Byla 1-4-1005/2016

1Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas, sekretoriaujant Redai Stonikienei, Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorėms Dianai Suvaizdytei-Makšimienei, Irenai Pšalgauskienei, kaltinamajam D. B. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, nukentėjusiajam V. K. ir jo atstovei advokatei Reginai Butnevičienei, teismo medicinos ekspertams Ramūnui Žilioniui ir Pauliui Petreikiui, viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs ( - ), a. k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis adresu ( - ), dirbantis ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 228 straipsnio 1 dalyje.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3D. B. būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistu, 2015 m. vasario 16 d., apie 20.30 val., tarnybos metu pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio nuostatas dėl fizinės prievartos panaudojimo, nes dirbdamas nustatytu maršrutu Kupiškio rajono ( - ) seniūnijų teritorijose, per radijo ryšį gavęs budėtojo nurodymą nuvykti į ( - ) kaimą, adresu ( - ), ir išsiaiškinti dėl galimai įvykdytos 50 eurų vagystės fakto, tarnybiniu automobiliu Nissan NV 200, valstybinio numerio ženklai GHU 412, nuvykęs nurodytu adresu ir išsiaiškinęs įvykio aplinkybes, išsivedė neblaivų V. K. ir patalpinęs į tarnybinio automobilio galinėje dalyje esantį specialųjį skyrių, skirtą sulaikytiems asmenims gabenti, vežė V. K. į namus, esančius ( - ) kaime, kur bevažiuojant kelio Nr.122 (kryptis ( - )) atkarpoje tarp 66 ir 67 kilometrų, šalikelėje sustabdė automobilį ir išlaipinęs V. K., pastarajam sudavė ranka ne mažiau 2 smūgius į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam V. K. odos nubrozdinimus kaktos kairėje, nosies nugarėlėje, taip nežymiai sutrikdė V. K. sveikatą, šiais savo veiksmais iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, įvaizdį bei autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir taip padarė didelę žalą valstybei.

4Teisiamojo posėdžio metu D. B. parodė, kad 2015 m. vasario 16 d. dirbo pagal atskirą užduotį su kolege J. Ž., automobiliu Nissan NV 200, v. n. GHU 412. Dirbant apie 20.30 val. gavo pranešimą, kad reikia nuvykti į ( - ) miestelį adresu berods ( - ) pas pilietę, kuri pranešė apie 50 Eur dingimą. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjos sugyventinis, kurio pavardė berods T. P.. Įėjus į butą ant lovos sėdėjo K. M., nukentėjusioji, kuri pranešė apie tą įvykį, ant kitos lovos sėdėjo jam pažįstamas V. K.. Ant V. K. matomų sužalojimų jis nematė. Jam V. K. pažįstamas iš to, kad kadangi, kai jis dirbo ( - ) seniūnijos inspektoriumi yra tekę su V. K. bendrauti. Aiškinantis įvykio aplinkybes K. M. paaiškino, kad ji yra visiškai akla, ji iš nuoskaudos, depresijos šaukė. Jie K. M. ramino, nuraminus ją, K. M. paaiškino, kad prieš dieną atvyko draugas V. K., kuris su jos sugyventiniu gėrė alkoholinius gėrimus. K. M. aiškino, kad 2016 m. vasario 16 d. ji su savo dukra nuėjo pas kaimynę, pasidžiaugė, kad gavo pensiją 200 Eur, pensija buvo po 50 Eur. Grįžusi atgal į butą ji pamatė, kad jos sugyventinis su draugu geria, ji baisiai supyko ir sviedė pinigus ant žemės. Surinkęs pinigus sugyventinis T. P. pasigedo 50 Eur. Ji labai nuliūdo, nes tai visgi nemaži pinigai ir dėl to, kad jis neprisipažino iškvietė policijos pareigūnus. D. B. parodė, kad matė, jog K. M. sugyventinis ir V. K. yra akivaizdžiai neblaivūs. Jie visiems trims nustatė girtumus. K. M. buvo visiškai blaivi, T. P. nustatytas sunkus girtumas - 2,78 promilės, o V. K. dar sunkesnis girtumas - 3,01 promilių. Jiems toliau bendraujant su pranešėja K. M., T. P. ir V. K., paaiškėjo, kad V. K. buvo išėjęs, kažką pirko. Iš K. M. buvo paimtas pareiškimas, ji paaiškino, kad kitą rytą jai reikės vykti pas gydytojus dėl sunkios ligos, jai turėjo daryti dializę, kad jai reikia pailsėti ir paprašė, kad nebebūtų girtaujama, kad ji galėtų pailsėti. V. K. buvo paprašytas išeiti, kiek pamena, K. M. namuose V. K. buvo įteiktas šaukimas, kad kitą dieną jis atvyktų pas apylinkės inspektorių, nes apylinkės inspektorius kitą dieną turėjo apklausti V. K.. Jis su J. Ž. išsivedė V. K. iš K. M. namų, pas K. M. jie buvo apie valandą laiko. Iš pradžių manė, kad vešis V. K. į policijos komisariatą, bandė su policijos komisariatu susisiekti radijo ryšiu, bet nebuvo ryšio, skambino savo telefonu komisariato budėtojui T. U., kuris pasakė, kad visos kameros užimtos. Tada pasakė V. K., kad veš jį namo. Nors vedant į automobilį V. K. jau šaukė, kad nevežtų jo į policiją, kad jis paskambins draugui ar kažką, tiesiog prašė jį vežti namo. V. K. minėjo, kad jo draugas yra komisariato viršininkas G. M., aiškino jiems, kad jiems pasibaigs blogai, jei jo jie neparveš. D. B. parodė, kad nuo K. M. namo iki policijos automobilio buvo 20 metrų atstumas, ten buvo pievelė, šaligatvis. V. K. iki policijos automobilio ėjo pats, tik laiptinėje jis padėjo V. K., nes V. K. sunkiai ėjo, po to V. K. pats ėjo, lauke V. K. parkrito ant užpakalio. Tą vakarą buvo labai šalta, buvo labai didelis minusas, kad V. K. nenukentėtų nutarė parvežti jį namo. Pranešė budėtojui apie tai gal skambučiu. V. K. buvo pasodintas į galinę automobilio dalį, kurioje vežami sulaikyti asmenys. Pradėjus važiuoti iš ( - ) V. K. pradėjo trankytis, daužytis, kad nori į tualetą, kad prišlapins mašiną. Pavažiavus nuo ( - ) apie pora kilometrų jie sustojo, išlipo, atidarė V. K. duris, V. K. pats išlipo iš automobilio šlapintis. Kiek pamena, kai sustojo, automobilio dureles atidarė jis asmeniškai, nes vairavo automobilį, durelės yra vairuotojo pusėje. 2016 m. kovo 17 d. policijos tarnybinio automobilio Nissan apžiūros metu kaltinamasis D. B. patvirtino, kad jis V. K. išleido pro kairės pusės (vairuotojo pusės) duris, dešinės pusės durys buvo uždarytos. Kolegė J. Ž. irgi buvo išlipusi. Šviesa automobilio gale, kur yra patalpa vežti sulaikytiems asmenims buvo išjungta, nes jei šviesos neišjungi, po to šviesa ilgai dega. Buvo sustoje dvi minutes, kol V. K. nusišlapino. Per tą laiką nepastebėjo, kad V. K. būtų pargriuvęs. Kolegė J. Ž. buvo visą laiką lauke. V. K. į automobilį pats įlipo. Po to V. K. buvo toliau vežamas namo. Važiuojant kolegė J. Ž. kažką minėjo, kad pašvietė, kad V. K. nurimo. Dar įlipus į automobilį V. K. kažkiek daužėsi, buvo nepatenkintas, kad yra vežamas, todėl daužėsi. Patalpoje vežti sulaikytiems asmenims langai uždėti metalinėmis grotelėmis ir garsas buvo, kad daužo į groteles. Ten yra įrengtas saugos diržas, vežamiems asmenims yra liepiama prisisegti saugos diržą, bet jie gali saugos diržą ir vėliau atsisegti, prisisegti, visų nesužiūrėsi. Ten yra dvi sėdynės iš šonų. V. K. sėdėjo profiliu į jį, kiek matė, V. K. vienoje vietoje sėdėjo, į kitą pusę nepersėdo, nors V. K. ir nestebėjo, nes buvo sukoncentravęs dėmesį į vairavimą, nes kelias buvo labai slidus. Atsisukus į ( - ) važiuoti buvo dar slidžiau, nes ten ne rajoniniai, o vietinės reikšmė keliais, kurie nebarstomi, prie V. K. namų, kai sustojo buvo plikledis. V. K. privežė prie keliuko, V. K. namas buvo toliau nuo kelio, matėsi, kad ten slidu. Kelionė iki V. K. namų truko apie pusvalandį, nuo ( - ) iki V. K. namų apie 20 km atstumas. V. K. išlipo iš automobilio. Kiek pamena prie V. K. namų kolegė J. Ž. buvo išlipusi iš automobilio, o ar buvo atėjusi iki automobilio galo, nepamena. D. B. teismo posėdžio metu parodė, jog V. K. nebuvo policijos sulaikytas asmuo. Vežant sulaikytą asmenį, asmuo vežamas su antrankiais, tokiu atveju išlaipinant sulaikytą asmenį, išlipa ir abu pareigūnai, vienas pareigūnas asmenį veda, kitas saugo. Kiek pamena, jis V. K. vėl atidarė automobilio duris, V. K. gal buvo dar labiau apgirtęs, nes lipdamas iš automobilio susvirduliavo ir pardribo ant užpakalio. Jis V. K. sakė, kad elgtųsi atsargiau, ir V. K. nuėjo, o jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo, nes gavo iškvietimą. Kai V. K. išlipo iš policijos automobilio, jo veido nematė, nes V. K. buvo į atsisukęs į jį nugara. V. K. išlipo priekiu, gavosi, kad V. K. atsidūrė priekyje jo, todėl V. K. veido nematė, nekreipė dėmesio, buvo tamsu, apšvietimo nebuvo. Iš karto išlipęs iš automobilio V. K. pargriuvo ant užpakalio, atsistojo ir nuėjo, jie tik palaukė, kol V. K. nuėjo. Kiek pamena, V. K. tą vakarą buvo su akiniais. Tikrai V. K. nemušė. Kai parvežė V. K., informavo komisariato budintį, t. y., pradėjus važiuoti pranešė radijo ryšiu, kad viskas tvarkoj, parvežė namo, buvo suteikta socialinė pagalba, ir važiuoja dirbti toliau. Po to, gavo kitą pranešimą ir su kolege J. Ž. važiavo į ( - ), gatvė ta pati ( - ) berods. Dar po to iškvietimų nebebuvo, automobilį pastatė 2015 m. vasario 17 d. 0.15 val. Daugiau tuo automobiliu jokių asmenų nebevežė. Kai atvyko į policijos komisariatą buvo likęs pusvalandis iki tarnybos pabaigos. Sutvarkė dokumentaciją, automobilis buvo pastatytas, apžiūrėjo ar viską pasiėmė, ar švarus, tvarkingas, tada tiesiog ėjo į komisariato vidų ir tvarkė dokumentus, paskui ėjo namo. Parodo, kad po budėjimo automobilio nevalo, tik apžiūri vizualiai ar nėra purvo ar kokių daiktų palikta ar neprišiukšlintas. Jei yra purvo palikta – išvalo, kilimėlių nevalo, tik išpurto. Tą kartą vienas apžiūrėjo automobilį: buvo įsijungęs šviesą automobilyje, apžiūrėjo priemones, automobilio patalpoje skirtoje vežti sulaikytiems asmenims buvo palikta specialioji transporto priemonių stabdymo priemonė „Ežys“, akmenuko ten nebuvo. Praktika yra tokia, kad pareigūnai surenka prietaisus, dokumentus, susineša į komisariatą, o tada mašiną varo į garažą, nes garažai yra toliau. Automobilio raktelius padėjo komisariato budėtojų dalyje raktų kabykloje, kur kabinami rakteliai ir signalizacijos pulteliai. Kai komisariate pridavė ginklus, išgirdo, kad vyksta kitas ekipažas pas V. K., dėl kokių priežasčių, nežino, nes skubėjo namo, norėjo išsimiegoti, todėl į tai nesigilino. Kad V. K. jį nori apkaltinti sužinojo grįžęs į darbą po 2 dienų, po išeiginių, tada išgirdo iš kolegų, kad yra V. K. pareiškimas apie sumušimą. D. B. parodė, kad yra vedęs 2014 m. liepos 26 d. Vestuvinį žiedą nešioja tik kabinete arba nedarbo metu, nes pagal instrukcijas yra geriau nenešioti, nes gali būti problemų. Sportuodamas, žaisdamas krepšinį, darbe žiedo nenešioja. Be to žiedas tada smukinėjo, bijojo pamesti. D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jam dirbant apylinkės inspektoriumi kelis kartus bendravo su V. K.. V. K. pažįsta maždaug nuo 2012 metų. Iš vietos gyventojų yra girdėjęs, kad V. K. yra konfliktinė asmenybė, su juo geriau neprasidėti. V. K. jam sakė, kad turi informacijos dėl akcizinių prekių gabenimo, laikymo, ir nori šia informacija pasidalinti už atlygį. Jis V. K. sakė, kad policija negali atsilyginti, sakė, kad jei nori gali padėti, davė V. K. savo tarnybinio telefono numerį, sakė V. K., kad jei kas nutiktų, kad skambintų, policija patikrins informaciją. Tiesiog buvo dirbama, gaunami pranešimai, kartais realūs, kartais ne. Pagal V. K. informaciją, kiek pamena buvo 2 atvejai, kai policija paėmė cigaretes. Vienas atvejis buvo, kai buvo paimtos cigaretės iš namo prie ( - ) girios. Tada buvo išimta daug cigarečių, didelis medžiaginis maišas visokios rūšies cigarečių. Antras atvejis, kiek pamena, buvo prie miesto, V. K. perdavė informaciją, kad pardavinėja, policija palaukė, po to užfiksavo. Abiem atvejais jis buvo su kolega policijos pareigūnu V. S., nes tada jie dirbo su akcizinėmis prekėmis. V. K. už tai prašydavo pinigų, pinigų už tai V. K. nėra davęs. Jau tada, kai V. K. neduodavo pinigų, V. K. būdavo piktas, sakydavo, kad nebedirbs, kad jį gali pagauti, primušti, kad skundžia policijai. V. K. sakydavo „jums bus blogai,“ bet į tai jis nekreipdavo dėmesio. Buvo vienas kurioziškas pranešimas. Jam paskambino V. K. ir pasakė, kad tądien į ( - ) atvažiuoja „fūra“ pilna cigarečių. Tada jis su kolegomis nuvažiavo patikrinti informacijos, bet jokios „fūros“ nebuvo, gyventojai nematė. V. K. yra toks žmogus, kuriuo negalima pasitikėti, kuris gali apgauti, melagis. Tarnybiniame telefone V. K. numerį turėjo iki 2012 metų vasaros iki perėjo dirbti į kitas pareigas, nes ten buvo apylinkės inspektoriaus tarnybinis mobilusis telefonas. V. K. už suteiktą informaciją nemokėjo pinigų, tik padėkodavo. Kiek pamena, V. K. nėra surašęs administracinio protokolo. Kiek pamena, buvo gautas V. K. pranešimas pagalbos numeriu 112, kad jį primušė, kai nuvyko pareigūnai, V. K. sakė, kad nieko nenori, kitą dieną sakė, kad viskas gerai. Mano, kad V. K. nuo 2013 metų nematė, kai dirbo kitose pareigose atrodo neteko su V. K. susitikti. Po to, kai 2016 m. vasario 16 d. parvežė V. K. namo, tikrai su juo nebendravo nei asmeniškai, nei per kitus asmenis, neturi ką V. K. pasakyti.

5Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamajam D. B. jokių pykčių neturi, dabar su juo nebebendrauja, nebesusiskambina telefonu, anksčiau kažkada D. B. skambino, prieš kokius 4 metus. Jis buvo pas K. M., kai ji pasigedo 50 Eur. Tada jis neprisipažino, kad paėmė pinigus, todėl K. M. iškvietė policiją. Atvažiavo policija, buvo pareigūnai D. B. ir pareigūnė, kurios nepažįsta, liepė jam pūsti. Nematė ar policija nesurašė protokolą, policija jį apieškojo, pinigų nerado. Tada jam policija pasakė „važiuojam“, jis buvo išgėręs, jį nuvedė į policijos mašiną, kuri stovėjo gal 30-50 metrų nuo namų. Tą vakarą buvo išgėręs po 5-6 pūsles alaus, po 1 l talpos, 7.5 procentų stiprumo. Savijauta buvo tik tiek, kad išgėręs, kažkiek svirduliavo. Po tokio kiekio išgerto alaus jo vesti nereikėjo, pats ėjo tik svirduliavo, kai iš K. M. namų išėjo parkritęs nebuvo. Jis pats įlipo tarnybinį policijos automobilį, langai buvo su grotomis, pareigūnai sakė „vežam į Kupiškį“, jokios kalbos apie G. M. nebuvo. Tada vežant sustojo tarp ( - ) ir ( - ), prie to miškelio. D. B. pats sustabdė automobilį, jis jo neprašė sustoti, nesakė, kad nori gamtinių reikalų. Automobilyje jis sėdėjo ramiai, jei būtų buvęs neramus – jam pareigūnai būtų antrankius uždėję, saugos diržų nebuvo prisisegęs. 2016 m. kovo 17 d. policijos tarnybinio automobilio apžiūros metu V. K. parodė, kad jam atrodo, kad saugos diržo jis nebuvo prisisegęs. Jam D. B. liepė išlipti iš automobilio, jis pats išlipo, tada jam išlipus D. B. sudavė jam smūgius į veido sritį, atrodo į nosį, neskaičiavo kiek smūgių buvo, 4-5. Kuo sudavė ar kumščiu ar ranka, pasakyti negali, nes nepamena. Kai D. B. jį mušė, nesakė už ką muša. Po tų smūgių jam pasipylė kraujas, bet atrodo nenugriuvo, šalikėlėje sniego kažkiek buvo, ar kraujo prilašėjo, nežino. Kol jį mušė pareigūnė moteris nebuvo išlipusi iš mašinos. D. B. jam sakė „prikruvinsi man mašiną, eik, spardyk sniegą ir valykis kraują“. Jis spardė sniegą su koja, D. B. sniego nespardė. Tada išlipo pareigūnė moteris ir padavė nosinę, sakė D. B. „baik tu mušti“, tada jis apsivalė kraują, bet kraujo liko, o nosinę išmetė į kelkraštį. Kai D. B. sudavė smūgius jo neprilaikė, tada jis buvo prie mašinos atsirėmęs. Ar sąmonę buvo praradęs, šito nepamena. Tada jis D. B. paklausė „už ką daužai“, ir pasakė D. B., kad jį vežtų į policijos komisariatą. D. B. jam pasakė, kad neveš į komisariatą, o veš namo. Tą vakarą buvo su akiniais, nes yra trumparegis, regėjimas -6 abiejų akių, akinius pastoviai nešioja. Po smūgių akiniai nenukrito. Tada buvo su kitais akiniais nei, kad dabar teismo posėdyje, tų akinių viena kojelė perskilo, rėmelis įtrūko, sulūžo vėliau, akinių liko tik stiklai. Po kelių dieną akinių stiklą valė ir jie pabaigė sulūžti. Kai jis nusivalė kraują, tai pareigūnei D. B. liepė surašyti pareiškimą, kad jis atvyktų pas apylinkės inspektorių A. B.. Jau buvo automobilyje, kai liepė surašyti, įteikė, bet nereikėjo jokių parašų, nieko. Po to jį parvežė namo, sakė „nebandyk skųstis“. Kai jį paleido prie namų, pareigūnė moteris nebuvo išlipusi iš automobilio. D. B. jam atidarė duris ir pasakė „nebandyk skųstis“. Kai jį paleido, iki namų buvo apie 100 metų atstumas, keliukas iki namų buvo slidus, bet jis iki namų ėjo palei obelis, ten sniegas buvo nutirpęs. Kai parėjo namo, buvo apie 22. 00 – 22.30 val., namie buvo jo motina ir patėvis A. J., jie jau miegojo. Jis rakto nuo namų durų neturėjo, jį į namus įleido motina. Ar jį matė motina, ar nematė, nežino, šviesos buvo užgesintos, jis nuėjo į savo kambarį. Motinai sakė, kad jį sumušė D. B. ir jis eina skambinti į policiją. Patėvis A. J. nebuvo išėjęs pažiūrėti, patėvis yra aklas. Mama jam sakė „ką nori, tą daryk“, taip pasakė nueidama, jam atrodo, kad ji nematė jo veido, nors ant jo veido dar buvo kraujo žymių. Tada jį suėmė pyktis ir jis paskambino komisarui G. M.. G. M. numerį turi, nes anksčiau su juo bendradarbiavo. G. M. pasakė, kad jį pareigūnas sumušė, koks pareigūnas įvardijo. G. M. jam pasakė, kad išsiaiškins, po to G. M. jam perskambino, sakė turi atvažiuoti pareigūnai. Pareigūnai atvažiavo apie 00.50 -01.00 val. Atvažiavo pareigūnas A. S., kitų pareigūnų nepažinojo. Iš pradžių nenorėjo su jais kalbėti, nes jam G. M. sakė, kad atvažiuos pareigūnai iš Panevėžio, bet iš Panevėžio neatvažiavo, po to sutiko su pareigūnais kalbėtis. Kai atvažiavo pareigūnai dar buvo kraujo ant jo veido, pareigūnai turėjo tai matyti. Pareigūnai jam siūlė kreiptis pas medikus, bet jis atsisakė, nes kažkaip nedaug buvo sužalota, ar jam antakis buvo prakirstas nepastebėjo. Pareigūnai suformino dokumentus ir išvažiavo, o kitą dieną atvažiavo imuniteto skyrius. 2015 m. vasario 17 d. apie 10 val. jis nuėjo į ambulatoriją, nes jam turėjo uždaryti biuletenį, nes sirgo plaučių uždegimu. Ekspertizę jam atliko po 2 savaičių. Po šio įvykio jam skambino ir pasakė „ką tu man padarei?“, jis nežino kas jam skambino, balso nepažino, bet mano, kad tai D. B.. Po to jam vėl kažkas skambino, vieną kartą kvietė miestelyje susitikti, kitą kartą kvietė pas K. susitikti. Nežino, kodėl pareigūnas D. B. taip pasielgė, mano, kad dėl tų 50 Eur, kurių jis neprisipažino paėmęs. Iki šio įvykio santykiai su D. B. būdavo dėl kontrabandos. Vieną kartą D. B. su V. S., skambino ir skambino, sakė „važiuojam, padarysim tuos taškus“, primygtinai vertė. Vertė D. B. su V. S., vežė į ( - ), kad „sudeginti tuos taškus“. Tada jis pabijojo ir sutiko, ko pabijojo tiksliai, nežino. Du kartus taip buvo. Už tokią pagalbą niekas neprašė jų pinigų, vieną kartą V. S. davė 3 Lt, tada buvo žiema. D. B. jam pinigų už pagalbą nėra davęs. Toks bendradarbiavimas tęsėsi gal metus, nuo kada iki kada negali pasakyti, galėjo būti 2011-2012 metai. Iki 2015 m. vasario 16 d. vakaro D. B. matė prieš kokius 3-4 metus, 2012 metais nutrūko su juo bendradarbiavimas, kai D. B. išėjo į kelių policiją. Be pareigūnų, niekas su juo nebandė susisiekti. Kažką K. jam buvo užsiminęs „ką ten D. B. kiši“, nepažįstamas numeris skambino, sakė, kad „pašnekėt reikia“. Nukentėjusysis V. K. parodė, kad su G. M. seniai bendravo, tik kelis kartus skambino dėl kontrabandos. Turėjo G. M. numeri, skambino jam, G. M. vieną kartą skambino jam dėl kontrabandos. G. M. dėl kontrabandos vieną kartą buvo atvažiavęs. Dėl K. M. 50 Eur jį nubaudė teisėjas V.Skaraitis administracinėje byloje, toje byloje jis iš pradžių sakė, kad neėmė pinigų, nes norėjo išsiginti, bet vėliau viską prisipažino.

6Liudytoja J. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad D. B. yra buvęs jos kolega, su juo dirbo du metus, santykiai kolegiški. V. K. jai yra girdėtas asmuo, nes dirba policijos sistemoje, iki to atvejo su juo neteko bendrauti. Parodo teismui, kad tvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Tą kartą jie buvo iškviesti į įvykį ( - ) dėl 50 Eur vagystės, pas neįgalią moterį, ten nuvykus rado nukentėjusiąją, jos sugyventinį ir V. K.. V. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, ant jo veido sužalojimų nematė, jis buvo apsirengęs striukę. Visiems trims buvo nustatytas girtumas. Buvo apklausta moteris, nes ji buvo blaivi. Kadangi moteriai reikėjo kitą dieną vykti į dializę, ji paprašė, kad policija išvežtų V. K., kad galėtų pailsėti, moteris visą laiką verkė, ją teko raminti, kad būtų galima susikalbėti. Ji prašė V. K. išversti kišenes, bet ten nieko nebuvo rasta, V. K. detali apžiūra nebuvo daryta. Nutarė V. K. vežti į policijos komisariatą, tačiau jame laikino sulaikymo kambariuose buvo pagal baudžiamąją atsakomybę patalpinti asmenys ir budėtojo nurodymu jie V. K. parvežė namo. Budėtojui dėl vietų laikino sulaikymo kambariuose skambino ji iš savo asmeninio telefono. Iš K. M. buto kokia tvarka ėjo tiksliai negali pasakyti, jai atrodo ji ėjo paskutinė. V. K. dar nereikėjo vesti už parankių, bet jis sunkiai ėjo. Lauke V. K. pargriuvo, nes buvo slidu, kiek pamena V. K. parkrito ant sėdmenų. Į tarnybinį policijos automobilį, kiek pamena pats V. K. įlipo, sunkiai, bet įkraigliojo. Automobilyje kur laikomi sulaikytieji ar degė šviesa, neprisimena. Ar išeinant iš K. M. buto V. K. ką kalbėjo, neprisimena. Kad parvežti V. K. į namus su budėtoju derino radijo ryšiu, bet po to savo asmeniniu telefonu, tarnybinio telefono ji neturi. Bent kai įlipo į automobilį V. K. neprisisegė saugos diržo. Važiavo keliu ( - ), po to Utenos keliu link ( - ). Laikas nuo laiko su žibintuvėliu pasišviesdavo pažiūrėti ar V. K. sėdi, ar guli, kiek pamena V. K. sėdėjo. V. K. sėdėjo sėdynėje, kuri yra automobilio vairuotojo pusėje. Tik pajudėjusi iš ( - ) V. K. pradėjo rėkauti, triukšmauti, paklausė jo „ko reikia“, jis sakė gamtiniais reikalais. V. K., kiek supranta, rankomis, nors to nematė, daužėsi į automobilyje esančias groteles. Tada jie sustojo, kad V. K. nepridarytų į tarnybinį automobilį. Ar buvo sniego laukuose ji nepamena, bet buvo slidu. Kai sustojo, V. K. išleido ir duris atidarė D. B.. Ji irgi buvo išlipusi, ar V. K. pats iš automobilio išlipo, nepamena. Kai V. K. išlipo buvo labai tamsu, jo veido ji nematė, matė siluetą, bet ne vaizdžiai. Sustoję buvo 2-3 minutes. Tuo metu V. K. kalbėjo, kad jį vežtų namo, jis skambins G. M. ir pareigūnai vis tiek jį turės parvežti namo. Ar V. K. pats įlipo į automobilį nepamena, nes tiek laiko praėjo. Teisėjui pagarsinus J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 62) J. Ž. patvirtino, kad jos duoti parodymai yra teisingi. J. Ž. parodė, kad V. K. buvo su akiniais, tą tikrai atsimena. Kai V. K. atlikinėjo gamtinius reikalus ji stovėjo toliau, nes buvo nepatogu žiūrėti. Smurtinius veiksmus atilikti prieš V. K. nebuvo tikslo ir prasmės. Servetėlės V. K. tikrai duoti negalėjo, nes pati neturėjo, nesinešioja tokių dalykų, nebent būna didelė sloga. Šaukimą V. K. išrašė ko gero ji, nes visus dokumentus ji formino, visus dokumentus pildė pas K. M., šaukimą pas tyrėją V. K. išrašė, kai sužinojo, kad nėra vietų policijos sulaikymo kambariuose. V. K. buvo pasakyta, kad dėl vagystės jis privalės atvykti pas apylinkės tyrėją, dėl ko išrašomas šaukimas ar V. K. suprato, nežino, bet mano, kad suprato, nes pas tyrėją buvo nuvykęs. Po V. K. gamtinių reikalų važiavo į ( - ), V. K. elgėsi ramiai, tikriausiai miegojo, nes laikas nuo laiko pašviesdavo žibintuvėliu pažiūrėti ar V. K. sėdi, žibintuvėlis nėra labai galingas. ( - ) V. K. paleido prie pagrindinio kelio, iki namų jo nevežė. V. K. išleido D. B., nes jo pusėje durelės. Ji irgi buvo išlipusi ir klausė ar V. K. nereikia pagalbos. Ar V. K. išlipo iš automobilio pats, nepamena. Teisėjui pagarsinus J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 82) J. Ž. patvirtino, kad išlipant V. K. prilaikė už krūtinės, už priekinės kūno dalies, kad jis negriūtų į priekį, jai atrodo, kad V. K. prieš tai buvo blaivesnis. V. K. veido nematė, nes buvo labai tamsu, mano, kad ir automobilio švieselės nešvietė toje būdelėje, nes buvo labai tamsu ir tikrai nesimatė. Tada vyko į kitą užduotį pagal gautą iškvietimą. J. Ž. parodė, kad policijos pareigūnai budėtojui privalo pasakyti, kai įvykdo užduotį. Jai rodos tąkart bandė pranešti budėtojui per radijo stotį, bet ten ryšys tai yra tai nėra, po to perskambino. Po tarnybos paprastai, ir tą dieną taip pat, grįžo į komisariatą po budėjimo 0.15-0.30 val. Grįžus, kaip įprasta, tas pareigūnas kuris vairuoja automobilį varo automobilį į garažą, kitas pareigūnas parneša alkotesterį, kitas priemones, žurnalus į komisariatą. Ji su daiktais ėjo į komisariatą, o kolega D. B. varė automobilį į garažą. Ji automobilio nevalė, nes automobilio valymas ir tvarkymas, automobilio būdelės irgi, priskiriamas vairuojančiam asmeniui. Jų tarnybiniame automobilyje, patalpoje skirtoje vežti sulaikytiems asmenims, buvo „ežys“, kurio dėžė didelė ir sunki, „ežio“ pareigūnai nekilnoja, nes jis privalo būti tarnybiniame automobilyje. Kai ji iš tarnybinio automobilio atėjo į policijos komisariato pastatą, nuėjo į budėtojo dalį, nes spec. priemonės yra paliekamos budėtojo dalyje, ir jei reikia tvarkyti dokumentaciją ten ji yra pildoma. Kokie buvo kolegos tuo metu budėtojo dalyje gerai nepamena, bet budėtojas buvo T. U.. Teisėjui pagarsinus J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 89) J. Ž. parodė, kad budėtojų dalyje būna du patruliai, oper. grupė ir budėtojas. Ji sėdo prie kompiuterio rašyti tarnybinio pranešimo ir pareigūnas A. S. pasakė „greičiau rašykit“, nes jiems reikia vykti į įvykį. Bijo teismui pameluoti, bet jai atrodo, kad jie tarpusavyje kažką kalbėjosi apie V. K., bet ji į tai nekreipė dėmesio, nes reikėjo skubėti, buvo darbo pabaiga, reikia spec. priemones priduoti, surašyti tarnybinius pranešimus. Po kiek laiko į patalpas atėjo D. B. negali pasakyti, D. B. varė automobilį, gal po 10 minučių, ji tuo metu sėdėjo prie kompiuterio ir rašė tarnybinius pranešimus. D. B. tikrai buvo atėjęs į patalpas. Ar kai jos kolegos kalbėjosi apie V. K., D. B. tuo metu buvo patalpose neprisimena. Tas kompiuteris kur dirbama su duomenų baze ir su įvykiais yra prie budėtojo, o kompiuteris kur rašomi tarnybiniai yra prie kito stalo, per 2 metrų atstumą. Prie budėtojo kompiuterio neprieinama, jei reikia „ROIKO“ ar tikslios informacijos, tai pareigūnas paklausia ir budintis padiktuoja. Kad tikrai pradėtas ikiteisminis sužinojo grįžusi į darbą, bet prieš tai, kadangi Kupiškis mažas, buvo parduotuvėje ir sutikti žmonės jau šaipėsi. Kai ją tikrino poligrafu, ji davė teisingus parodymus. Tyrimas poligrafu pareigūnams yra privalomas. Su poligrafo išvada ją supažindino žodžiu po tyrimo, raštiškai tos išvados ji nėra mačiusi. Po pirmo tyrimo poligrafu sužinojusi rezultatus ji iš karto paprašė tyrimą pakartoti, o pakartojus jai pasakė, kad rezultatai dar prastesni už pirmą kartą. Kodėl taip yra ji nežino, nes poligrafui sakė taip, kaip žino. J. Ž. parodė, kad turi keletą versijų dėl ko yra apkaltintas pareigūnas D. B.. Mano, kad D. B. yra apkalbėtas, nes jis buvo tyrėjas aptarnaujantis ( - ) seniūniją. D. B. yra pareigingas ir tikrai gerai vykdantis funkcija, netoleruojantis nusižengimų, o V. K. yra linkęs daryti nusižengimus, todėl tokie teisėtvarkos darbuotojai nemėgstami. Parodo, kad darbo metu kabinete D. B. kartais būna su žiedu, o tarnyboje lauke tikrai ne. Kartais kabinete jis nešiodavo žiedą, o gatvėje, tarnyboje tikrai ne, gal ir bijo pamesti. J. Ž. parodė, kad po įvykio bendravo su policijos imuniteto tarnybos pareigūnais. Po jos tyrimo poligrafu, 2015 m. gegužės mėnesio pačioje pabaigoje, pas ją į kabinetą buvo atvykę imuniteto pareigūnai R. Š. ir R. J., kurie jai darė spaudimą liepdami sakyti, kad D. B. mušė V. K., nes jai bus pradėtas ikiteisminis tyrimą, kuris bus baigtas laidavimu. Ji imuniteto pareigūnų atitinkamoms tarnyboms neskundė, kadangi nebuvo užfiksavusi diktofonu pokalbio, kurio metu imuniteto pareigūnai jai darė spaudimą, t. y., ji mano, kad būdama viena negalėtų nieko įrodyti prieš du imuniteto pareigūnus. Ji imuniteto pareigūnų realiai išsigando, bijojo teisiniu keliu kovoti su imuniteto tarnyba. Po tyrimo poligrafu ir imuniteto pareigūnų apsilankymo jai buvo pašlijusi sveikata, ji vartojo vaistus. Po įvykio su D. B. nebebendrauja, kad ko nebūtų. Šiuo metu dirba Rokiškio rajono policijos komisariate Migracijos skyriuje, kadangi 2015 m. rugpjūčio 17 d. pareigūnė išėjo į pensiją ir atsirado etatas. Dėl įvykio su V. K. jai buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, bet nuobauda nebuvo taikyta.

7Teismo posėdžio metu liudytojas G. M. parodė, kad D. B. yra jo komisariato pareigūnas, po darbo su juo nebendrauja, V. K. pažįsta kaip rajono gyventoją. 2015 m. metų vasario mėnesį, dienos nepamena, tarp 22-23 val. gavo skambutį į mobilųjį tarnybinį telefoną, jam skambino V. K.. V. K. pasakė, kad buvo ( - ) pas draugus šventė, kad vėliau jį pareigūnai vežė į namus. V. K. detalių neklausinėjo, iš balso pasirodė, kad V. K. kalba nėra rišli, todėl klausė jo ar blaivus, V. K. pasakė, kad išgėręs. V. K. pasakė, kad policijos pareigūnų ekipažas pakeliui sustojo ir neva vienas iš pareigūnų – D. B. atidaręs duris sudavė jam į veidą, kitas pareigūnas buvo uniformuota moteris. V. K. sakė, kad žino D. B., kadangi tai buvęs jo apylinkės inspektorius. Jis V. K. paklausė jam ar reikalinga medicininė pagalba, V. K. atsakė, kad nereikia, kad jis namie su motina. Po to, jis pasakė V. K., kad jam perskambins. Tada jis berods po 20-30 minučių pasiskambino komisariato budėtojui, patikslino kas dirba, budėtojas patikino, kad dirba papildomas ekipažas - D. B. ir J. Ž.. Po to, rodos jis perskambino V. K., ir paprašė dar kartą viską papasakoti. V. K. vėl tolygiai atpasakojo, kad bevežant jį iš ( - ), kelio atkarpoje tarp ( - ) ir ( - ), neva sustojo, atidarė duris, trenkė į veidą, kita pareigūnė davė servetėlę nusišluostyti veidui. Toks buvo jų antras pokalbis po 20-30 minučių pertraukos. Jis V. K. išaiškino, kad jei V. K. sako netiesą, tiesa vis tiek išaiškės. Tada jis V. K. pasakė, kad dar kartą paskambins jam vėliau. Parodo, kad sąmoningai tarp skambučių V. K. darė pertrauką, nes V. K. jam prisipažino išgėręs. Trečią kartą, kai skambino V. K., pastarasis jam identiškai viską papasakojo. Tuokart klausė V. K. ar jis nori, kad atvažiuotų pareigūnai visko įforminti, ar tai nėra melagingas pranešimas, V. K. patvirtino, kad norėtų, jog atvažiuotų pareigūnai. Tada jis susisiekė su Imuniteto skyriaus vadovu, ir viską papasakojo, ką dabar pasakoja teisme. Imuniteto vadovo buvo nuomonė, kad į vietą reikia siųsti operatyvinę pareigūnų grupę apsiklausti ir panašiai. Tad jis skambino į Panevėžio vyriausiojo policijos komisariatą budėtojui, norėdamas pakviesti operatyvinę grupę iš Panevėžio, bet jam budėtojas pranešė, kad jų pareigūnai reaguoja į įvykius ir yra užimti. Tada jis dar kartą sukontaktavo telefonu su Imuniteto skyriaus vadovu ir pasakė, kad operatyvinė grupė Panevėžyje yra užimta, tiesiog šiuo metu atvykti negali, atvyks po 1-2 val. Tada buvo nuspręsta siųsti Kupiškio komisariato operatyvinę grupę. Kupiškio komisariate tada dirbo vyriausiasis tyrėjas A. S.. Jis A. S. papasakojo apie įvykį, liepė važiuoti pas V. K. į namus ir atlikti visus veiksmus, kurie yra privalomi gavus pranešimą, įtraukti pranešimą į registrą. Parodo, kad A. S. neįvardijo visų numatytų veiksmų kuriuos reikia ar privalu atlikti išvykus į vietą, A. S. pasakė, kad įregistruotų pranešimą, nes toks yra gautas, kad vyktų kaip į kasdieninį įvykį nežiūrint į tai, kad yra minimi pareigūnai ir atliktų tai, kas yra privaloma, neįvardijo A. S., kad reikia atlikti įvykio vietos apžiūrą ar panašiai. A. S. pasiteiravo kur yra automobilis su kuriuo dirbo D. B. ir J. Ž. ekipažas. A. S. atrodo pasakė, kad D. B. ir J. Ž. baigė tarnybą ir automobilis yra pastatytas nustatyta tvarka į garažą kur ir turėtų būti. Tada jis pasidomėjo kas toliau pagal grafiką turėjo dirbti su tuo automobiliu, jam buvo įvardinta, kad tą naktį ir sekančią dieną niekas su tuo automobiliu nedirbs. Nemano, kad kažkas iš pareigūnų galėjo pasinaudoti automobiliu, nes garažas užrakintas, nuorodos, kad automobiliu jau galima naudotis, nebuvo. Nepamena ar 2015 m. vasario 17 d. buvo atėjęs A. S., nes pamainos keičiasi 7 val. ryte. Tas automobilis buvo garaže ir jį apžiūrinėjo kriminalinio skyriaus ekspertai iš vyriausiojo policijos komisariato, o dėl automobilio raktelių neprisimena, nes pagal tvarką raktai yra tarnybinėse patalpose, kur yra stendas, taigi ar rakteliai buvo stende ar pas jį, neprisimena. Parodo, kad detaliai A. S. surinktos medžiagos neskaitė, nes jau 8 val. atvyko pareigūnai kurie dirbo toliau, kai kuriuos momentus iš medžiagos užgirdo tik administraciniame teisme Panevėžyje, kai buvo nagrinėjama byla, kur kolega A. S. buvo apskundęs jam skirtą nuobaudą dėl įvykio su V. K., kai kuriuos dalykus ten užgirdo. Parodo, kad jam asmeniškai nebuvo poreikio susipažinti su kiekviena apklausa ar panašiai, nes ryte jau atvyko imuniteto pareigūnai. Kai atvyko iš Panevėžio policijos pareigūnai, jis automobilio apžiūroje nedalyvavo, prie automobilio nebuvo priėjęs, kadangi yra pareigūnai ir ekspertai kurie privalo tą dalyką atlikti. Jis, kaip komisariato viršininkas, dėl D. B. tarnybos nėra inicijavęs patikrinimų. Kaip pareigūnui, D. B. pretenzijų neturi. Informacijos apie V. K. ir D. B. santykius neturi. Parodo, kad jei būtų gavęs nusiskundimų, nepriklausomai ar tai D. B., ar tai kitas pareigūnas, būtų į tai sureagavęs. Paaiškina, kad jo telefono numeris į kurį skambino V. K. yra viešai skelbiamas policijos interneto svetainėje. Jei jo ir V. K. santykius įvardinti, kaip draugystę, tai visi 19 tūkstančių rajono gyventojų yra jo draugai. V. K. yra anksčiau matęs. Parodo, kad buvo 2-3 atvejai, kai V. K. teikdavo informaciją policijai. Iki 2015 metų pradžios, kai žvalgybos įstatymais policija plačiau naudojosi, užmokestis už informaciją buvo numatytas, o kai žvalgybos funkcijas susiaurino funkcijas, nedisponuojama lėšomis iš kurių būtų galima atlyginti už suteiktą informaciją.

8Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad D. B. yra jo kolega, su juo kolegiški santykiai, su V. K. santykiai darbiniai, pas jį ne kartą yra važiavęs pagal iškvietimus. Iš 2015 m. vasario 16 d. į 2015 vasario 17 d. naktį dirbo opergrupėje, budėtojų dalyje postiniu dirbo T. U.. Buvo iškvietimas prieš 23 val. dėl smurto artimoje aplinkoje ( - ) k., išvažiavo į vietą. Prieš išvažiuojant jam į mobilų paskambino G. M. ir klausė ar buvo iškvietimų į ( - ). Jis pažiūrėjęs į kompiuterį G. M. pasakė kokie iškvietimai buvo, kokie pareigūnai išvažiavo, G. M. jam jokių konkrečių nurodymų dėl V. K. nedavė. Daugiau G. M. jam nebeskambino, įvykis apie V. K. tuo metu dar nebuvo įregistruotas. Grįžo apie 1 val., tada T. U. jam pasakė, kad yra iškvietimas reikia važiuoti tirti, pranešimas buvo, kad reikia važiuoti pas V. K., kadangi jį sumušė policijos pareigūnai. Pranešėjas buvo policijos viršininkas G. M.. Kai iš budėtojo patalpos ruošėsi važiuoti į ( - ) pas V. K., D. B. ir J. Ž. kaip tik darbą baigė. Tada jis su patruliu S. J. nuvažiavo į ( - ) pas V. K.. V. K. jiems pasakė, kad jais nepasitiki, nes galvojo, kad atvažiuosi ne Kupiškio pareigūnai. V. K. jie pasakė, kad niekas neatvažiuos pas jį iš karto, jei jie išvažiuos, po to V. K. sutiko bendrauti. Atrodo V. K. buvo be akinių, bet 100 % nėra dėl to garantuotas. Jie užėjo pas V. K. į namus, nustatė V. K. girtumą, buvo 2,09 promilės. Šiaip, tokiais atvejais, neapklausinėja, bet ką darysi, įspėjo V. K. dėl melagingų parodymų, paėmė pareiškimą ir apklausė kaip liudytoją, nes ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. V. K. papasakojo, kad ( - ) buvo nuvykęs pas draugę, gėrė alkoholinius gėrimus, savininkė pasigedo 50 Eur. Parodo teismui, kad iš tikrųjų prieš tai buvo toks pranešimas, į kurį važiavo D. B. ir J. Ž.. Kaip suprato, T. U. sutarė, kad D. B. su J. Ž. parvežtų V. K. namo, nes nebuvo kur V. K. dėti, nes V. K. nebuvo viešoje vietoje, to buto savininkė nebenorėjo, kad jis ten būtų, V. K. ne iš viešos vietos buvo paimtas. V. K. pasakojo, kad pareigūnai paėmė jį iš ( - ), bet, kad pavogė pinigus nesakė, po to sakė, vežė namo, sustojo kelyje, kad D. B. ištraukė iš automobilio, 10-15 kartų sudavė ranka į veidą, jis nugriuvo. V. K. nurodė vietą kur buvo įvykis, nurodė tarpą nuo ten iki ten, tačiau konkrečios vietos nenurodė. V. K. sakė, kad pareigūnė moteris jo nemušė, davė jam servetėlę nusivalyti veidą, po to jis buvo parvežtas namo. V. K. pasakojo, kad spardė sniegą, prausėsi, kad nuo kelio buvo nugriuvęs. Toks buvo pareiškimo turinys. Parodo teismui, kad jam toks V. K. pareiškimas buvo neįtikėtinas, vien pažiūrėjus į V. K.: V. K. buvo nubrozdinta nosis ir truputį kaktoje, jei žmogui 10 kartų suduoti iš kumščio į veidą, veidas kitaip atrodytų. Taigi, pamanė, kad V. K. arba meluoja, arba girtas, per girtumą niekus kalba, t. y., paprasčiausiai nepatikėjo V. K.. Parodo, kad toje vietoje kur atseit buvo sumuštas V. K. sniego nebuvo, kelkraštis buvo sušalęs, sniego buvo tik laukuose. Kai grįžo iš V. K. policijos automobilis buvo pastatytas garaže. Prie automobilio jis nebuvo priėjęs, raktelius nuo automobilio paėmė, kad prie automobilio niekas neprieitų, jei iškiltų koks klausimas. Raktelius turėjo pas save kišenėje iki ryto. Ryte atėjo komisariato viršininkas G. M., paklausė kaip ir kas, jam padavė surinktą V. K. bylos medžiagą ir padėjo raktelius. Pasakė kokie rakteliai ir nuo ko, kad nuo garažo ir automobilio, nes rakteliai buvo kartu susegti, nes be garažo raktų prie automobilio neprieisi. Papasakojo, kaip ten buvo, kokią medžiagą surinko. G. M. pasiėmė medžiagą ir išsinešė. Atsimena, kad įvykio vakarą buvo sulaikytas smurtautojas iš ( - ) kaimo, atrodo kita laikino sulaikymo kamera tuo metu laisva buvo, bet nuo 22 iki 23 val. turėjo atvežti dar vieną smurtautoją, nes jis buvo davęs nurodymą patruliams atvežti. Paaiškina teismui, kad gali ir klysti dėl kamerų užimtumo, bet viską galima tiksliai nustatyti iš žurnalų, be to pareigūnams yra duoti nurodymai, kad iš viešos vietos neimti asmenų, kad kuo mažiau būtų užimta vietos laikino sulaikymo kamerose. Pareigūnai stengiasi, jei yra galimybė parvežti asmenis namo, nes jei nėra vietų asmenys yra vežami į Panevėžį. Taigi, kai nėra vietos laikino sulaikymo kamerose, o dirba vienas ekipažas, oper. grupė ir budėtojas, ir būna iškvietimai, tada nebebūtų pareigūnų nei į įvykius važiuoti, nei sulaikytus asmenis saugoti. Kaip buvo tartasi dėl V. K., nežino, nes buvo išvažiavęs į įvykį. Parodo, kad dėl įvykio su V. K. jis gavo tarnybinę nuobaudą, nors dėl nieko nesijaučia kaltas. Ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. K. pareiškimo jis tarėsi su VPK budėtoju, tačiau jam buvo pasakyta, kad reikia laukti ryto, kai ateis valdžia, kuri ir spręs šį klausimą.

9Teismo posėdžio metu liudytoja M. J. parodė, kad D. B. nepažįsta, V. K. yra jos sūnus. Dėl įvykio parodo, kad tada sirgo gripu, anksti atsigulė miegoti. Apie 22 val. V. K. pabarbeno langan, ji atkabino duris ir vėl atsigulė miegoti. Nemano, kad V. K. tą vakarą buvo labai girtas, nes būdamas girtas jis visur kliuvinėja, o tąkart parėjo tyliai. V. K. veido nematė, su juo tą vakarą nekalbėjo, jis nuėjo į savo kambarį, o ji į savo miegamąjį ir atsigulė. Tik girdėjo, kad jis skambino, kvietė policiją, sakė, kad jį sumušė, kad paleido atvežę prie keliuko. Kas sumušė tą vakarą pavardės negirdėjo, kitą dieną išgirdo, kad sumušė buvęs ( - ) policininkas D. B.. Daugiau nieko negali pasakyti, negirdėjo, kaip policija buvo atvykusi. Kada pamatė, kad V. K. sumuštas, nepamena, jo žaizdų tikrai neplovė, jam buvo nubrozdinta nosis, atrodo ir jis pats žaizdų neplovė. Kitą dieną V. K. jai sakė, kad jam svaigsta galva, bet kadangi jis pats mėgsta išsikviesti tarnybas, greitosios jam nekvietė. Ar V. K. buvo nuėjęs į ( - ) ambulatoriją, nepamena. Atvažiavę tyrėjai iš Panevėžio, kurių pavardžių nežino, V. K. primygtinai klausė „Kurioje vietoje sumušė, ar tikrai atsimena kur sumušė, kur numetė tą servetėlę, ar atsimeni tą vietą, girtas buvai ar tikrai atsimeni?“ V. K. sakė, kad tikrai atsimena tą vietą ir gali parodyti, tada jį išsivežė, kada parvežė ,negali pasakyti, gal 16 val. Parodo, kad jos sūnus geriantis žmogus ir viskas, gauna nuo visų „skūron“, tokio žmogaus reikia vengti. V. K. iš pradžių jai buvo pamelavęs kas jį tą vakarą parvežė į namus, nes bijojo, kad ji jį bars, kad girtas pareina, kad jį sumuša.

10Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad D. B. – bendradarbis, kolega, V. K. iš matymo pažįstamas ( - ) miestelio gyventojas. Parodo, kad su D. B. kartu daug dirbo, bet nebuvo tokių faktų, kad D. B. vartotų perteklinę jėgą nusikaltusių asmenų atžvilgiu. Darbo reikalais su D. B. pastoviai bendraudavo, būdavo medžiagų, pavedimų. Pagal aptarnaujamas teritorijas važiuodavo su D. B. tirti medžiagas pagal informaciją apie nelegalią prekybą. Paskui D. B. išėjo dirbti į eismo priežiūros skyrių. V. K. žino kaip asmenį, kuris teikdavo informaciją apie nusikalstamas veikas, pavyzdžiui, apie nelegalią prekybą akcizinėmis prekėmis, bet V. K. suteikta informacija ne visada pasitvirtindavo. V. K. būdavo pastoviai neblaivus ir pats „įkliūdavo“, konfliktavo su motina, namie girtas triukšmaudavo, paskui skambindavo į policiją ir pan., būdavo tokios medžiagos, dabar nebeprisimena tiksliai. V. K. medžiagų jis netirdavo, bet apie tai žino iš apylinkės inspektoriaus D. B.. V. K., norėdamas švelninti savo tą tokią padėtį, pats kaltas būdamas, norėdavo apylinkės inspektoriui, kuriuo tuo metu buvo D. B., „atidirbti“. V. K. informaciją teikdavo tarnybiniame automobilyje, telefonu skambindavo būnant kabinete. V. S. teismui parodė, kad jis asmeniškai iš V. K. informacijos nėra gavęs. Yra girdėjęs, kaip važiuojant automobilyje D. B. bendraudavo su V. K.. V. K. sakydavo „aš tau parodysiu „tašką“, t. y., cigarečių ar alkoholio nelegalią prekybos vietą, tada V. K. reikalaudavo tai cigarečių nupirkti, tai duoti pinigų. Už pateiktą informaciją reikalaudavo atlygio. Kelis kartus matė, bet neatsimena kiek kartų, D. B. yra davęs V. K. atlygį. Atlygio davimas nebūdavo fiksuojamas, atlygį D. B. duodavo iš savo pinigų. Jis (V. S.) nėra davęs V. K. atlygio už informaciją.

11Liudytojas T. U. teismo posėdžio metu parodė, kad D. B. yra buvęs kolega, santykių su juo nėra, V. K. pažįsta, su juo santykiai buvę darbiniai, kadangi dirbo Kupiškio rajono policijos komisariate nuo 2004 ar 2005 metų. Datos tiksliai neatsimena, galėjo būti 2015 m. vasario 16 d., vakaras. Budėjo, kai buvo gautas pranešimas, kad ( - ) gatvėje, ( - ) yra pavogti pinigai. Į įvykio vietą išsiuntė papildomą ekipažą, kuriame dirbo D. B. ir J. Ž.. Po to, jie pranešė, kad yra įvykio vietoje, kad reikia registruoti įvykį. Po to pranešė ar radijo ryšio telefonu, ar telefonu, kad įtariamasis labai girtas, kad žmonės nori jį išprašyti, kad jis neturi kur dėtis, kad yra iš ( - ), lauke buvo šalta, todėl nutarė suteikti socialinę pagalbą. Asmenį būtų galima patalpinti į komisariato laikino sulaikymo kamerą, jei asmuo būtų sulaikytas viešoje vietoje, o šiuo atveju asmuo buvo paimtas iš namų. Parodo, kad komisariate yra 2 patalpos sulaikytiems asmenims. Vienas asmuo tą vakarą buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš viso buvo sulaikyti vienas ar du asmenys. Yra viena ilgo sulaikymo patalpa, kita trumpo, nes patalpoje nėra nei tualeto, nei lovos. Panevėžio policijos komisariato viršininko Rotomskio specialus nurodymas, kad išrašyti šaukimą, kviesti pas įgaliotinį, nustatyti girtumą, ir įgaliotinis po kelių dienų asmenį nubaudžia. Parodo, kad po to, po kurio laiko vėl buvo įvykis ( - ), tik kitoje gatvėje, į kurį vėl išsiuntė D. B. ir J. Ž.. Su ekipažu radijo ryšiu negalėjo susisiekti, nes ( - ) prastas ryšys, paskambino J. Ž. į telefoną, kad yra naujas įvykis, jie paaiškino, kad jau randasi ties ( - ) kaimu. Po to atėjo A. S. kalbėdamas telefonu ir klausė kas dirba ekipaže, pasakė jam, kad D. B. ir J. Ž., kaip suprato A. S. skambino komisariato viršininkas G. M.. A. S. klausė kas įvyko, nes jis buvo grįžęs iš įvykio dėl smurto artimoje aplinkoje. Pasakė A. S., kad išvyko į įvykį, kad buvo pavogti pinigai, kad suteikė socialinę pagalbą. Po to, A. S. nuėjo šnekėdamas telefonu į kabinetą. Po 2- 3 valandų atėjo tas įvykis, kad komisariato vadovas pranešė, kad ( - ) kaime policijos pareigūnai sumušė V. K.. Tada pasikvietė A. S., nes jis (t. y. T. U.) negalėjo palikti sulaikyto asmens, atvyko S. J. su porininku, koks porininkas dabar nepamena. Porininkas liko su juo (t. y., T. U.), o S. J. su A. S. išvažiavo pas V. K. į ( - ). Dar pats V. K. skambino 5 kartus, jautėsi, kad yra girtas, sakė, kad greičiau atvažiuotų policijos pareigūnai, kad skambins policijos viršininkui, kad bus blogai. Kai A. S. grįžo, pasakojo jam, kad nesąmonė, kad D. B. sudavė V. K. 15-20 smūgių, pasakojo, kad V. K. atsisakė bendrauti, po to V. K. sakė S. J. „Tu geras vyras, su tavimi bendrausiu“, kad su A. S. nebendraus. A. S. sakė, kad V. K. buvo nepatenkintas, aiškino, kad valėsi sniegu. A. S. važiavo patikrinti vietoje, bet sniego nebuvo, buvo tik žvyras. Iš A. S. žodžių suprato, kad A. S. su S. J. apžiūrėjo kelią nuo žiedo (išvažiavimo iš Kupiškio) link ( - ). V. K. į įvykio vietą nevažiavo tik nurodė kur ta vieta, bet toje vietoje sniego nebuvo. Parodo, kad D. B. ir J. Ž. darbą baigė 1 ar 2 valandą nakties, ar tuo metu A. S. buvo grįžęs iš įvykio, tiksliai nepamena. Tarnybinį automobilį į garažą pastato vairuotojas, nenustatyta taisyklė, ekipažo vyriausiasis, jis ir vairuodavo automobilį. Atrodo, A. S. paėmė D. B. tarnybinio automobilio raktelius ir ryte su medžiaga atidavė komisariato viršininkui G. M.. D. B. ir J. Ž. grįžus į komisariatą iš jų priėmė ginklus, medžiagas, korteles išdavė. Atrodo jiems dėl V. K. nieko nesakė, bet jie patys turi prieiga, galėjo patys matyti apie įvykį, nes visi turi priėjimą prie kompiuterio. Parodo, kad oper. grupė turi tarnybinius telefonus, kuriuos perduoda kitai pamainai. Būna, kad telefonai kraunasi budinčioje dalyje, jei turi savo kabinetą, pareigūnas krauna kabinete. Ar iš to telefono kas skambino V. K., nežino, parodo, kad nebent operatyvinė grupė, jei išvažiuoja, tuo telefonu pasitikslina ar asmuo neišėjo iš namų, nebent koks A. S. galėjo skambinti ar tas V. K. namuose. Parodo, kad D. B. ir J. Ž. sakė, kad nuvežė V. K. į ( - ) namo, nes buvo šalta, V. K. buvo labai girtas. Parodo, kad V. K. praktiškai pažįsta nuo tada, kada pradėjau dirbti policijos komisariate, nes V. K. prisidirbdavo kartas nuo karto, tai ( - ), tai kituose kaimuose. V. K. žinomas, kaip melagis ir vagis, tą žino ir žmonės, ir pareigūnai. V. K. bendraudavo su Kriminalinės policijos viršininkais, skųsdavo patrulius, į komisariatą ne kartą matė užeinanti. V. K. policiją kviesdavo be reikalo, sakydavo, „kad sumušė, po to, kad nesumušė“.

12Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra tyrėjas, D. B. pareigūnas, kurio bylą tyrė, o V. K. eilinis pilietis, kuris kreipėsi dėl sumušimo. Po vasario 16 d. švenčių galėjo apklausinėti V. K. ar tai jo motiną, dabar tiksliai nepamena. Prisimena, kad buvo V. K. pareiškimas su kuriuo susipažino, jie kitą dieną važiavo pas V. K. į namus. Kiek pamena, nuvažiavo, apsiklausė, po to atrodo važiavo į tą vietą kur V. K. buvo sumuštas. Dabar nepamena ar tą pačią dieną, ar kitą dieną važiavo į įvykio vietą žiūrėti, kur V. K. buvo sumuštas ir ieškoti servetėlės. Buvo labai didelis vakarų vėjas nuo ( - ), ieškojo visą pakelę ir pirmyn ir atgal, nieko nerado. Ar tądien snigo, nepamena. Pats nukentėjusysis jiems rodė įvykio vietą prie miškelio, jam V. K. atrodė sąmoningas. V. K. sakė, kad jį mušė, ant jo striukės, kurią buvo apsivilkęs matėsi rudos dėmės, mano, kad tai kraujo dėmės. Jie ieškojo kraujo dėmės, t. y., tos vietos, kur kaip V. K. aiškino spardė sniegą. Ieškojo prie „Blizgės“ miškelio, kai V. K. pasakė, kad ten „Blizgės“ miškelis tarp ( - ) ir tos sankryžos kur yra radaras, sakė iš vienos pusės buvo miškelis, o kitoje pusėje laukai. Tas miškelis eina pagal kelią, kur išlinkimas, tame kelio ruože V. K. nurodė. Jie ėjo šalikele ieškodami tos vietos. Viena puse ėjo tyrėja, jis ėjo kita, vėjas buvo didelis, klausė V. K. kurioje pusėje, V. K. sakė kad ne miškelio pusėje, apžiūrėjo ir miškelio pusėje, bet jokių kraujo pėdsakų nerado. Jei griovyje būtų kraujo pėdsakų būtų aptikę. Su V. K. bendravo tik dalykiniais reikalais, vieną kartą nuvykus į jo namus apsiklausai, po to važiavo apžiūrėti įvykio vietos ir vieną kartą V. K. vežė į Panevėžį į apklausą. Parodo, kad policijos automobilį, kuriuo buvo vežtas V. K. apžiūrinėjo ekspertai, kai jie tą darė, jis (R. J.) stovėjo atokiau. Tada, atrodo, tas akmenukas ir buvo rastas.

13Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jo santykiai su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju tik darbiniai. Kiek pamena, jam paskambino Kupiškio rajono policijos komisariato viršininkas G. M. ir pranešė, kad yra pranešimas, kad pareigūnas nepamena ar įvardino koks pareigūnas, sumušė V. K.. Klausė ką daryti, jis sakė, kad reikia reaguoti kaip į įprastinį įvykį, kad atvyktų Panevėžio operatyvinė grupė, kad nevažiuotų Kupiškio opergrupė. Parodo, kad į įvykio vietą pas V. K. nevažiavo, bet jam teko būti prie V. K. namų. Su V. K. bendravo, kada tiksliai neatsimena, galėjo būti pavasarį, jau po tos bylos pradėjimo. Ant V. K. veido matėsi sužalojimai, V. K. pasakojo, kaip buvo sumuštas D. B.. Parodo, kad tą dieną, kai rado akmenėlį, jis nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami reikiami tyrimo veiksmai, tikrinama informaciją. Su J. Ž. yra bendravęs du kartus, yra vežęs į poligrafo tyrimą, kiek pamena, jos kabinete nėra buvęs. Jokiais būdais J. Ž. grasinama nebuvo.

14Teismo medicinos ekspertas R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad V. K. padarytas nubrozdinimas kietu ribotą paviršių turinčiu daiktu. Ar V. K. pats galėjo atsitrenkti, ir į jį atsitrenkti, kategoriškai negalima atsakyti. Kategoriškai negali pasakyti, kad V. K. sužalojimai griuvimui nebūdingi. V. K. nubrozdinimas galėjo būti padarytas žiedu, nes žiedas turi briauną, ribotą paviršių. Kumščiu padaryti sužalojimą galima, t. y., galėjo suduoti kumščiu, pavadinkim ranka, bet nagas priklauso kumščiui, kumščio sudedamoji dalis. Žiedu, jei žiedas yra ant piršto, galima padaryti, ir nagu padaryti galima, sakykim nykščio, nes kumštis jei yra sugniaužtas tai nagas yra atviras, juo taip pat galima nubrozdinimą padaryti suduodant smūgį. Tokį nubrozdinimą galima padaryti ir su nagu, nagas turi ribotą paviršių. Yra tokių atvejų ne vienas, kai tokie įbrėžimai yra padaryti. Smūgiuojant priklauso nuo smūgio stiprumo, būna lūžta ir delnikauliai, būna nieko po smūgio nelieka. Gali likti žymės, gali ir nelikti. Patinimas gali būti, gali nebūti. Iš karto patinimas turi matytis. Pagarsinus eksperto P.Petreikio išvados 3 punktą, ekspertas R. Ž. parodė, kad grotelės pasižymi kietu buku daiktu. Jei grotelės turi aštrią briauną, bet jei jos cilindrinės formos, tai reikia žiūrėti ar tos briaunos užapvalintos, ar yra arčiau cilindro formos, tai tokio nubrozdinimo nepadarysi. Vėlgi reikia, kad grotelės būtų stačiakampio formos. Konkrečiau būtų galimybė pasakyti apžiūrėjus groteles. Parodo, kad esant tokiam, kaip V. K. girtumo laipsniui įmanomi orientacijos sutrikimai, bet tai priklauso ir nuo žmogaus, bet virš 2 promilių girtumui esant gali taip atsitikti. Teismo posėdžio metu ekspertas R. Ž. sužinojęs bylos aplinkybes, kad buvo šalikėlė, parodo, kad jei padarius prielaidą, jog asmuo griuvo šalikėlėje ir ten buvo sniegas, grumstai, žvyras, t. y., jei ten nelygus reljefas, o asmens sužalojimai yra vienoje plokštumoje, nosyje ir kaktoje, t. y., veido atsikišusios dalys, todėl atmesti nugriuvimo versijos taip pat negalėtų. Parodo teismui, kad V. K. nubrozdinimai pagal aprašymą yra gyjantys, po sužalojimo apžiūrimi praėjus dviem savaitėms – V. K. apžiūrėtas kovo 5 d., išlikę nubrozdinimo požymiai, o tie patinimai, kraujosruvos, gal jie ir buvo, nes buvo praėję jau beveik puse mėnesio, jos jau buvo rezorbavusios. Jei V. K. iš karto po įvykio būtų apžiūrėtas būtų viskas konkrečiau.

15Ekspertas R. Ž. 2016 m. kovo 17 d. policijos tarnybinio automobilio Nissan NV 200, v. n. GHU 412, apžiūros metu (buvo apžiūrima automobilio dalis skirta vežti sulaikytus asmenis) parodė, kad yra ribotų kietų paviršių, tačiau kategoriškai teigti, kad čia galėjo susižaloti žmogus, negalėtų. Tik konstatuoja, kad yra tokių paviršių. Kai asmuo vežamas uždarytas, jis gali remtis į stogą viršugalviu, mažai tikėtina, kad būtų galimybė susižaloti į automobilio grotelių laikiklius, kurios yra labai aukštai. Būtent nosį susižaloti, tai ir norint sunkiai galima padarysi. Asmeniu išlipant iš automobilio, taip pat, mažai tikėtina susižaloti. Pažymi, kad jo teikiama išvada tik tikimybinė.

16Teismo medicinos ekspertas Paulius Petreikis teismo posėdžio metu parodė, kad jo išvados 3 punktas tai galimybinė išvada. Norint atsakyti tiksliau, reikia apžiūrėti grotelių suvirinimą, gali būti suvirinimo atsikišimai ir pan. Jei būtų pateiktos grotelės tikėtina, kad tie nubrozdinimai nuo grotelių, bet irgi būtų ne kategoriškai, reikėtų žiūrėti, koks suvirinimas, koks atsikišęs gabalėlis, bet braukykis kiek nori, kai žmogaus girtumas virš 2 promilių pasakyti, kad jis gražiai sėdi irgi negalima. Parodo, kad V. K. sužalojimai nebuvo padaryti kumščiu. Jei kalbame apie kumštį, krumplį, kumščio dydį, tai turint tokį, kaip V. K. sužalojimo dydį yra visiškas nesusipratimas. Nuo kumščio dar turi būti patinimas. Sužalojimas kumščiu iš karto atmestinas, nes negalima pasakyti ar suduota į veidą, ar veidu atsitrenkiant į paviršių, ekspertas negali atsakyti. Yra kontaktas su ribotą paviršių turinčiu daiktu, ribotumas yra 1x0.2, gali būti 2 mm. Skersmens, gali būti 1 cm., bet plonas daiktas, negalima pasakyti net kokia kryptimi. Tai gyvas asmuo, mirusį lengviau apžiūrėti, nes galima mikroskopą pridėti, gyvam nėra šansų to padaryti. Kumštis atmestinas, nes kumštis pagal sužalojimo dydį neatitinka to riboto daikto išmatavimų, galima kalbėti apie nagą, bet ne apie kumštį. Pritaria eksperto R. Ž. nuomonei, kad nagu galima padaryti tokius sužalojimus, nors šiaip ir nagui tai nebūdinga, nes nagas yra pusapvalios formos, yra pertraukiamos juostos jei braukiama nagu, tada sužalojimai yra platesni, bet tokia galimybė neatmestina. Dėl žiedo, parodo, kad tai priklauso, koks žiedas ar vestuvinis, ar keturkampis. Vestuvinis žiedas dažniausiai švelnus, jis turi juostos pavidalą ir turi suapvalinimą, reikia perskaityti koks nubrozdinimo dydis. Nubrozdinimai 2 mm pločio, tai vadinamas įdrėskimas. Turime 0.5 cm, o ar jis apvalus, ar ne nepasakyta, todėl sukonkretinti negalima. Parodo, kad sužalojimai nebūdingi griuvimui. Griuvimui galėtų būti būdingi, jei būtų sniegas, kad į aštrų sniegą įsirėžė. Jei tuo metu nėra sniego, tai griūk kiek nori su atsikišusiais paviršiais, bus platūs nubrozdinimai, tas pats ir batui, būdingi platūs nubrozdinimai, o ne 1x0,2 arba 0.5 cm. Jei būtų geras smūgis ties kakta, tai būtų kraujosruva viršutiniame voke. Jei gerai sumušta, kraujosruva nusileidžia į voką, o jei tik nubrozdinimas tai nubrozdinimas, šiuo atveju 1x0,2. Parodo, kad dėl kraujavimo po įbrėžimo, neturėjo būti tiek kraujo, sužalojimai turėjo būti kur kitur, žaizdos gali kraujuoti. Kirstinės žaizdos labiau, muštinės žaizdos ir nekraujuoja, šiuo atveju kraujavimas buvo iš burnos ar iš nosies, tokiu atveju galėjo būti tiek mašinoje, tiek kur kitur. Priklauso jei žmogus atsilošia bėga ant striukės, jei pasilenkęs ant žemės. Pažymi, kad kraujuoti iš nosies gali ir nesudavus smūgio, visų pirma, kitas dalykas, nubrozdinimo dydis nieko nepasako apie smūgį. Vienam žmogui gali suduoti labai smarkų smūgį, jam nebėgs nei kraujas, nebus ir kraujosruvos, kitam kraujosruva atsiranda nuo mažiausio suspaudimo, ypač moterims lieka suėmus už rankos, vyresniame amžiuje kraujagyslės trūkinėja. Odos nubrozdinimas buvo šoninis smūgis į odą, pataikius tiesiai nubrozdinimo nebus, buvo kampu smūgis. Du trauminiai poveikiai buvo, nes yra du sužalojimai anatominėse vietose. Priklauso nuo kraujavimo ar lieka žymė, nuo šalikelės, lijo ar nelijo. Žiemos metu kraujas krenta ant sniego, ant ledo ir džiūsta. Kraujas tiesiog džiūsta, dažniausiai kraujavimo žymės matosi, ant kelio turėjo matytis, jei kraujavo ant kelio turėjo matytis. Jei papustė, jei užsnigo, galėjo nieko nebelikti, nieko nebesimatyti. Parodo teismui, kad sužalotus asmenis reikia apžiūrėti iš karto. Jis pats Panevėžyje dirbo ekspertu tris metus, tvarką žino. Pacientą reikia vežti į priėmimo skyrių, gydytojas aprašo, užfiksuoja, po to ekspertams nekyla problemų, tik medicinos darbuotojo užfiksuotus sužalojimus ekspertas vertina.

17Ekspertas Paulius Petreikis 2016 m. kovo 17 d. policijos tarnybinio automobilio Nissan NV 200, v. n. GHU 412, apžiūros metu (buvo apžiūrima automobilio dalis skirta vežti sulaikytus asmenis) parodė, kad kai asmuo yra neblaivus, mašinai judant, asmuo gali pasisukti tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Ribotų paviršių, atsikišusių paviršių visur pilna. Įbrėžimui 5 cm., yra kampelis daugiau nereikia, taigi asmuo gali pats užsigauti. Mano, kad asmeniui išlipant iš automobilio irgi galima susižaloti, ypač jei asmuo neblaivus. Pažymi, kad jo teikiama išvada tik tikimybinė.

18Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. vasario 17 d. 00.16 val. buvo registruotas pranešimas (neskelbti viešai), kad „pil. V. K. gyv. ( - ) tel. ( - ) pranešė, kad jam būnant svečiuose ( - ) atvažiavo pagal iškvietimą policijos pareigūnai (aiškintis dėl kažkokių dingusių pinigų) ir vienas iš pareigūnų jį sumušė“. Apie įvykį pranešė G. M.. (t. 1, b. l. 2-5)

19Iš policijos pajėgų išdėstymo plano matyti, kad 2015 m. vasario 16 d. policijos pareigūnai D. B. ir J. Ž. patruliavo su automobiliu Nissan NV 200, v. n. GHU 412. (t. 1, b. l. 6)

20Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. vasario 16 d. 20.28 val. buvo registruotas K. M. pranešimas, kad ( - ), jos sugyventinis ir jo sugėrovas galimai pavogė 50 Eur. Į įvykį 2015 m. vasario 16 d. 20.31 val. buvo išsiųsti policijos pareigūnai D. B. ir J. Ž. su tarnybiniu automobiliu Nissan NV 200, v. n. GHU 412. (t. 1, b. l. 140)

21Iš V. K. protokolo-pareiškimo (pareiškimas paimtas 2015 m. vasario 17 d. 01.20 val.) matyti, kad V. K. nurodo, jog kelyje tarp ( - ) ir ( - ) kaimų policijos pareigūnas D. B. išsodino jį iš policijos automobilio ir be jokios priežasties rankomis sudavė apie 10-15 smūgių į veidą ir galvą. (t. 1, b. l. 19)

22Iš alkoholio matuoklio rodmenų matyti, kad V. K. 2015 m. vasario 16 d. 20.40 val. buvo nustatytas 3,12 promilių neblaivumas. (t. 1, b. l. 111)

23Iš alkoholio matuoklio rodmenų matyti, kad V. K. 2015 m. vasario 17 d. 01.22 val. buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. (t. 1, b. l. 24)

24Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. vasario 17 d. buvo nuvykta pas V. K. ir jis buvo papildomai apklaustas. Po apklausos V. K. parodė tikslią įvykio vietą ir buvo surašytas parodymų patikrinimo vietoje protokolas. V. K. nurodyta vieta buvo kruopščiai apžiūrėta, apžiūrėti abu kelio atkarpos 67-ajame kilometre šalia miškelio, kelkraščiai. Kelkraščiuose buvo ieškota kraujo pėdsakų, tačiau jokių pėdsakų nebuvo rasta. (t. 1, b. l. 27)

25Iš V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2015 m. vasario 17 d. nuo 16.40 val. iki 17.45 val. esant šviesiam paros metui, natūraliam apšvietimui, dideliam vėjui, minusinei temperatūrai, giedrai, policijos pareigūnai kartu su V. K. atvyko į jo nurodytą įvykio vietą apie kurią jis davė parodymus. V. K. parodyta vieta yra apie 200 metrų nutolusi nuo 67 kilometro pabaigą žyminčio stulpelio į šiaurės rytus, pietinėje kelio pusėje, kelkraštyje. V. K. rodoma vieta yra maždaug ties miškelio dalies, kuri ribojasi su keliu viduriu. Rodoma vieta nufotografuota. (t. 1, b. l. 28-30) Iš fotonuotraukų matyti, kad kelio danga yra asfaltas, kelkraštis yra žvyruotas, ant kelkraščio sniego nematyti, už kelkraščio prasideda laukai, kuriuose matosi sniego lopiniai. (t. 1, b. l. 31)

26Iš policijos automobilio Nissan NV 200, v. n. GHU 412, apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. vasario 17 d. nuo 11. 15 val. iki 12.15 val. adresu Gedimino g. 54, Kupiškis, buvo atlikta minėto automobilio apžiūra. Ant automobilio galinio dangčio, kuris sudarytas iš dviejų dalių, durelių atsidarančių į dešinę pusę matyti rudos spalvos dėmė, panaši kraują, nuo kurios paimamas biologinis mėginys. Ant automobilio galinio skyriaus grindų dešiniajame kampe prie durelių rastas akmenukas iki 5 mm dydžio, ant kurio matosi raudonos spalvos dėmė panaši į kraują, akmenukas paimamas. Apžiūros metu fotografuojama. (t. 2, b. l. 55-64) Iš užduoties atlikti biologinį (DNR) tyrimą matyti, kad specialistui buvo suformuluotas klausimas „Ar ant tyrimui pateiktų objektų – akmenėlio ir nuoplovos yra biologinių pėdsakų (kraujo), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR? Jei taip, ar biologiniai pėdsakai priklauso V. K. ar kitiems asmenims?“. (t. 2, b. l. 82) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 98/15(01) nurodyta, kad ant akmenėlio, rasto ir paimto tarnybinio automobilio apžiūros metu, rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,99999999999999 procentų tikimybe. Nuoplovoje nuo automobilio galinių dešinės pusės durelių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuriame galimai yra V. K. DNR profilis, ir nežymi DNR priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui. (t. 2, b. l. 85-89)

27Iš daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2015 m. kovo 23 d. V. K. policijos pareigūnams pateikė mobilųjį telefoną „Samsung“ su SIM kortele. (t.1, b. l. 116)

28Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus tyrėjo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimu V. K. pripažintas nukentėjusiuoju. (b. l. 70)

29Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo matyti, kad nukentėjusiajam V. K. yra teikiama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, atleidžiant jį nuo bylinėjimosi išlaidų. (t. 1, b. l. 71-72)

30Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2015 m. balandžio 21 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Imuniteto pareigūnams pateikė radijo stočių pokalbių įrašus nuo 2015 m. vasario 16 d. 18 val. iki 2015 m. vasario 17 d. 16 val. (t. 1, b. l. 119) Iš apžiūros protokolo matyti, kad įrašai buvo apžiūrėti ir padaryta pokalbių stenograma. (t. 2, b. l. 71) Iš pokalbių stenogramos matyti, kad policijos budėtojo šaukinys yra „Kupa“, D. B. - „654“, pokalbių laikas + 2 val. (nes laikas nesuderintas). 18:29:32 val. budėtojas nukreipia D. B. ekipažą į įvykį ( - ), 18:38:08 val. D. B. praneša, kad jau atvyko į vietą, o 20:07:56 val. praneša budėtojui, kad pilietį pristatė į namus ir toliau grįžta dirbti į maršrutą. (t. 2, b. l. 73-74)

31Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato viršininko tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos automobilis Nissan NV 200, v. n. GHU 412, neturi įrengtos telemetrinės įrangos bei neturi salone įrengtos garsą ir vaizdą fiksuojančios įrangos. (t. 1, b. l. 124)

32Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato viršininko tarnybinio pranešimo matyti, kad Kupiškio rajono policijos komisariate yra įrengtos dvi laikino sulaikymo patalpos: viena trumpalaikio ir viena ilgalaikio sulaikymo. 2015 m. vasario 16 d. laikino sulaikymo kamerose buvo laikomi du asmenys: įtariamasis P. G., pristatytas 2015 m. vasario 15 d. 21.53 val., paleistas 2015 m. vasario 17 d. 14.00 val., ir įtariamasis A. V., pristatytas 2015 m. vasario 16 d. 23.01 val. (faktinis sulaikymas 22.10 val.), paleistas 2015 m. vasario 17 d. 16.05 val. Galimybių priimti dar vieną asmenį 2015 m. vasario 16 d. nuo 22 iki 23 val. nebuvo (t. 1, b. l. 178) Tarnybiniame pranešime nurodomus duomenis patvirtina išrašas iš policijos registruojamų įvykio registro. (t. 1, b. l. 176)

33Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad D. B. turėjo prieigą prie „Policijos registruojamų įvykių registro“ (PRIR) nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d., teisės budėtojas, naujas prašymas užpildytas 2015 m. vasario 5 d., suteiktos 2015 m. kovo 16 d., teisės tyrėjas. J. Ž. turėjo prieigą prie PRIR nuo 2013 m. gegužės 9 d., teisės budėtojas. (t. 1, b. l. 180)

34Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad telefono numeris ( - ) yra priskirtas Kupiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriui, atsakingas asmuo vyresnysis tyrėjas A. S.. (t. 1, b. l. 195)

35Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad 2015 m. kovo 23 d. buvo paimti V. K. lyginamieji pavyzdžiai. (t 2, b. l. 4)

36Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo nuspręsta kreiptis į telekomunikacijų paslaugų tiekėjus, siekiant gauti V. K. naudojamo abonentinio numerio ( - ) ryšių duomenis. (t. 2, b. l. 5) Prokuroro nutarimą susipažinti su informacija 2015 m. balandžio 2 d. sankcionavo ikiteisminio tyrimo teisėjas. (t. 2, b. l. 7)

37Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus V. K. naudojamo abonentinio numerio ( - ) ryšių duomenis nustatyta, kad 2015 m. vasario 16 d. 22.14 val. ir vėliau V. K. skambino į telefono numerį, kuriuo naudojasi Kupiškio rajono policijos komisariato viršininkas G. M.. 2015 m. vasario 17 d. 00:24:17 val. V. K. skambino telefono numeris ( - ), kuris priskirtas Kupiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriui, atsakingas asmuo vyresnysis tyrėjas A. S.. (t. 2, b. l. 10-12)

38Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų nutarčių matyti, kad buvo leista nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. liepos 2 d. klausytis D. B., J. Ž. ir V. K. telefoninių pokalbių, bei kontroliuoti kitą elektroniniais ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. (t. 2, b. l. 24;26;28) Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad D. B., J. Ž. ir V. K. taikant procesinę prievartos priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnyje nebuvo gauta duomenų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui. (t. 2, b. l. 35)

39Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos 2015 m. vasario 17 d. užduoties (užduotis skirta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriui) matyti, kad buvo prašoma atlikti V. K. kūno tyrimą. Specialistui pavedama atsakyti į klausimus: 1) Ar ant V. K. kūno yra sužalojimų? 2) Kokie kūno sužalojimai padaryti, kokia jų lokalizacija? 3) Kada padaryti sužalojimai? 4) Ar galėjo sužalojimai atsirasti griūnant ar suduodant smūgius? 5) Kokiam sveikatos sutrikdymo mastui atitinka nustatyti kūno sužalojimai? (t. 2, b. l. 75)

40Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 314/15(05) matyti, tyrimas pradėtas 2015 m. kovo 5 d. Apžiūros metu nustatyta, jog kaktos kairėje iš karto virš kairio antakio vidinio trečdalio įstrižos krypties 02,x1 cm odos pakitimas rausvai violetinės spalvos, kurio dugnas įtrauktas, padengtas balkšvomis pleiskanėlėmis. Nosies nugarėlės priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje vertikalios krypties 0,5 cm ilgio odos nubrozdinimas, kuris palietus nusilupa, ir lieka rausvai violetinės spalvos odos plotas įtrauktu dugnu, kurio dugnas pleiskanotas. Išvada: V. K. padaryta odos nubrozdinimai kaktos kairėje, nosies nugarėlėje, paveikus kietais bukais daiktais galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek po smūgio sudavimo, tiek nugriuvus. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 2, b. l. 76)

41Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. pG 314/15(05) matyti, kad V. K. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje ir nosies nugarėlėje padaryti dviem trauminiais poveikiais. (t. 2, b. l. 78)

42Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą specialistui pavedant atsakyti į klausimus: 1) Ar ant D. B. rankų (plaštakų išorinių pusių, krumplių), kojų pėdų (pirštų) yra sužalojimų? Jei yra sužalojimų, ar jie galėjo atsirasti suduodant smūgius kitam asmeniui? 2) Kada padaryti sužalojimai? (t. 2, b. l. 79)

43Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 256/15(05) matyti, kad D. B. apžiūros metu rankų ir kojų srityse mechaninės traumos požymių nenustatyta. (t. 2, b. l. 80)

44Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė teismui teismo medicinos gydytojo Pauliaus Petreikio konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0110/15. Šios išvados tyrimo objektas yra specialisto išvados Nr. G 314/15(05), Nr. pG 314/15(05) ir Nr. G 256/15(05). Kaltinamojo gynėjas uždavė ekspertui šiuos klausimus: „1) Ar V. K. nustatytas odos nubrozdinimas veide galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu? 2) Ar V. K. nustatytas odos nubrozdinimas veide galėjo būti padarytas apauta koja? 3) Ar nurodyti specialisto išvadoje sužalojimai galėjo būti padaryti veidu atsitrenkiant į tarnybiniame automobilyje esančias metalines apsaugines groteles? 4) Ar nurodyti specialisto išvadoje sužalojimai būdingi griuvimui?“ Eksperto Pauliaus Petreikio išvada: 1) V. K. nustatytas odos nubrozdinimas veide negalėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu, nes tam prieštarauja odos nubrozdinimų dydis; 2) V. K. nustatytas odos nubrozdinimas veide negalėjo būti padarytas apauta koja, nes tam prieštarauja odos nubrozdinimų dydis; 3) Nurodyti specialisto išvadoje sužalojimai galėjo būti padaryti veidu atsitrenkiant į tarnybiniame automobilyje esančias metalines apsaugines groteles, nes jos pasižymi kieto, buko daikto, turinčio ribotą paviršių savybėmis; 4) Nurodyti specialisto išvadoje sužalojimai nebūdingi griuvimui, nes tam prieštarauja odos nubrozdinimų dydis. (t. 3, b. l. 43-46)

45Iš Psichofiziologinio tyrimo 2015 m. gegužės 11 d. išvados matyti, kad siekiat nustatyti ar J. Ž. tiesą duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gegužės 5 d. du kartus buvo atliktas jos tyrimas poligrafu. Į tikrinamuosius klausimus „Ar melavote atsakydama į klausimus apie K. mušimą?“ ir „Ar melavote šiandien atsakydama į klausimus apie K. mušimą?“ J. Ž. atsakė „Ne“. Išanalizavus tyrimo metu surinktus duomenis, gauta išvada, kad J. Ž. atsakydama į klausimus „Ne“ sakė netiesą. (t. 2, b. l. 95-98)

46Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. vasario 29 d. pažymos matyti, kad įvykio vietai (kelio Nr.122 (kryptis ( - )) atkarpa tarp 66 ir 67 kilometrų) artimiausios meteorologijos stoties duomenimis 2015 m. vasario 15-17 dienomis kritulių nebuvo, vidutinis vėjo greitis nuo 2015 m. vasario 16 d. 20 val. iki 2015 m. vasario 17 d. 17 val. svyravo nuo 3 iki 7 m/s, didžiausias vėjo greitis svyravo nuo 4 iki 12 m/s. (t. 3, b. l. 154)

47Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

48Šioje baudžiamojoje byloje D. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Kaltinamasis D. B. teismo posėdžio metu neigė padaręs jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus ir parodė, kad 2015 m. vasario 16 d. kartu su kolege J. Ž. neblaivų V. K. parvežė į namus policijos tarnybiniu automobiliu, tačiau jokio fizinio smurto prieš V. K. nenaudojo, smūgių jam nesudavė.

49Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad policijos pareigūnai D. B. ir J. Ž. 2015 m. vasario 16 d. patruliavo su tarnybiniu automobiliu Nissan NV 200, v. n. GHU 412. Apie 20.29 val. iš budėtojo gavo nurodymą vykti į įvykį ( - ), aiškintis dėl pavogtų 50 Eur. Apie 20.38 val. D. B. pranešė budėtojui, kad atvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo K. M., jos sugyventinis T. P. ir V. K.. T. P. buvo nustatytas 2,73 promilių girtumas (t. 1, b. l. 159), o V. K. buvo nustatytas 3,12 promilių (t. 1, b. l. 111) girtumas. Tiek D. B., tiek J. Ž. parodė, kad V. K. buvo nuspręsta vežti į namus, kadangi buto šeimininkė K. M. nepageidavo tolesnio šio asmens buvimo savo namuose. Liudytojas T. U. teisme patvirtino, kad D. B. ekipažas su juo derino V. K. vežimą namo (socialinės pagalbos suteikimą), kadangi tuo metu laisvų vietų komisariato laikino sulaikymo kamerose nebuvo. Tokius liudytojo T. U. parodymus patvirtina ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato viršininko tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 178) bei išrašas iš policijos registruojamų įvykio registro. (t. 1, b. l. 176) Teismo posėdžio metu tiek D. B., tiek J. Ž. parodė, kad būnant pas K. M. V. K. veidas buvo sveikas. T. P., bylą nagrinėjančiam teismui, apklausti liudytoju nepavyko, kadangi jisai kviečiamas į teismo posėdžius neatvyko, o priėmus nutartį dėl atvesdinimo, paaiškėjo, kad T. P. yra išvykęs į Vokietiją ir jo gyvenamoji vieta nėra žinoma. (t. 3, b. l. 126;164) V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą buvo išgėręs 5-6 pūsles, po 1 l talpos, 7.5 procentų stiprumo alaus, savijauta buvo tik tiek, kad išgėręs, kažkiek svirduliavo, jo vesti nereikėjo, kai iš K. M. namų išėjo parkritęs nebuvo. Tuo tarpu kaltinamasis D. B. ir liudytoja J. Ž. parodė, kad išėjus iš K. M. namų V. K. buvo pargriuvęs ant užpakalio. Toliau V. K. parodė, kad buvo vežamas policijos tarnybiniu automobiliu, buvo uždarytas patalpoje su grotomis, vežamas sėdėjo ramiai. Tuo tarpu kaltinamasis D. B. ir liudytoja J. Ž. parodė, kad V. K. vežamas automobiliu daužėsi į grotas, prašėsi išleisti atlikti gamtinių reikalų. Savo ruoštu nukentėjusysis V. K. teisme teigė, jog neprašė policijos pareigūnų sustoti dėl gamtinių reikalų. Tolesnė įvykiu seka yra tokia, kad V. K. teigia, jog buvo kaltinamojo išlaipintas iš automobilio ir sumuštas, kartu buvusi policijos pareigūnė jam davė nosinaitę kraujui nusivalyti, kurią jis po to išmetė, o paskui buvo parvežtas iki namų. Kaltinamasis D. B. ir liudytoja J. Ž. teigia, kad buvo sustoję, V. K. išleido atlikti gamtinių reikalų, paskui V. K. atgal įlipo į automobilį ir buvo parvežtas iki namų. D. B. teigia, kad nematė, kad V. K. būtų pargriuvęs, kai buvo išleistas atlikti gamtinių reikalų ir aiškina, jog išleidus V. K. prie namų pastarasis buvo pargriuvęs ant užpakalio, ar ant V. K. veido yra sužalojimų, D. B. nematė. J. Ž. teisme parodė, kad prie V. K. namų, V. K. išlipant iš automobilio prilaikė jį už krūtinės, už priekinės kūno dalies, kad jis negriūtų į priekį, jai atrodo, kad V. K. prieš tai buvo blaivesnis, V. K. veido nematė, nes buvo labai tamsu. D. B. apie 22.07 val. praneša budėtojui, kad V. K. pristatė į namus ir toliau grįžta dirbti į maršrutą.

50Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. K. tą vakarą buvo neblaivus. K. M. namuose V. K. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas kėlė versiją, jog V. K. būdamas smarkiai girtas galėjo pats susižaloti. V. K. teisme teigė, kad nors ir buvo apsvaigęs, visgi, jautėsi gerai, negriuvinėjo. Visuotinai yra žinoma, kad alkoholio poveikis žmogaus organizmui yra skirtingas, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir ekspertas R. Ž.. Šioje byloje teismas nemano, kad V. K. nustatytas sunkus girtumo laipsnis vienareikšmiškai reiškia, jog nukentėjusysis turėjo griuvinėti, neišorientuoti aplinkoje, nevaldyti savo kūno ir veiksmų. Iš byloje esančios radijo stočių pokalbių įrašų matyti, kad D. B. 2015 m. vasario 16 d. 22:07:56 val. praneša budėtojui, kad pilietį pristatė į namus ir toliau grįžta dirbti į maršrutą. (t. 2, b. l. 73-74) Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad V. K. 2015 m. vasario 16 d. 22.14 val. ir vėliau skambino į telefono numerį, kuriuo naudojasi Kupiškio rajono policijos komisariato viršininkas G. M.. (t. 2, b. l. 10-12) Šios aplinkybės leidžia teigti, kad V. K. parėjęs namo iškarto pranešė apie įvykį (tarp D. B. pranešimo budėtojui ir V. K. skambučio G. M. 7-8 minučių intervalas). Tai rodo, kad V. K. nors ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio visgi buvo aktyvus ir pakankamai gerai jautėsi. Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad su V. K. telefonu tą naktį bendravo tris kartus, tarp pokalbių buvo 20-30 minučių intervalas, kadangi G. M. suprato, o ir pats V. K. patvirtino, kad yra neblaivus, G. M. norėjo patikrinti V. K. parodymų patikimumą. Liudytojas T. U. teisme parodė, kad kai A. S. su S. J. išvažiavo pas V. K., V. K. gal penkis kartus skambino į policijos komisariato budinčią dalį ir ragino pareigūnus greičiau atvažiuoti. Liudytojas A. S. parodė, kad kai nuvyko pas V. K., V. K. iš pradžių nenorėjo su juo bendrauti, o paskui sutiko, V. K. buvo nustatytas girtumas, jis buvo apklaustas. Iš V. K. apklausos protokolo matyti, kad jis buvo apklausiamas 2017 m. vasario 17 d. nuo 1.45 val. iki 2.20 val. (t. 1, b. l. 22) Liudytoja M. J. parodė, kad girdėjo, kaip V. K. parėjęs namo skambino ir kvietė policiją. V. K. vaikščiojo po namus neužkliūdamas, iš to ši liudytoja spėja, kad V. K. nebuvo labai girtas, tik išgėręs. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad V. K. 2015 m. vasario 16 d. 20.40 val. nustatytas 3,12 promilių girtumas nebuvo kliūtis šiam asmeniui po to būti aktyviam, pranešti apie įvykį, skambinti telefonais, o galiausiai duoti parodymus atvykusiems jį apklausti policijos pareigūnams. Teismo įsitikinimu, jei V. K. išgertas alkoholio kiekis iš tikrųjų būtų padaręs didelį poveikį, šis asmuo parėjęs namo paprasčiausiai būtų nuėjęs miegoti, o ne dar 5 valandas buvęs aktyvus.

51Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas teikė versiją, jog V. K. apkalba kaltinamąjį, kadangi turi su juo senų sąskaitų, nuo tada, kai D. B. dirbo ( - ) apylinkės inspektoriumi. D. B. teisme teigė, jog V. K. teikdavo jam informaciją apie teisės pažeidimus ir už tai reikalaudavo pinigų, o jų negavęs jam grasindavo. V. K. jis pinigų nėra davęs, tik padėkodavo. Su V. K. bendravo iki 2012 m. vasaros, paskui perėjo dirbti į Eismo priežiūros skyrių ir nuo 2013 metų V. K. nematė. Nukentėjusysis V. K. teisme patvirtino, kad D. B. teikdavo informaciją dėl kontrabandos, tačiau pinigų iš jo už tai neprašydavo, D. B. pinigų jam nėra davęs. D. B. ir V. S. jį yra primygtinai kalbinę „sudeginti“ kontrabandos taškus, jis sutiko, nes bijojo. 2012 metais su D. B. bendradarbiavimas nutrūko, nes pastarasis perėjo dirbti į Kelių policiją. Liudytojas G. M. teisme patvirtino, jog V. K. teikdavo informaciją policijai. Gynybos iniciatyva iškviestas liudytojas V. S. patvirtino, jog V. K. teikdavo informaciją D. B., už informaciją prašydavo atlygio, o atlygio negavęs grasindavo. V. S. nurodė, kad kelis kartus matė, kaip D. B. davė V. K. pinigų.

52Teismas nemano, kad ankstesnis D. B. ir V. K. bendradarbiavimas (2-3 metų senumo įvykiai) galėjo būti V. K. pagrindas 2015 m. vasario 16 d. parvežtam į namus pranešti apie nebūtą nusikaltimą ir viso proceso metu, taip pat ir apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 63-65) nuosekliai teigti, kad D. B. jį sumušė, jeigu to iš tikrųjų nebuvo. Čia pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. B. ir liudytoja J. Ž. teigė, kad V. K. prašė jį vežti namo ir grasino jiems savo draugu komisariato viršininku G. M.. Nukentėjusysis V. K. teisme neigė tai daręs. Teismo nuomone V. K. nebuvo jokio reikalo policijos pareigūnams kuo nors grasinti, kadangi pats kaltinamasis D. B. teisme parodė, kad V. K. buvo pasakyta, kad jis bus vežamas namo, t. y., V. K. pageidavimai vežti namo (jei tokių ir būtų buvę) buvo vykdomi.

53Šioje baudžiamojoje byloje siekiant nustatyti tikslią įvykio vietą buvo atliktas V. K. parodymų patikrinimas vietoje. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai 2015 m. vasario 17 d. nuo 16.40 val. iki 17.45 val. kartu su V. K. buvo atvykę į jo nurodytą vietą, kurią apžiūrėjo, tačiau jokių pėdsakų (kraujo dėmių, nosinaitės) nerado. 2015 m. vasario 17 d. apžiūrėjus policijos automobilį, kuriuo buvo vežamas V. K., ant automobilio galinių durelių buvo rasta rudos spalvos dėmė, panaši kraują, nuo kurios paimtas biologinis mėginys bei ant automobilio galinio skyriaus grindų buvo rastas akmenukas su raudonos spalvos dėme. Ištyrus šiuo objektus buvo gauta specialisto išvada, jog ant akmenėlio yra žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,99999999999999 procentų tikimybe. Nuoplovoje nuo automobilio galinių dešinės pusės durelių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuriame galimai yra V. K. DNR profilis, ir nežymi DNR priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui.

54Baudžiamojoje byloje atlikus tyrimo veiksmus nebuvo surinkta duomenų apie tikslią V. K. sumušimo vietą. Galima V. K. sumušimo vieta yra žinoma tik iš jo paties parodymų. Teismo medicinos ekspertai teismo posėdžio metu patvirtino, kad kraujas džiūsta, todėl pėdsakų gali ir nelikti. Be to, įvykio vieta yra kelkraštis, todėl visai įmanoma, kad įvykio vietoje esančius pėdsakus galėjo sunaikinti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui pravažiuojančios transporto priemonės, o servetėlę, kuria V. K. valėsi sužalotą veidą – galėjo nupūsti vėjas, kadangi vėjo faktorius yra užfiksuotas tiek V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole, tiek hidrometeorologijos tarnybos pažymoje. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant kelkraščio sniego nėra, tačiau visai šalimais 1-2 metu atstumu griovyje ir truputi toliau visur matosi sniego lopiniai, todėl visai tikėtina, kad būtent tuo sniegu V. K. galėjo praustis sužalotą veidą. Teismo nuomone fotonuotraukose užfiksuotas sniegas patvirtina V. K. parodymus. Hidrometeorologijos tarnybos pažymoje yra nurodyta, kad 2015 m. vasario 15-17 d. kritulių nebuvo, o iš fotonuotraukų sniegas akivaizdžiai matosi, iš ko seka, kad įvykio vietoje sniego buvo iš anksčiau, sniegas, tikėtina buvo sušalęs. Čia būtina pažymėti, kad teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad toje vietoje, kur galimai buvo sumuštas V. K. sniego nebuvo, kelkraštis buvo sušalęs, sniego buvo tik laukuose. Liudytojas T. U. teisme parodė, kad A. S. jam pasakojo ir pastarasis iš A. S. žodžių suprato, kad A. S. su S. J. apžiūrėjo kelią nuo žiedo (išvažiavimo iš Kupiškio) link ( - ), bet toje vietoje sniego nebuvo. Teismas tokius liudytojo A. S. parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, kadangi A. S. ieškojo vietos kur V. K. buvo sumuštas remdamasis tik V. K. parodymais, nedalyvaujant pačiam V. K., be to A. S. dėl įvykio su V. K. (neatliktų tyrimo veiksmų) buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, kurios paskyrimą A. S. ginčijo Panevėžio apygardos administraciniame teisme (t. 3, b. l. 116-122), todėl, teismo nuomone, šis liudytojas byloje gali būti suinteresuotas duoti sau naudingus parodymus.

55Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas kėlė gynybinę versiją, kad V. K. galėjo pats susižaloti policijos tarnybinio automobilio patalpoje, skirtoje vežti sulaikytus asmenis. Teismo medicinos ekspertai automobilio apžiūros metu konstatavo, kad ten yra kietų ribotų paviršių. Eksperto R. Ž. nuomone, nors susižaloti ir įmanoma, bet nagrinėjamu atveju tai sunkiai tikėtina, kadangi V. K. sužalojimai yra dviejose veido vietose: nosyje ir ant kaktos, priėjimas prie langų grotelių yra įgaubtas į vidų, t. y., norint susižaloti nosį reikia nosį labai prikišti. Eksperto P.Petreikio nuomone susižaloti tikrai galima, tuo labiau, kad V. K. buvo stipriai girtas.

56Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog V. K. negalėjo susižaloti policijos tarnybinio automobilio patalpoje, skirtoje vežti sulaikytus asmenis. Visų pirma dėl to, kad anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad V. K. nors ir būdamas neblaivus, visgi, buvo patenkinamos fizinės būklės ir adekvatus. Antra, automobilyje buvo rastas akmenėlis ant kurio yra V. K. kraujas. Teismo įsitikinimu sunkiai tikėtina, jog akmenėlis automobilyje buvo iš anksčiau ir ant jo kraujas pateko V. K. susižalojus į groteles. Akmenėlis pagal išmatavimus (iki 5 mm) yra tokio dydžio, kad V. K. turėjo labai stipriai kraujuoti, kad ant akmenėlio patektų jo kraujo, tačiau tokiu atveju automobilyje turėjo neabejotinai likti daugiau kraujo pėdsakų, dėmių ir pan. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju automobilyje rastas tik vienas akmenėlis su V. K. krauju, kitų pėdsakų nerasta. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog labiausiai tikėtina, kad akmenėlis į automobilį pateko nuo to kelkraščio, kur buvo sumuštas V. K.. Čia būtina pažymėti ir tai, kad ant automobilio galinių durelių lauko pusės buvo rasta rudos spalvos dėmė, kurią ištyrus paaiškėjo, jog tai žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuriame galimai yra V. K. DNR profilis, ir nežymi DNR priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui. Teismo manymu aplinkybė, kad kraujo pėdsakai buvo rasti automobilio išorėje, o ne viduje patvirtina, jog V. K. išties buvo sužalotas lauke, be to ir pats nukentėjusysis teisme parodė, kad po suduotų smūgių buvo atsirėmęs į automobilį. Teismas nemano, kad V. K. galėjo susižaloti policijos automobilio viduje dar ir dėl to, kad tiek kaltinamasis, tiek liudytoja J. Ž. patvirtino, kad į ( - ) jie važiavo lėtai, nes buvo labai slidu. Teismas 2016 m. kovo 17 d. tiesiogiai apžiūrėdamas policijos tarnybinio automobilio dalį, skirtą vežti sulaikytiems asmenims, įsitikino, kad V. K. sėdint sėdynėje (t. 3, b. l. 177) ir uždarius automobilio dureles tenai lieka labai maža erdvė. Asmuo norėdamas pasisukti ar pasimuistyti, savo kūno korpusu pradeda liesti patalpos sienas, konkrečiai V. K. beveik liečia viršugalviu dar ir stogą, netgi sėdėdamas truputį susilenkęs, kaip, kad yra užfiksuota fotonuotraukose. (t. 3, b. l. 178-178) Taigi, šios aplinkybės teismo įsitikinimu patvirtina, kad tokio sudėjimo asmuo, kaip V. K., būdamas su žiemine striuke išvis turėjo labai mažai vietos judėjimui patalpoje, skirtoje vežti sulaikytiems asmenims. Teismas laiko, jog aptarti įrodymai paneigia teismo medicinos eksperto P.Petreikio konsultacinę išvadą ir jo teismo posėdžio metu duotą išvadą, jog V. K. galėjo pats susižaloti į groteles, esančias automobilio patalpoje, skirtoje vežti sulaikytus asmenis.

57Gynyba teisme kėlė versiją, kad V. K. galėjo susižaloti išlipdamas ar įlipdamas į automobilį. Teismas tokią versiją irgi atmeta, kadangi kai V. K. išlipo iš automobilio ant kelio prie „Blizgės“ miškelio ir vėl įlipo, D. B. ir J. Ž. stovėjo prie automobilio, taip pat abu pareigūnai buvo lauke ir tuo metu, kai V. K. išleido iš automobilio prie jo namų. Sunkiai tikėtina, kad V. K. atsitrenkus į kažkokias automobilio detales (groteles, ar durų užraktą) iš jo nebūtų jokios reakcijos (aimanavimų, keiksmų ir pan.), o du patyrę policijos pareigūnai į tai nesureaguotų ar to nepastebėtų. Kaltinamasis D. B. teisme teigė, jog nematė V. K. veido nei jį išleidžiant iš automobilio atlikti gamtinių reikalų, nei jį paleidžiant prie namų. Liudytoja J. Ž. taip pat teigė, kad irgi nematė V. K. veido, nes buvo tamsu, nors duodama parodymus parodė, kad V. K. išleidžiant prie namų, pastarasis tiesiog griuvo, ir ji V. K. prilaikė už priekinės kūno dalies, krūtinės. Teismo nuomone būnant labai mažu atstumu nuo asmens (maksimumui per pusiau ištiestą moters ranką), nors ir tamsoje sužalotas kito asmens veidas, nubėgęs kraujas ir pan., turėtų būti matomas.

58Gynyba bylos nagrinėjimo metu kėlė versiją, kad akmenėlis su V. K. krauju galėjo būti „pakištas“ kaip įrodymas, be to automobilio apžiūros metu jame nebuvo specialiosios transporto priemonių stabdymo priemonės - „ežio“, kurį D. B. matė baigęs tarnybą. Abejonę dėl „ežio“ teismas pašalino posėdžio metu kartu su proceso dalyviais peržiūrėjęs kompaktiniame diske įrašytas fotonuotraukas (t. 2, b. l. 59), kuriose „ežys“ aiškiai matosi, o byloje esančiose popierinėse fotonuotraukose „ežio“ nesimato dėl prastos fotonuotraukų kokybės. Dėl to, kur buvo automobilio rakteliai po to, kai D. B. pastatė automobilį į garažą, liudytojas A. S. parodė, kad raktelius paėmė ir ryte juos su surinkta medžiaga atidavė G. M.. Liudytojas G. M. teisme parodė, kad neprisimena ar rakteliai buvo jam perduoti, ar kabėjo ant stendo. Siekdamas užtikrinti proceso šalių rungtyniškumą, bylos nagrinėjimo metu teismas tenkino gynybos prašymą ir užklausė (t. 3, b. l. 72) Kupiškio rajono policijos komisariatą dėl 2015 m. vasario 16-17 d. komisariato kiemo vaizdo įrašų, tačiau buvo gautas atsakymas (t. 3, b. l. 80), kad įrašai neišsaugoti. Tačiau net ir nesant minėto laikotarpio vaizdo įrašų, teismas nemato jokio pagrindo manyti, kad kruvinas akmenėlis galėjo būti kieno nors „pakištas“, siekiant pakenkti D. B.. Be to, nei pats kaltinamasis, nei jo gynėjas nenurodė jokio asmens ir jokių aplinkybių, dėl kurių kas nors galėtų piktavališkai klastoti įrodymą baudžiamojoje byloje ir siekti, kad nekaltas asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Joks piktavalis asmuo, teismo įsitikinimu, negalėjo iš anksto žinoti, kad bus toks įvykis, kad D. B. budės ir veš V. K. automobiliu, taigi negalėjo „pasiruošti“ akmenuką su V. K. krauju iš anksto, o kad kažkoks asmuo po to, kai V. K. grįžo namo,vyktų pas V. K., imtų jo kraujo mėginį, aptaškytų akmenuką V. K. krauju, po to patektų į policijos komisariato garažą ir į tenai esantį policijos tarnybinį automobilį ir padėtų akmenuką iki 2015 m. vasario 17 d. 11.15 val., (prieš pradedant automobilio apžiūrą) teismo nuomone yra neįtikėtina.

59Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 314/15(05) yra nurodyta, kad V. K. sužalojimai galėjo būti padaryti tiek po smūgio sudavimo, tiek nugriuvus. Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną nors ir buvo išgėręs, bet nugriuvęs nebuvo. Kaltinamasis D. B. ir liudytoja J. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad V. K. tą vakarą buvo nugriuvęs, bet ant užpakalio. Ekpertas P.Petreikis parodė, kad V. K. padaryti sužalojimai nėra būdingi griuvimui, nes po to turėtų likti platūs nubrozdinimai. Teismo posėdžio metu ekspertas R. Ž. sužinojęs bylos aplinkybes, kad buvo šalikėlė, parodė, kad jei padarius prielaidą, jog asmuo griuvo šalikėlėje ir ten buvo sniegas, grumstai, žvyras, t. y., jei ten nelygus reljefas, o asmens sužalojimai yra vienoje plokštumoje - nosyje ir kaktoje, dėl šių priežasčių atmesti nugriuvimo versijos negalėtų. Teismas įvertinęs, kad byloje nebuvo nustatytas V. K. nugriuvo veidu į žemę faktas, sprendžia, kad kiti anksčiau išvardinti ir teismo aptarti įrodymai paneigia specialisto išvadoje Nr. G 314/15(05) nurodytą aplinkybę, kad V. K. sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus.

60Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. į teismo medicinos ekspertizės įstaiga iš karto po įvykio nenuvyko. V. K. teismo medicinos ekspertai apžiūrėjo ir surašė specialisto išvadą praėjus tik porai savaičių po įvykio, kai V. K. padaryti sužalojimai jau buvo pradėję gyti. Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimo metu teismo medicinos ekspertai negalėjo tiksliai įvardinti V. K. padarytų sužalojimų mechanizmo ir duodami išvadas pažymėdavo, kad jos tik tikimybinės. Tiek ekspertas R. Ž., tiek ekspertas P.Petreikis teismui parodė, kad V. K. sužalojimai buvo padaryti kietą ribotą paviršių turinčiu daiktu. Abu ekspertai sutiko su tuo, kad tokie sužalojimai iš esmės galėjo būti padaryti smūgiuojant nykščio nagu, taip pat ant rankos piršto esančiu žiedu. Ekspertas P.Petreikis teismo posėdžio metu pažymėjo, jog kas liečia sužalojimų padarymą žiedu, tai tokiu atveju reiktų nustatyti ir individualius žiedo duomenis, nes žiedų būna įvairiausių. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. B. parodė, kad yra vedęs, tačiau tarnybos metu žiedo nenešioja. Liudytoja J. Ž. parodė, kad D. B. darbo metu kabinete kartais būna su žiedu, o tarnyboje lauke tikrai ne. Teismas nemato galimybių, kad atlikus dar kokius nors proceso veiksmus būtų galima nustatyti ar D. B. įvykio dieną buvo su žiedu ar be jo. Teismas analizuodamas bylos duomenis anksčiau išdėstytais motyvais yra atmetęs gynybos keliamas versijas, kad V. K. galėjo susižaloti išlipdamas ar įlipdamas į policijos tarnybinį automobilį, bei versiją, kad V. K. galėjo susižaloti būdamas policijos tarnybiniame automobilyje atsitrenkdamas į tenai esančias langų groteles. Taigi, tai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad atmetus anksčiau minėtas versijas, V. K. padaryti sužalojimai atsidaro būtent nuo D. B. suduotų smūgių. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus D. B. apžiūrą rankų ir kojų srityse mechaninės traumos požymių nenustatyta, tačiau tai teismo įsitikinimu nepaneigia to, kad D. B. sudavė smūgius V. K., kadangi teismo medicinos ekspertas R. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, jog tai priklauso nuo smūgio stiprumo, nes būna lūžta ir delnikauliai, būna, kad nuo smūgio ir nieko nelieka. Tai, kad byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti duomenys neleidžia teismui detalizuoti V. K. sužalojimo padarymo būdo (D. B. nykščio nagas ar ant piršto esantis žiedas) nėra kliūtis teismui, prieš tai įvertinus visų byloje surinktų ir aptartų įrodymų visumą, konstatuoti D. B. kaltę padarius jam inkriminuoją nusikalstamą veiką.

61Gynyba teisme kėlė versiją, kad V. K. parodymai nėra patikimi, kadangi šis asmuo yra darantis pažeidimus, piktnaudžiaujantis alkoholiu, kerštingas, konfliktiškas. Tokius gynybos argumentus teisme patvirtino gynybos iniciatyva iškviesti liudytojai V. S., T. U., kaltinamojo gynėjo iniciatyva iš V. K. gyvenamosios vietos seniūnijos gauta pažyma (t. 3, b. l. 183), taip pat, iš dalies ir registrų duomenys apie V. K. padarytus administracinius teisės pažeidimus (t. 1, b. l. 168-172). V. K. motina liudytoja M. J. atsakydama į gynybos klausimą, kokia yra V. K. asmenybė, patvirtino, kad V. K. yra alkoholį vartojantis asmuo, kuris per tai pasidaro sau problemų. Sutiktina su tuo, kad kai kurias įvykio aplinkybes V. K. išties galėjo hiperbolizuoti arba dėl jų sąžiningai klysti, kaip pavyzdžiui suduotų smūgių skaičius, tačiau esmines bylos aplinkybes V. K. viso baudžiamojo proceso metu nurodė iš esmės tapačias. Teismas, remdamasis anksčiau išdėstytais įrodymais ir jų vertinimu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aptarti įrodymai ir jų analizė patvirtina V. K. parodymus, todėl teismas jais remiasi ir laiko patikimais. Čia pažymėtina ir tai, kad asmenį charakterizuojantys duomenys, kaip pavyzdžiui, teisės pažeidimų darymas ar piktnaudžiavimas alkoholiu, nėra aplinkybės trukdančios asmeniui byloje duoti objektyvius parodymus, o bylą nagrinėjančiam teismui – tokiais parodymais remtis, jei asmens parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

62Šioje byloje pirminiai įrodymų šaltiniai yra V. K., D. B. ir J. Ž. parodymai. Nekyla abejonių, kad tikrosios įvykio aplinkybės yra žinomos tik šiems asmenims. Teismas priimdamas nuosprendį šioje byloje J. Ž. parodymų nelaiko patikimais, kadangi ši liudytoja jau vien susiklosčiusių aplinkybių visumos (nusikaltimo padarymu yra kaltinamas jos kolega su kuriuo ji buvo įvykio dieną, pati yra policijos pareigūnė) yra „verčiama“ duoti kaltinamajam naudingus parodymus, kadangi priešingų parodymų davimas iš esmės reikštų, kad ji būdama policijos pareigūne neatliko savo funkcijų, t. y., nesustabdė kaltinamojo veiksmų ir apie juos nepranešė nustatyta tvarka. J. Ž. du kartus buvo tikrinta poligrafu, tačiau abu kartus buvo gauta tyrimo išvada, kad ji ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą. Poligrafo išvados teismas nelaiko įrodymu, tačiau visos bylos aplinkybių kontekste, tai yra veiksnys sustiprinantis teismo įsitikimą, kad D. B. padarė nusikalstamą veiką.

63Bylos nagrinėjimo metu liudytoja J. Ž. pateikė versiją, jog ikiteisminio tyrimo metu Imuniteto skyriaus pareigūnai jai darė spaudimą ir vertė apkalbėti D. B.. Apklausiama teismo posėdžio metu J. Ž. parodė, kad dėl Imuniteto skyriaus pareigūnų veiksmų ji išsigando, jai sutriko sveikata, ji vartojo vaistus. Prieš policijos sistemą ji pabūgo kovoti, kadangi pas ją kabinete buvo du Imuniteto skyriaus pareigūnai, ji buvo viena ir nespėjo įjungti diktofono ir įrašyti pokalbio. Teismui J. Ž. aiškino, kad yra labai nusivylusi darbu policijoje. Į klausimą, kodėl ji išėjo iš Kupiškio rajono policijos komisariato ir toliau dirba Rokiškio rajono policijos komisariato Migracijos skyriuje, J. Ž. pasakė, kad tikisi, kad gal vėl ateis pasitikėjimas policija. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas pareiškė prašymą (t. 3, b. l. 70) apklausti liudytojais Imuniteto skyriaus pareigūnus R. J. ir R. Š. dėl daromo poveikio liudytojai J. Ž.. Teismo posėdžio metu (t. 3, b. l. 106-107) kaltinamojo gynėjas taip ir neuždavė šiems liudytojams klausimo apie J. Ž. neleistinai daromą spaudimą, nors paskui bylos nagrinėjimo metu ne kartą vėl minėjo aplinkybę apie Imuniteto skyriaus pareigūnų darytą poveikį J. Ž., o baigiamųjų kalbų metu prašė teismą atskirąja nutartimi informuoti prokuratūrą apie Imuniteto skyriaus pareigūnų padarytą nusikalstamą veiką.

64Esant aptartoms aplinkybėms, teismas liudytojos J. Ž. parodymus apie jai darytą poveikį vertina, kaip prieštaringus, kadangi J. Ž. apie jai daromą poveikį prabilo tik teisme nagrinėjant D. B. baudžiamąją bylą, pati asmeniškai į teisėsaugos institucijas dėl jai daromo spaudimo nesikreipė, nors ne kartą galėjo tai padaryti, teismo žiniomis toliau dirba policijoje tik kitame komisariate ir kitose pareigose.

65Gynyba bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškusi prašymą patikrinti poligrafu nukentėjusįjį V. K. ir liudytoją G. M., siekiant įsitikinti jų parodymu patikimumu. Liudytojo G. M. parodymai yra išvestiniai įrodymai iš nukentėjusiojo V. K. parodymų, kadangi šis liudytojas tiesiogiai jokių įvykių nematė, ir apie galimą V. K. sumušimą jam yra žinoma tik iš paties V. K. pasakojimų. Kitais žodžiais tariant, liudytojo G. M. didžioji dalis žinomų bylai reikšmingų aplinkybių, yra V. K. papasakotos aplinkybės, kurias G. M. atkartojo ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir teismui. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo G. M. parodymais dar ir dėl to, kadangi nei pats kaltinamasis, nei jo gynėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių šis liudytojas galėtų būti suinteresuotas duoti V. K. naudingus parodymus ir siekti pakenkti kaltinamajam. Tai, kad V. K. teikia G. M., kaip komisariato viršininkui, tam tikrą informaciją apie teisės pažeidimus, apklausiamas nurodė pats nukentėjusysis, šios aplinkybės neneigė ir G. M..

66Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. K. teigė, kad po to, kai buvo sumuštas, jam skambino asmuo, kuris pasakė „ką tu man padarei“, asmens iš balso nepažino, bet mano, kad tai buvo D. B.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. į jo naudojamo mobilaus telefono numerį iš tiesų 2015 m. vasario 17 d. 00:24:17 val. skambino telefono numeris ( - ), kuris priskirtas Kupiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriui, atsakingas asmuo vyresnysis tyrėjas A. S.. Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis D. B., tiek liudytoja J. Ž. pripažino, jog po budėjimo grįžę į komisariato patalpas girdėjo kitus kolegas kalbant apie tai, kad yra iškvietimas pas V. K., bet į tai nesigilino, nes buvo po tarnybos, skubėjo namo. Iš bylos duomenų matyti, kad policijos įvykių registre buvo paskelbta informacija apie V. K. sumušimą bei nurodytas V. K. numeris. Tiek D. B., tiek J. Ž. turėjo prieigą prie registro, taip pat, patalpose buvo budėtojo kompiuteris prie kurio yra galima prieiti ir pasižiūrėti reikiamą informaciją. Liudytojas T. U. teisme parodė, kad telefonas, iš kurio buvo skambinta V. K., priklauso opergrupei, tačiau šis telefonas dažnai būna paliekamas budėtojo dalyje krautis. Taigi, teismas sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms D. B. išties galėjo pasinaudoti telefonu ir paskambinti V. K.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad budėtojo patalpose tą naktį buvo ir daugiau policijos pareigūnų, tačiau vargu ar kuris nors kitas pareigūnas šiaip sau būtų skambinęs V. K. ir pasakęs žodžius, kurie neabejotinai siejasi su to vakaro įvykiais. Bylą nagrinėjantis teismas skambučio V. K. fakto nelaiko įrodymu, patvirtinančiu D. B. kaltę, tačiau laiko tai grandimi, leidžiančia atskirus įrodymus susieti į vieną visumą.

67Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant išsiaiškinti ar kaltinamasis D. B. ir liudytoja J. Ž. nebando daryti įtakos V. K., ar nebando derinti tarpusavio parodymų, D. B. ir J. Ž. buvo taikyta procesinės prievartos priemonė – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Kontrolės metu duomenų apie poveikį V. K. ar tarpusavio parodymų derinimą nebuvo gauta, tačiau šios aplinkybės teismas nevertina, kaip paneigiančios V. K. parodymų patikimumą, kadangi tiek kaltinamasis, tiek liudytoja J. Ž. yra policijoje ne pirmus metus dirbantys asmenys, taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo metodai ir priemonės nusikalstamoms veikoms atskleisti, jiems neabejotinai yra žinomos, todėl maža tikimybė, kad šie asmenys tarpusavyje apie bylai reikšmingas aplinkybes bendrautų ryšio priemonėmis, ar ryšio priemonių pagalba bandytų paveikti nukentėjusįjį.

68Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškintasi aplinkybė dėl V. K. akinių. Bylos nagrinėjimo metu V. K. parodė, kad jo akiniai nuo kaltinamojo smūgių aplūžo, o paskui visai sulūžo. Nors ikiteisminio tyrimo metu V. K. akiniai ir nebuvo apžiūrėti, visgi, kitų anksčiau išanalizuotų įrodymų visumoje, ši aplinkybė teismo nuomone nėra ant tiek reikšminga, kurios neištyrus nebūtų galima padaryti išvadų dėl D. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką.

69Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą, darytina išvada, kad byloje surinktais ir teismo aukščiau išnagrinėtais įrodymais D. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyke, yra įrodyta visiškai. Byloje surinktais objektyviais duomenimis yra neginčytinai nustatyta, jog D. B. būdamas policijos pareigūnu tarnybos metu be priežasties nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu panaudojo fizinę jėgą dėl ko pastarajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, šiais savo veiksmais D. B. iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos kaip valstybės institucijos įvaizdį bei autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir taip padarė didelę žalą valstybei. D. B. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. D. B. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, tačiau teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014 ir kt.). Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad D. B. suvokė, jog prieš V. K. vartoja fizinę jėgą nesant įstatymuose numatytų pagrindų, numatė, kad gali sukelti jam sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu iškraipyti tarnybinės veiklos esmę, sumenkinti policijos kaip valstybės institucijos įvaizdį bei autoritetą, diskredituoti valstybės tarnautojo vardą ir taip padaryti didelę žalą valstybei, ir norėjo taip veikti.

70Taikant Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms. Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytas didelės žalos požymis yra vertinamasis. Baudžiamosios teisės teorijoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. B. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, siekdamas ne užkardyti teisės pažeidimą ar sulaikyti tokį pažeidimą padariusį asmenį. Tuo tarpu, pareigūnui leistinų prievartos priemonių panaudojimas siekiant ne užkardyti teisės pažeidimą, o norint savo smurtiniu elgesiu pademonstruoti savo, kaip pareigūno, turimus valdingus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, visiškai nesiderina su policijos pareigūno tarnybine veikla. Tokio pobūdžio pažeidimas daro didelę žalą visos Lietuvos policijos autoritetui ir vertintinas kaip įgaliojimų viršijimas. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad D. B. nusikalstamą veiką padarė dirbdamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistu. Pagal užimamas pareigas ir darbo stažą policijos sistemoje (dirba nuo ( - )), D. B. yra vienas iš labiausiai Kupiškio rajono gyventojams pažįstamų policijos pareigūnų. D. B. yra buvęs apylinkės inspektorius perėjęs dirbti į Eismo priežiūros skyrių. Tiek anksčiau būdamas apylinkės inspektoriumi – bendruomenės pareigūnu, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu eidamas eismo priežiūrą kontroliuojančio pareigūno pareigas, D. B. nuolat betarpiškai bendravo su neapibrėžtu ratu asmenų, todėl nėra abejonių, kad jo elgesys buvo visuomenei matomas, ir pagal D. B. elgesį buvo vertinamas, ir policijos, kaip teisėsaugos institucijos, darbas. Savo ruoštu, tokiu būdu visuomenės nariams formavosi nuomonė apie policiją bei pasitikėjimas šia institucija. Kupiškio rajono mastu D. B. padaryta nusikalstama veika sulaukė atgarsio visuomenėje ir buvo aptarinėjama, ką, beje, teisme patvirtino ir liudytoja J. Ž.. Teismui nekyla abejonių, kad D. B. veiksmai sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, įvaizdį, diskreditavo policijos pareigūno vardą ir taip padarė didelę žalą valstybei.

71Bausmės skyrimas

72Teismui pripažinus D. B. kaltu, spręstinas jam skirtinos bausmės klausimas. D. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 ir 60 straipsniuose, išnagrinėjus bylą nenustatyta. Skirdamas D. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu nebuvo teistas (t. 2, b. l. 141), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 142-143), priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (t. 2, b. l. 145), dirba (t. 2, b. l. 140), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 147-148). Atsižvelgęs į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jį patį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant arčiau minimalaus Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyto šios bausmės rūšies dydžio.

73Civilinis ieškinys

74Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

75Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y., žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik minėtoje normoje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos, tai palikta teismo diskrecijai, todėl teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

76Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. K. pareiškė 3000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Prašydamas priteisti iš D. B. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis nurodo, jog dėl D. B. veiksmų jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis kreipėsi į medikus, vartojo paskirtus medikamentus, iki šiol jaučia baimę, nerimą, nemigą, bijo aplinkinių žmonių ir pareigūnų. Nukentėjusysis pažymi, jog dėl sumušimo patyrė kitus nepatogumus – važinėjo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, advokatę, turtinės žalos nereikalauja, kadangi neišsaugojo ją patvirtinančių dokumentų.

77Nustatydamas nukentėjusiajam V. K. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas vertina teismų praktiką tokiose bylose, neturtinės žalos atlyginimui svarbias aplinkybes, sužalojimų pobūdį (lokalizaciją) ir pasekmes jo sveikatai. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė pažeminimą, skausmą ir neigiamas emocijas. Šias aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo neturtinės žalos turiniu. Kartu nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertina tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryti nežymūs sužalojimai, nesukėlę ilgalaikių ar reikšmingų pasekmių jo sveikatai. V. K. iš karto po įvykio skambindamas liudytojui G. M. ir pranešdamas apie įvykį atsisakė greitosios medicinos pagalbos, pats medikų pagalbos irgi neišsikvietė, kas patvirtina, kad jis pats asmeniškai jam padarytų sužalojimų nevertino, kaip rimtų ir keliančių grėsmę sveikatai. V. K. bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė jokių duomenų apie vizitus pas medikus ar paskirtus medikamentus. V. K. nurodoma baimė (bijo aplinkinių žmonių ir pareigūnų) skamba deklaratyviai, kadangi, teismo nuomone, tokios baimės buvimą galėtų patvirtinti tik specialaus psichologinio tyrimo išvados, kurių bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikta. Asmenį kamuojanti nemiga, taip pat, turėtų būti pagrįsta medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis ir medikų išvadomis. Taigi, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis neįrodė, kad jam po įvykio buvo reikalinga medikų priežiūra ar medikamentai, ir dėl įvykio jis iki šiol jaučia baimės sindromą, jį kankina nemiga. Esant aptartoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką atlyginant neturtinę žalą tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog 500 Eur yra pakankama suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl V. K. civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies.

78Kiti klausimai

79Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o plastikinis maišelis su objektais ir jų pakuotėmis prie specialisto išvados Nr. S 98/15 (01) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2015 m. birželio 26 d. nutarimu perduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpas (2015 m. birželio 26 d. kvitas B serija BBB Nr. 0069805) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

80Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. gegužės 5 d. pateikė pažymą, kuriose nurodyta, jog baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. K. teikė Tarnybos paskirta advokatė Regina Butnevičienė. Už V. K. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 185,28 Eur dydžio išlaidas (advokato užmokestis). Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas įvertinęs tai, kad Tarnybos paskirta advokatė paruošė civilinį ieškinį ir dalyvavo teismo posėdžiuose, sprendžia, kad yra pagrindas valstybei priteisti 185,28 Eur dydžio išlaidas iš kaltinamojo D. B..

81Ikiteisminio tyrimo metu D. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

82Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

Nutarė

83D.B., a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

84Iki bausmės vykdymo pradžios D. B. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

85Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus palikti saugoti su baudžiamąja byla.

86Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikinį maišelį su objektais ir jų pakuotėmis prie specialisto išvados Nr. S 98/15 (01) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2015 m. birželio 26 d. nutarimu perduotus saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpas (2015 m. birželio 26 d. kvitas B serija BBB Nr. 0069805), sunaikinti.

87V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš D. B. priteisti V. K., a. k. ( - ) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

88Iš D. B. priteisti valstybei 185,28 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 28 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175) (įmokos kodas – 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

89Išaiškinti nuteistajam, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB „DNB“ bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB“ bankas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.

90Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. D. B. būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio apskrities vyriausiojo... 4. Teisiamojo posėdžio metu D. B. parodė, kad 2015 m. vasario 16 d. dirbo pagal... 5. Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamajam D. B.... 6. Liudytoja J. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad D. B. yra buvęs jos... 7. Teismo posėdžio metu liudytojas G. M. parodė, kad D. B. yra jo komisariato... 8. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad D. B. yra jo kolega, su... 9. Teismo posėdžio metu liudytoja M. J. parodė, kad D. B. nepažįsta, V. K.... 10. Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad D. B. – bendradarbis,... 11. Liudytojas T. U. teismo posėdžio metu parodė, kad D. B. yra buvęs kolega,... 12. Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra tyrėjas, D. B.... 13. Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jo santykiai su... 14. Teismo medicinos ekspertas R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad V.... 15. Ekspertas R. Ž. 2016 m. kovo 17 d. policijos tarnybinio automobilio Nissan NV... 16. Teismo medicinos ekspertas Paulius Petreikis teismo posėdžio metu parodė,... 17. Ekspertas Paulius Petreikis 2016 m. kovo 17 d. policijos tarnybinio automobilio... 18. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. vasario 17 d.... 19. Iš policijos pajėgų išdėstymo plano matyti, kad 2015 m. vasario 16 d.... 20. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. vasario 16 d.... 21. Iš V. K. protokolo-pareiškimo (pareiškimas paimtas 2015 m. vasario 17 d.... 22. Iš alkoholio matuoklio rodmenų matyti, kad V. K. 2015 m. vasario 16 d. 20.40... 23. Iš alkoholio matuoklio rodmenų matyti, kad V. K. 2015 m. vasario 17 d. 01.22... 24. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. vasario 17... 25. Iš V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2015 m. vasario... 26. Iš policijos automobilio Nissan NV 200, v. n. GHU 412, apžiūros protokolo... 27. Iš daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2015 m. kovo 23 d. V.... 28. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus... 29. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. birželio 26... 30. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2015 m.... 31. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono... 32. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono... 33. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad D. B. turėjo... 34. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad telefono numeris ( -... 35. Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad 2015 m. kovo... 36. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo nuspręsta... 37. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus V. K.... 38. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų nutarčių matyti, kad buvo... 39. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus... 40. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto... 41. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto... 42. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą... 43. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto... 44. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė teismui teismo... 45. Iš Psichofiziologinio tyrimo 2015 m. gegužės 11 d. išvados matyti, kad... 46. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m.... 47. Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas... 48. Šioje baudžiamojoje byloje D. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos... 49. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad policijos pareigūnai D. B. ir J. Ž.... 50. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. K. tą vakarą buvo neblaivus. K. M.... 51. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas teikė versiją, jog V. K.... 52. Teismas nemano, kad ankstesnis D. B. ir V. K. bendradarbiavimas (2-3 metų... 53. Šioje baudžiamojoje byloje siekiant nustatyti tikslią įvykio vietą buvo... 54. Baudžiamojoje byloje atlikus tyrimo veiksmus nebuvo surinkta duomenų apie... 55. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas kėlė gynybinę versiją,... 56. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog V. K.... 57. Gynyba teisme kėlė versiją, kad V. K. galėjo susižaloti išlipdamas ar... 58. Gynyba bylos nagrinėjimo metu kėlė versiją, kad akmenėlis su V. K. krauju... 59. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto... 60. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. į teismo medicinos ekspertizės... 61. Gynyba teisme kėlė versiją, kad V. K. parodymai nėra patikimi, kadangi šis... 62. Šioje byloje pirminiai įrodymų šaltiniai yra V. K., D. B. ir J. Ž.... 63. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja J. Ž. pateikė versiją, jog ikiteisminio... 64. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas liudytojos J. Ž. parodymus apie jai... 65. Gynyba bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškusi prašymą patikrinti poligrafu... 66. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. K. teigė, kad po to, kai buvo... 67. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant išsiaiškinti ar kaltinamasis D. B. ir... 68. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškintasi aplinkybė dėl V. K. akinių.... 69. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą, darytina išvada, kad byloje... 70. Taikant Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio... 71. Bausmės skyrimas ... 72. Teismui pripažinus D. B. kaltu, spręstinas jam skirtinos bausmės klausimas.... 73. Civilinis ieškinys... 74. Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju,... 75. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės... 76. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. K. pareiškė 3000 Eur dydžio... 77. Nustatydamas nukentėjusiajam V. K. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas... 78. Kiti klausimai ... 79. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 80. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius... 81. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 82. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297-298, 301-305, 307... 83. D.B., a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 84. Iki bausmės vykdymo pradžios D. B. palikti galioti paskirtą kardomąją... 85. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės... 86. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės... 87. V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš D. B. priteisti V. K., a. k.... 88. Iš D. B. priteisti valstybei 185,28 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt... 89. Išaiškinti nuteistajam, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių... 90. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...