Byla 1-28-448/2017

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, Jovitai Žukauskaitei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam K. B., jo gynėjai advokatei V. T., kaltinamajam S. V., jo gynėjai advokatui D. R., nukentėjusiajai I. Š., jos atstovei advokatei R. M., specialistui T. D., civilinės atsakovės atstovei advokatei I. A.,

2viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., gim. ( - ), LR pilietis, nevedęs, bedarbis, gyv. ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 132 straipsnio 3 dalyje; S. V., gim. ( - ), LR pilietis, vedęs, dirbantis ( - ), gyv, ( - ), neleistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4K. B. ir S. V., dirbdami ( - ) (K. B.-stropuotoju, o S. V.-telferistu – elektromonteriu), pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir dėl to dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, t. y. pažeidė 2011 m. kovo 14 d. ( - ) direktoriaus įsakymu patvirtintos „Hidraulinio vežimėlio naudojimosi saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 16“ 22 punkto „Gauti tiesioginio vadovo darbo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka, saugiais darbo metodais“, 28 punkto „Krovinių transportavimo darbus pradėti tik įsitikinus pavojingoje darbų atlikimo zonoje nėra pašalinių žmonių“, 44 punkto „Darbuotojas privalo žiūrėti, kad keliant ir nuleidžiant transportuojamą krovinį, esantį šalia sienos, rietuvės ar įrenginio, pavojingoje darbų atlikimo zonoje nebūtų pašalinių daiktų, žmonių“, 49 punkto „Draudžiama be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas, savavališkai atlikti darbus, nesusijusius su užduoties vykdymu“, 2005 m. rugsėjo 4 d. ( - ) direktoriaus įsakymu patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos vykdant pakrovimo - iškrovimo darbus Nr. 12“ 1.3.5. punkto „atlikti tik pavestą darbą“, 4.7 punkto ir 4.7.1. papunkčio „Kraunant krovinį ant vežimėlio ar platformos, reikalinga, kad krovinys būtų patikimai padėtas ant platformos ir vežamas nenukristų ir nenuriedėtų. Draudžiama vežamą krovinį prilaikyti kitam darbuotojui“ ir 2003 m. liepos 17 d. ( - ) direktoriaus įsakymu patvirtintos „Stropuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2“ 51 punkto „Ilgi kroviniai turi būti kabinami ne mažiau kaip dviejose vietose, lynai ar grandinės turi būti uždėtos taip, kad krovinio svoris pasiskirstytų tolygiai ir užtikrintų stabilią krovinio padėtį“, reikalavimus: 2014 m. liepos 2 d. apie 15 val. ( - ) stiklų sandėliavimo patalpose, esančiose adresu Alytus, Naujoji g. 130, bendrais veiksmais, negavę vadovo nurodymo transportuoti metalinį stelažą Nr. 153, ant kurio buvo neįtvirtinti stiklo paketai, neįsitikinę, kad pavojingoje darbų atlikimo zonoje nėra pašalinių žmonių, kad keliant, stumiant ir nuleidžiant transportuojamą krovinį, esantį šalia kitų stelažų, pavojingoje darbų atlikimo zonoje nebūtų pašalinių žmonių, kad kraunant krovinį ant vežimėlio krovinys būtų patikimai padėtas ant platformos ir vežamas nenukristų ir žinodami, kad šie kroviniai turi būti kabinami ne mažiau kaip dviejose vietose, lynai ar grandinės turi būti uždėtos taip, kad krovinio svoris pasiskirstytų tolygiai ir užtikrintų stabilią krovinio padėtį, savavališkai atliko šio stelažo transportavimą - K. B. rankiniu hidrauliniu vežimėliu FRANZ KAHL kėlė ir traukė stelažą Nr. 153 su neįtvirtintais stiklo paketais, o S. V. su mediniu tašu jį stūmė, dėl to stelažas pakrypo, ant jo buvę stiklo paketai neteko pastovumo, jie virto ir užgriuvo ant UAB „G4S Lietuva“ Alytaus regiono techniko nukentėjusiojo R. G., dėl to R. G. buvo padarytas stiprus kūno sumušimas dėl galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kietojo galvos smegenų dangalo sužalojimo kairio smegenų pusrutulio srityje, dėl ko nuo šių sužalojimų R. G. įvykio vietoje mirė.

5Apklaustas kaltinamuoju, K. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad dirbo ( - ) nuo 2011 m. balandžio 4 d. stropuotoju-kabinėtoju, įvykio dieną, liepos 2 d, gavo kranisto teises. Pirmadienį, dieną prieš įvykį, 8 val. B. atėjo ir pasakė, kad reiks atlaisvinti sandėlio vidurį, kuriame sudėtos lentos, nes „G4S“ statys ten bokštelį. Visi darbuotojai kartu ir atlaisvino. Antradienį, įvykio dieną, 8 val. B. konkrečiai kaltinamajam liepė padėti „G4S“, jei reikės, pervežti bokštelį ir atlaisvinti darbo vietas. Bokštelį pervežė kelis kartus. Po pietų atėjo žuvusysis ir pasakė, kad reikia vėl pervežti bokštelį. Kaltinamasis atvežė bokštelį į įvykio vietą ir grįžo į sandėlio priekį. Žuvusysis vėl atėjo ir pasakė, kad reikia dar 10 cm pastumti stovelį su stiklais. Kai pamatė, kad bokštelio koja netelpa išskleisti ir reiks patraukti sandėliavimui skirtą stovelį, ant kurio yra nepritvirtinti stiklai, B. nepasakė, nes jis jau buvo liepęs padėti apsaugos tarnybos darbuotojams, jei reikės. Kaltinamasis atėjo į buitines patalpas ir paprašė V. padėti. Abu apgalvojo, pasitarė ir nusprendė, kaip pastumti stovą. Tarėsi, kad reikia stovą pastumti: vienam reikia keltuvą užkišti po stoveliu, o kitam iš galo pastumti. Nutarė, kad kaltinamasis su vežimėliu kels, o V. su tąšu stums iš galo. Kaltinamasis per vidurį stovelio, iš apačios, užkišo vežimėlio šakes ir žiūrėjo žemyn, į stovelio apačią. Kitų asmenų šalia nematė. Nepamena, kiek kartų pakėlė vežimėlio rankenas, gal padarė 3-4 paspaudimus. V. buvo kitame gale ir laukė, kol jis kilstels. V. su mediniu tąšu stūmė, kaltinamasis norėjo tik truputį pakelti stovelį. Stovelio niekaip neišėjo pastumti, tuomet padavė trumpesnį tašą S. V. ir vėl bandė pastumti. Stovelio jis nepakėlė. Tada virto stiklas. Kai nuvirto stiklas, po stiklu pamatė žmogų, jo anksčiau šalia nematė. Žuvusįjį paskutinį kartą matė prie bokštelio, o kai kėlė stovelį, žiūrėjo į apačią ir nematė prie stovo priėjusio žuvusiojo. Užvirtus stiklams, pašaukė bendradarbius, bet nepavyko pakelti stiklų, iškvietė pagalbą.

6Nurodo, kad norint saugiai perkelti stovelį, reikėjo jį kelti kranu arba po vieną stiklo lapą nukelti, nes stovas buvo skirtas tik stiklo sandėliavimui. Anksčiau tokiu būdu yra kėlęs paketus, tačiau taip stovinčių stiklų neteko traukti, tai buvo pirmas kartas.

7Nežino, ar pažeidė instrukcijas, kai pradėjo kelti stovelį. Žmogaus šalia stiklų nematė. Kai ėjo kelti stovelio, matė „G4S“ darbuotojus prie bokštelio, o kai kėlė, į bokštelį nežiūrėjo. Jis žuvusiojo neprašė, kad šis padėtų pastumti stovelį.

8Nurodė, kad jam B. liepė padėti „G4S“ darbuotojams atlikti darbus, savo iniciatyva jis nieko nedarė. B. liepė pervežti bokštelį ir jei maišys, atlaisvinti vietas, t. y patraukti iš vienos vietos į kitą vietą sandėlyje esančius daiktus, kad netrukdytų saugos darbuotojams dirbti ,tačiau kai jis pamatė stovą ir suprato, kad reiks jį patraukti, į B. nesikreipė.

9Ėmė hidraulinį vežimėlį, nes visi su hidrauliniu vežimėliu dirba, jis dirba su hidrauliniu vežimėliu nuo pat įsidarbinimo. Jo panaudotas hidraulinis vežimėlis veikė nepilnai, sunkiai keldavo, vežimėlio hidraulika buvo sugedusi, jis buvo taisytas.

10Su hidraulinio vežimėlio instrukcija jis nebuvo supažindintas ir jos nematė. Instrukciją Nr. 16 žurnale pamatė po įvykio darbo inspekcijoje. Saugos darbų žurnale jis pasirašė, pasirašyti davė B. tačiau jo niekas neinstruktavo, jis nežiūrėjo, ką pasirašė, į instrukcijų numerius nekreipė dėmesio. Matė žurnale įrašą dėl šešioliktos instrukcijos, tačiau ji prirašyta. Nežino, ką kuri instrukcija reiškia. Su stropuotojo instrukcija buvo supažindintas „SDG“ firmoje kai tik įsidarbino, o gegužės mėnesį jam niekas instruktažo nepravedė.

11Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

12Apklaustas kaip kaltinamasis, S. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad ( - ) dirbo nuo 2001 m. sausio mėnesio, dirbo telferistu-elektriku, elektromonteriu. B. jam nesakė, kad reiks padėti „G4S“ darbuotojams. 2014 m. liepos 2 d. po pietų į buitines patalpas atėjo B., paprašė padėti pastumti stovelį. Žinojo, kad B. buvo duoti nurodymai padėti „G4S“ darbuotojams, jam padėjo iš draugiškumo, nes bendrovėje vyksta komandinis darbas. Pirmą kartą susiklostė tokia situacija, todėl jie nežinojo, kaip patraukti stovelį. B. pasiėmė hidraulinį vežimėlį, jis parodė, kad reikia patraukti stovelį. Patraukti reikėjo labai mažai, apie 10 cm. Pasitarė su B., kad rankomis stums stovelį. Kai nepavyko pastumti rankomis, B. padavė ilgą tąšą, kaltinamasis norėjo jį panaudoti, bet neišėjo tąšo užkišti. B. pakišo hidraulinį vežimėlį po stovu, bandė sukelti, kažkiek buvo sukeltas stovelis, gal apie 1 cm, tarpelis buvo. Tada rado trumpesnį tąša, „G4S“ darbuotojas dar bandė padėti. Žuvusysis ranką pridėjęs bandė pastumti stiklus, jis kaltinamajam už nugaros stovėjo, bandė pastumti už tąšo. Po to kaltinamasis paėmė trumpesnį tąša, pasilenkė ir tuo metu virto stiklai. Ikiteisminio tyrimo metu galvojo, kad jis stūmė stovelį, tačiau jis stūmimo veiksmų neatliko, jokios jėgos nenaudojo. Apsaugos darbuotojai buvo kaltinamajam už nugaros, kol jis pasilenkė pažiūrėti, kaip užkišti tąšą, nematė, kaip atėjo žuvusysis. Tąšo jis nebuvo užkišęs. B. pasakė, kad žmogus po stiklais, kaltinamasis tai pamatė tik vėliau.

13Saugiai dirbant, stiklus reikėjo iškelti į kitą stovelį, tam panaudojant kraną, arba tai atlikti rankiniu būdu. Tada taip nedarė, norėjo, kad būtų greičiau. Anksčiau stiklus įmonėje perkėlinėjo, tačiau tą kartą reikėjo nedaug pastumti, todėl nenorėjo stovelio sukelti ir pavežti.

14Nurodo, kad kai įsidarbino, „SDG“ supažindino su stropuotojo-kabinėtojo instrukcija. Vėliau nei karto darbe neinstruktavo dėl saugaus darbo, atnešdavo tik pasirašyti žurnalą. Pasirašydavo, kad instrukcijas išklausė, nes jei nepasirašytų, atleistų iš darbo. Paskutinį kartą rašėsi instrukcijų žurnale rugpjūčio mėnesį, ar gegužę rašėsi, nepamena. Rugpjūčio pradžioje, jau po įvykio, grįžus į darbą po nedarbingumo, B. liepė pasirašyti instruktavimo žurnale. K. B. pasirašė, nežino. B. sakė, kad reikia surinkti parašus, nes dabar kitos instrukcijos, gavo vežimėlio instrukcijos vertimus. Datos nebuvo, jis pasirašė be datos, instrukcijų numerių nebuvo. Ką patvirtino parašu, nežino. Saugos žurnale pasirašydavo kasmet.

15Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad su žuvusiuoju pragyveno nuo 1998 metų, bendrų nepilnamečių vaikų neturi, tačiau sutuoktinis augino jos vaiką iš pirmos santuokos.

16Teisme palaikė savo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro vyro negautos pajamos iš darbo užmokesčio, kurias būtų gavęs dirbdamas iki pensijos. Šeimos biudžetas buvo bendras, pusę savo atlyginimo sutuoktinis skirdavo maistui, komunaliniams mokesčiams.

17Nurodė, kad žuvusio jos vyro darbdavys skyrė 10 000 Lt laidotuvių išlaidoms. Socialinio draudimo fondo išmoka buvo padalinta į tris dalis: nukentėjusiajai ir žuvusiojo tėvams. Ji gavo vienkartinę išmoką apie 14 000 eurų.

18Neturtinei žalai prašo atlyginti 15 000 eurų, nes ji išgyveno neigiamas emocijas dėl vyro netekties, negalėjo dalyvauti socialiniame gyvenime. Ji dirba mokyklos direktore, dėl prastos emocinės būsenos ji negalėjo dalyvauti abiturientų išleistuvėse. Jos emocinė būklė visą vasarą buvo prasta, buvo sunku grįžti į darbą.

19Liudytojas A. B. parodė, kad jis dirba sandėlio ūkio dalies vadovu ( - ), yra atsakingas už darbų saugą ( - ), turi šios kvalifikacijos pažymėjimą, veda darbų saugos instruktažus darbuotojams.

202014 liepos 2 d. bendrovėje buvo vykdomi priešgaisrinės saugos signalizacijos įrengimo darbai-įrengiami priešgaisrinės saugos davikliai sandėlyje, kuriame buvo sandėliuojami stiklo paketai. Patalpų savininkė UAB „Randers“ samdė įmonę „G4S“ dėl priešgaisrinių daviklių sumontavimo sandėlyje. Įmonė sandėlio gale turėjo pastatyti daviklį, naudojosi bokšteliu. UAB „Maristika“ tuo metu sandėlyje jokių darbų nevykdė, nes darbai būtų maišę „G4S“ darbuotojams. „G4S“ darbų plano nepateikė, darbų eiga ir planas buvo aptartas žodžiu.

21Prieš atvykstant dirbti, „G4S“ atsiuntė darbuotojus, kad jie apžiūrėtų būsimą darbo vietą. Visas sandėlis nebuvo atlaisvintas, nes nebuvo aiškūs bokštelio, kurį naudojo „G4S“, matmenys. Kartu su „G4S“ darbuotojais apžiūrėjo, kur maždaug bus statomas bokštelis. Darbų organizavimo pradžioje nekilo klausimų, kad reiks patraukti stiklus. Buvo liepta padaryti brėžinį, brėžinyje nesimatė, kad reiks traukti stovą su stiklais. Bokštelį, kuriuo dirbo „G4S“ darbuotojai, reikėjo perkelti pačių darbų metu. Kaltinamuosius liudytojas paskyrė perkelti bokštelį su kranu, davė jiems nurodymą, nes V. dirbo su nuo žemės valdomais kranais, vežimėliu, o jam padėti turėjo B. Nukentėjusįjį liudytojas perspėjo, kad bendrovės darbuotojų darbo vietoje nebus ir „G4S“ galės dirbti laisvai. Apie tą vietą, kurioje įvyko nelaimė ir jos atlaisvinimą kalbos nebuvo ir jis dėl to jokių nurodymų nedavė. Po kurio laiko liudytojui paskambino vienas iš darbuotojų ir pranešė, kad virto stiklas ir prispaudė žmogų. Įvykio vietoje liudytojas pamatė, kad virto sandėliavimo stovas, ant kurio buvo saugomi stiklo lakštai. Tą stovą jis matė prieš jam nugriūnant, stiklai buvo iš abiejų stovo pusių, nejudinant jie niekada negalėjo griūti. Stovas skirtas tik stiklo lakštų sandėliavimui, ne transportavimui. Sandėliuojant taip ant stovelių, lakštų aprišti nebūtina, reikia įtvirtinti lakštus tik transportuojant, pakraunant ir iškraunant. Stiklo lakštus reikia perkelti su specialia įranga. Perkeliant stiklo paketus, reikia juos surinkti į dėžę su juostomis ir loviais, tada kranu pakelti ir nuo stovelio perkelti ant kito stovelio arba su specialiu lapų įrenginiu-stiklo lapų griebtuvu imti po kelis lapus ir nukelti. Kad stiklas nevirstų, kuomet reikia jį krauti, jis turi būti įtvirtintas specialiomis lazdomis, bet jei stovi ant stovelio specialiu kampu pakreiptas-jis niekada nevirs, jei bus nepajudintas. Visais atvejais stovelis turi likti nejudinamas. Negalima kelti stiklų nepritvirtinus. Tokia nuostata įtvirtinta krovinių kabinėtojų darbų saugos instrukcijose. Liudytojas kaltinamiesiems nurodymų pakelti stiklus nedavė, kaltinamieji į jį nesikreipė, kad reikia atlikti tokį darbą, nors liudytojas buvo savo darbo kabinete. Pagal saugos instrukcijas, jei darbuotojai nežino, kaip toliau elgtis ir atlikti darbą, turi klausti liudytojo. Nurodymo pastumti stovelį su stiklais jis nedavė, nes taip daryti negalima.

22Stovas virto, nes kaltinamieji hidrauliniu vežimėliu bandė stovą patraukti, o to daryti negalima dėl didelio svorių skirtumo ir dėl to, kad stiklo lakštai buvo nepritvirtinti. Niekada bendrovėje stiklo lakštai tai, kaip bandė kaltinamieji, nebuvo keliami. Visi darbuotojai žinojo, kad stoveliai skirti tik stiklų sandėliavimui, nes taip buvo visada, niekada kitų funkcijų nebuvo. Darbuotojai žinojo, kad tų stovų judinti negalima, jei krovinys nepritvirtintas. Kaltinamieji pažeidė saugaus darbo instrukcijas, jie turėjo žinoti, kad negalima hidrauliniu vežimėliu traukti stovo. Jie pasirašytinai buvo instruktuoti pagal darbų saugos reikalavimus. Su hidrauliniu vežimėliu anksčiau dirbo ne tik kaltinamieji, bet ir dauguma įmonės darbuotojų, šis darbas yra panašaus pobūdžio, kaip ir stropuotojo.

23Nurodė, kad anksčiau kaltinamieji nėra pažeidę darbo saugos instrukcijų, jie dirbo gerai.

24Nukentėjusysis lakštų virtimo vietoje neturėjo stovėti, kodėl jis ten nuėjo, liudytojas nežino. Keliant krovinį, pašalinių asmenų šalia negali būti.

25Dėl įrašų saugos darbe instruktavimų žurnalo nurodė, kad įrašai jame daromi ranka, žurnalą pildo jis. Į žurnalą instrukciją Nr. 16 buvo nuspręsta įtraukti vėliau, tačiau tai buvo iki įvykio. Iš karto po įvykio žurnalas buvo paimtas darbų saugos inspekcijos. Instrukciją Nr. 16 netvarkingai surašė, nes gal kažką pamiršęs buvo, po to pataisė. Skaičiai, kurie yra įrašyti žurnale, yra instrukcijų skaičiai, su instrukcijomis darbuotojai buvo supažindinti. K. B. nedirbo darbų pagal instrukciją Nr. 1, neliko būtinybės ją taikyti, todėl vėliau šios instrukcijos numerį ištaisė į „16“. Kelios instrukcijos yra pagrindinės ir su jomis supažindinami visi darbuotojai, kitos-skiriasi. Su hidraulinio vežimėlio instrukcija kaltinamieji buvo supažindinti, Hidrauliniai vežimėliai buvo naudojami tik pakraunant ir iškraunant krovinius. Šiuo atveju vežimėlis buvo panaudotas ne pagal paskirtį, todėl ir įvyko nelaimė.

26Supažindinimo procesas su instrukcijomis vyko žodžiu. Nurodo, kad instruktavimas vyksta skirtingomis dienomis, tačiau į žurnalą surašyta ta pačia data dėl laiko stokos. Darbuotojus su įvadine saugos instrukcija darbe supažindino „SDG“ specialistai.

27Apklaustas kaip liudytojas, D. B. parodė, kad jis dirba techniku ( - ). 2014 m. liepos 2 d. su žuvusiuoju nuo pat ryto atvyko dirbti į UAB „Maristika“ patalpas-montuoti ten priešgaisrinę signalizaciją. Prieš kelias savaites iki įvykio su „G4S“ darbuotoju Supranavičiumi buvo atvykę į objektą apsižiūrėti. Iš anksto susitarė, kad būtų atlaisvinta darbo vieta, bendravo su B. Jiems buvo pažadėta atlaisvinti darbo vietas, sakė, kad darbui trukdančius objektus nukels darbo eigoje. Jie popierinio projekto neturėjo, bet turėjo schemą. Įvykio dieną su žuvusiuoju apsižiūrėjo darbo vietą ir ėjo dirbti paruošiamuosius darbus. Montavo daviklius ant sienų, dirbo 2-3 val. iki pietų, po to kaltinamųjų paprašė, kad kai liudytojas su žuvusiuoju pietaus, kaltinamieji atlaisvintų kitas vietas, nes jie sandėlio gale negalėjo montuoti daviklių, kadangi vieta buvo užkrauta mediniais tvirtinimo likučiais. Ta darbo vieta buvo atlaisvinta. Prašė kaltinamųjų todėl, kad juos padėti paskyrė sandėlio viršininkas. Viršininkas sakė, kad ką reiks, perkels kaltinamieji. Vėliau paprašė, kad kaltinamieji atlaisvintų ir įvykio vietą, nes stiklo paketas trukdė pilnai pastatyti darbui reikalingą autokeltuvą-viena autokeltuvo koja netilpo išsiskleisti, trūko apie 0,5-1 m. Stovą su stiklais ir reikėjo patraukti maždaug tokiu atstumu, kaltinamiesiems nesakė, kiek konkrečiai patraukti, jie patys vertino. Kaltinamieji apžiūrėjo, kaip patraukti ir atsivežė rankinį keltuvą. Tuo metu žuvusysis buvo šalia liudytojo. Vienas iš kaltinamųjų keltuvu bandė kelti iš galo, liudytojas matė, kad stovas buvo pakilęs maždaug 10-15 cm nuo grindų, bet jo nepavyko pastumti, tuomet su tąšu atėjo kitas kaltinamasis, jis iš apačios po rėmu pakišo tą tąšą bandydamas stumti, tačiau tąšas nedavė naudos. Jis nematė, kad stiklo paketai būtų pastumti iš vietos, tik matė pakeltą vieną paketo galą. Žuvusysis kažkuriuo momentu atsidūrė tarp paketų su stiklu, jis gal norėjo pažiūrėti, ar pavyksta pakelti stovą su stiklu, gal ir padėti norėjo. Žuvusysis buvo ant rėmo rankas uždėjęs, bet ką jis darė prieš pat nelaimę, liudytojas nematė.

28Apklaustas kaip liudytojas, E. S., ( - ) komercijos vadovas, parodė, kad jų įmonė 2014 liepos 2 d. bendrovės „Maristika“ patalpose montavo priešgaisrinę signalizaciją. Tris mėnesius prieš tai į liudytoją kreipėsi „Maristikos“ darbuotoja dėl priešgaisrinės signalizacijos įvedimo sandėlyje. Liudytojas apžiūrėjo patalpas. Jam buvo žinoma, kad patalpos priklauso bendrovei „Randers“, todėl sutartį sudarė su šios bendrovės darbuotoja L. K., sudarė planą. Apie mėnesį vyko derybos dėl darbų atlikimo laiko. Kai pavyko susitarti dėl darbų, su „G4S Lietuva“ darbuotoju Bučiu apžiūrėjo būsimą darbo vietą, vizualiai apžiūrėjo, kur ir ką reikės patraukti. Bendravo su sandėlio vadovu B., nurodė stiklų stovus, kurie trukdys darbui, konkrečiai apžiūrėjo visas vietas, nurodė keltuvo matmenis. Su B. prieš atvykstant montuoti signalizacijos daviklių buvo susitikę du kartus, jam aiškino, kaip ir kokius darbus reiks dirbti. Nuo pat pradžių B. žinojo, kad įvykio vietoje reikės erdvės.

29Apklaustas kaip liudytojas, G. S. parodė, kad jis yra „G4S Lietuva“ Alytaus regiono technikos skyriaus vadovas, yra atsakingas už technikų darbą ir darbų saugą. Jis į „Maristika“ patalpas liepos 2 d. siuntė dirbti R. G. ir D. B.. Žinojo, kad ten sandėliuojami stiklai ir yra šioks toks pavojus. Su darbuotojais pasišnekėjo apie tai, kad nevaikščiotų, kur nepriklauso. Visada prieš vykstant į objektą pasišneka apie darbų saugą. Visus reikalus dėl darbo vietos paruošimo derino E. S.. Žuvusysis nedirbo su bokšteliu, nes jam tokie darbai nebuvo skirti, jis buvo paskirtas, kad sureguliuotų signalizacijos sistemą. Su bokšteliu turėjo dirbti D. B.. Bandant pastatyti bokštelį, įvyko nelaimingas atsitikimas.

30Apklaustas kaip liudytojas, R. J., ( - ) direktorius, parodė, kad apie nelaimę, jog atlikdamas darbus žuvo „G4S“ darbuotojas, sužinojo iš A. B.. Sandėlį, kuriame bendrovė vykdo veiklą adresu Naujoji g. 130, Alytuje, nuomojasi iš bendrovės „Randers“. „G4S“ turėjo įvesti priešgaisrinės apsaugos signalizaciją. Kadangi patalpas nuomojasi iš bendrovės „Randers“, sutartį įvesti signalizaciją sudarė „Randers“, o „Maristika“ įsipareigojo mokėti didesnį nuomos mokestį. Kai buvo nuspręsta, kad reikės signalizacijos, buvo pradėta ruoštis jos įvedimui, buvo vertinama, ko reikės, kad būtų atliktas darbas. „G4S“ pareiškė savo reikalavimus. Kadangi bendrovėje visuomet vyksta darbai, todėl buvo nuspręsta tą dieną visiškai nevykdyti darbų, buvo atlaisvintos nurodytos vietos.

31Kaltinamiesiems bendrovės darbuotojams V. ir B. B., kuris atsakingas už darbų saugą, davė nurodymą tiltiniu kranu perkelti „G4S“ naudojamą mechanizmą. Jie perkeldavo įrenginį į „G4S“ nurodytas vietas. Tam, kad išskleisti bokštelio koją, reikėjo perstumti stiklo lakštų stovą, todėl darbuotojai turėjo paklausti B., kad jis įvertintų situaciją ir duotų nurodymus, kaip tą padaryti.

32Nurodė, kad visi stovai prieš juos transportuojant turi būti užtvirtinti specialiais diržais arba tvirtinimo „štangomis“. Stovo galo neužtvirtinus, jo kelti negalima. Stiklai galėjo stovėti nepritvirtinti, padėti specialiu kampu, bet jų judinti neprivirtintų negalima. Šiuo atveju pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis tai, jog buvo bandoma pastumti stovą su stiklais, kuris trukdė „G4S“ darbuotojų naudojamam mechanizmui, ir ant stovo buvo neįtvirtintas krovinys. Stiklas virsti gali tik į vieną pusę. „G4S“ darbuotojas buvo prispaustas vidurine stiklo paketo dalimi, jis buvo ten, kur negalima, nes į tą pusę visuomet virsta stiklai.

33Visi žino, kad negalima kelti neįtvirtinto stiklo, tai aišku iš bendrųjų fizikos dėsnių. Visą įmonės „Maristika“ veiklos laiką darbuotojai nebuvo nukentėję darbo vietoje, o tai įrodo, kad jie žinojo, kaip elgtis su stiklo paketais. Kaip elgtis tarp stiklų, darbuotojai buvo instruktuoti įmonės „SDG“. Visi darbuotojai buvo supažindinti ir su hidraulinio vežimėlio naudojimosi instrukcija, nors nagrinėjamu atveju hidraulinis vežimėlis nebuvo pagrindinė nelaimės priežastis, nes kad ir kuo būtų keliami neįtvirtinti stiklai, jie būtų virtę. Perkeliant stovą su stiklais į kitą vietą, reikalingas tiltinis kranas, hidrauliniu vežimėliu kelti stovo su stiklais negalima.

34Liudytojui iš pasakojimų žinoma, kad „G4S“ darbuotojas padėjo perkelti stovą, jis bandė jį pastumti.

35Apklausta kaip liudytoja, V. Č., ( - ) konsultacijų departamento darbų saugos ir sveikatos specialistė, parodė, kad 2009 metais buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „Maristika“ ir UAB „SDG“ dėl dalies darbuotojų darbų saugos ir sveikatos tarnybų funkcijų vykdymo. Pagal sutartį jos atstovaujama bendrovė konsultuoja vadovą ir darbuotojus darbų saugos klausimais, organizuoja sveikatos patikrinimus, nagrinėja darbuotojų skundus ir pageidavimus, pasiūlymus dėl darbų saugos ir sveikatos, įvadiniu instruktavimu instruktuoja naujai priimtus darbuotojus ir kontroliuoja, ar darbuotojai instruktuoti darbo vietoje. Pagal sutartį ji turi pravesti įvadinį instruktavimą naujiems darbuotojams, o periodinį instruktavimą turi pravesti UAB „Maristika“ padalinio vadovas B., nes tik jis žino, kokie darbuotojai, kokiais įrenginiais, kuriose darbo vietose bus paskirti dirbti. Liudytojos bendrovė kontroliuoja, ar visi darbuotojai yra periodiškai instruktuojami, ar darbų saugos žurnalai yra pildomi, ar visos skiltys užpildytos. Padalinio vadovas instruktuoti gali kaip nori – gali žodžiu, bet gali duoti darbuotojui persiskaityti ar perskaityti pats. „Maristika“ nusistačiusi tvarką, kad darbuotojus instruktuoja kasmet. Šiuo metu priimti teisės aktai dėl liberalios instruktavimo tvarkos- galima instruktuoti darbuotoją net ir telefonu ir tai būtų tinkamas darbuotojo instruktavimas. Vadovas pasirenka, kaip instruktuoti. Kai vadovas instruktuoja darbo vietoje, liudytoja nedalyvauja. UAB „Maristikos“ darbuotojas B. buvo priimtas į darbą 2011 metais, liudytoja jam asmeniškai pravedė įvadinį darbų saugos instruktažą. Kadangi V. buvo priimtas anksčiau, nei liudytojas įsidarbino, jis buvo instruktuotas kitos specialistės. Įvadinio instruktavimo metu ji pasakoja apie nelaimingus atsitikimus, aiškina, kokios būna nelaimingų atsitikimų priežastys, kokie rizikos veiksniai darbuotojų naujojoje darbo vietoje, išaiškina, kad darbuotojai turi atlikti tokius darbus, kuriems jie yra apmokyti ir instruktuoti.

36Nurodė, kad vadovaujantis darbų saugos ir sveikatos teisės aktais, darbuotojas visada turi vadovautis tik tiesioginio vadovo duota užduotimi. Instruktavimo tvarkoje numatyta, kad jei į įmonę atvyksta kiti darbuotojai, jie instruktuojami žodžiu, instruktuoja tas žmogus, kuris pasikvietė kitą įmonę atlikti darbus.

37Apklaustas kaip liudytojas, R. D. parodė, kad jis dirba ( - ) regiono vadovu, į jo pareigas įeina darbo organizavimas pietų Lietuvoje. Tarp vykdomų veiklų yra ir apsaugos sistemų instaliavimas. Jo darbas yra surasti kompetentingus padalinių vadovus, prižiūrėti, ar gerai organizuojamas darbas, iš dalies jis yra atsakingas ir už darbų saugą. Sutartį dėl signalizacijos įvedimo ‚Maristikos“ patalpose pasirašė komercijos vadovas S., jis derino sutarties sąlygas. Sąlygose buvo ir darbų saugos organizavimas, kadangi darbai buvo planuoti specifiniame objekte, su patalpų faktiniu savininku UAB „Randers“ buvo susitarta, kad UAB „Randers“ sudarys saugias darbo sąlygas. Savo pareigą bendrovė perleido UAB „Maristika“. „Maristikai“ reikėjo atlaisvinti dalį patalpų, kuriose turėjo būti vykdomi darbai. Darbo vietos paruošimą S. derino su atsakingais asmenimis. Po mėnesio nuo derybų pradžios buvo paruošta darbo vieta, tuomet darbus organizavo technikos skyriaus vadovas S. Jis suformavo brigadą. Prieš siunčiant į objektus, darbuotojai instruktuojami dėl darbų saugos. Už žuvusiojo instruktavimą buvo atsakingas technikos skyriaus vadovas. Jis buvo nuvykęs į objektą, žinojo ten vykstančių darbų specifiką. Ir anksčiau darbuotojai buvo ne kartą instruktuoti, nes ne pirmą kartą tame objekte dirbo. Iš pradžių objekte dirbo kiti žmonės, po to buvo nusiųstas ir žuvusysis, kad būtų pabaigtas signalizacijos programavimas. Jo funkcija buvo dirbti ne pačiam ceche, o saugioje vietoje-ofise, kur stovėjo procesiniai moduliai ir ten jis turėjo suprogramuoti centrinius modulius, prisijungti prie jų ir suvesti duomenis. Prietaisas, kurį reikėjo programuoti, stovėjo ofise toli nuo pačios įvykio vietos. Žuvusysis pradeda dirbti, kai jau atlikti kiti darbai. Liudytojui neaišku ir jis nežino, kodėl žuvusysis buvo nuėjęs į cechą, nes jo funkcijos buvo dirbti prie įrangos, į cechą nereikėjo eiti. Tiek žuvusysis, tiek kartu su juo buvęs B. turėjo atlikti kiekvienas savo darbus, pagal darbo funkcijas žuvusysis neturėjo padėti kolegai. Technikos skyriaus vadovas S. nedavė nurodymų padėti kolegai ir dirbti ceche. Jis nusiuntė žuvusįjį tik atlikti savo darbą-paleisti sistemą, nes žuvusysis tik programuodavo. Apie tai, kad žuvusiojo kraujyje rasta alkoholio, liudytojui nežinoma, nes jų bendrovėje griežtai draudžiama dirbti išgėrus.

38Nurodo, kad nelaimingo atsitikimo priežastis-nebuvo pilnai atlaisvinta darbo vieta ir neparuoštas objektas. Stiklai užgriuvo darbuotoją, nes „Maristikos“ darbuotojai, ruošdami darbo vietą, pajudino stiklus, o prieš tai stiklai nebuvo sutvirtinti. Tie asmenys, kurie vykdė stiklo stūmimo darbus, turėjo liepti pašaliniams asmenims pasišalinti kuo toliau nuo stiklų ir ten nestovėti.

39Apklaustas kaip liudytojas, R. R., Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojas, parodė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo bendrovės „Maristika“ patalpose atliko papildomą tyrimą ir surašė naują nelaimingo atsitikimo darbe aktą.

40Buvo atliktas papildomas tyrimas ir surašytas naujas aktas todėl, kad pirminis tyrimo aktas, surašytas teritorinio skyriaus, buvo apskųstas-buvo gauti skundai iš „G4S“ ir UAB „Maristikos“. Įvertinus skundų argumentus, nustačius netikslumus atliekant pirminį tyrimą, buvo paskirtas papildomas tyrimas. Nelaimingo atsitikimo priežastys yra nurodytos papildomo tyrimo akte. Tai vidinės kontrolės nepakankamumas bendrovėje „G4S Lietuva“, nes R. G. buvo neišaiškinta ir nenurodyta, kaip jam dirbti, taip pat nepaaiškinti rizikos veiksniai. Be to, buvo netinkamas darbų organizavimas, kuris pasireiškė tuo, kad tiek UAB „G4S“ , tiek UAB „Maristika“ nesusitarė ir nenumatė, kaip saugiai atlikti bendrus darbus. Kita priežastis-UAB „Maristika“ darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų pažeidimas. Įmonė privalėjo paskirti vadovą ir kontroliuoti darbus. Darbdavys turi atvykti į darbo vietą, ją apžiūrėti, numatyti reikiamas priemones, supažindinti savo darbuotojus, kaip atlikti darbus, kokie galimi rizikos veiksniai ir pavojai darbo vietoje. Darbuotojų darbų saugos ir sveikatos įstatyme nurodyta, kad darbdavio pareiga užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.

41Nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu žuvusysis atliko savo darbines funkcijas, pagal pareigas jam buvo skirta užduotis sandėlyje sumontuoti signalizacijas. Šiuo atveju du darbdaviai nepilnai vykdė savo pareigas, nes turėjo būti parengtas darbų planas ar projektas, tačiau tai nebuvo įgyvendinta.

42Buvo konstatuota, kad S. V. ir K. B. pažeidė vidinius lokalinius teisės aktus, nes jie buvo supažindinti su instrukcijomis, kurias pažeidė.

43Nustatyta, kad A. B. davė nurodymus ir paskyrė kaltinamuosius atlaisvinti vietas ir teikti kitą pagalbą bendrovės „G4S“ darbuotojams, o „G4S“ pavedė žuvusiajam montuoti signalizaciją. Nepavyko nustatyti, kodėl žuvusysis buvo prie stiklų ir konkrečiai kas jam nurodė būti prie tų stiklų. „Maristikos“ darbuotojai teigė, kad jie neprašė žuvusiojo pagalbos, tai, kad R. G. buvo duotas nurodymas padėti perkelti stiklus, nebuvo nustatyta. Kaltinamieji turėjo bendrą nurodymą, gautą iš A. B., teikti pagalbą, kurios prašys „G4S“ darbuotojai. A. B. nenumatė, kad reiks perkelti konkretų stiklą, kuris nuvirto. Tačiau instrukcijose numatyta, kad jeigu iškyla neaiškumai ir darbuotojai nežino, kaip atlikti darbus, turi apie tai informuoti padalinio vadovą ir šiuo atveju A. B. būtų turėjęs nurodyti, kaip saugiai kelti krovinį ir kokiu būdu tą padaryti.

44Nagrinėjamu atveju iš pradžių buvo numatyta atlaisvinti kelias vietas, kad galėtų pastatyti hidraulinį keltuvą. Kaltinamieji keltuvą kėlė jau į trečią vietą, joje neužteko vietos išskleisti bokštelio kojas. Stiklo paketas griuvo, nes jį kaltinamieji bandė patraukti, kai stiklai buvo neįtvirtinti. Stiklo lakštus įtvirtinus diržais ar kitomis priemonėmis, galima juos perkelti.

45Įvertinus parašus instruktavimo žurnale ir remiantis raštiškais paaiškinimais, buvo padaryta išvada, kad „Maristikos“ darbuotojai buvo instruktuoti tinkamai, nes kaltinamieji saugos žurnale buvo pasirašę, vadinasi, jie buvo supažindinti su hidraulinio vežimėlio naudojimosi instrukcija. Prirašyti instrukciją prie jau instruktuotų žurnale būtų klaidinga, tačiau imperatyvaus reikalavimo teisės aktuose dėl to nėra.

46Liudytojas G. V., ( - ) darbuotojas, įvykio metu buvo sandėlyje. Išgirdo triukšmą, nubėgo į nelaimės vietą ir pamatė, kad žmogų užgriuvo stiklai- buvo nuvirtę du stovai. Po vienu iš nuvirtusių stovų matė rankinį keltuvą. Suprato, kad juo buvo bandyta pakelti stovą. Nurodė, kad norint patraukti stiklus ir stovą, reikia nukrauti po vieną stiklo lapus ir tuščią stovą patraukti, viso paketo negalima judinti. To stovo judinti nebuvo galima, nes nebuvo kaip jį užkabinti.

47Žinojo, kad sandėlyje vyksta signalizacijos įrengimo darbai ir teleskopiniam bokšteliui reikės vietos. Girdėjo, kad prieš pietus A. B. visiems bendrai darbuotojams pasakė, kad reikia atlaisvinti „G4S“ darbo vietą. Suprato iš A. B. nurodymų, kad reikės padaryti vietos bokšteliui, reiks perkelti stovus su stiklais. Konkrečių vietų, kurias reikės atlaisvinti, A. B. nerodė.

48Pagal taisykles reikėjo kitaip patraukti stiklus, tai parašyta instrukcijose. Anksčiau su tokia problema nesusidūrė, niekada anksčiau taip nekėlė stiklų. Darbuotojams buvo aiškinama, kad reikia imti iš priekio stiklo lapus ir tik su specialia įranga, tada stiklas nevirsta. Stovo nebuvo galima kelti, kabinėtojai turėjo žinoti, kad to negalima daryti.

49Specialistas T. D. paaiškino, kad nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusysis pažeidė saugos instrukcijas. Turėjo būti parengtas technologinis projektas ir jo kortelė. Šiuo atveju jokių apsaugos priemonių negalėjo būti, reikėjo tiesiog nebūti virtimo trajektorijoje. Darbuotojas turi dirbti tai, ką jam liepia darbdavys. Jei neliepė – nereikėjo dirbti. Jei darbdavys neliepė kelti vežimėliu stovo ir darbuotojas nebuvo supažindintas su hidraulinio vežimėlio instrukcija, jo tokie veiksmai vis tiek galimi, nes jam tai neuždrausta.

50Kai du darbdaviai organizuoja darbą, jie turi susitarti, kaip ir kuris instruktuos dėl darbų saugos. Nagrinėjamu atveju neinstruktavimas nėra nelaimingo įvykio priežastis. Stiklo paketai transportavimo metu turi būti sutvirtinti. Stelažų gamintojas yra numatęs, kaip sutvirtinti, kuo ir kada. Stiklų nesutvirtinimas turėjo įtakos nelaimei, bet tai nelėmė nelaimingo atsitikimo. Nelaimingą atsitikimą lėmė vežimėlio naudojimas ne pagal paskirtį, mėginimas pastumti stelažą, naudojant vežimėlį. Vien su medžio tąšais asmenys nebūtų pajudinę stelažo, o vežimėlis pridėjo jėgos ir tuomet stiklai pakilo, pasikeitė svorio centras. Stiklai buvo susandėliuoti jau seniai, jų virtimą inicijavo stelažo judinimas. Jei stiklų svorio centras būtų pasiskirstęs tolygiai, būtų kitos įvykio aplinkybės. Yra tik viena nelaimingo atsitikimo priežastis – tai vežimėlio panaudojimas ne pagal paskirtį.

51Kaltinamieji galėjo atlikti darbus, kuriuos vykdė nelaimės dieną, jiems to nebuvo uždrausta. K. B. ir S. V. atliekami veiksmai neatitiko jiems privalomų, su kuriais jie supažindinti.

52Nurodo, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra ta, kad transportuojant stelažą, pavojingoje zonoje buvo pašalinis asmuo, stiklo paketai nebuvo sutvirtinti ir visa tai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Kaltinamųjų pasirinktas būdas tikrai buvo nesaugus. Stiklo paketai ant stelažo stovėjo pasvirę specialiu kampu. Sąlygos stelažo pakrypimui atsirado tuomet, kai viena jo pusė buvo keliama rankiniu būdu, o kita-hidrauliniu vežimėliu. Atsiradus laisvai erdvei tarp stelažo ir pagrindo, stelažas sviro į kairę pusę, kuri buvo labiau apkrauta. Stelažas nėra padėklas ar krovinys, kurį norint pajudinti, galima naudoti hidraulinį vežimėlį, nes stelažams vežimėlis negali būti naudojamas.

53Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – UAB „Maristika“ sandėlio, esančio Alytuje, Naujoji g. 130, apžiūra (tomas 1, bylos lapai (toliau-t., b. l.) 12 – 18).

54Vaizdo medžiagos apžiūros protokole užfiksuota 2014 m. liepos 2 d. vaizdo įrašo peržiūros rezultatai (t. 1, b. l. 24 – 27).

552014 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 244/14 nurodyta, kad R. G. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kietojo galvos smegenų dangalo sužalojimo kairio smegenų pusrutulio srityje, dėl galvos kairės pusės traumos (t. 1, b. l. 31 – 33).

56Hidraulinio vežimėlio naudojimosi saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 16 aprašyta, kaip reikia naudotis hidrauliniu vežimėliu (t. 1, b. l. 44 – 49).

57Iš Atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais 2011 m. lapkričio 8 d. protokolo matyti, jog S. V. ir K. B. atestuoti pagal neformalaus mokymo programą „Krovinių tvarkymas rankomis“ (t. 1, b. l. 94 – 95), jiems išduoti atestacijos pažymėjimai (t. 1, b. l. 96, 97).

58Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos vykdant pakrovimo-iškrovimo darbus Nr. 12 kopijoje aprašyta, kaip vykdomi pakrovimo-iškrovimo darbai (t. 1, b. l. 65 – 75).

59Iš Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo kopijos matyti, kad S. V. ir K. B. instruktuoti ir supažindinti su instrukcijomis pasirašytinai (t. 1, b. l. 78).

60Iš 2011 m. balandžio 1 d. K. B. darbo sutarties matyti, kad jis UAB „Maristika“ dirbo krovinių kabinėtoju (t. 1, b. l. 82 – 83)., o iš 2003 m. sausio 22 d. S. V. darbo sutarties matyti, jog jis UAB „Maristika“ dirbo krovėju-elektromonteriu (t. 1, b. l. 84 – 85).

61Stacionarių ir mobilių stelažų naudotojo žinyno kopijoje nurodyta, kaip naudotis šiais įrenginiais (t. 1, b. l. 114 – 122).

622015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1505 nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys:

63–saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Konstatuojama, kad prieš pradedant darbus, R. G. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje, esančioje Alytuje, Naujoji g. 130, dėl to jis atsidūrė pavojingoje stiklų lakštų virtimo zonoje ir buvo mirtinai traumuotas. Tuo pažeistos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 4 punkto bei 27 straipsnio 1 dalies nuostatos,

64-netinkamas darbų organizavimas. Tose pačiose patalpose, toje pačioje darbo vietoje darbus vykdydami du darbdaviai (UAB „G4S Lietuva“ ir UAB „Maristika“), nesant bendro susitarimo, netinkamai įgyvendino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, neinformavo vienas kito bei darbuotojų apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius darbo vietose. Tuo pažeistos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio nuostatos,

65-saugos ir sveikatos teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. UAB „Maristika“ darbuotojai K. B. ir S. V. stovą perstūminėjo su nesutvirtintais (neaprištais) stiklų lakštais bei neįsitikinę, kad pavojingoje zonoje nėra pašalinių žmonių. Tuo pažeisti Hidraulinio vežimėlio naudojimosi saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 16, patvirtintos UAB „Maristika“ direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. DS-11/1, 28 punktas „Krovinių transportavimo darbus pradėti tik įsitikinus, kad pavojingoje darbų zonoje nėra pašalinių žmonių“ bei Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos vykdant pakrovimo-iškrovimo darbus, patvirtintos UAB „Maristika“ direktoriaus 2005 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 4, 4.7 punktas „kraunat krovinį ant vežimėlio ar platformos, reikalinga, kad: 4.7.1. krovinys būtų patikimai padėtas ant platformos ir vežamas nenukristų ir nenuriedėtų“ (t. 2, b. l. 131 – 133).

662015 m. birželio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-674 (15) nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: K. B. ir S. V. kėlė ir stūmė stelažą, šis pakrypo, ant jo buvę stiklo paketai neteko pastovumo, virto ir mirtinai sužalojo tarp stelažų buvusį R. G.. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra tai, kad transportavimo darbams buvo panaudotas darbo įrenginys, kuris nebuvo pritaikytas, tiems veiksmams atlikti, ir jo naudojimas sukėlė stiklo paketų griūtį ir tai, kad atliekant stelažo transportavimo darbus, pavojingoje zonoje buvo pašalinis asmuo. Tai, kad prieš transportuojant stelažą, stiklo paketai nebuvo pritvirtinti prie transportuojamo stelažo ir kad darbuotojai neįsitikino, kad pavojingoje zonoje nėra pašalinių asmenų, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Tiriamuoju atveju vykdyti darbai neatitiko Nuostatų [4] 1 priedo 2.12 punkto – darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas ir rankinio hidraulinio vežimėlio FRANZ KAHL paso ir eksploatacijos vadovo 1 p., kuriame nurodyta, kad rankinis hidraulinis vežimėlis yra skirtas krovinio transportavimui, kuris yra supakuotas ant padėklo (t. 3, b. l. 5 – 11).

672016 m. spalio 4 d. ekspertizės akte nurodoma, kad UAB “Maristika“ Saugos darbe instruktavimo darbo vietoje žurnalo 18 puslapyje ties įrašu "K. B." skiltyje "Instrukcijų Nr. Jų kiekis nurodomas raštu" skaitmuo "6" yra parašytas skirtinga šratinukų pasta ir skirtinga rašymo priemone nei skaitmuo" 1 "ir kiti šios grafos ženklai", 2, 5,12,3,9". Skaitmens „ 1" vertikalus elementas yra apvedžiotas ir prirašytas jo apatinis horizontalus elementas. Tai padaryta tos pačios rūšies šratinukų pasta, kaip ir parašytas skaitmuo "6", tačiau nustatyti, ar panaudota ta pati rašymo priemonė negalima, nes trumpuose skaitmenų elementuose nėra požymių konkrečiai rašymo priemonei individualizuoti. UAB "Maristika" Saugos darbe instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnalo 18 puslapyje ties įrašu "K. B. skiltyje "Instrukcijų Nr. Jų kiekis nurodomas raštu" skaitmuo "6" yra prirašytas, t. y. jis yra parašytas vėliau nei skaitmuo "1 '', tačiau nustatyti, kada konkrečiai skaitmuo "6" buvo parašytas, negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos ir techninių galimybių nustatyti rankraščio įrašo amžių (t. 7, b. l. 40-42).

68Tam, kad apkaltinti asmenį padarius BK 132 straipsnyje numatytą veiką, būtina išsiaiškinti kelis aspektus: ar būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, ar yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp kaltinamo asmens veikos ir padarinių, ar padariniai buvo dėsningas šios veikos rezultatas. Būtina išsiaiškinti ir tą aplinkybę, ar nukentėjusiojo neatsargus elgesys negalėjo būti jo mirties priežastis. Nustačius visus šiuos aspektus, galima asmenį kaltinti dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Tam, kad kaltinti asmenį dėl kvalifikuoto neatsargaus gyvybės atėmimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, būtina išsiaiškinti ir tai, ar veika buvo padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. oficialiai parvirtintas bendrąsias ar žinybines elgesio saugumo taisykles.

69Svarbu pažymėti tai, kad nukentėjusio asmens mirties atžvilgiu subjektyviąją nusikaltimo pusę sudaro tik neatsargumas-nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas.

70Kaltinamieji S. V. ir K. B. kaltais neprisipažino. Jie pripažino patį įvykio faktą-kad žuvo žmogus, tačiau nepripažino, kad jie pažeidė specialias saugaus elgesio taisykles, dėl ko žuvo žmogus. Iš darbo sutarčių matyti, kad K. B. UAB “Maristika“ dirbo krovėju-kabinėtoju, o S. V.-krovėju elektromonteriu (t. 1, b. l. 82 – 83, 84 – 85).

71Įvykio aplinkybes abu kaltinamieji nurodė analogiškai: K. B. nurodė, kad sandėlio vadovas A. B. jam liepė padėti sandėlyje dirbusiems „G4S“ darbuotojams atlaisvinti sandėlio vietas, kad darbuotojai galėtų dirbti savo darbą. K. B. su sandėlio darbuotojais kelis kartus pervežė „G4S“ naudotą bokštelį. Įvykio dieną žuvusysis prašė pervežti bokštelį, po to dar prašė, kad apie 10 cm reikia patraukti stiklo stovelį, nes jis trukdo išsiskleisti bokštelio atramai. K. B. nurodė paprašęs S. V. pagalbos ir jie pasitarė, kaip patraukti stovelį: susitarė, kad K. B. hidraulinio vežimėlio šakes iš galo pakiš po stoveliu ir kels, o S. V. tąšo pagalba bandys stovelį pastumti. Tąšai buvo naudoti du-vienas, ilgesnis, kurio nepavyko užkišti, o kitas-trumpesnis, kuris buvo užkištas už stovelio rėmo, arčiau sudėtų stiklų. K. B. pakišus hidraulinio vežimėlio šakes po padėklu, S. V.-pakišus tąšą, stiklai nuo stovelio virto ir prispaudė tarp stovelių buvusį „G4S“ darbuotoją G.

72Tai, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko pažeidus saugos ir sveikatos darbe instrukcijas, pasisakė specialistai, ištyrę nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Specialistai nurodė, kad šio nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra ta, kad kaltinamieji stūmė stovą su neįtvirtintais stiklais prieš tai neįsitikinę, kad pavojingoje darbų atlikimo zonoje nėra pašalinių asmenų, tuo buvo pažeistas hidraulinio vežimėlio naudojimo instrukcija Nr. 16. Specialistai nurodė, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: K. B. ir S. V. kėlė ir stūmė stelažą, šis pakrypo, ant jo buvę stiklo paketai neteko pastovumo, jie virto ir mirtinai sužalojo tarp stelažų buvusį R. G.. Specialistas T. D. teisme kategoriškai nurodė, kad yra tik viena nelaimingo atsitikimo priežastis-tai hidraulinio vežimėlio panaudojimas ne pagal paskirtį, stelažas-ne padėklas ar krovinys, kurį norint perkelti, galima naudoti hidraulinį vežimėlį, nes šis vežimėlis negali būti naudojamas stelažams kelti.

73Tačiau teisme K. B. ir S. V. nepripažino pažeidę specialias saugumo taisykles, nes jie, jų teigimu, nebuvo supažindinti su hidraulinio vežimėlio naudojimosi instrukcija. Hidraulinio vežimėlio naudojimo sąlygas apibrėžia Hidraulinio vežimėlio naudojimosi saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 16. Rašysenos ekspertizė nustatė, kad UAB “Maristika“ Saugos darbe instruktavimo darbo vietoje žurnale ties įrašu "K. B." šalia skaitmens" 1 " prirašytas "6", tačiau nustatyti, kada konkrečiai skaitmuo "6" buvo parašytas, negalima. Atsakingas už darbų saugą sandėlio vadovas A. B. paaiškino, kad su instrukcijomis darbuotojai būdavo supažindinami ir žodžiu, ir raštu, instruktažai vykdavo skirtingomis datomis, tačiau taupant laiką, instruktažų data buvo įrašoma viena. A. B. paaiškino, kad Saugos darbe žurnalas buvo paimtas iš karto po įvykio, daryti žurnale taisymus nebuvo galimybių. Dėl konkretaus taisymo žurnale prirašant prie K. B. pavardės instrukcijos „1“ skaičių „6“ A. B. nurodė, kad 1-a instrukcija apibrėžia saugų darbą su elektros įrenginiais, ir kadangi K. B. su tokiais įrenginiais jau nedirbo, 1-a instrukcija jam tapo nereikalinga, todėl šalia šios instrukcijos numerio „1“ ir buvo prirašytas skaičius „6“. A. B. nurodė, o tą patvirtino ir K. B., kad jis ir anksčiau dirbo su hidrauliniu vežimėliu ir žinojo, kaip juo naudotis. A. B. teigė, kad su vežimėlio techniniu pasu darbuotojai buvo supažindinti žodžiu. Darbų saugos specialistė V. Č. nurodė, kad darbuotojų instruktavimo tvarka dabar tapo liberali, darbuotojai gali būti instruktuojami ir žodžiu. Susipažinus su UAB “Maristika“ darbų saugos žurnalu, matyti, kad jame ir prie kitų bendrovės darbuotojų pavardžių yra skaičių prirašymų, taisymų. Taigi daroma išvada, kad toks darbų saugos žurnalo vedimas bendrovėje buvo praktikuojamas ir toleruojamas. V. Č. nurodė, kad ji periodiškai tikrindavo bendrovės saugos darbe instruktavimo žurnalą, pastabų neturėjo. Taigi jeigu taisymai būtų turėję kokią nors labai didelę reikšmę, akivaizdu, kad darbų saugos specialistė dėl to būtų davusi pastabų žurnalą pildančiam asmeniui, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokių pastabų ir reakcijų buvo. Juolab V. Č. nurodė, kad nėra nustatytos tvarkos, kaip aptarti taisymus darbų saugos žurnale ir ar jie apskritai turi būti aptarti. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas R. R. patvirtino tą faktą, kad prirašyti instrukciją prie jau instruktuotų žurnale nėra teisinga, tačiau imperatyvaus reikalavimo dėl to teisės aktuose nėra. Nelaimingo atsitikimo akte taip pat konstatuota,, kad kaltinamieji buvo supažindinti su daugeliu instrukcijų, tarp jų-ir su instrukcija Nr. 16.

74Tai, kad kaltinamieji buvo supažindinti su hidraulinio vežimėlio naudojimosi instrukcija Nr. 16 įrodo tas faktas, kad apklausti tuoj pat po įvykio jie nurodė, jog buvo supažindinti su visomis instrukcijomis. Tik teisme kaltinamieji pasirinko kitokią gynybos taktiką-neigė, jog su hidraulinio vežimėlio instrukcija buvo supažindinti, sakė, kad tik pasirašė žurnale, bet nebuvo instruktuoti, kad nekreipė dėmesio į instrukcijų numerius, numerių ir datų iš viso nebuvo, jie nežinojo, ką kuri instrukcija reiškia. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tą faktą, kad šiuo atveju kaltinamieji patys sau prieštarauja: jeigu jie nežinojo, už ką pasirašo, jeigu nežinojo, ką kuri instrukcija reiškia, jeigu nekreipė dėmesio į užrašytų instrukcijų numerius, datas, tuomet jie ir negali teigti, kad su instrukcija Nr. 16 nebuvo supažindinti. Teisme buvo tikrinta ir kaltinamojo K. B. išsakyta aplinkybė, kad įrašas dėl instrukcijos skaičiaus atsirado jau po įvykio, tačiau tokių aplinkybių nepavyko nustatyti: A. B. nurodė, kad įrašas buvo padarytas iki įvykio, rašysenos ekspertai negalėjo duoti kategoriškos išvados apie įrašo atsiradimo laiką. Bendrovės darbuotojas G. V. teisme parodė, kaip reikėjo saugiai dirbti įvykio metu, kokias klaidas padarė kaltinamieji, perkeldami stovelį, taigi akivaizdu, kad visi darbuotojai buvo supažindinti su instrukcija Nr. 16 ir negalima teigti, kad su šia instrukcija išimtinai nebuvo supažindinti tik kaltinamieji K. B. ir S. V.. G. V. paaiškino, kad kaltinamieji negalėjo stumti stovelio hidrauliniu vežimėliu, nes stiklai buvo sudėti vienoje stovelio pusėje ir nebuvo išlaikyta pusiausvyra. Netgi jeigu stiklai būtų buvę pririšti, stovelis vis viena būtų virtęs. Tam, kad saugiai perkelti stovėlį, reikėjo nukrauti stiklus ir tik tada stovelį patraukti. UAB “Maristika“ direktorius R. J. patvirtino kad visi bendrovės darbuotojai buvo supažindinti su hidraulinio vežimėlio naudojimo instrukcija, žinojo, kada ir kaip juo naudotis, žinojo, ir kaip elgtis su transportuojamasi stiklo paketais, nes per visą bendrovės veiklos laikotarpį darbuotojai nebuvo nukentėję darbo vietoje.

75Akivaizdu, kad jau pats kaltinamųjų darbo pobūdis su medžiaga-stiklo lakštais, kurie, neatsargiai su jais elgiantis ir pažeidus jų vientisumą pakrovimo ir iškrovimo metu, galėjo sužaloti darbuotojus-įpareigojo juos ne tik kad laikytis instrukcijų reikalavimų, bet ir atkreipti dėmesį į bendras saugaus darbo specifinėje vietoje taisykles.

76Kaltinamieji patys sugalvojo, kaip patraukti „G4S“ darbuotojų naudoto bokštelio atramai išsiskleisti trukdantį stiklo sandėliavimo stovelį. Iš vaizdo įrašo matyti kaltinamųjų veiksmai prieš įvykį: K. B. užkiša hidraulinio vežimėlio šakes ties stelažo viduriu, S. V. iš kito stelažo gali tąšu bando stumti; nesigavus K. B. apeina aplink stelažą, paima tąšą, paduoda S. V., šis nueina iki stovelio, o K. B. grįžta prie vežimėlio. Taigi kaltinamieji stelažo patraukimo veiksmus atliko savo rizika, savo iniciatyva sprendė, kaip saugiai atlikti darbus, stovelio patraukimo mechanizmą sugalvojo patys, pasitarę tik tarpusavyje ir nesitarę su asmeniu, kuris davė nurodymą padėti „G4S“ darbuotojams-UAB „ Maristika“ sandėlio vadovu A. B.. D. B., įvykio vietoje buvęs „„G4S“ darbuotojas, patvirtino faktą, kad kaltinamieji patys įvertino stelažo patraukimo atstumą, nes jis kaltinamiesiems nesakė, kiek konkrečiai reiks patraukti trukdantį stelažą. Iš bylos duomenų seka, kad A. B. buvo atsakingas už darbo vietų paruošimą „G4S“ darbuotojams, taigi visus konkrečių darbų mechanizmus ir turėjo nurodyti būtent jis. Liudytojai E. S. ir R. J. nurodė, kad su A. B. buvo aptartos „G4S“ naudoto bokštelio statymo vietos sandėlyje. Akivaizdu, kad jeigu tuo metu būtų numatytos kliūtys bokštelio pastatymui-stovas su stiklais, A. B. būtų liepęs patraukti būtent šį stovą, tačiau kaltinamasis K. B. netgi nurodė, kad A. B. jam tik abstrakčiai liepė padėti „G4S“ darbuotojams, jei šie ko nors prašys ir patraukti, kas trukdys jų darbui. A. B. teisme nurodė, kad jis K. B. davė nurodymą padėti „G4S“ darbuotojams, nurodymo patraukti stovo su stiklais nedavė, nes nors bokštelis įvykio dieną sandėlyje buvo perkeltas kelis kartus, visais šiais atvejais stelažų su stiklais patraukti nereikėjo, dėl to jis ir neinstruktavo kaltinamųjų, kaip saugiai patraukti stelažą. A. B. nurodymas perkelti bokštelį kaltinamųjų negalėjo būti suprastas kaip atlikimas bet kokių veiksmų, bet kokiomis priemonėmis ir bet kaip. K. B. nurodė, kad pats žuvusysis jam pasakė, kad stovelis su stiklais trukdo išsiskleisti bokštelio atramai, tačiau akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju iškilus neaiškumams dėl darbų atlikimo, kaltinamieji patys negalėjo spręsti ir nusistatyti darbų eigos dėl stelažo patraukimo, o jie turėjo kreiptis į A. B., sulaukti jo nurodymų ir juos atidžiai vykdyti. A. B., kaip nustatyta byloje, buvo savo darbo kabinete, taigi kaltinamieji pilnai turėjo galimybę informuoti jį apie būtinybę traukti stovelį ir gauti iš A. B. nurodymus dėl stovelio patraukimo mechanizmo ir tik A. B., kaip atsakingas asmuo, turėjo pripažinti stelažo traukimo darbus būtinais.

77Nors K. B. teigė, kad jis nematė nukentėjusiojo, vėliau gi teigė, kad nukentėjusįjį paskutinį kartą matė prie bokštelio, tačiau akivaizdu, kad jis turėjo matyti nukentėjusįjį, nes vaizdo įraše matyti, kad žuvusysis stovi ties stovo viduriu, rankomis laikydamas stiklus. S. V. netgi nurodė, kad žuvusysis ranka pridėjęs bandė už tąšo pastumti. Tai, kad matė, jog nukentėjusysis buvo padėjęs ranką ant stiklų paketo krašto, nurodė įvykio vietoje buvęs „G4S“ darbuotojas D. B.. Kaltinamieji teisme neigė, kad jie buvo sukėlę stovelį su stiklais, tačiau D. B. paliudijo, kad matėsi vizualiai, jog stovas su stiklais buvo sukeltas nuo žemės apie 15 cm. Apie tai, kad stovas judėjo, matyti ir iš įvykio vaizdo įrašo, ekspertas taip pat davė išvadą, kur patvirtino, jog stovelis virto būtent dėl kaltinamųjų netinkamų veiksmų.

78Taigi S. V. ir K. B. pažeidė saugaus darbo instrukcijų reikalavimus, žinodami, kaip saugiai atlikti darbus, siekdami greito darbų rezultato, darbus atliko savavališkai, nepateisinamai rizikingai. Jie elgėsi nerūpestingai ir jų veikoje yra nusikalstamo nerūpestingumo požymis-jie nenumatė, kad dėl jų veiksmų gali virsti stiklai ir dėl to prispausti žmogų, dėl ko šis žuvo, tačiau prie įvykio aplinkybių jie turėjo galimybę suvokti ir suvokė, kad stiklai dėl jų veiksmų galėjo virsti ir sukelti sunkias pasekmes. Kaltinamieji pažeidė saugaus darbo instrukcijų reikalavimus, žinodami, kaip saugiai atlikti darbus, siekdami greito darbų rezultato, darbus atliko savavališkai, nepateisinamai rizikingai.

79Teismo medikai nustatė, kad žuvusiojo R. G. kraujyje buvo 0,15 promilių alkoholio. Ši aplinkybė byloje nevertinama, nes nenustatyta, kad ši aplinkybė kaip nors galėjo įtakoti nusikalstamos veikos mechanizmą.

80Būtina aptarti ir tą aplinkybę, jog R. G. lavono kraujyje rasta 0, 15 promilių alkoholio (1 t, b. l. 31-33). Pažymėtina, kad R. G. žūtis registruota 2014 m. liepos 2 d. 15 val. Iš specialisto išvados matyti, kad lavono tyrimas pradėtas kitą dieną-2014 m. liepos 3 d. 10 val. 40 min. Neaišku, ar nebuvo pažeista kraujo mėginių paėmimo ir laikymo tvarka, nes specialistas išvadą dėl alkoholio kraujyje duoda tik 2014 m. liepos 24 d. Taigi nežinoma, kokiomis sąlygomis paimtas kraujo mėginys buvo laikomas ir ar jo sudėties pakitimui neturėjo įtakos būtent laikymo sąlygos. Be to, akivaizdu, kad kraujas, kaip biologinė terpė, išskirta ir organizmo, keičia savo biocheminę sudėtį. Taigi neatmetama tikimybė, kad nedidelis alkoholio kiekis, rastas žuvusiojo kraujo mėginyje, atsirado dėl mėginio saugojimo ypatumų.

81Bendrovės „G4S“ technikos skyriaus vadovas G. S. nurodė, kad įspėjo į UAB “Maristika“ siunčiamus darbuotojus D. B. ir R. G., kad jie dirbs patalpose, kuriose sandėliuojami stiklai ir yra šioks toks pavojus, liepė šiems darbuotojams nevaikščioti, kur nepriklauso. Tačiau iš byloje nustatytų duomenų seka, kad ir žuvusysis R. G. nesilaikė saugaus elgesio taisyklių-buvo vietoje (sandėlyje), kurioje jam pagal jo darbo funkcijas nereikėjo būti, nes jis buvo paskirtas tik sureguliuoti įvestos signalizacijos sistemą toli nuo įvykio vietoje buvusiame ofise, kuriame stovėjo procesiniai moduliai; jis neįsitikino, ar jo stovėjimo vieta (tarpas tarp sandėliuojamų stovelių su stiklo lakštais) yra saugi-tačiau jo padaryti pažeidimai buvo ne tokie svarbūs ir jie nebuvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis-tiesioginė grėsmė atsirado nuo kaltinamųjų K. B. ir S. V. veiksmų. Taigi būtent kaltinamųjų veiksmai, kai K. B. hidrauliniu vežimėliu kėlė ir traukė stovą su stiklais, S. V.-stūmė tąšu-tiesiogiai sąlygojo įvykį, dėl kurio žuvo R. G.. Kitaip tariant, tarp kaltinamųjų veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamieji nors ir nenumatė, kad dėl jų veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

82Įrodyta, kad S. V. ir K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje.

83Civilinių ieškinių klausimas

84Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato nukentėjusio nuo teisės pažeidimo asmens teisę reikalauti žalos, įskaitant ir neturtinės, atlyginimo iš kaltininko.

85Nukentėjusioji I. Š. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti jos naudai solidariai iš UAB „Maristika“, K. B. ir S. V. 42 979,61 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 10 000 eurų-neturtinės (t. 5, b. l. 88 – 91).

86Kaip numato BPK 109 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalis, baudžiamojoje byloje už padarytą žalą gali atsakyti ne tik nusikalstama veika kaltinamas asmuo, bet ir už veiką materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti padarytą žalą. CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jei to darbdavio darbuotojas, eidamas savo darbines pareigas, padaro žalos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji S. V. ir K. B. įvykio metu, kai buvo padaryta žala, veikė ne savo asmeniniais interesais kaip privatūs asmenys, o atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu. Abu kaltinamieji, kaip matyti iš darbo sutarčių, dirbo UAB “Maristika“: K. B. krovėju-kabinėtoju, o S. V.-krovėju elektromonteriu, taigi su UAB “Maristika“ juos siejo darbiniai santykiai. Įvykio metu abu kaltinamieji buvo darbo vietoje ir dirbo, taigi yra sąlyga atsirasti jų darbdavio- UAB “Maristika“ civilinei atsakomybei, nes samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Įrodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko, kai kaltinamieji pažeidė nustatytas saugaus elgesio darbe taisykles ir tarp taisyklių pažeidimo bei įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio pasekmė-R. G. žūtis- yra priežastinis ryšys. Vadovaujantis išdėstytu, išieškojimas nukreipiamas į kaltinamųjų darbdavį, civilinį atsakovą byloje-UAB “Maristika“.

87CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

88Nukentėjusioji I. Š. prašo priteisti 42 979,61 Eur turtinės žalos atlyginimą.

89Kaip nurodo nukentėjusioji, jos patirtą turtinę žalą sudaro dėl sutuoktinio R. G. netekties negautos pajamos, kadangi jai priklausė ½ dalis jo gautų mėnesinių pajamų. I. Š. savo negautas pajamas apskaičiavo pagal R. G. iki mirties gautas vidutines mėnesines pajamas padaugindama iš mėnesių, likusių iki R. G. pensinio amžiaus, skaičiaus.

90Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gavo 14 365,15 Eur socialinio draudimo išmoką dėl R. G. žūties (t. 5, b. l. 33).

91Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad visos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą mokamos draudimo išmokos įstatymų leidėjo įvardytos kompensuojančiomis negautas pajamas, todėl jos yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014).

92Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime pasisakė, jog dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Šios neatitiktys galimos dėl to, kad socialinio draudimo įstaigos privalomos mokėti kompensacijos dydį skaičiuoja įstatyme nustatytu būdu, t. y. pagal teisės aktuose įtvirtintus objektyvius kriterijus, kurie neatspindi visų individualių, konkrečiam nukentėjusiam apdraustajam būdingų parametrų (vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus atveju – net ir jo buvusių draudžiamųjų pajamų dydžio). Tokia socialinio draudimo išmokos (dėl apdraustojo mirties patirtos žalos kompensacijos) apskaičiavimo tvarka privaloma ją mokančiai socialinio draudimo įstaigai, tačiau dėl dydžio nustatymo pobūdžio ši išmoka ne visais atvejais gali atitikti realiai padarytą žalą.

93Sprendžiant dėl nukentėjusio asmens dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtos žalos ir jos dydžio, reikšminga yra tai, kad socialinio draudimo įstaigų mokamos netekto darbingumo kompensacijos skirtos atlyginti nukentėjusio asmens negautas pajamas. Šios kompensacijos mokamos nelaimingo atsitikimo darbe aktų, darbingumo lygį nustatančių dokumentų, nukentėjusio asmens draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo arba einamųjų metų draudžiamąsias pajamas įtvirtinančio teisės akto, kitų dokumentų ir jais remiantis socialinio draudimo įstaigų priimtų sprendimų pagrindu. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį.

94Įstatymų leidėjo nustatyta, kad CK 6.284 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, netaikomos tais atvejais, kai nukentėjusysis yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (CK 6.284 straipsnio 4 dalis). CK 6.284 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jis gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Nors šis straipsnis ir netaikomas tais atvejais, kai asmuo apdraustas nelaimingų atitikimų darbe socialiniu draudimu (CK 6.284 straipsnio 4 dalis), tačiau jame pateikta atlygintinos žalos apimtis kaip kriterijus naudojama sprendžiant dėl atlygintinų negautų pajamų asmenims, patyrusiems žalą dėl apdraustų socialiniu draudimu asmenų mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013). Vieno iš sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kurią jis turėjo gauti kaip materialinę paramą. Nustatant likusiam gyvam sutuoktiniui tekusią žuvusiojo pajamų dalį, teismas remiasi sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, todėl pripažįsta, jog ji turėtų būti laikoma lygi pusei mirusiojo sutuoktinio gautų pajamų, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji I. Š. kas mėnesį turi teisę į žalos (negautų pajamų) atlyginimą, lygų pusei žuvusiojo R. G. per mėnesį gautų pajamų.

95Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji I. Š. negautas pajamas prašo apskaičiuoti pagal R. G. iki mirties gautas vidutines mėnesines pajamas, padauginant iš mėnesių, likusių iki jo pensinio amžiaus, skaičiaus. Ji nurodė, jog 2014 metais R. G. vidutinės mėnesio pajamos buvo 347,54 Eur (1 200 Lt), tačiau iš byloje pateiktos UAB „G4S Lietuva“ pažymos Nr. DU00121, atlikus aritmetinį skaičiavimą, matyti, kad 2014 metais jo vidutinės mėnesio pajamos buvo 332,11 Eur (1 146,70 Lt) (t. 5, b. l. 92). Iki R. G. pensinio amžiaus nuo jo mirties dienos dar likę 330 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, I. Š. visos negautos pajamos yra 54 798,15 Eur (332,11 Eur x 330 mėn. / 2 = 54 798,15 Eur). Į šią sumą įskaitoma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos I. Š. išmokėta 14 365,15 Eur socialinio draudimo išmoka (CK 6.290 straipsnio 1 dalis, t. 5, b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, galutinė nukentėjusios I. Š. patirta turtinė žala dėl negautų pajamų yra 40 433 Eur, kurie jos naudai ir priteisiami iš civilinio atsakovo – UAB „Maristika“ (CK 6.264 straipsnio 1 dalis), likusioje dalyje šis ieškinys atmetamas.

96Nukentėjusioji prašo priteisti 15 000 eurų neturtinės žalos. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, to asmens padarytos turtinės žalos dydį, susiformavusią bendrą teismų praktiką. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį-tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymas nenustato neturtinės žalos dydžio minimalios ar maksimalios ribos, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas reiškia, kad asmeniui padaryta žala turi būti visiškai atlyginta, tačiau būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje reikia vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis).

97Teismas sutinka su tuo, jog nukentėjusioji patyrė stiprų šoką, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją jai kilo nepatogumų jos tiesioginiame darbe, jai sutriko sveikata ir dėl to ji turi pagrindo reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti civilinį ieškinį, bet šio kodekso 113 str. 2 d. numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. Civilinio proceso kodekso 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Taigi nukentėjęs asmuo turi įrodyti, kuo grindžia savo reikalavimus ir kodėl būtent tokia pinigų suma (nukentėjusioji I. Š. pareiškė 15 000 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti) jis grindžia savo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji nurodė bendro pobūdžio teiginius-kad patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą (tapo nervinga, neturi noro bendrauti su kitais žmonėmis). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji po įvykio turėjo problemų su psichine sveikata. Tai galėtų būti išrašai iš ligos istorijos, gydytojų pažymos, naudotų medikamentų receptai, medikų sudaryti gydymo planai ir kt. Nagrinėjamu atveju nurodyti tik bendro pobūdžio, deklaratyvūs teiginiai, taigi ieškinys dėl neturtinės žalos pilnai nepargrįstas.

98Akivaizdu, kad nukentėjusioji I. Š. dėl sutuoktinio žūties patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, emocinę depresiją, staigi, netikėta vyro netektis sukėlė jiems didelį dvasinį skausmą ir pergyvenimus, galėjo sukelti ir fizinės sveikatos sutrikimus. Nusikalstamos veikos pasekmės buvo labai sunkios ir negrįžtamos-žuvo sutuoktinis. Nukentėjusiosios gyvenimo kokybė kurį laiką buvo suprastėjusi. Tačiau nukentėjusiosios nurodyta suma, kurią ji prašo išieškoti-15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė. Nustatant atlygintinos žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma, kaltinamųjų veikoje nebuvo tyčios.

99Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad paties žuvusiojo elgesys nebuvo tinkamas, jis prie nustatytų aplinkybių elgėsi neatsargiai ir neapdairiai. Aukščiau aprašyta, kuo pasireiškė netinkamas, neatsargus nukentėjusiojo elgesys: jis pats nesilaikė visų būtinų atsargumo taisyklių ir reikalavimų, atliko ne savo darbines funkcijas, buvo vietoje, kurioje jam nereikėjo būti. Jeigu žuvusysis pats nebūtų pažeidęs bent jau elementarių atsargumo ir saugumo taisyklių, stiklų virtimas nuo stovelio nebūtų sukėlęs tokių skaudžių ir sunkių pasekmių. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas. Į šią aplinkybę teismas taip pat atsižvelgia, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį.

100Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus (CK 6.251 str. 2 d.).

101Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir siekiant nukentėjusiosios bei už neturtinę žalą atsakingo subjekto interesų pusiausvyros, įvertinus įstatymo numatytus kriterijus ir bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad labiausiai teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitinkanti suma, kuri užtikrintų teisingą piniginį atlygį už padarytą skriaudą bei pusiausvyrą tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių, bus nukentėjusiosios I. Š. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant 10 000 eurų sumai, likusioje dalyje šį civilinį ieškinį atmetant.

102Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamieji padarė vieną baigtą, neatsargią nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

103S. V. ir K. B. nusikalto ir teisiami pirmą kartą. S. V. dirba, darbdavio charakterizuojamas labai gerai (t. 6, b. l. 89), yra iš dalies darbingas (t. 6, b. l. 90). K. B.-bedarbis, registruotas darbo biržoje. Abu kaltinamieji turi šeimas, K. B. išlaiko tris mažamečius vaikus. Duomenų, kurie kaltinamuosius charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji nukentėjusiosios atsiprašė. Be to, neteisėtiems kaltinamųjų veiksmams įtakos turėjo ir netinkamas paties nukentėjusiojo elgesys.

104Atsižvelgiant į išdėstyta, manoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamiesiems neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, o jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus įpareigojimus.

105Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

Nutarė

106K. B. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

107Vadovaujantis BK 75 straipsniu, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. B. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje.

108K. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

109S. V. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

110Vadovaujantis BK 75 straipsniu, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. V. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.

111S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

112Nukentėjusiosios I. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 40 433 Eur sumai, šią sumą išieškant iš UAB „Maristika“ (įmonės kodas 1106796413), šį ieškinį dalyje dėl 2 546,61 Eur atmesti.

113Nukentėjusiosios I. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 10 000 Eur sumai, šią sumą išieškant iš UAB „Maristika“ (įmonės kodas 1106796413), šį ieškinį dalyje dėl 5 000 Eur atmesti.

114Po nuosprendžio įsiteisėjimo: UAB „Maristika“ saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalą – grąžinti UAB „Maristika“; tris kompaktinius diskus su parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiaga bei UAB „Maristika“ pateiktą USB jungtį su vaizdo medžiaga – palikti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

115Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta... 2. viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 3. Teismas... 4. K. B. ir S. V., dirbdami ( - ) ( 5. Apklaustas kaltinamuoju, K. B. kaltu neprisipažino ir... 6. Nurodo, kad norint saugiai perkelti stovelį, reikėjo jį kelti kranu arba po... 7. Nežino, ar pažeidė instrukcijas, kai pradėjo kelti stovelį. Žmogaus... 8. Nurodė, kad jam B. liepė padėti... 9. Ėmė hidraulinį vežimėlį, nes visi su hidrauliniu vežimėliu dirba, jis... 10. Su hidraulinio vežimėlio instrukcija jis nebuvo supažindintas ir jos... 11. Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.... 12. Apklaustas kaip kaltinamasis, S. V. kaltu neprisipažino... 13. Saugiai dirbant, stiklus reikėjo iškelti į kitą stovelį, tam panaudojant... 14. Nurodo, kad kai įsidarbino, „SDG“ supažindino su stropuotojo-kabinėtojo... 15. Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad su žuvusiuoju... 16. Teisme palaikė savo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir... 17. Nurodė, kad žuvusio jos vyro darbdavys skyrė 10 000 Lt laidotuvių... 18. Neturtinei žalai prašo atlyginti 15 000 eurų, nes ji išgyveno neigiamas... 19. Liudytojas A. B. parodė, kad jis dirba sandėlio ūkio... 20. 2014 liepos 2 d. bendrovėje buvo vykdomi priešgaisrinės saugos... 21. Prieš atvykstant dirbti, „G4S“ atsiuntė darbuotojus, kad jie... 22. Stovas virto, nes kaltinamieji hidrauliniu vežimėliu bandė stovą patraukti,... 23. Nurodė, kad anksčiau kaltinamieji nėra pažeidę darbo saugos instrukcijų,... 24. Nukentėjusysis lakštų virtimo vietoje neturėjo stovėti, kodėl jis ten... 25. Dėl įrašų saugos darbe instruktavimų žurnalo nurodė, kad įrašai jame... 26. Supažindinimo procesas su instrukcijomis vyko žodžiu. Nurodo, kad... 27. Apklaustas kaip liudytojas, D. B. parodė, kad jis dirba... 28. Apklaustas kaip liudytojas, E. S., ( - ) komercijos... 29. Apklaustas kaip liudytojas, G. S. parodė, kad jis yra... 30. Apklaustas kaip liudytojas, R. J., ( - ) direktorius,... 31. Kaltinamiesiems bendrovės 32. Nurodė, kad visi stovai prieš juos transportuojant turi būti užtvirtinti... 33. Visi žino, kad negalima kelti neįtvirtinto stiklo, tai aišku iš bendrųjų... 34. Liudytojui iš pasakojimų žinoma, kad „G4S“ darbuotojas padėjo perkelti... 35. Apklausta kaip liudytoja, V. Č., ( - ) konsultacijų... 36. Nurodė, kad vadovaujantis darbų saugos ir sveikatos teisės aktais,... 37. Apklaustas kaip liudytojas, R. D. parodė, kad jis dirba... 38. Nurodo, kad nelaimingo atsitikimo priežastis-nebuvo pilnai atlaisvinta darbo... 39. Apklaustas kaip liudytojas, R. R., Valstybinės darbo... 40. Buvo atliktas papildomas tyrimas ir surašytas naujas aktas todėl, kad... 41. Nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu žuvusysis atliko savo darbines... 42. Buvo konstatuota, kad S. V. ir K.... 43. Nustatyta, kad A. B. davė nurodymus ir paskyrė... 44. Nagrinėjamu atveju iš pradžių buvo numatyta atlaisvinti kelias vietas, kad... 45. Įvertinus parašus instruktavimo žurnale ir remiantis raštiškais... 46. Liudytojas G. V., ( - ) darbuotojas, įvykio metu buvo... 47. Žinojo, kad sandėlyje vyksta signalizacijos įrengimo darbai ir teleskopiniam... 48. Pagal taisykles reikėjo kitaip patraukti stiklus, tai parašyta instrukcijose.... 49. Specialistas T. D. paaiškino, kad nėra pagrindo teigti,... 50. Kai du darbdaviai organizuoja darbą, jie turi susitarti, kaip ir kuris... 51. Kaltinamieji galėjo atlikti darbus, kuriuos vykdė nelaimės dieną, jiems to... 52. Nurodo, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra ta, kad transportuojant... 53. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – UAB... 54. Vaizdo medžiagos apžiūros protokole užfiksuota 2014 m. liepos 2 d. vaizdo... 55. 2014 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus... 56. Hidraulinio vežimėlio naudojimosi saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 16... 57. Iš Atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais 2011 m. lapkričio 8... 58. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos vykdant pakrovimo-iškrovimo... 59. Iš Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo kopijos... 60. Iš 2011 m. balandžio 1 d. K. B. darbo sutarties matyti,... 61. Stacionarių ir mobilių stelažų naudotojo žinyno kopijoje nurodyta, kaip... 62. 2015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1505 nurodytos... 63. –saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.... 64. -netinkamas darbų organizavimas. Tose pačiose patalpose, toje pačioje darbo... 65. -saugos ir sveikatos teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti... 66. 2015 m. birželio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto... 67. 2016 m. spalio 4 d. ekspertizės akte nurodoma, kad UAB “Maristika“ Saugos... 68. Tam, kad apkaltinti asmenį padarius BK 132 straipsnyje numatytą veiką,... 69. Svarbu pažymėti tai, kad nukentėjusio asmens mirties atžvilgiu... 70. Kaltinamieji S. V. ir K. B. kaltais... 71. Įvykio aplinkybes abu kaltinamieji nurodė analogiškai: 72. Tai, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko pažeidus saugos ir sveikatos... 73. Tačiau teisme K. B. ir S. V.... 74. Tai, kad kaltinamieji buvo supažindinti su hidraulinio vežimėlio naudojimosi... 75. Akivaizdu, kad jau pats kaltinamųjų darbo pobūdis su medžiaga-stiklo... 76. Kaltinamieji patys sugalvojo, kaip patraukti „G4S“ darbuotojų naudoto... 77. Nors K. B. teigė, kad jis nematė nukentėjusiojo,... 78. Taigi S. V. ir K. B. pažeidė... 79. Teismo medikai nustatė, kad žuvusiojo R. G. kraujyje... 80. Būtina aptarti ir tą aplinkybę, jog R. G. lavono... 81. Bendrovės „G4S“ technikos skyriaus vadovas G. S.... 82. Įrodyta, kad S. V. ir K. B.... 83. Civilinių ieškinių klausimas... 84. Lietuvos Respublikos BPK 85. Nukentėjusioji I. Š. patikslintu civiliniu ieškiniu... 86. Kaip numato BPK 109 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalis, baudžiamojoje byloje... 87. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba... 88. Nukentėjusioji I. Š. prašo priteisti 42 979,61 Eur... 89. Kaip nurodo nukentėjusioji, jos patirtą turtinę žalą sudaro dėl... 90. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji iš Valstybinio... 91. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės... 92. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime... 93. Sprendžiant dėl nukentėjusio asmens dėl nelaimingo atsitikimo darbe... 94. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad CK 6.284 straipsnio nuostatos,... 95. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji I. Š. negautas... 96. Nukentėjusioji prašo priteisti 15 000 eurų neturtinės žalos. Teismas... 97. Teismas sutinka su tuo, jog nukentėjusioji patyrė stiprų šoką, dvasinį... 98. Akivaizdu, kad nukentėjusioji I. Š. dėl sutuoktinio... 99. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad paties žuvusiojo elgesys nebuvo tinkamas,... 100. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina pabrėžti ir tai, kad... 101. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir siekiant nukentėjusiosios bei už... 102. Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos... 103. S. V. ir K. B. nusikalto ir... 104. Atsižvelgiant į išdėstyta, manoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti... 105. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 106. K. B. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos,... 107. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 108. K. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti... 109. S. V. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos,... 110. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 111. S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti... 112. Nukentėjusiosios I. Š. civilinį ieškinį dėl... 113. Nukentėjusiosios I. Š. civilinį ieškinį dėl... 114. Po nuosprendžio įsiteisėjimo: UAB „Maristika“ saugos darbe... 115. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno...