Byla 2S-1417-450/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Litvinga“, patikslintą ieškinį atsakovams J. U., S. P., I. M., dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. D.-U., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1839-101/2008 buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę UAB „Gabijos investicijos“ bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku netrukdomai naudotis šiomis ieškovams priklausančių žemės sklypų dalimis: žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 435 kv. m ploto dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksais 1, 2, 3, 4, 11, ir 53 kv. m dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksais 5, 6, 7, 8, 9, žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1740 kv. m ploto dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksais 1, 2, 8, 9, 10, 6, 7, ir 324 kv. m ploto dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksais 9, 11, 12, 13, 14, 10, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis į UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir tiesti inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas nurodytose žemės sklypų dalyse pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 patvirtintame detaliajame plane numatytus sprendinius tam, kad UAB „Gabijos investicijos“ galėtų tinkamai naudotis viešpataujančiaisiais daiktais – UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. ( - ).
  2. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nustatė servitutą, suteikiantį teisę: ieškovui neterminuotai naudotis atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )) – tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklypo dalyje, A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame 2007 m. balandžio 10 d. žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8 (375 kv. m), nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams naudotis šia žemės sklypo dalimi remontuojant, prižiūrint ir kitaip eksploatuojant inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, jas naudojant pagal paskirtį, įskaitant teisę bet kuriuo paros metu visais metų laikais eiti ir važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis; likusią ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  3. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų J. U. ir S. P. apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalis, nustatant atlygintinį servitutą, tačiau nenurodant atlyginimo dydžio bei perdavė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nustatyto servituto atlyginimo dydžio klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.
  5. Atsakovai J. U., S. P. bei trečiasis asmuo D. D.-U. pateikė prašymą bylos dalyje dėl servituto atlyginimo dydžio nustatymo atsakovų J. U., S. P. bei trečiojo asmens D. D.-U. procesinę padėtį pakeisti į ieškovų; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, UAB „Vilniaus vandenys“ ir Nacionalinės žemės tarnybos procesinę padėtį pakeisti į atsakovų.
  6. Nurodė, kad nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-39-727/2016, Nr. 2-10-872/2016, Nr. 2-842-912/2016 teismai likviduotą UAB „Gabijos investicijos“ pakeitė tinkamu atsakovu – Vilniaus miesto savivaldybe. Savivaldybė tapo statytoju tiek naujos gatvės dalies, tiek inžinerinių tinklų/komunikacijų, kurių užbaigti nesugebėjo UAB „Gabijos investicijos“. Savivaldybei prisiėmus 2014 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi c. b. Nr. 2A-172-567/2014 patvirtintos taikos sutarties įsipareigojimus, jai su įsipareigojimu (teise) užbaigti inžinerinės infrastruktūros (būsimo viešpataujančio daikto) statybą perėjo ir teisė naudotis ginčo servitutais. Vilniaus miesto savivaldybės administracija prisidėjo prie neteisėto žemės sklypo dalies naudojimo ir sklypo savininkų konstitucinių teisių suvaržymo. Prie to prisidėjo ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, UAB „Vilniaus vandenys“ bei Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios funkcijas žemės tvarkymo srityje perėmė Nacionalinė žemės tarnyba, dėl ko šie juridiniai asmenys turi būti atsakovais.
  7. Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka būti pripažintomis buvusios ieškovės UAB „Gabijos investicijos“ procesinių teisių perėmėjomis. Nurodė, kad tiek Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendime c. b. Nr. 2A-5-653/2016, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartyje c. b. Nr. 2-10-872/2016 konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali būti laikoma LUAB „Gabijos investicijos“ procesinių teisių perėmėja. Taikos sutartimi Savivaldybė įgijo teisę inžinerinius tinklus ir komunikacijas užbaigti (įskaitant ir atsakovų žemės sklypo servituto dalyje) bei užregistruoti Savivaldybės vardu, tačiau neperėmė LUAB „Gabijos investicijos“ pareigų, susijusių su kitomis teisminėmis bylomis, nes tai nebuvo Taikos sutarties dalykas. CK 4.130 str. numato servituto pabaigos atvejus, tačiau tokio atvejo, kaip servituto turėjo bankrotas, įstatymas nenumato. Tretieji asmenys nėra atsakingi už LUAB „Gabijos investicijos“ veiksmus, dėl kurių, kaip nurodė atsakovai, 2006-07-12 – 2013-11-13 laikotarpiu atsakovams susidarė reikšmingi nuostoliai dėl žemės sklypo suvaržymo. Be to, procesinių teisių ir materialiųjų teisių perėmimas negali būti sutapatinamas.
  8. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ nurodė, kad ji yra atsakinga tik už tinklus, esančius iki eksploatacijos ribų pagal 2008 m. balandžio 10 d. pasirašytą šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį. UAB „Vilniaus vandenys“ nevaldo esančių atsakovų žemės sklype inžinerinių tinklų nuosavybės teise ar kitu pagrindu ir jų neeksploatuoja, trečiasis asmuo tik turi pareigą tiekti šaltą vandenį iki nustatytų eksploatacijos ribų, todėl negali būti byloje tinkamu atsakovu.
  9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad pirmiausia turi būti išspręstas buvusio ieškovės procesinių teisių perėmimo klausimas, o atsakovų pakeitimo (įtraukimo) klausimas gali būti sprendžiamas tik esant ieškovo sutikimui.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi buvusią ieškovę LUAB „Gabijos investicijos“ pakeitė procesinių teisių perėmėja - ieškove Vilniaus miesto savivaldybės administracija; atsakovų J. U., S. P. bei trečiojo asmens D. D.-U. prašymų dėl atsakovų J. U., S. P. bei trečiojo asmens D. D.-U. procesinės padėties pakeitimo į ieškovų bei trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, UAB „Vilniaus vandenys“ bei Nacionalinės žemės tarnybos procesinės padėties pakeitimo į atsakovų, netenkino.
  2. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo bylą dalyje dėl atlyginimo už servituto naudojimą nustatymo. Byloje ieškovu buvo UAB „Gabijos investicijos“, kurios reikalavimas nustatyti servitutą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. ( - ) – tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas 375 kv. m plote, 2007-04-10 plane pažymėtame taškais 1, 8, 9 ir 10, buvo patenkintas. 2015 m. vasarą buvo pradėtos UAB „Gabijos investicijos“ bankroto procedūros ir, kaip nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bendrovė 2016 m. kovo 2 d. likviduota. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi c. b. Nr. 2A-172-567/2014 patvirtino UAB „Gabijos investicijos“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos taikos sutartį, kuria šalys susitarė taikiai išspręsti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius – demontuoti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų inžinerinius tinklus bei nugriauti susisiekimo komunikacijas (gatvę su šaligatviais), esančius žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ). Pagal minėtos Taikos sutarties sąlygas UAB „Gabijos investicijos“ perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. ( - ), o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo priimti iš UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teises į minėtą turtą (Sutarties 2.1.2, 2.2.1 p.). UAB „Gabijos investicijos“ įsipareigojo neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perduoti inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas bei visą turimą projektinę dokumentaciją, savo lėšomis parengti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektą, pagal kurį Administracija bus minėtų įrenginių statytoja bei pagal parengtą projektą išduos naują statybą leidžiantį dokumentą (Sutarties 2.1.3 p.). Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo priimti iš ieškovo ginčo inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektą bei pačius UAB „Gabijos investicijos“ turimus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, taip pat projektinę dokumentaciją, būtiną susisiekimo komunikacijų statybos procedūroms užbaigti, kurias atlikti įsipareigojo Administracija (Sutarties 2.2.2, 2.2.5 p.). Taikos sutarties 3.4 p. šalys susitarė, jog jos supranta, kad visa atsakomybė dėl žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ), teisių perleidimo teisėtumo tenka UAB „Gabijos investicijos“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir tik šios Taikos sutarties šalys atsakys dėl bet kokių teisės aktų ar trečiųjų asmenų interesų pažeidimo, jeigu šiuo sandoriu tokie būtų padaryti, ir iš to kylančių prievolių, jeigu tokių atsirastų. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi c. b. Nr. 2A-2701-392/2016 sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujasis statytojas Vilniaus miesto savivaldybė galėjo iš pradinio statytojo UAB „Gabijos investicijos“ perimti ir tęsti nebaigtų statyti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybą ir rekonstrukciją ginčijamų 2014 m. spalio 16 d. ir 2015 m. kovo 10 d. statybos leidimų pagrindu. Taip pat kolegija pripažino, jog statytojas Vilniaus miesto savivaldybė turi iš įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų servitutų kylančią teisę atlikti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybą ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose.
  3. Teismas pagal esamų aplinkybių visumą pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybė tapo servituto, nustatyto atsakovams priklausančiame žemės sklype, turėtoja. Ta aplinkybė, kad buvusi servituto (viešpataujančio daikto) turėtoja UAB „Gabijos investicijos“ yra likviduota reiškia tik tai, jog atsakovai prarado galimybę reikalauti atlyginimo už servituto nustatymą iš buvusio servituto turėtojo, tačiau tai nereiškia servituto pasibaigimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartyje c. b. Nr. 2A-2701-392/2016 pripažino procesinių teisių perėmimo negalimumą pagal ginčo dalyką dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų pašalinimo, o ne dėl servituto ir jo turėtojo tęstinumo.
  4. Teismų nustatyta aplinkybė, kad į Vilniaus miesto savivaldybės turimo turto apskaitą yra įtraukta siurblinė, vandentiekio ir nuotekų tinklai ir Vilniaus apygardos teismui 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį buvo padaryta išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybė pagrįstai įvardyta kaip inžinerinių tinklų ir susiekimo komunikacijų statytoja. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė duomenis, kad 2015 m. gruodžio 9 d. surašytas inžinerinės infrastruktūros statybos užbaigimo aktas Nr. ( - ), kuris neapima pagal statybos leidimą vykdomų susisiekimo komunikacijų statybos darbų. Šiuo metu nėra įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės, nes yra reikalinga tikslinti kadastro duomenis. Pagal 2015 m. kovo 10 d. statybos leidimą inžinerinė infrastruktūros darbai nėra užbaigti, jiems nėra surašytas statybos darbų užbaigimo aktas ir statoma inžinerinė infrastruktūra nėra įregistruota kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartyje konstatavo, jog ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybė Nekilnojamo turto registre nėra įregistruota kaip teismų sprendimais nustatytų servitutų turėtoja, neturi įtakos šių servitutų galiojimui J. U., S. P., D. D.-U., o taip pat A. Z. ir T. Z. priklausančių žemės sklypų atžvilgiu.
  5. Teismas nustatė, kad pasibaigė buvusi ieškovė - juridinis asmuo UAB „Gabijos investicijos“. Pripažinus, kad nauja servituto, kurį įsiteisėjusiu sprendimu nustatė teismas, turėtoja yra Vilniaus miesto savivaldybė, teismas ją pripažino buvusios ieškovės procesinių teisių perėmėja. Vilniaus miesto savivaldybei yra būtina naudotis servituto turėtojo teisėmis siekiant užbaigti ginčo inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų statybą bei juos įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.
  6. Teismas, remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 3 str., 30 str. 2 d. 3 p., laikė, kad konkrečias turto patikėtinio valdymo ir naudojimo funkcijas vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl būtent ji laikytina buvusios ieškovės procesinių teisių perėmėja.
  7. Teismas nesutiko su atsakovais, kad šioje susidariusioje procesinėje situacijoje gali būti keičiama trečiųjų asmenų procesinė padėtis į atsakovų. Pripažinus, kad ieškove byloje yra LUAB „Gabijos investicijos“ procesiniu teisių perėmėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, būtina vadovautis CPK 45 str. 3 d. nuostata, numatančia, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka, kad būtų keičiama trečiųjų asmenų procesinė padėtis į atsakovų, o buvę atsakovai J. U., S. P., I. M. negali tapti byloje ieškovais kartu su priešingą interesą turinčia ieškove - LUAB „Gabijos investicijos“ procesiniu teisių perėmėja, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo bylą dalyje dėl servituto atlyginimo dydžio nustatymo nenurodęs tokio šalių procesinės padėties pakeitimo būtinumo, kokį nurodė atsakovai. Todėl atlygimo už servitutą dydžio nustatymo ir priteisimo klausimas gali būti nagrinėjamas išsprendus vien tik buvusios ieškovės procesinių teisių perėmimo klausimą. Teismas akcentavo tai, kad servitutas teismo sprendimu yra nustatytas, o šioje likusioje bylos dalyje reikia išspręsti tik atlyginimo atsakovams už servituto nustatymo klausimą, nes servituto nustatymu buvo suvaržytos atsakovų teisės į nuosavybę.
  8. Teismui pripažinus, jog procesinis teisių perėmimas yra galimas, todėl buvusią ieškovę pakeitus procesinių teisių perėmėja - Vilniaus miesto savivaldybe, į ją nukreiptinas atsakovų reikalavimas sumokėti atsakovams atlyginimą už servituto nustatymą, kurio dydį, tikėtina atsakovai gali nurodyti labai reikšmingą. Todėl, teismo nuomone, bet kuriai suinteresuotai turi būti suteikta galimybė apskųsti šią teismo nutartį procesinių teisų perėmimo klausimu, nes, manant, jog procesinių teisių perėmimas nėra galimas, byla turėtų būti nutraukta.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį, išspręsti ginčą dėl procesinių teisių perėmimo iš esmės ir bylą nutraukti.
    1. Vilniaus miesto savivaldybė iš LUAB „Gabijos investicijos“ Taikos sutartimi perėmė inžinerinės infrastruktūros statytojo Perkūnkiemio mikrorajone teises tik tokia apimtimi, kiek tai susiję su minėtų nebaigtų statyti objektų užbaigimu teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. LUAB „Gabijos investicijos“ neperleido, o Vilniaus miesto savivaldybė neperėmė jokių pareigų, susijusių su atlyginimu už ginčo servitutą. Esant priešingai situacijai Vilniaus apygardos teismas būtų aiškiai nurodęs, kad Taikos sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė perėmė ne tik teises, susijusias su inžinerinės infrastruktūros statybos procesu, bet ir visas pareigas, kylančias iš ginčo servituto naudojimo. Taikos sutartyje nėra nurodomas nė vienas punktas, sukūręs kokius nors įpareigojimus Savivaldybei ar jos administracijai atlyginti atsakovams už naudojimąsi ginčo servitutu.
    2. Atlyginimo atsakovams už ginčo servitutą klausimas nėra susijęs su teisių statybos procese įgyvendinimu, kadangi ginčo servitutas tiek Taikos sutarties sudarymo metu, tiek statybos leidimų Vilniaus miesto savivaldybės išdavimo metu jau buvo nustatytas – tad Taikos sutarties sudarymo metu tiek LUAB „Gabijos investicijos“, tiek Vilniaus miesto savivaldybė suvokė, kad prievolė atlyginti už servitutą lieka būtent LUAB „Gabijos investicijos“ ir faktinio servituto turėtojo pasikeitimas pagal Taikos sutartį negali būti suprantamas kaip skolos perkėlimo sandoris – pagal bendrą taisyklę perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik turėdamas kreditoriaus sutikimą (CK 6.116 str. 1 d.), o tokių duomenų nėra.
    3. Taikos sutarties sudarymo metu jokia turtinė prievolė atlyginti už servitutą teisiškai neegzistavo, nes būtinumas atlyginti už naudojimąsi servitutu konstatuotas LAT 2014 m. spalio 7 d. nutartyje, kuri priimta po Taikos sutarties sudarymo, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis CK 4.140 str. 2 d.
    4. Atsakovai visą laiką nuo LAT 2014 m. spalio 7 d. nutarties priėmimo galėjo reikšti priešpriešinius reikalavimus LUAB „Gabijos investicijos“, aktyviai siekti servituto atlyginimo, tačiau to nedarė ir netgi patys užvilkino bylos nagrinėjimą.
    5. Teismas selektyviai vertino kitose susijusiose su nagrinėjamu ginču bylose priimtus sprendimus, dėl ko buvo pažeista pareiga motyvuoti skundžiamą nutartį, t. y. nevertino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 2A-5-653/2016 ir 2016 m. balandžio 7 d. nutarties Nr. 2-10-872/2016, kuriose nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali būti laikoma LUAB „Gabijos investicijos“ teisių perėmėja.
    6. Iš skundžiamos nutarties nėra aišku kas yra laikytinas procesinių teisių perėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė kaip statytoja ar jos administracija kaip Savivaldybės vykdomoji institucija, pasirašiusi Taikos sutartį.
  2. Atsakovai J. U. ir S. P. bei trečiasis asmuo D. D.-U. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
    1. Vilniaus miesto savivaldybės vykdomoji institucija pati pradėjo ir prisidėjo prie neteisėto sklypo dalies naudojimo ir sklypo savininkų – atsakovų konstitucinių teisių suvaržymo, todėl ji privalo atlyginti žalą.
    2. Vilniaus miesto savivaldybė perėmė visas pradinio statytojo teises, kas reiškia, kad ji perėmė ir visas pareigas; savo jėgomis ir lėšomis įsipareigojo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nesant teismų nustatytam atlygintiniam servitutui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėtų galimybės įteisinti visam Perkūnkiemio mikrorajonui aptarnauti reikalingų savavališkai pastatytų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų.
  3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.
  4. Atsakovė I. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Civilinėse bylose proceso šalimi gali būti tik civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą turintys juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos, šalių teisių perėmimas, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas, teismas civilinę bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 8 punktas).
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Gabijos investicijos“ 2016 m. kovo 2 d. likviduota, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė dėl UAB „Gabijos investicijos“ procesinių teisių perėmimo ir skundžiama 2017 m. kovo 16 d. nutartimi nutarė buvusią ieškovę LUAB „Gabijos investicijos“ pakeisti procesinių teisių perėmėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
  4. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad LUAB „Gabijos investicijos“ veikla nutraukta ir juridinis asmuo yra pasibaigęs. Tačiau, apeliantės manymu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra bendrovės procesinių teisių perėmėja šios bylos kontekste, į kurią gali būti nukreiptas atsakovų priešpriešinis reikalavimas atlyginti už ginčo servituto nustatymą. Byloje kilus ginčui dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovė LUAB „Gabijos investicijos“ pakeista procesinių teisių perėmėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.). Kitoje dalyje nutartis pripažintina teisėta bei pagrįsta.
  5. Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas – materialinių subjektinių teisių perėmimas, todėl būtent materialinių teisių perėmimo galimybė ir apimtis apsprendžia procesinio teisių perėmimo galimybę ir apimtį. Jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima/neleidžiama perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių bei pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba.
  6. Vadovaujantis bendraisiais juridinių asmenų veiklos pabaigos dėsniais, spręstina, kad juridinis asmuo savo veiklą gali baigti reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo būdu. Reorganizavimo ar pertvarkymo atveju būtų pagrindas spręsti dėl juridinio asmens materialinių teisių perėmimo. Tuo tarpu juridiniam asmeniui pasibaigus, t. y. nutraukus jo veiklą iš esmės likvidavimo būdu, jo materialinės teisės per se niekam nepereina. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybei tapus servituto, nustatyto atsakovams priklausančiame žemės sklype, turėtoja bei inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statytoja, ji tapo ir buvusios ieškovės LUAB „Gabijos investicijos“ procesinių teisių perėmėja. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė iš LUAB „Gabijos investicijos“ Taikos sutartimi perėmė inžinerinės infrastruktūros statytojo Perkūnkiemio mikrorajone teises tik tokia apimtimi, kiek tai susiję su nebaigtų statyti objektų užbaigimu teisės aktų nustatyta tvarka, o pareigų, susijusių su atlyginimu už ginčo servitutą, neperėmė. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi c. b. Nr. 2A-172-567/2014 patvirtino UAB „Gabijos investicijos“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Taikos sutartį, kuria šalys susitarė taikiai išspręsti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius; UAB „Gabijos investicijos“ perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn žemės sklypus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo priimti iš UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teises į minėtą turtą (Sutarties 2.1.2, 2.2.1 p.); UAB „Gabijos investicijos“ įsipareigojo neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perduoti inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas bei visą turimą projektinę dokumentaciją, savo lėšomis parengti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektą, pagal kurį Administracija bus minėtų įrenginių statytoja bei pagal parengtą projektą išduos naują statybą leidžiantį dokumentą (2.1.3 p.), o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo priimti ginčo inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektą bei pačius UAB „Gabijos investicijos“ turimus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, taip pat projektinę dokumentaciją, būtiną susisiekimo komunikacijų statybos procedūroms užbaigti, kurias atlikti įsipareigojo Administracija (2.2.2, 2.2.5 p.). Taikos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad jos supranta, jog visa atsakomybė dėl žemės sklypų teisių perleidimo teisėtumo tenka UAB „Gabijos investicijos“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir tik šios Taikos sutarties šalys atsakys dėl bet kokių teisės aktų ar trečiųjų asmenų interesų pažeidimo, jeigu šiuo sandoriu tokie būtų padaryti, ir iš to kylančių prievolių, jeigu tokių atsirastų (3.4 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tapo servituto, nustatyto atsakovams priklausančiame žemės sklype, turėtoja bei inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statytoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors minėtoje Taikos sutartyje nėra aiškiai nustatyta, kad LUAB „Gabijos investicijos“ perleido, o Vilniaus miesto savivaldybė perėmė pareigas, susijusias su atlyginimu už ginčo servitutą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tapus servituto, nustatyto atsakovams priklausančiame žemės sklype, turėtoja bei inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statytoja, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tapo ir LUAB „Gabijos investicijos“ procesinių teisių perėmėja.
  7. Kritiškai vertintini ir apeliantės argumentai, kad Taikos sutarties sudarymo metu jokia turtinė prievolė atlyginti už servitutą teisiškai neegzistavo, nes būtinumas atlyginti už naudojimąsi servitutu konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartyje, kuri priimta po Taikos sutarties sudarymo. Priešingai nei nurodo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 konstatavo, kad teismai pagrįstai sprendė, jog ginčo servitutas nėra neatlygintinis, tačiau nepagrįstai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, servituto atlyginimo klausimą paliko neišspręstą. Taigi, jau 2012 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendime buvo konstatuota, kad prievolė atlyginti už servitutą egzistuoja.
  8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad iš skundžiamos nutarties nėra aišku kas yra laikytinas procesinių teisių perėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė kaip statytoja ar jos administracija kaip Savivaldybės vykdomoji institucija, pasirašiusi Taikos sutartį. Tiek iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, tiek ir iš rezoliucinės dalies aiškiai matyti, kad buvusios ieškovės LUAB „Gabijos investicijos“ procesinių teisių perėmėja laikytina Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgiant į tai, kad būtent administracija vykdo konkrečias turto patikėtinio valdymo ir naudojimo funkcijas.
  9. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą kvestionuoja ir tuo pagrindu, kad teismas tinkamai nemotyvavo nutarties, nes selektyviai vertino kitose susijusiose su nagrinėjamu ginču bylose priimtus sprendimus. Nesutikdamas su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 str. 4 d., tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakė į pagrindinius (esminius) faktinius ir teisinius aspektus, ir klausimą dėl procesinių teisių perėmimo iš esmės išsprendė teisingai, o iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti naikinama vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
  10. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai