Byla 2A-377-230/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-285-775/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,A. M. transportas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auteks“, tretiesiems asmenims S. P., akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „LCG“, A. G., J. S., J. J., uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva“, BVBA „XDL Group“, HDI-Gerling Verzekeringen N. V. dėl vežimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB ,,A. M. transportas“ ieškinyje teismo prašė pripažinti negaliojančia, atsakovės teigimu, tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą vežimo sutartį dėl krovinio (trijų automobilių – dviejų Range Rover ir vieno BMW markės) pervežimo maršrutu Lietuva (Kaunas) – Belgija, kaip atsakovės sudarytą veikiamos trečiojo asmens apgaulės įtakoje per tokios teisės ir įgaliojimų neturėjusį atstovą/tariamą atstovą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014-02-07 į darbą vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms ieškovės įmonėje buvo priimtas S. P.. 2014-03-03 jis buvo išleistas kasmetinių atostogų. Šiam darbuotojui būnant atostogose, į UAB „A. M. transportas“ telefonu kreipėsi atsakovės darbuotojas, teiraudamasis apie ieškovės tariamai vykdomą trijų transporto priemonių pervežimą, ir nurodė, jog ieškovės darbuotojas S. P. pagal susitarimą priėmė ir pasikrovė pervežimui du Range Rover ir vieną BMW markės automobilius bei pradėjo jų pervežimą. Ieškovės darbuotojams pradėjus aiškintis situaciją, buvo nustatyta, kad S. P. be ieškovės žinios patalpino skelbimą internetiniame portale, su juo susisiekė „Mantu“ prisistatęs asmuo, kaip vėliau nustatyta – J. J., kuris pasiūlė atlikti trijų automobilių pervežimą pirmiausia iš Kauno į Klaipėdą, o po to – Belgiją. S. P. 2014-03-19 be ieškovės žinios apsiėmė nugabenti krovinį, automobilius iškrovė ( - ) esančioje automobilių aikštelėje. 2014-03-21 faktinio krovinio siuntėjo UAB „Auteks“ darbuotojams pradėjus ieškoti S. P. perduoto krovinio paaiškėjo, kad tas pats „Mantas“ S. P. nurodė kitą nei UAB „Auteks“ buvo suplanavęs krovinio iškrovimo vietą, dėl to minėti automobiliai buvo pavogti. Ieškovės darbuotojas S. P. pripažino savo kaltę. 2014-03-21 ieškovė el. paštu atsakovei išsiuntė pranešimą, kuriuo paaiškino, kad S. P. nebuvo įgaliotas priimti ir pasirašyti įmonės vardu krovinių pervežimo užsakymų ar sudaryti krovinių vežimo sutarčių, ir nurodė, kad ieškovė nėra gavusi iš atsakovės jokio užsakymo krovinio pervežimui. Ieškovė pretenziją dėl prarastų automobilių žalos atlyginimo gavo 2014-04-18.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2014 m. kovo 19 d. UAB „A. M. įmonė“ ir UAB „Auteks“ sutartį dėl dviejų Range Rover ir vieno BMW markės automobilių pervežimo, priteisė iš atsakovės UAB „Auteks“ ieškovei UAB „A. M. įmonė“ 2 815,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui BVBA „XDL Group“ – 2 017,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 70,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

7Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Auteks“ 2014-06-09 teikdama atsiliepimą į ieškinį nurodė, jog vežimo sutartis su ieškove buvo sudaryta žodžiu, o sutarties sudarymo faktą patvirtina pasirašyti važtaraščiai. Vėliau gerokai įpusėjus bylos nagrinėjimui, 2015-03-05 atsakovė pateikė į bylą UAB „Auteks“ užsakymą UAB „A. M. transportas“ prekių pervežimui, tačiau liudytojas – atsakovės vadybininkas M. M., kuris buvo įgaliotas surasti vežėją šiam pervežimui, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog toks užsakymas buvo suformuotas raštu ir išsiųstas vežėjui. Todėl teismas sprendė, kad minėtos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, jog užsakymas buvo sukurtas jau bylos nagrinėjimo metu. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė ilgą laiką negalėjo tiksliai nurodyti, kokia buvo sutarta šio pervežimo kaina. Teismas sprendė, jog tuo atveju, jei laikyti, kad šalys vežimo sutartį sudarė žodžiu, tai konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, kad apie užsakymą buvo pranešusi ieškovei UAB „A. M. įmonė“. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė UAB „Auteks“ krovinių biržoje www.auto-loads.lt patalpino skelbimą, kad ieško vežėjo automobiliams pervežti. Asmuo, vardu Mantas, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis susisiekęs su UAB „Auteks“ darbuotojais, sutarė dėl krovinio pervežimo. Atsakovė, nors šį vežėją samdė pirmą kartą, siekdama įsitikinti, jog jis patikimas, paprašė atsiųsti CMR draudimo polisą, licenciją ir autovežių sąrašą, t. y. dokumentus, kurie yra viešai prieinami internetinėje krovinių biržos erdvėje. Šią aplinkybę patvirtino 2015-05-26 teismo posėdyje liudytojas – atsakovės darbuotojas M. M., kuris paaiškino, jog ir atsakovė UAB „Auteks“ prie savo skelbimų internete talpina minėtų dokumentų kopijas. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovės atstovas M. M. su Mantu susirašinėjo el. paštu ( - ), nors, kaip sakė, jis prisistatė esantis iš UAB „A. M. įmonė“. Taigi atsakovės darbuotojas, pirmą kartą sudarydamas sutartį su nauju vežėju, su „atstovu“ bendravo tik telefonu ir el. paštu, kurio el. pašto adreso pavadinime tokios įmonės pavadinimas nenurodytas, neišsiaiškino nei atstovo pavardės, nei pareigų, nepatikrino, ar toks darbuotojas dirba UAB „A. M. įmonė“. Vien minėtų dokumentų el. kopijų atsiuntimas atsakovei nesudarė pagrindo spręsti, jog juos atsiuntęs asmuo yra ieškovės įgaliotas atstovas. Jei sutartis buvo sudaryta teikiant užsakymą, dėl kurio sudarymo teismui vis tik kyla pagrįstų abejonių, teismas konstatavo, jog atsakovės UAB „Auteks“ siųstas užsakymas ieškovės nebuvo pasirašytas ir antspauduotas, nors pačiame užsakyme imperatyviai nurodyta, kad vežėjas ar jo atstovas privalo atsiųsti šios pasirašytos ir įmonės antspaudu užantspauduotos pervežimo sutarties kopiją el. paštu ar faksu tą pačią dieną po sutarties gavimo el. paštu ar faksu. Tokios ieškovės pasirašytos sutarties atsakovė negavo. Taigi oferta jokia forma nebuvo akceptuota, todėl byloje neįrodyta, kad ieškovė UAB „A. M. įmonė“ ketino sukurti su UAB „Auteks“ vežimo santykius. Jeigu jau derybų ir sutarties sudarymo etape atsakovė būtų ėmusi papildomų saugumo priemonių, būtų užkirstas kelias automobilių vagystei. Toks elgesys patvirtina pačios atsakovės elgesį buvus neprofesionalų ir itin neatsargų, kai pagal tokį susitarimą pasamdomas agentas didelės vertės krovinio pervežimui. Atsakovė nurodė, jog ją iš esmės suklaidino tai, kad krovinį atvažiavo paimti UAB „A. M. įmonė“ autovežis ir jo vairuotojas S. P., kuris turėjo važtaraščių blankus su šios įmonės antspaudais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2014-02-28 įsakymas Nr. 14 ir įsakymų personalo klausimais registro žurnalas patvirtina, jog S. P. buvo kasmetinėse atostogose nuo 2014-03-03 iki 2014-03-31. Kaip savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė S. P., jis savavališkai, be įmonės žinios apsiėmė nugabenti krovinį ir atsakomybė dėl krovinio paėmimo ir pervežimo be įmonės žinios tenka jam. Faktą, kad vairuotojas S. P. pats asmeniškai buvo davęs skelbimą dėl pervežimų, patvirtina ir jo skelbimas internete, kuriame nurodytas S. P. mob. telefono numeris ir nežinomos įmonės kodas. Ieškovės UAB „A. M. įmonė“ direktorius paaiškino, jog vairuotojams atliekant pervežimus yra duodami visi dokumentai – licencijos, draudimo liudijimai, iš anksto antspauduoti (su įmonės rekvizitiniu antspaudu) važtaraščiai, nes jie išvyksta ilgam laikui, būna daug pakrovimų, nukrovimų, todėl vairuotojams reikia pildyti važtaraščius vietoje. Šiuo atveju teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Range Rover TKT važtaraščiuose 17 grafoje iš viso nėra ieškovės įmonės rekvizitinių antspaudų. S. P. paaiškino, jog priimdamas krovinį jis uždėjo savo antspaudą iš raidžių, kurį anksčiau nusipirko savo iniciatyva. Taigi aplinkybė, jog viename važtaraštyje buvo įmonės UAB „A. M. įmonė“ rekvizitinis antspaudas, kituose – tik raidinis paties vairuotojo nusipirktas spaudas, atidžiai ir rūpestingai atsakovei turėjo kelti abejonę, kodėl vairuotojas vienuose važtaraščiuose deda savo raidinį spaudą, kai kitame važtaraštyje yra rekvizitinis įmonės spaudas. Atsakovei pradėjus aiškintis šias aplinkybes, būtų buvę galima nustatyti, kas iš tikro perima vežti krovinį. Ieškovės UAB „A. M. įmonė“ direktorius teismo posėdyje paaiškino, jog vairuotojui S. P. buvo leista įmonės vilkiką atostogų metu laikyti prie namų, nes jis paskutiniame reise buvo Rusijoje, grįžo per Latviją, o kadangi gyvena Klaipėdoje, ieškovės įmonė yra Marijampolėje, todėl jam buvo leista vilkiką laikyti prie namų. Vairuotojas norėjo jį susitvarkyti, truputį paremontuoti, vilkiku naudojosi tik S. P.. Teismas sprendė, kad nors krovinį pasiimti atvažiavo ieškovės vairuotojas su įmonės vilkiku, vis tik atsakovė, jau sudarydama vežimo sutartį, turėjo išsiaiškinti su kuo realiai ji sudaroma. Savavališki vairuotojo veiksmai, atlikti nepranešus darbdaviui, negali sukelti ieškovei teisinių pasekmių. Todėl teismas sprendė, jog dėl to, kad pati atsakovė nebuvo maksimaliai rūpestinga, atidi ir nesiėmė visų galimų kito samdomo vežėjo patikrinimo priemonių, leido trečiajam asmeniui Mantui įsiterpti į vežimo santykius. Neleisdamas patiems vežėjams bendrauti tarpusavyje, Mantas galėjo nurodyti kitą, nei faktinis krovinio siuntėjas UAB „Auteks“ buvo suplanavęs, krovinio iškrovimo vietą. Teismas pažymėjo ir tai, jog atsakovė yra profesionalus savo verslo srities subjektas, kurio veiklai taikomi itin aukšti veiklos standartai, todėl atsakovė yra atsakinga už tai, kad pasirinktų patikimus veiklos partnerius, kurie užtikrintų krovinio pristatymą gavėjui. Tačiau akivaizdu, jog atsakovė patikimų partnerių nepasirinko, o aplaidžiai buvo pasirinktas jai iki tol nežinomas asmuo, kuris atliko akivaizdžiai neteisėtus tyčinius veiksmus, dėl ko buvo pasisavintas krovinys ir atsirado dideli nuostoliai. Tai, kad atsakovė UAB „Auteks“ prisiima šiuo atveju atsakomybę, patvirtina ir jos sudaryta taikos sutartis su UAB „LCG“, kuri pas atsakovę buvo užsakiusi automobilio BMW 730D pervežimą. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, jog S. P. įvykio metu atliko darbines funkcijas ir dėl to jo darbdavys privalo prisiimti atsakomybę už jo neteisėtus veiksmus. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovė galimai atbuline data įformino vairuotojo S. P. atostogas, tačiau teismas su šiuo argumentu nesutiko, kadangi atsakovė to neįrodė. Teismui pateiktuose ieškovės personalo ir buhalteriniuose dokumentuose dėl atostogų suteikimo jokių taisymų nėra, o tai, kad, atsakovės nuomone, yra galimų tam tikrų buhalterinės apskaitos pažeidimų, taip pat neįrodo, jog darbdavys vairuotojo atostogas įformino atbuline data.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovė UAB „Auteks“ apeliaciniu skundu prašo sustabdyti šią civilinę bylą iki Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios Nr. 1-368-389/2015 išnagrinėjimo ir joje priimtino nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101) Nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju užsakymas prekių pervežimui buvo suformuotas ir išsiųstas tuoj po to, kai ieškovės atstovu prisistatęs asmuo atsiuntė pastarosios įmonės veiklos dokumentus – transporto licenciją ir vežėjo kelių transportu CMR civilinės atsakomybės draudimo polisą. Iš byloje pateiktos el. laiško kopijos matyti, kad atsakovės atstovas (adresatas ( - )) atsakė: „ok, neužilgo atsiusiu uzsakyma“. Tada užsakymas prekių pervežimui buvo suformuotas UAB „Auteks“ apskaitos programa tokia veiksmų seka, kaip nurodyta 2015-05-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Iš UAB „Auteks“ apskaitos programos matyti, kad užsakymas prekių pervežimui sudarytas 2014-03-19, kadangi programoje saugomi anksčiau sudaryti užsakymai. Tačiau programa nesuteikia galimybės matyti, kada užsakymas išsiųstas ir būtent dėl to bylos pradžioje jis nebuvo pateiktas. Teismo posėdžio metu M. M. nurodė, kad „Standartinė procedūra, pasitelkėm apskaitos sistemą įmonės ir taip susiformina jisai. Išsiunti užsakymą užsakomi arba vežėjui, šiuo atveju buvo vežėjas <...>. Vežimo užsakymą, pervežimo užsakymą. Tada teismas pateikė patikslinantį klausimą: - Vežimo užsakymą. Vežimo užsakymą jūs išsiuntėt „M.“ įmonei, taip? M. M. atsakė: - „Tuo metu aš įsivaizdavau, kad ten“. Tai paneigia teiginius, jog liudytojas M. M. nenurodė, kad buvo suformuotas užsakymas ir išsiųstas vežėjui. Taip pat atmestinas ir teiginys, jog atsakovė ilgai negalėjo nurodyti, kokia buvo sutarta pervežimo kaina, nes toks klausimas buvo iškeltas tik 2015-05-26, kuomet UAB „Auteks“ direktorius M. B. ir liudytojas M. M. atsakė į klausimus, susijusius su pervežimo kaina ir nurodė, jog ji buvo tokia, kaip nurodyta minėtame užsakyme. Į teismo klausimą: „Kokia buvo kaina to užsakymo?“ M. B. atsakė: „<...> jei gerai atsimenu, tai buvo 1 100 Eur ten nurodyta kaina." Į ieškovės atstovo klausimą: „<...> tai jūs su Mantu susitarėt dėl užmokesčio ir kokia tai buvo suma?" M. M. atsakė: „1 100 eurų.“

112) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė vežimo teisiniai santykiai. Šiuo atveju ieškovei teko pareiga įrodyti, kad vežimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi byloje yra pateikti trys CMR važtaraščiai: Nr. 0002113 ir Nr. 0002114 ir Nr. 143842 su UAB „A. M. transportas“ vardu, antspaudais ir atstovų parašais. Į UAB „Auteks“ el. paštą ( - ) atsiųsti UAB „A. M. transportas“ veiklos dokumentai – transporto licencija ir vežėjo kelių transportu CMR civilinės atsakomybės draudimo polisas – nėra vieši, kadangi ši aplinkybė buvo užfiksuota 2015-02-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame konstatuotas www.auto-loads.lt interneto svetainėje esančio UAB „A. M. transportas“ profilio turinys ir jame nebuvo ieškovės veiklos dokumentų, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas M. M. bei ieškovės direktorius. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl minėtų dokumentų viešumo. Atsakovei pateikti dokumentai buvo tik viena iš aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog sutartis sudaroma su ieškove. Šį įsitikinimą lėmė visuma šių aplinkybių: pats ieškovės atstovu prisistatęs asmuo susisiekė su UAB „Auteks“, prisistatė vardu „Mantas“ ir kad jis yra ieškovės vadybininkas bei nurodė, jog gali atlikti automobilių, nurodytų interneto svetainėje „auto-loads“, pervežimą; ieškovės atstovas atsiuntė UAB „Auteks“ minėtus ieškovės veiklos dokumentus (kurie nėra vieši); 2014-03-19 į UAB „Auteks“ aikštelę atvažiavo būtent ieškovės darbuotojas (vairuotojas) S. P. su ieškovės transporto priemone; atsakovės atstovas pagal gautus ieškovės veiklos dokumentus patikrino, jog atvažiavo būtent tas autovežis, kuris yra įrašytas užsakyme ir nurodytas draudimo poliso pateiktų transporto priemonių sąraše; vairuotojas S. P. prisistatė kaip UAB „A. M. transportas“ darbuotojas bei ant dviejų CMR važtaraščių uždėjo antspaudą su UAB „A. M. transportas“ rekvizitais ir įrašė savo autovežio duomenis, o trečią važtaraštį turėjo pats vairuotojas su ieškovės įmonės logotipu ir apvaliu antspaudu. Todėl atsakovė buvo įsitikinusi, jog bendrauja su įgaliotu ieškovės atstovu;

122) Pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiai dėl sutarties sudarymo teikiant užsakymą yra nepagrįsti, nes teismo nurodytos nuostatos dėl pasirašytos ir antspauduotos užsakymo kopijos pateikimo nesilaikymas nedaro negaliojančio užsakymo ir pervežimo, kadangi pagal kitas užsakymo prekių pervežimui sąlygas matyti, jog ši nuostata nėra siejama su užsakymo galiojimu. Už pareigos pateikti įformintą užsakymo kopiją neįvykdymą tik numatyta atsakomybė: „Neįvykdžius šios sąlygos, UAB „Auteks“ pasilieka teisę išstatyti 50 Eur baudą!“. Šiuo atveju neturėtų būti vertinama atskirai tik viena užsakymo (sutarties) sąlyga, o vertintinos visos užsakymo prekių pervežimui sąlygos. Būtent kita sąlyga numato, kad užsakymas (sutartis) galioja ir be patvirtinimo: „Ši krovinio pervežimo sutartis įgyja juridinę galią išsiuntus ją pervežimą atliekančiai įmonei el. paštu ar faksu bei negavus pervežimą turinčios atlikti įmonės atsisakymo atlikti pervežimą per 15 minučių nuo sutarties išsiuntimo. Jeigu vežėjas atsisako vežti krovinį, jis turi sumokėti 10 % frachto dydžio baudą, bet ne mažiau negu 250 Eur“. Kadangi šiuo atveju užsakyme buvo sąlyga apie jos įsigaliojimą negavus atsisakymo atlikti pervežimą, tai laikytina akceptavimu tylėjimu. Todėl jeigu akceptantas nepateikia jokio pranešimo, tačiau vykdo ofertoje jam pateiktas sąlygas, tai reiškia, jog sutartis buvo sudaryta ir raštu pranešti apie akceptą nėra prasmės, nes iš šalių veiksmų matyti, jog sutartis sudaryta. Šiuo atveju ieškovės tariamas atstovas nors ir nepateikė pasirašytos ir antspauduotos užsakymo kopijos, tačiau tolimesni veiksmai – susitarimas telefonu dėl automobilių pakrovimo ir vairuotojo su ieškovės autovežiu atvykimas, rodė sutikimą (akceptavimą) atlikti pervežimą.

133) Teismas nurodė, jog viename važtaraštyje yra ieškovės apvalusis antspaudas, o kituose raidinis antspaudas. Tačiau važtaraštis BMW automobiliui buvo išrašytas paties S. P.. Tuo tarpu CMR važtaraščiai Range Rover automobiliams buvo išrašyti UAB „Auteks“, kadangi šiuos automobilius Vilniuje pakrovė atsakovės vairuotojas S. G. ir atvežė juos į Kauną prie UAB „Auteks“ buveinės. Todėl CMR važtaraščiai Range Rover automobiliams jau buvo užpildyti siuntėjo ir vežėjo parašais, o 17 važtaraščio grafoje apskritai nededami apvalūs antspaudai. Raidiniai antspaudai yra įprasti vežėjų veikloje. Todėl raidinio antspaudo panaudojimas nesukėlė ir negalėjo sukelti įtarimų atsakovės atstovui. Taip pat ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog šis raidinis antspaudas nenaudojamas įmonės veikloje. Be to, teismas neįvertino to, kad S. P. nurodė, jog pats pasidarė antspaudus su UAB „A. M. transportas“ vardu ir jais žymėjo ieškovės firminius važtaraščius arba kitų vežėjų važtaraščius, kas neva turėjo eliminuoti ieškovės atsakomybę. Teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl UAB „Auteks“ argumentų, jog ši aplinkybė turėjo būti įvertinta atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2011 m. liepos 20 d. Nr. 5-V-684 patvirtinto Antspaudų saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarkos aprašą, remiantis kuriuo darytina išvada, jog S. P. antspaudą su įmonės vardu galėjo užsakyti tik su ieškovės žinia. Kadangi ieškovė S. P. išdavė antspauduotus važtaraščius, todėl ji buvo aplaidi, dėl ko vairuotojas galėjo sudaryti regimybę, kad pervežimas vykdomas ieškovės vardu.

144) Ieškovė nepateikė į bylą jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog autovežis „Mercedes Benz 1831“ buvo perduotas S. P. žinion jo tariamų atostogų metu. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog ieškovė nepateikė duomenų apie S. P. perduotos transporto priemonės kuro likutį. Duodama trečiajam asmeniui S. P. autovežiu naudotis atostogų metu, ieškovė turėjo savo buhalterijoje fiksuoti trečiajam asmeniui S. P. pajamas, gautas natūra (tiek dėl pačio autovežio, tiek dėl joje esančio kuro). Tai, kad S. P. ieškovės transporto priemone naudojosi ne tik važiuoti namo ir atgal, o vykdė veiklą, patvirtina bylos medžiaga ir tas faktas, kad ginčo automobiliai buvo pagrobti būtent S. P. jas vežant. Iš byloje pateiktų ieškovės buhalterinių dokumentų matyti, kad trečiajam asmeniui S. P. pajamos, gautos natūra, asmeniniais tikslais naudojant darbdavio (ieškovės) jam suteiktą transporto priemonę bei jame esantį kurą, nebuvo skaičiuojamos, įmokos valstybei už tai taip pat nebuvo mokamos. Priešingai, ieškovė S. P. išmokėjo įmonės įsiskolinimą jam, o tai tik įrodo, kad trečiasis asmuo S. P. transporto priemonę naudojo ne asmeniniais tikslais, o darbdavio kontroliuojamas vykdė darbdavio pavestas funkcijas.

155) Teismas netinkamai taikė CK 6.983 str. ir CPK 140 str. normas, reglamentuojančias taikos sutarties sudarymą, bei nukrypo nuo LAT praktikos šiuo klausimu, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad „tai, kad atsakovas UAB „Auteks“ prisiima šiuo atveju atsakomybę, patvirtina ir jo sudaryta taikos sutartis su UAB „LCG“, kuris užsakė pas atsakovę automobilio BMW 730D pervežimą.“ Taikos sutartyje nenurodoma, jog atsakovė kalta dėl krovinio praradimo. Be to, CMR konvencijos 37 straipsnis numato, kad nuostolius atlyginęs vežėjas turi teisę reikalauti juos atlyginti regreso tvarka iš kitų vežėjų.

166) Teismas nepagrįstai atmetė argumentą, jog įsakymas dėl S. P. išleidimo kasmetinių atostogų nėra tinkamai įregistruotas įsakymų personalo klausimais registre, t. y. jame nurodytas 2014-02-28 įsakymo numeris 2014/04, bet nenurodytas darbuotojo vardas ir pavardė, nors visų kitų darbuotojų vardai ir pavardės nurodyti. Todėl neatmestina tai, kad įsakymai personalo registre galėjo būti iš anksto įrašyti ir su suteiktais numeriais, o patys įsakymai išrašyti vėliau su reikiamo darbuotojo pavarde. Be to, pagrindą tokiai abejonei duoda tai, jog vėlesnis įsakymas dėl drausminės nuobaudos S. P., kuria jis buvo atleistas iš darbo, yra įregistruotas (Reg. Nr. 28) tinkamai, užpildant visas grafas personalo registre. Be to, griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimas S. P. rodo, jog S. P. 2014-03-19 vykdė darbo funkcijas, nes drausminės nuobaudos skiriamos tik už darbo funkcijų netinkamą vykdymą ir darbuotojui negali būti skiriama drausminė nuobauda už atostogų metu padarytus pažeidimus. Toks drausminės nuobaudos skyrimas S. P. nesant tam įstatyminio pagrindo suteikia pagrindą manyti, jog drausminė nuobauda ir atleidimas iš darbo buvo tik formalus veiksmas, kurio tikslas sukurti kitiems asmenims vaizdą, jog S. P. 2014-03-19 pervežimą vykdė ne ieškovės nurodymu, nes byloje nustatyta, kad ieškovės darbuotojai ir toliau palaikė telefoninius ryšius su S. P..

177) Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kurių visuma rodo, jog S. P. būtent ieškovės nurodymu vykdė pervežimą: byloje pateiktas Kasos išlaidų orderis Nr. 5151, kurio išrašymo data yra 2014 m. kovo 1 d., t. y. šeštadienį; pagal byloje pateiktą Grynųjų pinigų panaudojimo reiso metu ataskaitą S. P. buvo išvykęs į reisą nuo 2013-11-22 iki 2013-12-16, tačiau byloje pateikta Avanso apyskaita Nr. 11, S. P. pasirašyta 2013-11-30; S. P. darbo užmokestis mokėtas grynais pinigais. Ieškovės buhalterė 2015-05-26 teismo posėdyje nurodė, jog taip mokėta, nes S. P. banko sąskaitos buvo areštuotos. Tačiau toks teiginys vertintinas kritiškai, nes pagal CPK 733 str. 1 d. išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, tačiau duomenų apie vykdomus išieškojimus nebuvo pateikta; ieškovės buhalterė duodama paaiškinimus byloje teigė, kad S. P. priklausė 65 kalendorinės dienos (46 darbo dienos), t. y. tiek atostogų priklausė už faktiškai išdirbtą laiką, tačiau nėra aišku, kiek kalendorinių dienų atostogų darbuotojui faktiškai buvo suteikta per visą jo darbo laiką; tiek ieškovė, tiek S. P. teigė, kad jis, kai buvo pavogtos ginčo transporto priemonės, vykdė individualią veiklą, tačiau 2015-03-26 VMI prie LR FM atsakymas patvirtina, kad S. P. 2014-03-19 nebuvo įregistravęs jokios individualios veiklos ir nebuvo įsigijęs verslo liudijimų. Duomenų apie tai, kad S. P. turėtų licenciją verstis krovinių vežimu savo vardu ar įmonė taip pat nėra. Tai rodo, jog jis pats savavališkai neatlikinėjo jokių pervežimų, o galimai vykdė ieškovės nurodymus dėl pervežimų. Pagal Reglamentą Nr. 561/2006 vežėjai privalo pildyti ir saugoti blanką, naudojamą patvirtinti vairuotojo veiklos laikotarpius: laikino nedarbingumo, kasmetinių atostogų ar vairavimo įmonės transporto priemonės, kuriai netaikomas Reglamentas (EEB) Nr. 561/2006 arba AETR, laikotarpius. Toks blankas turi būti saugomas ne mažiau kaip vienerius metus. Ieškovė ieškinį pareiškė 2014-05-16, todėl jei toks blankas būtų egzistavęs, t. y. jis būtų pateiktas į bylą, kaip įrodymas, patvirtinantis, jog S. P. buvo kasmetinėse atostogose, kartu su kitais ieškovės dokumentais; ieškovės vairuotojui S. P. išduodamas veiklos dokumentas – transporto licencija buvo tam, jog jis būtent įmonės vardu vykdytų pervežimus, o ne savavališkai. Darbuotojams, kuriems atostogos buvo suteiktos nuo 2014 m. kovo 3 d., surašytas grupinis atostogų suteikimo įsakymas Nr. 2014/16, tačiau S. P. atostogos suteiktos atskiru įsakymu; 2014 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad S. P. priskirta 20 atostogų dienų, nurodant 160 val., tačiau realiai įvestos 29 dienos.

188) Teismo argumentas, jog aplinkybė, kad ieškovės buhalterė 2014 m. balandžio mėn. kelis kartus taisė pranešimus VSDFV nesusijusi su byla, yra nepagrįstas, kadangi pradžioje ieškovės buhalterė G. Š. minėjo, jog netikslino Sodrai pateiktų duomenų apie S. P. atleidimą, tačiau iš byloje pateikto VSDFV Marijampolės skyriaus 2015-06-10 rašto matyti, kad buhalterė tikslino 2014-04-08 pateiktą pirminį pranešimą Sodrai. VSDFV Marijampolės skyriaus duomenimis, buvo sumažinta S. P. priskaityta suma, taip pat koreguotas dirbančiųjų skaičius iš 51 į 50. Minėti Sodros duomenų taisymai yra susiję su S. P. atostogomis bei yra viena iš aplinkybių, kurią kompleksiškai vertinant su kitomis aplinkybėmis, patvirtinanti, jog S. P. atostogos buvo tik įformintos, nors realiai jis dirbo.

199) Teismas netinkamai taikė tariamą atstovavimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalis. Šiuo atveju dėl asmens prisistačiusio kaip UAB „A. M. transportas“ ir pastarosios įmonės vairuotojo S. P. veiksmai sukūrė atstovavimo santykių regimybę – atsakovė suvokė, kad sudaro sutartį su ieškove. Ieškovė leido S. P. naudotis įmonei priklausančiu autovežiu ir išdavė veiklos dokumentus (transporto licenciją ir vežėjo kelių transportu CMR civilinės atsakomybės draudimo polisą), kuriuos panaudodamas S. P. sukūrė regimybę atsakovei, jog būtent ieškovė atlieka pervežimą.

2010) Panevėžio miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-368-389/2015, šios bylos teismo posėdžiuose S. P. dalyvauja. Kadangi šioje byloje atsakovė dalyvauja ir turi galimybę pateikti klausimus S. P., tai manytina, jog yra tikslinga sustabdyti šią civilinę bylą iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir įsiteisėjusio nuosprendžio priėmimo joje. Pastarajame nuosprendyje bus nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės ir S. P. parodymai, todėl juos bus galima įvertinti ir jais vadovautis nagrinėjant šią civilinę bylą (kaip prejudicinę galią turinčiais faktais).

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „A. M. transportas“ prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas, vertindamas atsakovės į bylą pateikto užsakymo prekių pervežimui, kaip įrodymo, patikimumą, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog aptariamas dokumentas į bylą atsakovės buvo pateiktas nuo teisminio ginčo pradžios praėjus kone metams; 2014-06-09 teikdama atsiliepimą į ieškinį, atsakovė buvo nurodžiusi, kad vežimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta žodžiu, neužsimenant apie jokį atsakovės galimai išsiųstą rašytinį užsakymą; net ir teikdama į bylą aptariamą rašytinį užsakymą prekių pervežimui atsakovė negalėjo pateikti įrodymo, jog suformuotas rašytinis užsakymas buvo kam nors išsiųstas. Be to, analizuojant paties užsakymo turinį, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nėra aišku, kodėl užsakymo 4 punkte „pasikrovimo vieta“ kaip faktinė automobilių krovinio pasikrovimo vieta buvo nurodytas Vilniaus miestas, nors sprendžiant iš byloje nustatytų aplinkybių bei atsakovės darbuotojų 2015-05-26 teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, ginčui aktualūs automobiliai aptariamo rašytinio užsakymo formavimo dieną jau buvo Kaune ir UAB „Auteks“ vadybininkas M. M. su „Manto“ vardu prisistačiusiu asmeniu telefonu derėjosi dėl automobilių pervežimo būtent iš Kauno. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės į bylą pateiktas užsakymas ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo sudarytas ir teismas pagrįstai juo nesirėmė, kaip patikimu įrodymu. Nors atsakovė nurodo, jog į automobilių pasikrovimo vietą atvykus ieškovei priklausančiai transporto priemonei, atsakovė galimai nepagrįstai tikėjosi, jog tokiu būdu yra patvirtinamas jos su „Mantu“ sudarytos vežimo sutarties egzistavimas, tačiau, sprendžiant iš byloje surinktų įrodymų, be darbdavio UAB „A. M. transportas“ žinios savavališkai ir neteisėtai veikęs tuo metu kasmetinėse atostogose buvęs vairuotojas S. P. pagal CMR važtaraščius priimdamas iš atsakovės automobilius, vykdė ir patvirtino ne UAB „Auteks“ įsivaizduojamai sudarytą sutartį, bet visai kitą vežimo sutartį, t. y. sutartį, kuri buvo sudaryta kiek kitokiomis sąlygomis pagal to paties „Manto“ vardu prisistačiusio asmens S. P. telefoninių pokalbių metu suformuluotą užsakymą ir jo pateiktas instrukcijas. Kadangi S. P., kaip savo rizika veikęs faktinis vežėjas, pagal CMR važtaraščius iš UAB „Auteks“ priimdamas automobilių krovinį vykdė visai kitą vežimo sutartį, jis negalėjo išreikšti nei savo valios, nei juo labiau UAB „A. M. transportas“ valios dėl UAB „Auteks“ suvokimu egzistavusios visai kitokios sutarties patvirtinimo. Atsakovės argumentus, jog vežimo sutartį ji manė sudaranti per UAB „A. M. transportas“ darbuotoją S. P., paneigia paties atsakovės vadybininko M. M. 2015-05-26 teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog krovinio pervežimo sąlygų jis su į pasikrovimo vietą atvykusiu S. P. nederino, nes su vairuotojais apskritai niekas vežimo sutarčių nesudarinėja ir krovinių vežimo sąlygų nederina. Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovės veiklos dokumentų kopijos nebuvo viešai skelbiamos, yra nepagrįstas, kadangi faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriuo konstatuotas www.auto-loads.lt interneto svetainėje esančio UAB „A. M. transportas“ profilio turinys kaip tik yra nurodyta, kad internetinėje transporto ir krovinių biržoje www.auto-loads.lt UAB „A. M. transportas“ profilio skiltyje „Įmonės dokumentai“ tuo metu buvo viešai skelbiami 2 dokumentai – CMR draudimo polisas ir EU Bendrijos leidimas. Teismas pagrįstai nustatė, kad S. P., veikdamas savavališkai (t. y. be ieškovės žinios) ir savo rizika pagal to paties „Manto“ vardu prisistačiusio asmens telefoninių pokalbių metu suformuluotą užsakymą ir pateiktas instrukcijas, įprastu atveju (t. y. jei dėl pačios atsakovės vadybininko M. M. nerūpestingumo jo nebūtų apgavęs „Manto“ vardu prisistatęs asmuo), nebūtų galėjęs sudaryti su atsakove vežimo sutarties ir priimti gabenimui automobilių krovinio (net ir į pasikrovimo vietą atvykęs pasiimti krovinio su ieškovei priklausančiu autovežiu ar net ir turėdamas ieškovės iš anksto antspauduotą papildomą CMR važtaraščio blanką), kadangi šios aplinkybės nepatvirtina vairuotojo teisės sudaryti vežimo sutarties ir transporto verslo praktikoje niekas su vairuotojais vežimo sutarčių apskritai nesudarinėja. Kadangi atsakovė vykdė ekspedicinę veiklą, tiek atsakovės vadovui, tiek ir vadybininkams turėjo būti žinoma, kad esant kelių susitariančių vežėjų grandinei (kai užsakovo atžvilgiu įsipareigojęs krovinį pervežti susitariantis vežėjas pats pervežimo neatlieka, bet visam ar daliai maršruto krovinį pervežti pasamdo kitą vežėją) faktinio vežėjo vykdomi įsipareigojimai ne visuomet gali sutapti su pradinio siuntėjo vežimo sutarties sąlygomis ar įsivaizdavimu, kaip sutartis bus vykdoma (mat faktinis vežėjas visų pirma vykdo savo užsakovo nurodymus). Atitinkamai, atsakovė turėjo suprasti ir tai, kad lemiamą reikšmę turi tinkamas įsitikinimas, su kuo yra sudaroma vežimo sutartis ir ar krovinys yra patikimas tinkamam vežėjui (tame tarpe ir užtikrinimas, kad į vežimo santykius, pasirenkant subkontraktorių, neįsitrauktų krovinį pasisavinti ketinantys asmenys). Nors krovinių pervežimo versle, siekiant išvengti sukčiavimo atvejų, krovinių siuntėjams įprastai rekomenduojama mažų mažiausiai įsitikinti būsimo verslo partnerio nurodytų duomenų realumu ir patikimumu, tiesiogiai susisiekiant su įmonės administracija viešoje erdvėje skelbiamais fiksuoto ryšio priemonių kontaktais, tokie veiksmai iš atsakovės pusės nebuvo atlikti. Teismas nors detaliai ir nepasisakė dėl kiekvieno atsakovės baigiamojoje kalboje nurodyto argumento, tačiau visapusiškai ištyrė bei iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus (t. y. jų visumą) ir teisingai nustatė esmines bylai faktines aplinkybes, tame tarpe ir aplinkybę, jog S. P. (kuris pagal į vežimo teisinius santykius įsiterpusio „Manto“ vardu prisistačiusio asmens suformuotą užsakymą faktiškai priėmė atsakovės jai perduotą automobilių krovinį, tačiau veikdamas pagal „Manto“ instrukcijas pristatė krovinį visai į kitą išsikrovimo vietą, nei planavo atsakovė) veikė savavališkai ir be ieškovės žinios, tuo metu būdamas kasmetinėse atostogose. Priešingas situacijos vertinimas ne tik prasilenktų su byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais, kad S. P. ginčui aktualiu laikotarpiu atostogavo, bet ir prieštarautų elementariai logikai, mat iš į bylą pateiktų duomenų apie to laikotarpio „Manto“ vardu prisistačiusio asmens telefoninius pokalbius, taip pat ir S. P. bei M. M. telefoninius pokalbius, matyti, jog „Mantas“, kaip tarpininkas, bendravo tik su M. M. ir S. P.. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga, kad UAB „Auteks“ darbuotojui M. M. telefonu bendraujant su „Manto“ vardu prisistačiusiu asmeniu, egzistavo rimtas pagrindas manyti, jog sandoris sudaromas su ieškovės įgaliotu asmeniu būtent dėl ieškovės atliktų veiksmų, tenka UAB „Auteks“. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir LAT suformuotas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, jog susitariantis vežėjas, veikiantis prieš sekantį vežėja kaip krovinio siuntėjas, privalo elgtis ypač rūpestingai ir įsitikinti, ar krovinys yra patikimas tinkamam vežėjui (tame tarpe ir užtikrinti, kad į vežimo santykius, pasirenkant subkontraktorių, neįsitrauktų krovinį pasisavinti ketinantys asmenys, galintys veikti apgaule), taip pat turint omenyje byloje nustatytas aplinkybes, jog kasmetinėse atostogose tuo metu buvęs S. P. savavališkai ir akivaizdžiai viršijant tokio pobūdžio darbuotojams įprastinėje praktikoje suteikiamus įgaliojimus vežimo sutartį savo rizika sudarė taip pat su nusikalstamai apgaule veikusiu „Manto“ vardu prisistačiusiu asmeniu, o ne atsakove, todėl veikdamas prieš „Manto“ vardu prisistačiusį asmenį, o ne prieš atsakovę, net ir akivaizdžiai viršydamas savo, kaip darbuotojo įgaliojimus, atsakovės atžvilgiu negalėjo išreikšti net ir tariamos UAB „A. M. transportas“ valios bei ketinimų. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį koncentruotumo principą, taip pat aplinkybes, jog į šią civilinę bylą be paties S. P. 2014-03-21 ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo buvo pateikti ir daugelio kitų su automobilių vagyste susijusių asmenų ikiteisminio tyrimo atliktų apklausų protokolai, ieškovės nuomone, atsakovės reiškiamas prašymas dėl šios bylos stabdymo, kol nebus išnagrinėta Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-368-389/2015, tik nepagrįstai užvilkintų šios bylos išnagrinėjimą. Nepaisant to, prašo teismo šį klausimą spręsti savo nuožiūra.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BVBA „XDL Group“ prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantė neįrodė, kad užsakymas buvo išsiųstas ieškovei. Bet kokiu atveju, net jei užsakymas ir buvo siųstas – jis nebuvo ieškovės akceptuotas, kaip tai numato teisės aktai ir netgi pačios apeliantės užsakyme nurodytos sąlygos. Apeliantė įsitikinimą, kad bendravo su tinkamu ieškovės atstovu, įrodinėja aplinkybėmis, kad iš el. pašto ( - ) gavo ieškovės UAB „A. M. transportas“ licenciją ir draudimą, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad vien nurodytų dokumentų gavimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog juos atsiuntęs asmuo yra ieškovės įgaliotas atstovas. Apeliantės atstovas M. M. neišsiaiškino atvykusio vairuotojo vardo, pavardės, nepaskambino ieškovei įsitikinti, kad atvykęs asmuo yra būtent ieškovės darbuotojas, nepaprašė jokio asmens dokumento įsitikinti, kad itin brangus krovinys perduodamas ieškovės įgaliotam atstovui. Apeliantė rėmėsi vien tik iš su ieškove nesusijusio el. pašto ( - ) gautais viešais duomenims apie vežėją, nesudariusi rašytinės vežimo sutarties. Apeliantė net neįvykdė standartinės vežimo procedūros, nors anksčiau nebuvo samdžiusi ieškovės krovinių pervežimui. Tiek apeliantės atstovas direktorius M. B., tiek M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad įprastai iš vežėjų prašoma įmonės registravimo pažymėjimo, CMR draudimo poliso, licencijos, PVM mokėtojo kodo pažymėjimo. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė paprašė ir gavo ieškovės registracijos pažymėjimą ir/ar PVM mokėtojo kodo pažymėjimą. Apeliantės nurodyta ir niekaip patikimomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta aplinkybė neva vairuotojas S. P. prisistatė apeliantei ieškovės darbuotoju, nesudarė pagrindo spręsti, kad S. P. veikia kaip juridinio asmens organas ir yra įgalintas sudaryti sutartis/užsakymus dėl vežimų. Apeliantė privalėjo įsitikinti S. P. įgaliojimais veikti ieškovės vardu. Mano, kad nėra pagrindo stabdyti bylą ir tai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir apribotų BVBA „XDL Group“ teisę gauti nuostolių atlyginimą pagal CMR konvenciją.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

25Byloje kilo ginčas, ar tarp šalių buvo sudaryta krovinių (trijų automobilių – dviejų Range Rover ir vieno BMW markės) pervežimo sutartis ir ar ji yra galiojanti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės vairuotojas-ekspeditorius S. P., būdamas darbdavio (ieškovės) išleistas kasmetinių atostogų nuo 2014-03-03 iki 2014-03-31, jam patalpinus skelbimą internetiniame portale dėl pervežimo ir su juo susisiekus „Mantu“ prisistačiusiam asmeniui, kaip vėliau nustatyta – J. J., kuris pasiūlė atlikti trijų automobilių pervežimą pirmiausia iš Kauno į Klaipėdą, o po to – Belgiją, vairuodamas ieškovei priklausančią transporto priemonę 2014-03-19 priėmė iš atsakovės pervežimui du Range Rover ir vieną BMW markės automobilius, kuriuos iškrovė ( - ) esančioje automobilių aikštelėje, nors atsakovės buvo numatyta juos vežti į Olandiją ir Belgiją, dėl to nurodyti automobiliai buvo pavogti. Ieškovė teigė, kad S. P. be ieškovės žinios apsiėmė nugabenti krovinį, o ieškovė pati nesudarė vežimo sutarties su atsakove, kadangi pastaroji nesikreipė dėl jos sudarymo į ieškovę. Atsakovė teigė, kad jai paskelbus, jog ieškomas vežėjas nurodytam kroviniui pervežti, į ją telefonu kreipėsi asmuo, prisistatęs „Mantu“, kuris teigė esąs ieškovės darbuotojas ir tam patvirtinti atsakovei pateikė ieškovės licenciją ir draudimo polisą. Kadangi krovinio atvyko paimti S. P. su ieškovei priklausančia transporto priemone ir pateikė 2 važtaraščius su ieškovės įmonės pavadinimu ir vairuotojo pavarde, o vieną važtaraštį – su ieškovės įmonės logotipu ir apvaliu antspaudu, todėl dėl šių aplinkybių visumos atsakovei susidarė įspūdis, jog pervežimą vykdo tinkamas ieškovės atstovas ir sutartis buvo sudaryta su tinkamu ieškovės atstovu.

26Dėl atsakovės prašymo sustabdyti bylą

27Atsakovė prašo sustabdyti šią civilinę bylą iki Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamos bylos Nr. 1-368-389/2015 (dabar Nr. 1-32-389/2016) išnagrinėjimo ir joje priimtino nuosprendžio įsiteisėjimo. Šį prašymą grindžia tuo, kad ieškovės buvęs vairuotojas – trečiasis asmuo S. P. neatvyko į teismo posėdžius, net paskyrus jam už tai baudą, ir nedavė savo paaiškinimų, kurie būtų svarbūs nagrinėjamoje byloje, todėl atsakovė neturėjo galimybės užduoti jam klausimų. Kadangi S. P. baudžiamosios bylos nagrinėjime dalyvauja, nes buvo atvykęs į 2015-10-27 posėdį, be to, baudžiamojoje byloje gali būti panaudotos prievartos priemonės, kurios užtikrintų jo dalyvavimą šioje byloje, todėl apeliantė, joje taip pat dalyvaudama, galėtų užduoti jam klausimus ir tokiu būdu būtų visapusiškiau išsiaiškintos faktinės bylos aplinkybės, kurios, apeliantės nuomone, turėtų prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Dėl šios priežasties nagrinėjama civilinė byla turėtų būti sustabdyta.

28Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi ne visi, o tik tam tikri faktai, nurodyti įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje. Civilinę bylą dėl nusikalstamų nuteisto asmens veiksmų civilinių teisinių padarinių nagrinėjančiam teismui nereikia iš naujo nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, konstatuoti nuosprendyje, ir ar juos atliko nuteistasis. Tuo tarpu kiti nuosprendyje nurodyti faktai neturi civilinei bylai prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje K.D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007). Be to, civiliniame procese nustatyti ne tik privalomieji, bet ir fakultatyvieji – CPK 164 straipsnyje įtvirtinti bylos sustabdymo pagrindai, kuriems esant, teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą.

29Iš atsakovės pareikšto prašymo matyti, kad ji bylos sustabdymo pagrindu nurodo vieną iš įrodymų gavimo šaltinių – S. P. parodymus baudžiamojoje byloje, tačiau jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jau yra pateikti nagrinėjamoje byloje, o reikšmingos faktinės bylos aplinkybės nustatytinos ir gali būti nustatytos ne vien šio asmens parodymų pagrindu, bet iš visos surinktų įrodymų visumos. Pažymėtina ir tai, kad ginčo objektu yra šalių sutartiniai santykiai dėl krovinio vežimo, kas nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, o ir pati atsakovė iš esmės pripažįsta, kad vežimo sutartis su vairuotoju paprastai nesudaroma. S. P. kaltinimas baudžiamojoje byloje taip pat nėra pareikštas. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojoje byloje nebus nustatinėjamos nagrinėjamos bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės (prejudiciniai faktai), joje bus nustatinėjamos tik nusikalstamos veikos požymius patvirtinančios aplinkybės. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje 1-32-389/2016 yra paskelbta vieno iš kaltinamųjų – J. J. paieška, dėl ko bylos nagrinėjimas yra atidėtas iki jis bus surasta, todėl šio asmens paieška gali užtrukti. Tai reiškia, kad nenustatytas nei būtinasis, nei fakultatyvinis bylos sustabdymo pagrindas.

30Dėl atsakovės atstovės rašytinių paaiškinimų prijungimo

31Atsakovės atstovė advokatė G. G. 2016 m. vasario 11 d., t. y. likus 4 dienoms iki paskirto teismo posėdžio pateikė rašytinius paaiškinimus, tokiu būdu atsikirsdama į bylos dalyvių pateiktų atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus. Rašytinių paaiškinimų nuorašai 2016-02-12 buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Ieškovė teismo posėdžio dieną pateikė pareiškimą, kuriuo pareiškė prieštaravimą šių paaiškinimų prijungimui prie bylos, nurodydama, kad juos priėmus būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes ieškovė, juos gavusi tik teismo posėdžio dieną, nebeturėtų galimybės pateikti savo paaiškinimų ir argumentų.

32Nors CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies teisė duoti paaiškinimus raštu. Tačiau šalis ir šia teise turėtų naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsakovės atstovės pasinaudojimas įstatyme numatyta teise, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo aplinkybes, nepripažintinas sąžiningu, nes atstovė paaiškinimus pateikė tik likus vos 4 dienoms iki teismo posėdžio, tokiu būdu apribodama byloje dalyvaujančių asmenų teisę su jais susipažinti ir dėl jų pateikti atsikirtimus, kas taip pat yra šalies teisė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad gauti atsiliepimai į apeliacinį skundą byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųsti 2015-12-15, apie teismo posėdį buvo paskelbta 2015-12-22, todėl atsakovės atstovė, pateikdama rašytinius paaiškinimus tik 2016-02-11, netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis ir, siekiant nepažeisti šalių lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis), šie rašytiniai paaiškinimai nepriimti į bylą ir grąžintini ją pateikusiam asmeniui – atsakovės atstovei. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis), todėl bylą nagrinėjant apeliacine rašytinio proceso tvarka tai yra pakankamas pagrindas patikrinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, o šalys ir jų atstovai savo paaiškinimus dėl faktinių bylos aplinkybių jau yra davę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir yra pakankami apeliacinio skundo išnagrinėjimui.

33Dėl krovinio vežimo sutarties sudarymo ir vežimo teisinių santykių

34Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę vežimo teisiniai santykiai, kadangi byloje yra pateikti trys CMR važtaraščiai.

35Bendrąsias krovinio vežimo sutarties nuostatas nustato CK 6.808 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o 2 dalyje nustatyta, kad vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų (siuntėjo perduoto krovinio nugabenimo ir perdavimo teisę gauti krovinį turinčiam asmeniui bei užmokesčio). Taigi, tam, kad būtų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą), t. y. susitarę dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis). Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Intercity Logistic“ v. D. G. IĮ, bylos Nr. 3K-3-49/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Anneberg Transpol Int. Sp. z o. o. V. UAB „Greenchem Baltic“, bylos Nr. 3K-7-28/2013, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG v. UAB „Jutatransos ekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-265/2013).

36Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Šalių santykiai dėl krovinio (automobilių) vežimo grindžiami trimis važtaraščiais: 1) dviem važtaraščiais Nr. 0002113 ir Nr. 0002114 dėl Range Rover pervežimo (t. 2, b. l. 31–32), kuriuose grafoje Nr. 17 (sekantis vežėjas (pavadinimas, adresas, šalis) yra raidinė atžyma „UAB „A. M. transportas“ vairuotojas-ekspeditorius S. P., o 23 grafoje (vežėjo parašas ir spaudas) uždėtas UAB „Auteks“ spaudas; 2) važtaraščiu AZ 1438425 (t. 8, b. l. 124) dėl automobilio BMW pervežimo, kurio 16 grafoje (vežėjas (pavadinimas, adresas, šalis) nurodyti UAB „A. M. transportas“ logotipas (įmonės kodas, PVM mokėtojo kodas, adresas, telefonas, faksas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr.), o 23 grafoje (vežėjo parašas ir spaudas) uždėtas apvalus UAB „A. M. transportas“ spaudas.

37Tačiau vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-104/2006). Vien tai, kad CMR važtaraštyje vežėju nurodytas ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, ir tai, kad krovinį faktiškai veža ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, nepaneigia siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo susitarimu nustatytos siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo atsakomybės apimties pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007). Taigi, konstatuotina, kad, sprendžiant dėl to, kokie santykiai siejo tarptautinio krovinių vežimo teisinių santykių šalis, pirmiausia turi būti vadovaujamasi šalių sudarytų susitarimų dėl krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sąlygomis, jų pasiektu susitarimu, įvertinant tai, kaip pačios teisinių santykių šalys suvokė viena kitą (viena kitos funkcijas) tarptautinio krovinio vežimo teisiniuose santykiuose šių santykių atsiradimo momentu (sutarties sudarymo momentu), kokia buvo sutarties šalių valia dėl to, o ne imperatyviai vadovaujantis vien tarptautinio krovinių vežimo važtaraštyje nurodyta informacija apie vežimą atliekantį vežėją, nes joje dažniausiai nurodomas faktinis krovinio vežėjas ir apie siuntėjo bei susitariančiojo vežėjo teisinius santykius iš tokio dokumento spręsti sunku.

38Apeliantė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad krovinių vežimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta žodžiu (t. 1, b. l. 109–113), t. y. šalims neapsikeičiant rašytiniais dokumentais, tačiau vėliau teigė ir bylos nagrinėjimo metu beveik po metų pateikė užsakymą pervežimui (t. 7, b. l. 98–99), kurio perdavimas ieškovei, kaip vežėjui, byloje nėra įrodytas, ką patvirtina byloje pateiktas antstolės R. S. 2015-05-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 8, b. l. 137–151). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu užsakymo, kaip atsakovės byloje pateikto įrodymo šalių sutartiniams santykiams patvirtinti, vertinimu, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl šio įrodymo netinkamo vertinimo, nes skunde nenurodyta jokių pagrįstų argumentų, kurie sukeltų abejones dėl jo vertinimo, jais apeliantė paprasčiausiai siekia tik kitokio vertinimo, savaip interpretuojant liudytojo – atsakovės vadybininko M. M. parodymus. Kolegijai taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl šio įrodymo tikrumo, o be to, kaip jau nurodyta, byloje nebuvo nustatyta, kad toks užsakymas buvo pateiktas ieškovei, todėl šis įrodymas nepripažintinas šalių sutartinius santykius patvirtinančiu įrodymu. Atsakovei neįrodžius, kad suformuotas užsakymas buvo pateiktas ieškovei, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog nors ieškovė pagal užsakymo nuostatas šio užsakymo nėra pasirašiusi, patvirtinusi antspaudu ir grąžinusi atsakovei, tačiau konkliudentiniais veiksmais, t .y. nepateikdama atsisakymo atlikti pervežimą yra patvirtinusi užsakymo galiojimą, netenka jokios faktinės ir teisinės reikšmės, nes negauto užsakymo negalima nei atsisakyti, nei jo priimti.

39Nagrinėjamo ginčo atveju esminis ginčas kilo dėl to, ar atsakovė krovinio vežimo sutartį sudarė su tinkamu ieškovės, kaip vežėjo pagal važtaraščiuose nurodytus duomenis, atstovu. Iš atsakovės atstovų paaiškinimų, liudytojo M. M. (atsakovės vadybininko) parodymų matyti, kad atsakovei pasiskelbus dėl krovinio (automobilių) pervežimo (t. 7, b. l. 97) su atsakovės vadybininku M. M. telefonu susiekė asmuo, prisistatęs „Mantu“, kuris teigė esąs ieškovės UAB „A. M. įmonė“ darbuotojas. Tai rodo, kad atsakovės darbuotojas M. M. dėl krovinio vežimo tarėsi, neįsitikinęs, ar šis asmuo („Mantas“) turi teisę ir gali atstovauti ieškovės bendrovę. Asmens prisistatymas vien vardu, nenurodžius net pavardės, susitariančiai dėl vežimo šaliai neįsitikinus, kad tai iš tikrųjų yra ieškovės bendrovės – UAB „A. M. įmonė“ darbuotojas, rodo didelį atsakovės darbuotojo neapdairumą, jo neatsakingumą. Ieškovės įmonės internetinės svetainės duomenyse (t. 1, b. l. 26) buvo galima pasitikrinti, koks vadybininkas užsiima autovežių užsakymu (tai R. Š.). Esant tokioms nustatytoms pradinio susitarimo dėl krovinio vežimo aplinkybėms, negalima spręsti, kad susitarimas vyko su tinkamu ieškovės atstovu. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas M. M. su „Mantu“ susirašinėjo el. paštu ( - ) (t. 7, b. l. 100), kurio el. pašto adreso pavadinime ieškovės įmonės pavadinimas net nenurodytas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės darbuotojas, pirmą kartą sudarydamas sutartį su nauju vežėju, su tariamu atstovu bendravo tik telefonu ir el. paštu, neišsiaiškino nei atstovo pavardės, nei pareigų, nepatikrino, ar toks darbuotojas dirba UAB „A. M. įmonė“ ir ar jis turėjo teisę kaip įgaliotasis ieškovės asmuo sudaryti sutartis dėl krovinio pervežimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė ilgą laiką negalėjo nurodyti ir susitarimo dėl pervežimo kainos sąlygos, kuri yra viena esminių susitarimo sąlygų, ši sąlyga atsirado tik vėliau atsakovės pateiktame užsakyme.

40Krovinio vežimo sutarties sudarymo su tinkamu atstovu – ieškovės įgaliotu asmeniu nepatvirtina ir atsakovės argumentai, jog iš „Mantu“ prisistačiusio asmens buvo gauti UAB „A. M. transportas“ veiklos dokumentai – transporto licencija ir vežėjo kelių transportu CMR civilinės atsakomybės draudimo polisas, ką patvirtina atsakovės pateiktas antstolio R. B. 2014 m. liepos 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 3, b. l. 129–136). Pirmiausia dėl to, kad šie dokumentai buvo atsiųsti iš elektroninio pašto adreso, priklausiusio vežėjui „Mantui“, o ne iš ieškovės kontaktiniuose duomenyse nurodyto ieškovės elektroninio pašto adreso. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė, kad nurodyti dokumentai yra viešai skelbiami ir prieinami internetinėje krovinių biržos erdvėje www.auto-loads.lt, ką iš dalies patvirtina byloje pateiktas antstolio M. P. 2015 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 7, b. l. 104–110), kuriame nurodyta, kad šiame tinklapyje surastas vežėjas UAB „A. M. transportas“, nurodyti šios įmonės duomenys ir jos veiklos aprašymas, taip pat jame nurodyti 2 dokumentai – CMR ir EU bendrijos leidimas. Ir nors tinklapyje buvo surastas tik leidimas, tačiau atsižvelgtina į tai, kad faktai buvo konstatuoti 2015–02-18, kai pervežimas buvo vykdomas 2014 m. kovo mėn., kai galėjo būti paskelbti kiti dokumentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į liudytojo M. M. parodymus, kad ir jų įmonė tokius duomenis taip pat talpindavo nurodytame internetiniame puslapyje. Kadangi „Mantas“ elektroniniu būdu pateikė ieškovės antspaudu patvirtintas dokumentų kopija, būtų galima spręsti, jog jis disponavo galimai iš ieškovės gautais dokumentais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie „Manto“ galimas sąsajas su ieškovės darbuotojais, kadangi nebuvo nustatyta šio asmens telefoninių kontaktų su ieškovės įmonės darbuotojais. Be to, šių dokumentų nuorašai galėjo būti gauti ir neteisėtu būdu arba iš asmenų, kuriems jie galėjo būti perduoti tariantis dėl kitų pervežimų su kitais asmenimis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, kad vien nurodytų dokumentų pateikimas atsakovei nepatvirtina, kad juos atsiuntęs asmuo turėjo įgaliojimus veikti ieškovės vardu.

41Krovinio vežimo sutarties sudarymo su ieškove nepatvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad į atsakovės aikštelę krovinio atvažiavo būtent ieškovės vairuotojas S. P. su ieškovei priklausančia transporto priemone, kas faktiškai patvirtina jau sudarytos sutarties vykdymą, o ne jos sudarymą. Ši aplinkybė kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis (įmonės dokumentų pateikimu) įrodomąja prasme gali būti svarbi vertinant tariamo atstovavimo santykius, kas bus aptarta vėliau, tačiau pažymėtina, kad ir pati atsakovė pripažįsta, jog krovinio vežimo sutartis su vairuotoju paprastai nesudaroma, t. y. byloje nėra ginčo, kad S. P. nebuvo ieškovės įgaliotas sudaryti krovinio vežimo sutartį.

42Dėl nustatytų aplinkybių spręstina, kad byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovė susitarimą dėl krovinio pervežimo sudarė būtent su ieškove, t y. su tinkamu jos atstovu. Atvirkščiai, nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovės vadybininkas M. M. tarėsi dėl pervežimo su „Mantu“, kuris nenustatyta, kad būtų buvęs ieškovės darbuotojas ar kaip nors kitaip susijęs su ieškovės bendrove, patvirtina vežimo sutarties sudarymą būtent su šiuo asmeniu, kuris galimai padarė nusikaltimą, o sąlygas tam sudarė būtent atsakovės darbuotojų neatidumas, jų neapdairumas, neįsitikinus dėl sandorį sudarančios šalies tikrumo. Duomenų, kad „Mantas“ būtų turėjęs kokių nors kontaktų su ieškovės darbuotojais, išskyrus vairuotoją S. P., byloje taip pat nėra pateikta. Pripažinus „Mantą“ galimai esant ieškovės bendrovės atstovu, tai faktiškai reikštų ieškovės darbuotojų bendrininkavimą galimai padarytame nusikaltime, tačiau kaltinimas ieškovės darbuotojams nepareikštas ir tokie veiksmai nei įrodyti, nei nustatyti.

43Dėl važtaraščių įrodomosios reikšmės

44Atsakovė, teigdama, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai vežimo santykiai, ypatingą dėmesį skiria važtaraščių įrodomajai reikšmei, kadangi juose yra duomenys apie ieškovės įmonę – tai raidiniai antspaudai su ieškovės pavadinimu ir jos vairuotojo S. P. pavarde, o viename jų ir ieškovės įmonės logotipas su šį juridinį asmenį identifikuojančiais duomenimis bei apvaliu ieškovės įmonės antspaudu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės vairuotojas S. P., būdamas atostogose, pasinaudodamas jo dispozicijoje ieškovės palikta transporto priemone ir anksčiau ieškovės jam perduotais dokumentais, savavališkai be ieškovės žinios susitarė su „Mantu“ dėl automobilių pervežimo iš pradžių į Klaipėdą, o vėliau ir į Belgiją, Olandiją. Tai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, o būtent: duomenys apie S. P. suteiktas atostogas, ieškovės atstovo paaiškinimai apie transporto priemonės palikimą vairuotojo žinioje, vairuotojams perduotus tam tikrus dokumentus, tarp jų ir važtaraščius S. P. paaiškinimas raštu ir jo apklausos protokolas ikiteisminiame tyrime, duomenys apie jo telefoninius kontaktus su „Mantu“ ir kt.. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad S. P. veikė savavališkai, tinkamai įvertino ir duomenis važtaraščiuose apie ieškovę, atkreipdamas dėmesį į tai, kad raidiniai antspaudai su ieškovės pavadinimu ir vairuotojo pavardė dviejuose važtaraščiuose skiriasi nuo panaudoto ieškovės logotipo su įmonės rekvizitais kitame važtaraštyje, kas atsakovei turėjo papildomai sukelti tam tikras abejones. Be to, S. P. pripažino, kad raidinį antspaudą pasigamino jis pats. Apeliantė teigia, kad toks paaiškinimas abejotinas, nes atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2011 m. liepos 20 d. Nr. 5-V-684 patvirtinto Antspaudų saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarkos aprašo nuostatas S. P. antspaudą su įmonės vardu galėjo užsakyti tik su ieškovės žinia, o ieškovė neįrodė, kad toks antspaudas nebuvo naudojamas įmonės veikloje. Tačiau Lietuvos Respublikos antspaudų apyvartos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant antspaudo sąvoką yra nurodyta, kad antspaudas – įtaisas, kuriuo įspaudžiant reljefą arba dažais daromos apskritimo formos žymos su Lietuvos valstybės herbu arba savivaldybės herbu ar be jų ir su fizinio, juridinio asmens, kitos organizacijos ar jos padalinio rekvizitais. Tai reiškia, kad antspaudu yra ne bet koks antspaudas bet tik apvalus antspaudas su įmonės rekvizitais ir tik tokio antspaudo pagaminimui yra taikomi Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2011 m. liepos 20 d. Nr. 5-V-684 patvirtintame Antspaudų saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarkos apraše nurodyti reikalavimai, draudimai ir ribojimai, nes Aprašo 2 punkte numatyta, kad Apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatyme. Atsakovė nurodydama, kad ieškovė neįrodė, jog tokie raidiniai antspaudai nenaudojami ieškovės veikloje, neatsižvelgia į tai, kad neigimo faktai neįrodomi, o turi būti įrodytas jų panaudojimo faktas, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė.

45Dėl aplinkybių, susijusių su galimu trečiojo asmens S. P. darbinių funkcijų vykdymu pervežant krovinį, vertinimo

46Kaip jau nustatyta, S. P. nėra tas asmuo, su kuriuo galėjo būti sudaryta krovinio pervežimo sutartis, be to, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jis tarėsi ne su atsakove, o su „Mantu“ ir vykdydamas būtent šį susitarimą atvyko į atsakovės aikštelę pasikrauti krovinį. Tai reiškia, kad S. P. faktiškai vykdė savo susitarimą dėl pervežimo su „Mantu“, o ne atsakovės ir ieškovės susitarimą, kurio faktiškai nebuvo, o, kaip nustatyta, buvo kitas atsakovės ir „Manto“ susitarimas dėl krovinio vežimo. Byloje nekyla ginčo, kad S. P. ginčo santykių metu buvo ieškovės darbuotojas, tik atsakovė ginčijo ir tebeginčija aplinkybę, kad S. P. tuo metu, t. y. krovinio pervežimo metu buvo atostogose, todėl, jos nuomone, jis tuo metu galimai vykdė darbines funkcijas, kas patvirtintų šalių sutartinius santykius dėl krovinio vežimo. Tačiau byloje pateiktų įrodymų visuma (S. P. prašymas išleisti atostogų, įsakymas dėl atostogų, duomenys apie išmokėtą atlyginimą, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, S. P. paaiškinimas ir kt.) pagrindžia byloje nustatytą aplinkybę, kad S. P. nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. kovo 31 d. buvo atostogose. Atsakovė, ginčydama šią aplinkybę, faktiškai siekia įrodyti, kad nurodytą aplinkybę pagrindžiantys įrodymai nėra tikri, t. y. gali būti suklastoti. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovei buvo suteiktos visapusiškos galimybės surinkti įrodymus, kurie pagrįstų šiuos atsakovės teiginius. Tačiau, kolegijos nuomone, atsakovės reiškiamos įvairios abejonės dėl duomenų apie S. P. atostogų metu perduoto automobilio kuro likutį, apie ieškovės buhalterijoje neapskaitytas S. P. natūra gautas pajamas naudojantis ieškovės automobiliu atostogų metu, įmokų valstybei nesumokėjimą, nurodyti tam tikri smulkūs įsakymų personalo klausimais registro žurnalo neatitikimai, kaip ne visų jame esančių grafų užpildymas (pvz. nurodžius įsakymo numerį, tačiau nenurodžius pavardės, nors atleidžiant iš darbo nurodyta ir pavardė, kuriuos ieškovė beje be ypatingų pastangų galėjo pataisyti pateikdama įrodymą), nuobaudos – atleidimo iš darbo už atostogų metu padarytą pažeidimą S. P. nepagrįstas taikymas, nustatytas faktas, kad atlyginimas S. P. mokėtas grynais, nors kitiems mokėta pervedant į sąskaitą, kad S. P. buvo suteiktas galimai nepagrįstas atostogų dienų skaičius, kad ieškovės buhalterė kelis kartus tikslino pranešimus VSDFV ir pan., laikytini pernelyg nutolusiais nuo nagrinėjamo ginčo esmės, kiekvienas šių klausimų reikalauja atskiro ginčo išsprendimo ir faktiškai nepaneigia ir nesukelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės pateiktų įrodymų apie S. P. suteiktas atostogas tikrumo (CPK 203 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad nei personalo, nei buhalteriniuose dokumentuose (įskaitant ir nurodytą registro žurnalą) jokių taisymų nebuvo nustatyta, o pats S. P. pripažino, kad pervežimo metu naudodamasis ieškovės transportu ir anksčiau jam ieškovės perduotais dokumentais jis veikė savavališkai, t. y. be ieškovės žinios. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė galimai atgaline data įformino vairuotojo S. P. atostogas, nes šios aplinkybės atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis) ir teismas pagrįstai to nenustatė. Be to, pažymėtina, kad ginčo dalyku buvo ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių dėl krovinio pervežimo nustatymas ar jų paneigimas, todėl esminę reikšmę turi susitarimo su ieškove dėl krovinio pervežimo aplinkybės, o pervežimo vykdymas gali tik patvirtinti ar paneigti tokį susitarimą buvus.

47Dėl atstovavimą reglamentuojančių normų taikymo

48Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalies nuostatas, kadangi dėl asmens prisistačiusio, kaip UAB „A. M. transportas“ atstovas, ir šios įmonės vairuotojo S. P. veiksmų buvo sukurta atstovavimo santykių regimybė. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, o 9 dalyje numatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.

49Sandorius asmenys turi teisę sudaryti asmeniškai arba per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. J. N. , bylos Nr. 3K-3-473/2014).

50Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai.

51Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai), sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad turi būti vertinama situacija, buvusi sandorio sudarymo metu. Aplinkybės, kurias trečiasis asmuo sužinojo vėliau, po sandorio sudarymo, negali turėti įtakos jo įsitikinimui, kad sandorį sudarė tam teisę turintis asmuo, todėl jos nevertintinos sprendžiant, ar buvo pagrindas laikyti asmenį kito asmens atstovu Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sareme“ v. UAB „Wood & Houses“, bylos Nr. 3K-3-102/2012).

52Tokiu būdu tariamo atstovavimo institutas skirtas ginti sąžiningo (t. y. nežinančio ir neturinčio žinoti, kad atstovas neturi teisės sudaryti sandorį) trečiojo asmens interesams, o tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Todėl atstovas turi atskleisti atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis), apibūdinančius jo leistiną elgesį ir ribas. Atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga, pavyzdžiui, pranešti apie įgaliojimo panaikinimą tiek įgaliotiniui, tiek ir tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius duotas įgaliojimas (CK 2.148 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ar jo kopiją (CK 2.143 straipsnis). Dėl to sprendžiant, ar taikytinas tariamo atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis.

53Todėl nagrinėjamoje byloje šalių veiksmai vertintini atsižvelgiant į tokią suformuotą teismų praktiką dėl tariamo atstovavimo. Kaip jau nustatyta, atsakovė dėl krovinio pervežimo tarėsi su „Mantu“, prisistačiusiu ieškovės darbuotoju, tačiau neįsitikinusi, ar šis asmuo turėjo teisę veikti ieškovės vardu, nors tam reikėjo tik minimalių pastangų (pvz. išsiaiškinti šio asmens pavardę, įsitikinti, kad jis yra ieškovės įmonės darbuotojas, paskambinti į ieškovės įmonę ir pan.). Pažymėtina, kad atsakovė anksčiau jokių sutartinių santykių su ieškove neturėjo, todėl tokių veiksmų neatlikimas patvirtina itin didelį atsakovės darbuotojų neatidumą, neapdairumą ir neatsargumą. Ketinant sudaryti susitarimą pirmiausia ir turi būti įsitikinta, kad tariamasi su tinkamu atstovu. Pažymėtina, kad atsakovei tariantis dėl krovinio pervežimo neva su ieškovės atstovu, pati ieškovė tuo metu savo, kaip atstovaujamosios, veiksmais nesudarė jokios regimybės, kad ji yra atstovaujama ir atstovaujama būtent besitariančio „Manto“. Vėlesni ieškovės atstovavimo regimybę sudarę veiksmai (veiklos dokumentų, transporto priemonės, priklausančios ieškovei, pateikimas, važtaraščių užpildymas) faktiškai reiškia jau pradėtą sutarties vykdymą, tačiau sandorio sudarymo metu, t. y. tariantis dėl pervežimo negalėjo sudaryti ieškovės atstovavimo regimybės. Vien prisistatymas ieškovės darbuotoju, nenustačius jokių „Manto“ tiesioginių sąsajų su ieškove, nebuvo pakankamas pagrindas atsakovei įsivaizduoti, jog krovinio pervežimo sutartį sudaro būtent su ieškove. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė sudarydama sandorį nebuvo pakankamai, t. y. maksimaliai rūpestinga, kadangi nesiėmė visų galimų, tiksliau nesiėmė jokių samdomo vežėjo ir jo atstovo tinkamumo nustatymo priemonių ir būtent jos veiksmai sudarė galimybę ir sąlygas į sutartinius santykius įsiterpti asmeniui, kuris galimai padarė nusikaltimą ir dėl to krovinys buvo prarastas. Todėl nustačius šias aplinkybes buvo faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti atsakovės nurodytą krovinio vežimo sandorį, kaip sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, negaliojančiu (CK 1.92 straipsnis).

54Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55Atmetus apeliacinio skundo argumentus, kaip neteikiančius pagrindo panaikinti teismo sprendimą, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties tenkintinas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės jos turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagal byloje pateiktus įrodymus šios išlaidos yra 3 101,08 Eur (t. 11, b. l. 66–70), tačiau remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), o 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą šis indeksas yra 1,3 ir tai būtų 955,63 Eur. Tačiau atsižvelgiant į apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, ginčo sudėtingumą, kartu įvertinus tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu yra jau ruošusi procesinius dokumentus, taip pat yra paruošusi baigiamąją kalbą raštu, byla nagrinėta pakankamai ilgai, todėl jai visos ginčo faktinės ir teisinės aplinkybės buvo gerai žinomos ir pripažinta, kad prašomas priteisti atstovavimo išlaidų dydis yra pernelyg didelis ir jis mažintinas iki 1 500 Eur.

56Trečiojo asmens BVBA „XDL Group“ prašymas priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 1 000 Eur (t. 11, b. l. 71–74) tenkintinas visiškai.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

58Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ (įmonės kodas 302415539) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A. M. transportas“ (įmonės kodas 151443625) 1500 Eur, o trečiajam asmeniui BVBA“XDL Group“ (įmonės kodas 0436578390) 1 000 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB ,,A. M. transportas“ ieškinyje teismo prašė pripažinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 7. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Auteks“ 2014-06-09 teikdama... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovė UAB „Auteks“ apeliaciniu skundu prašo sustabdyti šią civilinę... 10. 1) Nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo... 11. 2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog tarp ieškovės ir... 12. 2) Pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiai dėl sutarties sudarymo... 13. 3) Teismas nurodė, jog viename važtaraštyje yra ieškovės apvalusis... 14. 4) Ieškovė nepateikė į bylą jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog... 15. 5) Teismas netinkamai taikė CK 6.983 str. ir CPK 140 str. normas,... 16. 6) Teismas nepagrįstai atmetė argumentą, jog įsakymas dėl S. P. išleidimo... 17. 7) Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kurių visuma rodo, jog... 18. 8) Teismo argumentas, jog aplinkybė, kad ieškovės buhalterė 2014 m.... 19. 9) Teismas netinkamai taikė tariamą atstovavimą reglamentuojančias teisės... 20. 10) Panevėžio miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr.... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „A. M. transportas“ prašo... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BVBA „XDL Group“ prašo... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Byloje kilo ginčas, ar tarp šalių buvo sudaryta krovinių (trijų... 26. Dėl atsakovės prašymo sustabdyti bylą ... 27. Atsakovė prašo sustabdyti šią civilinę bylą iki Panevėžio miesto... 28. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai... 29. Iš atsakovės pareikšto prašymo matyti, kad ji bylos sustabdymo pagrindu... 30. Dėl atsakovės atstovės rašytinių paaiškinimų prijungimo ... 31. Atsakovės atstovė advokatė G. G. 2016 m. vasario 11 d., t. y. likus 4... 32. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies teisė duoti paaiškinimus... 33. Dėl krovinio vežimo sutarties sudarymo ir vežimo teisinių santykių ... 34. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė,... 35. Bendrąsias krovinio vežimo sutarties nuostatas nustato CK 6.808 straipsnis,... 36. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas... 37. Tačiau vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais... 38. Apeliantė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad krovinių... 39. Nagrinėjamo ginčo atveju esminis ginčas kilo dėl to, ar atsakovė krovinio... 40. Krovinio vežimo sutarties sudarymo su tinkamu atstovu – ieškovės įgaliotu... 41. Krovinio vežimo sutarties sudarymo su ieškove nepatvirtina ir byloje... 42. Dėl nustatytų aplinkybių spręstina, kad byloje nebuvo įrodyta, jog... 43. Dėl važtaraščių įrodomosios reikšmės ... 44. Atsakovė, teigdama, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai vežimo... 45. Dėl aplinkybių, susijusių su galimu trečiojo asmens S. P. darbinių... 46. Kaip jau nustatyta, S. P. nėra tas asmuo, su kuriuo galėjo būti sudaryta... 47. Dėl atstovavimą reglamentuojančių normų taikymo ... 48. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.133... 49. Sandorius asmenys turi teisę sudaryti asmeniškai arba per atstovus (CK 2.132... 50. Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo... 51. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti... 52. Tokiu būdu tariamo atstovavimo institutas skirtas ginti sąžiningo (t. y.... 53. Todėl nagrinėjamoje byloje šalių veiksmai vertintini atsižvelgiant į... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 55. Atmetus apeliacinio skundo argumentus, kaip neteikiančius pagrindo panaikinti... 56. Trečiojo asmens BVBA „XDL Group“ prašymas priteisti atstovavimo išlaidas... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331... 58. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 59. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ (įmonės...