Byla 2S-2233-480/2017
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. K., akcinė bendrovė SEB bankas, M. M. ir G. L. M

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra ir marketingas“, atstovaujamos advokatės Jūratės Juodienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-15953-775/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra ir marketingas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. K., akcinė bendrovė SEB bankas, M. M. ir G. L. M.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja UAB „Furnitūra ir marketingas“ pateikė skundą dėl antstolio V. K. veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2017-03-30 patvarkymą Nr. S-5310 dėl pareiškėjai priklausančių žemės sklypų įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. ( - ) ir sustabdyti vykdomąją bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl UAB „Lituka“ ir Ko 2017-03-16 ekspertizės akto Nr. KA0-70225 pripažinimo neteisėtu. Pareiškėja nurodė, kad antstolis, atsižvelgdamas į turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko 2017-03-16 ekspertizės akto išvadą dėl turto vertės nustatymo, 2017-03-30 patvarkymu nustatė, kad 0,6175 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), rinkos kaina yra 75 000 Eur, o 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio ( - ), rinkos kaina – 222 000 Eur. Pareiškėja 2017-04-11 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl UAB „Lituka“ ir Ko 2017-03-16 parengto žemės sklypų ( - ) turto vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. KA0-70225 pripažinimo neteisingu, kadangi ekspertizės aktas neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytų reikalavimų. Teismui konstatavus, kad turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko ekspertizės aktas yra neteisingas, tai turės įtakos skundžiamo antstolio patvarkymo teisėtumui, nes minėtas patvarkymas negalės būti laikomas teisingu, o žemės sklypų rinkos kaina negalės būti teisingai nustatyta.
  2. Antstolis V. K. 2017-05-03 patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. ( - ) persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, jog 2017-03-30 patvarkymas dėl pareiškėjai priklausančių žemės sklypų įkainojimo priimtas 2017-03-16 UAB „Lituka“ ir Ko ekspertizės akto pagrindu. 2017-03-27 buvo gauti pareiškėjos prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo ekspertizės akto, kuriuose pareiškėja nurodė, kad nesutinka su ekspertizės akte nustatyta turto verte, tačiau nepateikė prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, taip pat siūlė nustatyti abiejų žemės sklypų vertę šalių susitarimu 1 116 045 Eur laikant, kad 1 aro žemės sklypo kaina yra 4 500 Eur. AB SEB bankas su tokia kaina nesutiko ir siūlė vadovautis UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ekspertizės aktu. Antstoliui atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė abejonių nekėlė, įstatymo nustatyta tvarka ekspertizė nėra pripažinta neteisinga, todėl jis neturi pagrindo ja nesivadovauti. Pareiškėjai yra išaiškinta teisė pasiūlyti savo turto pirkėją už kainą, ne mažesnę nei nustatyta ekspertizių aktais, tačiau šia įstatymo suteikta teise pareiškėja iki šiol nepasinaudojo. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas ieškinys dėl UAB „Lituka“ ir Ko ekspertizės akto pripažinimo neteisingu bei nagrinėjamo skundo pateikimas yra sąmoningas vykdymo proceso vilkinimas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Furnitūra ir marketingas“ skundą atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad 2017-03-30, remiantis UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. KA0-70225, antstolis priėmė patvarkymą ir nustatė jog žemės sklypų, esančių ( - ), kainos atitinkamai yra 75 000 Eur ir 222 000 Eur. 2017-03-27 skolininkas pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, tačiau papildomos ar pakartotinės ekspertizės, kaip tai numato CPK 682 straipsnio 3 dalis, skirti neprašė. Esant ginčui dėl areštuoto turto įkainojimo, kitų būdų eksperto nustatytai turto vertei pakeisti įstatymas nenumato. Kadangi šiuo atveju turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Įrodymų, kurie patvirtintų, jog žemės sklypų rinkos vertė yra didesnė, nei nustatyta ekspertizės aktu, nepateikta, o pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamo turto įvertinimo nesudaro pagrindo abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu. Be to, skolininkė buvo informuota, kad jai įstatymo yra suteikta teisė pasiūlyti savo pirkėją, tačiau ji šia teise taip pat nepasinaudojo. Pareiškėja skunde vadovavosi LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-686/2017, tačiau, teismo nuomone, šia nutartimi nėra pagrindo vadovautis, nes joje buvo nagrinėjamas klausimas dėl turto vertinimo ataskaitos, o šioje byloje antstolis vadovavosi turto vertinimo ekspertizės aktu.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Furnitūra ir marketingas“, atstovaujama advokatės Jūratės Juodienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo; sustabdyti šią civilinę bylą Nr. 2YT-15953-775/2017 dėl antstolio veiksmų tol, kol bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-23472- 433/2017 dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu ir joje bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (b. l. 80-87). Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas, vertindamas, kad pakartotinė ar papildoma ekspertizė negalėjo būti skirta nesant skolininko prašymui, padarė esminę teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, be pagrindo netaikė CPK 681 straipsnio 1 dalies. Teismas nevertino, kokius veiksmus antstolis atliko, įsitikindamas, ar ekspertizės akte nustatyta turto rinkos vertė yra teisinga ir kodėl antstoliui nekilo abejonių dėl nustatytos turto vertės.
    2. Teismas nepagrįstai laikė, kad pasyvus antstolio elgesys gavus ekspertizės aktą yra teisėtas. Antstolis visais atvejais privalo įvertinti ekspertizės akto turinį ir tuo atveju, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti privalo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-604/2008). Kasacinio teismo praktika bei CPK 681 straipsnio 1 dalis bei 682 straipsnio 2 ir 3 dalys paneigia skundžiamos teismo nutarties išvadą, kad nesant skolininko prašymui skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, kitų įstatyme numatytų būdų paneigti ekspertizę nėra. Vienas iš tokių būdų yra paties antstolio aktyvus veikimas ir papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimas savo iniciatyva.
    3. Teismas netinkamai nustatė, kad įstatymas nenumato galimybės panaikinti ekspertizės aktą, įstatymu laikydamas tik CPK. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę bendrosios kompetencijos teisme pareikšti reikalavimą dėl turto vertinimo ataskaitos pripažinimo neteisinga ir būtent toks ieškinio reikalavimas yra galimas pagal TVVPĮ 23 straipsnį.
    4. Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neatskleidžiant jos esmės, netinkamai ištyrus įrodymus. Teismas skundžiamoje nutartyje abstrakčiai nurodė, kad įrodymų, kurie patvirtintų, jog žemės sklypų rinkos vertė yra didesnė, nei nustatyta ekspertizės aktu, nepateikta, o pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamo turto įvertinimo nesudaro pagrindo abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu. Padarydamas šią išvadą, teismas net nevertino skolininko prieštaravimų dėl ekspertizės akto, kuriuose nurodyti konkretūs ir išsamūs ekspertizės akto neatitikimai TVVPĮ ir Metodikai yra įrodymai, patvirtinantys ekspertizės akto neteisingumą.
    5. Teismas 2017-05-18 nutartyje nemotyvavo, kodėl nėra reikalinga sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, iš esmės šio prašymo net nesprendė, nesugebėjęs atriboti vykdomosios bylos sustabdymo nuo civilinės bylos sustabdymo. Teismui pripažinus, kad CPK nenumato galimybės ginčyti ekspertizės akto, teismas privalėjo sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2-23472-433/2017.
  2. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

7Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
  4. Byloje nustatyta, kad antstolio V. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. ( - ) pagal Kauno apygardos teismo 2013-02-25 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1026-485/2011 dėl 1 075 461,50 Eur (3 713 353,47 Lt) skolos išieškojimo iš UAB „Furnitūra ir marketingas“ hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas naudai (1 t., vykd. b. l. 1). Skolinio įsipareigojimo įvykdymas kreditorei užtikrintas skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto - 0,6175 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ) – įkeitimu. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti antstolio 2013 m. kovo 7 d. patvarkymu (1 t., vykd. b. l. 3). Antstolio 2016-12-06 patvarkymu paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Lituka“ ir Ko (2 t., v. b. l. 289). Pareiškėja dėl šio patvarkymo pateikė skundą, kuris perduotas nagrinėti teismui; Kauno apylinkės teismo 2017-02-10 nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas (2 t., v. b. l. 294–299, 300–302). Pareiškėja elektroniniu paštu gavo žemės sklypų turto vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. KA0-70225 skaitmeninę kopiją (2 t., v. b. l. 308). Pareiškėja 2017-03-23 pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės akto Nr. KA0-70225, kuriuose siūlė nustatyti, jog žemės sklypų kaina yra 1 116 045 Eur, laikant, kad 1 aro žemės sklypo kaina yra 4500 Eur (2 t., v. b. l. 321–325). Kreditorius AB SEB bankas su tokia kaina nesutiko, prašė vadovautis UAB „Lituka“ ir Ko ekspertizės aktu (2 t., v. b. l. 328). Antstolis, vadovaudamasis UAB „Lituka“ ir Ko 2017-03-16 ekspertizės aktu, 2017-03-30 patvarkymu nustatė turto kainą: 0,6175 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), rinkos kaina yra 75 000 Eur, o 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), rinkos kaina – 222 000 Eur (2 t., v. b. l. 330). Pareiškėja 2017-04-13 pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2017-03-30 patvarkymą dėl žemės sklypų įkainojimo ir sustabdyti pateikto skundo nagrinėjimo klausimą, kol bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla dėl UAB „Lituka“ ir Ko 2017-03-16 ekspertizės akto Nr. KA0-70225 pripažinimo neteisingu (2 t., v. b. l. 335). 2017-04-26 patvarkymu antstolis atidėjo skundo nagrinėjimą kol Vilniaus miesto apylinkės teismas išspręs laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-23472-433/2017 taikymo (2 t., v. b. l. 336). Teismui prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinus, antstolis 2017-05-03 priėmė patvarkymą netenkinti pareiškėjos skundo dėl patvarkymo panaikinimo ir perdavė jį Kauno apylinkės teismui (2 t., v. b. l. 338). Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017-06-22 nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
  5. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad teismas turėjo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, kadangi antstolis nedėjo jokių pastangų, jog įsitikintų, ar skolininko prieštaravimų pagrindu turto vertė ekspertizės akto pagrindu yra nustatyta tinkamai; teismas, vertindamas, kad pakartotinė ar papildoma ekspertizė negalėjo būti skirta nesant skolininko prašymui, padarė esminę teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, be pagrindo netaikė CPK 681 straipsnio 1 dalies. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).
  7. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 str. 1 d.). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 str. 2 d.). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 str. 2 d.), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
  8. Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos duomenų bei minėta šios nutarties 10 punkte, antstolis 2016-12-06 patvarkymu paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Lituka“ ir Ko, kuri parengė 2017-03-16 Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties žemės sklypų ( - ) turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. KA0-70225. Jei kompetentingas asmuo pagal nustatytą metodiką atliko individualų nekilnojamojo turto vertinimą laikoma, kad tokia turto vertinimo ataskaita turo oficialaus rašytinio įrodymo galią (CPK 197 str. 2 d.), taigi turi didesnę įrodomąją galią, todėl tokia turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Nagrinėjamu atveju UAB „Lituka“ ir Ko 2017-03-16 ekspertizės aktas Nr. KA0-70225 nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjos pareikštas ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu neišnagrinėtas. Todėl antstolis, nustatydamas turto vertę, neturėjo pagrindo minėtu ekspertizės aktu nesivadovauti.
  9. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad tinkamas ir teisingas areštuoto turto įkainojimas yra antstolio pareiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje; 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Tačiau nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad šiuo atveju vykdančiam išieškojimą antstoliui, gavusiam apeliantės prieštaravimus dėl ekspertizės akto, buvo pagrindas savo iniciatyva skirti papildomą ar pakartotinę turto ekspertizę.
  10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, apeliantės atskirąjį skundą bei civilinėje ir vykdomojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pareiškėjos pateiktuose prieštaravimuose nurodytos aplinkybės dėl ekspertizės akto neatitikimo TVVPĮ ir Metodikai įrodinėtinos byloje dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu. Antstoliui, vykdančiam savo įstatymines pareigas, nekilo abejonių dėl ekspertizės akto, todėl jam nekilo ir pareiga savo iniciatyva skirti papildomą ar pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Apeliantė, pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės aktu nustatytos turto vertės, tačiau papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, nors turto perkainojimo tvarka jai yra išaiškinta ir žinoma (CPK 682 str. 2, 3 d.). Kreditorius AB SEB bankas su apeliantės siūloma turto kaina nesutiko, prašė vadovautis UAB „Lituka“ ir Ko ekspertizės aktu. Kaip minėta, ekspertizės aktas nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, įrodymų, kurie patvirtintų, jog žemės sklypų rinkos vertė yra didesnė, nei nustatyta ekspertizės aktu, apeliantė nepateikė, o pareiškėjos prieštaravimuose nurodyti deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamo turto įvertinimo nesudaro pagrindo abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantei yra išaiškinta teisė pasiūlyti savo turto pirkėją už kainą ne mažesnę nei nustatyta ekspertizės akte, tačiau ji šia įstatymo suteikta teise iki šiol nepasinaudojo (CPK 704 str. 1 d.). Apeliantei kitoje byloje nuginčijus ekspertizės aktą, turtas gali būti perkainuojamas įstatyme nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus apeliantės ieškinį dėl UAB „Lituka“ ir Ko 2017-03-16 ekspertizės akto Nr. KA0-70225 pripažinimo neteisingu, apeliantė gali kreiptis į antstolį dėl vykdymo veiksmą atidėjimo ar vykdymo bylos sustabdymo (CPK 625 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis, nustatydamas turto vertę 2017-03-30 patvarkyme pagrįstai vadovavosi UAB „Lituka“ ir Ko 2017-03-16 ekspertizės aktu Nr. KA0-70225 (CPK 681 str. 4 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
  11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neatskleidžiant jos esmės, netinkamai ištyrus įrodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu teismo procesiniame sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismo nutartį motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka CPK 263 ir 291 straipsnio reikalavimus, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas.
  12. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
  13. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas (CPK 681, 682 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai