Byla 2A-1021/2013
Dėl išperkamosios nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis, tretieji asmenys – J. V., V. V., D. J., uždaroji akcinė bendrovė „Teledema“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1023-467/2012 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, dėl išperkamosios nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis, tretieji asmenys – J. V., V. V., D. J., uždaroji akcinė bendrovė „Teledema“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas RUAB „Forest brothers“ kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2006 m. gegužės 4 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT032545 su visais jos priedais ir pakeitimais, 2) pripažinti niekine ir negaliojančia 2006 m. gegužės 4 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT032546 su visais jos priedais ir pakeitimais; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. lapkričio 17 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryto Susitarimo dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo nuostatas ta apimtimi, kuria jos susijusios su 2006 m. gegužės 4 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032545 ir 2006 m. gegužės 4 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032546 vykdymu; 4) taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovą RUAB „Forest brothers“ grąžinti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0486-9492, esantį Kaišiadorių r., Užtakų kaime, ir žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0003-0021, esantį Kaišiadorių r., Užtakų kaime, bei įpareigoti atsakovą UAB „Swedbank lizingas“ grąžinti ieškovui RUAB „Forest brothers“ 644 449,48 Lt, t. y. visas pagal 2006 m. gegužės 4 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytas išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT032545 ir Nr. LT032546 bei minėtų sutarčių priedus sumokėtas sumas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, jog 2006 m. gegužės 4 d. su atsakovu sudarė dvi išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT032545 ir Nr. LT032546, kurių pagrindu ieškovui buvo perduota valdyti ir naudoti du žemės sklypai, esantys Kaišiadorių rajone, Užtakų kaime. Šių sutarčių pagrindu atsakovas įsipareigojo sudaryti su ieškovo nurodytu minėtų žemės sklypų pardavėju žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis ir po to pagal sutartis perduoti nupirktą turtą ieškovui valdyti ir naudoti verslo tikslais bei, įvykdžius įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos sutartis, įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise. Kadangi 2006 m. gegužės 4 d. išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo metu atsakovas nebuvo minėtų žemės sklypų savininku, atsakovas su trečiaisiais asmenimis J. V. ir V. V. 2006 m. gegužės 26 d. sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovui buvo parduoti minėti žemės sklypai. Iš išperkamosios nuomos sutarčių turinio bei aplinkybių, kuriomis jos buvo sudarytos, yra akivaizdu, kad tarp ginčo šalių pagal savo turinį ir esmę buvo sudarytos ne išperkamosios nuomos sutartys, o žemės lizingo sutartys, kurios pagal CK 6.568 straipsnio 1 dalį yra negalimos. Dėl to, ieškovo vertinimu, šios sutartys (jų priedai, papildymai ir pakeitimai) yra niekinės ir negaliojančios. Sutartys negali būti laikomos žemės sklypo nuomos sutartimis, nes jų sudarymo metu atsakovas nebuvo žemės sklypų savininkas, taip pat sklypų savo žinioje neturėjo ir jokia kita teise. Sutartyse akcentuojamas dar tik būsimas žemės sklypų įsigijimas atsakovo nuosavybėn, kas yra būdinga lizingo sutartims. Taip pat atsakovas išperkamosios nuomos sutartimis įsipareigojo žemės sklypus įsigyti iš ieškovo nurodyto žemės sklypų pardavėjo ir sandoris įvyko. Šis sandoris laikytinas „lydinčiu sandoriu“, taip pat būdingu lizingo sutartims. Tiek išperkamosios nuomos sutarčių, tiek pirkimo - pardavimo sutarties nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog, sudarant nurodytas sutartis, atsakovo tikrasis tikslas ir interesas buvo ne nuosavybės teisės į žemės sklypą įgijimas, bet pelno gavimas, finansuojant ieškovo verslo tikslams įgyjamus ir klientui valdyti bei naudoti perduodamus žemės sklypus, o tai visiškai atitinka įstatyme numatytos lizingo sutarties turinį. Lizingo sutarties turinį patvirtina ir išperkamosios nuomos sutarčių sąlygos. Šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutartys iš esmės yra apsimestiniai sandoriai, kadangi jais buvo siekiama sukurti lizingo (finansinės nuomos) teisinius santykius, o, įvertinant tai, kad sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, draudžiančioms susitarimus dėl lizingo, kurio dalykas yra žemė (CK 6.568 str. 1 d.), sutartys, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, turi būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis bei sprendžiamas restitucijos klausimas.

7Ieškovas pažymėjo, jog atskiro reikalavimo dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine nereiškimas, tik patvirtina, kad ieškovas, priešingai nei teigia atsakovas, turto pirkimo-pardavimo sutartį laikė sutartis lydinčiu sandoriu, kuris, pripažinus sutartis niekinėmis, automatiškai tampa taip pat niekiniu. Teismui kvalifikavus sutartis lizingo sutartimis ir pripažinus sutartis niekinėmis, nepriklausomai nuo atskiro ieškovo reikalavimo pareiškimo, teismas savo iniciatyva pripažintų turto pirkimo-pardavimo sutartį niekine.

8Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas, papildydamas ieškovo nurodytas faktines bylos aplinkybes pažymėjo, jog tinkamam ginčijamų sutarčių įvykdymui užtikrinti laidavo tretieji asmenys: D. J. ir UAB „Teledema“. Ieškovas iš pradžių sutartimi prisiimtas prievoles vykdė tinkamai, tačiau vėliau įsipareigojimų nevykdė dėl ko atsakovas 2011 m. balandžio 4 d. vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti 187 587,86 Lt skolą.

9Atsakovo teigimu, išperkamosios nuomos sutartys negali būti pripažintos niekinėmis, nes jų sudarymas išreiškia civilinių teisinių santykių dispozityvumo bei sutarčių laisvės principų esmę ir neprieštarauja viešajam interesui. Ieškovas, siekdamas išvengti savo bei asmenų, laidavusių už tinkamą ieškovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, įsipareigojimų atsakovui vykdymo, siekia surasti bet kokį pagrindą nuginčyti išperkamosios nuomos sutartis, kurios buvo sudarytos išimtinai ieškovo iniciatyva. Tikrieji ieškovo ketinimai, sudarant išperkamosios nuomos sutartis, buvo įgyti turtą nuosavybės teise, jo kainą sumokant dalimis. Ieškovas taip pat siekė įgyti turto valdymo ir naudojimo teises nuo išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo dienos. Tikrieji atsakovo ketinimai buvo, gavus atitinkamą atlygį, perleisti turto nuosavybės teises ieškovui. Būtent šie šalių tikslai yra pasiekiami išperkamosios nuomos sutartimis. Teisės doktrinoje yra įtvirtinta, kad pagrindinis išperkamosios nuomos ir lizingo sutarčių atribojimo kriterijus yra būtent šių sutarčių tikslas. Tai, kad pagrindinis ieškovo tikslas ir siekis buvo įgyti turto nuosavybės teisę, o ne tik jį valdyti ir naudoti, matyti iš išperkamosios nuomos sutarčių bendrųjų sąlygų 3.1; 4.6; 10.2 punktų, ieškovo paraiškos išperkamajai nuomai, ieškovo ieškinio. Nuosavybės teisės įgijimas į lizinguojamą turtą nėra vienas pagrindinių lizingo sutarties požymių ar esminė lizingo sutarties sąlyga. Priešingai, nuosavybės teisės įgijimas yra esminis išperkamosios nuomos požymis. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog atsakovas negalėjo sudaryti išperkamosios nuomos sutarčių, nebūdamas turto savininku. Be to, ieškovas nenurodo, kokios teisės normos draudžia šalims, sudarant išperkamosios nuomos sutartį, susitarti dėl jos sąlygų, būdingų kitoms sutartims. Ieškovas pats kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti jo pasirinkto turto išperkamosios nuomos sutartį. Būtent tokią sutartį šalys ir sudarė. Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis yra atskiras sandoris, kurio galiojimui neturi įtakos išperkamosios nuomos sutarčių galiojimas. Nereikšdamas reikalavimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, ieškovas pripažįsta, jog tarp šalių susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Šiuo atveju turto pirkimo-pardavimo sutartis kaip tokia nėra niekinė, ji negaliojančia galėtų būti pripažinta tik ją nuginčijus.

10Teisės aktų nuostatos numato ribojimus lizingo sutarties dalykui, tačiau toks apribojimas nėra numatytas išperkamosios nuomos sutartims. Vien finansavimo funkcijos egzistavimas nereiškia, kad tarp šalių buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis. Išperkamosios nuomos sutartis turi galioti tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad CK 6.568 straipsnio 1 dalies nuostata yra imperatyvi teisės norma. Net ir tuo atveju, jei ši norma būtų pripažinta imperatyvia, tai nebūtinai turi lemti ieškovo ir atsakovo sudarytų išperkamosios nuomos sutarčių pripažinimą negaliojančiomis, kadangi tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, o sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pasekmės atsakovui būtų neadekvačios. Atsakovo nuomone, ieškovas visiškai nepagrįstai prašo taikyti restituciją ir įmokų, sumokėtų pagal 2008 m. kovo 6 d. sutartį dėl papildomo finansavimo Nr. LT070394, atžvilgiu. Minima sutartis yra paskolos sutartis, ji yra teisėtas įstatymo nedraudžiamas susitarimas, todėl, net ir pripažinus išperkamosios nuomos sutartis negaliojančiomis, sutartis dėl papildomo finansavimo turėtų likti galioti.

11Atsakovas taip pat nurodė, jog nuosavybės teisės perleidimas yra būtinas ir esminis būtent išperkamosios nuomos sutarties, o ne lizingo sutarties, požymis, kuris yra pagrindinis atribojant minėtas dvi sutarčių rūšis. Vien tai, jog atsakovas nevaldė turto išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo metu, savaime negali reikšti, kad atsakovas objektyviai negalėjo turėti tikslo turtą perleisti ieškovui. Atsakovas turtą įsigijo iš trečiųjų asmenų ir siekė perleisti jo nuosavybės teises ieškovui. Atsakovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl didžioji dalis atsakovo sudaromų sandorių yra sudaromi siekiant gauti pelną. Išperkamosios nuomos sutartyse nėra nei vienos išimtinai lizingo sutartims būdingos sąlygos, t. y. tokios sąlygos, kuri negalėtų būti kitokioje sutartyje. Ieškovas nenurodo, kokios teisės normos draudžia išperkamosios nuomos sutarties šalims susitarti dėl to, kad nuomotojas įsigis ir išnuomos konkretų nuomininko pasirinktą daiktą.

12Tikslą sudaryti turto išperkamosios nuomos sutartis turėjo ir ieškovas, ką patvirtina ieškovo užpildyta paraiška išperkamajai nuomai. Ieškovas pats laisva valia nurodė, jog pageidauja sudaryti išperkamosios nuomos sutartis. Civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti žemės sklypų išperkamosios nuomos sutartis, todėl abi šalys ginčo sutarčių sudarymo metu elgėsi sąžiningai. Negalima sutikti su ieškovo aiškinimu, jog šioje situacijoje turi būti taikoma CK 6.156 straipsnio 3 dalis, kadangi dauguma ieškovo nurodomų tariamai esminių lizingo sutarties požymių iš tikrųjų tokie nėra, nes šalys gali susitarti kitaip, todėl atitinkamų nuostatų buvimas ginčo sutartyse visiškai nereiškia, kad tai yra lizingo sutartis.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis 2006 m. gegužės 4 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytas išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT032545, Nr. LT032546, su visais jų priedais ir pakeitimais, bei 2008 m. lapkričio 17 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryto Susitarimo dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo nuostatas ta apimtimi, kuria jos susijusios su 2006 m. gegužės 4 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032545 ir 2006 m. gegužės 4 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032546 vykdymu.

15Taikė restituciją ir įpareigojo ieškovą RUAB „Forest brothers“ grąžinti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ žemės sklypą, unikalus Nr.4400-0486-9492, esantį Kaišiadorių r., Užtakų kaime, ir žemės sklypą, unikalus Nr.4400-0003-0021, esantį Kaišiadorių r., Užtakų kaime, bei priteisė iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškovo RUAB „Forest brothers“ naudai 2006 m. gegužės 4 d. išperkamosios nuomos sutarčių Nr. LT032545 ir Nr. LT032546 įvykdytą dalį pinigais – 644 449,48 Lt.

16Konstatavo, kad 2006 m. gegužės 26 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. V., V. V., UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Forest brothers“, yra niekinė nuo jos sudarymo momento.

17Įvertinęs bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčijamų sutarčių pasirašymo metu atsakovas nebuvo išnuomojamų žemės sklypų savininku, todėl šalių sudarytos sutartys negali būti laikomos žemės sklypų nuomos sutartimis, nes sutarčių sudarymo metu žemės nuomotojas (atsakovas) jokia teise savo žinioje neturėjo išperkamosios nuomos sutartyse įvardintų nuomos objektų, kas akivaizdžiai prieštarauja CK 6.477 straipsnio 4 dalies ir CK 6.548 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Teismas įvertino, jog ieškovas ginčijamomis sutartimis įsipareigojo mokėti atsakovui ne mokestį už naudojimąsi sklypais, bet jų įsigijimo kainą. Tokie susitarimai, teismo manymu, yra būdingi lizingo (finansinės nuomos) teisiniams santykiams (CK 6.567 str. 1 d.). Be to, ieškovas atsakovui įsipareigojo mokėti ir palūkanas, kas teismo manymu, yra dar vienas požymis, kuris rodo, jog šalių valia, sudarant ginčo sutartis, buvo sudaryti būtent lizingo sutartis, pavadinant ją išperkamosios nuomos sutartimis. Išanalizavęs ginčo sutarčių turinį ir sąlygas, teismas manė, kad išimtinai lizingo teisiniams santykiams būdingų santykių ir siekė šalys, sudarydamos ginčijamas sutartis, o pirkimo-pardavimo sutartis yra tik „lydintis“ sandoris, sudarytas vykdant lizingo sutartis.

18Tokiu būdu, teismas sprendė, jog iš esmės buvo sudarytos apsimestinės išperkamosios nuomos sutartys, jomis pridengiant susitarimą dėl lizingo. Dėl nurodytų aplinkybių ginčijamos išperkamosios nuomos sutartys teismo buvo pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento su visais jų priedais ir pakeitimais.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti atsakovui iš ieškovo jo bylos nagrinėjimo teisme patirtas išlaidas.

21Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

221. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti 2006 m. gegužės 26 d. Turto pirkimo – pardavimo sutarties negaliojančia ex officio. Tai, kad ieškovas minėto sandorio neginčijo, patvirtina, jog ieškovas jo nelaikė „lydinčiuoju“ sandoriu, kuris sudaromas kartu su lizingo sandoriu, t. y. RUAB „Forest brothers“ patvirtino savo tikrąją valią ir ketinimus – su apeliantu sudaryti ne lizingo, bet išperkamosios nuomos sandorius.

232. Ieškovas siekė nuomojamą turtą įsigyti nuosavybės teise, todėl ginčo sutartys atitinka pagrindinius išperkamosios nuomos sutarties požymius ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti jas apsimestinėmis, siekiant paslėpti sudaromas lizingo sutartis.

243. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas išperkamosios nuomos sutartis pažeidė įstatyme bei teismų praktikoje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, pagal kurias visų pirma turi būti užtikrinamas sutarčių laisvės principas, leidžiantis šalims laisva valia apsispręsti dėl sudaromo sandorio ir prisiimamų teisių bei pareigų. Šiuo atveju ginčo sutarčių analizė leidžia teigti, jog šalys siekė ir sudarė būtent išperkamosios nuomos, o ne lizingo sutartis, o tai, kad ginčijamuose sandoriuose yra nuostatų būdingų ir lizingo sutartims, neleidžia vienareikšmiškai jų priskirti tokioms sutartims.

254. Netinkamai išsiaiškinęs finansavimo funkciją, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog ji būdinga tik lizingo sutartims, kadangi finansavimo funkcija gali pasireikšti ir pirkimo – pardavimo išsimokėtinai bei išperkamosios nuomos sutartyse.

265. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti konkrečios formos sandorį – būtent išperkamosios nuomos. Kadangi ieškovas yra profesionalus verslininkas ir jam buvo suprantamas jo prašymo turinys, vertintina, jog šalys sudarė būtent išperkamosios nuomos sutartį.

276. CK 6.568 straipsnio 1 dalies negalima vertinti kaip imperatyviai draudžiančios sudaryti lizingo sutartį dėl žemės sklypo, taip pat nėra nuostatos, jog sudarius lizingo sutartį dėl žemės, tokia sutartis būtų laikoma negaliojančia.

287. Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, motyvus ir argumentus rėmė tik viena Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Byloje nagrinėjamais klausimais nėra susiformavusios vieningos ir aiškios teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta byla nebuvo galima remtis kaip precedentu.

298. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą. Pritaikius restituciją apeliantui buvo sukeltos neproporcingos pasekmės: apeliantui buvo grąžintas turtas, kurio vertė dėl nekilnojamojo turto kainų smukimo yra pasikeitusi, todėl apeliantas patyrė neadekvačius nuostolius, o ieškovui iš apelianto priteisus sprendime nurodytas sumas, jis nesąžiningai gavo naudos, nepaisant to, jog piktnaudžiavo savo teisėmis. Be to, apelianto vertinimu, pripažinus 2006 m. gegužės 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį niekine, teismas turėjo taikyti restituciją ir tarp šio sandorio šalių.

30Atsiliepimu į atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą ieškovas RUAB „Forest brothers“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

311. Tai, jog ieškovas atskirai neprašė pripažinti 2006 m. gegužės 26 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties negaliojančia, tik patvirtina, jog jis ją laikė ginčijamas sutartis lydinčiu sandoriu, kuris pripažinus ginčo sutartis niekinėmis, automatiškai tampa niekiniu.

322. Teismas tinkamai taikė žemės nuomą, tame tarpe ir išperkamąją nuomą reglamentuojančias teisės normas ir teisingai konstatavo, jog ginčo šalys nesudarė išperkamosios nuomos sutarčių, kadangi atsakovas sutarčių sudarymo metu nevaldė žemės sklypų nuosavybės teise.

333. Nepaisant to, jog sutartys buvo pavadintos išperkamosios nuomos sutartimis, šalys iš esmės sudarė lizingo sutartis. Sutartyse esanti nuoroda į galimybę ieškovui įgyti turtą nuosavybės teise, neužkerta kelio sutarčių kvalifikuoti lizingo sutartimis, kadangi ir lizingo sutartims būdingas nuosavybės teisės perleidimas lizingo gavėjui.

344. Teismas tinkamai įvertino ginčo sandoriuose buvusią finansavimo funkciją. Iš ginčo sandorių matyti, jog atsakovo vienintelis tikslas, sudarant sandorius buvo ieškovo finansavimas įsigyjant verslui reikalingą turtą ir pelno iš tokio finansavimo gavimas, o tai visiškai atitinka įstatyme numatytos nuomos sutarties rūšies – lizingo sutarties turinį.

355. Ieškovas pažymi, jog jis nesikreipė į atsakovą dėl konkretaus turinio sutarčių sudarymo, bet dėl finansavimo, o ieškovas, būdamas savo srities profesionalas pasiūlė būtent tokį teisinių santykių modelį.

366. Lingvistinė CK 6.568 straipsnio 1 dalies analizė leidžia jį priskirti būtent imperatyvioms įstatymo normoms.

377. Žemesnės instancijos teismai priimdami sprendimus yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai turėjo teisę vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuri kartu su kitomis nutartimis, iš esmės atkartojančiomis tuos pačius argumentus, laikytinos formuojančiomis teismų praktiką ginčo klausimais.

388. Apeliantas nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju turėtų būti pakeistas restitucijos taikymo būdas, todėl pagrindo keisti skundžiamos nutarties dalies, kuria pritaikyta restitucija, nėra.

39IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

41Apeliantas išreiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdama į tai, kad visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys yra atstovaujamos profesionalių teisininkų ir pateikė išsamius rašytinius procesinius dokumentus, teisėjų kolegija nemano, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju padės geriau atskleisti bylos aplinkybes, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

42Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

43Dėl faktinių bylos aplinkybių

44Byloje nustatyta, kad ieškovas RUAB „Forest brothers“ 2006 m. gegužės 4 d. su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“ sudarė dvi išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT032545 ir Nr. LT032546, (su vėlesniais pakeitimais) dėl žemės sklypų, esančių Kaišiadorių rajone, Užtakų kaime (t. 1, b.l. 27-55), kuriomis atsakovas įsipareigojo iš ieškovo nurodyto asmens nupirkti minėtus žemės sklypus ir perduoti juos valdyti ir naudotis ieškovui verslo tikslais bei, ieškovui įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartis, įsigyti juos nuosavybės teise (t. 1, b. l. 29). Vykdydamas 2006 m. gegužės 4 d. sutartimis prisiimtas prievoles, atsakovas 2006 m. gegužės 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 56-61) įgijo ieškovo nurodytus žemės sklypus ir perdavė juos ieškovui. Ieškovas savo ruožtu mokėjo kasmėnesines įmokas, tačiau vėliau mokėjimus nutraukė, dėl ko atsakovas 2011 m. balandžio 4 d. vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti 187 587,86 Lt skolą (t. 2, b. l. 31). Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas 2006 m. gegužės 4 d. sutartis pripažinti niekinėmis ir galiojančiomis, teigdamas, jog jomis iš esmės buvo susitarta ne dėl išperkamosios nuomos sutarties (kadangi atsakovas sutarčių sudarymo metu nevaldė nuosavybės teise ieškovui perduotų žemės sklypų), o lizingo sutarčių dėl žemės sklypų sudarymo, kas prieštarauja CK 6.568 straipsnio 1 daliai.

45Ginčas byloje iš esmės kilo dėl CK 6.568 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir lizingo bei išperkamosios nuomos sutarčių atribojimo. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs kilusius ginčus, įvertinęs sutarčių turinį, šalių ketinimus sudarant jas ir sandorių sudarymo faktines aplinkybes sprendė, jog tarp šalių pagal savo esmę ir prigimtį buvo sudarytos lizingo sutartys dėl žemės sklypų, kas prieštarauja CK 6.568 straipsnio 1 dalies imperatyvui, dėl to pripažino ginčijamus sandorius niekiniais ir negaliojančiais bei taikė restituciją. Atsakovas, nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurio vienu iš argumentų teigia, jog CK 6.568 straipsnio 1 dalies negalima vertinti kaip imperatyviai draudžiančios sudaryti lizingo sutartį dėl žemės sklypo. Todėl prieš apeliacinės instancijos teismui analizuojant tarp šalių sudarytų ginčo sutarčių sąlygas ir aiškinantis, kokių sutarčių rūšių bruožų jos turi, ir, ar sudaryti sandoriai prieštarauja įstatyme numatytiems apribojimams sudaryti sutartis, būtina nustatyti, ar CK 6.568 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas sudaryti lizingo sutartis dėl žemės sklypų yra imperatyvaus pobūdžio. Nustačius, kad ginčo sutartys, įvardintos išperkamosios nuomos sutartimis, iš tiesų turi būti kvalifikuojamos lizingo sutartimis, atsirastų teisinis pagrindas jas pripažinti niekinėmis, kaip prieštaraujančias imperatyviai teisės normai – t. y. CK 6.568 straipsnio 1 daliai.

46Dėl CK 6.568 straipsnio 1 dalies imperatyvumo

47Pagal CK 6.568 straipsnio 1 dalį lizingo dalyku gali būti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Nagrinėjamoje byloje keliamas šios normos imperatyvumo klausimas ta prasme, ar žemė gali būti lizingo sutarties dalykas. Šis klausimas analizuotinas tiek lingvistine prasme, tiek atsižvelgiant į lizingo sutarties esmę ir šio instituto tikslus bei paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013, nustatė, jog „analizuojant CK 6.568 straipsnio 1 dalies normą lingvistine prasme, matyti, kad, nors joje nevartojamos draudžiamojo pobūdžio sąvokos, tačiau lizingo sutarties dalykas apibrėžtas tiesiogiai nurodant, kokie daiktai gali juo būti, o kokie į lizingo sutarties dalyką nepatenka; normoje vartojama formuluotė „išskyrus žemę ir gamtos išteklius“ išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, ja susiaurintas daiktų, galinčių būti lizingo sutarties dalyku, sąrašas, iš jo eliminuojant žemę ir gamtos išteklius ir nepaliekant galimybės sutarties šalims susitarti kitaip.“ Vadinasi jau iš pačios normos, nustatančios lizingo dalyką, išplaukia draudimas sudaryti lizingo sutartis, kurių dalykas būtų žemė ar gamtos ištekliai, o šio draudimo pažeidimas reiškia imperatyviosios teisės normos reikalavimų nesilaikymą.

48Be to, ir CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta lizingo samprata orientuoja į tai, kad lizingo sutarties dalyku turėtų būti tokie komercinės paskirties daiktai, kurių civilinė apyvarta yra visiškai laisva, kurie įprastai naudojami versle kaip priemonė pelnui gauti ir kurių naudojimo laikotarpis bei pelningumas paprastai yra apriboti laiko atžvilgiu, t. y. naudojimo metu jie amortizuojasi ir palaipsniui praranda savo vertę bei pelningumo potencialą. Taigi lizingo santykiai yra specifiniai pagal savo tikslus ir dalyką. Atsižvelgiant į tai, taikomi lizingo dalyko ribojimai. Žemė, kaip nesunaudojamas ir nesusidėvintis daiktas, neatitinka lizingo santykių dalyko apibrėžties, paskirties ir ypatumų, todėl įstatymo leidėjas įtvirtino draudimą sudaryti lizingo sutartis dėl žemės. Toks draudimas atitinka lizingo tikslus ir paskirtį – investicinių projektų, susijusių su gamybos priemonių naudojimu, finansavimą, taip pat lizingo dalyko ypatumus – amortizaciją, t. y. visišką ar dalinį susidėvėjimą ir šio susidėvėjimo kompensavimą lizingo įmokomis per lizingo sutarties laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

49Minėtų teisės normų analizė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika leidžia neabejotinai teigti, jog CK 6.568 straipsnio 1 dalies nuostata, jog lizingo dalykas negali būti žemė ir gamtos ištekliai, yra imperatyvioji, todėl apelianto argumentai šiuo klausimu atmestini.

50Dėl ginčijamų sandorių teisinio kvalifikavimo

51Būtent dėl šios aplinkybės (jog ginčijami sandoriai, kuriuos ieškovas laiko lizingo sutartimis, yra sudaryti dėl žemės sklypų) ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sutartis pripažinti negaliojančiomis, kaip sudarytas prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog ginčijami sandoriai turi ne tik lizingo, bet ir išperkamosios nuomos sutarčių nuostatų, todėl sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, sutarties pripažinimas negaliojančia tik dėl to, jog buvo sudarytas sandoris dėl žemės sklypo, turintis ir lizingo sutarties bruožų, laikytinas formaliu ir nesuteikiančiu teisės laikyti sutarties niekine ir naikinti tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius. Įstatyme neįtvirtinta absoliutaus draudimo sudaryti komercinius sandorius dėl žemės, todėl, kvalifikuojant lizingo sutarties požymių turinčią šalių sutartį, kurios dalykas yra žemės sklypas, būtina nustatyti teisingą ir šalių interesus apsaugantį sutarties laisvės principo bei draudimo pažeisti imperatyvą santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Visais atvejais sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, turi būti laikomasi sutarties laisvės principo ir siekiama išsaugoti sutartinius santykius, todėl sprendžiant šiuos ginčus privalu atsižvelgti į šalių sandorio sudarymo aplinkybes ir susitarimo esmę, t. y. išsiaiškinti sutarties dalyką, sutarties šalių teises ir pareigas.

52Pirmosios instancijos teismas siekdamas tinkamai kvalifikuoti ginčo sandorius, įvertinęs sutarčių sudarymo aplinkybes, pažymėjo, jog vienas iš esminių momentų, dėl ko ginčijami sandoriai negali būti laikomi išperkamosios nuomos sutartimi yra tai, jog atsakovas ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo žemės sklypų savininkas. Bylos medžiaga patvirtina, jog sudarant ginčijamus sandorius (2006 m. gegužės 4 d.) atsakovas dar nebuvo žemės sklypų, esančių Užtakų kaime, Kaišiadorių rajone, savininku, kadangi pirkimo – pardavimo sutartys, kuriomis atsakovas įgijo nuosavybės teisę į minėtus sklypus buvo sudarytos 2006 m. gegužės 26 d. (t. 1, b. l. 56-61). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, formaliai vertino teisės aktų, reglamentuojančių nuomos teisinius santykius, nuostatas, ir neatsižvelgė į tai, jog įstatymai nedraudžia šalims susitarti dėl konkretaus žemės sklypo įsigijimo (nuomojimo) iš pardavėjo (nuomotojo), kuris sutarties sudarymo metu dar neturi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. CK 6.477 straipsnio 4 dalis tik numato vieną iš variantų, kas gali būti nuomotojas, t. y. juo gali būti ir išnuomojamo daikto savininkas, tačiau nebūtinai, kadangi tiesioginio draudimo susitarti dėl daikto, kurio asmuo dar nevaldo nuosavybės teise, tačiau turi tokį ketinimą, nesudaro kliūties nuomos sandoriui sudaryti. Iš 2006 m. gegužės 4 d. sandorių turinio (sutarčių bendrosios dalies 3.1; 3.2.; 3.3 punktai) matyti, jog ieškovui sudarant ginčijamas sutartis ta aplinkybė, jog atsakovas nėra daiktų, dėl kurių sudaryta sutartis, savininku, buvo žinoma, tačiau nesutrukdė sudaryti sutarčių juose numatyta tvarka ir sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju svarbu, kad ši aplinkybė (jog sutarties sudarymo metu pardavėjas (ar nuomotojas) neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą) būtų žinoma būsimam pirkėjui (nuomininkui) sandorio sudarymo metu, o tai, kaip patvirtina aukščiau išdėstyti argumentai, byloje neabejotinai įrodyta. Be to, sudarant žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius, kuriais atsakovui jie buvo perleisti nuosavybės teise, dalyvavo ir ieškovas, sutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog žemės sklypai perkami turint tikslą juos perduoti valdyti, naudotis bei įsigyti išperkamosios nuomos būdu nuomininkui (ieškovui) (sutarties 2.4. punktas) (t. 1, b.l. 57). Todėl vien tai, kad atsakovas ginčo sutarčių sudarymo metu dar neturėjo nuosavybės teisės į žemės sklypus, nėra pakankama sąlyga konstatuoti, jog šalys sudarė lizingo sutartis, nes šalys turi teisę laisvai, savo nuožiūra susitarti dėl sutarties sąlygų.

53Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent sandorio šalių tikslai ir motyvai sudaryti jį, yra vienos iš pagrindinių aplinkybių, nustatinėtinų siekiant kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo pagrindinis ginčo sandorių tikslas buvo pelno gavimas finansuojant ieškovo verslą, kas iš esmės būdinga lizingo sutartims. Teisėjų kolegija negali sutikti su šia išvada, kadangi atsakovas nagrinėjamu atveju yra finansų įmonė, kurios tikslas yra siekti ekonominės naudos, sudarant šios įmonės įstatuose numatytos formos ir rūšies sandorius bei teikiant finansines paslaugas (t. 2, b.l. 33), todėl akivaizdu, jog atsakovui sudarant ir kitus įstatuose numatytus sandorius su klientais bus siekiama pelno ir naudos gavimo, o kliento verslo finansavimas, kokiu sandoriu jis bebūtų įtvirtintas, tik viena iš galimybių pelnui gauti, todėl teigti, jog pelno gavimas iš finansavimo sandorių būdingas išimtinai lizingo sutartims, negalima. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog turi būti atsižvelgiama ne vien tik į atsakovo, bet ir į ieškovo, kaip subjekto pateikusio paraišką sandoriui sudaryti, tikslus ir motyvus. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo 2006 m. balandžio 11 d. paraišką (t. 2, b.l. 32), ginčijamų sandorių (t. 1, b.l. 27-55) bei Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties turinį (t. 1, b.l. 56-61), Susitarimą dėl dalinio Sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 46), mano, kad ieškovas siekė įgyti nuosavybės teisę į ginčijamuose sandoriuose minimus žemės sklypus.

54Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad lizingo požymių turinti sutartis, kurios dalykas yra žemės sklypas, negali būti kvalifikuojama kaip lizingo sutartis, tačiau jos pagrindinės sąlygos – daikto valdymas ir naudojimas už atlyginimą, įsigijimas nuosavybėn ir pan. – įstatymo nėra draudžiamos ir gali būti net keleto įvairių sutarčių rūšių kvalifikuojančiais požymiais. Tokiu atveju, atsižvelgiant į konkrečioje sutartyje šalių nustatytas sąlygas, sutarties pobūdį, tikslą, jos elementų tarpusavio ryšį ir dominuojančius bruožus, sutartis gali būti kvalifikuojama, vadovaujantis giminingų sutarčių teisės institutų normomis, pvz., kaip išperkamosios nuomos, pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013) arba kaip mišri sutartis, nepriskirtina nė vienai konkrečiai sutarties rūšiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

55Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sutartys, kurių pagrindinis tikslas yra perleisti nuosavybę, negali būti kvalifikuojamos nei finansine, nei kitokia nuoma, nes nuoma yra atlygintino naudojimosi santykiai, o nuosavybės perleidimas yra pirkimo – pardavimo esminis bruožas (požymis). Dėl to kvalifikuojant sutartį, svarbu išsiaiškinti, koks yra pagrindinis sutarties tikslas – t. y. kas dominuoja – nuosavybės (pirkimo) ar nuomos (naudojimosi) elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013).

56Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieškovo atstovo, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodytas sudarytų sandorių tikslas – žemės sklypuose statyti gamyklas ir sandėlius (t. 2, b.l. 142), suponuoja pagrindą teigti, jog ieškovo tikslas sudarant ginčijamus sandorius buvo - įgyti nuosavybės teises į žemės sklypus. Be to, ieškovo ketinimus žemės sklypus įsigyti nuosavybėn, patvirtina ir ginčijamų sutarčių turinys. Sutartyse yra aiškiai nurodyta, jog atsakovas ginčo objektus įsigijo su tikslu perduoti turtą klientui valdyti ir naudotis verslo tikslais bei, įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartį, įsigyti jį nuosavybės teise. Be to, sutartyje numatyta, kad sutarčiai pasibaigus turto nuosavybės teisė yra perduodama klientui (sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 p. ir 10.2 p.) (t. 1, b.l. 29, 33). Iš šių sąlygų matyti, jog sutarties šalys siekė perleisti atsakovo įsigytą turtą nuosavybės teise ieškovui, o ne sudaryti sąlygas ieškovui minėtą turtą nuomotis. Sutartyje akcentuojama, kad atsakovas ginčo objekto nuosavybės teisę turi tik sutarties laikotarpiu, kas reiškia, jog ginčo objekto nuosavybės teisė pasibaigus sutarčiai pereina ieškovui (sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 p.) (t. 1, b. l. 32). Be to, atsakovui sudarant sutartis dėl žemės sklypų įgijimo nuosavybės teise, numatyta jog jie įgyjami su tikslu perduoti juos 2006 m. gegužės 4 d. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu valdyti, naudotis bei įsigyti išperkamosios nuomos būdu nuomininkui, t. y. ieškovui (nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties 2.4. punktas) (t. 1, b. l. 57).

57Be to, sutarčių patvirtintuose mokėjimų grafikuose, įmokos siejamos su turto išpirkimu, o ne su turto nuoma. Įmoka susideda iš dviejų dalių - turto išpirkimo kainos ir palūkanų (t. 1, b. l. 38 – 39, 41-42). Ginčo turto išpirkimo įmoka apibrėžiama kaip pinigų sumos su PVM, kurias pagal įmokų grafiką klientas (šiuo atveju - ieškovas) moka lizingo bendrovei, dengdamas turto vertę (sutarties bendrųjų sąlygų 21 p.) (t. 1, b. l. 27). Kitaip tariant, turto išpirkimo įmoka siejama ne su naudojimusi turtu, bet su turto įgijimo nuosavybės teise įmoka. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys sutartį sudarė turėdamos tikslą perduoti įsigytą žemės sklypą nuosavybės teise ieškovui, kai tik šis įvykdys visus finansinius įsipareigojimus pagal sutartį, o ne nuomoti turtą, t. y. dominavo pirkimo - pardavimo, o ne nuomos santykiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, sprendžia, jog ginčo sutartys savo turiniu iš esmės atitinka pirkimo – pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius, todėl turi būti kvalifikuojamos kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (CK 6.411 str.), o ne, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, lizingo sutartys.

58Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimas naikintinas, o ieškinio reikalavimai netenkinami. Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, teisėjų kolegija nepasisako.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

60Apeliaciniu skundu buvo prašoma priteisti iš ieškovo atsakovo bylos nagrinėjimo teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pateikiant apeliacinį skundą buvo sumokėtas 10 444,50 Lt dydžio žyminis mokestis (t. 3, b.l. 23). Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Todėl apeliacinį skundą tenkinus ir ieškinį atmetus, iš ieškovo RUAB „Forest brothers“ atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai priteistinos 10 444,50 Lt dydžio išlaidos už žyminį mokestį sumokėtą paduodant apeliacinį skundą (CPK 79 str., 93 str. 1, 3, 5 d.).

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

62Apeliacinį skundą tenkinti.

63Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

64Ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, dėl išperkamosios nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis, atmesti.

65Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“, įmonės kodas 300018599, buveinės adresas V. Putvinskio g. 38-9A, Vilnius, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“, įmonės kodas 111568069, buveinės adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, naudai 10 444,50 Lt (dešimt tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt keturis litus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas RUAB „Forest brothers“ kreipėsi į teismą prašydamas: 1)... 6. Ieškovas nurodė, jog 2006 m. gegužės 4 d. su atsakovu sudarė dvi... 7. Ieškovas pažymėjo, jog atskiro reikalavimo dėl turto pirkimo-pardavimo... 8. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 9. Atsakovo teigimu, išperkamosios nuomos sutartys negali būti pripažintos... 10. Teisės aktų nuostatos numato ribojimus lizingo sutarties dalykui, tačiau... 11. Atsakovas taip pat nurodė, jog nuosavybės teisės perleidimas yra būtinas ir... 12. Tikslą sudaryti turto išperkamosios nuomos sutartis turėjo ir ieškovas, ką... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 15. Taikė restituciją ir įpareigojo ieškovą RUAB „Forest brothers“... 16. Konstatavo, kad 2006 m. gegužės 26 d. nekilnojamųjų daiktų... 17. Įvertinęs bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas nustatė, jog... 18. Tokiu būdu, teismas sprendė, jog iš esmės buvo sudarytos apsimestinės... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 22. 1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti 2006... 23. 2. Ieškovas siekė nuomojamą turtą įsigyti nuosavybės teise, todėl ginčo... 24. 3. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas išperkamosios nuomos sutartis... 25. 4. Netinkamai išsiaiškinęs finansavimo funkciją, pirmosios instancijos... 26. 5. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas kreipėsi į atsakovą su... 27. 6. CK 6.568 straipsnio 1 dalies negalima vertinti kaip imperatyviai... 28. 7. Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, motyvus ir... 29. 8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas,... 30. Atsiliepimu į atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą... 31. 1. Tai, jog ieškovas atskirai neprašė pripažinti 2006 m. gegužės 26 d.... 32. 2. Teismas tinkamai taikė žemės nuomą, tame tarpe ir išperkamąją nuomą... 33. 3. Nepaisant to, jog sutartys buvo pavadintos išperkamosios nuomos sutartimis,... 34. 4. Teismas tinkamai įvertino ginčo sandoriuose buvusią finansavimo... 35. 5. Ieškovas pažymi, jog jis nesikreipė į atsakovą dėl konkretaus turinio... 36. 6. Lingvistinė CK 6.568 straipsnio 1 dalies analizė leidžia jį priskirti... 37. 7. Žemesnės instancijos teismai priimdami sprendimus yra saistomi... 38. 8. Apeliantas nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju turėtų būti pakeistas... 39. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 40. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 41. Apeliantas išreiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK... 42. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 43. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 44. Byloje nustatyta, kad ieškovas RUAB „Forest brothers“ 2006 m. gegužės 4... 45. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl CK 6.568 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir... 46. Dėl CK 6.568 straipsnio 1 dalies imperatyvumo... 47. Pagal CK 6.568 straipsnio 1 dalį lizingo dalyku gali būti bet kokie... 48. Be to, ir CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta lizingo samprata orientuoja... 49. Minėtų teisės normų analizė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama... 50. Dėl ginčijamų sandorių teisinio kvalifikavimo... 51. Būtent dėl šios aplinkybės (jog ginčijami sandoriai, kuriuos ieškovas... 52. Pirmosios instancijos teismas siekdamas tinkamai kvalifikuoti ginčo sandorius,... 53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent sandorio šalių tikslai... 54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad lizingo požymių... 55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sutartys,... 56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieškovo atstovo, bylos... 57. Be to, sutarčių patvirtintuose mokėjimų grafikuose, įmokos siejamos su... 58. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, pirmosios instancijos teismo 2012 m.... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 60. Apeliaciniu skundu buvo prašoma priteisti iš ieškovo atsakovo bylos... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 62. Apeliacinį skundą tenkinti.... 63. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir... 64. Ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Forest... 65. Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės...