Byla 2-467/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Panevėžio hidroprojektas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei ,,Panevėžio hidroprojektas“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-312-544/2009 pagal ieškovų R. K. , S. K. , A. M. ir A. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Panevėžio hidroprojektas“, tretieji asmenys D. V. , A. D. , R. B. , S. A. G., G. G. , A. S. , V. Č. , I. Č. , A. G. , A. M. J., V. I. B., M. B. , dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovai R. K. , S. K. , A. M. ir A. B. , tretieji asmenys ieškovo pusėje D. V. , A. D. , R. B. , S. A. G., G. G. , A. S. , V. Č. , I. Č. , A. G., A. M. J., V. I. B., M. B. , vadovaudamiesi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašė teismo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB ,,Panevėžio hidroprojektas“. Nurodė, kad ieškovai ir tretieji asmenys yra atsakovo darbuotojai, kuriems atsakovas nuo 2008 m. liepos mėn. vėluoja sumokėti darbo užmokestį, ir iš viso savo darbuotojams yra skolingas 196 651,96 Lt. Atsakovas neatsiskaito ir su kitais kreditoriais, faktiškai yra nemokus, nes pradelsti įsiskolinimai ir skolos yra lygūs į balansą įrašyto atsakovo turto vertei. Ieškovai 2008 m. gruodžio 29 įspėjo atsakovą, kad jie kreipsis į teismą, jei nebus atsiskaityta per 30 d. nuo įspėjimo gavimo dienos. Atsakovas įspėjimą gavo, tačiau neatsiskaitė.

4Panevėžio apygardos teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Panevėžio hidroprojektas“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Notisa“ ir išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus. Teismas pripažino, kad ieškovai laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma yra nustatyta, kad nėra pagrindo kelti atsakovui UAB „Panevėžio hidroprojektas“ bankroto bylą tuo pagrindu, kad bendrovė yra nemoki, tačiau byloje įrodyta, kad atsakovas nuo 2008 m. liepos mėn. vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus, kas sudaro savarankišką įstatyme numatytą pagrindą iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad pagal Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo aktą 2009 m. sausio mėn. darbuotojams laiku nesumokėtas darbo užmokestis sudarė 216 626,69 Lt, pagal atsakovo pateiktą pažymą – 196 651,96 Lt. Atsakovo 2009 m. sausio 1 d. balanse nurodyta, kad atsakovas turi 307 113 Lt su darbo santykiais susijusių neįvykdytų įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovas sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl dalies jam nuosavybės teise priklausančių pastatų pardavimo ir siekia patalpų dalį parduoti už 260 000 Lt, nesudaro pagrindo atmesti ieškovų prašymą iškelti UAB ,,Panevėžio hidroprojektas“ bankroto bylą. Pagal šalių pateiktus duomenis, neįvykdyti Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 straipsnio 1-3 punktuose nustatyti pirmosios – trečiosios mokėjimų eilės įsipareigojimai sudaro: iš darbo teisinių santykių kilę įsipareigojimai pagal paties atsakovo pateiktus duomenis – 307 113 Lt, skolos Panevėžio AVMI ir VSDFV Panevėžio skyriui – 42 705,44 Lt. Teismas sprendė, kad tai paneigia atsakovo argumentus apie laikinus ir išsprendžiamus finansinius sunkumus, realią galimybę atsiskaityti su darbuotojais ir toliau sėkmingai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Teismas nurodė, kad siekiama parduoti pastato dalis įkeista bankui, o byloje nėra duomenų, kad bankas sutinka, jog ji būtų parduota, tačiau, jei toks sutikimas ir būtų, tai atsakovo numatomų gauti 260 000 Lt nepakaks reikalavimams, kilusiems iš darbo teisinių santykių, tenkinti bei privalomiems mokėjimams į VSDFV, valstybės, savivaldybės biudžetus sumokėti.

5Atsakovas UAB ,,Panevėžio hidroprojektas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra mokus, tačiau formaliai aiškino ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad bankroto byla iškeliama, jei įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (-ams) atlyginimą. Toks formalus teisės normų aiškinimas ir jų taikymas neatitinka bankroto paskirties bei tikslų, įtvirtintų ĮBĮ. Itin spartus įmonės bankroto proceso inicijavimas, neanalizuojant delsimo atsiskaityti su darbuotojais priežasčių, neužtikrinant bylos šalių galimybės geranoriškai išspręsti ginčą, prieštarauja pačiai bankroto esmei. Bendrovės bankrotas negali būti laikomas baudžiamąja sankcija įmonei už delsimą vykdyti pinigines prievoles darbuotojams. Atsakovo nuomone, atsakovui delsiant mokėti darbo užmokestį, darbuotojai turi galimybę savo pažeidžiamas teises ginti teisme, pateikdami ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo, o ne inicijuodami darbdavio bankrotą. Bankroto bylos inicijavimas mokiai įmonei, prieštarauja tikrajai bankroto paskirčiai, neatitinka ĮBĮ įtvirtintų tikslų bei prieštarauja ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam bankroto apibrėžimui.
2. Teismas, nors bankroto bylose turi būti aktyvus, neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su atsakovo mokumu ir galimybe įvykdyti pinigines prievoles kreditoriams, neįvertino atsakovo, kaip mokios įmonės, galimybės tęsti veiklą bei bankroto bylos iškėlimo atsakovui pasekmių, neišaiškino šalims teisės sudaryti taikos sutartį, patvirtinęs atsakovo mokumą, neatsisakė iškelti bankroto bylos atsakovui, neatskleidė bylos esmės.
3. Teismas, spręsdamas klausimą apie realią atsakovo finansinę būklę, turėjo išsiaiškinti ir išanalizuoti atsakovo pradelstų finansinių įsipareigojimų ir turto santykį, aplinkybes, nulėmusias atsakovo finansinės būklės blogėjimą (ar atsakovas susidūrė su laikinais sunkumais, ar ir ateityje jo finansinė būklė blogės).
4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje 2009 m. vasario 9 d. nutartimi buvo areštuotas visas atsakovo turtas ir piniginės lėšos, todėl atsakovas neturėjo galimybės realizuoti dalies savo valdomo nekilnojamojo turto, gauti lėšų ir atsiskaityti su ieškovais ir kitais kreditoriais. Atsakovas atsiliepime į ieškovų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad yra sudaręs preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo, paaiškino, kaip ketina atsiskaityti su kreditoriais, tačiau teismas, priimdamas nutartį rašytinio proceso tvarka, nesudarė sąlygų šalims pateikti paaiškinimus dėl būsimo sandorio ir neužtikrino galimybės susitarti dėl atsiskaitymo tvarkos.

6Ieškovai atsiliepimų į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka teismui nepateikė.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, kuris nustato ir kai kuriuos bylų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumus, išimtis iš bendrųjų proceso taisyklių (ĮBĮ 10 str. 1 d.). Bankroto bylų iškėlimo procedūrą reglamentuojančios procesinės teisės normos imperatyviai nenumato, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas privalomai būtų svarstomas teismo posėdyje, dalyvaujant šalims ir kitiems teisinį suinteresuotumą šiuo klausimu turintiems asmenims. Nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo teisėjas gali priimti ir rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių ir kitų asmenų. Rašytinis bankroto bylų iškėlimo procesas būdingas teismų praktikai. Tačiau tais atvejais, kai byla yra sudėtinga, teismas turėtų bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

10Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Tai reiškia, kad bankroto byla gali būti keliama nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar įmonės pasiskelbimo, kad ji negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, jeigu įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą. Civilinėje teisėje egzistuoja dispozityvumo principas, leidžiantis suinteresuotoms šalims pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Darbuotojai gali ginti savo teises ne tik reikšdami ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka dėl darbo užmokesčio išieškojimo, bet ir inicijuodami bankroto procedūrą.

11Teismas skundžiama nutartimi UAB „Panevėžio hidroprojektas“ iškėlė bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą. Šioje byloje ieškovai pasirinko savo interesų gynimo būdą inicijuojant bankroto procedūrą. Ieškovai nurodė, kad nuo 2008 m. liepos mėn. atsakovas vėluoja sumokėti atlyginimą, ir iš viso ieškovams yra skolingas 196 651,96 Lt. Šios aplinkybės UAB ,,Panevėžio hidroprojektas“ neginčijo atsiliepime į ieškinį (b. l. 110-111). Atsiliepime atsakovas nurodė, kad turi laikinų finansinių sunkumų, dėl kurių negali visiškai atsiskaityti su ieškovais, tačiau jau yra sudaręs preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 260 000 Lt sumą ketina parduoti dalį administracinio pastato patalpų. Šiam sandoriui trukdo bankroto byloje uždėtas turto areštas. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka, nors, įvertinęs bylos aplinkybes – tai, kad atsakovas savo atsiliepime nurodė dedąs pastangas atsiskaityti su ieškovais ir kitais kreditoriais, pateikė 2009 m. vasario 25 d. Įsipareigojimų sutartį dėl administracinių patalpų pirkimo-pardavimo Nr. PSB-090214/0224, turėjo pagrindą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, tam kad išsiaiškinti šalių pozicijas. Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos, ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta darbuotojų teisė, neatsižvelgiant į darbdavio mokumą, pareikšti ieškinį darbdaviui, kai šis vėluoja mokėti atlyginimus, tačiau teismas, nagrinėdamas įmonės darbuotojų ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, turėdamas pareigą būti aktyviu bankroto byloje, turėtų atidžiai patikrinti ir įvertinti, ar tuo atveju, kai įmonė yra moki, nėra galimybės pasiekti teisinę taiką byloje. Tam, kad įmonė būtų įsteigta ir sėkmingai veiktų, reikalingos didelės ir intelektinio, ir fizinio darbo sąnaudos, todėl greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-199/2009, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182/2009, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2008).

12Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas UAB ,,Panevėžio hidroprojektas“ bankroto bylą, netinkamai taikė nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias ĮBĮ nuostatas, netyrė visų svarbių šiam klausimui spręsti faktinių bylos aplinkybių, nebuvo aktyvus, todėl pažeidė proceso teisės normas. Dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB „Panevėžio hidroprojektas“ iškėlimo tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

14Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB „Panevėžio hidroprojektas“ iškėlimo tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.