Byla 2-1260/2014
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-784-154/2014, kuria patvirtintas Shenzhen Top - Tech Industrial Co., LTD finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių tauro televizoriai“ restruktūrizavimo byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-784-154/2014, kuria patvirtintas Shenzhen Top - Tech Industrial Co., LTD finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių tauro televizoriai“ restruktūrizavimo byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas Shenzhen Top – Tech Industrial Co., LTD kreipėsi į RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ restruktūrizavimo administratorių dėl 6 039 631,94 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo. Restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad finansinis reikalavimas pateiktas netinkamai, nepateikti pirminiai dokumentai, pagal kuriuos galima būtų patikrinti apskaitoje esančius dokumentus. Administratoriaus teigimu, Top – Tech International (HK) Limited nepateikė atskiro finansinio reikalavimo, o Shenzhen Top –Tech Industrial Co., LTD nepateikė dokumentų, įrodančių apie reikalavimo perleidimą. Administratorius teigė pripažinęs tik 488 754,32 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kurio pagrįstumas atsispindi restruktūrizuojamos įmonės finansinės apskaitos dokumentuose.

5Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi buvo patvirtintas Shenzhen Top – Tech Industrial Co., LTD 488 754,32 Lt finansinis reikalavimas, o klausimą dėl likusios 5 550 877,62 Lt finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo nutarta spręsti atskiroje byloje. Pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, kurie, pareiškėjo teigimu, įrodo 5 550 877,62 Lt finansinio reikalavimo dalies pagrįstumą.

6Administratorius 2014 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisėjusiais teismų sprendimais bus išnagrinėtos civilinės bylos Honkongo teisme (bylos Nr. HCA 1137/2012) ir Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-44-155/2014). Šiuo dokumentu taip pat prašė įpareigoti pareiškėją pateikti išsamius pirminius susistemintus dokumentus ir duomenis, kuriais grindžiamas 5 550 877,62 Lt finansinis reikalavimas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo Shenzhen Top – Tech Industrial Co., LTD 5 550 877,62 Lt finansinį reikalavimą, o RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ administratoriaus prašymus dėl civilinės bylos sustabdymo ir įrodymų išreikalavimo atmetė.

9Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo Shenzhen Top –Tech Industrial Co., LTD į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina 5 550 877,62 Lt, finansinio reikalavimo pagrįstumą. Teismo vertinimu, byloje esantis elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad dar 2011 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ buvo informuota, kad tiek kompanijos Top – Tech International (HK) Limited, tiek kompanijos Shenzhen Top –Tech Industrial Co., LTD pavadinimai yra teisingi, o atsakovo apskaitininkas gali naudoti Top –Tech International (HK) Limited pavadinimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog 2014 m. vasario 19 d. teisių perdavimo sutartimi Top – Tech International (HK) Limited nuo 2010 m. liepos 1 d. perdavė Shenzhen Top – Tech Industrial Co., LTD visas savo teises, liesiančias visus perdavimo ir pirkimo sandorius tarp Top – Tech International (HK) Limited ir UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ bei visus neapmokėtus mokėjimus. UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ ir pirminio kreditoriaus Top – Tech International (HK) Limited 2011 m. birželio 17 d. sudaryta sutartis patvirtina, kad atsakovas RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ sutiko apmokėti skolas, nurodytas sutarties Priede A. Be to, šis dokumentas patvirtina, jog sutarties šalys pripažino, kad atsakovo RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ skola Top – Tech International (HK) Limited yra 2 242 631,89 JAV dolerių, t. y. 5 550 877,62 Lt pagal tuometinį kursą – 2,475 Lt už 1 JAV dolerį. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad atsakovas RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ apmokės visas skolas 2 mėnesių laikotarpiu, ne vėliau, kaip 3 mėnesių laikotarpiu. Teismas akcentavo aplinkybę, jog restruktūrizuojama įmonė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tinkamą ir visišką šios prievolės įvykdymą.

10Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas administratoriaus prašymą išreikalauti susistemintus pirminius ginčijamą finansinio reikalavimo dalį pagrindžiančius įrodymus, pažymėjo, jog administratorius nenurodė, kokių konkrečiai dokumentų prašoma, taip pat priežasčių, kodėl jis pats negali pateikti šių įrodymų. Teismas akcentavo aplinkybes, jog bylos nagrinėjimo eigoje restruktūrizuojamos įmonės prašymu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, be to, šalys bendravo elektroniniu paštu, todėl atsakovas turėjo galimybę jam reikalingus dokumentus išsireikalauti savarankiškai.

11Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl bylos sustabdymo, pažymėjo, jog vien tapačių šalių dalyvavimas skirtinguose teismuose su skirtingai reglamentuotu procesu, nėra pakankamas pagrindas stabdyti nagrinėjamą bylą. Be to, teismas nenustatė, jog Honkongo teisme nagrinėjamoje byloje gali būti nustatytos aplinkybės, turėsiančios tiesioginę reikšmę čia nagrinėjamai bylai. Taip pat akcentavo, jog viena iš nurodytų bylų, nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, yra nutraukta. Įvertinęs restruktūrizuojamos įmonės bei administratoriaus argumentus, teismas nenustatė pagrindų privalomajam ar fakultatyviam bylos sustabdymui.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskiruoju skundu RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ administratorius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą. Kadangi Honkongo specialaus autonominio regiono pirmos instancijos aukščiausiajame teisme nagrinėjama byla dėl 5 550 877,62 Lt, teismas turėjo padaryti išvadą, jog kreditorius tą pačią sumą siekia prisiteisti du kartus (dviejose bylose). Išnagrinėjus bylą Honkongo teisme, būtų įvertintas pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumas šioje nagrinėjamoje byloje.

152. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti atsakovo nurodytus dokumentus. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, pareigą įrodyti finansinio reikalavimo pagrįstumą turi kreditorius (pareiškėjas). Pareiškėjo pateikti įrodymai, nesant pirminių įsiskolinimo sumą pagrindžiančių duomenų, nepatvirtina pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog tarp šalių kilo ginčas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog prašomus išreikalauti dokumentus pareiškėjas galėjo perduoti atsakovui geranoriškai.

16Atsakovas RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ prašo restruktūrizavimo administratoriaus atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai pagrindžia tik 488 754,32 Lt pareiškėjo finansinį reikalavimą. Atsakovo manymu, finansinio reikalavimo pagrįstumas turėtų būti vertinamas išsireikalavus pirminius dokumentus, kadangi pareiškėjo pateiktuose susitarimuose nenurodyta tiksli įsiskolinimo suma ir kiti sprendžiamam ginčui aktualūs duomenys. Nurodė, jog 5 550 877,62 Lt finansinis reikalavimas yra grindžiamas 2011 m. birželio 17 d. susitarimu, tačiau jame nurodyta suma turi būti apmokėta. Be to, po 2011 m. birželio 11 d. dar buvo atlikta pirkimų ir mokėjimų. Todėl siekiant sutikrinti apskaitos duomenis, būtina iš pareiškėjo išreikalauti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Shenzhen Top – Tech Industrial Co., LTD 5 550 877,62 Lt finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

19CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą (tuo pačiu ir kreditorinių reikalavimų pateikimą bei tvirtinimą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ), kurio 23 straipsnis nustato kreditorių reikalavimų tvirtinimo tvarką įmonės restruktūrizavimo procese. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui (ĮRĮ 23 straipsnio 2 dalis).

20Taigi, iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad administratoriui turi būti pateikti ne vien tik patys kreditorių reikalavimai, bet ir juos pagrindžiantys dokumentai. Akivaizdu, kad tik tokiu atveju gali būti patikrintas tiek reikalavimų pagrįstumas, tiek jų atspindėjimas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Todėl nebūtinai visus pareikštus kreditorių reikalavimus administratorius privalo perduoti teismui tvirtinti, priešingai – nepagrįstus reikalavimus administratorius, veikdamas restruktūrizuojamos įmonės interesais, privalo ginčyti. Taip pat ir restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus kreditorių reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bankroto bylose, kuriose daugeliu atvejų nagrinėjami artimi teisiniu reglamentavimu restruktūrizavimo procesui klausimai, yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus pateiktus bei įmonėje esančius apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Taigi, tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą restruktūrizavimo bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes, juo labiau, kai kiti asmenys ginčija tam tikro kreditorinio reikalavimo pagrįstumą.

21Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Shenzhen Top - Tech Industrial Co., LTD 5 550 877,62 Lt dydžio finansinio reikalavimo dalį (t. 1, b. l. 41-42). Kreditoriui dėl šios nutarties pateikus atskirąjį skundą kartu su papildomais jo finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais, Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikino, finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje bei restruktūrizuojamą įmonę ir jos administratorių įpareigojo pateikti paaiškinimus dėl kreditoriaus pozicijos, išdėstytos atskirajame skunde (t. 2, b. l. 60). Restruktūrizuojamai įmonei bei jos administratoriui nepateikus reikalaujamų paaiškinimų, o teismui nepatenkinus įmonės prašymų išreikalauti papildomus finansinio reikalavimo pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus bei sustabdyti bylą dėl kituose teismuose nagrinėjamų bylų, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus 5 550 877,62 Lt finansinį reikalavimą (t. 2, b. l. 86-89). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditoriaus pateiktus įrodymus, sprendė, jog jie patvirtina finansinio reikalavimo pagrįstumą, o restruktūrizuojama įmonė bei jos administratorius nepateikė įrodymų apie tinkamą prievolės kreditoriui įvykdymą – nurodyto dydžio skolos sumokėjimą.

22Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, restruktūrizuojamos įmonės administratorius nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodytomis apskųstoje nutartyje, grindė iš esmės tokiomis aplinkybėmis: a) pareiškėjas nepateikė jo finansinį reikalavimą pagrindžiančių pirminių įrodymų (dokumentų), o teismas nepagrįstai atsakė šiuos įrodymus išreikalauti iš pareiškėjo; b) restruktūrizuojama įmonė įtraukta į teisminį procesą kitose bylose, kurių baigtis gali turėti įtakos ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti nagrinėjamą bylą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktos bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo išvadas bei apeliacinės instancijos teismui skirtų šalių procesinių dokumentų turinį, neturi pagrindo abejoti apskųstosios nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

23Civilinės bylos sustabdymas reiškia laikiną visų procesinių veiksmų, atliekamų nagrinėjant bylą (išskyrus procesinius veiksmus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimu), sustabdymą dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo valios (CPK 163 – 164 straipsniai, 166 straipsnio 3 dalis, 167 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, kas suponuoja CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinio proceso principų - koncentruotumo ir ekonomiškumo - pažeidimo tikimybę. Todėl teismas kiekvienu atveju, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai ir teisingai jos išnagrinėti.

24Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).

25Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o spręsdamas bylos sustabdymo dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių, teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, t.y. teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Taigi, civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvusis) gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks / neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių išnykimas/atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios. Tuo tarpu, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateiktų prašymų turinio, restruktūrizuojama įmonė nagrinėjamos bylos sustabdymo (privalomo ar fakultatyvaus) būtinybę grindė keliose bylose dalyvaujančių šalių sutaptimi. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyta priežastis nėra pakankamas pagrindas nagrinėjamai bylai sustabdyti. Teigimas, jog kituose teismuose nagrinėjamose bylose nustatytos aplinkybės gali turėti reikšmės šioje byloje sprendžiamam ginčui dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, pats savaime neįtikina bylos sustabdymo instituto, atsižvelgiant į aptartą jo išimtinumą, būtinumu. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, trukdančios įvertinti kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumą. Be to, atskirajame skunde išdėstytos deklaratyvaus pobūdžio priežastys, esą iš restruktūrizuojamos įmonės bandoma tą pačią skolą prisiteisti du kartus. Tokių subjektyvių teiginių tinkamai nepagrindus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo atsisakyti stabdyti bylos nagrinėjimą teisingumu. Kolegija pastebi, jog apeliantas neįrodė, jog kituose teismuose nagrinėjamose bylose bus (gali būti) nustatytos aplinkybės, kurių nėra galimybės nustatyti nagrinėjamoje byloje, jog tos aplinkybės nagrinėjamai bylai yra reikšmingos. Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju neįrodyta būtinybė stabdyti bylą tiek CPK 163 straipsnyje, tiek 164 straipsnyje nurodytais pagrindais.

26Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar pateikti dokumentai atitinka teisės normų jiems keliamus reikalavimus ir yra pakankami prašomam kreditoriniam reikalavimui patvirtinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek byloje esančius duomenis, tiek pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, jog kreditoriaus pateiktų įrodymų pakanka ginčo finansinio reikalavimo pagrįstumui konstatuoti. Iš kreditoriaus pateiktos 2014 m. vasario 19 d. teisių perdavimo sutarties turinio matyti, kad Top – Tech International (HK) Limited perdavė kreditoriui Shenzhen Top –Tech Industrial Co., LTD visas savo teises, nuo 2010 m. liepos 1 d. atsiradusias dėl visų pardavimo ir pirkimo sandorių tarp Top – Tech International (HK) Limited ir UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ bei visus neapmokėtus mokėjimus, kuriuos UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ privalo apmokėti Top –Tech International (HK) Limited (t. 1, b. l. 109-110, t. 2, b. l. 17-18). UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ ir pirminio kreditoriaus Top – Tech International (HK) Limited 2011 m. birželio 17 d. pasirašyta sutartis patvirtina, kad atsakovas RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ sutiko apmokėti skolas, nurodytas Priede A (t. 1, b. l. 107, 108, t. 2., b. l. 13-14, 15-16). Ši sutartis patvirtina, jog jos šalys pripažino, kad UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ skola pradiniam kreditoriui yra 2 242 631,89 JAV dolerių, kas pagal tuometinį valiutų kursą atitiko ginčijamo kreditorinio reikalavimo sumą. Minėta sutartimi restruktūrizuojama įmonė su pradiniu kreditoriumi susitarė ir dėl šio įsiskolinimo grąžinimo terminų (per 2 mėnesius, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius).

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, yra nurodęs, jog reikalavimo teisės įsigijimą patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Nagrinėjamu atveju iš esmės tapačiais argumentais finansinio reikalavimo pagrįstumą ginčija ir RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ administratorius, akcentuodamas pirminių finansinės apskaitos dokumentų svarbą. Be to, nurodytos teisių perdavimo sutarties, kuri savo turiniu atitinka reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.101 straipsnis), duomenų trūkumą atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja ir pati restruktūrizuojama įmonė (jos vadovas). Tačiau aptariamu atveju pareiškėjas finansinį reikalavimą grindžia ne tik šia teisių (reikalavimo) perleidimo sutartimi, bet ir rašytiniu įrodymu – 2011 m. birželio 17 d. sutartimi, kurią sudarė UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ ir pradinis kreditorius. Šios sutarties priede A pateikta susisteminta informacija: nurodyta bendra įsiskolinimo suma, įsiskolinimo laikotarpis, pirkėjui UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ pateiktų prekių vertė, sąskaitų, važtaraščių numeriai, atlikti mokėjimai. 2011 m. birželio 17 d. sutartį, kurios priede esančiais duomenimis grindžiama finansinio reikalavimo suma, pasirašė tiek pradinio kreditoriaus atstovas, tiek ir UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ komercijos direktorius. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti dokumentai savo esme ir turiniu atitinka tarpusavio skolų suderinimo aktą. Taigi nagrinėjamu atveju atskirojo skundo argumentas, jog ginčo finansinis reikalavimas yra grindžiamas tik reikalavimo perleidimo sutartimi ir nepateikus pirminių dokumentų, neturi pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, jog administratorius neneigia nei aplinkybės, jog restruktūrizuojamą įmonę nurodytu laikotarpiu siejo verslo santykiai su paminėtais (pradiniu ir naujuoju) kreditoriais. Atsakovas neginčija nei 2014 m. vasario 19 d. teisių perdavimo, nei 2011 m. birželio 17 d. sutarčių. Priešingai, RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog sumos, sudarančios ginčijamą finansinį reikalavimą, kreditoriui turėjo būti sumokėtos, kadangi po 2011 m. birželio 17 d. sutarties (kuomet buvo užfiksuota nurodyta įsiskolinimo suma) sudarymo buvo vykdomi pirkimai ir atliekami mokėjimai. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, jog tiek restruktūrizuojama įmonė, tiek jos administratorius iš esmės neneigia 2011 m. birželio 17 d. sutarties sudarymo metu buvus įsiskolinimą, kurio dydis atitinka ginčijamą finansinį reikalavimą, tačiau tuo pačiu tvirtina, jog po šios sutarties sudarymo tolimesnių šalių verslo santykių eigoje nurodyta skola buvo sumokėta. Todėl tokiu atveju, t. y. nepaneigus aplinkybės, jog atsakovo įsiskolinimas tam tikru laikotarpiu visgi egzistavo, pareigą įrodyti argumentus, esą skola buvo ar turėjo būti sumokėta, tenka restruktūrizuojamai įmonei (atsakovui). Šią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir administratoriaus pateikti restruktūrizuojamos įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai. Visgi šiuose išrašuose nurodytos informacijos trūkumas (ginčui aktualių rekvizitų nebuvimas) teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, jog atlikti mokėjimai (pavedimai) buvo skirti ginčijamo finansinio reikalavimo pagrindą sudarančio įsiskolinimo dengimui. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ neįrodė 5 550 877,62 Lt skolos sumokėjimo kreditoriui fakto (CPK 178 straipsnis). Kolegija, įvertinusi ginčo šalių pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose, sprendžia, jog aptariamu atveju nepaneigtos įsiskolinimo, fiksuoto dar 2011 m. birželio 17 d. sutartimi, susidarymo aplinkybės. Taigi aptariamu atveju spręstinas kitokio pobūdžio klausimas – ar atsakovo skola po 2011 m. birželio 17 d. visgi buvo sumokėta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti administratoriaus prašymą išreikalauti susistemintus pirminius ginčijamą finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Kaip teisėjų kolegija nurodė ankstesnėje nutarties dalyje, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste (iš esmės pripažinus tiek verslo santykių su pirminiu kreditoriumi buvimą, tiek įsiskolinimo sumą konkrečiu laikotarpiu) reikšmingos ne įsiskolinimo susidarymo, o jo grąžinimo aplinkybės. Todėl spręstina, jog restruktūrizuojama įmonė, būdama lygiaverčiu verslo santykių dalyviu, turėjo galimybę pateikti įrodymus, jog 2011 m. birželio 17 d. sutartyje (jos priede) nurodyto dydžio įsiskolinimas buvo grąžintas pirminiam kreditoriui iki teisių perdavimo pareiškėjui sutarties sudarymo, arba grąžintas naujajam kreditoriui jau po teisių perdavimo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių šiam ginčui aktualūs duomenys galėjo būti neišsaugoti, prarasti ar nepasiekiami. Vien tik teiginiai, esą ginčijamo finansinio reikalavimo nepagrindžia restruktūrizuojamos įmonės finansinės apskaitos dokumentai, teisėjų kolegijai neleidžia abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų išsprendžiant šį ginčą pagrįstumu.

28Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs pareiškėjo Shenzhen Top – Tech Industrial Co., LTD 5 550 877,62 Lt finansinį reikalavimą UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ restruktūrizavimo byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas Shenzhen Top – Tech Industrial Co., LTD kreipėsi į RUAB... 5. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi buvo patvirtintas... 6. Administratorius 2014 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą sustabdyti bylos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtino... 9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo Shenzhen Top –Tech... 10. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas administratoriaus prašymą... 11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl bylos sustabdymo,... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atskiruoju skundu RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ administratorius... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylos... 15. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti atsakovo... 16. Atsakovas RUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ prašo restruktūrizavimo... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus... 19. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos... 20. Taigi, iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad administratoriui turi būti... 21. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas... 22. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, restruktūrizuojamos įmonės... 23. Civilinės bylos sustabdymas reiškia laikiną visų procesinių veiksmų,... 24. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras... 25. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos... 26. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant kreditoriaus finansinio... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, yra... 28. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį palikti...