Byla e2A-420-585/2020
Dėl statinio pagerinimo išlaidų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2780-467/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Patria Domi“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl statinio pagerinimo išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Patria Domi“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 213 105,02 Eur statinio pagerinimo išlaidas ir 50 736,51 Eur palūkanas; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 176 348,18 Eur žemės sklypo pagerinimo išlaidas ir 33 337,05 Eur palūkanas; 3) priteisti iš atsakovių 5 procentų procesines palūkanas.

72.

8Nurodė, kad su Vilniaus miesto savivaldybe 1999 m. liepos 23 d. sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 1452, pagal kurią ieškovei iki 2098 m. buvo išnuomotas negyvenamasis statinys, esantis Šv. Ignoto g. 9, Vilniuje. Sutartimi atsakovė perdavė ieškovei nuomos teisę į ginčo statinį (pamatus) naudoti visuomeninei ir komercinei veiklai, o ieškovė įsipareigojo naudoti statinį tik pagal tiesioginę paskirtį. Sutarties esmė – atstatyti statinį ir rekonstrukcijos būdu jame įrengti daugiabučius namus. Pagal sutartį projektinė dokumentacija ir rekonstrukcijos (atstatymo) sąmata, atliktų darbų priėmimas turėjo būti derinami su atsakove. Vilniaus miesto savivaldybė ieškovei 2003 m. sausio 3 d. suteikė leidimą iki 2003 m. kovo 1 d. atlikti statinio rekonstrukcijos paruošiamuosius darbus pagal pateiktą sąmatą, investuojant ne daugiau kaip 213 105,02 Eur ir numatant, kad šios lėšos galės būti kompensuojamos objekto privatizavimo metu. Ieškovė atliko rekonstrukciją 2 objektams, kuriuos Nekilnojamojo turto registre įregistravo atsakovės vardu. Statinio nuomos sutartis 2012 m. lapkričio 6 d. buvo nutraukta ir savivaldybė nepagrįstai atsisakė įskaityti ieškovės atliktas investicijas, kurių vertė – 260 163 Eur. Ieškinio reikalavimą atsakovei sudaro 213 105,02 Eur, kadangi ji numatyta 2003 m. sausio 3 d. leidime.

93.

10Ieškovė taip pat atliko valstybinės žemės sklypo pagerinimus, kurių vertė 176 348,18 Eur. Apie tai buvo informuota NŽT, su jais sutiko ir jais naudojasi. Todėl NŽT, 2013 m. spalio 30 d. nutraukus žemės sklypo nuomos sutartį, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti žemės sklypo nuomos sutarties metu atliktus sklypo pagerinimus ir sumokėti palūkanas.

114.

12Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad 2014 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymu Nr. XII-802 buvo pakeista įstatymo redakcija, kurios buvusi 14 straipsnio 5 dalis atitinka šiuo metu galiojantį 15 straipsnio 7 punktą – „Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama“. Pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2014 m. spalio 1 d. Tad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą savivaldybės turtą, už atliktus pagerinimus nėra atlyginama.

135.

14Sutarties 17 punktas numatė, kad, ieškovei pagerinus patalpų būklę, ji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą tik tuo atveju, jei statinys būtų įtrauktas į privatizavimo programą ir tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi ieškovei turėjo būti žinoma, kad dėl statinio specifinio pobūdžio gali būti numatytos tam tikros išlygos priklausomai nuo galiojančio reglamentavimo. Ieškovei taip pat buvo žinoma, kad ji turi teisę į patirtų išlaidų kompensavimą tik statinio privatizavimo metu. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad statinys nebuvo privatizuotas iki 2014 m. spalio 1 d., todėl, net ir sprendžiant, kad ieškovė gal ir turi teisę į išlaidų atlyginimą, jas turėtų atlyginti ne atsakovė, o potencialus pirkėjas. Be to, net ir tuo atveju, jei ginčo pastatas būtų privatizuotas, ieškovė nepagrindė prašomos priteisti sumos.

156.

16Atsakovė NŽT atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kodėl NŽT turėtų atlyginti ieškiniu prašomą priteisti sumą.

177.

18Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu BUAB „Patria Domi“ ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, ar atlikti pagerinimo darbai pagerino statinį, kokia atkuriamoji statinio vertė, kaip pasikeitė statinio rinkos vertė, todėl vertino ieškinio dalį dėl 213 105,02 Eur pagerinimo išlaidų ir 50 736,51 Eur palūkanų priteisimo, kaip nepagrįstą. Ieškovės reikalavimą priteisti 176 348,18 Eur už sklypo pagerinimą ir 33 337,05 Eur palūkanas, teismas taip pat atmetė, konstatavęs, kad ieškovė, siekdama įgyvendinti Šv. Ignoto gatvėje detaliojo plano projektavimo darbus, pati inicijavo ir įsipareigojo atlikti nurodytus veiksmus, prisiėmė riziką dėl jų ir iš to kylančių pasekmių.

198.

20Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad sprendime nepakako motyvų, kad būtų galima apeliacine tvarka įvertinti, ar ginčas buvo išspręstas teisingai.

219.

22Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo, ieškovė BUAB „Patria Domi“ nurodė, kad ji nesutinka su atsakovių pozicija, jog turi būti paneigtas principas lex retro non agit. Ieškovė reikalavimą savivaldybei grindė ginčo sutartimi, atsakovės leidimu investuoti, atsakovės 2007 m. lapkričio 7 d. pritarimu dėl investicijų padarymo, prejudiciniu faktu, nustatytu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3284-656/2012, 2007 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolu Nr. 200-48, 2013 m. balandžio 26 d. VĮ „Registrų centras“ išrašais.

2310.

24Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti už ginčo statiniui atliktus pagerinimus, nes statinys nėra privatizuotas ar privatizuojamas (parduodamas viešo aukciono būdu), o galiojantys teisės aktai draudžia savivaldybei atlyginti nuomininkui už savivaldybės turtui padarytus pagerinimus. Prašoma priteisti suma neįrodyta, todėl ir ieškovės reikalavimas atmestinas.

2511.

26Atsakovė NŽT rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės atkartojo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

27II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2812.

29Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 213 105,02 Eur statinio pagerinimo išlaidas ir 50 736,51 Eur palūkanas bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (213 105,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, 2017 m. rugpjūčio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

3013.

31Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės pozicija, jog 2014 m. kovo 25 d. priimti VSTVNDĮ pakeitimai panaikina ieškovės teisę reikalauti atlyginti iki 2008 m. vasario 5 d. padarytų pagerinimų, reiškia įstatymo galiojimą atgal, kas draudžiama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.7 straipsnio 2 dalį, tiek ir pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

3214.

33Iš šalių sutartinių santykių eigos, priimant papildomus susitarimus dėl ieškovo investicijų galimo kompensavimo ir jo būdų, iš pradžių sulygus, kad atstatymo lėšos pagal suderintą šalių sąmatą įskaitomos į nuomos mokestį (1999 m. liepos 23 d. sutarties 17 punktas), 2001 m. balandžio 19 d. sutartimi susitarus šį punktą pakeisti, papildant jį prierašu „o įrašius statinį į privatizavimo programą, atlyginamos nuomininkui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, ir 2006 m. lapkričio 29 d. sutartimi papildžius buvusią sutartį papildomu susitarimu (23 punktu), kad, užbaigus statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus savivaldybė ir nuomininkas pasirašo papildomą susitarimą dėl pastato dalių įregistravimo savivaldybes vardu ir teisės aktų nustatyta tvarka naujai pastatyto pastato dalies įregistravimo nuomininko vardu, teismas darė išvadą, kad sutartinių santykių pabaigoje galiojo 2001 m. balandžio 19 d. sutarties pakeitimu įtvirtinta sutarties 17 punkto nuostata, kad lėšos, panaudotos atstatymui pagal su nuomotoju suderintą sąmatą, įskaitomos į nuomos mokestį, o įrašius statinį į privatizavimo programą, atlyginamos nuomininkui, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3415.

35Teismas nustatė, jog ieškovė reikalavimą dėl 213 105,02 Eur grindė sutartimi, kurios 17 punkte buvo nustatyta kompensavimo už atliktus pagerinimus tvarka; savivaldybės leidimu investuoti ne daugiau kaip 213 105,02 Eur; savivaldybės 2007 m. lapkričio 7 d. pritarimu dėl 83 591, 29 Eur investicijų padarymo; prejudiciniu faktu, nustatytu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3284-656/2012, kad faktinė ieškovo atliktų darbų vertė 2007 m. birželio 26 d. buvo 137 028,73 Eur ir kad šalys buvo dėl to sutarę; 2007 m. lapkričio 7 d. savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolu Nr. 200-48, kuriame nurodyta, kad ieškovės investicijos buvo kur kas didesnės; 2013 m. balandžio 26 d. VĮ „Registrų centras“ išrašais, iš kurių matyti, kad ieškovė savivaldybės naudai įregistravo pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą, kurio atkuriamoji vertė – 112 662,18 Eur, ir negyvenamąją patalpą – rūsio patalpą.

3616.

37Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2013, buvo konstatuoti tokie faktai: remiantis šalių sudarytos sutarties tekstu, savivaldybės leidimas pagerinti išsinuomotą statinį ieškovei, kaip nuomininkei, buvo duotas; ieškovė įsipareigojo per nustatytą laiką atstatyti (rekonstruoti) statinį; savivaldybė leido investuoti lėšas į statinio atstatymą, o, atstačius pastatą, – įsiregistruoti dalį pastato savo vardu, įsipareigodama atlyginti išlaidas, panaudotas išnuomoto statinio atstatymui, teisės aktų nustatyta tvarka, įrašius statinį į privatizavimo programą. Nutartyje taip pat nurodyta, kad ieškovės reikalavimo teisė į būtinųjų nuomotojo leidimu nuomininko patirtų statiniui pagerinti išlaidų atlyginimą byloje neginčijama.

3817.

39Teismas pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartyje konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog statinys buvo įtrauktas į privatizavimo programą (statinys buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 1-1484 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 497), todėl konstatavo, kad sutartyje nurodyta sąlyga, kad išlaidos atlyginamos įrašius statinį į privatizavimo programą (sutarties 17 punktas), formaliai egzistavo. Teismas taip pat pažymėjo, jog 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, išnyko galimybė į privatizavimo sąrašą įtrauktą objektą parduoti pirkėjui (privatizuoti) ir iš tokių gautų pajamų atsiskaityti su ieškove. Tad tokiu būdu vienintelis sutarties 17 punkte nurodytas „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ atsiskaitymo su ieškove būdas yra CK 6.501 straipsnis. Dėl to, teismas ieškovės ieškinio dalį, kuria reikalaujama atlyginti pagerinimus CK 6.501 straipsnio nustatyta tvarka, prašant iš savivaldybės priteisti 213 105,02 Eur ir 50 736,51 Eur palūkanas, tenkino. Teismas, remdamasis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

4018.

41Ieškovės reikalavimą priteisti iš NŽT 176 348,18 Eur žemės sklypo pagerinimo išlaidas ir 33 337,05 Eur palūkanas teismas atmetė. Teismas pasisakė, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kodėl NŽT turėtų atlyginti ieškiniu prašomą sumą, kadangi pati ieškovė, siekdama įgyvendinti Šv. Ignoto gatvėje detaliojo plano projektavimo darbus, inicijavo ir įsipareigojo atlikti veiksmus, tokiu būdu ji prisiėmė riziką dėl savo veiksmų ir iš to kylančių pasekmių. Žemės sklypo nuomotoja Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, nebuvo sutarties šalimi ir neįsipareigojo atlikti jokių veiksmų, taip pat nedavė sutikimo šių darbų atlikimui.

42III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4319.

44Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4519.1.

46Iš sutarties 17 punkto matyti, jog esminė sąlyga, suteikianti teisę į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą – turto privatizavimas. Šiai sąlygai esant neįgyvendintai, teisė į išlaidų atlyginimą neatsirado. Ieškovė visas investicijas į svetimą turtą atliko savo rizika, suvokdama, kad investicijos gali būti negrąžintos, jei neįvyks ginčo patalpų privatizavimas.

4719.2.

48Teismas neanalizavo to, jog įtraukimas į privatizuojamų objektų sąrašą buvo tik pradinis privatizavimo procedūrų etapas. Tam, kad būtų buvusios pradėtos privatizavimo procedūros, savivaldybės privatizavimo komisija turėjo priimti sprendimą privatizuoti, turėjo būti parengta privatizavimo programa, nurodant privatizavimo būdą, kainą, sąlygas ir kt. ir apie tai paskelbta privatizuojamų objektų biuletenyje. Taigi, privatizavimo objektų sąrašo sudarymas (turto įtraukimas į jį) ir privatizavimo programų sudarymas bei pritarimas joms nėra tapatūs veiksmai. Teismas taip pat nenagrinėjo priežasčių, dėl ko statinys nebuvo privatizuotas.

4919.3.

50Ginčui spręsti aktuali statinio remonto darbų atlikimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – VSTPĮ) 10 straipsnio 13 dalis, kuri numatė, kad nuomos metu dėl privatizavimo objekto pagerinimo padarytas išlaidas nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigydamas privatizavimo objektą, todėl CK nuostatų taikyti teismas neturėjo pagrindo. Nuomininko atliktų pagerinimų išlaidų atlyginimo momentas buvo siejamas ne su išlaidų padarymu, bet su išnuomoto turto privatizavimu, todėl jei turtas nebuvo privatizuotas, išlaidos nebūdavo atlyginamos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialiosios ir bendrosios teisės normos konkurencijos atveju taikymo prioritetą turi specialioji teisės norma. Kadangi VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalis numatė, kad pagerinimo išlaidas atlygina potencialus pirkėjas, todėl ieškovė negali reikalauti, kad šias išlaidas jai atlygintų savivaldybė, net jei statinys būtų privatizuotas.

5119.4.

52Prašoma atlyginti suma nepagrįsta. Ieškovė nepateikė patalpų vertės padidėjimą pagrindžiančių įrodymų, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų, sąmatų, atliktų darbų aktų ir pan.), leidžiančių įsitikinti remonto išlaidas buvus realias bei būtinas ir kad visos investicijos buvo atliktos pagal su nuomotoju suderintą sąmatą, kaip to reikalauja CK 6.501 straipsnis, nuomos sutarties 17 punktas.

5320.

54Ieškovė BUAB „Patria Domi“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

5520.1.

56Pasikeitus reglamentavimui, sutarties 17 punkto sąlygos, kuria ieškovė ir apeliantė susitarė, jog lėšos panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui) bus atlyginamos nuomininkui įstatymų nustatyta tvarka, bet tik įvykus sąlygai – įrašius statinį į privatizavimo programą, buvimas tapo nebeįmanomu. Tad apeliantės pozicija, jog turtas nebuvo privatizuotas ir todėl ieškovė neturi teisės į pagerinimų atlyginimą, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, nes privatizavimas, nepriklausomai nuo ieškovės, objektyviai negali įvykti.

5720.2.

58Kadangi draudimas atlyginti nuomininkui padarytų pagerinimų išlaidas netaikomas sutartims, sudarytoms iki 2002 m. birželio 19 d., pagal kasacinio teismo praktiką pagerinimų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal CK 6.501 straipsnį, nes šio klausimo kiti teisės aktai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019). Sutartis buvo sudaryta iki 2002 m. birželio 19 d., todėl teisėms ir pareigoms, kylančioms iš sutarties, nėra taikomas draudimas atlyginti nuomininkams išnuomoto turto pagerinimo išlaidas.

5920.3.

60Teismas priėmė teisingą sprendimą, kuriame tinkamai pritaikė lex retro non agit principą, tuo tarpu apeliacinis skundas grindžiamas klaidingu šio principo aiškinimu.

6120.4.

62Įsiteisėjusioje 2012 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3284-656/2012, teismas nustatė prejudicinį faktą, kad faktinė ieškovės atliktų darbų vertė 2007 m. birželio 26 d. buvo 137 028,73 Eur. Kartu, ieškovė savo reikalavimą grindė ir atsakovės 2007 m. lapkričio 7 d. Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolu Nr. 200-48, kuriame nurodyta, kad apeliantė nusprendė neįskaityti 260 163 Eur ieškovės atliktų investicijų.

6321.

64Atsakovė NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, turi būti vertinama pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos sumos pagrįstumas bei būtinumas. Teismas

konstatuoja:

65IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

66

6722.

68Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6923.

70Byloje nustatyta, kad 1999 m. liepos 23 d. šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išsinuomojo atsakovei priklausantį 61 kv. m ploto statinį visuomeninei ir komercinei veiklai. Pagal sutarties 14, 15 punktus ieškovė įsipareigojo atlikti statinio rekonstrukcijos darbus, o 17 punktu šalys susitarė, jog lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui) pagal su nuomotoju suderintą sąmatą įskaitomos į nuomos mokestį (16, 17 punktai). 2001 m. balandžio 19 d. šalys pasirašė sutartį dėl 1999 m. liepos 23 d. nuomos sutarties 17 punkto pakeitimo, numatydamos, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), atlyginamos nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, įrašius statinį į privatizavimo programą. 2006 m. lapkričio 29 d. pasirašytu sutarties pakeitimu šalys susitarė, kad užbaigus statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus savivaldybė ir nuomininkas (ieškovė) pasirašys papildomą susitarimą dėl pastato dalių įregistravimo savivaldybės vardu ir teisės aktų nustatyta tvarka naujai pastatyto pastato dalies įregistravimo nuomininko vardu. Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 497 negyvenamasis pastatas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą.

71Dėl turto privatizavimo įtakos teisės į išlaidų, atsiradusių dėl ginčo patalpų pagerinimo, atlyginimą atsiradimo

7224.

73Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, esminė sąlyga, suteikianti teisę į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą – turto privatizavimas. Turtui nesant privatizuotam, ieškovė minėtos teisės neįgijo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo klausimu yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovės argumentu nesutinka bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad ginčo sutartyje nurodyta sąlyga, jog išlaidos statinio pagerinimams atlyginamos įrašius statinį į privatizavimo programą (sutarties 17 punktas), formaliai egzistavo, o paskesnis ginčo statinio privatizavimo procesas nutrūko dėl su ieškove nesusijusių priežasčių, kas lemia, jog teisę į ginčo išlaidų atlyginimą ieškovė įgijo.

7425.

75Pirma, byloje nustatyta, jog 1999 m. liepos 23 d. šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurios 14, 15 punktus ieškovė įsipareigojo atlikti ginčo statinio rekonstrukcijos darbus, o 17 punktu šalys susitarė, jog lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui) pagal su nuomotoju suderintą sąmatą įskaitomos į nuomos mokestį (16, 17 punktai). Tuo tarpu 2001 m. balandžio 19 d. šalys pasirašė sutartį dėl 1999 m. liepos 23 d. nuomos sutarties 17 punkto pakeitimo, numatydamos, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), atlyginamos nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, įrašius statinį į privatizavimo programą. Taigi, iš bylos duomenų matyti, jog šalys, sudarydamos ir keisdamos ginčo sutartį, 17 šios sutarties punktu susitarė, jog „lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), atlyginamos nuomininkui <...>, įrašius statinį į privatizavimo programą“, o ne, kaip teigia atsakovė, – privatizavus statinį.

7626.

77Antra, bylos duomenys patvirtina, jog Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 497 ginčo negyvenamasis pastatas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje yra konstatavęs, kad byloje nėra ginčo, jog statinys buvo įtrauktas į privatizavimo programą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-187-464/2019). Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą spręsti, kad bylos aplinkybių kontekste (ypatingai atsižvelgiant į šios nutarties 27, 28 punktuose nagrinėjamas aplinkybes) ginčo statinio įtraukimas į privatizavimo objektų sąrašą yra pakankamas išvadai, kad statinys įtrauktas į privatizavimo programą ginčo sutarties 17 punkto prasme, padaryti.

7827.

79Trečia, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje yra pažymėjęs, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, nuo ko priklausė paskesnių veiksmų atlikimas (nuo pačių šalių ar kitų asmenų), kas kliudė juos atlikti ir, atitinkamai, privatizuoti tuo metu galiojusio įstatymo nustatyta tvarka arba vėliau parduoti ginčo objektą aukcione, ar dėl to yra atsakinga ir pati ieškovė, galbūt netinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Jeigu būtų nustatyta, kad tolimesnis procesas nepriklausė nuo aplinkybių, susijusių su ieškove, nebūtų protinga ir sąžininga teigti, jog ji neturi kelti savo išlaidų atlyginimo klausimo, nes tokia sąlyga gali niekuomet neatsirasti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-187-464/2019). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šį išaiškinimą bei, ištyręs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pasikeitus teisės aktų nuostatoms, ginčo sutarties 17 punkto sąlyga visa apimtimi tapo neįgyvendinama, t. y. tolesnis ginčo statinio privatizavimo procesas, turėjęs tęstis po šio statinio įtraukimo į privatizavimo objektų sąrašą, nutrūko dėl aplinkybių, nesusijusių su ieškovės atliktais veiksmais ar išreikšta valia. Todėl tai, kad ginčo statinio privatizavimo procesas nutrūko minėtoje stadijoje, nedaro neigiamos įtakos ieškovės teisės į išlaidų, atsiradusių dėl ginčo statinio pagerinimo, atlyginimą atsiradimui.

8028.

81Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybės, jog įtraukimas į privatizuojamų objektų sąrašą buvo tik pradinis privatizavimo procedūrų etapas, nenagrinėjo priežasčių, dėl ko ginčo statinys nebuvo privatizuotas. Šie atsakovės argumentai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra nepagrįsti. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino, kokiame privatizavimo proceso etape šis procesas nutrūko, kokią reikšmę tai turi ginčo šalių teisėms ir pareigoms bei kokios priežastys nulėmė, jog pastarasis procesas nebuvo baigtas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nagrinėjamu atveju ginčo statinį įtraukus į privatizavimo objektų sąrašą bei tolimesniam privatizavimo procesui nutrūkus dėl teisinio reguliavimo pokyčių, o ne dėl ieškovės valios ar veiksmų, sutarties 17 punkto sąlyga turi būti laikoma įvykusi, kas sukuria teisines prielaidas ieškovei pagal šalių sudarytą sutartį reikalauti išlaidų, jos patirtų pagerinus ginčo statinį, atlyginimo.

8229.

83Nors iš apeliantės argumentų matyti, kad apeliantė reikalauja pripažinti, kad nuomininko patirtos pagerinimo išlaidos gali būti jo atgautos tik privatizavus statinį, pagerinimus apmokant privatizavusio asmens lėšomis, tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo, kadangi šalių ginčo sutarties 17 punktas nesieja nuomininko materialinės teisės į pagerinimų atlyginimą atsiradimo su privatizavimo proceso pabaiga, bet sieja su tokio proceso prasidėjimu – įrašymu į privatizavimo programą.

84Dėl VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalies ir CK 6.501 straipsnio 1 dalies konkurencijos

8530.

86Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, nagrinėjamoje byloje taikytina VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalis, o ne CK nuostatos. Kadangi VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalis numatė, kad pagerinimo išlaidas atlygina ne privatizavimo objekto valdytojas, o potencialus pirkėjas, ieškovė negali reikalauti, kad šias išlaidas jai atlygintų atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka bei pažymi, jog nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo ieškovė, yra aktuali kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019.

8731.

88Nagrinėjamu atveju yra svarbūs keletas aspektų, išgrynintų minėtoje kasacinio teismo nutartyje. Pirma, 2000 m. kovo 16 d. VSTPĮ 10 straipsnio papildymo įstatymo Nr. VIII-1575 rengimo dokumentai leidžia daryti išvadą, kad minėtu reglamentavimu buvo siekiama ne apibrėžti nuomininko materialiąją teisę į išlaidų dėl padarytų pagerinimų valstybės ar savivaldybės turtui atlyginimą, bet nustatyti kitų teisės aktų pagrindu atsiradusios nuomininko materialiosios teisės specialų įgyvendinimo būdą (procedūrines taisykles). Toks aiškinimas atitinka VSTPĮ tikslą, kadangi juo buvo siekiama nustatyti valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą (VSTPĮ 2 straipsnio 1 dalis), o ne apibrėžti investicijų į išnuomotą valstybės ar savivaldybės turtą atlikimo tvarką. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas darė išvadą, kad VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalis negali būti teisinis pagrindas, sprendžiant dėl nuomininko teisės į atliktų pagerinimų išlaidų atlyginimą egzistavimo. Todėl dėl tokios teisės atsiradimo teisinio pagrindo ir jos turinio turi būti sprendžiama vadovaujantis CK ir kitų įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybei ar savivaldybėms priklausančio turto nuomos teisinius santykius.

8932.

90CK 6.501 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Taigi, jau pati CK norma nurodo galimybę kituose įstatymuose ar sutartyje nustatyti kitokias nuomininko teisės į išlaidų dėl atliktų išsinuomoto turto pagerinimų įgyvendinimo taisykles. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl nuomininko teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausiusio išnuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, visų pirma turi būti taikomas specialus įstatymų, nustatančių disponavimą savivaldybei priklausančiu turtu, reglamentavimas, o jo nesant – bendrosios CK 6.501 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019). Šiuo atveju, ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta 1999 m. liepos 23 d., t. y. iki 2002 m. birželio 19 d., todėl dėl ginčo statinio pagerinimo išlaidų atlyginimo turėjo būti sprendžiama, taikant ne VSTVNDĮ, o – CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kaip teisingai ir pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. CK 6.501 straipsnio 1 dalis yra vienintelis ginčo sutarties 17 punkte nurodytas pagerinimo išlaidų atlyginimo „nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka“ būdas. Taigi, kaip jau buvo konstatuota ir šios nutarties 24-29 punktuose, ieškovė įgijo materialiąją teisę į pagerinimo išlaidų atlyginimą ginčo sutarties 17 punkto ir CK 6.501 straipsnio 1 dalies pagrindu.

9133.

92Antra, VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalis įsigaliojo 2000 m. balandžio 5 d. ir su kai kuriais pakeitimais galiojo iki 2014 m. spalio 1 d. Tuo tarpu ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta 1999 m. liepos 23 d., t. y. iki VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalis įsigaliojimo, tačiau 2001 m. balandžio 19 d. šalys pasirašė sutartį dėl 1999 m. liepos 23 d. nuomos sutarties 17 punkto pakeitimo, numatydamos, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), atlyginamos nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, įrašius statinį į privatizavimo programą, o tai reiškia, kad sutarties nuostata dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo buvo pakeista, galiojant VSTPĮ 10 straipsnio 13 daliai. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas išaiškino, jog VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalis, kaip minėta, neteko galios nuo 2014 m. spalio 1 d., todėl net jei ir būtų pripažinta nuomininko teisė gauti išlaidų, patirtų dėl savivaldybei priklausančio išnuomoto turto pagerinimo, atlyginimą, šiai normai netekus galios, nėra teisinio pagrindo taikyti specialų nuomininko teisės į išnuomoto savivaldybės turto pagerinimo išlaidų atlyginimą įgyvendinimo būdą, kuris buvo įtvirtintas VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019).

9334.

94Atsižvelgdama į šį kasacinio teismo išaiškinimą bei į tą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju ieškovės teisė į pagerinimo išlaidų atlyginimą buvo pripažinta po 2014 m. spalio 1 d., t. y. VSTPĮ 10 straipsnio 13 daliai netekus galios, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje negali būti taikomos nuomininko materialiosios teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą įgyvendinimo procedūrinės taisyklės, įtvirtintos VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalyje. Tad tiek materialiniu, tiek procedūriniu aspektu dėl ieškovės teisės į ginčo statinio pagerinimo išlaidų atlyginimą turi būti sprendžiama pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį bei šios nuostatos taikymo ir aiškinimo praktiką, kurią suformavo kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019; 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019 ir kt.), o taip pat – šalių sudarytą sutartį.

95Dėl reikalaujamų priteisti ginčo statinio pagerinimo išlaidų pagrindimo

9635.

97Vi lniaus miesto savivaldybės vertinimu, prašoma atlyginti suma nepagrįsta. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka iš dalies bei nurodo, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pagerinimo išlaidų priteisimo klausimas nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; 2) nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; 4) įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios nutarties 30-34 punktuose nustatyta, kad nagrinėjamu atveju įstatymas nenumato kitų pagerinimo išlaidų atlyginimo taisyklių nei CK 6.501 straipsnio 1 dalis, todėl tai šioje nutarties dalyje pakartotinai nagrinėjama nebus. Ginčo sutartyje tokios taisyklės taip pat neįtvirtintos, ginčo sutarties 17 punktas nukreipia į minėtą CK nuostatą. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja ketvirtoji CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga.

9836.

99Šalys 1999 m. liepos 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 1452 įtvirtino, kad nuomojamam statiniui būtina rekonstrukcija (atstatymas) (sutarties 14 punktas), o ginčo statinio vertė sutarties pasirašymo dieną yra 11 574,08 Eur (sutarties 19 punktas). UAB „Faulana“ 1999 m. balandžio 2 d. pažymoje apie nekilnojamojo turto vertę nustatyta, kad ginčo statinio preliminari vertė galėtų būti 10 136,70 Eur – 11 584,80 Eur. Tuo tarpu iš VĮ „Registrų centras“ 2013 m. balandžio 4 d. išrašų matyti, kad vietoje ginčo statinio Vilniaus miesto savivaldybės vardu buvo įregistruoti pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, kurio atkuriamoji vertė yra 112 662,19 Eur, o vidutinė rinkos vertė – 412 418,91 Eur, ir negyvenamoji patalpa – rūsio patalpa, kurios atkuriamoji ir vidutinė rinkos vertė yra 6 690,22 Eur. Taigi šie duomenys atskleidžia, jog dėl ieškovės veiklos ginčo statinio atžvilgiu šio statinio vertė padidėjo daug kartų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuomininkas pagerino išnuomotą daiktą, todėl egzistuoja pirmoji CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga.

10037.

101Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės 2003 m. sausio 3 d. leidimu nuomininkams investuoti lėšas patalpoms ar pastatams pagerinti Nr. (3.8)-01-34-05 Vilniaus miesto savivaldybė davė ieškovei leidimą atlikti ginčo statinio rekonstrukcijos paruošiamuosius darbus pagal pateiktą sąmatą, investuojant ne daugiau kaip 213 105,02 Eur. Šiame leidime taip pat nurodyta, kad nuomininkas privalo paruošiamuosius darbus vykdyti griežtai laikydamasis suderinto projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus), statybos normų ir taisyklių; paruošiamuosius darbus vykdyti tik gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento leidimą. Šalių sudarytos nuomos sutarties 16 punkte nustatyta, kad visa projektinė dokumentacija bei rekonstrukcijos (atstatymo) sąmata, taip pat atliktų darbų priėmimas turi būti derinamas su nuomotoju. Tad apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš šių duomenų matyti, kad ieškovei buvo suteiktas leidimas daryti ginčo statinio pagerinimus, t. y. egzistuoja antroji CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga, tačiau šis leidimas buvo sąlyginis.

10238.

103Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl visų aukščiau analizuotų minėtos CK nuostatos taikymo sąlygų pirmosios instancijos teismas neklydo, tačiau dėl trečiosios sąlygos sprendė iš dalies nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškovė, pagal įstatymą ir šalių susitarimą, siekdama atgauti į ginčo pastato pagerinimą investuotas lėšas, turėjo įgyvendinti šias sąlygas: 1) pagerinimai turėjo būti atliekami pagal su Vilniaus miesto savivaldybe suderintą projektinę dokumentaciją, rekonstrukcijos (atstatymo) sąmatą bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus; 2) tokie suderinti pagerinimai neturėjo viršyti 213 105,02 Eur investicijų sumos. Visos ieškovės išlaidos, patirtos gerinant ginčo statinį, tačiau neatitinkančios minėtų kriterijų, nelaikytinos būtinomis CK 6.501 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti, ar visa ieškovės siekiama prisiteisti suma iš tiesų yra ginčo statinio pagerinimų išlaidos, atitinkančios aukščiau identifikuotuosius kriterijus. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas to nepadarė, o priteisė visą ieškovės reikalaujamą sumą, apsiribodamas galimų įrodymų, kuriais ieškovė įrodinėja savo reikalavimą, išvardijimu.

10439.

105Apeliacinės instancijos vertinimu, į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie būtų pakankami, ieškovės 213 105,02 Eur dydžio reikalavimui tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog jokių įrodymų, apimančių projektinę dokumentaciją, rekonstrukcijos sąmatą, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, sąskaitas-faktūras ir pan. ieškovė į bylą nepateikė. Ieškovė prašomą priteisti pagerinimų sumą įrodinėja: 1) šalių sudaryta ginčo statinio nuomos sutartimi, 2) savivaldybės leidimu investuoti ne daugiau kaip 213 105,02 Eur, 3) prejudiciniu faktu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-3284-656/2012, kad 2007 m. birželio 26 d. faktinė atliktų darbų vertė buvo 137 028,73 Eur ir šalys buvo dėl to sutarę, 4) 2007 m. lapkričio 7 d. savivaldybės administracijos protokolu, kuriame nutarta pritarti 83 591,20 Eur ieškovės investicijoms, nepritarti – 184 814,90 Eur, 5) UAB „Faulana“ pažyma ir VĮ Registrų centras išrašais, iš kurių matyti, kad ginčo statinio vertė po rekonstrukcijos išaugo.

10640.

107Teisėjų kolegijos nuomone, vienintelis įrodymas, iš kurio galima nustatyti, jog ieškovė patyrė tam tikras ginčo statinio pagerinimo išlaidas, kurios buvo patirtos dėl pagerinimo darbų, atliktų pagal suderintus su atsakove statybos dokumentus, bei neviršija 213 105,02 Eur, yra minėtas prejudicinis faktas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-3284-656/2012. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad „pirma – šalys buvo susitariusios tik dėl 473 132,80 Lt dydžio investicijų. Antra – faktinė atliktų darbų vertė 2007 m. birželio 26 d. yra 473 132,80 Lt“. Taip pat iš nagrinėjamoje byloje priimtos nutarties matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pripažino, jog pagal šalių suderintą sąmatą į ginčo statinį buvo investuota 473 132,80 Lt, t. y. 137 028,73 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje dalyje egzistuoja ir trečioji CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga. Likusi dalis ieškovės reikalavimo yra nepagrįsta, todėl laikytina neįrodyta. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino visą ieškovės reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu, kai turėjo būti tenkinta tik jo dalis – 137 028,73 Eur.

10841.

109Ieškovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl išvestinių reikalavimų, t. y. palūkanų (tiek kompensuojamųjų, tiek procesinių) priteisimo, nėra ginčijamas nei šių palūkanų priteisimo pagrindas, nei skaičiavimo tvarka, dydis. Tačiau atsižvelgusi į tai, kad skundžiamas sprendimas dalyje dėl pagrindinio reikalavimo yra keičiamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas modifikuoti priteistiną kompensuojamųjų palūkanų dydį. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš Vilniaus miesto savivaldybės priteisė 50 736,51 Eur palūkanų. Įvertinus ieškovei priteistinų ginčo statinio pagerinimo išlaidų dydį, priteistinų kompensuojamųjų palūkanų suma proporcingai mažintina iki 32 624,10 Eur. Keisti skundžiamo sprendimo dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrindo nėra.

11042.

111Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą skundžiamoje dalyje pakeisti ir iš Vilniaus miesto savivaldybės ieškovės naudai priteisti 137 028,73 Eur ginčo statinio pagerinimo išlaidas, 32 624,10 Eur palūkanas bei 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje ieškovės reikalavimą atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

112Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

11343.

114Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, bei nurodė, kad dokumentai pagrindžiantys šias išlaidas bus pateikti vėliau. Tokių dokumentų ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl šis ieškovės prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

115Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

116Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

117„Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei BUAB „Patria Domi“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 137 028,73 Eur statinio pagerinimo išlaidas, 32 624,10 Eur palūkanas bei 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (169 652,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, 2017 m. rugpjūčio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Patria... 7. 2.... 8. Nurodė, kad su Vilniaus miesto savivaldybe 1999 m. liepos 23 d. sudarė... 9. 3.... 10. Ieškovė taip pat atliko valstybinės žemės sklypo pagerinimus, kurių... 11. 4.... 12. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė ieškinį atmesti.... 13. 5.... 14. Sutarties 17 punktas numatė, kad, ieškovei pagerinus patalpų būklę, ji... 15. 6.... 16. Atsakovė NŽT atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė... 17. 7.... 18. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu BUAB „Patria... 19. 8.... 20. Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d.... 21. 9.... 22. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo, ieškovė BUAB... 23. 10.... 24. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė rašytinius paaiškinimus,... 25. 11.... 26. Atsakovė NŽT rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės atkartojo ankstesniuose... 27. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 12.... 29. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 30. 13.... 31. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės pozicija, jog 2014 m. kovo 25 d.... 32. 14.... 33. Iš šalių sutartinių santykių eigos, priimant papildomus susitarimus dėl... 34. 15.... 35. Teismas nustatė, jog ieškovė reikalavimą dėl 213 105,02 Eur grindė... 36. 16.... 37. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio... 38. 17.... 39. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 15 d.... 40. 18.... 41. Ieškovės reikalavimą priteisti iš NŽT 176 348,18 Eur žemės sklypo... 42. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 43. 19.... 44. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 45. 19.1.... 46. Iš sutarties 17 punkto matyti, jog esminė sąlyga, suteikianti teisę į... 47. 19.2.... 48. Teismas neanalizavo to, jog įtraukimas į privatizuojamų objektų sąrašą... 49. 19.3.... 50. Ginčui spręsti aktuali statinio remonto darbų atlikimo metu galiojusi... 51. 19.4.... 52. Prašoma atlyginti suma nepagrįsta. Ieškovė nepateikė patalpų vertės... 53. 20.... 54. Ieškovė BUAB „Patria Domi“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį... 55. 20.1.... 56. Pasikeitus reglamentavimui, sutarties 17 punkto sąlygos, kuria ieškovė ir... 57. 20.2.... 58. Kadangi draudimas atlyginti nuomininkui padarytų pagerinimų išlaidas... 59. 20.3.... 60. Teismas priėmė teisingą sprendimą, kuriame tinkamai pritaikė lex retro non... 61. 20.4.... 62. Įsiteisėjusioje 2012 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje,... 63. 21.... 64. Atsakovė NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sprendžiant... 65. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 66.

... 67. 22.... 68. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 69. 23.... 70. Byloje nustatyta, kad 1999 m. liepos 23 d. šalys sudarė Negyvenamųjų... 71. Dėl turto privatizavimo įtakos teisės į išlaidų, atsiradusių dėl ginčo... 72. 24.... 73. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, esminė sąlyga, suteikianti teisę į... 74. 25.... 75. Pirma, byloje nustatyta, jog 1999 m. liepos 23 d. šalys sudarė Negyvenamųjų... 76. 26.... 77. Antra, bylos duomenys patvirtina, jog Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d.... 78. 27.... 79. Trečia, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje yra pažymėjęs, jog... 80. 28.... 81. Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 82. 29.... 83. Nors iš apeliantės argumentų matyti, kad apeliantė reikalauja pripažinti,... 84. Dėl VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalies ir CK 6.501 straipsnio 1 dalies... 85. 30.... 86. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, nagrinėjamoje byloje taikytina VSTPĮ... 87. 31.... 88. Nagrinėjamu atveju yra svarbūs keletas aspektų, išgrynintų minėtoje... 89. 32.... 90. CK 6.501 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu... 91. 33.... 92. Antra, VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalis įsigaliojo 2000 m. balandžio 5 d. ir su... 93. 34.... 94. Atsižvelgdama į šį kasacinio teismo išaiškinimą bei į tą aplinkybę,... 95. Dėl reikalaujamų priteisti ginčo statinio pagerinimo išlaidų pagrindimo... 96. 35.... 97. Vi lniaus miesto savivaldybės vertinimu, prašoma atlyginti suma nepagrįsta.... 98. 36.... 99. Šalys 1999 m. liepos 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 1452... 100. 37.... 101. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės 2003 m. sausio 3... 102. 38.... 103. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl visų aukščiau analizuotų minėtos CK... 104. 39.... 105. Apeliacinės instancijos vertinimu, į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie... 106. 40.... 107. Teisėjų kolegijos nuomone, vienintelis įrodymas, iš kurio galima nustatyti,... 108. 41.... 109. Ieškovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo... 110. 42.... 111. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 112. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės... 113. 43.... 114. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi... 115. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 116. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą pakeisti ir jo... 117. „Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei BUAB „Patria Domi“...