Byla e2A-1270-587/2019
Dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-275-1041/2019 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui H. D. ir tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, uždarajai akcinei bendrovei „LNK studija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Be tabu“ ir Ko dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė L. G. ieškiniu prašė apginti ieškovės pažeistas teises – garbę bei orumą ir priteisti iš atsakovo 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovą pastarojo lėšomis analogišku būdu, t. y. per televiziją, paneigti „LNK“ laidoje „KK2“ išsakytus teiginius apie ieškovę, nurodant, kad ieškovė nėra „narkomanė“, „barakuda“, „valkata“. Taip pat prašė iš atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

81.1.

9ji ir R. G. susituokė ( - ) Ieškovės sutuoktinis buvo nužudytas, dėl jo nužudymo nuteistas šioje byloje atsakovu dalyvaujantis H. D.. Mirties liudijime nurodyta, kad R. G. mirė 41 metų amžiaus, ( - ), mirtis įregistruota įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šiuo metu gyvena ir dirba Italijoje į Lietuvą grįžta tik su tam tikru tikslu, jokio ekonominio ir socialinio ryšio su Lietuva neturi.

101.2.

11Ieškovė gyvendama užsienyje stebi tam tikrų televizijos laidų įrašus interneto tinklapiuose www.youtube.com, www.lnkgo.lt ir kituose. 2015 m. birželio 20 d. www.youtube.com tinklapyje (nuoroda į video: https://www.youtube.com/watch?v=odov9gpDHt4&t=957s) ir atitinkamai 2015 m. liepos 13 d. www.lnkgo.lt (nuoroda į video: https://lnk.lt/video/ziurek-kk2-660) buvo patalpintas „LNK“ televizijos „KK2” laidos įrašas (viso trukmė 29 min. 17 s.), kuriame buvo transliuojamas atsakovo H. D. interviu. Nurodytos laidos vaizdo įrašas buvo patalpintas interneto svetainėje lnkgo.lt.

121.3.

13Atsakovas H. D. (nuoroda į video: https://lnk.lt/video/ziurek-kk2-660) „LNK“ televizijos „KK2” laidoje nuo 16.27 min. iki 16.36 min išsakė tokius tikrovės neatitinkančius ir ieškovę įžeidžiančius teiginius: „Ten ta žmona narkomanė, barakuda yra, jinai, dar M. nebuvo, nes sėdėjo zonoj, jinai pas mumis kabake trynėsi girta, apsigrybavus, ieškodavo, gaudė riebius žąsinus.“ Toliau minėtoje laidoje nuo 16.41 min. iki 16.57 min. buvo rodomos ieškovės L. G. ir R. G. vestuvių nuotraukos, kurios iliustravo kitus atsakovo H. D. išsakytus teiginius: „Jinai prie M. prisimazino, pradėjo su M., žinai, bendrauti. M. man sako, davai, ateik pas mane būsi piršliu. Sakau, R., ką tu darai? Čia barakuda, valkata, blemba, čia gi gaudė riebius žąsinus, man gėda pas tave eit piršliu“. Nurodytoje laidos vietoje atsakovas H. D. pakartotinai išsakė įžeidžiančius ir ieškovės L. G. garbę ir orumą žeminančius teiginius, neva ji „barakuda“ ir „valkata“, atsakovas, pasisakydamas apie R. G. pasiūlymą būti jo piršliu, nurodydamas, kad jam „gėda eit piršliu“ akivaizdžiai stengėsi suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovę L. G..

141.4.

15Minėtoje laidoje nuo 17.01 min. iki 17.09 min. atsakovas H. D. išsakė tokius teiginius: „Dabar jinai Italijoj, ten, Italijoj turi, pagavo kitą žąsiną, turi savo kavinę, ten jau vaikšto karalienė, ten jos toks stilius, žinai.“ Iš išsakytų atsakovo teiginių akivaizdu, kad atsakovas formuoja apie ieškovę neigiamą nuomonę, kad ieškovė neva susirado kitą pasiturintį vyrą ir tik dėl to gerai gyvena Italijoje.

161.5.

17Tokie viešai visuomeninio transliuotojo „LNK“ laidoje KK2 išsakyti atsakovo H. D. teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, pateikta informacija neatitinka tikrovės, yra įžeidžianti ir žeminanti ieškovės garbę ir orumą ir formuojanti neigiamą visuomenės nuomonę apie ją. Atsakovo išsakyti teiginiai apie L. G. nelaikytini jo nuomone, kadangi atsakovas paskleidė apie ieškovę naujo pobūdžio informaciją, suponuojančią negatyvų jos apibūdinimą („narkomanė“, „barakuda“, „valkata“), bei kitais pasisakymais iš esmės stengėsi suformuoti negiamą visuomenės nuomonę apie ieškovę.

181.6.

19Ieškovė teismui pateikdama dubliką pasinaudojo teise keisti ieškinio pagrindą, patikslino aplinkybę dėl socialinio ryšio su Lietuva. Pažymėjo, kad ieškovė iki šiol turi stiprų socialinį ryšį su Lietuvoje likusiais buvusiais bendraklasiais, draugais ir giminėmis, tiek grįžusi į Lietuvą, tiek būdama Italijoje su jais palaiko ryšius. Šioje dalyje ieškovė pakeitė ieškinio pagrindą. Pažymėjo, jog net ir nepakeitus ieškinio pagrindo, faktas, jog apie ieškovę viešai buvo paskleista itin neigiamo pobūdžio informacija, lieka nenuginčytas. Visiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai neva ieškovei jokia žala nepadaryta, nes pastaroji nuolatos negyvena Lietuvoje.

201.7.

21Atsakovo teiginiai, kad savo pusbroliui R. G. atskleidė ne informaciją, o savo nuomonę apie Ieškovę ir tik tokiame kontekste galėjo komentuoti savo ir pusbrolio pokalbį, vykusį prieš beveik trisdešimt metų, taip pat teiginiai, jog bet kokias ieškovės charakteristikas jis galėjo vardinti tik pusbroliui R. G., nenorėdamas, kad pastarasis ieškovę vestų, ir tik tokiame kontekste savo ir pusbrolio R. G. pokalbį galėjo komentuoti viešai, neatitinka tikrovės, nes iš pateikto televizijos laidos įrašo akivaizdu, jog pats atsakovas apie ieškovę išsakė ne nuomonę, o teiginius, visi teiginiai išsakyti tvirtai ir tiesmukai.

221.8.

23Atsakovo teiginiai, kad ieškovė laikytina viešuoju asmeniu, nes ji pati aktyviai veikė ir veikia, siekdama viešojo asmens statuso, prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms ir teismų suformuotai praktikai, ieškovė neatitinka nė vieno Visuomenės informavimo įstatyme nustatyto viešojo asmens kriterijaus.

242.

25Atsakovas H. D. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė civilinę bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams ir pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

262.1.

27jis, bendraudamas su savo pusbroliu R. G., yra išreiškęs ne daugiau kaip savo nuomonę apie ieškovę. Nuomonė nebūtinai gali remtis faktais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, jeigu ką nors atsakovas ir komentavo viešoje erdvėje, tai tik savo pokalbį su pusbroliu retrospektyviai, apibūdindamas savo požiūrį į ieškovės ir R. G. santuoką. Šio Ieškinio kontekste atsakovas prisimena, kad kažkuriame iš interviu jam yra buvę užduoti klausimai apie R. G. buvusią meilužę, o vėliau sutuoktinę L. G..

282.2.

29Ieškovės sutuoktinis buvo R. G., su kuriuo atsakovą siejo giminystės ryšys (pusbroliai). Atsakovas iš tikrųjų buvo ne pačios geriausios nuomonės apie Ieškovę, nes jam buvo ir yra nepriimtini nesantuokiniai intymūs ryšiai. Būtent šiame kontekste atsakovas savo pusbrolį galėjo atkalbinėti nuo tokių vestuvių ir charakterizuoti ieškovę neigiamai.

302.3.

31Ieškovė įrodinėja, esą, atsakovas yra viešai pasakęs, kad ieškovė yra „narkomanė“, „barakuda“ ir „valkata“. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas būtų viešai tokius dalykus sakęs, tačiau atsakovas nuosekliai teigia, kad bet kokias ieškovės charakteristikas jis galėjo vardinti tik pusbroliui R. G., ir tik tokiame kontekste savo ir pusbrolio R. G. pokalbį galėjo komentuoti viešai. Atsakovas savo pusbroliui atskleidė ne informaciją, o savo nuomonę apie ieškovę.

322.4.

33Mano, kad ieškovė, pati siekdama bendrauti su žurnalistais ir leidėjais, tapo viešuoju asmeniu, toks asmuo turi būti kur kas pakantesnis kritikai. D. D. knyga „Juodosios mafijos našlės“ ir pačios ieškovės pasirinktas veikimas pasakoti apie save reiškia, kad ieškovė pati pasirinko viešojo asmens statusą, suteikė žinių apie save, apie savo asmeninį gyvenimą. Pati pasirinko viešojo asmens statusą ir nuosekliai juo naudojasi.

342.5.

35Ieškinyje pasisakoma, jog ieškovė „jokio ekonominio ir socialinio ryšio su Lietuva neturi“. Atsakovo teiginiai ieškovei jokios žalos negalėjo sukelti, kadangi jokio ryšio su Lietuva nebuvimas reiškia ir jokios reikšmės garbei ir orumui nebuvimą.

362.6.

37Atsakovas jokio viešosios informacijos rengėjo pažeidimo neįžvelgia. Ne pats atsakovas kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (transliuotoją). Vaizdo įrašas interneto portale (svetainėje) adresu www.youtube.com yra ne tas pats, kaip televizijos LNK laidos „KK2“ įrašas. Susipažinus su interneto svetainėje https:// www. youtube.com/ watch?v=odov9gpDHt4&t=957s esančiu įrašu matyti, kad tokį įrašą patalpino interneto vartotojas, pasivadinęs „Mafijos kronikos“. Atsakovas neturi nieko bendro nei su svetaine www.youtube.com, nei su aukščiau minimu vartotoju, pats nėra niekaip prisidėjęs prie tokių įrašų talpinimo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad atsakovas yra nelaisvas ir apklausinėjamas ne laisvoje aplinkoje, o laisvės atėmimo įstaigoje.

383.

39Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (toliau – ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“) atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

403.1.

41trečiasis asmuo vykdo televizijos transliacijas ir nevykdo programų talpinimo internete veiklos. Interneto portalą www.lnk.lt (buvusį „LNK GO“) administruoja, valdo ir redakcinius sprendimus priima trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LNK studija“. Interneto portale www.lnk.lt talpinamos tiek originalios programos, netransliuotos televizijos eteryje, tiek ir trečiojo asmens archyvuose esančios programos, transliuotos televizijos eteryje. Programa „KK2“ yra programų grupė, kuri įprastai transliuojama televizijos eteryje. Kadangi ginčo programa „KK2“ galimai buvo transliuota seniau nei prieš metus, jos sulyginti su faktiniu eteriu nėra galimybės.

423.2.

43Programos (televizijos laidos) „KK2“ gamintojas (prodiuseris) yra uždaroji akcinė bendrovė „Be tabu“ ir Ko, jau iki galo pagamintas, sumontuotas ir parengtas transliacijai laidas pagal sutartį perduoda trečiajam asmeniui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. Trečiasis asmuo pats nefilmuoja laidų, neorganizuoja jų filmavimų, kuriant ir filmuojant laidas trečiojo asmens darbuotojai nedalyvauja. Trečiasis asmuo neturi informacijos apie filmavimo aplinkybes, nėra susipažinęs ir su bet kuria medžiaga, kuri nepateko į galutinę programos (televizijos laidos) versiją.

444.

45Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LNK studija“ (toliau – ir UAB „LNK studija“) atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

464.1.

47Trečiasis asmuo administruoja ir valdo interneto portalą www.lnk.lt (buvusį „LNK GO“), priima redakcinius sprendimus dėl jo turinio. Trečiasis asmuo susitarimų su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pagrindu savo redakcine atsakomybe turi teisę panaudoti pastarosios archyvuose esančias programas, t. y. jas savo pasirinkimu patalpinti internete. Trečiasis asmuo, jo darbuotojai, kiti kontroliuojami asmenys nedalyvauja programų kūrime, gamyboje, jas paima jau iki galo pagamintas iš skaitmenizuoto archyvo.

485.

49Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Be tabu“ ir Ko (toliau – ir UAB „Be tabu ir Ko“) atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

505.1.

51atsakovas buvo vieną kartą filmuojamas 2015 m. kovo 13 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Filmavimo tikslas – interviu apie jo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį ir paskirtą bausmę. Pasakojimą apie R. G. atsakovas pateikė savo iniciatyva, o šiame kontekste jis pasisakė ir apie ieškovę. Laida buvo netiesioginė ir interviu su atsakovu buvo sumontuotas kartu su kita laidos „KK2“ medžiaga. Atsakovo pasisakymas apie ieškovę laidoje sudaro tik nežymią interviu dalį. Interviu su atsakovu ar jo pasisakymas apie ieškovę pateiktas neiškraipytas. Joks kitoks kontekstas šiems jo pasisakymams dirbtinai nesuteiktas. Visa interviu medžiaga neišliko ją sumontavus į bendrą laidą. Laidos scenarijus specialiai kurtas nebuvo. Laidos montavimo metu atsakovas nedalyvavo ir jos montavimui jokios įtakos neturėjo. Galutinis laidos variantas jam pademonstruotas nebuvo.

525.2.

53LNK televizija laidą „KK2“ Nr. 99 transliavo 2015 m. balandžio 28 d. 19 val. 30 min. Kas, kada ir kokiomis sąlygomis talpina ir transliuoja „KK2“ laidas internetiniame portale, trečiasis asmuo nežino.

545.3.

55Pagal Visuomenės informavimo įstatymą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, laidų „KK2“ rengėjas yra UAB „Be tabu“ ir Ko. Laidos autoriumi laikytinas visas kūrybinis kolektyvas, kuriam tenka ir laidos redakcinė atsakomybė. Laidos redaktorius yra M. S.. Kas patalpino laidą „KK2“ Nr. 99 į internetinę svetainę www.youtube.com, trečiajam asmeniui nežinoma. Duomenų apie ieškovę šaltiniu laikytinas atsakovas. Laidoje www.lnk.lt/video/ziurek-kk2-660 nuo 16 min. 16 sek. iki 17 min. 09 sek. atsakovo išsakyti teiginiai yra atsakovo pasisakymo citatos ir jos neiškraipytos.

565.4.

572015 m. kovo 13 d. laidos „KK2“ filmavimo metu ieškovė nebuvo filmuojama ir jai jokie klausimai nebuvo užduodami, nes laidos rengėjams buvo nežinoma jos buvimo vieta. Laidos rengėjai ieškovei galimybę pasisakyti suteikė „KK2“ laidose, rodytose 2018 m. spalio 2 d. ir 2018 m. spalio 19 d. Pastarosios laidos metu dalyvavo ieškovė ir R. D.. Dėl šios priežasties yra įsitikinę, kad Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje numatytą teisę atsakyti ir paneigti apie ją paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją ieškovė turėjo galimybę realizuoti ir realizavo.

58II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

596.

60Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 1 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Valstybei iš ieškovės priteisė 25,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš teismo depozitinės sąskaitos teismas nurodė 18,80 Eur sumokėti Lietuvos centro ekspertizės centrui už ekspertės komandiruotę į teismo posėdį, ieškovei L. G. grąžino 81,20 Eur nepanaudoto avanso galimoms ekspertės išlaidoms dėl dalyvavimo teismo posėdyje atlyginti.

617.

62Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad:

637.1.

64civilinė byla Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimta nagrinėti pagrįstai. Ieškovės ieškinio priėmimo metu įvertinta 2018 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17998-359/2018, kuria ieškovės ieškinį buvo atsisakyta priimti. Kauno apylinkės teismo pirmininko 2018 m. vasario 27 d. įsakymu „Dėl Kauno apylinkės teismo teisėjų specializacijų nustatymo“ Nr. V-54 (toliau – ir Įsakymas), įsigaliojusiu nuo 2018 m. kovo 1 d., bylą nagrinėjusiai teisėjai buvo nustatyta civilinių bylų su tarptautiniu elementu specializacija 2 metų laikotarpiui, todėl civilinė byla pagal ieškovės ieškinį šio įsakymo pagrindu iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų būtų perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

657.2.

66Teismas nustatė, kad atsakovas buvo filmuojamas 2015 m. kovo 13 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime vieną kartą. Filmavimo tikslas – interviu apie jo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį ir paskirtą bausmę. LNK televizija laidą „KK2“ Nr. 99 transliavo 2015 m. balandžio 28 d. 19 val. 30 min.

677.3.

68Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gruodžio 17 d. ekspertizės akte Nr. 11-2453 (18), 11-1498 (18) (toliau – ir ekspertizės aktas) (2 t., e. b. l. 107–111) nurodyta, kad „KK2“ laidos vaizdo įrašą sudaro du reportažai. Pirmasis reportažas yra apie atsakovą – rubrika pavadinimu „H. D. byla“. Prieš antrąją reportažo dalį, kurioje kalbama apie ieškovę, „KK2“ laidos vedėjo yra įvardijami pagrindiniai atsakovo kaltinimai, iš kurių vienas yra R. G. (pravarde M.) nužudymas. Po šio reportažo dalies vedėjas šmaikščiai vienu sakiniu pristato kitos reportažo dalies temą, kad bus kalbama apie M. žmoną – ieškovę: „H.“ siunta ant M. žmonos – tiek prišnekėjo ir priliudijo, o tas M. greičiausiai dar gyvas ir guli ant „ležako“ užsienyje“. Antroje reportažo dalyje atsakovas kalba apie ieškovę ir jos antrąjį vyrą R. G.: „Ten ta žmona narkomanė, barakuda yra, ji, dar M. nebuvo, sėdėjo zonoj, jinai pas mumis kabake trynėsi girta, apsigrybavus, ieškodavo, gaudė riebius žąsinus“. Ir paskiau grįžo M., žinai, čia ras ant pakilimo, čia tik ras mašinas pirkti, jinai ras prie M. prisimazino, pradėjo su M., žinai, bendrauti taip, tai karočia M. man sako, davai, ateik pas mane, būsi piršliu, žinai, svotu, žinai. Sakau, R., ką tu darai, sakau, čia barakuda, valkata, blemba, čia jinai gaudė riebius žąsinus, sakau, man gėda pas ją eit pas tave, žinai, piršliu. Jis kai [neaišku], viską pasakė jai, tai ji ant manęs ir pyko, žinai. Tai ten [neaišku] vienodai rodo, dabar jinai Italijoj ten, Italijoj turi pagavo kitą žąsiną, turi savo kavinę ten jau vaikšto karalienė, ten jos toks stilius žinai.“ Taip pat šioje reportažo dalyje paminima, kad R. G. pageidavo, jog jo vestuvėse atsakovas dalyvautų kaip piršlys, tačiau pastarasis atsisakė; taip pat apibūdinamas dabartinis ieškovės gyvenimas.

697.4.

702015 m. birželio 20 d. www.youtube.com tinklapyje (nuoroda į video: https://www.youtube.com/watch?v=odov9gpDHt4&t=957s) ir atitinkamai 2015 m. liepos 13 d. www.lnkgo.lt (nuoroda į video: https://lnk.lt/video/ziurek-kk2-660) buvo patalpintas aptariamos laidos įrašas (jo viso trukmė 29 min. 17 sek.), kuriame buvo viešai transliuojamas atsakovo interviu. Laidoje www.lnk.lt/video/ziurek-kk2-660 nuo 16 min. 16 sek. iki 17 min. 09 sek., t. y. 3,78 proc. reportažo, atsakovas pasisakė apie ieškovę (vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas ir analizuojamas 2018 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje).

717.5.

72Teismas konstatavo, kad ieškinys byloje pareikštas tinkamam atsakovui – fiziniam asmeniui, paskelbusiam galimai ieškovės garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias bei turinčiam materialinį teisinį pagrindą patenkinti ieškovės reikalavimą ginant savo garbę ir orumą. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė tik perteikė atsakovo išsakytus žodžius. Teismas pažymėjo, kad byloje apklausta ekspertė patvirtino (2019 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 36 min. 00 sek. – 1 val. 38 min. 21 sek.), kad pirminis informacijos šaltinis yra į eterį kalbėjęs asmuo – atsakovas. Jis yra atskleistas ir nėra anoniminis ar pan.

737.6.

74Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovė, save viešindama įvairiose televizijos laidose ir bendraudama su žurnalistais bei leidėjais, tapo viešu asmeniu. Konstatavo, kad siužetų apie ieškovę parodymas per televiziją nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji tapo (trumpalaikiu) viešuoju asmeniu, tokiu asmeniu ieškovė nebuvo ginčo žinių apie ją paskleidimo metu. Ieškovė neužsiima veikla, reikšminga didelei visuomenės daliai, ir nekelia jokio pagrįsto visuomenės intereso ja domėtis. Konstatavo, kad ieškovė nėra viešas asmuo, todėl jai taikomas toks pat garbės ir orumo gynimas kaip ir privačiam asmeniui.

757.7.

76Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

777.8.

78Teismas, atsižvelgdamas į lingvistinės ekspertizės išvadą, kad atsakovo išsakyti teiginiai ieškovės atžvilgiu priskiriami žiniai, o ne nuomonei, darė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad buvo pateiktas atsakovo subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Sprendė, jog žinių paskleidimo faktas buvo įrodytas, nes jos buvo paskelbtos per televizijos laidą, kuri vėliau buvo patalpinta internete, o ekspertizės akto 3 išvadoje konstatuota, kad šios laidos ir tiriamųjų pasakymų adresatas arba žiūrovai yra plačioji visuomenė. Atsakovas ėmėsi veiksmų, kurie kvalifikuotini duomenų, susijusių su ieškove, paskleidimu, t. y. tokių duomenų perdavimu tretiesiems asmenims. Teismas sprendė, jog tai, kad atsakovas tik vienam žurnalistui perpasakojo savo beveik 30 metų senumo pokalbį su R. G., reikšmės neturi, nes šio pokalbio metu atsakovas nebuvo filmuojamas slaptai ir suprato, kad tai pateks į viešąją erdvę. Todėl jis yra atsakingas, kad ginčo teiginiai tapo prieinami ir žinomi kitiems asmenims.

797.9.

80Įvertinus pateiktą informaciją ir vaizdinę medžiagą, teismas konstatavo, jog vienareikšmiškai suprantama, kad atsakovas kalba apie ieškovę.

817.10.

82Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad visa informacija apie ieškovę savo turiniu yra neigiama. Nors tiriamuosiuose pasisakymuose nėra pavartota vulgarią, niekinančią reikšmę turinčių žodžių, tačiau vartojami neigiamos (pvz.: „narkomanė“, „barakuda“), menkinamosios reikšmės (pvz.: „valkata“) epitetai, asmens veiksmus, elgesį neigiamai įvardijantys (pvz.: „gaudė riebius žąsinus“), menkinamąją reikšmę turintys žodžiai (pvz.: „trynėsi girta“, „apsigrybavus“), ironija, pašaipos reiškimo priemonės (pvz.: „ten jau vaikšto karalienė, ten jos toks stilius žinai“), žargonas (pvz.: „prisimazino“, „blemba“). Visa ši informacija pateikiama kaip objektyvi tiesa, nėra išreikštas kalbančiojo netikrumas dėl pateikiamos informacijos, neparodoma, kad pateikiamas subjektyvus požiūris, pasakymuose vartojami tiesioginės nuosakos esamuoju, būtuoju kartiniu ir dažniniu laikais išreikšti tvirtinimai. Įvertinus atskirų žodžių reikšmes, jų vartojimo kontekstą bei pasakymų turinį, tiriamieji pasakymai laikytini žeminančiais asmenį. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo nepritarti ekspertizės akto išvadoms. Pasakymuose yra neigiamai įvardijami moters veiksmai, jos elgesys, informacija pateikiama kaip objektyvi tiesa. Byloje apklausta ekspertė patvirtino, kad atsakovo teiginiai ieškovę apibūdina kalbant apie praeitį, ne apie dabartinius laikus.

837.11.

84Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 59 min. 05 sek. – 2 val. 16 min. 16 sek.), kad jis matydavo ieškovę ir apsvaigusią, ir girtą, bei su kitais vyrais (kaip ji išvažiuodavo su turtingų verslininkų („bachūrų“) automobiliais). „Barakuda“, atsakovo nuomone, yra dviprasmiška, labai graži ir gudri žuvis, o, atsakovo teigimu, ieškovė tokia ir buvo. „Valkata“, atsakovo teigimu reiškė, kad su vyrais gastroliuodavo, nerimta žmona buvo, tačiau ne „landynės valkata“. Tuo metu, kuomet su antruoju vyru bendravo, atsakovas matydavo ieškovę apsvaigusią nuo narkotikų. Byloje ginčo nekilo dėl to, kad ieškovė būdama santuokoje užmezgė ryšį su antruoju vyru, jų santykiai prasidėjo, praėjus vos metams po ieškovės vestuvių. Teismas, palyginęs atsakovo paskleistus duomenis su veiksmais, įvykiais, kurie egzistavo tikrovėje, kurią apibūdino šalys ir apklausti liudytojai, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (CK 2.24 straipsnio 1dalis). Konstatavo, jog teismo spendimo 26.2–26.7 punktuose aptartas ieškovės elgesys suteikė pagrindo atsakovo teiginiams tokiame kontekste kalbėti apie ją su savo giminaičiu R. G., todėl galima teigti, kad atsakovo paskleistos žinios labiau atitinka apie 30 metų senumo laikotarpio tikrovę, nei jos neatitinka. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad paskleistos žinios akivaizdžiai neatitiko tikrovės.

857.12.

86Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovės nuolatinio ir pastovaus ryšio su Lietuva nebuvimas turi reikšmės ieškovės garbės ir orumo pažeidimui. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad po laidos Lietuvoje ieškovės apie laidą niekas nesiteiravo, nes visi gyvena Italijoje, po laidos požiūris į ieškovę iš draugų pusės nepasikeitė, tai reikšmės ieškinio padavimui neturėjo, ir jos niekas neįskaudino, tiesiog ji prašo paneigti – toks ieškovės tikslas, o kokius išgyvenimus ieškovei sukėlė tokia situacija, ieškovė nežino. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ji neįsižeidė, jie neturėjo įtakos ieškovės reputacijai. Vertinant, ar ieškovė ginčą inicijavo išimtinai siekdama apginti savo garbę ir orumą, teismas įvertino aplinkybę, jog ieškovė, ar kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo, svarstė apie tris metus. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo 2015 metų laidoje išsakyti teiginiai tiesiogiai lėmė ieškovės garbės ir orumo pažeidimą, nes apie nesantuokinius ryšius, antrojo vyro turtinę padėtį, rengiamas bylas atsakovo atžvilgiu, jog ieškovė pati susigadino savo reputaciją, ieškovė pati išsipasakojo viešai. Atsakovo išsakyti teiginiai nebuvo išimtinai tas veiksnys, sąlygojęs viešoje erdvėje paplitusius teiginius apie ieškovę. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad buvo pažeista jos garbė ir orumas (CPK 178 straipsnis).

877.13.

88Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog paskleistos žinios neatitiko tikrovės (sprendimo 26–29 punktai), teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) nėra nustatyti. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo išsakyti teiginiai tiesiogiai lėmė ieškovės garbės ir orumo pažeidimą, kas sąlygoja, kad neįrodytas ir žalos faktas (sprendimo 31–37), nėra pagrindo spręsti ir apie priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

897.14.

90Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju iš ieškovės paaiškinimų galima spręsti, kad atsakovo išsakyti teiginiai jos neįžeidė, o kreipimąsį į teismą sąlygojo tiesos, kuri šiuo atveju galimai nebuvo tokia, kokios tikėjosi ieškovė, konstatavimas. Bylą išnagrinėjus iš esmės paaiškėjo, kad atsakovas savo išsakytiems teiginiams pagrindą turėjo. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad teiginių paviešinimas sukėlė jai sunkias pasekmes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ir neturtinės žalos atlyginimui (CK 2.24 straipsnis).

917.15.

92Atsakovo teigimu, papildomas ieškinio atmetimo pagrindas yra ieškinio senaties termino praleidimas, ieškinio padavimo dieną (2018 m. birželio 20 d.) jau buvo suėjęs 3 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu išreiškė prašymą ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Teismas konstatavo, kad prašymą pareiškus pavėluotoje proceso stadijoje, teismas neturi pagrindo tikrinti, ar ieškinio senaties terminas tikrai praleistas ir ar yra pagrindas jį taikyti.

93III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

948.

95Ieškovė L. G. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantė bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

968.1.

97priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos procesinės teisės normos (įrodymų vertinimo taisyklės) ir materialiosios teisės normos (garbės ir orumo gynimo taisyklės). Sprendimo 26-27 punktuose analizuojant, ar egzistuoja viena iš CK 2.24 str. nustatytų garbės ir orumo gynimo sąlygų (paskleistų žinių neatitikimas tikrovei), buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, pirmos instancijos teismas nevertino įrodymų viseto (susikoncentravo į šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus), nevertino įrodymų (atsakovo paaiškinimų ir liudytojų parodymų) patikimumo, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų. Sprendime liko visiškai neįvertinta, kad ieškovė neturi vizualiai matomų narkotikų vartojimo pėdsakų. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų bausta už veikas, susijusias su narkotinių medžiagų vartojimu, arba už veikas, susijusias su vaikų nepriežiūra, įrodymų, kad ji būtų gydyta nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Atsakovo parodymai prieštarauja faktinėms 1986–1991 metų laikotarpio aplinkybėms, kadangi atsakovas tuo metu buvo laisvės atėmimo vietoje. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų. Faktas, kad ieškovė bendravo su kitu vyru, savaime neįrodo jos siekio savanaudiškai užvaldyti tą vyrą. Priimant sprendimą nebuvo įvertinta, jog iš bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė palaikė artimus (intymius) santykius tik su dviem vyrais, t. y. pirmuoju sutuoktiniu R. K. ir antruoju sutuoktiniu R. G.. Be to, teismo išvada padaryta neįvertinus įrodymų viseto, kurie liudija ieškovę ir R. G. užmezgus santykius iš meilės, o ne išskaičiavimo.

988.2.

99Sprendimo motyvai dėl garbės ir orumo pažeidimo buvimo prieštarauja vieni kitiems. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės garbės ir orumo pažeidimo privalėjo vadovautis ekspertizės išvadomis (CPK 218 straipsnis), o to nepadarydamas padarė nepagrįstas išvadas apie garbės ir orumo pažeidimo nebuvimo. Atsakovo pasakymai („barakuda“, „narkomanė“ ir „valkata“) laikytini akivaizdžiai žeminančiais žmogaus garbę ir orumą, todėl atsižvelgiant į jų įžeidžiamumą, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008). Mano, kad egzistuoja visos CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygos – ieškovės garbė ir orumas turi būti ginami. Spręsdamas, ar atsakovo pasakymai pažeidė ieškovės garbę ir orumą, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo pasakymų ieškovei sukeltas pasekmes. Tai pažeidžia materialinės teisės normas, kadangi CK 2.24 straipsnis nesieja teisės į garbės ir orumo gynimą su šių teisių pažeidimo pasekmių mastu.

1008.3.

101Nustačius ieškovės garbės ir orumo pažeidimą kartu būtų nustatyti ir atsakovo neteisėti veiksmai, todėl tokiu atveju turėtų būti sprendžiama dėl ieškovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Civilinės atsakomybės taikymo (neturtinės žalos priteisimo) klausimas yra savarankiškas ieškinio reikalavimas. Jam tinkamai išspręsti turėtų būti analizuojami su civilinės atsakomybės taikymu susiję teisiniai ar faktiniai klausimai, kurie nebuvo nagrinėjami pirmos instancijos teisme. Todėl laikytina, kad nebuvo atskleista bylos esmė, kiek tai liečia ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

1028.4.

103Ieškovė kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateikė žiniasklaidoje publikuotas ieškovės nuotraukas tikslu patvirtinti apeliacinio skundo 3 punkte nurodytas aplinkybes. Būtinybė jas pateikti iškilo vėliau, nes skirtingai nuo pirmos instancijos teismo apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, t. y. neturi galimybės gyvai pamatyti šalis. Kartu su šiuo apeliaciniu skundu yra teikiama ištrauka iš R. J. knygos „Ir saugok mus nuo piktojo…“ tikslu patvirtinti apeliacinio skundo 9 punkte nurodytas aplinkybes.

1048.5.

105Bylos dalyką sudaro reikalavimas apginti asmens garbę ir orumą, taip pat priteisti neturtinę žalą, kas daro bylą sudėtingą tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriu. Dėl to nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka bus geriau ir teisingiau išnagrinėta byla. Tuo pagrindu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

1069.

107Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1089.1.

109pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 176–180 straipsnių 185 straipsnio reikalavimais, bylos duomenis (įrodymus) vertino ne atsietai, o visų civilinės bylos duomenų kontekste, taikė civilinių bylų praktikoje pripažįstamą tiesos (netiesos) kriterijų jo didesnio tikėtinumo aspektu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, vadovavosi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padarė nešališkas išvadas, taip pat netgi ir tose dalyse, kuriose nebuvo pritarta ne tik ieškovės, bet ir atsakovo motyvams ir argumentams.

1109.2.

111Apeliacinio skundo motyvai, jog gali turėti teisinės reikšmės faktas, jog niekas nepranešė apie narkotikų platinimo vietą, motyvas apie duomenų apie ieškovės vaikų nepriežiūrą, motyvai dėl ieškovės elgesio palaikant intymų ryšį su R. G. „iš meilės, o ne iš išskaičiavimo“ atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėjo, kad vyraujančios moralės (taip pat ir prieš 30 metų vyravusios moralės) požiūriu nesantuokinis intymus ryšys nepriklausomai nuo emocinio tokio ryšio pagrindimo nėra toleruotinas.

1129.3.

113Apeliacinio skundo 28 punkte teigiama, esą, pirmosios instancijos teismas sprendimu pažeidė „materialinės teisės normas, kadangi CK 2.24 straipsnis nesieja teisės į garbės ir orumo gynimą su šių teisių pažeidimo pasekmių mastu. Dėl to nėra pagrindo atsižvelgti į šias aplinkybes sprendžiant dėl to, ar atsakovo pasisakymai pažeidė ieškovo garbę ir orumą“. Toks aiškinimas neteisingas, kadangi pati ieškovė teisme nurodė, jog jos niekas neįskaudino, prašo paneigti neteisingą informaciją.

1149.4.

115Mano, kad nėra pagrindo prijungti prie bylos teikiamą R. J. knygos „Ir saugok mus nuo piktojo ...“ ištrauką, kadangi knygos autorė buvo apklausta pirmosios instancijos teisme, bylos dalyviai turėjo galimybę jai užduoti klausimus. Aplinkybės, kurios nurodomos, kaip galinčios turėti reikšmės šios civilinės bylos išsprendimui, teisiškai nėra reikšmingos. Mano, kad ieškovės prašymas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo yra siekis vilkinti procesą. Bylos esmė pirmosios instancijos teisme buvo tinkamai atskleista. Atsakovas mano, kad nėra pagrindo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

116Teisėjų kolegija

konstatuoja:

117IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11810.

119Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

120Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12111.

122Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys, kiti proceso dalyviai turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžių garso įrašuose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos bei įrodymų, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas, rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo (CPK 321 ir 322 straipsniai). Dėl naujų įrodymų prijungimo

12312.

124Apeliantė prašo priimti naujai teikiamus įrodymus – žiniasklaidoje publikuotas ieškovės nuotraukas, kurios patvirtintų, jog ieškovė neturi vizualiai matomų narkotikų vartojimo pėdsakų bei ištrauka iš R. J. knygos „Ir saugok mus nuo piktojo...“.

12513.

126CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu akivaizdu, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme.

12714.

128Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

12915.

130Teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės papildomus įrodymus, vertindama, jog tai yra apeliacinio skundo papildymas, kurio pateikimą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui draudžia CPK 323 straipsnio nuostatos. Be to, nenustatyta naujų įrodymų pateikimo būtinybės ir pagal CPK 314 straipsnio sąlygas. Dėl faktinių aplinkybių.

13116.

132Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo filmuojamas 2015 m. kovo 13 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime vieną kartą. Filmavimo tikslas – interviu apie jo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį ir paskirtą bausmę. LNK televizija laidą „KK2“ Nr. 99 transliavo 2015 m. balandžio 28 d. 19 val. 30 min.

13317.

134Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gruodžio 17 d. ekspertizės akte Nr. 11-2453 (18), 11-1498 (18) (toliau – ekspertizės aktas) (2 t., e. b. l. 107–111), kuris buvo analizuojamas 2019 m. sausio 18 d. teismo posėdyje ir aptartas kartu su eksperte, „KK2“ laidos vaizdo įrašą sudaro du reportažai.

13518.

136Pirmasis reportažas yra apie atsakovą – rubrika pavadinimu „H. D. byla“.

13719.

138Prieš antrąją reportažo dalį, kurioje kalbama apie ieškovę, „KK2“ laidos vedėjo yra įvardijami pagrindiniai atsakovo kaltinimai, iš kurių vienas yra R. G. (pravarde M.) (atsakovas buvo R. G. sūnėnas, tačiau dėl panašaus amžiaus jie vienas kitą vadino pusbroliais) nužudymas. Po šio reportažo dalies vedėjas šmaikščiai vienu sakiniu pristato kitos reportažo dalies temą, kad bus kalbama apie M. žmoną – ieškovę: „H.“ siunta ant M. žmonos – tiek prišnekėjo ir priliudijo, o tas M. greičiausiai dar gyvas ir guli ant „ležako“ užsienyje“.

13920.

140Antroje reportažo dalyje atsakovas kalba apie ieškovę ir jos antrąjį vyrą R. G.: „Ten ta žmona narkomanė, barakuda yra, ji, dar M. nebuvo, sėdėjo zonoj, jinai pas mumis kabake trynėsi girta, apsigrybavus, ieškodavo, gaudė riebius žąsinus“. Ir paskiau grįžo M., žinai, čia ras ant pakilimo, čia tik ras mašinas pirkti, jinai ras prie M. prisimazino, pradėjo su M., žinai, bendrauti taip, tai karočia M. man sako, davai, ateik pas mane, būsi piršliu, žinai, svotu, žinai. Sakau, R., ką tu darai, sakau, čia barakuda, valkata, blemba, čia jinai gaudė riebius žąsinus, sakau, man gėda pas ją eit pas tave, žinai, piršliu. Jis kai [neaišku], viską pasakė jai, tai ji ant manęs ir pyko, žinai. Tai ten [neaišku] vienodai rodo, dabar jinai Italijoj ten, Italijoj turi pagavo kitą žąsiną, turi savo kavinę ten jau vaikšto karalienė, ten jos toks stilius žinai.“ Taip pat šioje reportažo dalyje pasakojama trumpa priešistorė, ką R. G. ir ieškovė veikė prieš sutikdami vienas kitą ir kaip jie tapo vyru ir žmona; pamenama, kad R. G. pageidavo, jog jo vestuvėse atsakovas dalyvautų kaip piršlys, tačiau pastarasis atsisakė; taip pat apibūdinamas dabartinis ieškovės gyvenimas.

14121.

1422015 m. birželio 20 d. www.youtube.com tinklapyje (nuoroda į video: https://www.youtube.com/watch?v = odov9gpDHt4&t = 957s) ir atitinkamai 2015 m. liepos 13 d. www.lnkgo.lt (nuoroda į video: https://lnk.lt/video/ziurek-kk2-660) buvo patalpintas aptariamos laidos įrašas (jo viso trukmė 29 min. 17 sek.), kuriame buvo viešai transliuojamas atsakovo interviu. Laidoje www.lnk.lt/video/ziurek-kk2-660 nuo 16 min. 16 sek. iki 17 min. 09 sek., t. y. 3,78 proc. reportažo, atsakovas pasisakė apie ieškovę (vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas ir analizuojamas 2018 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje, vaizdo bei garso įrašus, kaip ir kitus byloje surinktus įrodymus peržiūrėjo, išklausė ir apeliacinės instancijos teismas).

14322.

144Ieškovės teigimu, atsakovas viešai visiems laidos transliacijos žiūrovams bei www.youtube.com ir www.lnkgo.lt vartotojams išsakė žeminančius ir šmeižikiškus teiginius apie ją. Ieškovės teigimu, atsakovo išsakyti teiginiai nėra pagrįsti įrodymais, neatitinka tikrovės, yra įžeidžiantys bei žeminantys, todėl ji siekdama apginti savo garbę ir orumą kreipėsi į teismą, prašydama teismo įpareigoti atsakovą viešai (analogišku būdu per televiziją) paneigti teiginius apie ieškovę, nurodant, kad ieškovė nėra „narkomanė“, „barakuda“, „valkata“ ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

14523.

146Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalyse numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę bei neturtinę žalą.

147Dėl atsakovo procesinės padėties

14824.

149Bylos medžiaga, kurioje buvo išsakyti atsakovo ginčo teiginiai ieškovės atžvilgiu, visuomeninio transliuotojo „LNK“ televizijos „KK2“ laidos įrašas, patalpintas į www.youtube.com (sprendimo 12 punktas) ieškovė ir remiasi. Ginčo dėl to nekilo. Ginčo byloje nekilo ir dėl to, kad atsakovas nesusijęs su svetaine www.youtube.com ar vartotoju, patalpinusiu laidą į internetinę erdvę, jis pats nėra prisidėjęs prie įrašo talpinimo, nuo jo nepriklausė laidos tema, reportažo scenarijus ar laidos montavimas. Atsakovui nebuvo parodytas galutinis laidos variantas, jis nėra asmuo, kuriam būtų taikytina redakcinė ar transliacinė atsakomybė. Dėl šių aplinkybių byloje buvo keliamas tinkamo atsakovo klausimas. Ieškovei, vadovaujantis CPK 45 straipsniu, buvo išaiškintos netinkamo atsakovo pasirinkimo pasekmės.

15025.

151Pirmos instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į ieškinyje nurodytą kasacinio teismo praktiką (sprendimo 1.8 punktas), kurioje konstatuota, kad jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise (išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka) kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2006) (2019 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 09 sek. – 24 min. 20 sek.).

15226.

153Šioje civilinėje byloje ieškovės reikalavimas reiškiamas atsakovui – fiziniam asmeniui, paskelbusiam galimai ieškovės garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė tik perteikė atsakovo išsakytus žodžius. Dėl to pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagrįstai ieškovė kitu civilinio teisinio santykio dalyviu pasirinko atsakovą – fizinį asmenį, o ne atsakovę – visuomenės informavimo priemonę, kurios šioje byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (t. y. trečiasis asmuo, kuris vykdo televizijos transliacijas (sprendimo 3 punktas ir jo papunkčiai); trečiasis asmuo, kuris administruoja ir valdo interneto portalą www.lnk.lt (sprendimo 4 punktas ir jo papunkčiai) bei trečiasis asmuo, kuris yra laidų „KK2“ rengėjas (sprendimo 5 punktas ir jo papunkčiai). Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad pirminis informacijos šaltinis yra į eterį kalbėjęs asmuo – atsakovas.

15427.

155Atsakovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus patvirtino, kad jis yra atviras žmogus, todėl viską ir pasakė. Jis nurodė, kad kalbėjo apie jaunystę, nebuvo kad vien apie M., scenarijaus parengime jis nedalyvavo, nes čia žurnalistų darbas (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 01 min. 10 sek. – 2 val. 03 min. 16 sek.).

15628.

157Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė pasirinko tinkamą atsakovą šioje byloje.

158Dėl ieškovės, kaip viešo asmens, statuso

15929.

160Atsakovas byloje nurodo, kad ieškovė yra viešas asmuo, viešumą sieja su jos žinomumu, nurodo, kad ji pati skambina žurnalistams, pateiktas įrodymas apie skambutį žurnalistei R. J., pati dalyvauja laidose, viešina save bei savo gyvenimo aplinkybes, suteikė informaciją apie save knygos leidybai (1 t., e. b. l. 30–44; 2 t., e. b. l. 27–35).

16130.

162Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla. Taigi viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016). Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje (akto redakcija, galiojusi 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d., t. y. ieškinio padavimo metu) prie viešųjų asmenų priskiriami valstybės politikai, teisėjai, valstybės ar savivaldybės pareigūnai, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kiti asmenys, jeigu jie turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

16331.

164Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovė, išviešinusi savo asmeninio gyvenimo detales, nepasirinko viešojo asmens statuso, kad ji nėra viešas asmuo. Sutiktina, kad siužetų apie ieškovę parodymas per televiziją nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji tapo viešuoju asmeniu. Asmens viešumą sąlygoja ne jo populiarumas ar dalyvavimas įvairiuose projektuose, bet jo vykdomos veiklos pobūdis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1198/2012). Ieškovė neužsiima veikla, reikšminga didelei visuomenės daliai, ir nekelia jokio pagrįsto visuomenės intereso ja domėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008).

165Dėl garbės ir orumo gynimo

16632.

167Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuoroda, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: žinių paskleidimo faktą, kad žinios yra apie ieškovą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kuriuos ieškovė turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia reikalinga nustatyti ar buvo paskleistos būtent žinios (ne nuomonė), ką turi įrodyti ieškovė.

16833.

169Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad Ekspertizės akte (teismo lingvistikoje vertinant pasisakymų formuluotes skiriama konstatuojamojo pobūdžio informacija ir ne konstatuojamojo pobūdžio informacija (nuomonė), nurodyta, kad visa informacija apie ieškovę suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija – tokia informacija pateikiama kaip objektyvi tiesa, neparodoma, jog pateikiamas subjektyvus požiūris. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad konstatuojamojo pobūdžio informacija laikoma neigiama informacija apie konkretaus asmens veiksmus, pateikiama kaip objektyvi tiesa, kai tekste nėra išreikštas rašančiojo (sakančiojo) netikrumas dėl pateikiamos informacijos, neparodoma, jog pateikiamas subjektyvus požiūris. Jei pasakyme išsakomas vertinimas, svarstymai, kalbančiojo požiūris į tikrovės dalykus, kalbantysis tam tikromis kalbos priemonėmis parodo klausytojui, kad jo pasakymai yra jo mąstymo rezultatas, tokie pasakymai laikomi ne konstatuojamojo pobūdžio informacija (nuomone).

17034.

171Lietuvos Aukščiausiais Teismas nurodo, kad siekiant tam tikrus teiginius priskirti faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į jų formuluotes, pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, taip pat, kur informacija pateikta. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai asmens manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai laikoma, kad pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

17235.

173Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į lingvistinės ekspertizės išvadą, kad atsakovo išsakyti teiginiai ieškovės atžvilgiu priskiriami žiniai, o ne nuomonei, pritaikydamas kasacinio teismo išaiškinimus nagrinėjamos bylos situacijai, kad teiginiai išdėstyti be abejonės ar nuorodos, jog tai asmens manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pateiktas atsakovo subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Atsakovas ginčo teiginius išsakė kaip faktus – tikrus ir nepramanytus įvykius, ką patvirtino ir savo laiške, adresuotame teismui: „ji buvo laisvo elgesio“; „atsakovas kelis kartus yra matęs, kuomet ieškovė vartojo narkotikus“ (2 t., e. b. l. 46–47), bei teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus Atsakovo sakiniai suformuluoti kaip teigimas, bet ne kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2006; 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1315/2001).

17436.

175Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir panašiai), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir panašiai bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

17637.

177Taigi, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad žinių paskleidimo faktas šioje byloje yra įrodytas, nes jos buvo paskelbtos per televizijos laidą, kuri vėliau buvo patalpinta internete, o ekspertizės akto 3 išvadoje konstatuota, kad šios laidos ir tiriamųjų pasakymų adresatas arba žiūrovai yra plačioji visuomenė. Ieškovas kalbėdamas su žurnalistu suprato, kad tai pateks į viešąją erdvę.

17838.

179Tai, kad žinios buvo paskleistos apie ieškovę, ginčo byloje nėra. Byloje akivaizdžiai buvo kalbama asmenis įvardijant vardais, rodomi vaizdo įrašai ir kt.

18039.

181Ekspertizės akte nurodoma, kad atsakovo pasisakymuose (sprendimo 11.3 punktas) yra pateikiama tokia informacija apie ieškovę: „kad ji yra nuo narkotikų priklausomybę turinti, savanaudiškai siekianti užvaldyti turtingą vyrą nerimta, neturinti darbo moteris: „Ten ta žmona narkomanė, barakuda yra jinai <...> čia barakuda, valkata, blemba“; kad prieš tapdama R. G. žmona apsvaigusi nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų ji flirtuodavo bare, ieškodavo turtingų vyrų: „jinai pas mumis kabake trynėsi girta, apsigrybavus, ieškodavo, gaudė riebius žąsinus“; kad ji gyvena Italijoje, kur turi kitą vyrą ir savo kavinę, ir yra arogantiška, pasipūtusi asmenybė: „dabar jinai Italijoj ten, Italijoj turi pagavo kitą žąsiną turi savo kavinę ten jau vaikšto karalienė, ten jos toks stilius žinai“. Ekspertizės akto išvadoje Nr. 1 nurodyta, kad pateikta tokia informacija apie ieškovę: kad ji buvo nuo narkotikų priklausomybę turinti, savanaudiškai siekianti užvaldyti turtingą vyrą, nerimta, neturinti darbo moteris; kad prieš tapdama R. G. žmona apsvaigusi nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų flirtuodavo bare, ieškodavo turtingų vyrų; kad ji gyvena Italijoje, kur turi kitą vyrą ir savo kavinę, ir yra arogantiška, pasipūtusi asmenybė. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad visa informacija apie ieškovę savo turiniu yra neigiama. Nors tiriamuosiuose pasisakymuose nėra pavartota vulgarią, niekinančią reikšmę turinčių žodžių, tačiau vartojami neigiamos (pvz.: „narkomanė“, „barakuda“), menkinamosios reikšmės (pvz.: „valkata“) epitetai, asmens veiksmus, elgesį neigiamai įvardijantys (pvz.: „gaudė riebius žąsinus“), menkinamąją reikšmę turintys žodžiai (pvz.: „trynėsi girta“, „apsigrybavus“), ironija, pašaipos reiškimo priemonės (pvz.: „ten jau vaikšto karalienė, ten jos toks stilius žinai“), žargonas (pvz.: „prisimazino“, „blemba“). Visa ši informacija pateikiama kaip objektyvi tiesa, nėra išreikštas kalbančiojo netikrumas dėl pateikiamos informacijos, neparodoma, kad pateikiamas subjektyvus požiūris, pasakymuose vartojami tiesioginės nuosakos esamuoju, būtuoju kartiniu ir dažniniu laikais išreikšti tvirtinimai. Įvertinus atskirų žodžių reikšmes, jų vartojimo kontekstą bei pasakymų turinį, tiriamieji pasakymai teisingai pirmosios instancijos teismo laikyti žeminančiais asmenį.

18240.

183Teisėjų kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas kalbos kontekstas, o ne atskiri (ginčijami) sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Taigi, šiuo atveju analizuojant visą kalbos kontekstą (žr. sprendimo 11.3 punktas), o ne vien atskirus (ginčijamus) sakinius ar jų dalis (t. y. „barakuda“, „narkomanė“ ir „valkata“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009), teismas neturi pagrindo nepritarti ekspertizės aktui (žr. sprendimo 25.1–25.3 punktai), kad pasakymai (t. y. „barakuda“, „narkomanė“ ir „valkata“) laikytini žeminančiais asmenį. Pasakymuose yra neigiamai įvardijami moters veiksmai, jos elgesys, informacija pateikiama kaip objektyvi tiesa, nėra išreikštas atsakovo netikrumas dėl pateikiamos informacijos, vartojama neigiamos, menkinamosios reikšmės epitetai, asmens veiksmus, elgesį neigiamai įvardijantys, menkinamąją reikšmę turintys žodžiai, ironija, pašaipos reiškimo priemonės ar žargonas.

184Dėl paskleistos žinios neatitikimo tikrovei

18541.

186CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytą prezumpciją, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovui), bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti (ieškovei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Taigi, atsakovas šioje byloje turi įrodyti, kad ieškovė buvo „narkomanė“, „barakuda“ („plėšri moteris, savanaudiškai siekianti užvaldyti turtingą vyrą“) ir „valkata“ (kad ji yra nuo narkotikų priklausomybę turinti, savanaudiškai siekianti užvaldyti turtingą vyrą nerimta, neturinti darbo moteris ir kad prieš tapdama R. G. žmona apsvaigusi nuo psichotropinių medžiagų ji flirtuodavo bare, ieškodavo turtingų vyrų) (žr. sprendimo 25.1 punktas). Byloje apklausta ekspertė patvirtino, kad atsakovo teiginiai ieškovę apibūdina kalbant apie praeitį, ne apie dabartinius laikus (2019 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 59 min. 40 sek. – 2 val. 02 min. 50 sek.).

18742.

188Kaip paaiškino atsakovas teismo posėdžio metu (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 59 min. 05 sek. – 2 val. 16 min. 16 sek.), kurie yra viena iš įrodomųjų priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), ieškovė gastroliuodavo, ką jis pats matydavo, o jos pirmasis vyras buvo lėtas, geras žmogus. Atsakovas matydavo ieškovę ir apsvaigusią, ir girtą, bei su kitais vyrais (kaip ji išvažiuodavo su turtingų verslininkų („bachūrų“) automobiliais). „Barakuda“, atsakovo nuomone, yra dviprasmiška, labai graži ir gudri žuvis, o, atsakovo teigimu, ieškovė tokia ir buvo. Ieškovė ieškojo tokių vyrų, su valkatėlėmis neprasidėdavo, ieškojo, „liaudiškai sakant: „riebių žąsinų“. „Valkata“, atsakovo teigimu, kad su vyrais gastroliuodavo, nerimta žmona buvo, tačiau ne „landynės valkata“. „Narkomanė“, atsakovo teigimu, todėl, kad ir šiandienos teismo posėdyje kelia įtarimų ar ji nėra apsvaigusi, o tuo metu, kuomet su antruoju vyru bendravo, atsakovas matydavo ieškovę apsvaigusią nuo narkotikų. Atsakovo teigimu, ieškovė kvailino savo pirmąjį vyrą, nes jai reikėjo turto ir pinigų, kuriuos M. mokėjo uždirbti, nes buvo spekuliantas, o jos pirmasis vyras buvo paprastas, vaikus prižiūrėjo.

18943.

190Kolegija sutinka, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje ginčo nekilo, kad ieškovė būdama santuokoje užmezgė ryšį su antruoju vyru, ką ji pripažino viešai D. D. knygoje „Juodosios mafijos našlės“ (toliau – knyga), kuri buvo išleista 2016 metais, kad ji 13 metų palaikė nesantuokinius ryšius („buvo R. G. meilužė“), nors tuo metu gyveno santuokoje su R. K. (10 metų nesantuokiniai ryšiai buvo palaikomi ieškovei esant santuokoje, o jų santykiai prasidėjo, praėjus vos metams po ieškovės vestuvių), apie tai ieškovė paaiškino ir teismo posėdžio metu (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 19 sek. – 1 val. 29 min. 40 sek.; 1 val. 25 min. 00 sek. – 1 val. 26 min. 04 sek.). Be to, atsakovas pateikė į bylą ieškovės santuokos liudijimo kopiją, iš kurio matyti, kad ieškovė 1977 m. gegužės 14 d. sudarė santuoką su pirmuoju vyru (1 t, e. b. l. 28–29), o ieškovė knygoje (114–116 psl.) pasakoja, kad: „vieną gražią 1978 metų vasaros dieną ieškovė pirmąsyk pasimatė su R. G.; tą dieną, kai susitiko mano ir R. žvilgsniai, su vienerių metukų dukra ėjome nusifotografuoti į netoliese veikusią fotostudiją. [...] Tada man buvo dvidešimt metų, buvau ką tik ištekėjusi ir susilaukusi pirmojo vaiko, – prisiminė ieškovė“ (114–115 psl.). „Taigi, mes 13 metų iki mūsų vestuvių buvome meilužiai, nes jis turėjo žmoną, o aš vyrą [...]. Moteris teigė išgyvenusi aistringos meilės laikotarpį. Pora dažniausiai susitikinėdavo pogrindiniuose M. butuose arba Kauno viešbučiuose“ (116 psl., 1 t., e. b. l. 34). Telefoninio pokalbio su žurnaliste R. J., kuri buvo apklausta liudininke (2018 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 55 sek. – 1 val. 27 min. 45 sek.), kuris prijungtas prie bylos ir buvo išklausytas 2018 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje, metu ieškovė šias aplinkybes patvirtino, nurodydama, kad susigadino savo reputaciją. Ieškovė į bylą yra pateikusi 1987 metų laiškus, rašytus jai jos antrojo vyro, kuomet jis atliko laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 58–61), kuriose rašoma apie tai, kad gal ieškovės pirmasis vyras sužinojo, jog jie susirašinėja ir ieškovė todėl neberašo, kitame vėlesniame laiške – dėkoja už laišką ir siūlo nutraukti santykius su sutuoktiniais bei tuoktis jiems. Tai, kad R. G. turtinė padėtis buvo geresnė, nei ieškovės pirmojo vyro – įrodyta rašytiniu įrodymu – laikraščio „Lietuvos rytas“ straipsniu „Garsiausios Lietuvos bylos: M. našlė atskleidė žiaurių Daktarų gaujos paslapčių” (2 t., b. l. 27–35), kuriame pati ieškovė atskleidžia antrojo vyro turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokioms pirmos instancijos teismo išvadoms, kadangi jos pagrįstos surinktais byloje įrodymais

19144.

192Pirmos instancijos teismas iš liudytojos V. Š. paaiškinimų padarė teisingą išvadą, kad liudytoja patvirtino (2018 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 45 sek. – 50 min. 00 sek.), jog ieškovė palaikė nesantuokinius ryšius, o liudytoja T. B. paliudijo, kad ieškovė tokį ryšį palaikė nesislapstydama, jog ji gyvendama pirmoje santuokoje negrįždavo paromis, jos pirmasis vyras buvo neturtingas, o antrasis „mafijozas“ (2018 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 30 min. 15 sek. – 1val. 50 min. 40 sek.). Liudytoja D. J. taip pat parodė aplinkybes panašias, kaip ir minėtos liudytojos, kad su antruoju vyru ieškovė susipažino dar būdama santuokoje su pirmuoju, šio fakto ieškovė neslėpė nuo kaimynų, liudytojos vertinimu, dėl to, kad R. G. buvo turtingas („mafija”); ieškovė gastroliavo, būdavo vyrų ir be R. G. (2018 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 51 min. 40 sek. – 2 val. 10 min. 56 sek.). Kolegija sprendžia, kad netikėti liudytojų parodymais pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo

19345.

194Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad liudytojos B. G. ir V. M., kurios kviestos pačios ieškovės, paliudijo ne vien aplinkybes, kurias akcentavo ieškovės atstovas. V. M. patvirtino, kad ieškovės pažintis su R. G. įvyko dar jai būnant pirmojoje santuokoje, antrasis sutuoktinis buvo žymiai geresnės turtinės padėties (privatus namas, naujai sutvarkytas; antroje santuokoje ieškovė turėjo automobilius – rausvos spalvos Porsche ir Buick) (2018 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 47 sek. – 1 val. 04 min. 33 sek.). Liudytoja B. G. paliudijo, kad antrojo vyro turtinė padėtis buvo geresnė, jog žiniasklaida nušviečia, kaip gyvena, vien „Boney M“ kiek kainuoja, kuri Kaune viešėjo būtent antrojo vyro kvietimu (2018 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 04 min. 47 sek. – 1 val. 30 min. 29 sek.). Šių liudytojų parodymai patvirtino, kad ieškovė buvo užmezgusi nesantuokinius ryšius, kad ieškovei buvo svarbus su ja bendravusių vyrų socialinis statusas ir turtinė padėtis. Tokia išvada padaryta teisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus (CPK 177, 178 straipsniai).

19546.

196Liudytoja V. Š. taip pat parodė, kad dėl ieškovės nepriežiūros paskendo jos vaikas, o kitą vaiką – mušdavo, jog ieškovės jaunystė buvo audringa (matydavo ir su kitais vyrais, kurie būdavo gerai apsirengę, ne tik su R. G.) ir ji žiūrėjo tik savęs, vyras šeimą prižiūrėjo, o ieškovei rūpėjo pinigai ir pasilinksminimai, ją slėgė žemas statusas (2018 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 45 sek. – 50 min. 00 sek.). Liudytoja D. J. paliudijo, kad jai ieškovės mama pasakojo, jog ieškovė ją muša, ir ji pati matė ją sumuštą (2018 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 51 min. 40 sek. – 2 val. 10 min. 56 sek.). T. B. parodymai patvirtino aplinkybes, nurodytas liudytojos V. Š., ši liudytoja pasakojo apie ieškovės sūnaus nepriežiūrą, kad sūnų prižiūrėjo pirmojo vyro močiutė (2018 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 30 min. 15 sek. – 1val. 50 min. 40 sek.).

19747.

198Dalis liudytojų patvirtinto, kad yra matę pačią ieškovę apsvaigimo būsenoje, skirtingoje, nei alkoholinis apsvaigimas, t. y. liudytojos V. Š. parodymai, kuri matė ieškovę vartojant narkotines medžiagas 3–4 kartus (2018 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 45 sek. – 50 min. 00 sek.). T. B. ieškovės vartojant narkotikų nematė, bet yra mačiusi ieškovę labai keistos būsenos (sulėtinta kalba) (2018 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 30 min. 15 sek. – 1val. 50 min. 40 sek.).

19948.

200Pirmos instancijos teismas netikėti liudytojų parodymais neturėjo pagrindo, liudytojų parodymais netikėti pagrindo neturi ir apeliacinės instancijos teismas, tam nėra jokių objektyvių aplinkybių, todėl darytina išvada, kad jie yra tinkami įrodymai šioje byloje (CPK 177, 178 straipsniai).

20149.

202Kolegija sprendžia, kad be to, ir pati ieškovė neneigia ir patvirtina kad R. G. buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, o ji su šiuo asmeniu daug metų, būdama kitoje santuokoje artimai bendravo, vėliau susituokė, bendrai lankėsi pobūviuose ir šventėse, dėl to kiti asmenys turėjo pagrindo manyti ir ją vartojant narkotines medžiagas. Be to pati ieškovė neneigia, kad žinojo, jog yra susidėjusi su ne pačios geriausios reputacijos žmonėmis, todėl daug metų palaikydama nesantuokinius ryšius su asmeniu vartojančiu narkotines medžiagas – R. G., tuos ryšius palaikydama būnant santuokoje su kitu asmeniu, dalyvaudama įvairiuose pobūviuose su tokias asmenimis, ilgą laiką nedirbdama, galėjo tikėtis įvairių, ne pačių geriausių apibūdinimų bei nuomonių savo atžvilgiu.

20350.

204Pirmos instancijos teismas palygino atsakovo paskleistus duomenis su veiksmais, įvykiais, kurie egzistavo tikrovėje, kurią apibūdino šalys ir apklausti liudytojai, ir teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (CK 2.24 straipsnio 1dalis). Pirmos instancijos teismo spendimo 26.2–26.7 pastraipose, šios nutarties 49 pastraipoje aptartas ieškovės elgesys, turėjo pagrindo atsakovo teiginiams bei tokiame kontekste kalbėti apie ją su savo giminaičiu R. G., t. y. tiek iš to, ką pats atsakovas matė, tiek ir iš to, kas buvo kalbama, todėl galima teigti, kad jo paskleistos žinios labiau atitinka apie 30 metų senumo laikotarpio tikrovę, nei jos neatitinka.

20551.

206Ieškovė turėjo teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Ieškovė pateikė teismui pažymą apie ieškovės valstybinio socialinio draudimo laikotarpius (1 t., e. b. l. 114), iš kurios matyti, kad ji dirbo nuo 1998 m. rugpjūčio 1 d. iki 2001 m. vasario 5 d. (laikotarpis, apie kurį buvo teikiama informacija, nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d.). Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tai atskleidžia labai trumpą darbinę ieškovės patirtį – 1,5 metai, ir padarė teisingą išvadą, kad nuo pažinties su R. G. iki jo mirties (susipažino 1978 metais vasarą, susituokė ( - ), o maždaug po metų R. G. mirė (dingo) ji oficialiai nedirbo. Ieškovė pateikė Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymą, kad pastaruosius 5 metus ieškovė į šį centrą nesikreipė (1 t., e. b. l. 115), tačiau sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo kontekste, analizuojant praeities įvykius, šis laikotarpis nėra aktualus.

20752.

208Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kas nurodoma pirmos instancijos teismo sprendime, į surinktus bei plačiai išanalizuotus byloje esančius įrodymus, į motyvus bei padarytas išvadas pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teisme, taikant tiesos (netiesos) kriterijų, pirmos instancijos teismas teisingai įvertino, kam pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, kad šiuo atveju paskleisti duomenys labiau tikėtina, kad atitinka buvusią tikrovę, nei jos neatitinka.

20953.

210Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo įsitikinimu, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad paskleistos žinios akivaizdžiai neatitiko tikrovės, t. y. neįrodytas ketvirtas elementas.

21154.

212Faktą, kad, paskleidus apie ją (su ja susijusios) ir tikrovės neatitinkančios informacijos, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, remdamasis protingumo principu, turi įrodyti ieškovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011).

21355.

214Pirmos instancijos teismas teisinga sprendė, kad ieškovės nuolatinio ir pastovaus ryšio su Lietuva nebuvimas turi reikšmės ieškovės garbės ir orumo pažeidimui. Ieškovė ieškinyje pripažino, kad ji ekonominio ir socialinio ryšio su Lietuva neturi, nes nuo 2001 metų gyvena ir dirba Italijoje, o į Lietuvą grįžta tik su tam tikru tikslu; dublike šią savo poziciją pakeitė, kuri teisingai pirmos instancijos teismo įvertintina kritiškai, įvertinus byloje apklaustų liudininkių V. Š., B. G., T. B. ir D. J. parodymus apie ieškovės išvykimą į Italiją, įvertinta ir tai, kad būtent šioje valstybėje nurodomas ieškovės gyvenamosios vietos adresas procesiniuose dokumentuose. Be to, ieškovė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad po laidos Lietuvoje ieškovės apie laidą niekas nesiteiravo, nes visi gyvena Italijoje. Nors ieškovė ieškinyje teigia, kad Lietuvoje palaiko ryšį su seserimi, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nelabai kalba su seserimi, aplankyti atvyksta vieną kartą į metus (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 19 sek. – 1 val. 29 min. 40 sek.). Taip pat nenurodo, kad jai apie laidą kas nors būtų pranešęs, kaip išgirdęs neigiamą nuomonę apie ieškovę ar pan., nurodo, kad laidą pamatė atsitiktinai, kadangi kartais pažiūri televizijos laidas patalpintas internete.

21556.

216Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai pasisakė, kad vertinant ar ieškovė ginčą inicijavo išimtinai siekdama apginti savo garbę ir orumą, vertintinas laiko tarpas, praėjęs nuo paskleistos informacijos iki ieškovės kreipimosi į teismą, t. y. tokių veiksmų savalaikiškumas. Ieškovė 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ji nepamena, prieš kiek metų sužinojo apie bylos aplinkybes, daug jau laiko praėjo nuo to, kada ji pamatė laidą – keturi ar trys metai. Ji matė per kompiuterį ir negali pasakyti, prieš kiek metų. Konteksto, kuriame atsakovas yra pasisakęs apie ieškovę, ar temos ieškovė taip pat neprisiminė, o ar kreiptis dėl to į teismą ji svarstė apie tris metus (tiksliai nepamena) (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 11 sek. – 33 min. 00 sek.). Tokie paaiškinimai pagrįstai pirmos instancijos teismui sukėlė abejonių tikraisiais ieškovės ketinimais, tuo labiau, kad minėtoje knygoje (knygos 120 psl., 1 t., e. b. l. 39) ieškovė pasisakė, kad atsakovo atžvilgiu bus iškeltos 4 bylos. Tokia ieškovės pozicija leido spręsti, kad garbės ir orumo gynimas nebuvo vienintelė aplinkybė, sąlygojusi jos kreipimąsi į teismą. Šią išvadą sustiprino tai, kad interneto svetainėje https:// www. youtube.com/watch?v =odov9gpDHt4&t=957s įrašą patalpino interneto vartotojas –„Mafijos kronikos“, tačiau ieškovė pretenzijų šiam vartotojui, svetainei www.youtube.com ar jos savininkams (valdytojams) nereiškia, neprašė šio įrašo išimti iš viešosios erdvės (interneto).

21757.

218Kolegija pripažįsta, jog pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu, duodama paaiškinimus, jos garbę ir orumą pažeminusio žodžio „narkomanė“ – neatsiminė (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 55 sek. – 1 val. 49 min. 25 sek.), kas leido abejoti, kiek giliai pasiekė ieškovę šis išsakytas žodis ir kiek kiti faktoriai (pavyzdžiui: asmeninių santykių su ieškovu aiškinimasis („asmeninių sąskaitų su atsakovu suvedimas“) neįtakojo ieškinio šioje byloje (sprendimo 33 punktas). Be to, ieškovė negalėjo įvardinti kitų dviejų ginčo teiginių „barakuda“ ir „valkata“ reikšmės, jai šie žodžiai abu turėjo vienodą reikšmę – „laisvo elgesio moteris, kuri yra visiškai nemoteriška ir nesirūpina šeima“; „valkata“, ieškovės supratimu, nėra siejamas su aplinkybe ar asmuo turi darbą ar ne (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 45 sek. – 29 min. 55 sek.). Atsakovas nurodė, kad žodį „valkata“ ieškovės atžvilgiu pavartojo, nes ieškovė su vyrais gastroliuodavo, nerimta žmona buvo, tačiau ne „landynės valkata“ (sprendimo 26.2 pastraipa). Kaip jau minėta anksčiau, pačios ieškovės pateiktais duomenimis jos oficiali darbinė patirti yra itin trumpa.

21958.

220Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad po laidos požiūris į ieškovę iš draugų pusės nepasikeitė, tas reikšmės ieškinio padavimui neturėjo, ir jos niekas neįskaudino, tiesiog ji prašo paneigti – toks ieškovės tikslas, nes tai yra neteisybė, o kokius išgyvenimus ieškovei sukėlė tokia situacija, ieškovė nežino.

22159.

222Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmos instancijos teismo sprendime, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo 2015 metų laidoje išsakyti teiginiai lėmė ieškovės garbės ir orumo pažeidimą, nes apie nesantuokinius ryšius, antrojo vyro turtinę padėtį, jo narkomaniją, rengiamas bylas atsakovo atžvilgiu, jog ji pati susigadino savo reputaciją, ieškovė pati išsipasakojo viešai. Atsakovo išsakyti teiginiai nebuvo išimtinai tas veiksnys, sąlygojęs viešoje erdvėje paplitusius teiginius apie ieškovę, pastaroji pati taip pat prisidėjo prie tokios situacijos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ji neįsižeidė, jie neturėjo įtakos ieškovės reputacijai, tuo labiau, kad ji daug metų gyvena Italijoje, o vieno žodžio ji visiškai neatsiminė, kiti du jai turėjo vienodą reikšmę – „laisvo elgesio moteris“, o kad ji vertybių skalės kontekste tokia galėjo atrodyti, atskleisdama nesantuokinius ryšius viešai, pripažino žurnalistei ir pati, be to, apie to laikotarpio ieškovės netinkamą elgseną vieningai liudijo liudininkai.

22360.

224Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog buvo pažeista jos garbė ir orumas (CPK 178 straipsnis).

22561.

226Tam, kad būtų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimą, būtina nustatyti šio asmens atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o žalos padarymo atveju ją padariusiojo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

22762.

228Atsižvelgiant į tai, kad faktas, jog paskleistos žinios neatitiko tikrovės, byloje nenustatytas, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) taip pat nėra nustatyti. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovo išsakyti teiginiai tiesiogiai lėmė ieškovės garbės ir orumo pažeidimą, kas sąlygoja, kad neįrodytas ir žalos faktas (žr. sprendimo 31–37), t. y. dar viena sąlyga, būtina atsakovo civilinei atsakomybei kilti, o atitinkamai nėra pagrindo kalbėti ir apie priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

22963.

230Taigi, esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai bei visapusiškai įvertino įrodymus, analizavo juos visų įrodymų bei buvusių įvykių kontekste, sistemiškai bei plačiai ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė (CPK 177, 178 straipsniai, 326 straipsnio 1dalies 1punktas).

231Dėl senaties termino.

23264.

233Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminai nustatyti CK ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnis). CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.). Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

23465.

235CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (būtent toks ieškinys pareikštas nagrinėjamoje byloje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017). Atsakovo teigimu, papildomas ieškinio atmetimo pagrindas yra ieškinio senaties termino praleidimas, nes atsakovas bet kokius pasisakymus apie ieškovę galėjo išsakyti tik 2015 m. kovo 13 d., t. y. ieškinio padavimo dieną (2018 m. birželio 20 d.) jau buvo suėjusi 3 metų ieškinio senatis. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę, net kai ieškinio senaties terminas pasibaigęs. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018 18 punktas). Esant tokiai įstatymo nuostatai, teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva. Prašymą taikyti ieškinio senatį ginčo šalis turi pareikšti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme tokį prašymą galima pareikšti tuo atveju, jeigu tokia būtinybė iškilo vėliau.

23666.

237Prašymą taikyti ieškinio senatį šalis turi teisę pareikšti atsiliepime į ieškinį (CPK 112 straipsnis, 227 straipsnio 2 dalis) bei parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimas bei kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu (CPK 110 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Dėl to ir prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovas turi išdėstyti raštu. Papildomai žodžiu reikalavimą taikyti ieškinio senatį galima pareikšti parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis), taip pat bylos teisminio nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu, jeigu teismas tokį prašymą leidžia pateikti. Tokiu atveju apie pareikštą reikalavimą taikyti ieškinio senatį pažymima teismo posėdžio protokole (CPK 169 straipsnio 2 dalis 7 punktas, 230 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006).

23867.

239Atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu išreiškė prašymą taikyti ieškinio senatį, tačiau tiek priešingos šalies atstovas, tiek teismas atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis CPK 253 straipsnio 4 dalimi, baigiamųjų kalbų dalyviai, taip pat ir replikose, neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Ribos – faktinis ieškinio ir atsikirtimų pagrindas ir byloje pateikti bei teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nors trukmė nėra ribojama, privaloma kalbėti apie bylos esmę, t. y. apie bylos nagrinėjimo iš esmė metu tirtas aplinkybes ir įrodymus (2019 m. kovo 19 d. 13.30 val. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 27 sek. – 51 min. 39 sek.).

24068.

241Taigi, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad, nesant laiku pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senatį, kuomet toks reikalavimas taikyti ieškinio senatį negali sukelti teisinių pasekmių, neturėjo pagrindo tikrinti, ar šis terminas tikrai praleistas, o jeigu praleistas – ieškinį atmesti ir šiuo aspektu.

24269.

243Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad baigiamosiose kalbose prašant taikyti ieškinio senaties terminą atsakovo atstovas nusižengė proceso koncentruotumo ekonomiškumo principui, todėl teismas teisingai sprendė jo prašymo nenagrinėti bei netirti jame nurodytų aplinkybių, nes visos bylos nagrinėjimo metu dėl jų pasisakyta nebuvo.

24470.

245Apibendrindama išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis), teisingai taikė įstatymus, teismų praktiką, materialines bei procesines teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 177, 178, 326 str. 1 d. 1 p.).

246Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

247Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

248Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė L. G. ieškiniu prašė apginti ieškovės pažeistas teises –... 8. 1.1.... 9. ji ir R. G. susituokė ( - ) Ieškovės sutuoktinis buvo nužudytas, dėl jo... 10. 1.2.... 11. Ieškovė gyvendama užsienyje stebi tam tikrų televizijos laidų įrašus... 12. 1.3.... 13. Atsakovas H. D. (nuoroda į video: https://lnk.lt/video/ziurek-kk2-660)... 14. 1.4.... 15. Minėtoje laidoje nuo 17.01 min. iki 17.09 min. atsakovas H. D. išsakė tokius... 16. 1.5.... 17. Tokie viešai visuomeninio transliuotojo „LNK“ laidoje KK2 išsakyti... 18. 1.6.... 19. Ieškovė teismui pateikdama dubliką pasinaudojo teise keisti ieškinio... 20. 1.7.... 21. Atsakovo teiginiai, kad savo pusbroliui R. G. atskleidė ne informaciją, o... 22. 1.8.... 23. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė laikytina viešuoju asmeniu, nes ji pati... 24. 2.... 25. Atsakovas H. D. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir... 26. 2.1.... 27. jis, bendraudamas su savo pusbroliu R. G., yra išreiškęs ne daugiau kaip... 28. 2.2.... 29. Ieškovės sutuoktinis buvo R. G., su kuriuo atsakovą siejo giminystės ryšys... 30. 2.3.... 31. Ieškovė įrodinėja, esą, atsakovas yra viešai pasakęs, kad ieškovė yra... 32. 2.4.... 33. Mano, kad ieškovė, pati siekdama bendrauti su žurnalistais ir leidėjais,... 34. 2.5.... 35. Ieškinyje pasisakoma, jog ieškovė „jokio ekonominio ir socialinio ryšio... 36. 2.6.... 37. Atsakovas jokio viešosios informacijos rengėjo pažeidimo neįžvelgia. Ne... 38. 3.... 39. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Laisvas ir nepriklausomas... 40. 3.1.... 41. trečiasis asmuo vykdo televizijos transliacijas ir nevykdo programų talpinimo... 42. 3.2.... 43. Programos (televizijos laidos) „KK2“ gamintojas (prodiuseris) yra uždaroji... 44. 4.... 45. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LNK studija“ (toliau – ir... 46. 4.1.... 47. Trečiasis asmuo administruoja ir valdo interneto portalą www.lnk.lt (buvusį... 48. 5.... 49. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Be tabu“ ir Ko (toliau – ir... 50. 5.1.... 51. atsakovas buvo vieną kartą filmuojamas 2015 m. kovo 13 d. Lukiškių tardymo... 52. 5.2.... 53. LNK televizija laidą „KK2“ Nr. 99 transliavo 2015 m. balandžio 28 d. 19... 54. 5.3.... 55. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą ir Lietuvos vyriausiojo... 56. 5.4.... 57. 2015 m. kovo 13 d. laidos „KK2“ filmavimo metu ieškovė nebuvo filmuojama... 58. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 59. 6.... 60. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu... 61. 7.... 62. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad:... 63. 7.1.... 64. civilinė byla Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimta nagrinėti... 65. 7.2.... 66. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo filmuojamas 2015 m. kovo 13 d. Lukiškių... 67. 7.3.... 68. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gruodžio 17 d. ekspertizės akte... 69. 7.4.... 70. 2015 m. birželio 20 d. www.youtube.com tinklapyje (nuoroda į video:... 71. 7.5.... 72. Teismas konstatavo, kad ieškinys byloje pareikštas tinkamam atsakovui –... 73. 7.6.... 74. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovė, save viešindama... 75. 7.7.... 76. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir... 77. 7.8.... 78. Teismas, atsižvelgdamas į lingvistinės ekspertizės išvadą, kad atsakovo... 79. 7.9.... 80. Įvertinus pateiktą informaciją ir vaizdinę medžiagą, teismas konstatavo,... 81. 7.10.... 82. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad visa informacija apie ieškovę savo... 83. 7.11.... 84. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino (2018 m. spalio 16 d. teismo... 85. 7.12.... 86. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovės nuolatinio ir pastovaus ryšio su... 87. 7.13.... 88. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog paskleistos žinios... 89. 7.14.... 90. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju iš ieškovės paaiškinimų galima... 91. 7.15.... 92. Atsakovo teigimu, papildomas ieškinio atmetimo pagrindas yra ieškinio... 93. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 94. 8.... 95. Ieškovė L. G. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 96. 8.1.... 97. priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos procesinės teisės normos... 98. 8.2.... 99. Sprendimo motyvai dėl garbės ir orumo pažeidimo buvimo prieštarauja vieni... 100. 8.3.... 101. Nustačius ieškovės garbės ir orumo pažeidimą kartu būtų nustatyti ir... 102. 8.4.... 103. Ieškovė kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateikė žiniasklaidoje... 104. 8.5.... 105. Bylos dalyką sudaro reikalavimas apginti asmens garbę ir orumą, taip pat... 106. 9.... 107. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį... 108. 9.1.... 109. pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 176–180 straipsnių 185... 110. 9.2.... 111. Apeliacinio skundo motyvai, jog gali turėti teisinės reikšmės faktas, jog... 112. 9.3.... 113. Apeliacinio skundo 28 punkte teigiama, esą, pirmosios instancijos teismas... 114. 9.4.... 115. Mano, kad nėra pagrindo prijungti prie bylos teikiamą R. J. knygos „Ir... 116. Teisėjų kolegija... 117. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 118. 10.... 119. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 120. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 121. 11.... 122. Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio... 123. 12.... 124. Apeliantė prašo priimti naujai teikiamus įrodymus – žiniasklaidoje... 125. 13.... 126. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 127. 14.... 128. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui,... 129. 15.... 130. Teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės papildomus įrodymus,... 131. 16.... 132. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo filmuojamas 2015 m. kovo 13 d. Lukiškių... 133. 17.... 134. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gruodžio 17 d. ekspertizės akte... 135. 18.... 136. Pirmasis reportažas yra apie atsakovą – rubrika pavadinimu „H. D.... 137. 19.... 138. Prieš antrąją reportažo dalį, kurioje kalbama apie ieškovę, „KK2“... 139. 20.... 140. Antroje reportažo dalyje atsakovas kalba apie ieškovę ir jos antrąjį vyrą... 141. 21.... 142. 2015 m. birželio 20 d. www.youtube.com tinklapyje (nuoroda į video:... 143. 22.... 144. Ieškovės teigimu, atsakovas viešai visiems laidos transliacijos žiūrovams... 145. 23.... 146. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 ir 8... 147. Dėl atsakovo procesinės padėties... 148. 24.... 149. Bylos medžiaga, kurioje buvo išsakyti atsakovo ginčo teiginiai ieškovės... 150. 25.... 151. Pirmos instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į ieškinyje nurodytą... 152. 26.... 153. Šioje civilinėje byloje ieškovės reikalavimas reiškiamas atsakovui –... 154. 27.... 155. Atsakovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus patvirtino, kad jis yra... 156. 28.... 157. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas... 158. Dėl ieškovės, kaip viešo asmens, statuso... 159. 29.... 160. Atsakovas byloje nurodo, kad ieškovė yra viešas asmuo, viešumą sieja su... 161. 30.... 162. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad... 163. 31.... 164. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada,... 165. Dėl garbės ir orumo gynimo... 166. 32.... 167. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuoroda,... 168. 33.... 169. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad... 170. 34.... 171. Lietuvos Aukščiausiais Teismas nurodo, kad siekiant tam tikrus teiginius... 172. 35.... 173. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į lingvistinės ekspertizės... 174. 36.... 175. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „paskleidimas“ apima... 176. 37.... 177. Taigi, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad žinių... 178. 38.... 179. Tai, kad žinios buvo paskleistos apie ieškovę, ginčo byloje nėra. Byloje... 180. 39.... 181. Ekspertizės akte nurodoma, kad atsakovo pasisakymuose (sprendimo 11.3 punktas)... 182. 40.... 183. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad... 184. Dėl paskleistos žinios neatitikimo tikrovei... 185. 41.... 186. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties... 187. 42.... 188. Kaip paaiškino atsakovas teismo posėdžio metu (2018 m. spalio 16 d. teismo... 189. 43.... 190. Kolegija sutinka, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje... 191. 44.... 192. Pirmos instancijos teismas iš liudytojos V. Š. paaiškinimų padarė... 193. 45.... 194. Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad... 195. 46.... 196. Liudytoja V. Š. taip pat parodė, kad dėl ieškovės nepriežiūros paskendo... 197. 47.... 198. Dalis liudytojų patvirtinto, kad yra matę pačią ieškovę apsvaigimo... 199. 48.... 200. Pirmos instancijos teismas netikėti liudytojų parodymais neturėjo pagrindo,... 201. 49.... 202. Kolegija sprendžia, kad be to, ir pati ieškovė neneigia ir patvirtina kad R.... 203. 50.... 204. Pirmos instancijos teismas palygino atsakovo paskleistus duomenis su veiksmais,... 205. 51.... 206. Ieškovė turėjo teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra... 207. 52.... 208. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kas... 209. 53.... 210. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo įsitikinimu, kad nagrinėjamoje... 211. 54.... 212. Faktą, kad, paskleidus apie ją (su ja susijusios) ir tikrovės... 213. 55.... 214. Pirmos instancijos teismas teisinga sprendė, kad ieškovės nuolatinio ir... 215. 56.... 216. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas... 217. 57.... 218. Kolegija pripažįsta, jog pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog... 219. 58.... 220. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad po laidos požiūris... 221. 59.... 222. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmos instancijos teismo sprendime,... 223. 60.... 224. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog... 225. 61.... 226. Tam, kad būtų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisti... 227. 62.... 228. Atsižvelgiant į tai, kad faktas, jog paskleistos žinios neatitiko tikrovės,... 229. 63.... 230. Taigi, esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas... 231. Dėl senaties termino.... 232. 64.... 233. Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas... 234. 65.... 235. CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų... 236. 66.... 237. Prašymą taikyti ieškinio senatį šalis turi teisę pareikšti atsiliepime... 238. 67.... 239. Atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu išreiškė prašymą taikyti... 240. 68.... 241. Taigi, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad, nesant laiku... 242. 69.... 243. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad baigiamosiose kalbose prašant... 244. 70.... 245. Apibendrindama išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija pripažįsta, kad... 246. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 247. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 248. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....