Byla 2K-65/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Iš J. V. priteista nukentėjusiesiems K. D. 20 000 Lt, A. D. 20 000 Lt, V. D. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 10 d. nutartis, kuria Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendis pakeistas iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinant inkriminuotą aplinkybę, kad J. V. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 134 punktus.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

6Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu J. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 4 d., apie 18.50 val., Raseinių rajono Viduklės seniūnijoje, kelio Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis 53-iajame kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 19 punkto (vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti), 28 punkto (transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui), 133 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 134 punkto (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.), 141.3 punkto (prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimus, t. y. neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus bei kelio sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atlikdamas lenkimo manevrą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kliudė ir mirtinai sužalojo priešpriešiais dviračiu atvažiuojančią D. D.

7Nuteistasis J. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalį, kuria Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista, ir bylą dėl jo veikos nutraukti, arba, jei kasacinės instancijos teismas paliktų galioti apkaltinamąjį nuosprendį, sumažinti neturtinės žalos dydį.

8Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 281 straipsnio 5 dalį, nes jo veika neatitinka šio straipsnio 5 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymių. BK 281 straipsnio 5 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos objektas yra kito žmogaus gyvybė, tačiau jis jokių tiesioginių ar netiesioginių veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiosios D. D. gyvybės atėmimą, neatliko. Jis taip pat neatliko jokios veikos, kuri galėtų būti vertinama kaip nuosprendyje ir nutartyje nurodytas Kelių eismo taisyklių 9, 19, 28, 141.3 punktų reikalavimų pažeidimas, nes vairavo atsargiai, leistino greičio neviršijo, ir tai patvirtina aplinkybė, kad jam pavyko išvengti susidūrimo su ta pačia kryptimi važiavusiu mopedu, neturėjusiu šviesų ir atšvaitų. Jo veika, tariamas Kelių eismo taisyklių 9, 19, 28, 141.3 punktų reikalavimų pažeidimas, negali būti laikoma eismo įvykio priežastimi, nes išvada dėl to yra tik tikėtino pobūdžio, padaryta nesant galimybės patikrinti kaip viskas būtų susiklostę, jei tariamų jo pažeidimų nebūtų padaryta. Kita vertus, bylos duomenys leidžia patikimai teigti, kad eismo įvykio būtų pavykę išvengti, jei pati nukentėjusioji D. D. būtų laikiusis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. vairuotų dviratį tamsiu paros metu tik veikiant priekiniam dviračio žibintui, apsivilkusi šviesą atspindinčią liemenę ar prie drabužių prisitvirtinusi kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje šviesą atspindinčius elementus, vairuotų transporto priemonę neapsvaigusi nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis autotechninės ekspertinės akto duomenimis apie tai, kad susidūrimas įvyko dviratininkės važiavimo krypties eismo juostoje, vertino nukentėjusiosios apsvaigimą nuo alkoholio kaip aplinkybę, neturėjusią įtakos eismo įvykiui kilti, tačiau šis argumentas nepagrįstas, prieštarauja parodymams, kad jis, siekdamas užtikrinti eismo saugumą, pernešė dviratį, taip pat fizikos dėsniams, pagal kuriuos nukentėjusiosios kūnas po susidūrimo negalėjo likti susidūrimo vietoje. Be to, apeliacinės instancijos teismo argumentas yra tik prielaida, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti kokias nors faktiniais bylos duomenimis, o ne spėjimu ir prielaidomis grįstas išvadas dėl šios aplinkybės. Sprendimas pripažinti asmenį kaltu negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl visos abejonės dėl eismo įvykio priežasties turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai, tačiau to nebuvo padaryta, priešingai, visi neaiškumai buvo aiškinami kaltinimo naudai, todėl buvo pažeistos kasatoriaus teisės į objektyvų, teisingą ir nešališką teismą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Be to, teismas, darydamas išvadą dėl eismo įvykio priežasties, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes šios išvados neįmanoma patikrinti jokiais kitais proceso veiksmais. Anot kasatoriaus, už savo mirtį atsakinga pati D. D., įtakos tam galėjo turėti ir nenustatyto mopedo vairuotojo veiksmai, todėl jis nėra nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir negali atsakyti už D. D. mirtį eismo įvykio metu. Kasatorius nurodo, kad nenustatyta ir jo kaltė, nes iš bylos duomenų matyti, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė ne tik jis, bet ir nukentėjusioji D. D. Pagal byloje nustatytas aplinkybės ji pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 13 straipsnį, Kelių eismo taisyklių 9, 19, 28, 14 ir 64 punktų reikalavimus, tačiau šie faktai darant išvadą dėl jo kaltės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo ignoruoti. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad Kelių eismo taisykles pažeidė ir nenustatytas mopedą vairavęs asmuo ir šie pažeidimai galėjo turėti reikšmės eismo įvykiui. Be to, iš BK 14 straipsnio išplaukia, kad baudžiamajame įstatyme nenumatyta baudžiamosios atsakomybės už neveikimą dėl neatsargumo, o jis šioje byloje yra nuteistas būtent už veiką, padarytą neveikimu. Nenustačius jo kaltės padaryti BK 281 straipsnio 5 dalyje aprašytą veiką, nenustatyti ir šios veikos padarymo tikslas bei motyvas.

9Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nukentėjusiojo V. D. parodymus, kad dviračio priekinis žibintas švietė, elektrą jam gamino dinama, jog ant kiekvienos nukentėjusiosios D. D. rankovės buvo po atšvaitą, kad dinamą ir laidus rado jo žentas A. B. kitą dieną po įvykio, laikė patikimais, nors jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Be to, vertindami šiuos parodymus teismai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo įvykio vietoje nebuvo, jo parodymai neatitinka įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje nebuvo rastų nei žibinto, nei atšvaitų, pritvirtintų prie abiejų nukentėjusiosios drabužių rankovių, nei prožektoriaus, nors įvykio vieta apžiūrėta kruopščiai. Be to, byloje nėra duomenų, kad dinama ir laidai buvo techniškai tvarkingi ir veikė. Pažymėtina ir tai, kad pagal nukentėjusiojo parodymus dinamą ir laidus įvykio vietoje rado jo žentas A. B., tačiau šis asmuo, nors kelis kartus buvo kviečiamas liudyti, į teismą neatvyko. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas autotechninės ekspertizės aktą, neatsižvelgė į tai, kad jo išvada yra sąlyginė, be kitų aplinkybių, grindžiama būtent tuo, kad degė D. D. dviračio priekinis žibintas, nukentėjusioji prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje buvo prisisegusi šviesą atspindinčius elementus, tuo tarpu nukentėjusiojo V. D. parodymai dėl šių aplinkybių, kaip pirmiau minėta, nepatikimi.

10Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 5 dalį, nes neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Neatsakyta į apeliacinio skundo argumentą, kad pačios nukentėjusiosios D. D. veiksmai galėjo būti eismo įvykio priežastis. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš nukentėjusiųjų V. D., A. D. parodymų matyti, kad ant D. D. dviračio buvo lempos. Šių duomenų nepakanka, kad būtų atsakyta į apeliaciniame skunde pateiktą motyvą, nes svarbu nustatyti ne tai, ar tokios lempos buvo, o tai, kad eismo įvykio metu jos, o svarbiausia priekinė lempa, degė. Pažymėtina ir tai, kad įvykio vietoje nebuvo rasta nukentėjusiojo V. D. nurodytos dinamos, laidų, o jis apžiūrėjęs dviratį priekiniame žibinte nematė sudužusios lemputės cokolio. Minėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas netyrė, todėl nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

11Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priteisė nukentėjusiesiems aiškiai per didelę neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo kriterijų sąrašas yra pavyzdinis, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio konkrečioje byloje, gali atsižvelgti ir kitas konkrečios bylos aplinkybes, reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį. Anot kasatoriaus, teismai šioje byloje nustatydami neturtinės žalos dydį turėjo siekti, kad padaręs žalą asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek galima greičiau, įvertinti jo turtinę padėtį – dirba pusę etato, kitų papildomų pajamų neturi, todėl norėdamas patenkinti civilinį ieškinį turės parduoti savo gyvenamąjį namą, tai labai pablogins jo turtinę padėtį. Be to, teismai, turėjo atsižvelgti į tai, kad padarinių atsiradimą lėmė nukentėjusiosios D. D. padaryti pažeidimai, o pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tai aplinkybė, mažinanti priteistinos neturtinės žalos dydį.

12Kasatorius nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės, įtvirtintos BPK 22 straipsnyje, nes nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo užtikrintas objektyvus, nešališkas ir teisingas teismo procesas - nesiimta veiksmų surasti ir apklausti mopedą vairavusį asmenį, kuris galėtų nurodyti kurioje kelio pusėje buvo partrenkta nukentėjusi D. D.

13Be to, paduotame kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad jo 2009 m. gruodžio 14 d. apklausos duomenys negali būti pripažinti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis), nes jis buvo apklaustas kaip liudytojas, nors pagal BPK 80 straipsnio 1 dalį tokia jo kaip liudytojo apklausa netaikant jokių apklausos ypatumų galėjo būti atlikta tik asmeniui sutikus.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė V. Ramanauskienė prašo nuteistojo J. V. kasacinį skundą atmesti.

15Prokurorė nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl įrodymų vertinimo yra tokie patys, kaip ir išdėstyti apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų motyvuotai ir detaliai pasisakė. Prokurorė sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais ir išvadomis dėl įrodymų vertinimo, todėl papildomai jų nekartoja. Prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nors to ir nebuvo prašoma apeliaciniame skunde, aptarė pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, priteistos neturtinės žalos dydį, taip pat nukentėjusiosios neblaivumą, todėl tinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, dar kartą įvertino įrodymus, nutartyje išdėstė įrodymus ir motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą tenkinti dalį J. V. apeliacinio skundo, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis bendrųjų bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka nuostatų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti ar panaikinti.

16Kasacinis skundas netenkintinas.

17Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

18BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, t. y. ar byloje tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar byloje padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Paduotame kasaciniame skunde nuteistasis J. V. kelia nemažai įrodymų vertinimo klausimų, tvirtindamas, kad vieni ar kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nepatikimi, todėl teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės neatitinka tikrųjų įvyko aplinkybių, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų tyrimas ir vadovaujantis teismo posėdyje ištirtais įrodymais išvadų apie faktines bylos aplinkybes darymas yra pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų kompetencija. Kasacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į BPK 369, 376 straipsnių taisykles, gali tik patikrinti, ar įrodinėjimo procese buvo laikytasi formalių įrodinėjimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų apie faktines bylos aplinkybes teisingumas, keliami įrodymų pakankamumo tam tikroms aplinkybėms nustatyti klausimai, paliktini nenagrinėti. Paduotame kasaciniame skunde nuteistasis J. V. taip pat teigia, kad jo parodymai, duoti kaip liudytojo 2009 m. gruodžio 14 d., negali būti laikomi įrodymais, tačiau nenurodo, kodėl šis BPK pažeidimas turėtų būti laikomas esminiu BPK pažeidimu. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, aplinkybių, dėl kurių šis pažeidimas galėtų būti laikomas esminiu BPK pažeidimu, nenustatė, todėl ir šis kasacinio skundo argumentas, kaip neatitinkantis bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, paliktinas nenagrinėtas.

19Dėl BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies taikymo

20Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį, nes išvadą apie priežastinio ryšio tarp jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir nukentėjusiosios D. D. mirties buvimą pagrindė ne duomenimis, kuriuos galima patikrinti, o spėjimu ir prielaidomis. Kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išvadą apie priežastinį ryšį pagrindė autotechninės ekspertizės akto duomenimis, kuriuos įvertino įvykio vietos apžiūros protokolo, daiktinių įrodymų apžiūros protokolo ir kitų įrodymų kontekste. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio ne tik gali būti, bet ir realiai teismų buvo patikrintos kitais byloje surinktais įrodymais, todėl nagrinėjamu aspektu BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

21Kasacinio teismo teisėjų kolegijos manymu, nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo V. D. parodymus apie tai, kad D. D. dviračio priekinis žibintas švietė, jog ji buvo prisisegusi prie drabužių šviesą atspindinčius elementus, vertino neatsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visetą. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos parodymus įvertino kaip patikimus ir tai inter alia grindė tuo, jog tokius pat parodymus V. D. davė apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Be to, jo parodymus iš dalies patvirtino nukentėjusioji A. D. bei įvykio vietoje rastas atšvaitas ant žuvusiosios rankinės, sudužusio dviračio priekinio žibinto detalės. Šie apeliacinės instancijos teismo teiginiai, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, atitinka įvykio vietos apžiūros protokolo, dviračio apžiūros protokolų duomenis. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad abejotina, ar nukentėjusiojo žentas A. B. po įvykio vietos apžiūros galėjo rasti dviračio dinamą bei laidus, nes įvykio vieta buvo apžiūrėta kruopščiai, be to, jis neatvyko liudyti į teismą. Tokie kasacinio skundo teiginiai savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat nepaneigia nukentėjusiojo V. D. parodymų. Vertinant nukentėjusiojo parodymų dalį apie dinamos ir laidų radimo aplinkybes atsižvelgtina ir į tai, kad įvykio vieta apžiūrėta tamsiu paros metu, todėl toliau nuo įvykio vietos dėl smūgio stiprumo nukritę daiktai galėjo likti nepastebėti. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių įrodymų nukentėjusiojo V. D. parodymus apie dviračio techninę būklę tirdamas kartu su autotechninės ekspertizės aktu, nes šie bylos duomenys yra tarpusavyje susiję ir patvirtina vienas kitą.

22Pirmiau pateikti apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti argumentai, taip pat kiti apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies teiginiai leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, inter alia į tai, jog pačios nukentėjusiosios D. D. veiksmai galėjo būti eismo įvykio priežastis, savo sprendimą tinkamai motyvavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Faktas, kad apeliacinės instancijos teismo išdėstyti argumentai neįtikina nuteistojo, negali būti laikomas aplinkybe, dėl kurios pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

23Dėl BPK 21 ir 22 straipsnių, 44 straipsnio 5 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymo

24Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra sprendžiamas asmeniui pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Iš esmės panašaus turinio nuostata įstatymų leidėjo yra įtvirtinta BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Kasatorius nurodo, kad šiose teisės normose įtvirtintos jo teisės buvo pažeistos, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadą, kad nukentėjusiosios D. D. apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos eismo įvykiui kilti, abejones aiškino ne kaltinamojo, bet kaltinimo naudai. Kolegija pažymi, kad abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai jų negalima pašalinti atliekant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytus tyrimo veiksmus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išvadą dėl nukentėjusiosios D. D. apsvaigimo įtakos eismo įvykiui pagrindė autotechninės ekspertizės akto, kuriame kaip eismo įvykio priežastys buvo nurodytos kitos aplinkybės, duomenimis. Įvertinę juos su įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė įrodymais grindžiamą išvadą dėl šios aplinkybės. Pažymėtina, kad autotechninės ekspertizės akto išvados dėl susidūrimo vietos yra grindžiamos ne tik dviračio, nukentėjusios kūno padėtimi po įvykio, tačiau ir automobilio nuolaužų, nukentėjusiosios daiktų, skysčio dėmių ant kelio išsidėstymu, apie kurių vietos buvimo pasikeitimą iš karto po įvykio duomenų nėra. Dėl to nagrinėjamu atveju abejonės dėl nukentėjusiosios D. D. apsvaigimo nuo alkoholio įtakos eismo įvykiui kilti buvo pašalintos atliekant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytus tyrimo veiksmus, o ne aiškinant abejones, todėl šis kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas.

25Kasatorius nurodo, kad buvo suvaržytos jo, kaip kaltinamojo, teisės, pažeistos jo teisės į objektyvų, teisingą ir nešališką teismą ir tuo, kad nagrinėjant bylą teisme nesiimta priemonių nustatyti mopedo vairuotoją, kuris galėtų duoti svarbius byloje parodymus apie tai, kurioje kelio pusėje buvo partrenkta nukentėjusioji D. D. Kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali neturėti pabaigos. Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kurią, pasak jo, būtų galima nustatyti apklausus mopedą vairavusį asmenį, yra nustatyta autotechninės ekspertizės akto duomenimis. Nagrinėjant bylą teisme nebuvo gauta duomenų apie asmens vairavusio mopedą tapatybę, jo gyvenamąją vietą ar gauta kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti mopedą vairavusį asmenį ir jį apklausti teisme. Taigi, remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nesiimdami veiksmų nustatyti ir apklausti mopedą vairavusį asmenį, J. V. kaip, kaltinamojo, teisių nesuvaržė, jo teisių į objektyvų, teisingą ir nešališką teismą nepažeidė.

26Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo

27Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 281 straipsnio 5 dalį, nes jo veika neatitinka šio straipsnio 5 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymių. Šis kasatoriaus argumentas nepagrįstas.

28Byloje nustatyta, kad kasatorius prieš atlikdamas lenkimo manevrą neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, todėl, be bendro pobūdžio Kelių eismo taisyklių keliamų reikalavimų vairuotojui elgtis taip, kad niekam nebūtų padaryta žalos, įtvirtintų 9, 19, 28 punktuose, pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.3 punktą, įpareigojantį vairuotoją prieš pradedant lenkti įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su priešpriešiais važiavusia transporto priemone – dviračiu, kurį vairavo nukentėjusioji D. D. Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusioji patyrė kūno sužalojimus, dėl kurių netrukus mirė įvykio vietoje. Kasatoriaus argumentai, kad jis jokios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos nepadarė, o už savo mirtį eismo įvykio metu atsakinga pati nukentėjusioji D. D., yra nepagrįsti, nes pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes vairuodama dviratį tamsiu paros metu ji laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kurie turėjo užtikrinti tai, kad ji bus pastebėta kitų eismo dalyvių. Aptartos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad tarp J. V. veikos ir kilusio eismo įvykio, kurio metu mirė D. D., yra priežastinis ryšys. Kasatorius savo veika realiai atėmė nukentėjusiajai D. D. gyvybę, todėl nėra abejonių, kad ši baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė buvo pažeista. Iš BK 16 straipsnio išplaukia, kad nusikalstamas nerūpestingumas, kaip neatsargios kaltės rūšis, yra tada, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Dėl to nustatant kaltę šioje byloje yra svarbios ne kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kuris iš eismo dalyvių pažeidė Kelių eismo taisykles, o kuris elgėsi atsakingai, o tai, kaip eismo dalyviai suvokė savo elgesį, ar numatė kokius nors savo elgesio padarinius, ar turėjo ir galėjo tokius padarinius numatyti. Kasatorius šiais aspektais neginčija bylą nagrinėjusių teismų išvadų, o bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. V. kaltinime nurodytą veiką padarė veikdamas nusikalstamu nerūpestingumu. Iš BK 16 straipsnio matyti, kad baudžiamoji atsakomybė už neveikimą kyla ir tada, kai veika padaroma neveikimu, todėl nepagrįstas tai neigiantis kasatoriaus argumentas. Motyvas ir tikslas nėra BK 281 straipsnio 5 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl jie BK 281 straipsnio 5 dalies taikymui nereikšmingi. Įvertinus tai, kad J. V. veika nulėmė eismo įvykį, kurio metu žuvo nukentėjusioji D. D., J. V. yra nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kasatoriaus veiką kvalifikuodami pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

29Dėl neturtinės žalos dydžio

30Kasatorius nurodo, kad iš jo nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė, nes neįvertinta pačios D. D. kaltė dėl padarinių atsiradimo, tinkamai neįvertinta jo turtinė padėtis, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nesivadovauta principu, jog priteistinas neturtinės žalos dydis turi būti toks, kad kaltininkas realiai galėtų atlyginti šią žalą ir padaryti tai kiek galima greičiau. Kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priimdami sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgė į kaltininko turtinę padėtį bei įvertinę kitas bylos aplinkybes pripažino, kad nukentėjusiajam V. D. priteistina 10 000 Lt, o nukentėjusiosioms A. ir K. D. po 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nustatyta neturtinės žalos suma iš esmės atitinka teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose (kasacinės bylos Nr.2K-555/2012; 2K-431/2012). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nuteistasis negalėtų atlyginti, o tai, jog dėl priteistos žalos dydžio jis patirs gana rimtų turtinių suvaržymų, nėra aplinkybė, dėl kurios priteistos neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems mažintinas. Kolegija pažymi, kad dėl nukentėjusiosios D. D. staigios ir netikėtos mirties nukentėjusysis V. D., jos dukterys A. ir K. D. neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir tai turės įtakos visam jų likusiam gyvenimui. Įvertinus tai, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nukentėjusioji D. D. Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nulėmusių eismo įvykį ar pasunkinusių jo padarinius, nepadarė, nėra pagrindo mažinti nukentėjusiesiems iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos dydį taikant CK 6.282 straipsnio 1 dalies taisykles.

31Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami nuosprendis ir nutartis, neperžengiant kasacinio skundo ribų, yra teisėti ir pagrįsti, o kasacinis skundas atmestinas.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Nuteistojo J. V. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš J. V. priteista nukentėjusiesiems K. D. 20 000 Lt, A. D. 20 000 Lt, V. D.... 4. Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą ir... 6. Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu J. V.... 7. Nuteistasis J. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono... 8. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai... 9. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20... 10. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė... 11. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priteisė... 12. Kasatorius nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės, įtvirtintos BPK 22... 13. Be to, paduotame kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad jo 2009 m. gruodžio... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė V. Ramanauskienė prašo nuteistojo... 15. Prokurorė nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių... 16. Kasacinis skundas netenkintinas.... 17. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 18. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą kasacinės... 19. Dėl BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies... 20. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 21. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos manymu, nepagrįstas kasatoriaus... 22. Pirmiau pateikti apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti... 23. Dėl BPK 21 ir 22 straipsnių, 44 straipsnio 5 dalies ir Žmogaus teisių ir... 24. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1... 25. Kasatorius nurodo, kad buvo suvaržytos jo, kaip kaltinamojo, teisės,... 26. Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo... 27. Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 281 straipsnio 5 dalį, nes... 28. Byloje nustatyta, kad kasatorius prieš atlikdamas lenkimo manevrą... 29. Dėl neturtinės žalos dydžio... 30. Kasatorius nurodo, kad iš jo nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala yra... 31. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Nuteistojo J. V. kasacinį skundą atmesti....