Byla e2S-634-357/2019
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017 ieškovės G. K. ieškinys buvo patenkintas iš dalies, atsakovo A. K. priešieškinis atmestas. Teismas padalino šalių turtą, paskirstė tarpusavio ir tretiesiems asmenims prievoles, priteisė bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Pareiškėjas A. K. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017 tuo pagrindu, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, prašo išnagrinėjus bylą iš esmės ieškinį atmesti ir priešieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškovė G. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo pareiškė pagal gyvenamąją vietą – ( - ) rajono apylinkės teisme, tačiau, nuo jos ieškinio nagrinėjimo nusišalinus visiems ( - ) rajono apylinkės teismo teisėjams, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2015 m. rugsėjo 24 d. perdavė bylą nagrinėti Kupiškio rajono apylinkės teismui. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas neįvertino, ar naujai paskirtas teisėjas R. R. atliko praktinį mokymą, kada atostogauja kiti teismo teisėjai, kokį darbo krūvį jie turi, todėl santuokos nutraukimo byla iš ( - ) rajono apylinkės teismo, Kupiškio rajono apylinkės teismui nagrinėti buvo perduota skubotai, konkretus teismas buvo parinktas atsitiktinai. Paskiriant pareiškėjo santuokos nutraukimo bylą nagrinėti teisėjui R. R., nebuvo laikomasi bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Panevėžio apylinkės teismo pirmininkas 2019 m. balandžio 26 d. raštu Nr. ( - ) pateikė pareiškėjui informaciją apie bylos priskyrimo teisėjui R. R. aplinkybes, todėl apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjas sužinojo 2019 m. balandžio 26 d.

93.

10Ieškovė G. K. pateiktu atsiliepimu prašė atmesti atsakovo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje ir taikyti pareiškėjui A. K. CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą priemonę – skirti 5000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovei G. K.. Nurodė, kad atsakovas A. K. visus trejus santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo teismuose metus sąmoningai, kryptingai ir nuolat veikė prieš greitą, ekonomišką ir racionalų bylos išnagrinėjimą, kiek įmanydamas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis vilkindamas bylą. Neteisėtų tikslų jis siekia ir naudodamasis proceso atnaujinimo institutu.

114.

12Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo prašymą nurodė, jog tarnyba siūlo teismui pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti įstatymų nustatyta tvarka juose įtvirtintais teisės principais ir sprendimą priimti savo nuožiūra.

135.

14Trečiasis asmuo J. K. su atsakovo A. K. prašymu sutiko, nurodė, kad prašymas teisėtas ir pagrįstas.

156.

16Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė.

17II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

187.

19Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2019 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017 atmetė, priteisė iš A. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų G. K. naudai, priteisė iš A. K. 5,19 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

208.

21Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo, jog apie tariamai naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo 2019 m. balandžio 26 d. gavęs Panevėžio apylinkės teismo pirmininko raštą Nr. ( - ), tačiau iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui apie jo bylai paskirtą teisėją buvo žinoma nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, kadangi pareiškėjas pats dalyvavo bylos nagrinėjime, ne kartą reiškė teisėjui nušalinimus, todėl pareiškėjui turėjo būti žinoma ir apie teisėjo R. R. paskyrimo nagrinėti jo bylą aplinkybes, todėl terminas negali būti pradėtas skaičiuoti nuo pareiškėjo nurodyto sužinojimo 2019 m. balandžio 26 d., o turėjo būti skaičiuojamas nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. Nurodė, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nepateikė įrodymų, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas pateikė tik 2019 m. birželio 26 d. ir byloje nėra nustatyta situacijos, kuriai esant procesinis terminas galėtų būti atnaujintas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017 yra gautas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

229.

23Teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškime dėl proceso atnaujinimo išvardintos aplinkybės nėra pripažintinos naujomis aplinkybėmis, turinčiomis įtakos priimtiems teismo sprendimams, kadangi pareiškėjui šios aplinkybės buvo žinomos civilinės bylos Nr. e2-2-1005/2017 nagrinėjimo metu. Nurodė, kad teisėjo R. R. praktinio mokymo laikotarpis buvo nustatytas nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. įskaitytinai, todėl 2015 m. rugsėjo 28 d., t. y. kai byla buvo paskirta teisėjui R. R., jis jau buvo baigęs praktinį mokymą, taip pat buvo pasibaigęs dviejų mėnesių kuravimo laikotarpis (pasibaigė 2015 m. rugsėjo 22 d.), todėl nebuvo jokių kliūčių skirti bylą nagrinėti šiam teisėjui bendra tvarka, ir įsakymas dėl praktinio mokymo nebuvo pažeistas. 2015 m. rugsėjo 28 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo laikinai einančio teismo pirmininko pareigas S. V. patvarkyme buvo nurodytos priežastys, kodėl byla skiriama teisėjui R. R. ne automatizuotu būdu. Pažymėtina, kad prie prašymo atnaujinti procesą yra pateiktas Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2019 m. balandžio 26 d. raštas Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad skiriant civilinę bylą Nr. e2-2-1005/2017 nagrinėti teisėjui R. R., bylų skirstymo tvarkos bei principų pažeidimų nenustatyta. Taip pat yra pateiktas Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2019 m. birželio 6 d. raštas Nr. ( - ), kuriame taip pat nurodyta, kad nėra pagrindo vertinti, jog paskiriant civilinę bylą Nr. e2-2-1005/2017, nagrinėti teisėjui R. R., buvo nesilaikyta bylų paskirstymo Kupiškio rajono apylinkės teisme taisyklių reikalavimų. Minėtuose raštuose teismų vadovai išsamiai nurodė ginčo bylos skyrimo aplinkybes ir konstatavo, kad skyrimo tvarka nebuvo pažeista.

24III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2510.

26Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2-1005/2017, nes bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; bylą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti trijų teisėjų kolegijoje žodinio proceso tvarka; išreikalauti iš Kupiškio rajono apylinkės teismo archyvo, esančio Panevėžio apylinkės teismo ( - ) rūmuose visų Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjų, teismo pirmininko ir raštinės vedėjos atostogų grafiką už 2015 m., visų Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjų, teismo pirmininko ir raštinės vedėjos prašymus dėl atostogų suteikimo už 2015 m., ir įsakymus dėl atostogų jiems suteikimo, Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjo R. R. 2015 m. liepos 27 d. – rugsėjo 30 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2712.1.

28Apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, atsakovas sužinojo tik 2019 m. balandžio 26 d, pareiškimą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2019 m. birželio 18 d. Vadinasi, CPK 368 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių termino nepraleido, todėl nebuvo ir nėra pagrindo prašyti šį terminą atnaujinti.

2912.2.

30Informacija, sudaranti pagrindą spręsti, kad atsakovo ir ieškovės santuokos nutraukimo bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nebuvo jam laisvai prieinama. Kad ją gautų, turėjo ilgai susirašinėti su Panevėžio apylinkės teismu bei Panevėžio apygardos teismu, teismai neskubėjo informacijos pateikti. Panevėžio apygardos teismui 2019 m. balandžio 16 d. raštu paraginus, kad atsakovo prašymas dėl teisėjo R. R. paskyrimo nagrinėti atsakovo bylą, turi būti ištirtas, 2019 m. balandžio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo pirmininkas raštu Nr. ( - ) iš dalies pateikė atsakovui prašytą informaciją, neatlikus teismo vidinio administravimo procedūros. Pateiktos informacijos turinys prieštaravo apie jame dėstomus dalykus, kaip bylos yra skirstomos kompiuterine programa, apie bylos priskyrimo teisėjui R. R. aplinkybes. Šiame rašte nurodyta, kad teisėjas R. R. atsakovo santuokos nutraukimo bylai nagrinėti buvo parinktas teismo pirmininko valiniu sprendimu, o ne automatizuotos atrankos būdu. Teismai tik skubotai ir formaliai deklaravo, kad pažeidimų nebuvo padaryta. Kad byla nagrinėti teisėjui R. R. priskirta neteisėtai, patvirtino ir vėlesni Panevėžio apygardos teismo atsakymai į atsakovo 2019 m. birželio 6 d., 13 d. paklausimus.

3112.3.

32Įstatymas neįpareigoja proceso šalių domėtis, ar egzistuoja teisėjo nušalinimo pagrindai. Įstatymas neįpareigoja šalies domėtis teismo sudėties teisėtumu. Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas ir teismo pirmininkas S. V. nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo santuokos nutraukimo bylos, nors turėjo tą daryti pagal automatinio bylų skirstymo modulį (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. raštas). Teisėjui R. R. atsakovas reiškė nušalinimus kitais pagrindais, todėl ši aplinkybė nesusijusi su prašymu dėl proceso atnaujinimo.

3312.4.

34Teisėjas R. R. santuokos nutraukimo byloje nesudarė galimybės šalims susitaikyti, bylą užbaigti taikos sutartimi, nepaskyrė susitaikymo termino.

3512.5.

36Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsakovas grindė tik tuo pagrindu, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 366 str. 1 d. 8 p.). Savo pareiškimo negrindė faktu, kad paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme nelaikytinos aplinkybės, susijusios su teismo sudėties neteisėtumu. Priešingu atveju, laikant, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti susijusios ir su teismo sudėties teisėtumu, jas apimtų CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir todėl CPK 366 str. 1 d. 8 p. taptų nebereikalingas.

3712.6.

38Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 6 d. raštą Nr. ( - ) bei Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. raštą Nr. ( - ). Tai yra neprocesinio pobūdžio dokumentai, todėl prejudicinių galių neturi.

3912.7.

40Teismas ignoravo pateiktus argumentus, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas R. R. negalėjo nagrinėti atsakovo santuokos nutraukimo bylos, nes nebuvo tinkamai atliktas jo įvadinis (praktinis) mokymas. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. rašte Nr. ( - ) negalėjo nurodyti, kad teisėjas R. R. kada nors būtų atvykęs į apygardos teismą dėl dalies praktinio mokymo atlikimo. Todėl, pareziumuotina, kad jo privalomas praktinis mokymas apygardos teisme nebuvo atliktas, ir bylų nagrinėtis jis negalėjo.

4111.

42Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateiktu atsiliepimu nurodė, jog tarnyba siūlo teismui pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti įstatymų nustatyta tvarka juose įtvirtintais teisės principais ir sprendimą priimti savo nuožiūra.

4312.

44Trečiasis asmuo J. K. pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti atsakovo A. K. atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas atskirojo skundo argumentais.

4513.

46Ieškovė G. K. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo atskirtąjį skundą; bylą nagrinėti įprasta rašytinio proceso tvarka; taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį ir įpareigoti atsakovą sumokėti 650 Eur dydžio užstatą galimu ieškovės bylinėjimosi išlaidu atlyginimui užtikrinti. Užstato nesumokėjus, palikti skundą nenagrinėtu; priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei G. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4713.1.

48Nurodo, kad prašymo atnaujinti procesą esmė yra bylą išnagrinėjusio teisėjo R. R. asmenybė, jo kvalifikacija ir gebėjimai tinkamai išnagrinėti bylą, būtent teisėjo R. R. kvalifikacijos netinkamumu apeliantas grindžia savo išvadą, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai savo nutartyje konstatavo, jog pareiškėjui apie jo bylai paskirtą teisėją buvo žinoma nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, nes pareiškėjas pats dalyvavo bylos nagrinėjime, ne kartą reiškė teisėjui nušalinimus, todėl jam turėjo būti žinoma ir apie teisėjo R. R. paskyrimo nagrinėti jo bylą aplinkybes, ir terminas negali būti pradėtas skaičiuoti nuo 2019-04-26, o turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio.

4913.2.

50Apeliantas neįrodė, kad jam nebuvo suteikta jo prašoma informacija nuo 2015 metų ir kad jis kreipėsi dėl tokios informacijos suteikimo, kad teismai vilkino atsakymus į jo paklausimus. Kaip skunde nurodo ir pats apeliantas, jis kreipėsi su įvairiais paklausimais dėl teisėjo R. R. nuo 2018 metų lapkričio mėnesio (ir per protingus terminus gaudavo atsakymus), tai yra tik tuomet, kai teismų sprendimai santuokos nutraukimo byloje jau buvo įsiteisėję.

5113.3.

52Apelianto skunde teikiami argumentai, neva teismai į jo paklausimus atsakė nepilnai, formaliai, nepateikė jam prašomų dokumentų ar pažeidė vidinio administravimo procedūras ir pan., neturi teisinės reikšmės santuokos nutraukimo bylos proceso atnaujinimo klausimui, nes apeliantas neįrodė ir net nenurodė, kuo šie teismų (teismų pirmininkų) teikti atsakymai ir/ar (ne)atlikti veiksmai gali turėti įtakos sprendimo esminiam neteisėtumui santuokos nutraukimo civilinėje byloje, kai, net ir darant prielaidą, jog teisėjas R. R. galėjo padaryti kokią nors klaidą savo sprendime, sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka pilna apimtimi trijų teisėjų kolegijos, kurios sudėčiai (teisėjų kompetencijai, kvalifikacijai bei paskyrimui) apeliantas priekaištų nereiškia. Todėl apelianto minimi faktai neturi įtakos bylos klausimo esmei.

5313.4.

54Atmestini apelianto teiginiai, jog su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi dėl bylos paskyrimo Kupiškio rajono apylinkės teismui jis nebuvo supažindintas. Apeliantas ir jo atstovas advokatas, kurį jis turėjo nuo pat proceso pradžios, naudojosi elektronine teismų sistema ir turėjo prieigą prie visų savo bylų, galėjo ir privalėjo su jomis susipažinti.

5513.5.

56Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus Panevėžio apygardos teismo 2019-04-06 raštą Nr. ( - ) bei Panevėžio apylinkės teismo 2019-06-12 raštą Nr. ( - ), nes jie neturi prejudicinės galios ir vertintini kartu su kita bylos medžiaga. Tačiau pirmosios instancijos teismas ir nelaikė šių dokumentų turinčiais prejudicinę galią bei vertino kartu su kita bylos medžiaga, ką atskleidžia teismo nutarties turinys.

5713.6.

58Apeliantas tinkamai nepagrindė, kodėl jo atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas ne įprasta, o išimtine žodinio proceso tvarka trijų teisėjų kolegijos, juolab, jog išsamiai net 12 lapų apeliantas išdėstė savo atskirąjį skundą. Mano, kad apelianto prašomi išreikalauti dokumentai neturi sąsajumo su dėstomais apelianto bylos atnaujinimo pagrindais, todėl prašo šio atsakovo prašymo netenkinti.

5913.7.

60Atsakovas, nesutikdamas su teismu sprendimais, siekia jų revizijos be jokio teisėto pagrindo. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtu teismu sprendimu vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėju kolegijos 2011-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

61Teismas

konstatuoja:

62IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6314.

64Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

6515.

66Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017.

67Dėl įrodymų išreikalavimo

6816.

69Atsakovas A. K. prašo išreikalauti iš Kupiškio rajono apylinkės teismo archyvo, esančio Panevėžio apylinkės teismo ( - ) rūmuose visų Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjų, teismo pirmininko ir raštinės vedėjos atostogų grafiką už 2015 m., visų Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjų, teismo pirmininko ir raštinės vedėjos prašymus dėl atostogų suteikimo už 2015 m., ir įsakymus dėl atostogų jiems suteikimo, Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjo R. R. 2015 m. liepos 27 d. – rugsėjo 30 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Nurodo, kad šie įrodymai aktualūs vertinant aplinkybę, jog Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas R. R. negalėjo nagrinėti atsakovo santuokos nutraukimo bylos.

7017.

71Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti:1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

7218.

73Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas išreikalauti atsakovo prašomus duomenis, aktualu aptarti įrodymus ir jų reikšmę byloje. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Įrodymų sąsajumo taisyklė yra adresuojama ne tik teismui, kuris galutinai įvertina, konkretus įrodymas yra susijęs su reikšmingomis bylai aplinkybėmis ar ne, bet ir dalyvaujantiems byloje asmenims. Įrodymų ryšio su byla aspektu teismas turėtų atsisakyti priimti pakartotinai pateikiamą (jau priimtą) tapatų įrodymą. Toks įrodymas nesuteikia jokios naujos informacijos, reikšmingos vienoms ar kitoms bylos aplinkybėms nustatyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga)

7419.

75Teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokia įrodinėjimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E.,bylos Nr. 3K-3-516/2004;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).

7620.

77Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrindė, kokį ryšį jo prašomi išreikalauti dokumentai turi su jo nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, nenurodė, kaip prašomi išreikalauti duomenys galėjo įtakoti neteisėtų sprendimų priėmimą. Pažymėtina, kad byloje esančių įrodymų pakanka atsakovo prašomam civilinės bylos atnaujinimo pagrindui išnagrinėti, t. y. nustatyti, ar bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šioje civilinėje byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo tikrinti visų Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjų, teismo pirmininko ir raštinės vedėjos atostogų grafiko už 2015 m., prašymų dėl atostogų suteikimo už 2015 m., ir įsakymų dėl atostogų jiems suteikimo bei Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjo R. R. 2015 m. liepos 27 d. – rugsėjo 30 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Atsakovo prašomi išreikalauti duomenys yra pertekliniai, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina prašymo dėl jų išreikalavimo.

78Dėl bylos nagrinėjimo trijų teisėjų kolegijoje

7921.

80CPK 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, trijų teisėjų kolegija arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (5 dalis). Bylos teismuose skirstomos Teismų įstatyme nustatyta bylų paskirstymo tvarka (7 dalis). Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Šios taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, laikinojo nedarbingumo, atostogų ar komandiruotės atvejus (11 dalis).

8122.

82Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutarties, byla išnagrinėti paskirta teisėjai Rasai Bartašienei. Nutartyje nurodyta, kad paskyrimo klausimas išspręstas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62 straipsniu, 319 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu, Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Šiaulių apygardos teisme taisyklių 3, 6, 11, 22 punktais. Taigi, klausimas dėl teismo sudėties šioje bylos stadijoje jau nebenagrinėjamas, nes jau yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, pasirašyta Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Mockevičiaus, laikinai einančio skyriaus pirmininko pareigas.

83Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8423.

85CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

86Dėl pareiškimo pagrindo

8724.

88Apeliantas nurodo, kad jis pareiškimą dėl proceso atnaujinimo grindė tik tuo pagrindu, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 366 str. 1 d. 8 p.), savo pareiškimo negrindė faktu, kad paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

8925.

90Bet kurio ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (causa petendi; causa materialis; causa actionis). Pastarosios ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Be faktinio ieškinio pagrindo, yra skiriamas ir juridinis ieškinio pagrindas, t. y. konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja ginčijamą materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Savo ruožtu tai lemia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011).

9126.

92Nors nagrinėjamoje byloje atsakovas savo pareiškimo negrindė faktu, kad paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), pirmosios instancijos teismas atsakovo pareiškimą išnagrinėjo ir minėtu pagrindu. Aplinkybė, kad teismas iš atsakovo pateiktų dokumentų vertino, kad yra pagrindas skundą nagrinėti ir pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., nedaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017 yra grindžiamas tik vienu pagrindu, t. y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 366 str. 1 d. 8 p.), pasisako tik dėl šio pagrindo nagrinėjamoje byloje.

93Dėl termino paduoti prašymą procesui atnaujinti

9427.

95Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

9628.

97CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9829.

99Atsakovas apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nurodo sužinojęs tik 2019 m. balandžio 26 d., pareiškimą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2019 m. birželio 18 d., todėl teigia, kad CPK 368 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių termino nepraleido, nebuvo ir nėra pagrindo prašyti šį terminą atnaujinti. 2019 m. balandžio 26 d. datą apeliantas sieja su Panevėžio apylinkės teismo pirmininko rašto Nr. ( - ) gavimu. Minėtu raštu Panevėžio apylinkės teismo pirmininkas pateikė pareiškėjui informaciją apie bylos priskyrimo teisėjui R. R. aplinkybes.

10030.

101Iš atsakovo prašymo atnaujinti procesą bei atskirojo skundo matyti, kad atsakovas teigia, jog byla netinkamu būdu buvo paskirta nagrinėti teisėjui R. R., nurodo abejones dėl teisėjo R. R. kvalifikacijos ir gebėjimų tinkamai išnagrinėti bylą. Kaip pagristai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie teisėjo R. R. paskyrimą nagrinėti bylą pareiškėjui jau buvo žinoma civilinės bylos Nr. e2-2-1005/2017 nagrinėjimo metu, todėl nuo pat bylos perdavimo nagrinėti teisėjui R. R. pareiškėjas turėjo galimybę naudotis nušalinimo institutu dėl teisėjo R. R. kvalifikacijos ir gebėjimų tinkamai išnagrinėti bylą, tačiau šia teise nepasinaudojo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą. Bylos nagrinėjimo metu teisėjo R. R. paskyrimo nagrinėti bylą klausimas nebuvo keliamas.

10231.

103Atsakovas teigia, kad informacija, sudaranti pagrindą spręsti, kad atsakovo ir ieškovės santuokos nutraukimo bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nebuvo jam laisvai prieinama. Kad ją gautų, turėjo ilgai susirašinėti su Panevėžio apylinkės teismu bei Panevėžio apygardos teismu, teismai neskubėjo informacijos pateikti.

10432.

105Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

10633.

107Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. K. neįrodė, kad jam nebuvo suteikta jo prašoma informacija nuo 2015 metų ir kad jis santuokos nutraukimo civilinės bylos nagrinėjimo metu kreipėsi dėl tokios informacijos suteikimo, kad teismai vilkino atsakymus į jo paklausimus. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, pats apeliantas skunde nurodo, kad jis kreipėsi su įvairiais paklausimais dėl teisėjo R. R. nuo 2018 metų lapkričio mėnesio, t. y. po to, kai teismų sprendimai santuokos nutraukimo byloje jau buvo įsiteisėję. Apeliantas nurodo, kad įstatymas neįpareigoja šalies domėtis teismo sudėties teisėtumu, tačiau bylos procesas negali būti atnaujintas nesilaikant CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Aplinkybėmis, kuriomis apeliantas remiasi prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017, apeliantas galėjo domėtis civilinės bylos Nr. e2-2-1005/2017 nagrinėjimo metu.

10834.

109Įvertinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog apie tariamai naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo 2019 m. balandžio 26 d. gavęs Panevėžio apylinkės teismo pirmininko raštą Nr. ( - ). Kaip teisingai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui apie jo bylai paskirtą teisėją buvo žinoma nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, kadangi pareiškėjas pats dalyvavo bylos nagrinėjime, ne kartą reiškė teisėjui nušalinimus, todėl pareiškėjui turėjo būti žinoma (galėjo domėtis) ir apie teisėjo R. R. paskyrimo nagrinėti jo bylą aplinkybes, todėl terminas negali būti pradėtas skaičiuoti nuo pareiškėjo nurodyto sužinojimo 2019 m. balandžio 26 d., o turėjo būti skaičiuojamas nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. Kaip teisingai pažymi ieškovė, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio turi būti skaičiuojamas ne proceso atnaujinimo terminas, o apelianto galimybė sužinoti aplinkybes, kurias apeliantas traktuoja kaip jam paaiškėjusias naujai tik nuo 2019-04-26 ir įgalinančias reikšti prašymą procesui atnaujinti.

11035.

111Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas neįrodė, kad jam nebūtų pateikta kokia nors informacija, susijusi su jo prašomos atnaujinti civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimu. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi dėl bylos paskyrimo Kupiškio rajono apylinkės teismui jis nebuvo supažindintas. Iš Liteko duomenų sistemos matyti, kad atsakovas ir jo atstovas advokatas naudojosi elektronine teismų sistema ir turėjo prieigą prie savo bylų, todėl galėjo ir privalėjo su jomis susipažinti.

112Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo - jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas

11336.

114CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK I dalies VI skyriaus („Teismo sudėtis. Nušalinimai“) teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėtą būtų tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2009).

11537.

116Bylos teismuose skirstomos Teismų įstatyme nustatyta bylų paskirstymo tvarka (7 dalis). Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Šios taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, laikinojo nedarbingumo, atostogų ar komandiruotės atvejus (11 dalis).

11738.

118Atsakovas A. K. prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu – jo santuokos nutraukimo bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Atsakovas nurodo, kad paskiriant pareiškėjo santuokos nutraukimo bylą nagrinėti teisėjui R. R. buvo padaryti šie pažeidimai: nebuvo laikomasi bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis, civilinių bylų skyriaus pirmininkas neįvertino, ar naujai paskirtas teisėjas R. R. atliko praktinį mokymą, kada atostogauja kiti teismo teisėjai, kokį darbo krūvį jie turi. Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių jis teigia, kad santuokos nutraukimo byla iš Rokiškio rajono apylinkės teismo, Kupiškio rajono apylinkės teismui nagrinėti buvo perduota skubotai, konkretus teismas buvo parinktas visiškai atsitiktinai.

11939.

120Pirmosios instancijos teismas teisingai ir detaliai nustatė faktines bylos aplinkybes, susisijusias su ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo bylos priskyrimu teisėjui R. R.. Kaip jau byloje nustatyta, Lietuvos Respublikos Prezidento 2015 m. liepos 22 d. dekretu Nr. ( - ), R. R. buvo paskirtas Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėju. Kupiškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2015 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl teisėjo R. R. praktinio mokymo, kuratoriaus paskyrimo ir darbo krūvio paskirstymo“, teisėjo R. R. praktinio mokymo laikotarpis buvo nustatytas nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. įskaitytinai, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, 2015 m. rugsėjo 28 d. (kai byla buvo paskirta teisėjui R. R.) teisėjas jau buvo baigęs praktinį mokymą, taip pat buvo pasibaigęs dviejų mėnesių kuravimo laikotarpis. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių skirti bylą nagrinėti teisėjui R. R..

12140.

122Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Kaip jau atsakovui buvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, aplinkybę, kad atsakovo santuokos nutraukimo bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas patvirtina bylos medžiaga: 1) 2015 m. rugsėjo 28 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo laikinai einančio teismo pirmininko pareigas S. V. patvarkymas, kuriame buvo nurodytos priežastys, kodėl byla skiriama teisėjui R. R. ne automatizuotu būdu; 2) Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2019 m. balandžio 26 d. raštas Nr. ( - ), patvirtinantis, kad skiriant civilinę bylą Nr. e2-2-1005/2017 nagrinėti teisėjui R. R. bylų skirstymo tvarkos bei principų pažeidimų nenustatyta; 3) Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2019 m. birželio 6 d. raštas Nr. ( - ), nurodantis, jog nėra pagrindo vertinti, jog paskiriant civilinę bylą Nr. e2-2-1005/2017 nagrinėti teisėjui R. R. buvo nesilaikyta bylų paskirstymo Kupiškio rajono apylinkės teisme taisyklių reikalavimų.

12341.

124Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus Panevėžio apygardos teismo 2019-04-06 raštą Nr. ( - ) bei Panevėžio apylinkės teismo 2019-06-12 raštą Nr. ( - ), kad raštai neturi prejudicinės galios. Byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų minėtus raštus vertinęs kaip dokumentus, turinčius prejudicinę galią. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad minėti raštai vertinti kartu su kitais bylos duomenimis.

12542.

126Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

12743.

128Apeliantas, keldamas abejones dėl to, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas R. R. negalėjo nagrinėti atsakovo santuokos nutraukimo bylos, nes nebuvo tinkamai atliktas jo įvadinis (praktinis) mokymas, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. rašte Nr. ( - ) negalėjo nurodyti, kad teisėjas R. R. kada nors būtų atvykęs į apygardos teismą dėl dalies praktinio mokymo atlikimo, leistinais įrodymais nepaneigė anksčiau padarytų teismo išvadų, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis CPK normomis, atmeta šiuos apelianto argumentus.

12944.

130Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atmetė kaip nepagrįstą.

131Dėl galimybės taikiai išspręsti bylą

13245.

133Apeliantas nurodo, kad teisėjas R. R. santuokos nutraukimo byloje nesudarė galimybės šalims susitaikyti, bylą užbaigti taikos sutartimi, nepaskyrė susitaikymo termino. CPK 384 straipsnio 3 dalis numato, kad nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Terminas susitaikyti nėra skiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinio nepilnamečių vaikų interesams.

13446.

135Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi teisę (o ne pareigą) skirti terminą susitaikyti. Pastebėtina, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad norėjo santuokos nutraukimo bylą išspręsti taikiai. Atsakovo santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėta ne tik pirmosios instancijos teisme, bet apeliacinės instancijos teisme.

136Dėl ieškovės prašymo taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį

13747.

138Ieškovė pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį ir įpareigoti atsakovą sumokėti 650 Eur dydžio užstatą galimu ieškovės bylinėjimosi išlaidu atlyginimui užtikrinti. Užstato nesumokėjus, palikti skundą nenagrinėtu.

13948.

140CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis taikant šio Kodekso 795, 796, 797 ir 798 straipsnius.

14149.

142Teismo vertinimu, apelianto A. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo pareiškimas, atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl proceso atnaujinimo, padavimas savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas gali neatlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šioje bylos stadijoje nėra pagrindo įpareigoti atsakovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

14350.

144Įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartis priimta tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

14551.

146Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaudamasis pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008;2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2016; kt.).

14752.

148Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė atsakinga už padarytą žalą.

14953.

150Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

15154.

152CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė jas pagrindžiantį mokėjimo nurodymą. Atmetus atsakovo A. K. atskirąjį skundą, ieškovės G. K. naudai iš atsakovo priteisiama 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

15355.

154Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atsakovės atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

155Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

156Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

157Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. ( - ) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų G. K., a. k. ( - ) naudai.

158Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu... 7. 2.... 8. Pareiškėjas A. K. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.... 9. 3.... 10. Ieškovė G. K. pateiktu atsiliepimu prašė atmesti atsakovo pareiškėjo... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateiktu atsiliepimu į... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo J. K. su atsakovo A. K. prašymu sutiko, nurodė, kad... 15. 6.... 16. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė.... 17. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 18. 7.... 19. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2019 m. liepos 25 d. nutartimi... 20. 8.... 21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo, jog apie tariamai naujai... 22. 9.... 23. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškime dėl proceso atnaujinimo... 24. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 25. 10.... 26. Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo... 27. 12.1.... 28. Apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, atsakovas... 29. 12.2.... 30. Informacija, sudaranti pagrindą spręsti, kad atsakovo ir ieškovės santuokos... 31. 12.3.... 32. Įstatymas neįpareigoja proceso šalių domėtis, ar egzistuoja teisėjo... 33. 12.4.... 34. Teisėjas R. R. santuokos nutraukimo byloje nesudarė galimybės šalims... 35. 12.5.... 36. Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsakovas grindė tik tuo pagrindu, kad... 37. 12.6.... 38. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus Panevėžio... 39. 12.7.... 40. Teismas ignoravo pateiktus argumentus, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo... 41. 11.... 42. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateiktu atsiliepimu nurodė, jog... 43. 12.... 44. Trečiasis asmuo J. K. pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti atsakovo A. K.... 45. 13.... 46. Ieškovė G. K. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo atskirtąjį... 47. 13.1.... 48. Nurodo, kad prašymo atnaujinti procesą esmė yra bylą išnagrinėjusio... 49. 13.2.... 50. Apeliantas neįrodė, kad jam nebuvo suteikta jo prašoma informacija nuo 2015... 51. 13.3.... 52. Apelianto skunde teikiami argumentai, neva teismai į jo paklausimus atsakė... 53. 13.4.... 54. Atmestini apelianto teiginiai, jog su Panevėžio apygardos teismo 2015 m.... 55. 13.5.... 56. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino... 57. 13.6.... 58. Apeliantas tinkamai nepagrindė, kodėl jo atskirasis skundas turėtų būti... 59. 13.7.... 60. Atsakovas, nesutikdamas su teismu sprendimais, siekia jų revizijos be jokio... 61. Teismas... 62. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 63. 14.... 64. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 65. 15.... 66. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 67. Dėl įrodymų išreikalavimo... 68. 16.... 69. Atsakovas A. K. prašo išreikalauti iš Kupiškio rajono apylinkės teismo... 70. 17.... 71. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnio... 72. 18.... 73. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas išreikalauti atsakovo prašomus... 74. 19.... 75. Teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi... 76. 20.... 77. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 78. Dėl bylos nagrinėjimo trijų teisėjų kolegijoje ... 79. 21.... 80. CPK 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme... 81. 22.... 82. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pagal atsakovo A. K.... 83. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 84. 23.... 85. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 86. Dėl pareiškimo pagrindo... 87. 24.... 88. Apeliantas nurodo, kad jis pareiškimą dėl proceso atnaujinimo grindė tik... 89. 25.... 90. Bet kurio ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį... 91. 26.... 92. Nors nagrinėjamoje byloje atsakovas savo pareiškimo negrindė faktu, kad... 93. Dėl termino paduoti prašymą procesui atnaujinti... 94. 27.... 95. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo... 96. 28.... 97. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį... 98. 29.... 99. Atsakovas apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nurodo... 100. 30.... 101. Iš atsakovo prašymo atnaujinti procesą bei atskirojo skundo matyti, kad... 102. 31.... 103. Atsakovas teigia, kad informacija, sudaranti pagrindą spręsti, kad atsakovo... 104. 32.... 105. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti... 106. 33.... 107. Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. K. neįrodė, kad jam nebuvo suteikta jo... 108. 34.... 109. Įvertinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 110. 35.... 111. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas neįrodė, kad jam... 112. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo... 113. 36.... 114. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo... 115. 37.... 116. Bylos teismuose skirstomos Teismų įstatyme nustatyta bylų paskirstymo tvarka... 117. 38.... 118. Atsakovas A. K. prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte... 119. 39.... 120. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir detaliai nustatė faktines bylos... 121. 40.... 122. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus.... 123. 41.... 124. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 125. 42.... 126. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal... 127. 43.... 128. Apeliantas, keldamas abejones dėl to, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo... 129. 44.... 130. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 131. Dėl galimybės taikiai išspręsti bylą... 132. 45.... 133. Apeliantas nurodo, kad teisėjas R. R. santuokos nutraukimo byloje nesudarė... 134. 46.... 135. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės... 136. Dėl ieškovės prašymo taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį ... 137. 47.... 138. Ieškovė pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė taikyti CPK 95... 139. 48.... 140. CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį... 141. 49.... 142. Teismo vertinimu, apelianto A. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo... 143. 50.... 144. Įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį, apeliacinės instancijos... 145. 51.... 146. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą... 147. 52.... 148. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 149. 53.... 150. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo... 151. 54.... 152. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 153. 55.... 154. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 155. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 337 straipsnio 1... 156. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartį palikti... 157. Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. ( - ) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt... 158. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....