Byla e2A-187-464/2019
Dėl statinio pagerinimo išlaidų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Patria Domi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Patria Domi“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl statinio pagerinimo išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė BUAB „Patria Domi“ 2017-08-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 213 105,02 Eur statinio pagerinimo išlaidas ir 50 736,51 Eur dydžio palūkanas už laiku ieškovei neapmokėtas pagerinimų išlaidas; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 176 348,18 Eur žemės sklypo pagerinimo išlaidas ir 33 337,05 Eur dydžio palūkanas už laiku ieškovei neapmokėtas pagerinimų išlaidas; 3) priteisti iš atsakovių 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

82.

9Nurodė, kad su atsakove Vilniaus miesto savivaldybe 1999-07-23 sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr.1452, pagal kurią ieškovei iki 2098 m. buvo išnuomotas negyvenamasis statinys, esantis ( - ). Statinio nuomos sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama Vilniaus miesto valdybos 1999-02-11 sprendimą Nr. 214V „Dėl sklypo ( - ) ir pamatų nuomos“ ir 1999-07-01 sprendimą Nr.1205V „Dėl statinio ( - ) paskirties pakeitimo“, perdavė ieškovei nuomos teisę į 61 kv. m ploto negyvenamąjį statinį (pamatus) naudoti visuomeninei ir komercinei veiklai, o ieškovė įsipareigojo naudoti statinį tik pagal tiesioginę paskirtį, nesubnuomoti statinio be atskiro Vilniaus miesto savivaldybės leidimo, savo lėšomis atlikti statinio priežiūros ir einamojo remonto darbus, statinio atstatymo / rekonstrukcijos darbus. Statinio nuomos sutarties esmė – atstatyti statinį ir rekonstrukcijos būdu jame įrengti daugiabučius namus. Šios sutarties 16 punkte šalys susitarė, kad visa projektinė dokumentacija ir rekonstrukcijos (atstatymo) sąmata, taip pat atliktų darbų priėmimas turi būti derinami su Vilainius miesto savivaldybe.

103.

11Statinio nuomos sutartis kelis kartus buvo keista, pratęsiant rekonstrukcijos terminą, o 2001-04-19 buvo pakeistas nuomos sutarties 17 punktas, kuriame susitarta, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), pagal su Vilniaus miesto savivaldybe suderintą sąmatą, įskaitomos į nuomos mokestį, o įrašius statinį į privatizavimo programą, atlyginamos nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka. Statinio nuomos sutarties pakeitimu, šalių pasirašytu 2006-11-29, susitarta, kad užbaigus statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus Vilniaus miesto savivaldybė ir ieškovė pasirašys papildomą susitarimą dėl pastato dalių įregistravimo savivaldybės vardu ir teisės aktų nustatyta tvarka naujai pastatyto pastato dalies įregistravimo nuomininko vardu.

124.

13Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, kuriame buvo statinys, priklausė Lietuvos Respublikai, tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių ir pareigų perėmėja NŽT) ir ieškovės 1999-09-20 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr.577 N01/99-21495 dėl 1 650 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos 99 m. laikotarpiui. Žemės sklypo nuomos sutarties 5 punkte buvo nurodyta, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį, pastatai, kiti statiniai, inžinieriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo išperkami nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu.

145.

15Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2002-12-17 protokolu Nr. 56 nurodė, kad suteikia ieškovei leidimą statinio, esančio ( - ), paruošiamiesiems darbams atlikti, numatant, jog paruošiamųjų darbų suma neturi viršyti 213 105,02 Eur (735 809 Lt) sumos. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybė ieškovei 2003-01-03 suteikė leidimą iki 2003-03-01 atlikti statinio rekonstrukcijos paruošiamuosius darbus pagal pateiktą sąmatą, investuojant ne daugiau kaip 213 105,02 Eur (735 809 Lt), ir numatant, kad tokios lėšos galės būti kompensuojamos objekto privatizavimo metu. Tačiau statinio rekonstrukcijos paruošiamųjų darbų nebuvo galima pradėti, kadangi žemės sklypo viduryje buvo elektros transformatorinė pastotė, taip pat Kultūros vertybių apsaugos departamento Architektūros ir urbanistikos taryba 2003-01-29 vykusiame pasėdyje Nr. 16 patvirtino išvadą, kad norint vykdyti tolimesnius projektavimo ir statybos darbus yra būtinas teritorijos detalusis planas. Atitinkamai buvo nukeltas statinio rekonstrukcijos paruošiamųjų darbų atlikimo terminas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-09-03 sprendimu Nr. 01A-41-77 nutarta rengti teritorijos tarp ( - ), ( - ) gatvių detalųjį planą, kurio projektavimo darbus apmokėjo ieškovė.

166.

17Duomenys (ribos, naudojimo pobūdis ir būdas, urbanistiniai – architektūriniai apribojimai ir sąlygos), reikalingi rekonstrukcijos vykdymui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus buvo nustatyti tik 2007-01-26 įsakymu Nr. 30-134. Atitinkamai žemės sklypo nuomos sutarties nuostatos dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, bei sklypo patikslintas ribas pagal 2007-02-07 parengtą žemės sklypo planą pakeitė tik 2011-06-20.

187.

19Ieškovė atliko rekonstrukciją (atstatymo darbus) 2 objektams, kuriuos Nekilnojamojo turto registre įregistravo Vilniaus miesto savivaldybės vardu: 62,38 kv. m ploto pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą ir 62,38 kv. m negyvenamąją patalpą – rūsio patalpą. Statinio nuomos sutartis 2012-11-06 buvo nutraukta ir Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai atsisakė įskaityti ieškovės atliktas investicijas, kurių vertė – 260 163 Eur. Nepaisant to, ieškinio reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybei sudaro 213 105,02 Eur suma, kadangi ji numatyta 2003-01-03 leidime (kaip galima investuoti maksimali suma).

208.

21Ieškovė taip pat atliko valstybinės žemės sklypo pagerinimus, t. y. magistralinių inžinerinių tinklų ir įrangos iškėlimą ( - ), bei elektros pastotės išvežimą, kurių vertė 176 348,18 Eur. Apie tokius sklypo pagerinimus NŽT buvo informuota, su jais sutiko ir jais naudojasi, todėl atsakovei NŽT, 2013-10-30 nutraukus žemės sklypo nuomos sutartį, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti žemės sklypo nuomos sutarties metu atliktus žemės sklypo pagerinimus ir sumokėti palūkanas.

22II.

23Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

249.

25Vilniaus apygardos teismas 2018-04-26 sprendimu ieškovės BUAB „Patria Domi“ ieškinį atmetė.

2610.

27Teismas nustatė, kad ieškovę ir atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę siejo sutartiniai santykiai pagal 1999-07-23 sudarytą negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr.1452 dėl negyvenamojo statinio ( - ) nuomos iki 2098 metų, bet ne ilgiau, nei jis bus įtrauktas į privatizavimo programą. Sutartyje buvo pažymėta, kad nuomojamam statiniui būtina rekonstrukcija (atstatymas). Tai pagal sutarties nuostatas turėjo būti padaryta per 2 metus nuo sutarties įsigaliojimo, tačiau 2016-11-28 pakeitimu įtvirtinta, kad per 2 metus nuo statybos leidimo išdavimo. Statybos kleidimas darbams gautas 2005 m. Sutarties 17 p. buvo nustatyta, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), pagal su nuomotoja sudarytą sąmatą įskaitomos į nuomos mokestį, o pagal 200-04-19 sutarties pakeitimą – įrašius statinį į privatizavimo programą, atlyginamos nuomininkei įstatymų tvarka. Dar kartą sutartį pakeitus 2006-11-28, į ją buvo įrašytas sąlyga, kad, pabaigus statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus, nuomos sutarties šalys pasirašys papildomą susitarimą dėl pastato dalių įregistravimo savivaldybės vardu ir teisės aktų nustatyta tvarka naujai pastatyto pastato dalies įregistravimo nuomininkės vardu.

2811.

29Statinio nuomos sutarties vykdymui 1999-09-29 ieškovė pasirašė žemės sklypo nuomos sutartį su Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurio teises yra perėmusi NŽT, dėl 1650 kv. m. žemės sklypo ( - ) nuomos 99 metų laikotarpiui. Šioje sutartyje buvo sąlyga dėl pastatų, kitų statinių, inžinerinių įrenginių bei komunikacijų išpirkimo galimybės atskiru nuomos sutarties šalių susitarimu.

3012.

31Teismas nurodė, kad abi nuomos sutartys (dėl statinio ir žemės nuomos) nebegalioja ir buvo nutrauktos teismo sprendimu pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį ir NŽT sprendimu, kurio teisėtumo klausimas taip pat buvo patikrintas teismine tvarka, o ieškovė iš nuomos objekto iškeldinta. Statinio nuomos 1999-07-13 sutartis Nr. 1452 nutraukta 2012-11-06, o žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 577 N01/99-21495 nutraukta 2016-10-30.

3213.

33Spręsdamas ieškovės reikalavimo dėl turto pagerinimo 389 453,20 Eur išlaidų priteisimo iš atsakovių pagrįstumą klausimą, visų pirma teismas pasisakė dėl ieškinio senaties taikymo, vienai iš atsakovių (NŽT) ginantis nuo ieškinio, be kita ko, ir praleista ieškinio senatimi. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai šiuo atveju pareikšti nepraleidus ieškinio senaties termino, nes taikytinas ne sutrumpintas 3 metų, o bendrasis 10 metų senaties terminas.

3414.

35Teismas nurodė, kad nei statinio nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 316 straipsnio 1 dalies, nei šiuo metu galiojančio CK 6.501 straipsnio nuostatos nedraudė ir nedraudžia šalims sudarant sutartį susitarti dėl išnuomoto daikto būtinų išlaidų atlyginimo tvarkos, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar pati sutartis numato ką kita. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 (1998-05-12 red.) nuomos teisinių santykių reglamentavimo išimčių, kai nuomojamas valstybei ar savivaldybei priklausantis turtas, nenustatė. Šio įstatymo pakeitimu, priimtu 2002-05-23 ir įsigaliojusiu nuo 2002-06-19, buvo pakeistas 14 straipsnis, kurio 5 dalyje jau nurodyta, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimus neatlyginama. Naujoje įstatymo redakcijoje jo leidėjas nustatė išimtį, kad nuostata dėl neatlyginimo už perduoto turto pagerinimą netaikoma toms sutartims, kurios buvo sudarytos iki 2002-05-23 įstatymo Nr. IX-900 įsigaliojimo, t. y. iki 2002-06-19. Dar vėlesnėje Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2014-10-01, 15 straipsnio 7 dalyje išliko nuostata dėl neatlyginimo nuomininkui už atliktus pagerinimus, ir šį kartą jokių išimčių jos taikymui įstatymų leidėjas nenustatė.

3615.

37Teismas, atsižvelgdamas statinio nuomos sutarties 17 punkto 2001-04-19 pakeitimą, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), atlyginamos nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, įrašius statinį į privatizavimo programą, padarė išvadą, kad ieškovės atliktų pagerinimų išlaidų atlyginimo momentas buvo siejamas ne su pačių išlaidų padarymu, bet su išnuomoto turto privatizavimu. Ginčo statinys buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-10-24 sprendimu Nr. 1-1484 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-05-09 nutarimu Nr. 497, tačiau įtraukimas į privatizuojamų objektų sąrašą buvo tik pradinis privatizavimo procedūrų etapas. Tam, kad būtų buvusios pradėtos konkrečios privatizavimo procedūros, Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija turėjo priimti sprendimą privatizuoti, turėjo būti parengta privatizavimo programa, nurodant privatizavimo būdą, kainą, sąlygas, ir apie tai paskelbta privatizuojamų objektų biuletenyje, kaip tai buvo numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-18 nutarime Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ (neteko galios nuo 2014-10-01), t. y., privatizavimo objektų sąrašo sudarymas (turto įtraukimas į sąrašą) ir privatizavimo programų sudarymas bei pritarimas joms nebuvo tapatus veiksmas. Iki 2014-10-01 statiniui nebuvo sudaryta privatizavimo programa ir nustatytos jo pardavimo sąlygos, todėl statinys negalėjo būti ir nebuvo privatizuotas.

3816.

39Statiniui iki šiol nėra parengtos ir jo pardavimo aukcione sąlygos, todėl statinio viešo aukciono procedūros šiuo metu nėra vykdomos. Pagal laikotarpiu nuo1999-07-23 iki 2014-10-01 (ginčui aktualiu metu) galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies redakciją, nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo patirtas išlaidas nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. Atsižvelgiant į tai, kad statinys nebuvo privatizuotas, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, ieškovė neįgijo subjektinės teisės į turto pagerinimo išlaidų atlyginimą nei iš Vilniaus miesto savivaldybės, nei iš kitų asmenų.

4017.

41Teismas pažymėjo, kad jeigu ginčo statinys ir būtų privatizuojamas ar privatizuotas pagal iki 2014-10-01 galiojusį teisinį reglamentavimą, ieškovės prašoma priteisti 213 105,02 Eur dydžio ginčo statinio pagerinimų suma yra visiškai nepagrįsta. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kad nuomininkui, kuris teisėtai pagerino nuomotas patalpas, jų privatizavimo metu atlyginamos ne patirtos šiam tikslui būtinos išlaidos, o dėl šio pagerinimo patalpų vertės padidėjimo procentas, t. y. atlyginama ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008, 2010-10-07 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-394/2010). Teismas nurodė, kad šiuo atveju iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra įmanoma nustatyti, ar atlikti pagerinimų darbai pagerino statinį kaip nekilnojamąjį daiktą, kokia yra statinio atkuriamoji vertė, taip pat kaip pasikeitė statinio rinkos vertė dėl atliktų darbų. Teismas sprendė, kad ieškovė bet kokiu atveju negali reikalauti atlyginti 100 proc. jos investuotų lėšų į statinio pagerinimus, nes turi būti apskaičiuotas procentinis statinio vertės padidėjimas.

4218.

43Dėl žemės sklypo pagerinimo 176 348,18 Eur išlaidų teismas, viena vertus, nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo sudarytas žemės sklypo nuomos sutarties 5 punkte numatytas atskiras susitarimas tarp šios sutarties šalių dėl jame esančių įrenginių išpirkimo, nutraukus sutartį, taip pat nebuvo ir CK 6.501 straipsnyje numatyto nuomotojo sutikimo dėl žemės sklypo pagerinimo.

4419.

45Kita vertus, pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-15 įsakymo Nr. 30-596 „Dėl teritorijos tarp ( - ) gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ 4 punktą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovės buvo patvirtinta 2005-04-27 sutartis „Dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų“. Pagal šios sutarties 2.1 papunktį ieškovė įsipareigojo savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti (pagal atskirus susitarimus tai atlieka inžinerines komunikacijas eksploatuojančios įmonės) visus reikiamus inžinerinės infrastruktūros objektus ir nutiesti iki sklypo ribų visas reikiamas inžinerines komunikacijas, nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-15 įsakymu Nr. 30-596 patvirtintame detaliajame plane, pagal inžinerines komunikacijas eksploatuojančių organizacijų išduotas technines sąlygas. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovė, siekdama įgyvendinti ( - ) gatvėje detaliojo plano projektavimo darbus, pati inicijavo ir įsipareigojo atlikti nurodytus veiksmus, prisiėmė riziką dėl savo atliktų veiksmų ir iš to kylančias pasekmes. Žemės sklypo nuomotoja Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, nebuvo minėtos sutarties šalimi ir neįsipareigojo atlikti jokių veiksmų, taip pat nedavė nuomininkui sutikimo šių darbų atlikimui.

4620.

47Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kodėl NŽT turėtų atlyginti prašomas išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė ir visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip ji yra pagerinusi žemės sklypą kaip nekilnojamąjį daiktą, t. y. kad dėl jos atliktų darbų pasikeitė nuomoto žemės sklypo vertė. Tokia aplinkybė, kad buvo iškelta transformatorinė, nėra žemės sklypo pagerinimas, kadangi jos iškėlimas buvo reikalingas išimtinai ieškovės veiklai – numatomoms statyboms vystyti ir vykdyti statinio nuomos sutartyje sutartas sąlygas.

48III.

49Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5021.

51Ieškovė BUAB „Patria Domi“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-04-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5221.1.

53Teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), nes nepasisakė, kuo remiantis atmetė esminius bylai įrodymus, t. y. įrodymus, pagrindžiančius ginčo statinio pagerinimo vertę (Negyvenamųjų pastatų priėmimo – perdavimo aktą, pasirašytą 1999-07-23, kuriame nurodytas 2 proc. statinio baigtumas ir statinio vertė – 39 963 Lt; 2013-04-26 Nekilnojamojo turto registro išrašus, kuriuose nurodyta, kad 2007-10-10 buvo įregistruotas statinio padidinimas rekonstruojant, statinys yra 3 proc. baigtumo ir jo atkūrimo sąnaudos – 389 000 Lt, bei 2008-02-05 buvo įregistruota 9 proc. baigtumo negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. ( - ), kurios atkūrimo vertė – 23 100 Lt), taip pat prejudicinį faktą, kad ieškovės faktiškai atliktų darbų vertė 2007-06-26 dienai buvo 473 132,80 Lt (137 028,73 Eur).

5421.2.

55Teismas netinkamai aiškino ginčo statinio nuomos sutarties nuostatas ir CK sąlyginio sandorio su atidedamąja naikinamąja sąlyga, kuri negali įvykti, nuostatas. Šiuo atveju statinio nuomos sutarties 17 punkte buvo nustatyta sąlyginė nuostata, kad Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigoja atlyginti ieškovei už statinio pagerinimus tik tuo atveju, kai statinys bus įrašytas į privatizavimo programą pagal Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymo nuostatas. Tačiau nuo 2014-10-01 pasikeitus Valstybės ir savivaldybės turto naudojimo bei Privatizavimo įstatymo nuostatoms, statinių nuomos sutarties 17 punkto sąlygos objektyviai negalima įvykdyti (CK 1.68 str., 6.32 str.), nes nebeliko galimybės į privatizavimo programą įrašyti nekilnojamųjų daiktų. Taigi, išnykus statinio nuomos sutarties nurodytai sąlyginei prievolei, ieškovei liko vienintelis jos teisių gynimo būdas – CK 6.501 straipsnyje numatyto reikalavimo pareiškimas, ką ji ir padarė. Teismas, šį reikalavimą atmesdamas, iš esmės paneigė šalių susitarimą dėl sąlyginės prievolės ir nemotyvavo, kuo remiantis nepasisako dėl apelianto pasirinkto teisių gynimo būdo.

5621.3.

57Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo žemės sklypo pagerinimo darbai galėjo būti atlikti tik turint žemės sklypo savininko pritarimą ir šią aplinkybę patvirtina suderintas 2004-04-05 raštas „Dėl inžinerinių tinklų projektavimo ir įrengimo prie sklypo ( - )“, kuriame pritarta, t. y. išduotas sutikimas dėl elektros transformatorinės perkėlimo. Priimti atskirą susitarimą dėl išlaidų atlyginimo, apie kurį kalbama žemės sklypo nuomos sutarties 5 p., neįmanoma, nes ir praėjus 4 metams po 2013-10-30 nutrauktos sutarties nebuvo nei vieno bandymo ar siūlymo dėl to susitarti. Atsakovė NŽT naudojasi pagerinimais ir sutartimi šalys buvo susitarę, kad už pagerinimus ieškovei bus atlyginta.

5822.

59Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimų argumentai:

6022.1.

61Ieškovė nepagrįstai atliktų ginčo statinio remonto darbų vertę tapatina su statinio pagerinimo sąvoka. Atitinkamai, ieškovės nurodomas kaip prejudicinis faktas apibūdina atliktų darbų, tačiau ne statinio pagerinimo vertę.

6222.2.

63Byloje pateikti ir ieškovės nurodomi Nekilnojamojo turto registro išrašai nagrinėjamu atveju įrodo nebent tik tai, kad pastatas rekonstruojant buvo padidintas, tačiau neįrodo, kiek realiai padidėjo statinio vertė ir kad vertės padidėjimas yra susijęs su ieškovės atliktais statinio remonto darbais, o ne, pavyzdžiui, rinkos pokyčiais.

6422.3.

65Ieškovė visas investicijas į svetimą turtą atliko savo rizika, suvokdama, kad investicijos gali būti ir negrąžintos, jei neįvyks ginčo patalpų privatizavimas. Atitinkamai ieškovė, priimdama sprendimą nuomotis būtent viešąją nuosavybę, prisiėmė pareigą vadovautis ir tokios nuosavybės disponavimą, valdymą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

6622.4.

67Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo CK 6.501 straipsniu, kadangi nagrinėjamu atveju taikytinos teisės normos, galiojusios būtent patalpų pagerinimo išlaidų patyrimo, o ne ieškinio pareiškimo, metu.

6822.5.

69Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad investavo būtent 213 105,02 Eur sumą, kad ją sudaro būtinos išlaidos, kad visos investicijos buvo atliktos pagal su nuomotoju suderintą sąmatą (CK 6.501 str., statinio nuomos sutarties 17 p.) ir kad patirtos išlaidos yra realios.

7023.

71Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

7223.1.

73Ieškovė turi teisę reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, atlyginimo, tačiau šiuo atveju svarbu nustatyti, ar daiktas buvo pagerintas ir ar jo pagerinimo išlaidos buvo būtinos. Nagrinėjamu atveju šias aplinkybe įrodyti kilo pareiga ieškovei.

7423.2.

75Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-15 įsakymo Nr. 30-596 „Dėl teritorijos tarp ( - ) gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ 4 punktą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovės 2005-04-27 buvo patvirtinta sutartis dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų. Šios sutarties 2.1 papunktyje ieškovė įsipareigojo savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti visus reikiamus inžinerinės infrastruktūros objektus ir nutiesti iki žemės sklypo ribų visas reikiamas inžinerines komunikacijas, nustatytas minėtu 2005-04-15 įsakymu Nr. 30-596 patvirtintame detaliajame plane, pagal inžinerines komunikacijas eksploatuojančių organizacijų išduotas technines sąlygas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė pati inicijavo ir įsipareigojo atlikti nurodytus veiksmus, o NŽT nebuvo minėtos sutarties šalimi ir neįsipareigojo atlikti jokių veiksmų.

7623.3.

77Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo procedūrą, nenumato galimybės valstybinės žemės patikėtiniui atlyginti žemės pagerinimo išlaidas nutraukus be aukciono sudarytos valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, todėl NŽT neturi įstatyminės teisės atlyginti žemės sklypui neva padarytų pagerinimų.

7823.4.

79Projektuojamų ir tiesiamų inžinerinių tinklų tiekimas buvo išimtinai reikalingas būsimų pastatų eksploatavimui, kas galėtų reikšti tik pastato pagerinimą, bet ne žemės sklypo.

80Teisėjų kolegija

konstatuoja:

81IV.

82Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl teismo sprendimo motyvavimo

8324.

84Apeliantė savo skunde akcentuoja teismo sprendimo tinkamo motyvavimo pareigos pažeidimą, atitinkantį CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvardijamą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, jame neaptarus jos pateiktų esminių rašytinių įrodymų ir kituose dėl ginčo objekto vykusiuose teisminiuose procesuose, kuriame dalyvavo apeliantė ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, nustatytų prejudicinių faktų, apeliantės vertinimu, patvirtinančių jos nuomoto statinio vertės padidėjimą dėl apeliantės atliktų darbų.

8525.

86Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.). Šis reikalavimas, be kita ko, siejamas ir su įstatymu pavesta teismams pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

8726.

88Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra svarbi, todėl jei sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu jo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017).

8927.

90Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamame sprendime iš dalies aptarė nuomos santykių tarp šalių ir vienos iš jų teisių perėmėjos atsiradimą lėmusius sandorius, bet neanalizavo administracinių aktų turinio, kurie sudarė prielaidas šiems santykiams susiformuoti, susitarti dėl vienokių ar kitokių konkrečių sąlygų, įskaitytinai ir dėl to, kokius veiksmus savivaldybės ar valstybinio žemės sklypo patikėtinės naudai įsipareigojo atlikti apeliantė ir kieno sąskaita šie veiksmai turėjo būti atlikti. Teismas trumpai aptarė nuomos santykių pasibaigimo pagrindus (jų nutraukimą nuomotojų iniciatyva), bet neanalizavo teismo sprendimuose nustatytų faktų, galinčių turėti prejudicinę reikšme, sprendžiant dėl sutartis pažeidusios šalies ir galimų pažeidimų įtakos, vertinant, ar apeliantė yra įvykdžiusi savo pačios sutartinius įsipareigojimus, o atsakovė savivaldybė gavo to, ko tikėjosi iš sutarties.

9128.

92Teismas sprendime aptarė teisinį reglamentavimą, susijusį su nuomos sutarties subjektų civilinėmis teisėmis bei pareigomis pagal galiojusio sutarties sudarymo metu CK ir įsigaliojusio nuo 2001-07-01 CK, kuriam galiojant sutartis buvo keičiama (modifikuojama) ir atitinkamai papildoma, taip pat valstybės bei savivaldybės turto valdymo ypatumus, naujai nustatytame teisiniame reguliavime jau nenumatant galimybės nuomininkui atlyginti išsinuomoto daikto pagerinimo kaštus. Tačiau teismas teisiškai nekvalifikavo šalių teisinių santykių ir nepasisakė, kurios teisės normos, sprendžiant ginčą dėl savivaldybei ir valstybei priklausančio ir apeliantei išnuomoto turto, joms gali būti taikomos, o kurios ne. Šiuo aspektu pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja taisyklė, jog įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit).

9329.

94Pirmiau aptartos taisyklės taikymas teismo nebuvo aptartas CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principo kontekste, neišskiriant ir ginčų, susijusių su viešąja nuosavybe. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos. Kitaip tariant, šalys, sudarydamos sutartį, negali susitarimu pakeisti tik tuo metu įstatyme nustatytų imperatyvų ar juos ignoruoti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad imperatyviosios teisės normos nustatomos siekiant apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką, joms būdingi aiškiai išreikšti draudimai, įsakmūs įpareigojimai. Teisės normos, kuriomis nustatomos alternatyvios veikimo galimybės, kylančios iš normose vartojamų žodžių „gali“, „turi teisę“, „leidžiama“, paprastai yra dispozityvios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2011, 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015).

9530.

96Šalių sutartinių santykių eigos, priimant papildomus susitarimus dėl apeliantės investicijų galimo kompensavimo ir jos būdų, iš pradžių sulygus, kad atstatymo (rekonstrukcijos) lėšos pagal suderintą šalių sąmatą įskaitomos į nuomos mokestį (1999-07-23 sutarties 17 p.), 2001-04-18 sutartimi susitarus šį punktą pakeisti, papildant jį prierašu „...,o įrašius statinį į privatizavimo programą, atlyginamos nuomininkui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, ir galiausiai 2006-11-29 sutartimi papildžius buvusią sutartį papildomu susitarimu (23 punktu), kad, užbaigus statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus savivaldybė ir nuomininkė pasirašo papildomą susitarimą dėl pastato dalių įregistravimo savivaldybes vardu ir teisės aktų nustatyta tvarka naujai pastatyto pastato dalies įregistravimo nuomininkės vardu, pirmosios instancijos teismas visiškai neaptarė tuo aspektu, kurie konkrečiai susitarimai galiojo ir turėjo, arba, priešingai, neturėjo būti vykdomi sutartinių santykių pabaigoje.

9731.

98CK 6.221 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos sąlygų, kurios pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo, galiojimui. Šalys (apeliantė ir savivaldybė) buvo sudariusios kelis susitarimus dėl apeliantės kaštų bei investicijų į viešąją nuosavybę galimo kompensavimo. Šis klausimas turėjo būti sprendžiamas arba po ginčo objekto įtraukimo į privatizavimo programą, arba kita forma, kai papildomo susitarimo pagrindu ir pati apeliantė galėtų tapti dalies naujai pastatyto statinio (kaip matyti iš bylos, tai turėjęs būti gyvenamasis namas su kitos paskirties patalpomis) patalpų savininke. Pastarąjį būdą, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, apeliantė jau siekė įgyvendinti teismine tvarka ir buvo inicijavusi ginčą dėl nuomininkės teisės privatizuoti nuomojamą savivaldybės statinį tiesioginių derybų būdu.

9932.

100Nors minėtoje civilinėje byloje šis jos reikalavimas nebuvo patenkintas, tačiau joje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-30 nutartyje Nr. 3K-3-481/2013 buvo konstatuoti tokie faktai, kad, remiantis šalių sudarytos sutarties tekstu, savivaldybės leidimas pagerinti išsinuomotą statinį ieškovei (t. y. apeliantei), kaip nuomininkei, buvo duotas, ieškovė įsipareigojo per nustatytą laiką atstatyti (rekonstruoti) statinį, atsakovė (savivaldybė) leido investuoti lėšas į statinio atstatymą, o, atstačius pastatą, – įsiregistruoti dalį pastato savo vardu, įsipareigodama atlyginti išlaidas, panaudotas išnuomoto statinio rekonstrukcijai (atstatymui), teisės aktų nustatyta tvarka, įrašius statinį į privatizavimo programą (kasacinio teismo nutarties 8 psl.). Dar daugiau, nutartyje nurodyta, kad ieškovės (apeliantės) reikalavimo teisė į būtinųjų nuomotojo leidimu nuomininko patirtų statiniui pagerinti išlaidų atlyginimą byloje neginčijama. Toje byloje savivaldybė, be kita ko, buvo pateikusi tokius atsikirtimo į jai pareikštą ieškinį argumentus, kad nustatinėjo statinio vertę ir jos padidėjimo procentą, siekiant ieškovei (t.y. apeliantei) atlyginti investuotas lėšas privatizuojant objektą viešo aukciono būdu (kasacinio teismo nutarties 9 psl.).

10133.

102Tokiu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodymas kaip kvalifikuoja kilusį ginčą, visiškai nepasisakydamas dėl kitų teismų jau nustatytų aplinkybių prejudicialumo nagrinėjama ginčui, paneigdamas bet kokią galimybę bent jau spręsti nuomininkės teisės į kompensaciją buvimo klausimą ir dėl to nepatardamas nei apeliantės reikalavimo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, nei jos pateiktų įrodymų, susijusių su šios teisės įgyvendinimo prielaidomis (abiejų šalių veiksmų, vykdant sutartį, dalies išlaidų pripažinimo, faktiškai patirtų sąnaudų, ginčo objekto rekonstravimo masto ir t. t.), apsiribodamas vien teiginiu, kad 100 proc. dydžiu reikalavimas ir negalėtų būti patenkintas, neatliko pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą ir pasisakyti dėl kiekvienos iš šalių argumentų bei pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės.

10334.

104Teismo pozicija, kad vien tai, jog ginčo objektui nebuvo sudaryta privatizavimo programa ir nustatytos jo pardavimo sąlygos, todėl statinys negalėjo būti ir nebuvo privatizuotas, neleidžia spręsti išlaidų į jo rekonstrukciją atlyginimo klausimų, stokoja faktinio ir teisinio pagrįstumo. Pagal CK 6.30 straipsnio 5 dalį, prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sąlyga, kurios buvimas visiškai priklauso nuo skolininko, negalioja. Tačiau jeigu ta sąlyga yra tam tikrų veiksmų atlikimas ar neatlikimas, prievolė galioja net ir tais atvejais, kai tų veiksmų atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko. Byloje nėra ginčo, kad statinys buvo įtrauktas į privatizavimo programą, taigi, nuomos sutartyje nurodyta sąlyga, kad išlaidos atlyginamos įrašius statinį į privatizavimo programą (sutarties 17 p.), formaliai egzistuoja. Teismas nenurodė, nuo ko priklausė paskesnių veiksmų atlikimas (nuo pačių šalių ar kitų asmenų), kas kliudė juos atlikti ir, atitinkamai, privatizuoti tuo metu galiojusio įstatymo nustatyta tvarka arba vėliau parduoti ginčo objektą aukcione, ar dėl to yra atsakinga ir pati apeliantė, galbūt netinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Jeigu būtų nustatyta, kad tolimesnis procesas niekaip nebuvo priklausomas nuo aplinkybių, susijusių su pačia apeliantė, tai nebūtų protinga ir sąžininga teigti, jog ji neturi kelti savo išlaidų atlyginimo klausimo, nes tokia sąlyga gali niekuomet neatsirasti.

10535.

106Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad teismo sprendimas nėra visiškai be motyvų (sutrumpintų motyvų) ir toks jo panaikinimo pagrindas, kurį apeliaciniame skunde nurodo apeliantė (t. y. CPK 329 str. 2 d. 4 p.), nenustatytas. Tačiau sprendime nurodytų motyvų aiškiai nepakanka apeliacine tvarka įvertinti, ar šis ginčas buvo išspręstas teisingai. Daugeliu esminių ir pačių svarbiausių aspektų pirmosios instancijos teismas neaptarė ir ginčo esmės neatskleidė, išimtinai sutikdamas tik su atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodytais atsikirtimais, kad tokia pareiga pagal sutartį ir įstatymą joms nekyla. Tokiu atveju ginčo esmės neatskleidimas sudaro pagrindą pakartoti procesą pirmosios instancijos teisme ir įvertinti abiejų šalių argumentus bei įrodymus (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), taip pat, bendradarbiaujant su šalimis bei siekiant teisingo ginčo išnagrinėjimo, ypač atsižvelgiant į apeliantės dabartinį teisinį statusą, siūlyti teikti ir kitus įrodymus, jeigu jų vienokioms ar kitokioms išvadoms padaryti dėl pačių reikalavimų pagrįstumo ir / ar jų dydžio nepakaks (CPK 8 str., 179 str. 1 d.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

10736.

108Apeliaciniame skunde taip pat yra išskirta grupė argumentų, susijusių su netinkamu sutarčių nuostatų bei įstatymų aiškinimu sprendime. Teisėjų kolegija pirmiau iš dalies jau aptarė tokius klausimus.

10937.

110Papildomai pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje ir išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pagal CK 6.193 straipsnį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 d.); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (2 d.). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 d.).

11138.

112Aiškinant sutartį pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007, 2011-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

11339.

114Nagrinėjamu atveju gali būti taikomi visi metodai – šalių ketinimų, turiningojo aiškinimo ir sutarčių vykdymo metodai. Juos taikant, didelė reikšmę turi ir atsakovių priimti administraciniai aktai, patvirtinantys tokio pobūdžio sutarčių sudarymo tikslus ir kiekvienos iš šalių ekonominius interesus, kurių patenkinimo jos siekė sudarydamos sutartis, juolab, kaip nustatyta įsiteisėjusiame Vilniaus apylinkės teismo 2015-08-04 sprendime, kuris Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-552-614/2016 buvo paliktas nepakeistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.), statinio nuomos sutarties nutraukimą lėmė būtent apeliantės sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, kurį teismas įvertino kaip esminį sutarties pažeidimą, dėl ko savivaldybė negavo to, ko ji, sudarydama tokią sutartį, tikėjosi – pilnai atstatyto ir funkcionuojančio pastato miesto centre.

11540.

116Iš ikisutartinių santykių būtų galima identifikuoti ir kokius su žemės sklypo infrastruktūromis susijusius įsipareigojimus (ir kieno sąskaita) ketino vykdyti apeliantė, bei, tuo pačiu, įvertinti jos reikalavimų atsakovei NŽT pagrįstumą. Apie tokius apeliantės ketinimus ir būsimus įsipareigojimus kalbama patalpų nuomos 1999-07-23 sutarties 22 punkte (bendrojo naudojimo inžinerinius statinius, prieš perduodant namą eksploatuoti, neatlygintinai perduoti juo eksploatuojančioms organizacijoms, šios sutarties 1 punkto nurodytame Vilniaus miesto valdybos 1999-02-11 sprendime Nr. 214V (3 p.), Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-03-07 sprendime Nr. 483V, kurio 3 punkte įrašytas būsimas apeliantės įpareigojimas pastatytus bendrojo naudojimo inžinerinius statinius neatlygintinai perduoti juos eksploatuojančioms organizacijoms, apeliantės 2004-04-05 Vilniaus apskrities viršininko administracijai adresuotame rašte „Dėl inžinerinių tinklų projektavimo ir įrengimo prie sklypo ( - )“, kuriame prašoma jos sutikimo dėl inžinerinių tinklų (elektros kabelių, vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos) projektavimo ir įrengimo valstybiniame žemės sklype, kartu į jo pakraštį perkeliant esančią elektros transformatorinę, šio prašymo tikslu įvardijant poreikį parengti sklypo ir gretimos teritorijos detalųjį planą (t. y. pačios apeliantės interesą), Vilniaus miesto savivaldybės 2006-11-28 sprendime Nr. 30-2218 dėl nuomos sutarties pakeitimo ir šalių 2006-11-29 sutartyje ją pakeisti (22 p.), kurioje nuomininkė įsipareigojo arba neatlygintinai perduoti bendrojo naudojimo inžinerinius statinius eksploatuojančioms organizacijoms, arba, perduodant namą eksploatuoti, mokėti papildomo įnašo inžineriniams tinklams plėtoti dydžio baudą, apeliantės ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-27 pasirašytoje sutartyje dėl infrastruktūros plėtojimo sąlygų, kurios 2.1 punkte įrašytas apeliantės įsipareigojimas „savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti <....> visus reikiamus inžinerinės infrastruktūros objektus ir nutiesti iki sklypo ribų visas reikiamas inžinerines komunikacijas,<....>bei inžinerines komunikacijas, reikalingas pastatams funkcionuoti ir eksploatuoti <...>“.

11741.

118Galiausiai ir pačioje valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1999-09-20 sutartyje buvo aptartos dvi alternatyvos – statinių, inžinerinių tinklų ir komunikacijų išpirkimas atskiru susitarimu, arba jų likvidavimas. Šiuo aspektu taip pat būtina papildomai įrodinėti apeliantės poziciją, įskaitytinai ir jos pačios prievolių įvykdymo (naujo statinio sukūrimo) apimtyje, kodėl ji išskirtinę reikšmę teikė su ja nesudarytam atskiram susitarimui dėl tinklų išpirkimo sąlygų, kam buvo reikalingi ir naudingi tokie, kaip teigiama apeliaciniame skunde, sklypo pagerinimai.

11942.

120Viso šios aplinkybės bei įrodymai vertintini iš naujo nagrinėjant bylą.

121Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

122Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė BUAB „Patria Domi“ 2017-08-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 8. 2.... 9. Nurodė, kad su atsakove Vilniaus miesto savivaldybe 1999-07-23 sudarė... 10. 3.... 11. Statinio nuomos sutartis kelis kartus buvo keista, pratęsiant rekonstrukcijos... 12. 4.... 13. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, kuriame buvo statinys, priklausė... 14. 5.... 15. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų... 16. 6.... 17. Duomenys (ribos, naudojimo pobūdis ir būdas, urbanistiniai –... 18. 7.... 19. Ieškovė atliko rekonstrukciją (atstatymo darbus) 2 objektams, kuriuos... 20. 8.... 21. Ieškovė taip pat atliko valstybinės žemės sklypo pagerinimus, t. y.... 22. II.... 23. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. 9.... 25. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-26 sprendimu ieškovės BUAB „Patria... 26. 10.... 27. Teismas nustatė, kad ieškovę ir atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę siejo... 28. 11.... 29. Statinio nuomos sutarties vykdymui 1999-09-29 ieškovė pasirašė žemės... 30. 12.... 31. Teismas nurodė, kad abi nuomos sutartys (dėl statinio ir žemės nuomos)... 32. 13.... 33. Spręsdamas ieškovės reikalavimo dėl turto pagerinimo 389 453,20 Eur... 34. 14.... 35. Teismas nurodė, kad nei statinio nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio... 36. 15.... 37. Teismas, atsižvelgdamas statinio nuomos sutarties 17 punkto 2001-04-19... 38. 16.... 39. Statiniui iki šiol nėra parengtos ir jo pardavimo aukcione sąlygos, todėl... 40. 17.... 41. Teismas pažymėjo, kad jeigu ginčo statinys ir būtų privatizuojamas ar... 42. 18.... 43. Dėl žemės sklypo pagerinimo 176 348,18 Eur išlaidų teismas, viena vertus,... 44. 19.... 45. Kita vertus, pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus... 46. 20.... 47. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad ieškovė nepagrindė ir... 48. III.... 49. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 50. 21.... 51. Ieškovė BUAB „Patria Domi“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 52. 21.1.... 53. Teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), nes... 54. 21.2.... 55. Teismas netinkamai aiškino ginčo statinio nuomos sutarties nuostatas ir CK... 56. 21.3.... 57. Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo žemės sklypo pagerinimo darbai... 58. 22.... 59. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą... 60. 22.1.... 61. Ieškovė nepagrįstai atliktų ginčo statinio remonto darbų vertę tapatina... 62. 22.2.... 63. Byloje pateikti ir ieškovės nurodomi Nekilnojamojo turto registro išrašai... 64. 22.3.... 65. Ieškovė visas investicijas į svetimą turtą atliko savo rizika, suvokdama,... 66. 22.4.... 67. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo CK 6.501 straipsniu,... 68. 22.5.... 69. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad investavo būtent 213 105,02 Eur... 70. 23.... 71. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, atsiliepimu prašo... 72. 23.1.... 73. Ieškovė turi teisę reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui... 74. 23.2.... 75. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-15... 76. 23.3.... 77. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomos sutarčių... 78. 23.4.... 79. Projektuojamų ir tiesiamų inžinerinių tinklų tiekimas buvo išimtinai... 80. Teisėjų kolegija... 81. IV.... 82. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 83. 24.... 84. Apeliantė savo skunde akcentuoja teismo sprendimo tinkamo motyvavimo pareigos... 85. 25.... 86. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.). Šis... 87. 26.... 88. Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra svarbi, todėl jei sprendimas yra be... 89. 27.... 90. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamame sprendime iš dalies aptarė nuomos... 91. 28.... 92. Teismas sprendime aptarė teisinį reglamentavimą, susijusį su nuomos... 93. 29.... 94. Pirmiau aptartos taisyklės taikymas teismo nebuvo aptartas CK 1.2 straipsnio 1... 95. 30.... 96. Šalių sutartinių santykių eigos, priimant papildomus susitarimus dėl... 97. 31.... 98. CK 6.221 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi... 99. 32.... 100. Nors minėtoje civilinėje byloje šis jos reikalavimas nebuvo patenkintas,... 101. 33.... 102. Tokiu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantės skundo... 103. 34.... 104. Teismo pozicija, kad vien tai, jog ginčo objektui nebuvo sudaryta... 105. 35.... 106. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad teismo sprendimas nėra visiškai... 107. 36.... 108. Apeliaciniame skunde taip pat yra išskirta grupė argumentų, susijusių su... 109. 37.... 110. Papildomai pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK... 111. 38.... 112. Aiškinant sutartį pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių... 113. 39.... 114. Nagrinėjamu atveju gali būti taikomi visi metodai – šalių ketinimų,... 115. 40.... 116. Iš ikisutartinių santykių būtų galima identifikuoti ir kokius su žemės... 117. 41.... 118. Galiausiai ir pačioje valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai... 119. 42.... 120. Viso šios aplinkybės bei įrodymai vertintini iš naujo nagrinėjant bylą.... 121. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 122. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir...