Byla 2A-1304/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5778-392/2012 pagal ieškovų Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, A.S., veikianti per Eurovia CS, a.s. filialą Lietuvoje, ir uždaroji akcinė bendrovė „Fima“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriuo prašė: 1) panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, priimtą vykdant atvirą konkursą „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas. Rangos darbai“, pirkimo Nr. 121693, atmesti Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. atviram konkursui „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas. Rangos darbai“, pirkimo Nr. 121693, pateiktą pasiūlymą; 2) panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, priimtą vykdant atvirą konkursą „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas. Rangos darbai“, pirkimo Nr. 121693, sudaryti pasiūlymų eilę, pirmuoju numeriu joje įrašant AB „Eurovia“, Eurovia CS, a.s. ir UAB „Fima“ pasiūlymą; 3) panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, priimtą vykdant atvirą konkursą „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas. Rangos darbai“, pirkimo Nr. 121693, laimėjusiu pripažinti AB „Eurovia“, Eurovia CS, a.s. ir UAB „Fima“ pasiūlymą.

5Ieškovai nurodė, kad pateikė vieną bendrą pasiūlymą dalyvauti atsakovo vykdomame atvirame konkurse „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas. Rangos darbai“ (toliau – pirkimas). 2012 m, rugpjūčio 2 d. ieškovai buvo informuoti apie atsakovo sprendimą atmesti jų pasiūlymą, kadangi buvo nustatytas esminis šio pasiūlymo trūkumas, kurio pašalinti negalima, – ieškovų pateiktos sąžiningumo deklaracijos neatitiko pirkimo sąlygų 2 priede pateiktos formos ir turinio, t. y. sąžiningumo deklaracijos buvo užpildytos juridinio asmens vardu, tačiau naudojant fizinio asmens sąžiningumo deklaracijos formas. 2012 m. rugpjūčio 7 d. ieškovai kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl tokio sprendimo panaikinimo, tačiau atsakovas 2012 m. rugpjūčio 20 d. atsakymu šią pretenziją atmetė. Tačiau nurodyti sąžiningumo deklaracijų trūkumai yra formalus neatitikimas, nekeičiantis deklaracijų esmės. Kartu su pasiūlymu pateiktos sąžiningumo deklaracijos buvo teikiamos ieškovų kaip juridinių asmenų vardu, ką aiškiai patvirtina pačių deklaracijų tekstas. Buvo pateikti ir įgaliojimai, kurie įgalino sąžiningumo deklaracijas pasirašiusius fizinius asmenis pasirašyti dokumentus ieškovų vardu bei atstovauti ieškovus visuose santykiuose, susijusiuose su pirkimu. Taigi, turėjo būti laikoma, kad kartu su pasiūlymu pateiktos sąžiningumo deklaracijos buvo pateiktos ieškovų kaip juridinių asmenų, o deklaracijoje padaryti pareiškimai turėjo būti vertinami kaip juridinio asmens pareiškimai. Be to, fizinio asmens bei juridinio asmens sąžiningumo deklaracijų turinys ir deklaruojamų aplinkybių apimtis visiškai nesiskiria, todėl užpildydami ir pateikdami sąžiningumo deklaracijas, nors ir ant fizinio asmens sąžiningumo deklaracijos formos, ieškovai patvirtino savo kaip juridinių asmenų sąžiningus ketinimus. Ieškovų pasiūlymas privalėjo būti laikomas atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus arba atsakovas turėjo suteikti galimybę ieškovams patikslinti savo pasiūlymą, ištaisant formalius neatitikimus. Tačiau atsakovas 2012 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą atmesti ieškovų pasiūlymą ir net nevertino vėliau ieškovų kartu su pretenzija pateiktų tinkamos formos sąžiningumo deklaracijų. Toks atsakovo sprendimas pažeidžia esminius viešųjų pirkimų principus, o taip pat pagrindinį viešųjų pirkimų tikslą, kadangi formaliais motyvais yra atmetamas ieškovų, pasiūliusių mažiausią kainą, pasiūlymas. Taip pat negali būti laikomi teisėtais ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. atsakovo sprendimai sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti ūkio subjektų grupę, sudarytą iš trečiųjų asmenų, pirkimo laimėtoja. Tik 2012 m. rugsėjo 3 d. atsakovo atsakyme į antrąją ieškovų pretenziją paminėti ieškovų pasiūlymo trūkumai, t. y. tariami 2012 m. birželio 27 d. savitarpio supratimo memorandumo (toliau – memorandumas) ir 2012 m. liepos 9 d. ketinimų protokolo su UAB „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – ketinimų protokolas) trūkumai, kurie nėra susiję su byloje keliamais reikalavimais ir neturėtų būti nagrinėjami. Atsakovui nenurodžius šių papildomų tariamų ieškovų pasiūlymo trūkumų 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendime dėl pasiūlymo atmetimo, ieškovai prarado galimybę pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka viešuosiuose pirkimuose ir ginti savo pažeistas teises. Susipažinę su 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu, ieškovai turėjo teisėtą lūkestį, kad jų pasiūlymas jau praėjo tiekėjų kvalifikacijos vertinimo etapą, kuriame turėjo būti tikrinamas ir memorandumas bei ketinimų protokolas, o vienintelis nustatytas tariamas neatitikimas buvo susijęs su tiekėjo sąžiningumo deklaracijos forma. Ieškovai taip pat nurodė, kad vėliau nustatyti nauji tariami ieškovų pasiūlymo neatitikimai neegzistuoja arba nėra tokio pobūdžio, kad pateisintų ieškovų pasiūlymo atmetimą, neleidžiant jo paaiškinti ar patikslinti VPĮ nustatyta tvarka. Tariami memorandumo neatitikimai jungtinės veiklos sutarčiai keliamiems reikalavimams siejami su neteisingu ir nesąžiningu atsakovo memorandumo nuostatų aiškinimu. Atsakovas ignoruoja aplinkybę, kad memorandumu buvo susitarta dėl naujos bendros įmonės steigimo, kuri turėjo būti steigiama ieškovams laimėjus pirkimą ir kuri būtų atsakinga už pirkimo sutarties vykdymą. Tai paaiškina, kodėl memorandume buvo nustatytos tam tikros įprastos tokiais atvejais nuostatos, kurių buvimas negalėjo būti aiškinamas kaip neatitikimas. Taigi visos memorandumo nuostatos turi būti vertinamos būtent atsižvelgiant į šią ieškovų dalyvavimo pirkime formą. Jeigu atsakovas nebūtų vertinęs ieškovų pasiūlymo formaliai, atsiejant atskiras memorandumo nuostatas ir išimant jas iš konteksto, o atsižvelgiant į minėtą planuojamą bendros įmonės steigimą, atsakovas būtų galėjęs paprašyti ieškovų paaiškinti savo memorandumą. Be to, memorandumu buvo sutarta laimėjus pirkimą steigti bendrą įmonę, todėl ketinimų protokolo šalies nurodymas kaip „Cobra-Electren“ yra nelaikytinas trūkumu, ypač kai toks ketinimų protokolas yra pasirašytas abiejų ieškovų įgaliotų atstovų bei patvirtintas abiejų įmonių antspaudais. Ieškovai taip pat nurodė, kad memorandume, priešingai nei teigė atsakovas, buvo numatyta solidarioji jungtinės veiklos partnerių atsakomybė pagal bendras prievoles. Susitarimo 5.1 punktas (anglų kalba) nurodo, kad šalys yra solidariai atsakingos prieš užsakovą, tačiau atsakovui buvo pateiktas neteisingas šio punkto vertimas į lietuvių kalbą. Be to, tokia atsakomybė bet kuriuo atveju būtų preziumuojama. Nepaisant to, visi šie tariami ieškovų pasiūlymo trūkumai neturi būti teismo vertinami, nes atsakovo sprendimas atmesti ieškovų pasiūlymą buvo grindžiamas tik neatitikimu tiekėjo sąžiningumo deklaracijos formai keliamiems reikalavimams. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovas galimai sudarė išskirtinai palankias sąlygas ūkio subjektų grupei, sudarytai iš trečiųjų asmenų, dalyvauti pirkime ir jį laimėti, diskriminuodamas kitus pirkime dalyvavusius tiekėjus, tame tarpe ieškovus, neteisėtai pašalindamas juos iš pirkimo.

6Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ieškovų pateiktos sąžiningumo deklaracijos neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, nes ieškovai pakeitė juridinio asmens sąžiningumo deklaracijų turinį, tokiu būdu susiaurindami savo deklaruojamų pareiškimų ir atsakomybės ribas iki fiziniam asmeniui taikomų reikalavimų. Netinkamų sąžiningumo deklaracijų pateikimas negalėjo būti interpretuojamas kaip formalus pasiūlymo trūkumas arba rašybos klaida ir buvo savarankiškas pagrindas atmesti ieškovų pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Nepaisant to, pateikdamas tripliką, atsakovas iš esmės neginčijo Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. spalio 4 d. išvadoje išdėstytos pozicijos, kad ieškovų pateiktų sąžiningumo deklaracijų trūkumai yra formalaus pobūdžio, nekeičiantys jų turinio bei esmės, todėl šiuo pagrindu atmesti ieškovų pasiūlymo nebuvo galima, tačiau nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo ir kitų ieškovų pasiūlymo trūkumų. Ieškovų pateikto memorandumo 8.2 punkto (e) ir (g) sąlygos neatitinka pirkimo sąlygų 24 punkto reikalavimo, jog visi pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu teikiančios grupės nariai išliktų bendrai veiklai susivienijusių partnerių grupėje tol, kol bus vykdoma pirkimo sutartis. Ieškovai memorandume nustatė sąlygas, kurios leidžia nutraukti šį memorandumą anksčiau negu bus įvykdyta pirkimo sutartis. Tokiu atveju pirkimo sutartis negalėtų būti įvykdoma, nes faktiškai neliktų ūkio subjektų grupės, kuri pasiūlyme buvo įsipareigojusi įvykdyti šią sutartį. Memorandumo 3.4 punkto sąlygos taip pat neatitinka pirkimo sąlygų 24 punkto minėto reikalavimo, jog visi pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu teikiančios grupės nariai privalo išlikti bendrai veiklai susivienijusių partnerių grupėje tol, kol bus vykdoma sutartis, ir kito šio punkto reikalavimo, kad į jungtinės veiklos sutartį turi būti įtraukta nuostata, kad jungtinės veiklos sutartyje nustatytų partnerių keitimas yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Memorandume nėra įtvirtintos nuostatos, kuri įpareigotų ieškovus gauti atsakovo sutikimą keičiant jungtinės veiklos partnerį, todėl neužtikrina atsakovo teisėto intereso, jog jungtinės veiklos partneriai nebus pakeisti, jei jungtinės veiklos partnerių pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu. Šiuo atveju pirkimo sutarties vykdymas gali būti perleistas bet kuriam ūkio subjektui, kurio kvalifikacija pirkimo procedūros metu nebuvo tikrinta ir neturinčiam reikiamos kompetencijos, patirties ir pajėgumo pirkimo sutarčiai įvykdyti. Atsakovas pažymėjo, kad pirkimo sąlygų 24 punkte nustatyti reikalavimai jungtinės veiklos sutarties turiniui taikomi visais atvejais ir nepriklausomai nuo to, ieškovai ketina steigti bendrą įmonę ar ne. Nors ieškovų pasiūlyme buvo pateiktas klaidingas memorandumo vertimas į lietuvių kalbą, tačiau pagal pirkimo sąlygas, interpretuojant pasiūlymą, pirmenybė teikiama būtent vertimui į lietuvių kalbą. Taigi, atsakovas pagrįstai rėmėsi memorandumo vertimu į lietuvių kalbą ir teisėtai nustatė, kad memorandume nėra nustatyta jungtinės veiklos partnerių solidarioji atsakomybė. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovai nepateikė su subrangovu AB „Panevėžio statybos trestas“ sudaryto ketinimų protokolo kaip to buvo reikalaujama pirkimo sąlygų 18 punkte. Pateiktas ketinimų protokolas yra pasirašytas neegzistuojančio juridinio asmens bendros įmonės „Cobra-Electren“ vardu, todėl yra negaliojantis. Naujo ketinimų protokolo, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, pateikimas yra negalimas, kadangi tai būtų vertinama kaip esminis pasiūlymo pakeitimas. Atsakovas taip pat nesutiko su tuo, kad ieškovų pasiūlymas buvo atmestas vieninteliu pagrindu, t. y. dėl sąžiningumo deklaracijos trūkumų. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovų pasiūlymą, todėl teismas turi įvertinti visus atsakovo nustatytus ieškovų pasiūlymo trūkumus ir šalių ginčą išspręsti visiškai. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovų teiginiai, jog trečiųjų asmenų grupei buvo sudarytos itin palankios ir išskirtinės sąlygos dalyvauti pirkime ir jį laimėti, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, neatitinka faktinės situacijos, laikytini neįrodytais ir nepagrįstais, todėl yra atmestini.

7Trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovo sprendimas atmesti ieškovų pasiūlymą buvo pagrįstas, kadangi ieškovai pateikė netinkamas tiekėjų sąžiningumo deklaracijas, o pagal pirkimo sąlygų 74.3 punktą tai yra pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Taigi, atsakovas, gavęs netinkamas ieškovų tiekėjo sąžiningumo deklaracijas, privalėjo vadovautis savo paskelbtomis pirkimo sąlygomis ir ieškovų pasiūlymą atmesti. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad tiekėjo juridinio asmens ir tiekėjo fizinio asmens sąžiningumo deklaracijos skiriasi tuo, jog juridinis asmuo deklaruoja įmonės sąžiningumą, o fizinis asmuo deklaruoja savo sąžiningumą, kas atitinkamai apibrėžia atsakomybės ribas. Ieškovų kartu su pasiūlymu pateiktose sąžiningumo deklaracijose deklaruojamas ne juridinio asmens, o būtent fizinio asmens sąžiningumas ir būtent fizinio asmens atsakomybė už melagingos deklaracijos pateikimą. Taigi, sąžiningumo deklaracijos netinkamas užpildymas sudaro prielaidas juridiniam asmeniui siekti išvengti atsakomybės už melagingų duomenų pateikimą. Ieškovai padarė ne rašymo klaidą, bet akivaizdžiai pakeitė deklaracijų turinį, o tai yra draudžiama tiek pagal pirkimo sąlygas, tiek pagal pačiose deklaracijose pateiktų pastabų reikalavimus. Leidus ieškovams patikslinti ir pateikti kitas, tinkamas sąžiningumo deklaracijas, ieškovų pasiūlymas iš neatitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimų, taptų juos atitinkančiu, kas būtų neteisėta ir pažeistų viešųjų pirkimų principus. Trečiasis asmuo taip pat sutiko su atsakovu, kad, atsižvelgiant į tai, jog pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu, siekiant proceso ekonomiškumo principo, šioje byloje privalo būti išnagrinėti visi atsakovo nurodyti ieškovų pasiūlymo trūkumai. Be to, pažymėjo, jog nustatyti memorandumo trūkumai nėra tik formalūs trūkumai, kurie galėtų būti ištaisyti, nekeičiant pasiūlymo esmės, o yra esminiai neatitikimai pirkimo sąlygų 23 ir 24 punktų reikalavimams, dėl kurių ieškovų pasiūlymas privalo būti atmestas. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad ieškovai į atsakovą dėl sprendimo atmesti jų pasiūlymą panaikinimo kreipėsi net du kartus ir viename iš atsakovo pateiktų atsakymų buvo aiškiai įvardinti visi ieškovų pasiūlymo neatitikimai pirkimo sąlygų reikalavimams, lėmę ieškovų pasiūlymo atmetimą. Byloje ginčas kilo būtent dėl to, ar atsakovas turėjo teisę atmesti ieškovų pasiūlymą dėl pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams, todėl būtina išsiaiškinti ne tik ieškovų sąžiningumo deklaracijų atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, bet ir visus kitus atsakovo nurodytus ieškovų pasiūlymo trūkumus. Kiti ieškovų teiginiai dėl pirkimo tariamo neskaidrumo yra nepagrįsti ir neįrodyti.

8Trečiasis asmuo UAB „Fima“ su ieškiniu nesutiko. Trečiasis asmuo palaikė atsakovo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą atmesti ieškovų, kurie pateikė netinkamos formos tiekėjo sąžiningumo deklaracijas, pasiūlymą, nes to reikalavo pirkimo sąlygų 74.3 punktas. Be to, 2012 m. rugsėjo 3 d. rašte atsakovas nurodė ir kitus pastebėtus ieškovų pasiūlymo neatitikimus, kurie neabejotinai lemtų pasiūlymo atmetimą vėlesniuose pasiūlymo vertinimo etapuose. Trečiasis asmuo nesutiko su tuo, kad ieškovai turėjo teisėtą lūkestį, jog tai, kad buvo priimtas 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas dėl ieškovų pasiūlymo atmetimo dėl sąžiningumo deklaracijų trūkumų, drauge reiškia, jog ieškovų kvalifikacija yra įvertinta teigiamai. Byloje nėra duomenų, kad jau tada ieškovai turėjo būti informuoti apie jų kvalifikacijos vertinimo rezultatus. Kitų tiekėjų kvalifikacija baigta vertinti ir sprendimai dėl visų dalyvių kvalifikacijos įvertinimo priimti tik 2012 m. rugpjūčio 21 d. Be to, negalima nustatyti draudimo perkančiajai organizacijai persvarstyti tiekėjo pasiūlymo atitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams, jei neatitikimas išaiškėjo vėliau. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad pateiktas ieškovų memorandumas, taip pat AB „Panevėžio statybos trestas“ ir Cobra-Electren sudarytas ketinimų protokolas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų. Šie neatitikimai yra esminiai, kurių atsakovas, nepažeisdamas lygiateisiškumo principo, negalėtų leisti ištaisyti. Be to, ieškovų pasiūlyme buvo ir kitų trūkumų, kurie neleidžia konstatuoti, kad pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus (nepateiktas Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. 2011 m. balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita). Trečiasis asmuo nurodė, kad teismas, vertindamas kitus ieškovų pasiūlymo neatitikimus, neišeitų už ginčo ribų ir taip nepažeistų koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Papildomi įrodymai dėl kitų ieškovo pasiūlymo neatitikimų pirkimo sąlygų reikalavimams turėtų būti vertinami, nes jie patvirtinta atsakovo sprendimo atmesti ieškovų pasiūlymą teisingumą ir įrodo, kad nepriklausomai nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendime išdėstyto pagrindo pakankamumo, galiausiai ieškovų pasiūlymas turėtų būti atmestas. Įstatymų leidėjas neriboja atsakovo kaip perkančiosios organizacijos teisės bylos nagrinėjimo metu teikti įrodymus ir paaiškinimus, kiek tai susiję su jo priimtais sprendimais, tuo tarpu ieškovai jokiu būdu neprarado galimybės ginti savo pažeistas teises, nes bylos nagrinėjimo metu jie turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ir atsikirtimus. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovai trečiųjų asmenų protegavimą grindžia tendencingomis prielaidomis, kuriamomis neadekvačiai susiejant ir interpretuojant viešai prieinamą informaciją, visiškai nesusijusią su konkretaus viešojo pirkimo procedūromis.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, priteisė iš ieškovų Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. po 2 000 litų bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB „Eurovia Lietuva“.

11Teismas sutiko su ieškovų argumentais, jog atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas atmesti ieškovų pateiktą pasiūlymą tuo pagrindu, jog buvo pateiktos netinkamai užpildytos tiekėjo sąžiningumo deklaracijos, nėra pakankamai pagrįstas ir teisėtas. Teismas pažymėjo, jog konkurso sąlygų 33 punkto (d) papunktis nustato, kad tiekėjo pateiktą pasiūlymą, be kita ko, turi sudaryti ir tiekėjo sąžiningumo deklaracija, parengta pagal šių konkurso sąlygų 2 priede pateiktas formas. Jeigu pasiūlymą teikia juridinis asmuo, tiekėjo sąžiningumo deklaraciją jis parengia pagal tiekėjo (juridinio asmens, kitos organizacijos ar jo (jos) padalinio) sąžiningumo deklaracijos formą, jeigu pasiūlymą teikia fizinis asmuo – pagal tiekėjo (fizinio asmens) sąžiningumo deklaracijos formą. Tuo tarpu konkurso sąlygų 74.3 punkte nustatyta, kad komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, tame tarpe, jeigu nepateikta ar pateikta netinkama tiekėjo sąžiningumo deklaracija. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kartu su pasiūlymu ieškovų pateiktų sąžiningumo deklaracijų, nors pavadintų tiekėjo (juridinio asmens, kitos organizacijos ar jo (jos) padalinio) sąžiningumo deklaracijomis, turinys nuo antros pastraipos buvo tiekėjo (fizinio asmens) sąžiningumo deklaracijos. Taigi, formaliai tokios ieškovų pateiktos sąžiningumo deklaracijos neatitiko konkurso sąlygų 2 priede pateiktų formų, dėl ko atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimas atmesti ieškovų pasiūlymą šiuo pagrindu, jeigu vadovautis tik paskelbtomis konkurso sąlygomis, galėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tokią poziciją yra išsakiusi ir Viešųjų pirkimų tarnyba 2011 m. gruodžio 8 d. išaiškinime, kuriame nurodė, kad aptartu atveju tiekėjo pasiūlymas turi būti atmetamas, kadangi tiekėjo (juridinio asmens, kitos organizacijos ar jo (jos) padalinio) sąžiningumo deklaracijos ir tiekėjo (fizinio asmens) sąžiningumo deklaracijos nėra identiškos – jų turinys skiriasi. Tiekėjas (fizinis asmuo) deklaruoja tik pats už save, kad jis (fizinis asmuo) atitinka tiekėjo (fizinio asmens) deklaracijose nustatytus reikalavimus, o tiekėjo (juridinio asmens, kitos organizacijos ar jo (jos) padalinio) sąžiningumo deklaracijoje vadovas ar jo įgaliotas asmuo deklaruoja už visą jo vadovaujamą (atstovaujamą) ūkio subjektą, kad jis dalyvaudamas perkančiosios organizacijos atliekamame viešajame pirkime atitinka tiekėjo (juridinio asmens, kitos organizacijos ar jo (jos) padalinio) sąžiningumo deklaracijoje nustatytus reikalavimus.

12Teismo teigimu, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kartu su ieškovų pasiūlymu pateiktos sąžiningumo deklaracijos buvo teikiamos būtent ieškovų kaip juridinių asmenų vardu, pasirašytos tinkamai įgaliotų ieškovų atstovų bei patvirtintos ieškovų antspaudais. Ieškovų pateiktose deklaracijose padaryti pareiškimai atsakovo viešųjų pirkimų komisijos turėjo būti vertinami kaip tiekėjo juridinio asmens pareiškimai. Tuo tarpu tai, kad ieškovai, teikdami sąžiningumo deklaracijas, panaudojo juridinio asmens sąžiningumo deklaracijos pavadinimą, o toliau fizinio asmens sąžiningumo deklaracijos tekstą, teisinės reikšmės neturi. Byloje nenustatyta, kad ieškovai būtų iš esmės pakeitę savo deklaracijose nurodytų pareiškimų turinį tokiu būdu, kad jis neatitiktų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte ar konkurso sąlygose nurodytų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, teismas nesutiko, kad deklaracijų netinkamas užpildymas sudaro prielaidas ieškovams siekti išvengti atsakomybės už melagingų duomenų pateikimą ir, kad tai yra esminis ieškovų pasiūlymo trūkumas. Tokias išvadas teismas grindė ir Viešųjų pirkimų tarnybos atliktu atsakovo vykdomo pirkimo įvertinimu, kurio metu Viešųjų pirkimų tarnyba, susipažinusi su ieškovų užpildytomis ir pateiktomis sąžiningumo deklaracijomis pažymėjo, kad ieškovų sąžiningumo deklaracijose nustatyti neatitikimai yra formalaus pobūdžio, nekeičiantys deklaracijų turinio bei esmės, todėl atsakovo sprendimas atmesti ieškovų pasiūlymą dėl nurodytos priežasties yra neteisėtas bei nepagrįstas.

13Teismas pažymėjo, jog pirkimui pateiktas ieškovų pasiūlymas neatitiko kitų konkurso sąlygų reikalavimų. Konkurso sąlygų 24 punkte nustatyta, kad 1) visi pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateikiančios grupės nariai privalo išlikti bendrai veiklai susivienijusių partnerių grupėje tol, kol bus vykdoma viešojo pirkimo sutartis; 2) į jungtinės veiklos sutartį turi būti įtraukta nuostata, kad šioje sutartyje nustatytų partnerių keitimas yra laikomas esminiu viešojo pirkimo sutarties pažeidimu, išskyrus išimtis, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose, ir gavus išankstinį raštišką perkančiosios organizacijos (atsakovo) sutikimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai kartu su pasiūlymu pateikė 2012 m. birželio 27 d. savitarpio susitarimo memorandumą, kuris laikytinas jungtinės veiklos sutartimi atsakovo vykdomo pirkimo atžvilgiu. Šio memorandumo 3.4 punkte numatyta ieškovų teisė, be atsakovo sutikimo, konsorciumo įsteigimo metu perleisti savo grupės bendrovei ar bendrovėms teisę dalyvauti konsorciume ir prisiimti proporcingai atitinkamą dalyvavimo dalį bei visas tokios konsorciumo šalies teises ir pareigas. Tuo tarpu memorandumo 8.2 punkto (e) ir (g) papunkčiuose numatyta, kad šis memorandumas gali nustoti galioti, be kita ko, kai šalys abipusiai susitaria dėl memorandumo nutraukimo (8.2 punkto (e) papunktis), arba 2012 m. gruodžio 31 d. (8.2 punkto (g) papunktis). Teismas sutiko su atsakovu, kad aptartos savitarpio susitarimo memorandumo 3.4 punkto bei 8.2 punkto (e) ir (g) papunkčių nuostatos neatitinka konkurso sąlygų 24 punkto reikalavimų. Kaip matyti, memorandumo 3.4 punktu ieškovai neįsipareigoja gauti atsakovo sutikimo tuo atveju, jeigu bus keičiamas jungtinės veiklos partneris viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, tuo labiau tokio partnerio keitimo net nelaiko esminiu šios sutarties pažeidimu. Tačiau konkurso sąlygų 24 punkte buvo nustatytas labai konkretus reikalavimas į jungtinės veiklos sutartį įtraukti nuostatą, jog šioje sutartyje nustatytų partnerių keitimas yra laikomas esminiu viešojo pirkimo sutarties pažeidimu, išskyrus išimtis, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose, ir gavus išankstinį raštišką perkančiosios organizacijos sutikimą. Taigi, konkurso sąlygų 24 punktu išreikšta aiški atsakovo pozicija, kad tik išimtiniais atvejais yra galimas viešojo pirkimo sutartį vykdančio jungtinės veiklos partnerio keitimas ir tik gavus atsakovo, ne tik Viešųjų pirkimų tarnybos, sutikimą. Konkurso sąlygų 24 punkte atsakovas taip pat aiškiai nurodė, kad minėta nuostata privalo būti įtraukta į jungtinės veiklos sutartį, taigi ir į ieškovų teikiamą memorandumą. Atitinkamai ieškovų argumentai, kad bet kokie pasikeitimai tiekėjo struktūroje būtų vykdomi laikantis VPĮ ir konkurso sąlygų reikalavimų, nepateisina konkurso sąlygų 24 punkto reikalavimų nesilaikymo. Be to, iš memorandumo 8.2 punkto (e) ir (g) papunkčiuose nustatytų pasibaigimo pagrindų, o taip pat ir iš ieškovų teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad šis memorandumas gali baigti galioti anksčiau negu bus įvykdyta viešojo pirkimo sutartis. Tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja konkurso sąlygų reikalavimams, jog bendrą pasiūlymą pirkimui teikiantys partneriai turi pateikti ir jungtinės veiklos sutartį, kuri galiotų viso viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu. Teismas pažymėjo, kad aukščiau aptartus memorandumo neatitikimus konkurso sąlygų 24 punkto reikalavimams konstatavo ir Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi atsakovo vykdomo pirkimo įvertinimą, kurio metu pripažino, kad atsakovo sprendimas atmesti ieškovų pasiūlymą būtent šiuo pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas.

14Teismas taip pat pažymėjo, kad aukščiau nurodyti savitarpio susitarimo memorandumo trūkumai yra esminiai, kadangi jų patikslinti ar paaiškinti, nekeičiant paties memorandumo turinio, taigi ir ieškovų pasiūlymo esmės, negalima. Tuo tarpu konkurso sąlygų 71 punkte nustatyta, kad atsakovas negali prašyti, siūlyti arba leisti tiekėjams padaryti pakeitimus, dėl kurių konkurso sąlygų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkančiu. Teismas padarė išvadą, kad nepaisant to, jog nebuvo pagrindo atsakovo viešųjų pirkimų komisijai atmesti ieškovų pasiūlymo dėl pateiktų netinkamų tiekėjo sąžiningumo deklaracijų, šis ieškovų pasiūlymas vis vien turėjo būti atmestas dėl jo neatitikimo konkurso sąlygų 24 punkto reikalavimams.

15Teismas pastebėjo, jog ieškovai dėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo atmesti jų pasiūlymą teikė net dvi pretenzijas – 2012 m. rugpjūčio 7 d. pretenziją bei 2012 m. rugpjūčio 29 d. pretenziją. Atsakovo 2012 m. rugsėjo 3 d. atsakyme buvo nurodyti visi ieškovų pateikto pasiūlymo trūkumai, kurie yra susiję tiek su netinkamomis tiekėjo sąžiningumo deklaracijomis, tiek su savitarpio susitarimo memorandumu, o taip pat ir kiti trūkumai. Taigi, ieškovai turėjo galimybę įvertinti visas nurodytas jų pasiūlymo atmetimo priežastis, ką padarę, vis vien nusprendė kreiptis į teismą. Teismas sprendė, kad net jeigu visi ieškovų pasiūlymo trūkumai būtų įvardinti jų pasiūlymo atmetimo metu, ieškovai vis vien būtų nesutikę su tokiu atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimu ir būtų kreipęsi į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad iš ieškovų buvo atimta galimybė efektyviai ginti savo pažeistas teises, o taip pat, kad buvo pažeisti ieškovų teisėti lūkesčiai. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas turi pareigą įvertinti visus atsakovo nurodytus ieškovų pasiūlymo trūkumus tuo tikslu, kad šalių ginčą išspręstų visiškai, taip užtikrinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei užkertant kelią kitiems teisminiams ginčams.

16Teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktas pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų 24 punkto reikalavimų, o nustatyti ieškovų pasiūlymo trūkumai yra esminiai ir jų teisėtai pašalinti, laikantis VPĮ nuostatų, nėra galimybės, todėl nėra pagrindo patenkinti ieškovų ieškinį, nes net ir ieškinio patenkinimo atveju ieškovų pasiūlymas pirkimo procese vis vien būtų atmestas.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

18Apeliaciniu skundu ieškovai Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai; panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai" 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, priimtą vykdant atvirą konkursą „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas. Rangos darbai", pirkimo Nr. 121693, atmesti Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S. A. atviram konkursui „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas. Rangos darbai“, pirkimo Nr. 121693, pateiktą pasiūlymą; panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 m. spalio 15 d. sprendimą, priimtą vykdant atvirą konkursą „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas. Rangos darbai“, pirkimo Nr. 121693, sudaryti pasiūlymų eilę, pirmuoju numeriu joje įrašant AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, A. S. ir UAB „Fima“ pasiūlymą; panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai" 2012 m. spalio 15 d. sprendimą, priimtą vykdant atvirą konkursą „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas. Rangos darbai“, pirkimo Nr. 121693, laimėjusiu pripažinti AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, A. S. ir UAB „Fima“ pasiūlymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovai prašo išreikalauti iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ visą su atviru konkursu „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas. Rangos darbai“, pirkimo Nr. 121693, susijusią medžiagą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad atsakovo sprendimas atmesti ieškovų pasiūlymą yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis VPĮ įtvirtintą proporcingumo principą. Nepaisant to, teismas priėmė sprendimą netenkinti ieškovų ieškinio, konstatuodamas kitus atsakovo nurodytus tariamus ieškovų pasiūlymo neatitikimus pirkimo sąlygoms (konkrečiai – pirkimo sąlygų 24 p.), kurie nebuvo nurodyti ieškovų ginčijamame atsakovo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendime ir nesąlygojo ieškovų pasiūlymo atmetimo. Tokiu būdu teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas.

192. Nors viešųjų pirkimų bylą nagrinėjantis teismas bylos nagrinėjimo ribas gali peržengti tik ginant viešąjį interesą, tačiau savo sprendimo peržengti bylos nagrinėjimo ribas teismas nepagrindė viešuoju interesu. Juo labiau, kad priėmus sprendimą, viešasis interesas, priešingai, galėjo būti pažeistas. Viešasis interesas yra akivaizdžiai susijęs su būtinybe užtikrinti racionalų pirkimui skirtų lėšų panaudojimą) tokiu būdu racionaliai naudojant visų Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Ieškovų pasiūlymo kaina yra daugiau kaip 10 mln. litų mažesnė, nei atsakovo nustatyto pirkimo laimėtojo – trečiųjų asmenų. Neteisėtai atmesdamas ieškovų ieškinį, teismas teisėtu pripažino atsakovo sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti tiekėją, kuris pasiūlė reikšmingai didesnę kainą, o tai neatitinka viešojo intereso.

203. Išėjimas už tiekėjo pareikštos pretenzijos, o vėliau – ieškinio reikalavimų ribų prieštarauja viešųjų pirkimų ginčų įstatyminiam reglamentavimui bei suformuotai teismų praktikai viešųjų pirkimų bylose.

214. Perkančioji organizacija ginčo metu gali remtis tik tais sprendimo motyvais ir pagrindais, kurie buvo konkrečiame perkančiosios organizacijos sprendime (sprendime atmesti tiekėjo pasiūlymą, sprendime atmesti tiekėjo pretenziją ir kt.). Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

225. Tik perkančiajai organizacijai nurodžius išsamius savo sprendimo motyvus ir pagrindus, tiekėjas galį teikti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl tokių perkančiosios organizacijos sprendimų, suprasdamas perkančiosios organizacijos sprendimo esmę. Ginčas tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos gali baigtis jau šioje stadijoje - perkančiajai organizacijai sutikus su tiekėjo argumentais, perkančioji organizacija gali patenkinti tiekėjo pretenziją. Taip nei viena šalis nepatiria su ginču teisme susijusių kaštų. Tuo tarpu perkančiajai organizacijai nesutikus su tiekėjo argumentais ir atmetus pretenziją, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą. Nesilaikant šios ginčų nagrinėjimo tvarkos, iš tiekėjų yra atimama galimybė efektyviai ginti savo pažeistas teises ir yra pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai, susiję su pirkimu.

236. Sprendimas yra grindžiamas tokiais tariamais pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams pagrindais, kurie net nebuvo nurodyti 2012 m. rugpjūčio 2d. sprendime atmesti ieškovų pasiūlymą, atitinkamai – ieškovų nebuvo ginčijami. Taigi iš ieškovų yra atimama galimybė pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka viešuosiuose pirkimuose ir, atitinkamai, gintį savo pažeistas teises. Tokiu būdu buvo pažeisti ne tik viešųjų pirkimų principai bei viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarka ir, atitinkamai, ieškovų teisė į efektyvią teisminę gynybą, tačiau ir teisėti ieškovų lūkesčiai, susiję su pirkimu.

24II.1.

257. Su byla susijusių dokumentų neišreikalavimas sąlygojo netinkamą ir nevisapusišką bylos išnagrinėjimą ir bylos esmės neatskleidimą, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovai procesiniuose dokumentuose pagrindė kiekvieno iš šių išreikalautinų dokumentų svarbą ir reikalingumą visapusiškam bylos nagrinėjimui, tačiau teismas šių dokumentų ne tik neišreikalavo, bet ir dėl tokio reikalavimo apskritai nepasisakė.

268. Ieškovai atsakovo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą iš esmės ginčijo dviem pagrindais, t.y. tokio sprendimo nepagrįstumu ir neteisėtumu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų pasiūlymas, įskaitant tiekėjo sąžiningumo deklaracijas, atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus, bei galimu trečiųjų asmenų protegavimu ir išskirtinai palankių sąlygų jiems laimėti pirkimą sudarymu. Jokių kitų galimybių patikrinti, ar antrasis atsakovo sprendimo ginčijimo pagrindas yra pagrįstas, kaip tik išreikalaujant ieškovų nurodytą medžiagą, nėra.

279. Sprendime teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, o tai sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą. Priimdamas sprendimą, teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino VPĮ 39 straipsnį, reglamentuojantį pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ir tikslus, kadangi teismas nepagrįstai ir neteisėtai „kitų“ reikalavimų neatitikimų esmingumui taikė netgi griežtesnius, nei VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus.

2810. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkimo sąlygų 24 punkte buvo įtvirtintos pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygos, o ne reikalavimai tiekėjams. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad memorandumo 3.4 punktas bei 8.2 punkto (e) ir (g) papunkčiai nekeitė pasiūlymo esmės ir nesukėlė jokios rizikos atsakovui.

2911. Nė vienas iš teismo konstatuotų neatitikimų negalėjo lemti ieškovų pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygų 24 punktui. Sutarties vykdymo neperleidimas kitiems asmenims yra sutarties sudarymo ir vykdymo sąlyga (memorandumo 3.4 p.); tiekėjų išlikimas susivienijusioje partnerių grupėje taip pat yra sutarties sudarymo ir vykdymo sąlyga (memorandumo 8.2 p. (e) ir (g) papunkčiai). Taigi tokios sąlygos negalėjo sudaryti kliūčių ieškovams dalyvauti pirkime, o atsakovui negalėjo sudaryti pagrindo atmesti tokį ieškovų pasiūlymą. Tiek pirkimo sąlygų, tiek VPĮ reikalavimų ieškovai būtų laikęsi, jeigu su jais būtų sudaryta pirkimo sutartis. Dėl to negalima laikyti, kad ieškovų pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų 24 punkto reikalavimų.

30li9

3112. Memorandumo 3.4 punktas leidžia perleisti teisę dalyvauti konsorciume savo grupės bendrovėms. Tokia nuostata negali būti laikoma pirkimo sąlygų pažeidimu, kadangi bet kokie pasikeitimai tiekėjo struktūroje būtų bet kuriuo atveju vykdomi laikantis tiek VPĮ, tiek pirkimo sąlygų reikalavimų. Net jeigu ieškovai ketintų perleisti teisę sutartį vykdyti kitoms savo grupės bendrovėms, toks pirkimo šalies pakeitimas, visų pirma, turėtų būti daromas laikantis VPĮ 18 straipsnio 8 dalies reikalavimų, t. y. gavus VPT sutikimą. Taip pat toks keitimas būtų atliekamas laikantis pirkimo sąlygų reikalavimų, kadangi ieškovai aiškiai išreiškė savo valią sudaryti viešojo pirkimo sutartį pagal atsakovo nustatytas pirkimo sąlygas, o pirkimo sąlygos būtų laikomos pirkimo sutarties sudėtine dalimi.

3213. Pirkimo sąlygos nereikalavo, kad jungtinės veiklos sutartis galiotų visą sutarties vykdymo laikotarpį – atsakovas reikalavo likti susivienijusių partnerių grupėje, kol bus vykdoma sutartis, tačiau kokiu būdu tiekėjai liks susivieniję (jungtinės veiklos sutarties pagrindu ar įsteigę naują bendrovę), yra pačių tiekėjų prerogatyva. Jeigu visgi ieškovai būtų pasirinkti pirkimo laimėtojais, jie įkurtų bendrą įmonę ir būtent bendroje įmonėje vykdytų sutartį ir išliktų bendrai susivieniję visą sutarties vykdymo laikotarpį (memorandumo 1.1 p.). Ieškovai turėtų teisę susitarti dėl memorandumo nutraukimo bet kada, kaip ir bet kuris kitas pavienis dalyvis pasiūlymų galiojimo laikotarpiu bet kada turi teisę tiesiog atšaukti savo pasiūlymą, tačiau tokiu atveju pavieniui dalyviui (lygiai taip pat, kaip ir ieškovams) būtų taikoma pirkimo sąlygų 47.1 punkte numatyta sankcija – pasinaudojimas pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Taigi ši nuostata nelaikytina keičiančia ieškovų pasiūlymo turinį ar esmę.

3314. Memorandumo 8.2 punkto (g) papunktis numato, kad memorandumas baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d. Pirkimo sąlygų 41 punktas numato, kad pasiūlymas turi galioti ne trumpiau, nei nurodyta skelbime apie pirkimą. Skelbime apie pirkimą nurodyta, kad pasiūlymai turi galioti iki 2012 m. rugsėjo 26 d. Taigi esant tokiai situacijai, ieškovai atitinkamai planavo pirkimo eigą – ieškovai turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. pirkimo procedūros jau tikrai bus baigtos pirkimo sutarties sudarymu, jeigu ne su ieškovais, tai su kitais pirkimo dalyviais. Taigi ir ši nuostata nekeičia ieškovų pasiūlymo turinio ir esmės, o juo labiau – nekelia grėsmės atsakovui.

34Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei nurodė, kad pirmosios instancijos teisme nėra ištirti visi susiję dokumentai, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų skirti posėdį žodinio proceso tvarka ir jo metu išnagrinėti visus su išreikalautinais dokumentais susijusius klausimus.

35Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai” atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad šioje civilinėje byloje neabejotinai egzistuoja viešasis interesas, t. y. didelės vertės geležinkelio infrastruktūros plėtros projekto „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas” įgyvendinimas, kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis. Viešojo intereso egzistavimas suponavo aktyvų teismo vaidmenį procese, todėl teismas sprendime teisėtai įvertino visus atsakovo procesiniuose dokumentuose ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. spalio 4 d. išvadoje nurodytus ieškovų pasiūlymo trūkumus, dėl kurių pasiūlymas yra atmestas. Atsakovas pažymėjo, kad ginčas civilinėje byloje buvo kilęs dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovų pasiūlymą, todėl teismas, nagrinėdamas bylą turėjo įvertinti visus atsakovo nustatytus ieškovų pasiūlymo trūkumus ir šalių ginčą išspręsti iš esmės ir visiškai. Teismo sprendime įvertinus visus ieškovų pasiūlymų trūkumus, buvo užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai bei užkirstas kelias naujiems teisminiams ginčams dėl ieškovų pasiūlymo. Bylos nagrinėjimas neįvertinus visų ieškovų pasiūlymo trūkumų būtų nesuderinamas su viešųjų pirkimų tikslais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Taip pat pabrėžė, kad ieškovai žinojo visus atsakovo nustatytus ieškovų pasiūlymo trūkumus, kurie nulėmė atsakovo sprendimą atmesti pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neišreikalavo iš atsakovo dokumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama civiline byla. Kadangi ieškovų reikalaujami dokumentai yra susiję su ūkio grupės AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, A. S. ir UAB „Fima“ pasiūlymais, atsakovo susirašinėjimas su ūkio subjektų grupe, komisijos protokolai, kuriuose užfiksuoti ūkio subjektų grupės pasiūlymo vertinimo rezultatai, yra nesusiję su šia civiline byla. Atsakovas pažymėjo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pasiūlymo „kitų“ reikalavimų neatitikimui vertinti taikė VPĮ 39 straipsnio 1 dalį. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad konkurso sąlygų 24 punkte buvo įtvirtinti reikalavimai jungtinės veiklos sutarčiai. Jungtinės veiklos sutartis yra susijusi su tiekėjų kvalifikacija, o ne su pirkimo sutarties vykdymo sąlygomis, kaip teigia ieškovai. Jungtinės veiklos sutarties turinys yra svarbus vertinant ūkio subjektų grupės galimybes tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, t. y. vertinant tiekėjų kvalifikaciją. Ieškovų pasiūlyme pateikto memorandumo turinys neužtikrina, jog susivieniję ūkio subjektai išliks visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį. Nustačius jungtinės veiklos sutarties turinio neatitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams, pasiūlymas turi būti atmetamas, kadangi ūkio subjektų grupė neįrodo savo pasirengimo tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Taigi, konkurso sąlygų 24 punkte buvo įtvirtinti reikalavimai, susiję su tiekėjų kvalifikacija, o pirkimo sutarties vykdymo sąlygos buvo nustatytos konkurso sąlygų 9 priede „Pirkimo sutarties sąlygos“. Ieškovų pasiūlyme pateikto memorandumo neatitikimas konkurso sąlygų 24 punkto sąlygoms yra esminis neatitikimas, kuris negali būti teisėtai ištaisytas. Taip pat atsakovas pabrėžė, kad memorandumo 3.4 punkto bei 8.2 punkto (e) ir (g) papunkčių neatitikimas konkurso sąlygų 24 punktui yra esminis, kuris negali būti teisėtai ištaisytas, kadangi jų patikslinti ar paaiškinti, nekeičiant paties memorandumo turinio, taigi ir ieškovų pasiūlymo esmės, negalima. Ieškovai, nustatydami memorandumo 8.2 punkto (e) ir (g) papunkčių sąlygas, kurios leidžia nutraukti memorandumą anksčiau negu bus įvykdyta pirkimo sutartis, nesilaikė konkurso sąlygų 24 punkto reikalavimų ir susiaurino atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, teisių apsaugą pirkimo sutarties vykdymo metu. Nutraukus jungtinės veiklos sutartį pirkimo sutarties vykdymo metu, pirkimo sutartis negalėtų būti įvykdoma, kadangi faktiškai neliktų ūkio subjektų grupės, kuri pasiūlyme buvo įsipareigojusi įvykdyti pirkimo sutartį. Tokiu būdu ieškovai sumažino perkančiosios organizacijos teisių apsaugą ir kelią realią riziką pirkimo sutarties įvykdymui. Be to, ieškovų pasiūlyme pateikto memorandumo 3.4 punkto sąlygos memorandumo šalims (Electren S. A. ir Cobra Instalaciones y Servicios S. A.) leidžia perleisti teises ir pareigas. Tuo tarpu konkurso sąlygų konkurso sąlygų 24 punkte buvo reikalaujama, kad jungtinės veiklos sutartyje nustatytų partnerių keitimas yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu, išskyrus išimtis., numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose, ir gavus išankstinį raštišką perkančiosios organizacijos sutikimą. Memorandumas neatitinka konkurso sąlygų 24 punkte nustatytų reikalavimų, jog visi pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu teikiančios grupės nariai privalo išlikti bendrai veiklai susivienijusių partnerių grupėje tol, kol bus vykdoma sutartis, ir į jungtinės veiklos sutartį turi būti įtraukta nuostata, kad jungtinės veiklos sutartyje nustatytų partnerių keitimas yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Memorandume nėra įtvirtinta nuostatos, kuri įpareigotų gauti perkančiosios organizacijos (atsakovo) sutikimą keičiant jungtinės veiklos partnerį, kaip buvo reikalaujama konkurso sąlygų 24 punkte. Tokių nurodytų ieškovų memorandumo neatitikimo konkurso sąlygų 24 punkto reikalavimams ištaisymas neįmanomas, kadangi memorandumo trūkumai negali būti ištaisyti nekeičiant memorandumo turinio. Memorandumo turinio keitimas yra draudžiamas, vadovaujantis konkurso sąlygų 71 punktu, kuris draudžia daryti pakeitimus, dėl kurių konkurso sąlygų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkančiu. Atsakovas taip pat nurodė, kad ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovų pasiūlymą, todėl nagrinėjant civilinę bylą yra svarbus tik ieškovų pasiūlymas. Ieškovai neįrodė ir nepagrindė būtinybės byloje išreikalauti trečiųjų asmenų pasiūlymo. Ieškovai neginčija atsakovo sprendimų, susijusių su trečiųjų asmenų pasiūlymo vertinimu, todėl trečiojo asmens pasiūlymas yra niekaip nesusijęs su nagrinėjama civiline byla, o ieškovų reikalavimas išreikalauti trečiųjų asmenų pasiūlymą yra nepagrįstas. Be to, ūkio subjektų grupės, sudarytos iš AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, A. S. ir UAB „Fima", pasiūlyme yra pateikta informacijos, kuri nurodyta kaip konfidenciali. Todėl atsakovas negali pateikti ūkio subjektų grupės pasiūlymo dalies, kurią trečiasis asmuo nurodė kaip konfidencialią. Be to, netikslinga išreikalauti ir kitus dokumentus, kadangi apelianto ginčijamo atsakovo sprendimo atmesti ieškovų pasiūlymą turinys ir motyvai yra žinomi byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui iš byloje pateiktų procesinių dokumentų ir jų priedų. Atsakovas nesutiko su apelianto prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi apeliantas nenurodė jokių motyvų, kodėl tarp šalių kilęs ginčas yra išskirtinis ir kuo jis sudėtingas, kad ši byla kaip ir kitos viešųjų pirkimų bylos negalėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

36Trečiasis asmuo UAB “Fima” atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodė, kad teismas pagrįstai išėjo už ieškinio ribų. Šioje byloje teismas, išeidamas už ieškinio ribų, kaip tik ir užtikrino viešojo intereso apsaugą ir apgynė vertybes, kurios užtikrinamos viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu: sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir racionalų lėšų naudojimą. Tiekėjui, kurio pasiūlymas neatitinka pirkimo reikalavimų, neleidus grįžti į viešojo pirkimo procedūras buvo užtikrintas sąžiningas tiekėjų konkuravimas bei racionalus lėšų naudojimas. Ieškovų prašymas išreikalauti su viešuoju pirkimu susijusią medžiagą buvo prašymas išreikalauti įrodymus, o ne teisinis materialinis reikalavimas. Teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti ieškovų reikalaujamą dokumentaciją, kadangi ji nebuvo susijusi su byla ir nebuvo skirta įrodinėti bylos aplinkybėms. Pažymėjo, kad tiekėjai, kurie neprisiima atsakomybės už pirkimo objektą, pasilikdami teisę perleisti teises ir pareigas pagal sutartį, iš esmės riboja riziką, kurią prisiima sudarydami viešojo pirkimo sutartį. Atitinkamai toks tiekėjas, prisiimdamas mažesnę riziką, gali pasiūlyti mažesnę kainą už pirkimo objektą. Taip akivaizdžiai neužtikrinamas sąžiningas tiekėjų konkuravimas. Apeliantų pateikto pasiūlymo vertinimas lanksčiau nei kitų tiekėjų, nes jų pateikto pasiūlymo kaina buvo mažiausia, aiškiai pažeistų lygiateisiškumo principą. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pirkimo sąlygų 24 punktą ir atitinkamai memorandumo 3.4 punktą bei 8.2 punkto (e) ir (g) papunkčius. Vien tai, kad ieškovai nesilaikė pirkimo sąlygų negali būti pateisinama byloje pateiktais paaiškinimais, kad jie būtų laikęsi reikalavimų. Atsakovas neturėjo jokių garantijų, kad viešojo pirkimo sutartį vykdys būtent tie ūkio subjektų grupės nariai, kurių kvalifikacija būtų vertinama. Jų vėlesni patvirtinimai, kad bet kokie pasikeitimai būtų atliekami laikantis VPĮ ir pirkimo sąlygų nėra pakankami ir neįpareigoja atsakovų.

37Trečiasis asmuo AB “Eurovia Lietuva” atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad VPĮ draudžia sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų. VPĮ taip pat draudžia keisti pasiūlymą taip, kad jis iš neatitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus taptų juos atitinkančiu. Perkančioji organizacija ikiteisminėje ginčo stadijoje pateikė ieškovams visą reikiamą informaciją dėl ieškovų pasiūlyme esančių trūkumų, todėl ieškovams dar iki ieškinio pateikimo momento ir taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo žinomos visos ieškovų pasiūlymo atmetimo priežastys, dėl kurių ieškovai išsamiai pasisakė tiek ieškinyje, tiek dublike. Atitinkamai teismas pagrįstai įvertino visas ieškinyje ir jo prieduose nurodytas ieškovų pasiūlymų atmetimo priežastis, t. y. ieškovų pasiūlyme esančius trūkumus, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovų pasiūlymo pripažinimas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų daro esminę įtaką nustatant, ar perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovų pasiūlymą pirkimo sąlygų 74.3 punkto pagrindu yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas apskritai neperžengė ieškinio ribų, nors jis ir turėjo tokią teisę, kadangi pagal nustatytas faktines aplinkybes byloje, ieškovai ginčija tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovų pasiūlymas pirkimo sąlygų 74.3 punkto pagrindu ir kurį ginčijo tiek savo pirmine, tiek pakartotine pretenzija, įrodinėdami, kad jų pasiūlymas tenkina visus pirkimo dokumentų reikalavimus. Pažymėjo, kad mažiausia pirkime pasiūlyta kaina nepateisina VPĮ pažeidimų. Perkančiosios organizacijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. rašte buvo aiškiai nurodyta, kad ieškovų pasiūlymas atmestas pirkimo sąlygų 74.3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad ieškovų pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų. Pažymėjo, kad į pirkimo sąlygų 74.3 punkto apimtį patenka visi ieškovo pasiūlyme esantys trūkumai ir neatitikimai pirkimo dokumentų reikalavimams, o ne vien tik netinkama tiekėjo sąžiningumo deklaracija. Sutiko, kad pirminiame perkančiosios organizacijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. rašte nurodytas tik vienas pasiūlymo trūkumas – netinkamos tiekėjų sąžiningumo deklaracijos, tačiau tai buvo vienas pagrindinių pasiūlymo trūkumų, kurį nustačius, perkančioji organizacija, nebematė poreikio pasiūlymo atmetimo rašte vardinti visus kitus ieškovų pasiūlymo trūkumus. Patys ieškovai kartu su ieškiniu teismui pateikė pasiūlymo medžiagą, aktualią ginčo išsprendimui, t. y. tiek tiekėjo sąžiningumo deklaracijas, tiek memorandumą, dėl kurių byloje kilo ginčas. Pažymėtina, kad byloje nekilo joks ginčas dėl trečiųjų asmenų pateikto pasiūlymo neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams. Tuo tarpu bet kokios ieškovų reiškiamos abejonės dėl pirkimo tariamo neskaidrumo nėra pagrįstos, apskritai, jokiais argumentais ir įrodymais, o vien tik ieškovų subjektyviais samprotavimais ir prielaidomis. Taip pat trečiasis asmuo pažymėjo, kad pirkimo atveju ieškovų pasiūlyme pateiktas memorandumas, konkrečiai memorandumo 3.4 punktas ir 8.2 punkto (e) ir (g) papunkčiai neatitinka pirkimo sąlygų 24 punkto reikalavimų, todėl perkančioji organizacija privalėjo atmesti ieškovų pasiūlymą. Memorandumo 3.4 punkto ir 8.2 punkto (e) ir (g) papunkčių neatitikimai pirkimo sąlygų 24 punkto reikalavimams yra ne formalūs, o esminiai pasiūlymo neatitikimai, perkančiajai. Memorandumo 3.4 punktas neatitinka pirkimo sąlygų 24 punkto reikalavimų dėl draudimo pirkimo sutarties vykdymo metu keisti jungtinės veiklos partnerį. Memorandumo 3.4 punktas nustato galimybes be jokių apribojimų laisvai keisti jungtinės veiklos partnerius. Pažymėjo, kad tai ne tik nesuderinama su pirkimo sąlygų 24 punkto reikalavimais, bet ir su VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pirkimo sutarties sąlygos pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus atvejus, kai toks keitimas nepažeis viešųjų pirkimų principų ir tokiam pakeitimui yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 24 punkte aiškiai nurodė, kad jungtinės veiklos partnerio nurodymas pirkimo sutartyje yra esminė pirkimo sutarties sąlyga ir šalies pakeitimas yra įmanomas tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais, gavus perkančiosios organizacijos sutikimą. Tačiau ieškovai su šia perkančiosios organizacijos sąlyga nesutiko ir nurodė visai priešingą dalyvavimo pirkime sąlygą. Tuo tarpu ieškovų memorandumo 8.2 punktas neatitinka pirkimo sąlygų 24 punkto reikalavimų dėl to, kad partneriai jungtinėje veikloje privalo išlikti visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį - memorandumo 8.2 punkto (e) papunktis nustato, kad memorandumo sutartis tarp šalių baigiasi tuomet, kai šalys susitaria šią sutartį nutraukti, o memorandumo 8.2 punkto (g) papunktis nustato, kad memorandumo sutartis baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d. Taigi, iš memorandumo kylantys įsipareigojimai savo esme tęsiasi trumpiau nei numatytas pirkimo sutarties terminas (pirkimo sąlygų 13 punktas). Pažymėjo, kad viešųjų pirkimų sutartis gali būti sudaroma ir vykdoma tik su tokiu tiekėju, kuris iki sutarties sudarymo įrodo perkančiajai organizacijai, kad jo pasiūlymas atitinka visus pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus. Tuo tarpu perkančiajai organizacijai su ieškovais sudarius sutartį, egzistuoja pagrįsta rizika, kad projektas bus įgyvendintas tik dalimi arba iš viso neįgyvendintas ir kad galiausiai gali tekti, apskritai, organizuoti naują konkursą.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

40Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

41CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškę ieškovai Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A., todėl ieškovų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

42Dėl faktinių bylos aplinkybių

43Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo viešąjį pirkimą „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas. Rangos darbai“, pirkimo Nr. 121693 (b. l. 20 – 25, t. 1). Šis pirkimas vykdomas vadovaujantis atviro konkurso sąlygomis „Projekto „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas“ rangos darbų pirkimas“ (b. l. 26 – 76, t. 1). Bendrą pasiūlymą dalyvauti pirkime be kitų tiekėjų pateikė ir ieškovai Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. (b. l. 75 – 77, 85, t. 1; b. l. 81 – 207, t. 2; b. l. 1 – 184, t. 3). 2012 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 2(MT)-2521 (b. l. 86, t. 1) atsakovas informavo ieškovus apie nustatytą esminį jų pasiūlymo trūkumą, t. y. kad ieškovų pateiktos juridinio asmens sąžiningumo deklaracijos (b. l. 84, t. 1) neatitinka konkurso sąlygų 2 priede pateiktos formos ir turinio (b. l. 41, t. 1). Atsižvelgiant į tai, atsakovo viešųjų pirkimų komisija nutarė ieškovų pasiūlymo nenagrinėti ir atmesti jį konkurso sąlygų 74.3 punkto pagrindu, kadangi buvo pateikta netinkama tiekėjo sąžiningumo deklaracija. Ieškovai, nesutikdami su tokiu sprendimu, 2012 m. rugpjūčio 7 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria pripažino, jog juridinio asmens vardu užpildė sąžiningumo deklaraciją panaudoję fizinio asmens deklaracijos formą, tačiau šis trūkumas, ieškovų vertinimu, buvo formalus, neesminis, todėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimas atmesti ieškovų pasiūlymą neatitinka VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto proporcingumo principo, konkurencijos skatinimo bei viešųjų pirkimų tikslų, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (b. l. 87 – 88, t. 1). Be to, kartu su šia pretenzija ieškovai pateikė atsakovui tinkamos formos sąžiningumo deklaracijas (b. l. 88 – 89, t. 1). Nepaisant to, 2012 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 2(MT)-2688 atsakovas ieškovų pateiktą pretenziją atmetė (b. l. 90, t. 1). 2012 m. rugpjūčio 21 d. atsakovo viešųjų pirkimų komisija išnagrinėjo pirkimui pateiktus pasiūlymus ir nustatė, kad jungtinės veiklos partnerių UAB „Eltel Networks“ ir Eltel Networks Olsztyn S.A. bei jungtinės veiklos partnerių – trečiųjų asmenų AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS A.S. ir UAB „Fima“ kvalifikacija atitinka konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, o jungtinės veiklos partnerių UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, Elektrizace železnic Praha A.S. ir Tracke A.S. kvalifikacija neatitinka konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų (b. l. 91, t. 1). 2012 m. rugpjūčio 23 d. atsakovo viešųjų pirkimų komisija taip pat nustatė atitinkančių konkurso sąlygų reikalavimus pasiūlymų eilę ir pripažino pirkimo laimėtoju pasiūlymų eilėje pirmoje vietoje esančių trečiųjų asmenų AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS A.S. ir UAB „Fima“ pasiūlymą (b. l. 92, t. 1). 2012 m. rugpjūčio 29 d. ieškovai pateikė atsakovui dar vieną pretenziją, kurioje nurodė, kad iš pirkimo buvo pašalinti neteisėtai, formaliu motyvu, dėl ko tiek sprendimas atmesti ieškovų pasiūlymą, tiek visi vėliau pirkimo procedūros metu priimti sprendimai dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo yra neteisėti ir turi būti panaikinti (b. l. 93 – 94, t. 1). Atsakovas 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 2(MT)-2816 ieškovus informavo, kad ieškovų pateikta pretenzija atsakovo buvo palikta nenagrinėta, nes buvo pateikta dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir ankstesnioji 2012 m. rugpjūčio 7 d. pretenzija (b. l. 95 – 96, t. 1). Šiame rašte atsakovas taip pat nurodė, kad buvo nustatyti ir kiti ieškovų pasiūlymo trūkumai, t. y. memorandumo 3.4 punkto ir 8.2 punkto (e) ir (g) papunkčių neatitikimas pirkimo sąlygų 24 punktui, kurie yra esminiai ir neleidžia šio pasiūlymo laikyti atitinkančiu konkurso sąlygų reikalavimus.

44Ieškovai 2012 m. rugsėjo 4 d. padavė teismui ieškinį dėl ieškovų bendro pasiūlymo atmetimo, pasiūlymo eilės sudarymo, laimėjusiu pripažinimo ūkio subjektų grupės, sudarytos iš trečiųjų asmenų, pasiūlymą, sprendimų panaikinimo bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir išreikalauti atitinkamus dokumentus (b. l. 136 – 154, t. 1).

45Pradėjus bylos nagrinėjimą, atsakovo viešųjų pirkimų komisija, vykdydama Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. spalio 4 d. raštu Nr. 4S-4833 pareikštą įpareigojimą, 2012 m. spalio 10 d. sprendimu panaikino savo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą dėl jungtinės veiklos partnerių UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, Elektrizace železnic Praha A.S. ir Tracke A.S. pasiūlymo atmetimo ir šio tiekėjo kvalifikaciją pripažino atitinkančia konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus. Atitinkamai 2012 m. spalio 15 d. sprendimu atsakovo viešųjų pirkimų komisija pripažino, kad šio tiekėjo pasiūlymas atitinka ir konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus. Tuo pačiu 2012 m. spalio 15 d. sprendimu atsakovo viešųjų pirkimų komisija panaikino savo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, nustatė naują pasiūlymų eilę ir iš naujo pirkimo laimėtoju pripažino pasiūlymų eilėje pirmoje vietoje esančių trečiųjų asmenų AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS A.S. ir UAB „Fima“ pasiūlymą (b. l. 30, t. 4).

46Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartimi nutarta išreikalauti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo (protokolinio sprendimo), kitų sprendimų (protokolinių sprendimų), kuriais atmestas ieškovų Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. pasiūlymas atvirame konkurse projekto ,,IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas“ rangos darbų pirkimas, pirkimo Nr. 121693, nuorašus. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2013 m. sausio 21 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui išrašo iš 2012 m. rugpjūčio 2 d. atsakovo viešųjų pirkimų komisijos protokolo Nr. 5 – 386 nuorašus. Ieškovai Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. 2013 m. sausio 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydami, kad pateikto protokolo turinys patvirtina ieškovų poziciją, o būtent, kad ieškovų pasiūlymo trūkumo negalima laikyti esminiu, ieškovai turėjo galimybę pasiūlymo trūkumą ištaisyti, ieškovų pasiūlymas buvo atmestas vieninteliu pagrindu – dėl tariamo netinkamų sąžiningumo deklaracijų pateikimo, priimant 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą dėl ieškovų pasiūlymo atmetimo, nei pačiame sprendime, nei atsakovo viešųjų pirkimų komisijos protokole nebuvo nurodyti jokie kiti ieškovų pasiūlymo atmetimo pagrindai.

47Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių.

48Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

49Dėl ieškinio reikalavimų ribų peržengimo

50Apeliantai apeliacinį skundą grindžia tuo argumentu, kad teismas priėmė sprendimą netenkinti ieškovų ieškinio, konstatuodamas kitus atsakovo nurodytus tariamus ieškovų pasiūlymo neatitikimus pirkimo sąlygoms (konkrečiai – pirkimo sąlygų 24 p.), kurie nebuvo nurodyti ieškovų ginčijamame atsakovo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendime ir nesąlygojo ieškovų pasiūlymo atmetimo. Apeliantų teigimu, tokiu būdu teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas ir nors viešųjų pirkimų bylą nagrinėjantis teismas bylos nagrinėjimo ribas gali peržengti tik ginant viešąjį interesą, tačiau savo sprendimo peržengti bylos nagrinėjimo ribas teismas nepagrindė viešuoju interesu. Juo labiau, kad priėmus sprendimą, viešasis interesas, priešingai, galėjo būti pažeistas. Su tokiais apeliantų apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

51Nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą nurodyta, kad VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos prieš korupciją teisės aktų tikslus ir uždavinius; VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinami pirmiau nurodyti viešųjų pirkimų tikslai; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009 ir kt.). Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešuoju interesu viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose pripažįstamos dvi lygiavertės vertybės – visuomenės interesas tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) bei jo teikiama nauda ir visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir kt.).

52VPĮ ar kituose teisės aktuose tiekėjams ar perkančiajai organizacijai nustatyti ribojimai (pvz., tiekėjo (ieškovo) teisė ieškinio reikalavimus grįsti tik tokiais perkančiosios organizacijos (atsakovo) pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje, nebent jie objektyviai paaiškėjo vėliau) teismų nesaisto ir šie nelaikomi kaip prieštaraujantys teismams suteiktai teisei išeiti už reikalavimo ribų, nes viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; kt.). Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, už jų nagrinėjimą atsakingam subjektui, t. y. teismui, turi būti suteikti plačiausi įgaliojimai veikti. Atsižvelgiant į VPĮ pobūdį ir juo siekiamus tikslus, teismai viešojo pirkimo ginčų bylose turi teisę peržengti ieškinio ribas, ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą. Šių plačių, iniciatyvos reikalaujančių teismo įgaliojimų (teisių) naudojimo galimybė egzistuoja ir sprendžiant dėl tokių perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčo aspektų, kurie nėra sureguliuoti bendrųjų ar specialiųjų teisės normų. Kasacinio teismo konstatuota, kad kai, sprendžiant ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kyla poreikis ginti viešąjį interesą (pvz., apsaugoti socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės interesus), o teisiniame reguliavime nėra įtvirtintų atitinkamų instrumentų, leidžiančių tai padaryti, tokia aplinkybė per se nesudaro kliūčių, priešingai – įpareigoja teismą jį ginti. Tokia teismo pareiga – konstitucinė jo priedermė, tiesiogiai kylanti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio – teismai vykdo teisingumą – bei kitų jos nuostatų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

53Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 2(MT)-2521 (b. l. 86, t. 1) atsakovas informavo ieškovus apie nustatytą esminį jų pasiūlymo trūkumą, t. y. kad ieškovų pateiktos juridinio asmens sąžiningumo deklaracijos neatitinka konkurso sąlygų 2 priede pateiktos formos ir turinio (b. l. 86, t. 1). Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešųjų pirkimų komisija 2012 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 2(MT)-2688 analogišku pagrindu atmetė ieškovų pateiktą pretenziją (b. l. 90, t. 1). Be to, atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešųjų pirkimų komisija 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 2(MT)-2816 atsakydamas į ieškovų 2012 m. rugpjūčio 29 d. pretenziją, nurodė ir kitus ieškovų pasiūlymo trūkumus, o būtent ieškovų pateikto memorandumo atitinkamų punktų neatitikimą atsakovo nustatytoms viešojo pirkimo sąlygoms (b. l. 95 – 96, t. 1). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą netenkinti ieškovų ieškinio, konstatuodamas kitus ieškovų pasiūlymo neatitikimus pirkimo sąlygoms, kurie nebuvo nurodyti ieškovų ginčijamame atsakovo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendime, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešųjų pirkimų ypatumus bei prisilaikydamas viešųjų pirkimų principų, iš esmės privalėjo įvertinti visus ieškovų pateikto pasiūlymo trūkumus, kurie nulėmė ar galėjo nulemti atsakovo sprendimą atmesti ieškovų viešojo pirkimo procese pateiktą pasiūlymą ir galimą tolimesnį viešojo pirkimo sutarties sudarymą bei tinkamą jos vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismui neįvertinus visų viešajam pirkimui įvykdyti svarbių aplinkybių, būtų pažeisti viešųjų pirkimų principai bei neapgintas nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistuojantis viešasis interesas.

54Teisėjų kolegija sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. spalio 4 d. rašte Nr. 4S-4833 dėl pirkimo įvertinimo pateiktomis išvadomis dėl netinkamo atsakovo viešųjų pirkimų komisijos protokolo įforminimo, viso ieškovų pretenzijos atmetimo pagrindų nenurodymo atsakovo viešųjų pirkimo komisijos protokole. Minėtas Viešųjų pirkimų tarnybos raštas patvirtina, kad nurodytas aplinkybes Viešųjų pirkimų tarnyba nelaikė esminiais pirkimo pažeidimais, dėl kurių galėtų būti panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos priimti sprendimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų reiškiamos abejonės dėl netinkamo atsakovo viešųjų pirkimo komisijos protokolo įforminimo neturi teisinės reikšmės atsakovo viešajame pirkime priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas atsakymu į ieškovų antrą pretenziją pranešė ieškovams visus ieškovų pasiūlymo atmetimo pagrindus ir ieškovų teisės viešėjame pirkime, įskaitant teisių gynybą, nebuvo pažeistos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nagrinėjamu atveju netinkamas protokolo įforminimas buvo ne esminis, mažareikšmis pažeidimas, kuris neturi įtakos viešojo pirkimo procedūrų teisėtumui ir viešajame pirkime priimtų sprendimų pagrįstumui. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina ir aukščiau minėtame Viešųjų pirkimų tarnybos rašte nurodytos aplinkybės dėl ieškovų viešojo pirkimo procese pateiktų dokumentų neatitikimo atsakovo vykdomo viešojo pirkimo sąlygų nustatytiems reikalavimams.

55Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje dėl viešojo intereso gynybos teismas ieškovų reikalavimų ribas gali peržengti.

56Dėl ieškovų pateikto memorandumo 3.4 punkto atitikimo viešojo pirkimo sąlygų 24 punktui

57Apeliantai apeliacinį skundą grindžia tuo argumentu, kad ginčo pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas sutarties vykdymo neperleisti kitiems asmenims yra sutarties sudarymo ir vykdymo sąlyga. Ieškovų memorandumo (b. l. 17 – 22, 23 – 28, t. 2) 3.4 punktas leidžia perleisti teisę dalyvauti konsorciume savo grupės bendrovėms. Apeliantų teigimu, tokia nuostata negali būti laikoma pirkimo sąlygų pažeidimu, kadangi bet kokie pasikeitimai tiekėjo struktūroje būtų bet kuriuo atveju vykdomi laikantis tiek VPĮ, tiek pirkimo sąlygų reikalavimų. Net jeigu ieškovai ketintų perleisti teisę sutartį vykdyti kitoms savo grupės bendrovėms, toks pirkimo šalies pakeitimas, visų pirma, turėtų būti daromas laikantis VPĮ 18 straipsnio 8 dalies reikalavimų, t. y. gavus VPT sutikimą. Taip pat toks keitimas būtų atliekamas laikantis pirkimo sąlygų reikalavimų, kadangi ieškovai aiškiai išreiškė savo valią sudaryti viešojo pirkimo sutartį pagal atsakovo nustatytas pirkimo sąlygas, o pirkimo sąlygos būtų laikomos pirkimo sutarties sudėtine dalimi. Su tokiais apeliantų apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

58Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnis įpareigoja perkančiąją organizaciją išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais (aptariamo straipsnio 1-3 dalys). Paraiškų bei pasiūlymų vertinimo taisykles reglamentuoja aptariamo straipsnio 6 ir 7 dalys. Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis.

59Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomo atviro konkurso „Projekto „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas“ rangos darbų pirkimas“ sąlygų 24 punkte numatyta, kad visi pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateikiančios grupės nariai privalo išlikti bendrai veiklai susivienijusių partnerių grupėje tol, kol bus vykdoma viešojo pirkimo sutartis; bei į jungtinės veiklos sutartį turi būti įtraukta nuostata, kad šioje sutartyje nustatytų partnerių keitimas yra laikomas esminiu viešojo pirkimo sutarties pažeidimu, išskyrus išimtis, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose, ir gavus išankstinį raštišką perkančiosios organizacijos (atsakovo) sutikimą. Taigi šiuo atveju pirkimo sąlygose buvo nustatyti atitinkami tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovai kartu su pasiūlymu pateikė ne jungtinės veiklos sutartį, kaip tai buvo numatyta pirkimo sąlygose, bet 2012 m. birželio 27 d. Madride (Ispanijos Karalystė) sudarytą savitarpio susitarimo memorandumą, kuris kaip teisingai skundžiame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip jungtinė veiklos sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, įstatymui neprieštaraujančiam tikslui arba tam tikrai veiklai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad ši nuostata turi būti aiškinama kartu su VPĮ 2 straipsnio 29 dalyje įtvirtinta tiekėjo sąvoka, pagal kurią, tiekėjas – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Vadinasi, jungtinėje veikloje veikiantys partneriai – abu tiekėjai VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, kurie kartu perkančiajai organizacijai teikia pasiūlymą, dalyvauja pirkimo procedūrose, jose bendradarbiauja su perkančiąja organizacija, kiekvienas jų turi VPĮ normų tiekėjui suteiktas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėto memorandumo 3.4 punktas numato, jog konsorciumo įsteigimo metu kiekviena iš šalių turi teisę perleisti savo grupės bendrovei ar bendrovėms teisę dalyvauti konsorciume ir prisiimti proporcingai atitinkamą dalyvavimo dalį bei visas tokios konsorciumo šalies teises ir pareigas. Iš minėtos memorandumo nuostatos analizės teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovai minėtu memorandumo punktu neįsipareigojo sutarties vykdymo laikotarpiui išlikti bendrai veiklai susivienijusių partnerių grupėje bei gauti atsakovo sutikimo jungtinės veiklos partnerio keitimo atveju, nors toks sutikimas yra privalomas pagal atsakovo nustatytas pirkimų taisykles. Be to, minėtų pirkimo sąlygų 24 punkte atsakovas vienareikšmiškai nustatė reikalavimą, jog jungtinėje veiklos sutartyje nustatytų partnerių keitimas yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu ir yra galimas tik išimtiniais atvejais ir tik gavus išankstinį raštišką perkančiosios organizacijos sutikimą. Tuo tarpu tokios sąlygos ieškovai sudarytame memorandume nenumatė, nors tokia sąlyga ir privalėjo būti įtraukta į ieškovų sudarytą memorandumą. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų apeliacinio skundo argumentus, jog jeigu ieškovai ketintų perleisti teisę sutartį vykdyti kitoms savo grupės bendrovėms, toks pirkimo šalies pakeitimas, turėtų būti vykdomas laikantis VPĮ reikalavimų bei gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, taip pat toks keitimas būtų atliekamas laikantis pirkimo sąlygų reikalavimų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal sudarytą savitarpio memorandumą ieškovai būtų neįpareigoti laikytis atsakovų nustatytų viešojo pirkimo sąlygų dėl ko būtų taip pat pažeisti ir viešųjų pirkimų pamatiniai principai. Be to, kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie ieškovų nurodyti argumentai jokiu būdu nepateisina imperatyvios pirkimo sąlygos, nustatytos pirkimo sąlygų 24 punkte, nesilaikymo.

60Dėl ieškovų pateikto memorandumo 8.2 punkto (e) ir (g) papunkčių atitikimo viešojo pirkimo sąlygų 24 punktui

61Apeliantai apeliacinį skundą taip pat grindžia ir tuo argumentu, jog ieškovai turi teisę susitarti dėl memorandumo nutraukimo bet kada, kaip ir bet kuris kitas pavienis dalyvis pasiūlymų galiojimo laikotarpiu bet kada turi teisę atšaukti savo pasiūlymą, tačiau tokiu atveju pavieniui dalyviui (lygiai taip pat, kaip ir ieškovams) būtų taikoma pirkimo sąlygų 47.1 punkte numatyta sankcija – pasinaudojimas pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Taip pat ieškovai nurodė, kad memorandumo 8.2 punkto (g) papunktis numato, kad memorandumas baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu skelbime apie pirkimą nurodyta, kad pasiūlymai turi galioti iki 2012 m. rugsėjo 26 d. Ieškovų teigimu, esant tokiai situacijai, ieškovai atitinkamai planavo pirkimo eigą – ieškovai turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. pirkimo procedūros jau tikrai bus baigtos pirkimo sutarties sudarymu, jeigu ne su ieškovais, tai su kitais pirkimo dalyviais. Taigi ši nuostata nekeičia ieškovų pasiūlymo turinio ir esmės, o juo labiau – nekelia grėsmės atsakovui. Su tokiais apeliantų apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

62Savitarpio susitarimo memorandumo 8 skyriuje ieškovai susitarė dėl memorandumo įsigaliojimo datos ir trukmės. Minėto memorandumo 8.2 punkte numatyta, jog ši sutartis baigiasi anksčiausią iš žemiau paminėtų datų, o 8.2 punkto (e) papunktyje nurodyta, jog sutartis baigiasi, kai šalys abipusiai susitaria dėl šios sutarties nutraukimo; (g) papunktyje nurodyta, jog ši sutartis baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d. Taigi ieškovai nurodytais memorandumo papunkčiais susitarė dėl memorandumo galiojimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo susitarta dėl itin trumpo memorandumo galiojimo, t. y. tik iki 2012 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka momentu šis terminas jau yra pasibaigęs, todėl yra pagrįstos abejonės dėl tokio memorandumo galiojimo į ateitį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šis memorandumas gali baigti galioti anksčiau negu bus įvykdyta viešojo pirkimo sutartis ir tai akivaizdžiai prieštarauja konkurso sąlygų reikalavimams, jog bendrą pasiūlymą pirkimui teikiantys partneriai turi pateikti ir jungtinės veiklos sutartį, kuri galiotų viso viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad aukščiau aptartus memorandumo atitinkamų punktų bei papunkčių neatitikimus konkurso sąlygų 24 punkte nustatytiems reikalavimams yra 2012 m. spalio 4 d. rašte Nr. 4S-4833 dėl pirkimo įvertinimo konstatavusi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi atsakovo vykdomo pirkimo vertinimą bei padariusi išvadą, kad minėtos memorandumo punktų bei papunkčių nuostatos, kuriomis sumažinami memorandumo šalių įsipareigojimai yra aiškiai deklaruotos, o tai tarnybos nuomone iš esmės prieštarauja pirkimo sąlygų 24 punkte nustatytiems reikalavimams, be to, sąlygų, tiekėjui ištaisyti memorandumo nuostatas, suteikimas iš neatitinkančių į atitinkančias, traktuotinas kaip esminis pasiūlymo keitimas, todėl tarnyba laikė, jog perkančiosios organizacijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir nustatytas byloje aplinkybes sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. spalio 4 d. rašte Nr. 4S-4833 dėl pirkimo įvertinimo pateiktomis išvadomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija aukščiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus bei neįrodytus.

63Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo

64VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Siekiant racionalaus lėšų panaudojimo perkančiajai organizacijai viešuosius pirkimus reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaroma galimybė įsigyti prekes ar paslaugas kuo naudingesnėmis jai sąlygomis. Tai inter alia reiškia, kad perkančioji organizacija turi turėti tokias pačias sąlygas įsigyti prekes ar paslaugas rinkoje kaip ir bet kuris kitas pirkėjas. Suprantama, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus bei byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai nustatant aukščiau minėtas konkurso sąlygas bei organizuojant viešųjų pirkimų konkursą tiekėjams buvo sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti dėl paslaugų teikimo sutarties sudarymo, todėl ieškovų nurodyti argumentai dėl galimo konkurso neskaidrumo ar viešųjų pirkimų principų vykdant konkursą pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Tuo labiau, kad patys ieškovai nepateikė jokių tokius jų teiginius patvirtinančių įrodymų.

65Dėl įrodymų išreikalavimo

66Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjų kolegija apeliantų apeliacinio skundo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo išsprendė 2013 m. sausio 15 d. nutartimi, kuria prašymą dėl įrodymų išreikalavimo tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą pateikta pakankamai įrodymų visapusiškam bei teisingam bylos išnagrinėjimui.

67Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

68Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

69Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

70Trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ prašo priteisti 4 724,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,5 MMA, t. y. 1 275 Lt (850 Lt x 1,5). Taip pat minėtų Rekomendacijų 8.16 punktas numato, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,12 MMA, t. y. 102 Lt (850 Lt x 0,12). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamojoje byloje trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ 2012 m. lapkričio 22 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei 2013 m. sausio 10 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti didesnių piniginių sumų bylinėjimosi išlaidos padengti, todėl iš ieškovų trečiajam asmeniui priteistina 1 377 Lt bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.).

71Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo priteisti 12 112,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamojoje byloje atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 m. lapkričio 26 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, 2013 m. sausio 15 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei 2013 m. sausio 21 d. raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo ir papildomus dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti didesnių piniginių sumų bylinėjimosi išlaidos padengti, todėl iš ieškovų atsakovui priteistina 1 479 Lt bylinėjimosi išlaidų suma (1 275 Lt + 102 Lt + 102 Lt) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.).

72Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovams Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

74Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

75Priteisti iš ieškovų Electren S.A. (juridinio asmens kodas 78931581, buveinės adresas Avenida del Brasil No 6, Planta 2, 28020 Madridas, Ispanija) ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. (juridinio asmens kodas 46146387, buveinės adresas C/Cardenal Marcelo Spinola, 828016 Madridas, Ispanija) po 739,50 Lt (septynis šimtus trisdešimt devynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842, buveinės adresas Mindaugo g. 12/14, Vilnius) ir po 688,50 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui AB „Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas 121949798, buveinės adresas Liepkalnio g. 85, Vilnius).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. kreipėsi į... 5. Ieškovai nurodė, kad pateikė vieną bendrą pasiūlymą dalyvauti atsakovo... 6. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.... 7. Trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.... 8. Trečiasis asmuo UAB „Fima“ su ieškiniu nesutiko. Trečiasis asmuo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį bei... 11. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, jog atsakovo viešųjų pirkimų... 12. Teismo teigimu, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kartu su ieškovų... 13. Teismas pažymėjo, jog pirkimui pateiktas ieškovų pasiūlymas neatitiko... 14. Teismas taip pat pažymėjo, kad aukščiau nurodyti savitarpio susitarimo... 15. Teismas pastebėjo, jog ieškovai dėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos... 16. Teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktas pasiūlymas neatitinka konkurso... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 18. Apeliaciniu skundu ieškovai Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios,... 19. 2. Nors viešųjų pirkimų bylą nagrinėjantis teismas bylos nagrinėjimo... 20. 3. Išėjimas už tiekėjo pareikštos pretenzijos, o vėliau – ieškinio... 21. 4. Perkančioji organizacija ginčo metu gali remtis tik tais sprendimo... 22. 5. Tik perkančiajai organizacijai nurodžius išsamius savo sprendimo motyvus... 23. 6. Sprendimas yra grindžiamas tokiais tariamais pasiūlymo neatitikimo pirkimo... 24. II.1.... 25. 7. Su byla susijusių dokumentų neišreikalavimas sąlygojo netinkamą ir... 26. 8. Ieškovai atsakovo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą iš esmės ginčijo... 27. 9. Sprendime teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės... 28. 10. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkimo sąlygų 24 punkte buvo... 29. 11. Nė vienas iš teismo konstatuotų neatitikimų negalėjo lemti ieškovų... 30. li9... 31. 12. Memorandumo 3.4 punktas leidžia perleisti teisę dalyvauti konsorciume... 32. 13. Pirkimo sąlygos nereikalavo, kad jungtinės veiklos sutartis galiotų... 33. 14. Memorandumo 8.2 punkto (g) papunktis numato, kad memorandumas baigiasi 2012... 34. Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat prašė nagrinėti bylą žodinio... 35. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai” atsiliepimu į apeliacinį skundą... 36. Trečiasis asmuo UAB “Fima” atsiliepimu į apeliacinį skundą su... 37. Trečiasis asmuo AB “Eurovia Lietuva” atsiliepimu su apeliaciniu skundu... 38. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d.... 40. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 41. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 42. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 43. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“... 44. Ieškovai 2012 m. rugsėjo 4 d. padavė teismui ieškinį dėl ieškovų bendro... 45. Pradėjus bylos nagrinėjimą, atsakovo viešųjų pirkimų komisija, vykdydama... 46. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartimi nutarta... 47. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas iš viešųjų pirkimų teisinių... 48. Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos... 49. Dėl ieškinio reikalavimų ribų peržengimo... 50. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia tuo argumentu, kad teismas priėmė... 51. Nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant... 52. VPĮ ar kituose teisės aktuose tiekėjams ar perkančiajai organizacijai... 53. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“... 54. Teisėjų kolegija sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. spalio 4 d.... 55. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje... 56. Dėl ieškovų pateikto memorandumo 3.4 punkto atitikimo viešojo pirkimo... 57. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia tuo argumentu, kad ginčo pirkimo... 58. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnis įpareigoja perkančiąją... 59. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“... 60. Dėl ieškovų pateikto memorandumo 8.2 punkto (e) ir (g) papunkčių atitikimo... 61. Apeliantai apeliacinį skundą taip pat grindžia ir tuo argumentu, jog... 62. Savitarpio susitarimo memorandumo 8 skyriuje ieškovai susitarė dėl... 63. Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo ... 64. VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis... 65. Dėl įrodymų išreikalavimo... 66. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjų kolegija apeliantų apeliacinio... 67. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 68. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime... 69. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 70. Trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ prašo priteisti 4 724,50 Lt... 71. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo priteisti 12 112,10 Lt... 72. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 74. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 75. Priteisti iš ieškovų Electren S.A. (juridinio asmens kodas 78931581,...