Byla B2-6891-178/2010
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tavo alga“ ieškinį atsakovui individualiai įmonei „RA26“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Nustatė

4Ieškovas ieškiniu prašo iškelti atsakovui IĮ „RA26“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankroto departamentas LT“.

5Nurodo, kad jis iš atsakovo darbuotojų N. F. ir N. K. perėmė reikalavimo teisę atsakovui į neišmokėtą darbo užmokestį. Ieškovas ragino atsakovą atsiskaityti, tačiau atsakovas neatsiskaitė net ir įspėtas apie bankroto bylos jam inicijavimą, todėl yra pagrindas iškelti jam bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 9 str.).

6Atsakovas nesutiko, kad jam būtų keliama bankroto byla, prašė priteisti 500 Lt atsiliepimo surašymo išlaidų. Nurodė, kad priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovas nėra nemokus ir neturi finansinių sunkumų. Priešingai, atsakovas nuolat gauna pajamas, dirba pelningai, o įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija daugiau nei pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

7Bankroto bylą kelti atsisakytina.

8Ieškovas atsakovo kreditoriumi tapo perėmęs iš atsakovo darbuotojų reikalavimo teisę į darbo užmokestį. Savo ieškinį jis iš esmės ir grindžia būtent tuo, kad atsakovas laiku nemoka savo darbuotojams darbo užmokesčio.

9ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra numatytas pagrindas bankroto bylos iškėlimui, kai įmonė darbuotojams nemoka atlyginimo. Šios teisės normos tikslas yra ginti darbuotojų kaip silpnesnės darbo santykių šalies interesus, ypač tuo atveju kai kitos teisinės priemonės atgauti darbo užmokestį jau gali būti neefektyvios. Įmonei esant nemokiai, bankroto bylos iškėlimas yra vienintelis būdas kompensuoti darbuotojams visą ar dalį darbo užmokesčio, nes tik iškėlus įmonei bankroto bylą gali būti kreipiamasi į Garantinį fondą dėl neišmokėto darbo užmokesčio kompensavimo. Ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo šiuo atveju padavė ne įmonės darbuotojai, o ūkio subjektas, kurio pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, jo reikalavimo teisė kildinama iš reikalavimo perleidimo sutarties, o ne iš darbo santykių. Ieškovas, perimdamas N. F. ir N. K. reikalavimo teisę atsakovui, prisiėmė ir iš to kylančią riziką. Taigi, šiuo atveju ieškovas nėra silpnesnioji teisinių santykių šalis, o lygiavertis atsakovui ūkio subjektas, siekiantis materialinės naudos. Dėl šios priežasties šiuo atveju vien darbo užmokesčio nesumokėjimas darbuotojams, kurie perleido reikalavimo teises (paprastai reikalavimo perleidimas nebūna neatlygintinis), teismo nuomone, negali būti pagrindas bankroto bylai iškelti pagal ieškovo ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, bylos Nr. 2-467/2009 ir kt.). Taigi, tokiu atveju reikia įvertinti visą įmonės būklę apskritai.

10Iš atsakovo pateikto 2010 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad atsakovo turtas yra 121 304 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 4 175 Lt. Taigi, įmonės įsipareigojimai yra kur kas mažesni negu pusė į įmonės balansą įrašyto turto vertė, todėl įmonė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytų nemokumo kriterijų. Iš atsakovo 2010 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovas tiek 2010 m., tiek 2009 m. dirbo pelningai, t.y. per 2009 m. gavo 35 472 Lt, o per pirmą 2010 m. pusmetį gavo 72 589 Lt grynojo pelno. Tai, kad atsakovas nuolat gauna pajamas, įrodo ir pridėti banko sąskaitų išrašai. Kaip minėta, svarstant ar įmonei keltina bankroto byla, reikia atsižvelgti į įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotojais priežastis, įmonės skolos darbuotojams dydį ir kt. Atsakovas, remdamasis darbo sutarties su N. F. 7.3 punktu, apskritai nesutinka su darbo užmokesčio skola N. F., o atsakovo įsiskolinimas N. K. ieškovo teigimu buvo 2 635 Lt. Pagal atsakovo gaunamas pajamas ir pelną nėra pagrindo teigti, kad jis nėra pajėgus išmokėti tokios sumos. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. byloje Nr. 3K-3-249/2010 yra konstatavęs, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto.

11Dėl išvardintų priežasčių teismas sprendžia, kad nėra pagrindo iškelti IĮ „RA26“ bankroto bylą.

12Atsakovo prašymas priteisti iš ieškovo atsiliepimo surašymo išlaidas negali būti tenkinamas, nes jo nurodoma sąskaita faktūra Ric 0791 nepasirašyta ne tik UAB „Ricora“, bet ir paties atsakovo.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos CPK 290, 291 straipsniais,

Nutarė

15Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui individualiai įmonei „RA26“.

16Nutartis 10 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai