Byla 2A-130-516/2016
Dėl sumokėtų įmokų ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ,,Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-2868-603/2015 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Forest brothers“ ieškinį atsakovei ,,Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei dėl sumokėtų įmokų ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Forest brothers“ (toliau – ieškovė, BUAB ,,Forest brothers“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ,,Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – atsakovė, ,,Swedbank lizingas“, UAB)

5207 534,52 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad šalys 2006 m. gegužės 4 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT032545, LT032546, kurių pagrindu ieškovei buvo perduoti valdyti ir naudoti žemės sklypai, esantys ( - ), Kaišiadorių raj., (unikalūs ( - ), ( - )), atsakovė įsipareigojo sudaryti su ieškovės nurodytu pardavėju sklypų pirkimo–pardavimo sutartis ir po to perduoti nurodytą turtą ieškovei valdyti ir naudoti verslo tikslais, o įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartis, perduoti sklypus ieškovei nuosavybės teise. Taip pat nurodė, kad 2008 m. lapkričio 17 d. pasirašė susitarimą prie Sutarčių, pagal kurį susitarė, kad atsiradus pagrindui nutraukti bent vieną iš sutarčių, atsakovė, neatsižvelgiant į tai, ar yra pagrindas nutraukti kitą iš sutarčių joje numatyta tvarka, turi teisę nutraukti abi sutartis vienašališku sprendimu be jokių papildomų formalumų ar motyvų ir pareikalauti nedelsiant grąžinti pagal sutartis naudojamą turtą bei padengti visas atsakovės išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarčių nutraukimas, įskaitant, bet neapsiribojant nuomoto turto vertės nukritimą dėl eksploatacijos ar kitų priežasčių. 2011 m. balandžio 4 d. pranešimu atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartis.

72011 m. kovo 8 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti minėtas Sutartis negaliojančiomis, kuris teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartimi patenkintas visiškai. Kaip nurodė ieškovė, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą patenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškinį atmetė ir, be kita ko, konstatavo, kad minėtos Sutartys turi būti kvalifikuojamos kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, o ne kaip lizingo sutartys.

8Ieškovė nurodė, kad Sutarčių pagrindu atsakovei sumokėjo 644 449,48 Lt įmokų, kurias, vadovaujantis CK 6.414 straipsnio 1 dalimi, atsakovė privalo grąžinti, nes nepagrįstai taikė lizingo ir išperkamosios nuomos sutartims būdingus sutarties nutraukimo padarinius (atsiėmė žemės sklypus, bet negrąžino įmokų už juos).

9Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad CK 6.414 str. 1 d. yra įtvirtinta dispozityvioji teisės norma, kad tik tuo atveju, jei sutartis nenumato ko kita, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtas įmokas, jei pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis yra nutraukiama pirma laiko dėl pirkėjo kaltės. Pasak atsakovės, šalys, sudarydamos Sutartis, aiškiai susitarė, kad jei šios sutartys yra vienašališkai nutraukiamos, tai iki sutarčių nutraukimo ieškovės sumokėtos sutartinės įmokos ieškovei nėra grąžinamos. Išperkamosios nuomos sutarčių vienašalio nutraukimo teisinės pasekmės yra aptartos šių sutarčių bendrųjų sąlygų 11 straipsnyje, kurio 11.3 punkte aiškiai nustatyta, kad tais atvejais, kai sutartis yra vienašališkai nutraukiama joje nustatytais atvejais, sutartinės įmokos, kurias klientas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, klientui negrąžinamos, taip pat klientas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius. Pasak atsakovės, šalys buvo aiškiai susitarusios, kad vienašalio Išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo atveju ieškovės sumokėtos įmokos nėra grąžinamos, todėl pasak jos, ieškovė neturi teisės reikalauti grąžinti sumokėtas įmokas. Atsakovė taip pat nurodė, kad gali pasirinkti vieną iš savo pažeistų teisių gynimo būdų, nustatytų sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.1, 11.2.2 arba 11.2.3 punktuose, pažymėjo, kad ir šios sutartinės nuostatos yra galiojančios, sutarties šalims turinčios įstatymo galią.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei BUAB ,,Forest brothers“ iš atsakovės ,,Swedbank lizingas“, UAB 109 261,19 Eur skolą, 12 226,13 Eur palūkanų, procesines palūkanas, kitą ieškinio dalį atmetė.

11Teismas nustatė, kad 2006 m. gegužės 4 d. šalys sudarė Išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT032545, LT032546, kurių pagrindu ieškovei valdyti ir naudotis perduoti du žemės sklypai, esantys ( - ) k., Kaišiadorių r., ieškovei nepašalinus 2010 m. lapkričio 24 d. pretenzijoje nurodytų sutarties pažeidimų, atsakovė ,,Swedbank lizingas“ UAB 2011 m. balandžio 4 d. pranešimu Nr. 01-30-6244 vienašališkai nutraukė išperkamosios nuomos sutartis.

12Taip pat teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl išperkamosios nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (bylos Nr. 2-1023-467/2012), kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patenkino atsakovės apeliacinį skundą, minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, jog minėtos išperkamosios nuomos sutartys turi būti kvalifikuojamos kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartys.

13Teismas nustatė, kad šiam ginčui taikytinos CK 6.414 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog pirkėjui nesilaikant sutartyje nustatytų periodinių mokėjimų terminų, o nuosavybės teisei į daiktą išliekant pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju turtas perduotas atsakovei, o šalių sudarytose sutartyse nėra įtvirtintas ribojimas ieškovei reikalauti iš atsakovės sumokėtų įmokų grąžinimo. Įvertinęs tai, kad atsakovė atgavo turtą, teismas konstatavo, kad ieškovei grąžintinos pagal Sutartis sumokėtos įmokos.

14Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ji gali pasirinkti vieną iš Sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.1., 11.2.2. arba 11.2.3. punktuose nurodytą savo pažeistų teisių gynimo būdą, nes nustatė, kad nurodytos teisinės pasekmės gali būti taikomos tik lizingo sutarčių nutraukimo atveju. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sutartimi ieškovė iš esmės siekė įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypus, t. y. sutartimis atsakovė neatliko jokio ieškovės kaip lizingo gavėjos investicinio sprendimo finansavimo, o ieškovė nesiekė naudotis sklypais pelnui gauti ir iš gauto pelno mokėti lizingo įmokas atsakovei, ieškovė siekė įgyti nuosavybės teises į sklypą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas ginčo sandorius kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, todėl padarė išvadą, kad šalims negali būti taikomi lizingo sutarčių nutraukimo padariniai.

15Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei iš viso sumokėjo 109 261,19 Eur (67 459,62 Eur turto išpirkimo įmokų, 39 940,84 Eur palūkanų įmokų, 1 863,34 Eur kitų įmokų), o atsakovė šių aplinkybių nepaneigė, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, minėtą sumą, nuo jos apskaičiuotas palūkanas bei procesines palūkanas, priteisė ieškovei iš atsakovės.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atsakovė ,,Swedbank lizingas“, UAB apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

        1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame neįvertinta esminė atsakovės pozicija, kad Sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3 punkte nustatytas ribojimas ieškovei reikalauti įmokų grąžinimo. Sprendime nenurodyta šios nuostatos sukeliamos teisinės pasekmės, kodėl ji šiuo atveju netaikytina.
        2. Teismas pažeidė sutarčių privalomumo principą, nes nepagrįstai netaikė galiojančios ir nenuginčytos sutarčių 11.3 punkte nurodytos nuostatos ir tokiu būdu pažeidė principą, kad sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir tampa aktu įpareigojančiu ne tik sutarties šalis, bet ir teismą.
        3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad išperkamosios nuomos sutartyse numatyti vienašalio nutraukimo padariniai išimtinai būdingi tik lizingo sutartims ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad prikimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties sąlygų atitiktis lizingo sutarties sąlygoms savaime nereiškia jų negaliojamo, tokios sutarčių sąlygos yra nuginčijamos ir galėtų būti netaikomos tik jei atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes būtų konstatuota, kad šių nuostatų taikymas pažeidžia sąžiningumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).
        4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė neįrodė esant pagrindui netaikyti išperkamosios nuomos sutarties sąlygų, reglamentuojančių vienašalio šių sutarčių nutraukimo teisinius padarinius. Neįvertino atsakovės pateiktų paskaičiavimų, kurie patvirtina, kad ginčo sutarčių sąlygos nėra nesąžiningos, o leidžia užtikrinti, kad atsakovė nepatirtų nepagrįstų nuostolių. Pateikti paskaičiavimai patvirtina, kad atsiimto turto vertė (186 804,91 Eur) nepadengia tos sumos (420 077,49 Eur), kurią atsakovė teisėtai tikėjosi gauti, nepadengia atsakovės turėtų investicijų. Šios aplinkybės patvirtina, kas Sutarčių nuostatos yra sąžiningos, užtikrinančios šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
        5. Teismui pripažinus, kad sutartys nutrauktos dėl ieškovės kaltės ir jai grąžinus sumokėtas įmokas, bet neįvertinus atsakovės patirtų nuostolių, priimtas neteisingas sprendimas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad turto vertė yra pasikeitusi, jį pardavus nebus gauta ta pati pinigų suma, kuri išleista jį įsigyjant, todėl atsakovė patirs nuostolius, o ieškovė atgaus viską ką buvo sumokėjusi, sutarties nutraukimo neigiamos pasekmės teks sąžiningai sutarties šaliai.

          17

18Ieškovė BUAB ,,Forest brothers“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Apeliantės teiginiai, kad priimtas teismo sprendimas nemotyvuotas, yra nepagrįstini, nes teismas pateikė Sutarčių 11.2.1.–11.2.3. punkte nurodytų sąlygų vertinimą ir nurodė, kas jos gali būti taikomos tik nutraukiant lizingo sutartis, tuo tarpu ginčo sutartys pripažintos pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimis, todėl joms minėtos nuostatos netaikytinos.
              2. Teismas nepažeidė sutarčių privalomumo principo, nes pagrįstai konstatavo, kad sutarčių 11.2.1.–11.2.3., 11.3 punktai taikytini tik lizingo sutartims, o šalių sudarytoms sutartims taikytinos CK 6.414. straipsnio 1 dalies nuostatos, apibrėžiančios pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties nutraukimo pasekmes.
              3. Teismas, įvertinęs tai, kad Sutarčių tikslas buvo nuosavybės teisės į Sutarčių pagrindu ieškovės valdytus sklypus jai perdavimas, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu jos kvalifikuotos kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, pagrįstai taikė ne lizingo sutarčių nutraukimo, o CK 6.414 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius.
              4. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad nutraukus Sutartis ji patyrė nuostolius, nes žemės sklypams nėra būdingas nusidėvėjimas; atsakovė nepatyrė jų naudojimosi išlaidų, nes jos buvo dengiamos ieškovės sąskaita.
              5. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad Sutarčių sąlygos, reglamentuojančios vienašalio jų nutraukimo pasekmes, yra sąžiningos ir užtikrina šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nes atsakovei atgavus sklypus ir pasilikus ieškovės sumokėtas įmokas, ji nepagrįstai praturėtų ieškovės sąskaita, tokios Sutarčių nuostatos iškreipia šalių interesų pusiausvyrą.
              6. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad priimtas teismo sprendimas yra neteisingas, nes atsakovės interesai nenukentėjo, ji atgavo žemės sklypus, jai liko už juos sumokėtos palūkanos, turto vertės dengimo išlaidos.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina pagal atsakovės ,,Swedbank lizingas“, UAB apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

21Dėl faktinių bylos aplinkybių

22Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas 2006 m. gegužės 4 d. ieškovė BAUB ,,Forest brothers“ ir atsakovė ,,Swedbank lizingas“, UAB sudarė išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT032545 ir Nr. LT032546, pagal kurias atsakovė įsipareigojo iš ieškovės nurodytų asmenų nupirkti žemės sklypus, esančius ( - ) k., Kaišiadorių r., ir perduoti juos valdyti ir naudotis ieškovei, ieškovei įvykdžius įsipareigojimus juos jai perduoti nuosavybės teise (t. 1, b. l. 11-38). Atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį – įsigijo minėtus žemės sklypus savo nuosavybėn ir perdavė juos valdyti ir naudotis atsakovei. Ieškovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti nustatyto dydžio įmokas, atsakovė nuo 2011 m. balandžio 4 d. vienašališkai sutartis nutraukė (t. 1, b. l. 85), atsakovė ginčo turtą atsiėmė (t. 1, b. l. 86).

23Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo, kuriuo minėtos sutartys pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis bei taikyta restitucija, teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo sandoriai savo turiniu iš esmės atitinka pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisnius santykius, todėl turi būti kvalifikuojamos kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, o ne kaip lizingo sutartys (civilė byla Nr. 2A-1021/2013).

24Byloje kilo ginčas dėl teisinių padarinių, nutraukus sutartis, kurios teismo kvalifikuotos pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimis, taikymo. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju sutarčių nutraukimo padariniai turi būti nustatomi atsižvelgiant į CK normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius, tuo tarpu apeliantė mano, kad taikytinos galiojančios ir nenuginčytos šalių pasirašytos sutarties sąlygos dėl sutarčių nutraukimo pasekmių.

25Dėl sutarčių privalomumo, sutarties laisvės principų pažeidimo

26Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis joms turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013). Kilus ginčui dėl tam tikros sutarties vykdymo, tai, kaip teismas teisiškai kvalifikuoja susiklosčiusius šalių teisinius santykius, lemia ne sutarties pavadinimas ar forma, o jos turinys, kuriame išdėstytos šalių teisės ir pareigos, sutarties sąlygos, kurios teisiškai kvalifikuojamos kaip būdingos tam tikrai Civiliniame kodekse reglamentuojamai sutarčių rūšiai. Sutartis pagal savo turinį gali turėti kelių sutarčių rūšių požymių (mišrios sutartys) arba šalys gali sudaryti ir kitokias, CK neišvardytas, sutartis, jeigu jos pagal savo pobūdį neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2015).

27Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad civiliniuose santykiuose galiojantis ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai; bet kuris teisės principas nėra absoliutus, sutarties laisvė taip pat turi ribas, jas nustato imperatyviosios teisės normos, taip pat teisės principai, viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2007; 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-313/2015).

28Kaip minėta, šalys sudarė Išperkamosios nuomos sutartis, kurios vėliau kvalifikuotos kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartys, kurių 11.3. punktu susitarė, kad jei sutartis nutraukiama pagal 11.1. punktą, Sutartinės įmokos, kurias Klientas (šiuo atveju – ieškovė) sumokėjo iki pirmalaikio Sutarties nutraukimo, Klientui (ieškovei) negrąžinamos, taip pat Klientas įsipareigoja atlyginti Lizingo bendrovės (šiuo atveju – atsakovės) patirtus nuostolius.

29Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši nuostata nagrinėjamu atveju negali būt taikoma dėl to, kad ji skirta išimtinai tik lizingo sutarčių teisiniams padariniams. Nors šalys, sudarydamos sutartį, tarėsi dėl sąlygų, didžiąją dalimi būdingų būtent lizingo sutartims, tačiau tai nereiškia, kad teismo sprendimu sutartis kvalifikavus kaip kitos rūšies sutartis, jos sąlygos savaime tampa negaliojančiomis.

30Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl minėtų Sutarčių 11.2.3., 11.3. punktų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ab initio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartimi sustabdyta iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2868-603/2015 (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-778-480/2016). Tai tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovei yra žinoma, jog ir perkvalifikavus Sutartis, jos šalims turi įstatymo galią ir tik nuginčijus šias nuostatas gali būti eliminuoti tam tikri jomis prisiimti įsipareigojimai. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose šios nuostatos būtų nuginčytos (CPK 178 straipsnis), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šio skundo nagrinėjimo metu jos yra galiojančios ir šalims turi įstatymo galią.

31Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Sutartyse nėra tiesiogiai nurodyta, kad jos sąlygos, reglamentuojančios sutarčių nutraukimo padarinius, taikytinos tik lizingo sutartimis, o įstatymas nedraudžia sudaryti pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, turinčią taip pat ir lizingo sutarties požymių, kad Sutarties nuostatos yra nenuginčytos, taigi, galiojančios, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių laisvės ir privalomumo principus ir nesant teisinio pagrindo ex officio eliminavo (pripažino negaliojančiu, nors to sprendime ir nenurodė, tačiau jo netaikė) Sutarties 11.3 punktą.

32Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jei ieškovės reikalavimas pripažinti Sutarties nuostatas negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento teismo sprendimu būtų patenkintas, šios sutarties sąlygos prarastų teisinę galią šalims, todėl ji galės iš naujo kreiptis į teismą dėl įmokų priteisimo, pasikeitus faktinei ir teisinei situacijai (t.y. su ieškiniu, kurio faktinis pagrindas būtų skirtingas nuo nagrinėjamos bylos ieškinio pagrindo).

33Dėl procesinės bylos baigties

34CK 6.414 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dispozityvioji norma, kad kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminių, o nuosavybės teisės į daiktą išlieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. Jeigu sutartyje nenumatyta kas kita, iš atsiėmusio daiktą pardavėjo pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti savo įmokas. Taigi, įstatymo nuostata, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi sprendime, ir pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių nutraukimo atveju šalys gali susitarti, kad pirkėjas negali reikalauti grąžinti savo sumokėtas įmokas iš atsiėmusio daiktą pardavėjo, kaip ir buvo šalių susitarta nagrinėjamos bylos atveju.

35Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad šalys Sutarčių 11.3. punkte aiškiai išreiškė savo valią, kad Sutartį nutraukus 11.1. punkto pagrindu, sutartinės įmokos, kurias ieškovė sumokėjo iki pirmalaikio Sutarčių nutraukimo, jai negrąžinamos. Byloje nėra ginčo, kad Sutartis nutraukta 11.1. punkto pagrindu, t. y. ieškovei vėluojant mokėti sutarto dydžio įmokas. Kaip minėta, ši Sutarties nuostata yra galiojanti, šios bylos nagrinėjimo metu nėra nuginčyta, teisinio pagrindo teismui ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą bei taikyti niekinio sandorio pasekmes nėra nustatyta (CK 1.78 straipsnis), todėl esant aiškiam šalių susitarimui, kad Sutarčių nutraukimo atveju ieškovės sumokėtos įmokos nėra grąžinamos, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą.

36Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias teisės normas (CK 6.156, 6.414, 6.189 straipsniai), netinkamai ištyrė ir įvertino šalių sudarytų Sutarčių nuostatas, todėl apskųstas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

37Dėl sprendimo motyvavimo

38CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo pareiga motyvuoti jo priimamą sprendimą.

39Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, tačiau visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį ar apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

41Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo turinį bei bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiai bylai išnagrinėti aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl yra pakankamai aišku, kokiais argumentais remdamasis pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį ir nėra teisinio pagrindo spręsti, jog skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant reikalavimą motyvuoti procesinį sprendimą.

42Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka atsakovės pozicijos, ir jame nėra aptarti absoliučiai visi atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai, automatiškai nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Pastebėtina, kad net ta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo teisės normų aiškinimu konkrečiu atveju, faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, savaime neleidžia teigti, kad sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi sprendimas gali būti nepagrįstas (faktinių aplinkybių vertinimo aspektu) ir neteisėtas (teisės aiškinimo ir taikymo aspektu), tačiau tuo pat metu pakankamai motyvuotas.

43Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto absoliutaus negaliojimo pagrindo, todėl šis atsakovės apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

46Apeliaciniame skunde atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovė tokias išlaidas patyrė, todėl teismas šio prašymo tenkinti neturi pagrindo.

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

49Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Forest brothers“ ieškinį atsakovei ,,Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Forest brothers“... 5. 207 534,52 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą... 6. Nurodė, kad šalys 2006 m. gegužės 4 d. sudarė išperkamosios nuomos... 7. 2011 m. kovo 8 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 8. Ieškovė nurodė, kad Sutarčių pagrindu atsakovei sumokėjo 644 449,48 Lt... 9. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad 2006 m. gegužės 4 d. šalys sudarė Išperkamosios... 12. Taip pat teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d.... 13. Teismas nustatė, kad šiam ginčui taikytinos CK 6.414 straipsnio 1 dalies... 14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ji gali pasirinkti... 15. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė... 16. Atsakovė ,,Swedbank lizingas“, UAB apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 17. ... 18. Ieškovė BUAB ,,Forest brothers“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 21. Dėl faktinių bylos aplinkybių ... 22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas 2006 m. gegužės 4 d.... 23. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą... 24. Byloje kilo ginčas dėl teisinių padarinių, nutraukus sutartis, kurios... 25. Dėl sutarčių privalomumo, sutarties laisvės principų pažeidimo... 26. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis joms turi įstatymo galią... 27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad civiliniuose santykiuose... 28. Kaip minėta, šalys sudarė Išperkamosios nuomos sutartis, kurios vėliau... 29. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši... 30. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Sutartyse nėra tiesiogiai nurodyta,... 32. Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jei ieškovės reikalavimas pripažinti... 33. Dėl procesinės bylos baigties... 34. CK 6.414 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dispozityvioji norma, kad kai... 35. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad... 36. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 37. Dėl sprendimo motyvavimo... 38. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo pareiga motyvuoti jo priimamą... 39. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu... 41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Vilniaus... 42. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 45. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas... 46. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir... 49. Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Forest...