Byla B2-1979-555/2014
Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litangus“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Eurotiltas“ restruktūrizavimo byloje

1Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant kreditorės žemės ūkio bendrovės „Agro paslaugų centras“ atstovui A. G., skolininkės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Eurotiltas“ atstovei advokato padėjėjai I. Š. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litangus“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Eurotiltas“ restruktūrizavimo byloje,

Nustatė

2Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Eurotiltas” ir nustatė 40 dienų terminą nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi teismas patvirtinto restruktūrizuojamos UAB „Eurotiltas“ restruktūrizavimo byloje kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir UAB „Litangus“ 214 323,05 Lt finansinį reikalavimą.

3RUAB „Eurotiltas“ vadovas pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria patvirtinti UAB „Eurotiltas“ finansiniai reikalavimai restruktūrizavimo byloje, dalies, taip pat prieštaravimus dėl dalies kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Vadovas nurodė, kad nutartimi buvo patvirtinti nepagrįstai dideli kreditoriniai reikalavimai dėl pernelyg didelių netesybų, todėl jis nesutinka su patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžiu netesybų dalyje.

42014 m. gegužės 5 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties dalis dėl kreditoriaus UAB „Litangus“ kreditorinio reikalavimo 20 972,72 Lt delspinigių dalies nurodant, kad UAB „Litangus“ kreditorinis reikalavimas sudaro 196 574,15 Lt, kreditoriaus UAB „Litangus“ 20 972,72 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą nutarta spręsti teismo posėdyje.

5UAB „Litangus“ kreditorinis reikalavimas tikslintinas.

6Civilinio proceso kodekso (CPK) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo procesą reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ), kurio 1 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant restruktūrizavimo procedūras ir nurodyta, kad restruktūrizavimo metu įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonės veiklą, įmonės kreditorių reikalavimų (jų dalies) atsisakymą, prievolių vykdymo terminų atidėjimą, privalomųjų įmokų mokėjimą, taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos tvirtinti kreditorių reikalavimus, tarp jų ir tokių kreditorių finansinius reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus įstatyme nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Nutartis, kuria būtų patvirtintas UAB „Eurotiltas“ restruktūrizavimo planas nepriimta, todėl galimas kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimas (ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalis). Asmens pareikštas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra iš esmės tapatus ginčo teisenos tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui, todėl restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditorinį reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų galima padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais.

7Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 15 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. SP111215 UAB „Eurotiltas“ si UAB „Litangus“ susitarė dėl šiaudų presavimo paslaugų, supresuotų šiaudų pardavimo, šiaudų transportavimo (b. l. 15-19). Pagal minėtą sutartį UAB „Litangus“ išrašė PVM sąskaitas faktūras ir pateikė jas UAB „Eurotiltas“ apmokėjimui, iš viso už 103 109,04 Lt (b. l. 20-24), likusi neapmokėta suma – 89 792,37 Lt. 2013 m. kovo 1 d. susitarimu Nr. 130301 prie pagrindinės sutarties šalys susitarė dėl šiaudų rulonų pirkimo-pardavimo (b. l. 24). Pagal šią sutartį buvo išrašyta sąskaita faktūra ir pateikta UAB „Eurotiltas“ apmokėjimui už 47 966,75 Lt (b. l. 25), kuri yra neapmokėta. 2013 m. liepos 24 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. SP130726 šalys susitarė dėl šiaudų ryšulių pakrovimo ir transportavimo paslaugų (b. l. 26-29). Pagal šią sutartį buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros UAB „Eurotiltas“ apmokėjimui, iš viso už 58 815,03 Lt (b. l. 30-38). 2013 m. gruodžio 2 d. delspinigių sąskaita patvirtina, kad UAB „Eurotiltas“ turi sumokėti 15 311,38 Lt delspinigių, 2013 m. gruodžio 31 d. delspinigių sąskaita – 2 437,52 Lt delspinigių (b. l. 39, 40), iš viso: 17 748,9 Lt. 2013 m. gruodžio 31 d. Aktu dėl skolų suderinimo šalys pripažino 214 323,05 Lt skolą, kartu su delspinigiais (b. l. 13-14). 2014 m. vasario 3 d. UAB „Eurotiltas“ iškelta restruktūrizavimo byla (b. l. 3-4), nutartis įsiteisėjo 2014 m. vasario 10 d. 2014 m. kovo 24 d. UAB „Litangus“ pareiškė kreditorinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje, nurodydama, kad UAB „Eurotiltas“ liko skolinga 196 574,17 Lt ir 20 972,72 Lt delspinigių, iš viso 217 546,87 Lt (b. l. 8-11).

8Byloje nėra ginčo dėl susidariusios skolos (196 574,17 Lt), tačiau kyla ginčas dėl delspinigių dydžio. Iš byloje pateiktų sutarčių matyti, kad šalys susitarė dėl 0,04 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarčių 6.2 punktai).

9Pažymėtina, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo diskrecinė teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).

10Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

11Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Eurotiltas“ netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus laiku sumokėti sumas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas (dėl to byloje ginčo nėra), privalo kreditoriui sumokėti netesybas – 0,04 procentų dydžio delspinigius pagal sutarčių nuostatas. Prašymas mažinti kreditoriaus reikalaujamus delspinigius atmestinas, nurodytą skolininkės delspinigių dydį 0,02 procentus nėra vertinti, kaip pagrįstą, kadangi pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra suformuluotos taisyklės, kokia būtent delspinigių norma laikytina protinga ir pagrįsta, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju tai turi būti vertinama pagal kiekvienos bylos faktines aplinkybes. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad šalių sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis. Atsižvelgtina į tai, kad šalys sutartis sudarė laisva valia, duomenų, kad UAB „Eurotiltas“ po sutarčių sudarymo būtų pareiškęs pretenzijas dėl delspinigių dydžio, nėra, priešingai, byloje pateiktas aktas dėl skolų suderinimo patvirtina, kad skolą kartu su paskaičiuotais delspinigiais UAB „Eurotiltas“ pripažįsta (b. l. 13). Taip pat pažymėtina, kad abi sutarties šalys yra verslo subjektai, kurie sudarant sutartis turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, todėl teismas negalėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Be to, neapmokėta suma yra pakankamai didelė, todėl spręstina, kad ginčijamas delspinigių dydis nurodant, kad sutartiniai 0,04 proc. delspinigiai neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų bei sutarties šalių interesų pusiausvyros, ginčo atveju nelaikytinas neprotingai dideliu. Be to, delspinigiai skaičiuoti tik nuo neįvykdytos prievolės dalies.

12UAB „Eurotiltas“ nurodo, kad delspinigiai paskaičiuoti nesilaikant įstatyme numatyto sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, sustabdomas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, skaičiavimas. Tačiau pažymėtina, kad byloje esantis 2013 m. gruodžio 31 d. Aktas dėl skolų suderinimo patvirtina, kad šalys pripažino 214 323,05 Lt skolą, kartu su delspinigiais, kurie paskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį (b. l. 13-14). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės nurodoma, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1321/2000; 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1214/2000). Nagrinėjamoje byloje šalys pagal buhalterinės apskaitos dokumentus buvo apskaičiavusios kreditoriaus skolos dydį UAB „Eurotiltas“ ir tai užfiksavo tarpusavio atsiskaitymų akte, todėl kreditoriui neginčijant minėto akto, negali būti kvestionuojamas ir sutartų delspinigių dydis. Tuo tarpu delspinigiai, paskaičiuoti po nurodyto akto sudarymo – 3 223,82 Lt (41 diena x 196 574,15 x 0,04 proc.), kurių šalys nebuvo aptarę, neviršija nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 5 dalies l punktas). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad UAB „Litangus“ kreditorinio reikalavimo suma sudaro 217 546,87 Lt, todėl patvirtintas kreditorinis reikalavimas tikslintinas (ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalis).

13Vadovaudamasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, 7 dalimi, Civilinio proceso kodekso 291-292, 1623 straipsniais, teismas

Nutarė

14patvirtinti patikslintą uždarosios akcinės bendrovės „Litangus“ 217 546,87 Lt finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Eurotiltas“ restruktūrizavimo byloje.

15Ši nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai