Byla 2-778-480/2016
Dėl sutarčių sąlygos pripažinimo niekine ir negaliojančia

1Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovės „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės atstovui T. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ ieškinį atsakovei „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei dėl sutarčių sąlygos pripažinimo niekine ir negaliojančia,

Nustatė

2Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 2006-05-04 išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032545 11.2.3 punkte bei 11.3 punkte ir 2006-05-04 išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032546 11.2.3 punkte bei 11.3 punkte išdėstytas sąlygas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio).

3Ieškovė nurodo (t. 1, b. l. 3 - 12) ir jos atstovas paaiškino, kad 2006-05-04 ieškovė ir atsakovė sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT032545, kurios pagrindu ieškovei buvo perduotas valdyti ir naudoti 1,4858 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu ( - ). Tą pačią dieną (2006-05-04) šalys sudarė ir kitą išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT032546, kurios pagrindu ieškovei buvo perduotas valdyti ir naudoti 3,1700 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu ( - ). Nurodytų sutarčių pagrindu atsakovė įsipareigoji sudaryti su ieškovės nurodytu pardavėju žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis ir po to pagal sutartis perduoti nurodytą turtą ieškovei valdyti ir naudoti verslo tikslais bei, įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartis, perduoti žemės sklypus nuosavybės teise. 2008-11-17 šalys sudarė susitarimą prie šių sutarčių. 2011-03-08 ieškovė Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovei, kuriuo reikalavo pripažinti sutartis niekinėmis, kadangi pagal savo turinį ir esmę buvo sudarytos ne išperkamosios nuomos sutartys, o žemės lizingo sutartys, kurios pagal CK 6.568 straipsnio 1 dalį yra negalimos. Nagrinėdamas šalių ginčą, Lietuvos apeliacinis teismas 2013-08-30 sprendimu kvalifikavo sutartis kaip pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis. Tuo remiantis, ieškovė daro išvadą, jog atsakovė visiškai nepagrįstai ieškovės atžvilgiu pritaikė išimtinai lizingo sutartims taikytinas ginčijamas sąlygas, t. y. sutarties 11.2.3 punktas, kuriame nurodyta, jog ieškovei iš esmės pažeidus sutartį, atsakovė turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti jai sklypą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie atsakovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį, bei sutarties 11.1 punktas, kuriame nurodyta, kad sutarties įmokos, kurias ieškovė sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, ieškovei negrąžinamos, taip pat ieškovė įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius, kurios pripažintinomis niekinėmis ir dėl to negaliojančiomis. Ginčijamas sąlygas ieškovė prašo pripažinti niekinėmis kaip pažeidžiančiomis gerą moralę, kadangi šios sąlygos sukelia aiškiai ypač neigiamus padarinius ieškovei bei tokiu būdu pažeidžia jos interesus (CK 1.81 str. 1 d.). Ginčijamas sąlygas ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis ir CK 1.90 straipsnio pagrindu, kadangi ieškovė buvo suklaidinta atsakovės dėl sutarčių esminių sąlygų, t. y. ieškovė manė, kad sudaro išperkamosios nuomos arba lizingo sutartis, tuo tarpu sutartys turėjo būti kvalifikuojamos kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartys.

4Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 58 - 67) ir jos atstovas teismo posėdyje prašo ieškinį atmesti ir nurodo, jog nuo 2008 m. pabaigos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, prasidėjo ekonominis sunkmetis, nulėmęs ne tik tai, kad daugelis verslo subjektų patyrė finansinių sunkumų, o nemažai net ir tapo nemokūs, bet ir tai, kad pakankamai ženkliai sumažėjo nekilnojamojo turto kainos. Atsakovės bei visų kitų finansų įstaigų klientai, o ypatingai tie, kurie buvo sudarę ilgalaikes nekilnojamojo turto finansavimo sutartis, pradėjo ieškoti įvairiausių būdų, kaip išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išperkamosios nuomos sutartys turi būti kvalifikuojamos kaip mišrios sutartys, turinčios tiek išperkamosios nuomos sutarčių, tiek pirkimo-pardavimo išsimokėtinai, tiek ir lizingo sutarčių elementų. Toks atskirų sutarčių rūšių elementų derinys įstatymo nėra draudžiamas ir nedaro negaliojančia nei pačios sutarties, nei atskirų jos elementų. Ieškovės teiginiai, jog išperkamosios nuomos sutartyse yra numatyti išimtinai lizingo sutartims būdingi vienašalio sutarčių nutraukimo teisiniai padariniai, kurie jokiais būdais negali būti numatyti išperkamosios nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartyse, yra nepagrįsti. Ieškovės ginčijamos išperkamosios nuomos sutarčių sąlygos nėra savaime negaliojančios, be to, tokios sąlygos savaime neiškreipia, o tik gali tam tikrais atvejais iškreipti sutarties šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, t. y. kasacinis teismas aiškiai pripažįsta, kad tokios sutarčių sąlygos yra nuginčijamos. Ieškovė teismui nepateikė jokių objektyvių ir įrodymais pagrįstų duomenų, kurie leistų spręsti, jog šalių interesų pusiausvyra iš tiesų buvo pažeista. Atsakovės parengta pažyma apie mokėtinas įmokas pagal sutartis (1 450 443,57 Lt), teismo eksperto civ. byloje Nr. B2-583-436/2014 išvada apie atsakovės atsiimtų žemės sklypų vertę (bendra abiejų 645 000 Lt arba 186 804,91 Eur), Vilniaus apygardos teismo civ. byloje Nr. 2-2868-603/2015 konstatuota ieškovės atsakovei sumokėtų įmokų suma (377 257, 04 Lt arba 109 261,19 Eur), rodo, kad ieškovės sumokėtų įmokų suma bei atsiimto turto vertė nepadengia atsakovės turėtų investicijų, todėl mano, kad ieškovė, kurios interesais ir pageidavimu ginčo sutartys ir buvo sudarytos, neturi teisės reikalauti sugrąžinti visas ar dalį sumokėtų įmokų, nes išperkamosios nuomos sutartys nebuvo tinkamai įvykdytos dėl jos kaltės. Ginčijamos sutarčių nuostatos yra teisėtos ir atitinkančios sąžiningumo reikalavimus. CK 6.414 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta dispozityvioji teisės norma, numatanti, jog tik tuo atveju jei sutartis nenumato ko kita, pirkėjas turi reikalauti grąžinti sumokėtas įmokas, jei pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis yra nutraukiama pirma laiko dėl pirkėjo kaltės. Ginčijamomis sutarčių sąlygomis šalys aiškiai susitarė, jog, jei šios sutartys yra vienašališkai nutraukiamos, tai iki sutarčių nutraukimo ieškovės sumokėtos sutartinės įmokos ieškovei nėra grąžinamos. Tokie teisiniai padariniai taikomi ne tik vienašalio lizingo sutarties nutraukimo atveju. Šiuo atveju išperkamosios nuomos sutarčių šalys, įgyvendindamos civilinių teisinių santykių dispozityvumo principus, siekė susitarti dėl vienašalio sutarčių nutraukimo teisinių padarinių, toks susitarimas atitiko galiojančių teisės aktų nuostatas ir buvo nukreiptas į teisėto tikslo pasiekimą, todėl ginčijamos sutarčių nuostatos negali būti pripažintinos prieštaraujančiomis gerai moralei ir dėl to negaliojančiomis (CK 1.81 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra verslo subjektas, ieškovė galėjo ir turėjo suprasti, o liudytoju apklaustas D. J. patvirtino, jog ir suprato, visas išperkamosios nuomos sutarčių sąlygas bei šiomis sutartimis priimtas teises ir pareigas, todėl sutarčių nuostatos negali būti pripažintinos negaliojančiomis ir pagal CK 1.90 straipsnį, t. y. kaip sudarytos suklydimo įtakoje.

5Ieškinys atmestinas

6Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-05-04 ieškovė UAB „Forest brothers“ ir atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT032545 (su visais pakeitimais ir papildymais), kurios pagrindu ieškovei buvo perduotas valdyti ir naudotis verslo tikslais žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), plotas 1,4858 ha, esantis adresu ( - ) kaimas (sutarties specialiosios sąlygos, sutarties 3.1 p), į kurį nuosavybės teisė perduodama po sutartinių įmokų sumokėjimo ir tinkamai įvykdžius kitas sutartyje numatytas sąlygas (sutarties 10.2 p.). Tą pačią dieną, tai yra 2006-05-04 ieškovė ir atsakovė sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT032546 (su visais pakeitimais ir papildymais), kurios pagrindu ieškovei buvo perduotas valdyti ir naudotis verslo tikslais žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), plotas 3,1700 ha, esantis adresu ( - ), į kurį nuosavybės teisė perduodama po sutartinių įmokų sumokėjimo ir tinkamai įvykdžius kitas sutartyje numatytas sąlygas (kadangi ginčas nagrinėjamu atveju kyla dėl abiejų sutarčių bendrųjų sąlygų, kurios visiškai vienodos, toliau abi sutartys kartu vadinamos Sutartimis, abu žemės sklypai kartu – žemės sklypais). 2008-11-17 šalys sudarė susitarimą prie Sutarčių (apimantį ne tik dvi paminėtas sutartis; toliau – susitarimas), kuriuo sutarė, jog atsiradus pagrindui nutraukti bent vieną iš sutarčių, atsakovė, neatsižvelgiant į tai, ar yra pagrindas nutraukti kitą iš sutarčių joje numatyta tvarka, turi teisę nutraukti abi sutartis vienašališku sprendimu be jokių papildomų formalumų ar motyvų ir pareikalauti nedelsiant grąžinti pagal lizingo sutartis naudojamą turtą bei padengti visas lizingo bendrovės išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis lizingo sutarčių nutraukimas, įskaitant bet neapsiribojant nuomoto turto vertės nukritimą dėl eksploatacijos ar kitų priežasčių <...> (susitarimo 4 p., t. 1, b. l. 39-40).

7Šalių atstovų paaiškinimais bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovei netinkamai vykdant savo finansinius įsipareigojimus, atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB 2010-11-24 pretenzija Nr. 01-20-33404 įspėjo UAB „Forest brothers“, kad nesumokėjus esamo įsiskolinimo, atsakovė vienašališkai nutrauks visas su ieškove sudarytas sutartis. Kadangi ieškovė per nustatytą terminą nepašalino išperkamosios nuomos sutarčių pažeidimų, atsakovė 2011-04-04 pranešimu Nr. 01-30-6244 vienašališkai nutraukė išperkamosios nuomos sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti šių sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Ieškovė UAB „Forest brothers“ 2011-04-18 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, tačiau vėliau pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir teismas 2012-03-09 nutartimi civilinę bylą nutraukė (Liteko duomenys, Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. 2-3770-656/2012).

8Ieškovė RUAB „Forest brothers“ 2011-04-07 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl išperkamosios nuomos (o taip pat ir kitų) sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis bei restitucijos taikymo ir Vilniaus apygardos teismas 2012-06-01sprendimu jos reikalavimus tenkino (Liteko duomenys, Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. 2-1023-467/2012), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013-08-30 sprendimu minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti (Liteko duomenys, Lietuvos apeliacinio teismo civ. byla Nr. 2A-1021/2013). Minėtame sprendime teisėjų kolegija pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad lizingo požymių turinti sutartis, kurios dalykas yra žemės sklypas, negali būti kvalifikuojama kaip lizingo sutartis, tačiau jos pagrindinės sąlygos – daikto valdymas ir naudojimas už atlyginimą, įsigijimas nuosavybėn ir pan. – įstatymo nėra draudžiamos ir gali būti net keleto įvairių sutarčių rūšių kvalifikuojančiais požymiais. Tokiu atveju, atsižvelgiant į konkrečioje sutartyje šalių nustatytas sąlygas, sutarties pobūdį, tikslą, jos elementų tarpusavio ryšį ir dominuojančius bruožus, sutartis gali būti kvalifikuojama, vadovaujantis giminingų sutarčių teisės institutų normomis, pvz., kaip išperkamosios nuomos, pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013) arba kaip mišri sutartis, nepriskirtina nė vienai konkrečiai sutarties rūšiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog ginčo sutartys savo turiniu iš esmės atitinka pirkimo – pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius, todėl turi būti kvalifikuojamos kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (CK 6.411 str.), o ne, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, lizingo sutartys.

9Ieškovė BUAB ,,Forest brothers“ 2013-12-30 pareiškė ieškinį atsakovei ,,Swedbank lizingas“, UAB dėl sumokėtų įmokų ir palūkanų priteisimo pagal išperkamosios nuomos sutartis, kurį Vilniaus apygardos teismas 2015-04-29 sprendimu tenkino iš dalies (Liteko duomenys, Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. 2-2868-603/2015), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016-03-22 sprendimu minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti (Liteko duomenys, Lietuvos apeliacinio teismo civ. byla Nr. 2A-130-516/2016). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog Sutartyse ( t. y. išperkamosios nuomos sutartyse) nėra tiesiogiai nurodyta, kad jos sąlygos, reglamentuojančios sutarčių nutraukimo padarinius, taikytinos tik lizingo sutartimis, o įstatymas nedraudžia sudaryti pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, turinčią taip pat ir lizingo sutarties požymių, kad Sutarties nuostatos yra nenuginčytos, taigi, galiojančios, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių laisvės ir privalomumo principus ir nesant teisinio pagrindo ex officio eliminavo (pripažino negaliojančiu, nors to sprendime ir nenurodė, tačiau jo netaikė) Sutarties 11.3 punktą.

10Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija Sutarčių 11.2.3 bei 11.3 punktų nuostatas (kaip jau prieš tai paminėta, šios abiejų sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos visiškai vienodos). Sutarčių 11.2.3 punktas numato, kad atsakovė turi teisę savo pasirinkimu nutraukti Sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą, bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas (nagrinėjamu atveju – ieškovė) būtų tinkamai įvykdęs Sutartį. Sutarčių 11.3 punktas numato, kad jeigu Sutartis nutraukiama pagal 11.1 punktą, Sutartinės įmokos, kurias klientas sumokėjo iki pirmalaikio Sutarties nutraukimo, klientui negrąžinamos, taip pat klientas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius (toliau abi kartu šių punktų nuostatos – ginčijamos nuostatos). Ieškovės teigimu, ginčijamos Sutarčių nuostatos prieštarauja gerai moralei, todėl jos pripažintinos negaliojančiomis remiantis CK 1.81 straipsniu, o taip pat vadovaujantis ir CK 1.90 straipsniu, kaip sudarytos suklydimo įtakoje. Teismas pažymi, jog Sutarčių sąlygos dėl prieštaravimo gerai moralei (CK 1.81 str.) iš esmės ginčijamos remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir ginčijant dėl suklydimo (CK 1.90 str.): t. y. ieškovė teigia, jog ji objektyviai negalėjo suvokti, kad pagrindinis Sutarčių sudarymo tikslas buvo nuosavybės teisių į turtą įgijimas, o atsakovė būdama savo srities profesionalas įtraukė į Sutartis vienašalio lizingo sutarties nutraukimo atveju būdingas ginčijamas sutarčių nuostatas. Be to, teismas pastebi ir tai, jog reikšdama reikalavimą dėl Sutarčių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis, dėl iš esmės analogiškų nuostatų 2008-11-17 Susitarime (4 p.) jokio reikalavimo nepareiškė.

11Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiformavusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; kt.). Tai reiškia, kad sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais.

12Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką įtvirtina imperatyviosios teisės normos. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Vadovaujantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio ketinimų ieškovė neįrodo.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad lizingo požymių turinti sutartis, kurios dalykas yra žemės sklypas, negali būti kvalifikuojama kaip lizingo sutartis, tačiau jos pagrindinės sąlygos – daikto valdymas ir naudojimas už atlyginimą, įsigijimas nuosavybėn ir pan. – įstatymo nėra draudžiamos ir gali būti net keleto įvairių sutarčių rūšių kvalifikuojančiais požymiais. Tokiu atveju, atsižvelgiant į konkrečioje sutartyje šalių nustatytas sąlygas, sutarties pobūdį, tikslą, jos elementų tarpusavio ryšį ir dominuojančius bruožus, sutartis gali būti kvalifikuojama, vadovaujantis giminingų sutarčių teisės institutų normomis, pvz., kaip išperkamosios nuomos, pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013) arba kaip mišri sutartis, nepriskirtina nė vienai konkrečiai sutarties rūšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

14Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-30 sprendime nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai, jog šalys Sutartis sudarė turėdamos tikslą perduoti įsigytus žemės sklypus nuosavybės teise ieškovei, kai tik ši įvykdys visus finansinius įsipareigojimus pagal sutartį, bei sprendė, jog ginčo sutartys savo turiniu iš esmės atitinka pirkimo-pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius, todėl turi būti kvalifikuojamos kaip pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys (CK 6.411 str., CPK 182 str. 2 p.).

15Nors ir ginčijamos Sutarčių nuostatos didžiąją dalimi būdingos lizingo sutartims, tačiau tai nereiškia, kad tokie teisiniai padariniai gali būti taikomi tik vienašalio lizingo sutarties nutraukimo atveju. CK 6.414 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dispozityvioji teisės norma, numatanti, kad <...> kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą; jeigu sutartyje nenumatyta kas kita, iš atsiėmusio daiktą pardavėjo pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti savo įmokas <...>.

16Nagrinėjamu atveju abi Sutarčių šalys būdamos verslo subjektais ir įgyvendindamos civilinių teisinių santykių subjektų teisę patiems nustatyti savo tarpusavio teises ir pareigas, ginčijamomis sutarčių nuostatomis aiškiai susitarė dėl teisinių padarinių, kai šios Sutartys yra vienašališkai nutraukiamos, t. y. šalys aiškiai susitarė, kad jeigu šios Sutartys yra vienašališkai nutraukiamos, atsakovė turi teisę atsiimti turtą, kuris jai priklauso nuosavybės teise, ieškovė įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovei patirtus nuostolius, o sutartinės įmokos, kurias ieškovė sumokėjo iki pirmalaikio Sutarties nutraukimo, jai negrąžinamos, ir tokie vienašalio Sutarties nutraukimo teisiniai padariniai neprieštarauja įstatymo nuostatoms (CK 6.414 str. 1 d.). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Sutartis pasirašęs buvęs įmonės vadovas D. J. parodė, kad pasirašydamas Sutartis, jis suprato tiek Sutarčių teksto turinį, tiek tai, kokios teisinės pasekmės bus vienašališkai nutraukus Sutartis; ginčijamos sutarčių sąlygos aiškios ir suprantamos. Ginčijamos Sutarčių sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų nuostatas ir buvo nukreiptos į teisėto tikslo pasiekimą, t. y. tarpusavio susitarimu sureguliuoti vienašalio sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes. Taigi, šalis ginčijamomis nuostatomis sutarė pasiekti tikslą, kuris įstatymu nėra draudžiamas, todėl tokių sandorio sąlygų sudarymo faktas neparodo jų prieštaravimo gerai moralei. Teismo jau nustatyti prejudiciniai faktai (2013-08-30 sprendimas), o taip pat ir visiems žinomos aplinkybės (CPK 182 str. 1 p.), kad atsakovė yra finansų įmonė, kurios tikslas yra siekti ekonominės naudos, šios įmonės įstatuose numatytos formos ir rūšies sandorius bei teikiant finansines paslaugas, todėl akivaizdu, jog atsakovei sudarant ir kitus įstatuose numatytus sandorius su klientais bus siekiama pelno ir naudos gavimo, o kliento verslo finansavimas, kokiu sandoriu jis bebūtų įtvirtintas, tik viena iš galimybių pelnui gauti, todėl teigti, jog pelno gavimas iš finansavimo sandorių būdingas išimtinai lizingo sutartims, negalima. Dėl atsakovės pateiktų išsamių, argumentuotų paskaičiavimų, kai ieškovės sumokėtų įmokų suma – 377 257,04 Lt, arba 109261,19 Eur, kurios sumokėjimą yra pripažinęs Vilniaus apygardos teismas civ. byloje Nr. 2-2868-603/2015 nors vėliau ir panaikintu kitais pagrindais teismo sprendimu, bei atsiimto turto bendra vertė – 645 000 Lt (189 804,91 Eur) (Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. B2-583-436/2014), nepadengia tos sumos, kurią atsakovė, jos paskaičiavimais, tikėjosi gauti – 1 450 443,57 Lt (420 077,49 Eur) (t. 1, b. l. 81), ieškovė jokių motyvų, tik deklaratyviai teigdama apie neproporcingas ir grubiai pažeidžiančias ieškovės teisėtus interesus teisines pasekmes vienašalio sutarties nutraukimo atveju, nepateikia (CPK 12, 178 str.). Tokiu atveju ieškovės elgesį pasirašant Sutartis su ginčijamomis sąlygomis būtų pagrindas pripažinti nulemtą ne atsakovės priešingo gerai moralei ketinimo įtraukti jas į sutartį, tačiau kaip pačios ieškovės neatsargumo ir neapgalvotos rizikos prisiėmimo rezultatą tuo metu esant sėkmingam įmonės verslui. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalys Sutartis su ginčijamomis sąlygomis sudarė laisva valia, atsakovė savo prievoles pagal Sutartis įvykdė, jas ilgą laiką vykdė ir ieškovė ir jų teisėtumo neginčijo, o ieškinį dėl Sutarčių sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis pareiškė tik po to, kai atsakovė jas vienašališkai nutraukė dėl esminio pažeidimo, o teismas atmetė ieškinį dėl pačių sutarčių pripažinimo niekinėmis, ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas pripažintinas prieštaraujančiu sąžiningumo kriterijui ir nepateisinamas bylos aplinkybėmis. Sutarties sąlygos negali būti pripažįstamos negaliojančiomis formaliais pagrindais, taip paneigiant iš esmės teisėtą šalių susitarimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti ginčijamas Sutarčių sąlygas niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

17Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

18Ginčijant sandorį dėl apgaulės, iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

19Teismas vertina, kad nepagrįsti yra ieškovės teiginiai, jog dėl atsakovės veiksmų ji objektyviai negalėjo suvokti to, kad pagrindinis Sutarčių tikslas buvo nuosavybės teisės į sklypus įgijimas: tuo atveju, jei ieškovė jau Sutarčių sudarymo metu būtų suvokusi nurodytą tikrąjį Sutarčių tikslą, ji jokiu būdu nebūtų sutikusi į Sutartis įtraukti ginčijamas sąlygas. Kaip jau minėta, tiek Sutarčių specialiųjų sąlygų 3.1 punkte, tiek ir 10.2 punkte yra įtvirtintos aiškios nuostatos, jog turto nuosavybės teisė perduodama po sutartinių įmokų sumokėjimo ir tinkamai įvykdžius kitas sutartyje numatytas sąlygas. Suprasti šių sutartinių nuostatų turinį nereikia turėti specialių teisinių žinių, o ieškovė, būdama verslo subjektu, galėjo ir turėjo suprasti šias nuostatas teisingai, nepriklausomai nuo atsakovės šių Sutarčių kvalifikavimo. Kad aiškiai ir suprantamai Sutartyse yra išdėstytos ginčijamos 11.2.3 ir 11.3 punktų nuostatos teismo posėdyje parodė liudytojais apklausti buvęs ieškovės direktorius D. J. ir akcininkas G. J.. Esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms, kaip jau minėta, išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 29 d. nutartyje konstatavo, kad lizingo požymių turinti sutartis, kurios dalykas yra žemės sklypas, negali būti kvalifikuojama kaip lizingo sutartis, tačiau jos pagrindinės sąlygos - daikto valdymas ir naudojimas už atlyginimą, įsigijimas nuosavybėn ir pan. – įstatymo nėra draudžiamas ir gali būti net keleto įvairių sutarčių rūšių kvalifikuojantis požymis. Lizingo, išperkamosios nuomos, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys yra giminingos. Kiekvienų jų konkrečiu atveju šalys turi teisę susitarti dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisinių padarinių, kurie nėra draudžiami įstatymo. Kaip jau buvo konstatuota, CK 6.414 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta dispozityvioji teisės norma, suteikianti pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties šalims susitarti, kad pirkėjo sumokėtos įmokos vienašalio sutarties nutraukimo atveju nėra grąžinamos. Neabejotina, kad šalių laisva valia, kai kiekviena jų privalo pati rūpintis savo teisėmis bei pareigomis, sudaryti Sutartis jų sudarymo metu egzistato. Tinkamai susipažinusi su ginčijamomis Sutarčių sąlygomis ieškovė negalėjo nesuvokti sudaromų sutarčių sąlygų ir jų taikymo padarinių – vienašališkai nutraukus Sutartis atsakovės turimą teisę atsiimti iš ieškovės sklypus, negrąžinti sumokėtų įmokų iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, bet ir pareikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Teisių ir pareigų, nustatytų Sutarčių sąlygose, klaidingas įsivaizdavimas, t. y. kad nurodytos Sutarčių sąlygos iš tikrųjų nebus įgyvendintos, nes jos būdingos lizingo sutartims, ne pačių Sutarčių sudarymo metu, o dėl vėliau formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose, laikytinas ieškovės neapdairumu ar nerūpestingumu sudarant Sutartis su ginčijamomis sąlygomis, tačiau negali būti pagrindas konstatuoti jos suklydimą remiantis CK 1.90 straipsniu. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovės suklydimas, sudarant Sutartis su ginčijamomis sąlygomis, byloje neįrodytas (CPK 12, 178 str.).

20Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio, todėl jos reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.).

21Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

22Ieškinį atmesti.

23Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai... 2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 2006-05-04... 3. Ieškovė nurodo (t. 1, b. l. 3 - 12) ir jos atstovas paaiškino, kad... 4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 58 - 67) ir jos atstovas teismo... 5. Ieškinys atmestinas... 6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-05-04 ieškovė UAB „Forest brothers“... 7. Šalių atstovų paaiškinimais bei teismų informacinės sistemos LITEKO... 8. Ieškovė RUAB „Forest brothers“ 2011-04-07 kreipėsi į Vilniaus apygardos... 9. Ieškovė BUAB ,,Forest brothers“ 2013-12-30 pareiškė ieškinį atsakovei... 10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija Sutarčių 11.2.3 bei 11.3 punktų... 11. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sandorių negaliojimo... 12. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ir gerai moralei... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad lizingo požymių... 14. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-30 sprendime nustatyti prejudicinę... 15. Nors ir ginčijamos Sutarčių nuostatos didžiąją dalimi būdingos lizingo... 16. Nagrinėjamu atveju abi Sutarčių šalys būdamos verslo subjektais ir... 17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra... 18. Ginčijant sandorį dėl apgaulės, iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio... 19. Teismas vertina, kad nepagrįsti yra ieškovės teiginiai, jog dėl atsakovės... 20. Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo... 21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259... 22. Ieškinį atmesti.... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...