Byla 2-1131-1009/2017
Dėl skolos priteisimo

1Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant ieškovei V. A., ieškovės atstovei advokatei Lionei Užubalienei, dalyvaujant atsakovei R. (M.) M., atsakovės atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei R. (M.) M. dėl skolos priteisimo.

3Teismas,

Nustatė

4ieškovė prašo priteisti iš atsakovės R. (M.) M. 550,00 Eur skolos, 0,5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.

5Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovei 2015-02-17 paskolino 1450,00 Eurų, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2015-07-17. Skola buvo įforminta raštu, skolos raštą pavadino tarptautiniu vekseliu, jame neteisingai nurodytas asmuo, kuriam bus sumokama suma, rašte nurodyta R. M., tačiau skliausteliuose nurodyta teisingai „V. A.“. Ieškovės ir atsakovės pasirašytas vekselis neatitinka vekseliui keliamų reikalavimų (pavadinime nurodytas tarptautinis vekselis, tekste paprastasis, neteisingai nurodytas asmuo, kuriam bus sumokama suma). Kadangi ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytus reikalavimus dėl terminų pateikti vekselius apmokėjimui, negali kitokiu būdu apginti savo pažeistų teisių. Atsakovė 900,00 Eurų yra grąžinusi, liko skolinga 550,00 Eurų. Ieškinyje nurodomas aplinkybes patvirtina skolos raštas ir 5 skolos grąžinimo rašteliai.

6Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad 2015-02-17 paskolino atsakovei 1450,00 Eur sumą pagal paskolos sutartį, kuri buvo pavadinta Tarptautiniu vekseliu, pinigus tą pačią dieną perdavė atsakovei. Vekselio (skolos) apmokėjimo terminas buvo 2015-07-17, tačiau atsakovė iki tol buvo grąžinusi tik dalį skolos, dėl ko ji 2015-07-15 buvo nuvykusi pas notarę, bet ten jai paaiškino, kad gali dar palaukti iki termino ir gal skolą grąžins. Po vekselio apmokėjimo termino pas notarę dėl vykdomojo dokumento nesikreipė ir dėl to dabar gailisi.

7Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį.

8Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes su ieškove pagal 2015-12-20 skolos raštelį yra pilnai atsiskaičiusi ir paaiškino, kad jokių pinigų iš ieškovės nesiskolino ir nėra gavusi. Vekselį pasirašė, nes dar iki vekselio pasirašymo buvo skolinga ieškovės vyrui už iš jo 2013 m. pirktą automobilį ir už jį yra pilnai apmokėjusi. Automobilį pirko už 18000,00 Lt (5213,16 Eur), 11500,00 Lt (3330,63 Eur) sumą sumokėjo iš karto, o likusius susitarė, kad grąžins dalimis, pagal galimybes. Nurodė, kad 2015-12-20 ji ieškovei viso grąžino 1600,00 Eur, t. y. net daugiau nei prašo ieškovė dėl to, kad buvo sumokėti procentai už vėlavimą atsiskaityti. Teismui pateikė 2013 m. liepos mėnesio transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuri sudaryta tarp atsakovės ir Vokietijos piliečio. Pirminiai mokėjimai vykdavo į ieškovės asmeninę banko sąskaitą (banko pavedimo kopijas teismui pateikė), vėliau ieškovė prašė atsiskaitymus daryti grynaisiais.

9Ieškinys atmestinas.

10Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų.

11Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo, ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-695/2016).

12Ieškovė ieškinį pareiškė ir teismo posėdžio metu akcentavo, jog ieškinio pagrindas – paskolos sutartis, sudaryta su atsakove 2015-12-20, pavadinta ,,Tarptautiniu vekseliu“.

13Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su ieškiniu pateikė „Tarptautinį vekselį“ (b. l. 2), 4 dalinius skolos grąžinimo lapelius ir vieną lapelį, kuriame nurodyta, kad atsakovė 2015-12-20 dienai yra skolinga 550,00 Eur (b. l. 3). Iš byloje esančio 2015-02-17 „Tarptautinio vekselio“ matyti, jog pagal šį vekselį ieškovė V. A. (vekselio davėjas) besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovei R. M. (vekselio gavėjas) 1450,00 Eur sumą iki 2015-07-17. Skliaustuose, prie atsakovės duomenų įrašytas ieškovės V. A. vardas ir pavardė. Taip pat vekselyje yra numatytas laidavimas, laidavimo grafoje nurodoma, kad už vekselį visiškai laiduoja skolininkė (atsakovė) R. M.. Ieškovės pateikti skolos grąžinimo lapeliai patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015-03-25 iki 2015-12-20 grąžino ieškovei 890,00 Eur. Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė teismui atsakovės skolos grąžinimo lapelius: 2014-06-02 – 300,00 Lt, 2014-08-08 – 200,00 Lt, 2014-07-16 – 200,00 Lt, 2014-10-14 – 200,00 Eur, 2015-12-20 – 800,00 Eur, 2015-03-25 – 30,00 Eur, 2015-06-06 – 30,00 Eur, taip pat banko sąskaitos išrašus, kuriuose matoma, kad atsakovė į ieškovės sąskaitą pervedė 1400,00 Lt sumą (2013-11-13 – 500,00 Lt, 2013-12-30 – 400,00 Lt ir 2014-01-30 – 500,00 Lt).

14Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai atsakovė savo prievolę neigia ir nurodo, kad pinigų, pagal ieškovės pateiktą vekselį, nesiskolino ir faktiškai jokių pinigų negavo – jie jai nebuvo perduoti. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad vekselyje nurodytą pinigų sumą, vekselio pasirašymo dieną perdavė atsakovei ir šalių pasirašytą vekselį traktuoja, kaip paskolos sutartį. Taigi byloje kilo ginčas dėl šalių pasirašyto „Tarptautinio vekselio“ vertinimo kaip paskolos sutarties, t. y. sukuriančio paskolos teisinius santykius.

15Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015 ir kt.).

16Nagrinėjamu atveju „Tarptautinio vekselio“ surašymo aplinkybes šalys aiškina skirtingai. Ieškovė ir ieškovės atstovė nurodo, jog vekselis surašytas dėl skolintų pinigų atsakovei kaip fiziniam asmeniui, kurie faktiškai buvo paskolinti (perduoti) vekselio pasirašymo dieną, t. y. palaiko ieškinyje nurodomą aplinkybę, kad vekselis turėtų būti vertinamas, kaip paskolos sutartis. Atsakovė ir jos atstovė tvirtina, kad atsakovė jokių pinigų pagal pasirašytą vekselį negavo, o pats vekselis buvo pasirašytas dėl to, kad ji liko skolinga ieškovės vyrui už iš jo 2013 metais pirktą automobilį, t. y. vekselis buvo surašytas kaip garantija. Atsakovė taip pat nurodo, kad už automobilį jau yra pilnai atsiskaičiusi ir daugiau jokių įsipareigojimų ieškovei neturi.

17Vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai, galiojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Vekselių įstatymas) 4 ir 78 straipsniai. Pagal šias įstatymo normas dokumentas, kuriame nėra nustatytų rekvizitų, neturi vekselio galios. Tai reiškia, kad toks dokumentas nepripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos Vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Kaip ieškinyje pripažįsta ir pati ieškovė, jos pateiktas dokumentas, įvardijamas kaip „Tarptautinis vekselis“ neturi paprastojo vekselio galios, tačiau ieškovės nuomone, jis yra paskolos raštas, kurio pagrindu tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

18Teismų praktikoje pripažįstama, jog tam, kad vekselis, kuris neturi paprastojo vekselio galios, būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Remiantis CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms teismų praktikoje laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

19Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad skola kyla iš paskolinių teisinių santykių, pinigai faktiškai atsakovei buvo perduoti vekselio pasirašymo dieną. Atsakovė teigė priešingai, kad jokių pinigų vekselio pasirašymo dieną negavo, vekselis buvo pasirašytas, kaip garantija. Ieškovei įrodinėjant, kad vekselyje nurodyta pinigų suma buvo atsakovei paskolinta, ginčo išsprendimui – pinigų perdavimo faktui nustatyti – taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs dėl įrodinėjimo pareigos, kilus ginčui dėl pinigų perdavimo fakto; kasacinio teismo nurodyta, kad kai sutartyje aiškiai patvirtinamas pinigų perdavimas, kilus ginčui, įrodinėjimo našta dėl šio fakto tenka skolininkui; tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi jis pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Nepaisant to, naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodinėjimo esant ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo nurodoma, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju vekselyje paskolos dalyko perdavimo faktas nėra užfiksuotas, taigi įrodinėjimo pareiga dėl pinigų perdavimo fakto tenka ieškovei. Ieškovė pinigų perdavimo fakto jokiais kitais būdais neįrodinėjo.

21Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

22Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

23Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šalių pasirašyto vekselio turinys, vertinant jį lingvistiškai, neleidžia daryti pagrįstos išvados dėl 1450,00 Eur sumos perdavimo atsakovei. Byloje taip pat neįrodyta, jog paskolos dalykas (1450,00 Eur) atsakovei buvo realiai perduotas. Kadangi paskolos dalyko perdavimą ieškovė iš esmės įrodinėjo tik skolos dokumentu (vekseliu), todėl tokiame dokumente turėjo būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Šiuo atveju paskolos raštelyje net nėra atsakovo įsipareigojimo sumokėti ieškovui 1450,00 Eur, priešingai vekselyje nurodytą pinigų sumą iki 2015-07-17 įsipareigojo sumokėti būtent ieškovė (vekselio davėjas). Be kita ko, jame nėra jokių įrašų apie tai, jog pinigai, kaip paskolos dalykas, buvo paskolos gavėjui perduoti. Vien abstraktūs ieškovės žodiniai paaiškinimai apie paskolos dalyko perdavimą, realaus paskolos dalyko perdavimo atsakovei neįrodžius kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis), nėra pakankami ir nesuteikia pagrindo daryti įtikinamą išvadą (CPK 185 straipsnis), kad pinigai buvo faktiškai perduoti. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2015-07-15 buvo nuvykusi pas notarę dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau tokie ieškovės parodymai vertintini kritiškai, nes pagal teismui pateiktą vekselį, notarė negalėjo išduoti vykdomojo rašto, net ir tuo atveju jei ieškovė būtų nepraleidusi Vekselių įstatyme nustatytų terminų, nes vekselis ne tik, kad neatitinka vekseliui keliamų formos ir turinio reikalavimų, tačiau kaip vekselio davėjas (skolininkas) nurodyta pati ieškovė, o ne atsakovė. Tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikti skolos grąžinimo rašteliai tik patvirtina faktą, kad tarp šalių dar nuo 2013-11-13 dienos (teismui pateiktas banko sąskaitos išrašas) yra atsiradę paskoliniai teisiniai santykiai, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad 2015-02-17 šalys laisva valia sudarė paskolos sutartį, t. y. ieškovė paskolino atsakovei 1450,00 Eur sumą, o atsakovė įsipareigojo tokią pačią sumą ieškovei grąžinti. Nesant įrodymų, jog pinigai paskolos gavėjui (atsakovei) buvo realiai perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Nesant paskolos sutarties, tokios sutarties pagrindu ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovei yra nepagrįsti, todėl netenkintini.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovei 2017-04-06 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu yra suteikta 50 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestinas, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 4,45 Eur (8,89 Eur : 2) susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

26Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą pagal pateiktą pažymą Nr. (2.19) NTP-7-10592 sudaro 210,47 Eur, už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą pagal pateiktą pažymą Nr. (2.19) NTP-7-9736 sudaro 194,89 Eur. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista tik 50 proc. iš ieškovės valstybės naudai priteistina 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų, kas sudaro 202,68 Eur ((210,47+194,89)/2=202,68 Eur).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 279 straipsniu,

Nutarė

28ieškinį atmesti.

29Priteisti iš ieškovės V. A., a. k. ( - ) 4,45 Eur (keturis eurus 45 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

30Priteisti iš ieškovės V. A., a. k. ( - ) valstybės naudai, 202,68 Eur (du šimtus du eurus 68 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas,... 4. ieškovė prašo priteisti iš atsakovės R. (M.) M. 550,00 Eur skolos, 0,5... 5. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovei 2015-02-17 paskolino 1450,00 Eurų,... 6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino,... 7. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį.... 8. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio... 11. Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose,... 12. Ieškovė ieškinį pareiškė ir teismo posėdžio metu akcentavo, jog... 13. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su ieškiniu pateikė „Tarptautinį... 14. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai atsakovė savo prievolę... 15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio... 16. Nagrinėjamu atveju „Tarptautinio vekselio“ surašymo aplinkybes šalys... 17. Vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai, galiojimą reglamentuoja... 18. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tam, kad vekselis, kuris neturi... 19. Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad skola kyla iš... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs dėl... 21. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 22. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą... 23. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šalių... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys atmestas,... 26. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 28. ieškinį atmesti.... 29. Priteisti iš ieškovės V. A., a. k. ( - ) 4,45 Eur (keturis eurus 45 ct)... 30. Priteisti iš ieškovės V. A., a. k. ( - ) valstybės naudai, 202,68 Eur (du... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...