis galėjo sudaryti netikėtą kliūtį. Teismas neatkreipė dėmesio į svarbią liudytojos G. V. parodymų dalį, kad ji matė stovintį automobilį „Audi 80“, jo gale degė baltos šviesos, kai autobusas ją pravažiavo, į tą pusę, kur stovėjo automobilis, ji daugiau nebežiūrėjo ir automobilių susidūrimo ji nematė. Iš šių jos parodymų išplaukia, kad lengvasis automobilis jos stebėjimo metu buvo pasiruošęs daryti manevrą atgal. Šio manevro nematė niekas. Nuteistasis tvirtina, kad kliūtis atsirado staiga, ir jo versija nepaneigta. Visa tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo kasatoriaus apeliacinio skundo, nepaneigė jo motyvų, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasatorius teigia, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai kelia abejonių dėl teismų nešališkumo, kurį užtikrina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatos, ir išdėsto teismo nešališkumo principo subjektyviojo ir objektyviojo aspektų sampratą. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad BPK 20, 219, 320 ir 332 straipsnių nuostatų pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

9Kasaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovas direktorius V. V. prašo pakeisti žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis dėl civilinio ieškinio ir sumažinti iš UAB „V.“ priteistą nukentėjusiosioms 58 153,60 Lt civilinio ieškinio sumą.

10Civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 7, 20, 44, 320 straipsnių, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio reikalavimus ir šie pažeidimai yra esminiai. Teismas iš esmės neišnagrinėjo apeliacinio skundo motyvų, dalį jų paneigė savo samprotavimais ir prielaidomis, neįvertino specialistės L. L. išvados, kurios pagrindu J. R. pripažintas kaltu ir nuteistas, ir specialistės O. L. išvados prieštaravimų, neteisingai įvertino kito eismo įvykio dalyvio S. B. veiksmus ir neteisingai pritaikė žalos atlyginimą reguliuojančias materialinės teisės normas. Apeliacinės nutarties teiginys, kad skunde nenurodoma, kuo pasireiškė didelis automobilio „Audi 80“ vairuotojo neatsargumas, yra šališkas ir neteisingas. Kasatorius pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta specialistės O. L. išvada, kad kelyje, kur yra trys eismo juostos, skirtos važiuoti viena kryptimi, lėtai važiuodamas (atbulas arba į priekį) arba stovėdamas antrojoje eismo juostoje, trukdė eismui ir sudarė kitiems eismo dalyviams netikėtą kliūtį, dėl šių S. B. veiksmų kilo eismo įvykis, o toks neatsargumas nėra nedidelis.

11Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinį skundą dėl priteisto neturtinės žalos dydžio motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas ne mažino, o nustatė patirtos neturtinės žalos dydį, nurodydamas, kad įmonės turtinė padėtis apeliaciniame skunde nekonkretizuojama, nors jame buvo nurodyti įmonės nuostoliai ir kreditinis įsiskolinimas, neteisingai įvertino S. B. veiksmus ir jo kaltę, akcentavo, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė, o ne pareiga mažinti reikalavimą atlyginti žalą arba jį atmesti. Kasatorius mano, kad teismai šia teise pasinaudojo neatsižvelgdami į S. B. kaltę dėl eismo įvykio, tiksliau, įvertindami tai kaip nereikšmingą neatsargumą, ir, priteisdami neturtinę žalą, rėmėsi dideliais artimųjų išgyvenimais. Kasatorius pažymi, kad pagal teisės teoriją, jeigu kalti yra abu valdytojai, žala atlyginama proporcingai kiekvieno jų kaltei. (A. Abramavičius, V. Mikelėnas. Autotransporto priemonių valdytojų teisinė atsakomybė. 2010 m. p. 392). Kasatorius mano, kad tokiu principu turėtų būti sprendžiamas žalos atlyginimas, jeigu eismo įvykiui kilti reikšmingesni buvo J. R. veiksmai, tačiau teismai nesprendė, kokia vairuotojų kaltė procentine išraiška, neatsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kuria formuojama teismų praktika žalos atlyginimo klausimais, motyvuodamas, kad joje aptariama kitokia aplinkybių visuma.

12Atsiliepime į nuteistojo J. R. gynėjo advokato J. Kvaraciejaus ir civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovo kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo nuteistojo gynėjo ir civilinio atsakovo atstovo kasacinius skundus atmesti.

13Prokuroras nurodo, kad nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais jis ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina buvusius įvykius, nesutinka su šioje byloje priimtuose nuosprendyje ir nutartyje išdėstytomis išvadomis, paliktini nenagrinėti, nes tai ne teisės taikymo sritis. Kompetencija atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus, jų pagrindu padaryti išvadas priskirta pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams, kurią jie įgyvendino išnagrinėdami bylą. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas, nėra. Tai, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu, nėra pagrindas apkaltinamąjį nuosprendį pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu. J. R. kaltė grindžiama surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma: specialisčių L. L. ir O. L. išvadomis, jų paaiškinimais teisiamajame posėdyje, teismo medicinos specialisto išvadomis, liudytojų parodymais. Nuosprendyje ir nutartyje išsamiai pasisakyta dėl kiekvienos teismų nustatytos aplinkybės, tarp jų ir dėl gynėjo kasaciniame skunde ginčijamų automobilio „Audi 80“ padėties kelyje prieš susidūrimą, šio automobilio vairuotojo veiksmų įtakos eismo įvykio kilimui, vairavimo sąlygų įvykio metu, J. R. galimybės laiku pastebėti atsiradusią kliūtį bei išvengti susidūrimo su ja, motyvuotai atmesta nuteistojo gynybos versija, kad S. B. vairuojamas automobilis galėjo staigiai sudaryti netikėtą kliūtį nuteistojo vairuojamo automobilio važiavimo juostoje. Teismai neignoravo specialistės O. L. išvados, išsamiai ją išanalizavo, įvertino jos turinį, palygino su kitais bylos įrodymais bei motyvuotai nustatė, kad ši išvada nepaneigia kasatoriui pateikto kaltinimo. Pagrindo teigti, kad liko nepašalinti esminiai išnagrinėtų įrodymų prieštaravimai, nėra. Teismai motyvuotai atmetė nuteistojo ir jo gynėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp automobilį „Audi 80“ vairavusio S. B. veiksmų (padaryto KET 161 punkto reikalavimo pažeidimo) ir eismo įvykio kilimo. Pagal teismų nustatytas aplinkybes J. R. veiksmai, kuriais jis pažeidė KET (2006 m. spalio 5 d. redakcija) 173 punkto reikalavimus, nes, atsiradus jo važiavimo juostoje kliūčiai – stovinčiam ar lėtai važiuojančiam automobiliui „Audi 80“, laiku nesiėmė priemonių apvažiuoti kliūtį arba sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, nors turėjo objektyvią galimybę, ir atsitrenkė į automobilį „Audi 80“, priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu. Pagal nustatytas bylos aplinkybes J. R. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusiojo vairuojamas automobilis prieš susidūrimą galėjo stovėti arba lėtai judėti, negali būti vertinama kaip nuteistojo teisės į gynybą suvaržymas ar BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 219 straipsnio pažeidimas, nes kaltinamajame akte visos svarbios veikos faktinės aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) išdėstytos aiškiai ir veikos aprašymas nesunkino galimybės gintis, be to, nurodyta aplinkybė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (priežastinio ryšio nustatymui), nes automobilis „Audi 80“ staiga neužkirto kelio nuteistojo vairuojamam automobiliui, t. y. nesudarė tokios kliūties, dėl kurios nuteistasis būtų praradęs galimybę išvengti susidūrimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl visų bylai svarbių aspektų, iškeltų nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, išnagrinėjo visus esminius apeliacinio skundo argumentus, juos palygino su byloje surinkta medžiaga, pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, todėl kasatoriaus tvirtinimai, kad šios instancijos teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo išvadų, yra nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad buvo suvaržytos nuteistojo teisės teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Byla išnagrinėta laikantis BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo. Nuteistojo ir jo gynėjo nesutikimas su teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu bei apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais negali būti laikomas teismų šališkumo požymiu.

14Prokuroras pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas žemesnės instancijos teismų sprendimus patikrina tik teisės taikymo aspektu. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka patikrinama, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. Neturtinės žalos dydžio nustatymas nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija.

15Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš UAB „V." nukentėjusiosioms R. R., R. S., L. Z., D. B. po 14 568,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimui priteistinos piniginės sumos dydį įvertino ne tik žuvusiojo artimųjų (nukentėjusiųjų) sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, žalą padariusio asmens kaltę (neatsargus nusikaltimas), kilusias itin sunkias negrįžtamas pasekmes (žuvo du žmonės, vienam sunkiai sutrikdyta sveikata), bet ir žuvusiojo S. B. neatsargų elgesį kelyje bei UAB „V.“ pateiktus duomenis apie įmonės turtinę padėtį, todėl nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas visais neturtinės žalos ir jos dydžio priteisimo klausimais, kurie buvo iškelti civilinio atsakovo apeliaciniame skunde, pasisakė plačiai ir motyvuotai (dėl S. B. neatsargių veiksmų, UAB „V.“ turtinės padėties, baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų taikymo, nuosprendžio išvadų pagrįstumo), todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė ir nuo teismų praktikos nagrinėjant bylas apeliacine tvarka nenukrypo. Tai, kad apeliacinės nutarties motyvai neįtikina kasatorių, negali būti laikoma esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Be to, pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį, civilinis atsakovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinį skundą dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, o civilinis atsakovas ginčijo ir tą nuosprendžio dalį, kuri yra susijusi su įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadas dėl J. R. kaltės, vertinimu.

16Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. R., R. S., L. Z. ir D. B. atstovas advokatas Gintaras Petukauskas prašo civilinio atsakovo UAB „V.“ kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš civilinio atsakovo bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme.

17Civilinių ieškovių atstovas nurodo, kad kasatoriaus teiginiai, jog teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o J. R. kaltė neįrodyta, nuosprendis pagrįstas spėjimu, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad J. R. kliūtis - žuvusiojo S. B. vairuojamas automobilis „Audi 80“ – atsirado staiga, todėl jis neturėjo galimybės sustabdyti savo vairuojamo vilkiko ar apvažiuoti kliūties, kad būtent pats S. B. sukėlė avarinę situaciją, nes lėtai važiuodamas ar stovėdamas antrojoje eismo juostoje trukdė eismui ir sudarė kitiems eismo dalyviams netikėtą kliūtį, yra deklaratyvūs, nepagrįsti bylos medžiaga, pateikiami sąmoningai ar nesąmoningai iškreipiant byloje esančius įrodymus ir taip klaidinant teismą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis vyko šviesiu paros metu, esant geram matomumui, tiesiame kelio ruože. J. R. vairuojamas automobilis rėžėsi į jau prieš tai jo važiuojamosios eismo juostos dalyje esančio automobilio „Audi 80“ kraštą ir šį automobilį nubloškė. Bylos teisminio nagrinėjimo metu ne kartą buvo akcentuota, kad nei moksliškai, nei logiškai, nei teoriškai negalima paaiškinti reiškinio, kuris galėtų pateisinti vairuotojo J. R. teiginį, kad staiga, kelių metrų atstumu prieš jo vairuojamą vilkiką atsirado S. B. vairuojamas „Audi 80“. Be to, ne bet koks lėtas judėjimas ar stovėjimas sudaro kitiems eismo dalyviams netikėtą kliūtį. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad pakankamai ilgą laiko tarpą iki susidūrimo J. R. vairuojamas vilkikas jokių manevrų neatliko, važiavo tiesiai, jokios kitos transporto priemonės ar kitos kliūtys matomumo vairuotojui J. R. neužstojo. Nuteistasis J. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nesugebėjo paaiškinti, kaip automobilį „Audi 80“ pastebėjo tik jau taip arti vilkiko, kai išvengti pasekmių nebuvo įmanoma. Kasatorius teigia, kad kliūtį J. R. vairuojamam vilkikui sudarė automobilis „Mazda“, prieš jį staiga persirikiavęs iš trečiosios į pirmąją eismo juostą. Toks kasacinio skundo argumentas gali tik pasunkinti nuteistojo J. R. teisinę padėtį, nes vilkiko vairuotojas J. R., atsiradus tikrai netikėtai kliūčiai - automobiliui „Mazda“, privalėjo lėtinti greitį ar stabdyti, tačiau to nepadarė, nes apžiūrint įvykio vietą jokie materialūs vilkiko stabdymo pėdsakai nerasti, o jeigu greitį lėtino, tai vilkiko greitis buvo daug didesnis už leistiną, nes net ir susidūrimo su automobiliu „Audi 80“ metu vilkiko greitis viršijo leistiną. Kita vertus, atsižvelgus į vilkiko vairuotojo kabinos aukštį virš važiuojamosios kelio dangos lygio, netikėta kliūtis jokiu būdu negalėjo užstoti vilkiko vairuotojui matomumo į priekį, t. y. vilkiko vairuotojui vykdant Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir stebint kelią, jis turėjo galimybę automobilį „Audi 80“ priekyje matyti mažiausiai 300 m atstumu. Kasaciniame skunde civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovas nurodo sunkią turtinę įmonės padėtį, tačiau nagrinėjant bylą teisme šį teiginį patvirtinančių įrodymų nepateikė, priešingai iš pateiktų teismui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų turinio matyti, kad UAB „V.“ yra pelningai dirbanti įmonė. Be to, civilinės ieškovės, reikšdamos ieškinį civiliniam atsakovui taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, bei prašė prileisti iš civilinio atsakovo po 50 000 Lt neturinės žalos atlyginimo, tačiau teismai šį prašymą sumažino daugiau kaip tris kartus.

18Kasaciniai skundai atmestini.

19Dėl BPK 219 straipsnio taikymo

20Kaltinamojo akto turinys nustatytas BPK 219 straipsnyje. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos kitos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Vilniaus miesto apylinkės prokuroro 2009 m. gegužės 14 d. kaltinamajame akte aprašyta J. R. inkriminuota nusikalstama veika, nurodant nusikaltimo padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius, taip pat kitos nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Šis aprašymas atitinka BK 281 straipsnio 5 dalies, pagal kurią kvalifikuota nusikalstama veika, dispoziciją. Pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir nepažeidžia kaltinamojo teisių į gynybą. Teisiamojo posėdžio metu, prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamasis J. R. parodė, kad kaltinimas jam suprantamas (T. 2, b. l. 118). Taigi nuteistojo gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nepagrįsti.

21Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo ir teismo šališkumo

22Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

23Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, teisiamajame posėdyje apklausė išvadas dėl eismo įvykio pateikusias specialistes L. L. ir O. L., proceso dalyviai uždavė joms klausimų ir aiškinosi svarbias aplinkybes, kada J. R. pamatė (turėjo ir galėjo pamatyti) į jo eismo juostą išvažiavusį automobilį „Audi 80“ ir koks tuo metu buvo atstumas iki šios transporto priemonės. Teismas analizavo minėtų specialisčių išvadas ir nurodė motyvus kodėl remiasi L. L. išvada. Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, ėmėsi priemonių pašalinti kai kuriuos surinktų duomenų prieštaravimus ir tik tuomet juos vertino. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes ir įvertinęs surinktus įrodymus, nustatė, kad matomumas įvykio metu iš vilkiko kabinos buvo 300 metrų, todėl kaltinamasis turėjo objektyvias galimybes laiku pastebėti jo eismo juostoje priekyje važiuojantį automobilį „Audi 80“ ir privalėjo vykdyti KET 173 punkto reikalavimus, tačiau to nepadarė, todėl kilo eismo įvykis, kurio metu du žmonės žuvo, o vienas buvo sunkiai sužalotas. Nustatyta ir tai, kad prieš susidūrimą vilkiko vairuotojas nestabdė, susidūrimo metu abiejų automobilių išilginės ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms.

24BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai reiškia, kad nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, ypač tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo išvados išsamiai motyvuotos. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes.

25Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas ginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, įrodymų vertinimą, J. R. kaltę bei priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir padarinių buvimą, kėlė versijas dėl kito vairuotojo veiksmų, lėmusių eismo įvykio kilimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių prašymus, įrodymų tyrimo neatliko, bet, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, nutartyje dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nurodė motyvus, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, teisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl J. R. kaltės. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Priimtoje nutartyje į esminius apelianto argumentus yra atsakyta bei pakankamai motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

26Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes J. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

27Kasatorių teiginiai, kad bylą nagrinėję teismai nevertino aplinkybių, galėjusių pakeisti išvadas dėl J. R. kaltės, nepašalino specialistų išvadų prieštaravimų, nepagrįsti jokiais duomenimis ir teisiniais argumentais. Su nuteistojo gynėjo versija, kad įvykio metu buvo intensyvus eismas, todėl priekyje vilkiko važiavę automobiliai ribojo matomumą jo vairuotojui, galima sutikti tik iš dalies, nes priekyje važiuojantiems automobiliams lėtai judantis automobilis „Audi 80“ taip pat sudarė kliūtį, kurią jie turėjo aplenkti, ir šiuos manevrus privalėjo matyti J. R. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus teismui dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas ir jokiu būdu nėra pagrindas laikyti teismą šališku, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi kaltinamasis, jo gynėjas ir civilinis atsakovas, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų — bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, teismas buvo šališkas, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

28Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

29Dėl neturtinės žalos

30CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

31Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

32Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2011).

33Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

34Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu“.

35Nustatyta, kad eismo įvykio metu žuvusio S. B. žmona ir dukterys patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. nusikaltimu joms padaryta neturtinė žala. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R., R. S., L. Z., D. B. byloje pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti po 50 000 Lt kiekvienai neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, kurios aptartos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nustatė kiekvienai nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį po 15 000 Lt.

36Apeliacinės instancijos teismas, pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių bei civilinio atsakovo atstovo apeliacinius skundus patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydžius nukentėjusiosioms.

37Civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo argumentas, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms, neatsižvelgė į žuvusiojo vairuotojo kaltę, nepagrįstas, nes iš nuosprendžio turinio išplaukia, jog teismas tai įvertino ir nustatė žymiai mažesnį neturtinės žalos dydį, nei prašė ieškovės.

38Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas.

39Dėl proceso išlaidų

40Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. R., R. S., L. Z. ir D. B. atstovas advokatas G. Petukauskas prašo priteisti iš civilinio atsakovo UAB „V.“ bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme.

41Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės už atsiliepimo į civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovo kasacinį skundą, tiesiogiai susijusį su jų interesais byloje, surašymą sumokėjo advokatui 1600 Lt. Civilinio atsakovo UAB „V.“ kasacinis skundas atmetamas, todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms turėtas išlaidas.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

43Atmesti nuteistojo J. R. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus ir civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovo direktoriaus V. V. kasacinius skundus.

44Priteisti iš UAB „V.“ (įm. kodas ( - )) nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms R. R., a. k. ( - ) R. S., a. k. ( - ) L. Z., a. k. ( - ) D. B., a. k. ( - ) po 400 Lt kiekvienai išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Priteista iš J. R. nukentėjusiosioms civilinėms ieškovėms R. R., R. S., L.... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą ir... 6. J. R. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 6 d., apie 8.39 val., Vilniuje,... 7. Kasaciniu skundu nuteistojo J. R. gynėjas advokatas J. Kvaraciejus prašo... 8. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė... 9. Kasaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovas direktorius V. V.... 10. Civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovas nurodo, kad apeliacinės instancijos... 11. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė... 12. Atsiliepime į nuteistojo J. R. gynėjo advokato J. Kvaraciejaus ir civilinio... 13. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais... 14. Prokuroras pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės... 15. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš UAB „V." nukentėjusiosioms... 16. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. R., R. S., L. Z. ir D. B.... 17. Civilinių ieškovių atstovas nurodo, kad kasatoriaus teiginiai, jog teismo... 18. Kasaciniai skundai atmestini.... 19. Dėl BPK 219 straipsnio taikymo... 20. Kaltinamojo akto turinys nustatytas BPK 219 straipsnyje. Šiame straipsnyje... 21. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo ir teismo... 22. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia... 23. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, teisiamajame posėdyje... 24. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 25. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas ginčijo pirmosios instancijos teismo... 26. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes J. R. veiksmai... 27. Kasatorių teiginiai, kad bylą nagrinėję teismai nevertino aplinkybių,... 28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės... 29. Dėl neturtinės žalos... 30. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 31. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis... 32. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 33. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo... 34. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime ,,Dėl... 35. Nustatyta, kad eismo įvykio metu žuvusio S. B. žmona ir dukterys patyrė... 36. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nukentėjusiųjų ir civilinių... 37. Civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo argumentas, kad teismas,... 38. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas... 39. Dėl proceso išlaidų... 40. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. R., R. S., L. Z. ir D. B.... 41. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės už... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 43. Atmesti nuteistojo J. R. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus ir civilinio... 44. Priteisti iš UAB „V.“ (įm. kodas ( - )) nukentėjusiosioms ir civilinėms...