Byla e3K-3-444-611/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“ ir V. V. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir

6V. V. subsidiariai 926 Lt (268,19 Eur) turtinės žalos, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. vasario 2 d. Kaune eismo įvykio metu, kurio kaltininkė – atsakovė V. V., buvo sunaikintas jai nuosavybės teise priklausantis turtas – gatvės užtvaras. Atsakovas draudikas AB „Lietuvos draudimas“ pervedė ieškovei 2000 Lt (579,24 Eur) draudimo išmoką. Ieškovė kreipėsi į UAB „Idomus“, ši pateikė du gatvės užtvaro sutvarkymo pasiūlymus: sugadinto užtvaro remontas – 4900,53 Lt (1419,29 Eur); naujas užtvaras – 4881,81 Lt (1413,87 Eur). AB „Lietuvos draudimas“ informavo ieškovę, kad užtvaro remontas yra ekonomiškai netikslingas, todėl suderino užtvaro keitimo sąmatą ir apskaičiavo galutinę draudimo išmoką – 3108,55 Lt (900,29 Eur) (nuostolių sumą sumažino). AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei pervedė likusią draudimo išmokos dalį, tačiau ieškovei liko neatlyginti 926 Lt (268,19 Eur); juos atsisakė mokėti ir V. V. .

7Ieškovės teigimu, žalą padariusiai V. V. , kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį nukentėjęs asmuo turi būti grąžinamas į padėtį, kuri būtų buvusi, jei žala nebūtų padaryta. Atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, nes jo prievolės apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, sumažindamas ieškovės patirtus nuostolius 926 Lt (268,19 Eur), jų nepagrindė, taigi netinkamai įvykdė prievolę atlyginti ieškovo patirtą žalą. Dėl šios priežasties žalą turi atlyginti V. V. , kuri yra subsidiariai atsakinga.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, padarė išvadą, kad, ieškovei pareiškus reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“, tarp jų susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimą reglamentuojančios teisės normos, be kitų, nustatančios ir ieškinio senaties terminus. Kadangi ieškovė 2012 m. birželio 1 d. pateikė pretenziją dėl neišmokėtos 926 Lt (268,19 Eur) draudimo išmokos atlyginimo, kurią atsakovas 2012 m. birželio 13 d. atsisakė patenkinti, teismas sprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo šio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymo ir jis baigėsi 2013 m. birželio 13 d. Ieškovė, ieškinį teisme pareiškusi 2013 m. lapkričio 6 d., laikytina praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą, o atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ prašant jį taikyti ieškinys atmestinas.

10Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2014 m. spalio 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdamas su jame išdėstytais motyvais.

11Teismas nurodė, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienodindamas teismų praktiką žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo bylose, išaiškino, kad jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis), o kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į kaltininko draudiką, susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties bei draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012; teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-133/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. RUAB „Urbico“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-245/2013). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino trukmės, tinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 7 dalį ir pagrįstai netaikė šio straipsnio 8 dalies.

12Pasisakydamas dėl subsidiariosios atsakovės V. V. atsakomybės teismas pažymėjo, kad ji galima tik tuo atveju, jei žala viršytų draudimo sumas, o to šiuo atveju nenustatyta, todėl reikalavimas priteisti žalą iš įvykio kaltininkės nepagrįstas.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Rodena“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl nevienodos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinio teismo praktika sprendžiant klausimą, ar eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui reiškiant reikalavimą priteisti žalą iš kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko taikytinas sutrumpintas trejų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ar vienerių (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) metų ieškinio senaties terminas, yra nevienoda. Trejų metų ieškinio senaties terminas taikytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-634/2005; 3K-3-150/2008; 3K-7-368/2012. Taip pat ši praktika nepaneigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d. apžvalgoje Nr. AC-34-1 (toliau – Apžvalga). Vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-133/2013; 3K-3-245/2013.
  2. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus teisę reikšti reikalavimą asmeniui, kuris atsako subsidiariai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimui eismo įvykio kaltininkui, kuris atsako su draudiku subsidiariai, taip pat taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Žalą padaręs asmuo atsako pagal deliktų teisės normas ir jam taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-118/2011; ir kt.).

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18Kasaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, ieškinio senaties klausimas nenagrinėtas, o naujausia kasacinio teismo praktika yra vienoda ir joje pripažįstama, kad, remiantis sisteminiu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) normų ir tikslų aiškinimu, iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, teisinis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio trečiojo asmens pareigą reikalavimą nukreipti į draudiką kaip vieną iš dviejų skolininkų lemia tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalį, jei atsakingam draudikui ar draudikų biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-133/2013; 3K-3-15/2013; 3K-3-245/2013).

19Kasacinis teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, konstatavo, kad, kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai (įskaitant ir ieškinio senaties klausimus). Kadangi nagrinėjamu atveju kasatorius dėl žalos atlyginimo kreipėsi į pagrindinį skolininką – civilinės atsakomybės draudiką, o ne žalą padariusį asmenį, bylą nagrinėję teismai pagrįstai ir teisingai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius kaip draudimo teisinius santykius. Ieškovės reikalautas žalos atlyginimo dydis buvo daug mažesnis nei maksimali draudimo suma (500 000 Eur dėl žalos turtui), todėl nebuvo jokios prasmės reikšti reikalavimą papildomam skolininkui – žalą padariusiam asmeniui. Be to, toks teisinių santykių reguliavimas ir tokia teismų praktika pakankamai apsaugo žalą padariusio asmens interesus, nes tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas laikotarpiu nuo vienerių ir trejų metų, tai žalą sukėlęs asmuo (kaip papildomas skolininkas) gali naudoti atsikirtimus, kuriuos turėtų jo civilinės atsakomybės draudikas (kaip pagrindinis skolininkas).

20Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nebekeliami klausimai dėl draudimo išmokos dydžio, todėl net jei kasacinės instancijos teismas konstatuotų, jog žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė ieškinio senatį, tai ieškinys vis vien būtų netenkintas, nes ieškovas nebeginčija draudimo išmokos dydžio.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl ieškinio senaties termino ir nevienodos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

24Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimą, ar eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui reiškiant reikalavimą priteisti žalą iš kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko taikytinas sutrumpintas trejų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ar vienerių metų (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) ieškinio senaties terminas, yra nevienoda.

25Iš tikrųjų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino per eismo įvykį žalą patyrusio asmens reikalavimui eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, ankstesnėje savo praktikoje buvo išaiškinęs, kad toks reikalavimas kyla iš delikto, todėl jam taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. E. v. R. Č. pieno surinkimo įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-634/2005, 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. ir kt. v. UAB ,,Vilniaus autobusai“ ir kt., bylos r. 3K-3-150/2008).

26Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012, pakeitė iki tol egzistavusią pirmiau minėtą praktiką, grįsdama tai objektyvia būtinybe, ir išaiškino, kad kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokia išvada grįsta tuo, kad kai žalą padariusį asmenį ir draudiką sieja draudimo sutartis, joje nustatytos teisės ir pareigos, jų apimtis turi įtakos įgyvendinant nukentėjusiojo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko. Be to, kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Taigi, tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu, o tokia draudimo sutartis atitinka sutarties trečiojo asmens naudai esmę (CK 6.191, 6.987 straipsniai, Draudimo įstatymo 108 straipsnis).

27Teisiškai nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad minėtoje nutartyje išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimas, jog TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas nukentėjusiajam pagal deliktinės atsakomybės taisykles, reiškia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepakeitė ankstesnės praktikos dėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyto trejų metų ieškinio senaties termino taikymo tokio pobūdžio bylose. Minėtoje nutartyje išplėstinės teisėjų kolegijos buvo pasisakyta dėl TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti (ne)taikymo ir jo reikšmės, o ne dėl CK 1.125 straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nurodytos pretenzijos pareiškimas, kai tokia netenkinama, yra pagrindas reikalavimą pareiškusiam asmeniui spręsti, kad jo subjektinė teisė yra pažeista ir nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. RUAB „Urbico“ ir kt., bylos Nr.3K-3-245/2013, 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Industrijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-67/2013). Taigi, tokia kasacinio teismo praktika patvirtina, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nurodytas vienerių metų terminas pretenzijai pateikti nelaikytinas ieškinio senaties terminu.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas išplėstinės teisėjų kolegijos pakeistą praktiką, ne kartą pakartojo, kad kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi tiesiogiai į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, o nukentėjęs asmuo tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Taip pat išaiškino, kad tokiu atveju žalą patyrusio asmens reikalavimui žalą padariusio asmens draudikui taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013, 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Industrijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-67/201, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. RUAB „Urbico“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-245/2013).

29Taigi, kaip matyti, pirmiau aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuo 2012 m. spalio 23 d. yra nuosekli, joje vieningai laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio bylose, kaip nagrinėjamoji, nukentėjusio asmens tiesiogiai žalą padariusio asmens draudikui pareikštam reikalavimui taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Todėl kasacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu nevienodumo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punktas) yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmetami.

30Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus teisę reikšti reikalavimą asmeniui, kuris atsako subsidiariai

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu reikalavimas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos pareiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), turi būti taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013, 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Industrijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-67/2013). Tokiu atveju taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

32Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės V. V. atsakomybės, pažymėjo, kad ji galima tik tuo atveju, jeigu žala viršytų draudimo sumas, bet to nagrinėjamoje byloje bylą nagrinėję teismai nenustatė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pritaria tokioms apeliacinės instancijos teismo išvadoms.

33Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nors už žalos padarymą yra atsakingas ją padaręs asmuo, tačiau tai ne visada reiškia, kad jis pats turės žalą atlyginti. Įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Tokios sutarties paskirtis – perkelti neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti žalą padariusiam asmeniui (draudėjui), atsiradimo riziką trečiajam asmeniui – draudikui. Viena civilinės atsakomybės draudimo sutarčių rūšių yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurią turi sudaryti visi transporto priemonių valdytojai, naudojantys transporto priemones Lietuvoje (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Tokia draudimo sutartis yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013, kt.).

34Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis reikalavimą atlyginti žalą gali pareikšti tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui, o TPVCAPDĮ 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Atsižvelgiant į TPVCAPDĮ paskirtį ir tikslus, aptartų ir kitų minėto įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad juo ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti taip, kad visais atvejais žalą nukentėjusiam asmeniui turi atlyginti žalą padariusio asmens draudikas ar įstatymo nustatytais atvejais – Biuras, kurie vėliau įstatymo nustatytais atvejais, išmokėję draudimo išmoką, įgyja teisę išreikalauti sumokėtų sumų iš už žalą atsakingo asmens (TPVCAPDĮ trečiojo skirsnio normos). Darytina išvada, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas asmuo pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas atsako tik tuo atveju, jeigu žala viršija draudimo sumas, kurios yra įtvirtintos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Toks TPVCAPDĮ normų aiškinimas atitinka šio įstatymo paskirtį ir tikslus, užtikrina tiek nukentėjusio asmens, tiek už žalą atsakingo asmens interesų teisingą ir tinkamą apsaugą, padeda išsaugoti balansą tarp jų interesų.

35Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorei padaryta žala neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos draudimo sumos, todėl pagrįstai netenkino kasatorės reikalavimo atsakingam už žalą asmeniui V. V. .

36Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jų kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Kasacinis teismas patyrė 8,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ (j. a. k. 134491023) 8,10 Eur (aštuonis Eur 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų AB... 6. V. V. subsidiariai 926 Lt (268,19 Eur) turtinės žalos, procesines palūkanas... 7. Ieškovės teigimu, žalą padariusiai V. V. , kaip deliktinės prievolės... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, jį... 11. Teismas nurodė, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo... 12. Pasisakydamas dėl subsidiariosios atsakovės V. V. atsakomybės teismas... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Rodena“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 15. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Dėl... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su... 17. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 18. Kasaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje,... 19. Kasacinis teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012,... 20. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nebekeliami klausimai dėl draudimo... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl ieškinio senaties termino ir nevienodos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 24. Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 25. Iš tikrųjų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl ieškinio... 26. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 27. Teisiškai nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad minėtoje nutartyje... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas išplėstinės teisėjų... 29. Taigi, kaip matyti, pirmiau aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika... 30. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus teisę... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu reikalavimas... 32. Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas... 33. Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla... 34. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę... 35. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Kasacinis teismas patyrė 8,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 41. Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...