Byla e2A-153-577/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. T., R. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo ir trečiojo asmens R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. T., R. Š..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
        1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. gruodžio 1 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu A. M. V. išmokėtą 842,92 eurų periodinę draudimo išmoką mirus apdraustajam Ž. V.. Nurodė, jog žala susidarė dėl 2010 m. birželio 18 d. eismo įvykio metu Ž. V. patirtų sužalojimų, nuo kurių jis 2010 m. birželio 19 d. mirė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu R. T. buvo pripažinta kalta padariusi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą. Žuvusiojo sūnui A. M. V. ieškovas moka periodinę draudimo išmoką, kuri priešingai nei vienkartinė išmoka, siejama su žuvusiojo asmens turėtomis pajamomis ir išlaikymą turinčių asmenų skaičiumi. Teigia, kad periodinė draudimo išmoka laikytina žalos atlyginimu. Baudžiamojoje byloje teismas, nustatydamas A. M. V. dėl tėvo mirties patirtos žalos sumą, nesprendė, kokią nepiniginę, tačiau ekonominę vertę turinčią žalą jis patyrė, netekęs kitomis formomis tėvo teiktos paramos. Ieškovo nuomone, jo pareikštas reikalavimas nėra tapatus, išspręstam LAT 2015 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje dėl vienkartinės draudimo išmokos priteisimo. Vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014, 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-686/2015 ir kt.

          4

        2. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog žala nukentėjusiajam yra atlyginta, ką yra konstatavęs teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-568-716/2012 bei teismai civilinėje byloje dėl vienkartinės kompensacijos A. M. V. priteisimo. Ieškovo sumokėtą periodinę išmoką laiko socialinės funkcijos realizavimo priemone. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi jau pasisakyta dėl nepilnamečio A. M. V. dėl tėvo mirties netektų pajamų atlyginimo; teismas vertino visą A. M. V. padarytą žalą (tiek tiesioginę, tiek netiesioginę) netekus tėvo; ši nutartis šalims turi res judicata galią. Atsakovo teigimu, A. M. V. nepatyrė jokios nepiniginės žalos, nes gyveno atskirai nuo tėvo, tėvas jam neteikė kasdieninės paramos, pagalbos buityje. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad Ž. V. teikė sūnui A. M. V. išlaikymą natūra.
        3. Trečiasis asmuo R. T. atsiliepime nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teigė, jog atsakovė, vykdydama teismo nuosprendį jau kompemsavo visus galimus žalos atlyginimus. Be to, teismai byloje dėl 33 885,54 Eur iš atsakovo priteisimo už nukentėjusiesiems A. V., V. V. ir A. M. V. išmokėtą vienkartinę kompensaciją, pasisakė, kad šios sumos atliko valstybės teikiamos socialinės paramos funkciją.
        4. Trečiasis asmuo R. Š. prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad yra gavusi viską, kas buvo priteista ir šiuo metu sūnaus išlaikymui gauna paramą nustatyta tvarka.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

55.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

75.1. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu iš AB „Lietuvos draudimas“ A. M. V. jo įstatyminės atstovės R. Š. naudai buvo priteista 42 970 Lt suma turtinei ir 2 877,33 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat iš R. T. – 9 122,67 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kad Ž. V. teikė A. M. V. kasdieninę pagalbą, kurią būtų galima įvertinti konkrečiais turtiniais dydžiais, teismas nenustatė. Tokią išvadą padarė įvertinęs tai, kad R. Š. ir Ž. V. santuoka buvo nutraukta 2008 m. rugpjūčio 26 d. teismo sprendimu, kuriuo konstatuota, kad nuo 2008 m. vasario 1 d. jie kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio; taip pat trečiojo asmens R. Š. paaiškinimą, kad Ž. V. su sūnumi matydavosi ir bendraudavo ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, Ž. V. nuolat nesirūpino kasdieniniais jo reikalais. Kadangi nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydis, t.y. ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis (CPK 6.290 straipsnis), nustatomas vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), neįrodžius A. M. V. negautų pajamų fakto, ieškinio reikalavimų teismas netenkino. Pažymėjo, kad atsakovė kompensuoja ieškovui periodiškai mokamą A. M. V. našlaičio pensiją. Teismas pripažino, jog periodinė draudimo išmoka, mokama pagal NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalį, šiuo atveju atlieka kompensacijos funkciją įgyvendinant vieną iš valstybės socialinės politikos tikslų.

86.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš dalies patenkinęs trečiojo asmens R. T. prašymą, priteisė iš ieškovo R. T. 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog pastaroji 2016 m. kovo 3 d. prašė priteisti iš ieškovo 786,50 Eur išlaidas už advokato pagalbą, tačiau šis prašymas teismo sprendimu nebuvo išspręstas. Atsižvelgęs į trečiajam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų mastą, tai, kad prašymą pratęsti procesinį terminą atsiliepimui dėl ginčo parengti nėra sudėtinga, jis nesusijęs su kokia nors teisine analize, į atstovo parengto atsiliepimo į ieškinį apimtį, tai, kad priedų pateikta nebuvo; taip pat į tai, kad trečiojo asmens pozicija buvo iš esmės tokia pati, kaip ir atsakovo, į teismo posėdžių kiekį bei trukmę, teismas pripažino, kad prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai yra per didelės, sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį, ir priteisė pusę, t.y. 393,25 Eur, trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

107.

11Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4774-466/2016 ir priimti naują sprendimą – patenkinti VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį dėl 842,99 Eur žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

127.1. Teismo išvada, kad Ž. V. sūnui natūra neteikė tokio rūpesčio ir pagalbos, kurią galima įvertinti turtiniu dydžiu, yra nepagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) formuojamai praktikai. Remdamasis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 nuosprendžiu, teigia, kad priteisus iš Ž. V. piniginį išlaikymą, jis, nors ir ne itin dažnai, su sūnumi bendravo, todėl vertinimą, kad vaikas dėl tėvo mirties nepatyrė jokios nepiniginės žalos, laiko nepagrįstu. Pasak apelianto, aplinkybes, kad Ž. V. lankė sūnų maždaug kartą per mėnesį, pirko jam maistą ir drabužius, leido su sūnumi laiką ir juo rūpinosi, civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir R. Š..

137.2. Ieškovas pagrindė, kad prašoma priteisti periodinė draudimo išmoka sudaro nedidelę dalį to žalos atlyginimo, kuris A. M. V. priklausytų netekus tėvo rūpesčio ir paramos, t.y. sudaro mažiau nei ketvirtadalį minimalios mėnesinės algos (laikomos orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Ž. V. kasdieniu rūpesčiu teikiamos pagalbos negalima įvertinti konkrečiu turtiniu dydžiu.

147.3. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Nelaimingų atsitikimų įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis, žalos atlyginimą sieja vien su teisės į išlaikymą turėjimu. Tai, kad žuvusio apdraustojo galimybės dažnai teikti sūnui paramą kasdieniu rūpesčiu buvo objektyviai ribotos, nesudaro pagrindo konstatuoti tokios paramos nebuvimą ar to, kad A. M. V. neturėjo teisės šios paramos gauti atsižvelgiant tėvo į Ž. V. objektyvias galimybes teikti paramą. Teigia, kad ieškovo A. M. V. mokama periodinė išmoka vertintina kaip žalos atlyginimas, o ne valstybės socialinė parama.

157.4. Atkreipė dėmesį, kad LAT yra pažymėjęs, jog sumine išraiška išmokos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų įstatymą ir pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo įstatymą, gali viršyti asmens iki sužalojimo gautą darbo užmokestį, tačiau savaime šis faktas neleidžia daryti išvados, kad tai nėra žalos atlyginimas ar kad tai yra asmens praturtėjimas be teisinio pagrindo. Ginčo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovei kompensuojant našlaičio pensiją, periodinė draudimo išmoka atlieka ne žalos atlyginimo, bet socialinės paramos funkciją.

168.

17Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

188.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes; tai darė ne formaliai, neapsiribojo šalių teiktais įrodymais, savo iniciatyva siekė nustatyti byloje tiesą, rėmėsi ne tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, o analizavo kitos bylos medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, apklausė R. Š. ir kt. Ieškovas niekuomet neteikė konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų žuvusiojo teiktą paramą buityje.

198.2. Pagal teismų praktiką žala netekus išlaikymo, teikto nepinigine forma, yra atlyginama tais atvejais, kuomet žuvusysis ir jo išlaikomas asmuo gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Tačiau ieškovas, vien tik remdamasis tokia teismų praktika, nepritaiko jos prie konkrečios situacijos aplinkybių. Apeliantas klaidina ir savaip interpretuoja trečiojo asmens paaiškinimus; teigia, kad žuvusysis priteistą išlaikymą po 550 Lt įgyvendino ne duodamas grynais pinigais, o kita forma; be to, R. Š. paaiškino, kad tai buvo pavieniai atvejai.

208.3. Teismas pagrįstai rėmėsi LAT 2015 m. sausio 7 d. nutartimi Nr. 3K-3-46/2015 bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi Nr. e2A-78-262/2016. LAT atmetė ieškovo argumentus, kad , kad minėtame nuosprendyje nėra vertinama netiesioginė žala, t.y. pagalba, turinti ekonominę vertę. Ieškovė nesąžiningai teikia tuos pačius argumentus kitos išmokos atveju.

218.4. Ieškovo nurodoma draudimo išmokos sąsaja su minimalios mėnesinės algos dydžiu, atsakovės nuomone, neturi nieko bendro su nagrinėjamu klausimu. Pažymi, kad vaiką išlaiko abu tėvai, iš tėvo vaikui buvo priteista 500 Lt, t.y. pusė minimalios mėnesinės algos. Draudimo bendrovė atsako tik už realius tiesioginius nuostolius, t.y. tik tiek, kiek A. M. V. realiai neteko, o atsakovės nuomone, vaikui tai yra atlyginama.

229.

23Trečiasis asmuo R. T. atsiliepime prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo R. T. visas apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

249.1. Apeliaciniame skunde esantys ieškovo samprotavimai nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, nenurodyti teisiniai argumentai, įrodymai, patvirtinantys teismo sprendimo neteisėtumą. Apeliantas ignoruoja Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį Nr. 3K-3-70/2012 bei 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį Nr. 3K-3-620/2013, kuriuose pasisakoma, kad sumokėta socialinio draudimo išmoka atlieka ne tik žalos kompensacinę, bet socialinę funkciją.

259.2. Bylos duomenys patvirtina, kad žuvusiojo Ž. V. nepilnamečio vaiko A. M. V. išlaikymo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Būtent dėl šių aplinkybių pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2016. Pirmosios instancijos teismas ieškovo išmokėtą 842,92 Eur išmoką tinkamai kvalifikavo kaip socialinę paramą. Ieškovas atlygino ne žuvusiojo artimųjų patirtus nuostolius, o vykdė socialinę funkciją, todėl ieškovas neįgijo regreso teisės į žalą padariusį asmenį.

2610.

27Trečiasis asmuo R. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. papildomą sprendimą, priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. T.. Apeliaciniame skunde nurodė, kad:

2810.1. Trečiojo asmens prašoma priteisti suma už atsiliepimo parengimą daugiau nei du kartus mažesnė už maksimalų atlygį, numatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėje bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Be to, atstovas parengė prašymą pratęsti procesinį terminą bei atstovavo ją dviejuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė 1 val. 30 min. Teisės aktuose procesinio dokumento apimtys, atstovo pasisakymų trukmė nėra numatyti, kaip kriterijai, kuriais gali būti mažinamas bylinėjimosi išlaidų dydis.

2910.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į trečiojo asmens turimą procesinę teisę vesti bylą per atstovą, teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir tai, kad pagal CPK 47 straipsnio 4 dalį, šioje byloje trečiasis asmuo negalėjo veikti prieš šalies, t.y. atsakovės, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Nei Rekomendacijos, nei CPK trečiajam asmeniui nedraudžia pasinaudoti kurios nors šalies argumentacija. Tai, kad pozicijos yra panašios ar sutampa, tai neatima teisės vesti bylą per atstovą.

3011. Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti R. T. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir kt. Teismui suteikta teisė klausimą dėl patirtų išlaidų pagrįstumo spręsti vadovaujantis ir protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiasis asmuo, teikdamas atsiliepimą, galėjo remtis atsakovo pozicija, nepažeidžia trečiojo asmens CPK 47 straipsnyje nustatytų teisių ir pareigų, taip pat teisės formuoti savo poziciją. Kadangi trečiojo asmens atsiliepime nurodyti argumentai bei motyvai iš esmės panašūs į atsakovės anksčiau pateikto atsiliepimo motyvus, trečiasis asmuo papildomų įrodymų neteikė, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, įvertinęs trečiajam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų mastą ir sudėtingumą, padarė pagrįstą išvadą esant pagrindą sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

3112. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su apeliantės R. T. skundu, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo Papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovo 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliantei. Nurodė, kad už atsiliepimo parengimą apeliantė maksimalios sumos neprašo. Apeliantės įtraukimas į procesą buvo būtinas, o dėl nepagrįstų ieškovo reikalavimų apeliantė patyrė išlaidų advokato pagalbai, kurios, remiantis CPK 93 straipsniu, turi būti kompensuotos. Apeliantė turėjo tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir pagrįsti savo atsikirtimus. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė bylinėjimosi išlaidų mažinimo.

32IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3313.

34Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

3514.

36Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-568-716/2012 (1 t., b.l. 17-26) R. T. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2010 m. birželio 18 d. ( - ), vairuodama transporto priemonę Mitsubishi Outlander, valst. Nr ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, susidūrė su Ž. V. vairuojamu automobiliu, dėl ko pastarasis patyrė reikšmingus sužalojimus ir 2010 m. spalio 19 d. mirė. Šiuo nuosprendžiu buvo patenkintas nukentėjusiojo A. M. V. įstatyminės atstovės R. Š. civilinis ieškinys ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 2 877,33 Lt neturtinei ir 42 970,68 Lt turtinei žalai atlyginti, iš R. T. – 9 122,67 Lt neturtinei žalai atlyginti. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. kovo 26 d. sprendimu įvykis pripažintas draudžiamuoju, o 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais, nutarė žuvusiojo Ž. V. sūnui A. M. V. mokėti periodinę draudimo išmoką nuo 2010 m. birželio 19 d. iki 2024 m. balandžio 9 d. (1 t., b.l. 28). VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. kovo 19 d. raštu, atsižvelgęs į tai, kad R. T. civilinę atsakomybę apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ atlygino žalą padarytą Fondo biudžetui išmokėjus žuvusiojo Ž. V. sūnui A. M. V. našlaičių pensiją už laikotarpį iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei periodinę išmoką apdraustajam mirus už laikotarpį iki 2014 m. lapkričio 30 d., bei į tai, kad už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. vasario 8 d. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta dar 461,09 Eur socialinio draudimo išmokų, pareikalavo iš draudimo bendrovės atlyginti 461, 09 Eur žalą (1 t., b.l. 29-30). 2015 m. birželio 29 d. raštu ieškovė iš viso pareikalavo atlyginti 671,21 Eur dydžio žalą (1 t., b.l. 33-34). Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. balandžio 27 d., taip pat 2015 m. liepos 17 d. raštais atsisakė atlyginti minėtą žalą, nurodydama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015 konstatuota, kad nepilnamečio A. M. V. dėl tėvo mirties netektų pajamų atlyginimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir netektos pajamos šiam asmeniui jau yra kompensuotos ir draudimo kompanija neturi papildomos pareigos šia apimtimi (1 t., b.l. 31-32, 35-37). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. A. M. V. išmokėtą 842,92 Eur periodinę draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, taip pat priėmė papildomą sprendimą. Ieškovas dėl teismo sprendimo, o trečiasis asmuo R. T. dėl papildomo sprendimo pateikė apeliacinius skundus.

37Dėl ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinio skundo

3815.

39Apeliantas teigia, kad pirmosios intsancijos teismas, neįvertinęs visų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, t.y. kad Ž. V. pagal savo turimas galimybes rūpinosi sūnumi ir teikė jam ne tik finansinę paramą, bet ir paramą kitomis ekonominę vertę turinčiomis formomis, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimą sprendimą priimti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apelianto argumentams.

4016.

41Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

4217.

43Pasisakydama dėl aukščiau paminėto apelianto argumento, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad teismas išvadą dėl Ž. V. teiktos A. M. V. kasdieninės pagalbos, padarė įvertinęs ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, tačiau ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes, trečiojo asmens R. Š. paaiškinimus apie Ž. V. teiktą išlaikymą, bendravimą su sūnumi. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

4418.

45Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytos aplinkybės, kad Ž. V. kartą per mėnesį lankė sūnų, leido su juo laiką, bendravo, neįrodo tokios pagalbos ar rūpesčio, kurį būtų galima įvertinti turtiniu dydžiu, t.y. pripažinti sudarančiu ekonominę vertę. Duomenų, kad bendravimas buvo siejamas ne su emocinio poreikio patenkinimu, o būtinybe prižiūrėti vaiką (kas gali sukurti ekonominę vertę), byloje nenustatyta. Kaip ir nurodė atsakovė atsiliepime, R. Š. teismo posėdžio metu neigė žuvusiojo prisidėjimą prie buities darbų, vaiko priežiūros, o esant išlaikymo įsiskolinimui, jo padengimas kita išlaikymo forma nesudaro pagrindo spręsti apie žuvusiojo kasdienį rūpininimąsi sūnumi, sukuriantį priteistą sumą viršijančią ekonominę naudą.

4619.

47Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (pvz. 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-686/2015, 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014, kt.) nustatytos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių – jose nebuvo sprendžiama dėl netekto išlaikymo tuo atveju, kai išlaikymo dydis nustatytas teismo sprendimu, o žuvusysis ir jo išlaikomas asmuo gyveno atskirai. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė galimybės teikti išlaikymą kitomis ekonominę vertę turinčiomis formomis, tačiau, kaip minėta, tokia forma teikto išlaikymo fakto šioje byloje nenustatė. Ši aplinkybė yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia, todėl apelianto argumentai, kad teismo išvada dėl Ž. V. sūnui natūra ne/teikto rūpesčio ir pagalbos prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai atmestini, kaip nepagrįsti. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje esant teismo sprendimu nustatytam Ž. V. sūnui teiktino išlaikymo dydžiui (sudarančiam ½ MMA), apeliantas visiškai nepagrįstai draudimo išmokos priskyrimą patirtai žalai sieja su minimalios mėnesinės algos kriterijumi bei bendro pobūdžio nepilnamečio A. M. V. teise gauti tėvo išlaikymą. Kaip minėta, šiuo atveju, didesnis, nei teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, byloje nenustatytas.

4820.

49Be to, šiai bylai neabejotinai taip pat reikšmingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015 nustatytos aplinkybės bei išvados. Byloje, kurioje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės vienkartinę draudimo išmoką (dalyvavo tos pačios šalys), kasacinis teismas sutiko su žemesnės instancijos teismų išvada, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išspręstas nepilnamečio A. M. V. dėl tėvo mirties netektų pajamų atlyginimo klausimas, todėl išmokėta vienkartinė išmoka atitiko ne turtinės žalos atlyginimo funkciją. Nutartyje taip pat konstatuota, kad baudžiamojoje byloje priteisus iš atsakovo A. M. V. iki pilnametystės priklausančias sumas, t. y. atlyginus jam būsimą žalą, pakartotinis vienkartinės išmokos priteisimas iš to paties atsakovo, socialinio draudimo įstaigai naudojantis atgręžtinio reikalavimo teise, neatitiktų kasacinio teismo formuojamos praktikos, prieštarautų bendrosioms civilinės atsakomybės nuostatoms (CK 6.245 – 6.255 straipsniai), taip pat teisingumo ir protingumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnyje. Teismas paliko nepakeistas teismų procesinių sprendimų dalis, kuria atmestas kasatoriaus (ieškovo šioje byloje) reikalavimas priteisti išmokėtą vienkartinę draudimo išmoką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nurodyta, jog tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala. Toks išaiškinimas padarytas neišskiriant konkrečios socialinio draudimo išmokos (t.y. toks išaiškinimas galioja ne tik vienkartinės draudimo išmokos atvejui). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovės minimoje 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014 taip pat nurodė, jog sprendžiant dėl ieškovo regreso teisės apimties pirmiausia reikia nustatyti, ar vienkartinės draudimo išmokos ir periodinių draudimo išmokų suma, kurią ieškovas ginčo laikotarpiu išmokėjo žuvusios šeimos nariams pagal NADPLSDĮ, neviršija šias išmokas gavusių asmenų patirtos turtinės žalos dydžio. Taigi, nagrinėjamu atveju esant teismo sprendimu nustatytam faktui, kad nepilnamečio A. M. V. dėl tėvo mirties netektų pajamų atlyginimo klausimas yra išspręstas ir teismui nenustačius žuvusiojo teiktos paramos kitomis ekonominę vertę turinčiomis formomis, viršijančiomis priteistą sumą, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą.

5021.

51Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52Dėl trečiojo asmens R. T. apeliacinio skundo

5322.

54Kaip minėta, trečiasis asmuo R. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu, kuriuo jos prašymas priteisti atstovavimo išlaidas patenkintas iš dalies. Prašo priteisti iš ieškovo visas patirtas 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pasak apeliantės, teismas neatsižvelgė į tai, kad išlaidos už advokato paslaugas yra realios ir faktiškai patirtos, net du kartus mažesnės nei Rekomendacijose nustatyta maksimali tokių išlaidų suma, teismas nepagrįstai procesinio dokumento apimtį bei atstovo pasisakymo trukmę vertino kaip kriterijų, lemiantį bylos sudėtingumą ir išlaidų apimtį. Mano, kad teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens turimą procesinę teisę bylą vesti per atstovą ir į tai, kad trečiasis asmuo šioje byloje negalėjo veikti priešingai atsakovės interesams.

5523.

56CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

5724.

58Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Taigi, teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Rekomendacijose nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis, tačiau teismas, taikydamas Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, sprendžia, kokia suma yra tinkama, t. y. teismo diskrecijai yra palikta spręsti dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teismas šį klausimą sprendžia vadovaudamasis ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais.

5925.

60Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime išsamiai išdėstė trečiojo asmens patirtų išlaidų už advokato pagalbą mažinimo motyvus, kurie teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti apie trečiojo asmens teisių, numatytų CPK 47 straipsnyje, pažeidimą. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad išlaidos advokato pagalbai buvo paskaičiuotos ir už prašymą pratęsti procesinį terminą, kuris nesusijęs su kokia nors teisine analize, be to, jis pateiktas kaip atskiras dokumentas, nors buvo teikiamas su atsiliepimu į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad prie atsiliepimo į ieškinį jokie priedai nebuvo pridėti, nors prie išlaidų už atsiliepimą parengimą įtrauktos ir išlaidos už ieškinio priedų parengimą. Be to, kaip minėta, Rekomendacijose nurodyti kriterijai siejami ir su advokato darbo laiko sąnaudomis, teisinių paslaugų kompleksiškumu, teisinių paslaugų teikimo pastovumu ir pobūdžiu ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino trečiojo asmens pozicijos suformavimui bei išdėstymui įtaką darančius veiksnius. Juolab, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog R. T. kitoje aukščiau minėtoje civilinėje byloje (dėl vienkartinės išmokos priteisimo) atstovavo tas pats advokatas; faktinės ginčo aplinkybės jam buvo žinomos, dėl šių bei skundžiamame papildomame teismo sprendime nurodytų priežasčių advokato darbo sąnaudos neturėjo būti didelės, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytam priteistinos sumos už advokato pagalbą dydžiui.

6126.

62Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo trečiojo asmens R. T. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas.

6327.

64Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

6628.

67Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 331 Eur (700 Eur už apeliacinio skundo bei 400 Eur už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą plius 231 Eur PVM) išlaidų advokato pagalbą, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Atmetus trečiojo asmens apeliacinį skundą, išlaidos už jo parengimą nepriteistinos. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, t.y. priimtas trečiajam asmeniui palankus teismo sprendimas, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistinos išlaidos už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, kurios atsižvelgiant į paminėtus argumentus, susijusius atstovo dalyvavimu šioje bei iš esmės panašioje byloje, mažintinos ir iš ieškovo trečiajam asmeniui iš viso priteistina 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.

68Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

69Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą bei 2016 m. spalio 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

70Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (j.a.k. 191683350) trečiajam asmeniui R. T. (a.k. ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
      4.
    1. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė... 5. 5.... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį... 7. 5.1. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo... 8. 6.... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. priėmė papildomą... 10. 7.... 11. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 12. 7.1. Teismo išvada, kad Ž. V. sūnui natūra neteikė... 13. 7.2. Ieškovas pagrindė, kad prašoma priteisti periodinė draudimo išmoka... 14. 7.3. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Nelaimingų atsitikimų įstatymo... 15. 7.4. Atkreipė dėmesį, kad LAT yra pažymėjęs, jog sumine išraiška... 16. 8.... 17. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį... 18. 8.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas sprendimui priimti... 19. 8.2. Pagal teismų praktiką žala netekus išlaikymo, teikto nepinigine forma,... 20. 8.3. Teismas pagrįstai rėmėsi LAT 2015 m. sausio 7 d. nutartimi Nr.... 21. 8.4. Ieškovo nurodoma draudimo išmokos sąsaja su minimalios mėnesinės... 22. 9.... 23. Trečiasis asmuo R. T. atsiliepime prašo ieškovo... 24. 9.1. Apeliaciniame skunde esantys ieškovo samprotavimai nepagrįsti byloje... 25. 9.2. Bylos duomenys patvirtina, kad žuvusiojo Ž. V.... 26. 10.... 27. Trečiasis asmuo R. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 28. 10.1. Trečiojo asmens prašoma priteisti suma už atsiliepimo parengimą... 29. 10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į trečiojo... 30. 11. Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti 31. 12. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriame... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 33. 13.... 34. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 35. 14.... 36. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25... 37. Dėl ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus... 38. 15.... 39. Apeliantas teigia, kad pirmosios intsancijos teismas, neįvertinęs visų bylos... 40. 16.... 41. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos... 42. 17.... 43. Pasisakydama dėl aukščiau paminėto apelianto argumento, teisėjų kolegija,... 44. 18.... 45. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytos aplinkybės, kad 46. 19.... 47. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės cituojamose Lietuvos... 48. 20.... 49. Be to, šiai bylai neabejotinai taip pat reikšmingos Lietuvos Aukščiausiojo... 50. 21.... 51. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 52. Dėl trečiojo asmens R. T. apeliacinio skundo... 53. 22.... 54. Kaip minėta, trečiasis asmuo R. T. nesutinka su... 55. 23.... 56. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 57. 24.... 58. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio... 59. 25.... 60. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime išsamiai... 61. 26.... 62. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog naikinti ar keisti... 63. 27.... 64. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 66. 28.... 67. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme... 68. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 69. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą bei 2016 m.... 70. Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus...