Byla 3K-3-620/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Algio Norkūno (kolegijos pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui akcinei draudimo bendrovei ,,ERGO Lietuva“ (šiuo metu – ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą) dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) prašė teismo priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą (toliau – ERGO), 7684,76 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka.

5Socialiniu draudimu apdraustasis V. M. nukentėjo 2008 m. liepos 28 d. pakeliui į darbą eismo įvykio metu. Ieškovas apdraustajam mokėjo netekto darbingumo periodinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 27 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., iš viso išmokėjo 15 569,67 Lt, ir šią sumą prašė atlyginti atsakovą, apdraudusį eismo įvykio kaltininko transporto priemonės valdytojo V. P. civilinę atsakomybę. Atsakovas sutiko atlyginti dalį sumos –7884,91 Lt, motyvuodamas kompensuotinas išmokas pagal CK 6.283 straipsnį, kuriuo kompensuotini nuostoliai, sudaryti iš negautų pajamų, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų.

6Ieškovas prašė teismo regreso tvarka priteisti iš atsakovo likusią išmokėtą žalos atlyginimo sumą – 7684,76 Lt. Ieškovo teigimu, išmokėtas žalos atlyginimas regreso tvarka visiškai kompensuotinas, nes įstatyme nenustatyta atvejų, kada regresas nėra galimas, išskyrus CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nurodytą išimtį. CK 6.283 straipsnis, kuriuo remdamasis atsakovas atsisakė atlyginti visiškai žalą, ieškovo nuomone, taikytinas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymų nustatyta tvarka.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 857,95 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka.

9Teismas nurodė, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 15 straipsnio 4 dalį, kai per eismo įvykį žala padaryta asmeniui, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala, o nuostolius tokiu atveju sudaro negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos sužalojimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti reikalingos išlaidos). CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais.

10Ieškovas mokėjo nukentėjusiajam V. M. netekto darbingumo kompensaciją ir netekto darbingumo pensiją, kurios pagal savo esmę priskirtinos socialinio draudimo išmokoms, mokamoms sveikatos sužalojimo atveju. Nukentėjusiam asmeniui išmokėtos socialinio draudimo išmokos yra priskiriamos jo faktiškai patirtos žalos atlyginimui, į atlyginimą įskaitomos, įskaičiuojamos, dėl ko jas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalį, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – NADPLSD) įstatymo 31 straipsnį įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ar įstatymų nustatytu pagrindu už jį žalą privalantį atlyginti asmenį, pavyzdžiui, draudiką.

11Ieškovo nukentėjusiajam mokama netekto darbingumo kompensacija ir pensija iš dalies kompensuoja jo negautas pajamas, byloje nėra duomenų, kad po eismo įvykio V. M. būtų įsidarbinęs. V. M. iki eismo įvykio dirbo UAB „Vilniaus parkai“, jo darbo užmokestis per darbo dieną buvo 34,19 Lt. Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų V. M. nustatytas 60 proc., vėliau 50 proc. nedarbingumo lygis. Ginčui aktualiu laikotarpiu (2009 m. sausio 27 d. – 2011 m. birželio 30 d.) dėl eismo įvykio negautos pajamos yra 12 066,84 Lt. Įvertinus atsakovo sumokėtus ieškovui 11 208,89 Lt (3323,98 Lt + 7884,91 Lt), neatlyginta V. M. netektų pajamų suma už nurodytą laikotarpį yra 857,95 Lt (12 066,84 Lt (ieškovo išmokėta nukentėjusiam suma) – 11 208,89 Lt (atsakovo kompensuota ieškovui suma)). Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, nes ieškovas byloje neįrodė didesnių V. M. negautų pajamų (TPVCAPD 19 straipsnio 6 dalis).

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 14 d. nutartimi atmetė VSDFV Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

13Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK nustatytu žalos atlyginimo teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos visiškai atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą; Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytomis socialinio draudimo išmokomis kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, ar profesinių ligų) negautos pajamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims. Taigi dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, 6.280 straipsnio 1 dalį asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Taigi draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Ginčui aktualiu laikotarpiu (2009 m. sausio 27 d. – 2011 m. birželio 30 d.) V. M. dėl eismo įvykio negautos pajamas sudaro 12 066,84 Lt, ir tai nagrinėjamu atveju yra atlygintina turtinė žala. Atsakovas ieškovui sumokėjo 11 208,89 Lt, neatlyginta turtinės žalos suma – 857,95 Lt.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai tenkinti ieškinį. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais esminiais argumentais:

16Teismai, nuspręsdami VSDFV Vilniaus skyriui priteisti tik dalį atgręžtinio reikalavimo teise priklausiusių išmokų sumos, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnį ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nurodoma, kad valstybinis socialinis draudimas – tai socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimos nariams dėl draudžiamuoju įvykiu prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnį kompensuojamos nukentėjusiojo negautos pajamos.

17Dėl to teisės aktuose esant nustatytai tvarkai, kaip apskaičiuoti nelaimingu atsitikimų darbe ir pensijų socialiniu draudimu apdrausto asmens negautas pajamas, nukentėjusiems asmenims išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo pensijos, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, laikytinos turtine žala, kuri skirta atlyginti nukentėjusiojo negautas pajamas ir kurią atlyginęs VSDFV teritorinis skyrius, vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, turi teisę susigrąžinti iš atsakingo už padarytą žalą asmens (jo draudiko). Dėl to kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė nurodytas teisės normas, priteisdami tik dalį VSDFV Vilniaus skyriaus V. M. paskirtos sumos, kurią sudaro Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota ir nukentėjusiajam V. M. išmokėta netekto darbingumo kompensacija bei netekto darbingumo pensija, kurios skirtos kompensuoti nukentėjusiojo negautas pajamas. Visos VSDFV Vilniaus skyriaus nukentėjusiam asmeniui paskirtos socialinio draudimo išmokos, skirtos kompensuoti jo dėl nustatyto nedarbingumo negautas pajamas, laikytinos žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, todėl šias išmokas paskyręs VSDFV teritorinis skyrius, remdamasis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, įgyja regreso teisę jas susigrąžinti.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, prašo atmesti kasacinį skundą, nurodydamas šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012, konstatavo, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą šią padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Taigi kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje.

20Atsakovo teigimu, asmens negautos pajamos pagal socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus yra nustatomos vadovaujantis šiuose specialiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, o pagal CK 6.249 straipsnį – asmens negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į faktines asmens pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei jo sveikata nebūtų sužalota. Netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija yra skirtos apdraustojo sužaloto asmens negautoms pajamoms kompensuoti, šios išmokos vis dėlto vertintinos kaip papildomos socialinės garantijos, kurių nustatymas tiesiogiai nepriklauso nuo ją gaunančio asmens įsidarbinimo bei faktiškai prarasto atlyginimo dalies. Atsakovas yra ieškovui kompensavęs 12 066,84 Lt, t. y. nukentėjusio asmens V. M. negautų darbo pajamų sumos ir netekto darbingumo (60 proc., vėliau – 50 proc.) santykį. Atsakovas savo skaičiavimą grindžia ir Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo konstatuojamosios dalies III skyriaus 4.3 punktu, kuriuo pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teise į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo ištaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmens sveikatos sužalojimu padarytos žalos atlyginimo

24Asmeniui dėl sveikatos sužalojimo padarytos žalos nustatymo principinės nuostatos įtvirtintos CK 6.283 straipsnyje. Jame įtvirtinta, kad nuostoliai atlyginami visiškai. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Jeigu iš darbo pajamas gaunantis asmuo sužalojamas, tai taikant CK 6.283 straipsnį negautas pajamas sudaro jo prarastas darbo užmokestis ar jo dalis. Tačiau šios CK 6.283 straipsnio taisyklės yra bendrosios ir ne visais atvejais taikomos, kai sužalojamas asmuo, kuris turi pajamų iš darbo, o jų visų ar dalies netenka dėl sužalojimo, ar turi išlaidų sveikatai atkurti. CK 6.283 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės netaikomos. Tai reiškia, kad netaikomos ir šio straipsnio 1, 2 dalies taisyklės, kai nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Tokiu atveju taikytini specialieji įstatymai, pagal kuriuos nustatoma ir atlyginama apdraustajam asmeniui dėl sveikatos sužalojimo padaryta žala. Apdraustam nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmeniui padaryta žala kaip negautos pajamos apskaičiuojama ir padengiama pagal NADPLSD įstatymą. VSDFV įpareigota vykdyti šio įstatymo reikalavimus ir ji vykdo tokio pobūdžio bei apimties prievolę, atsirandančią įstatymo pagrindu. Pagal NADPLSD įstatymą nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo atlyginamos negautos pajamos (įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Asmens sveikatos sužalojimo atveju žalą (nuostolius) sudaro ne tik negautos pajamos, bet ir išlaidos (CK 6.249, 6.283 straipsniai). Apdraustojo sužalojimo atveju netaikomos CK 6.283 straipsnyje nustatytos žalos apskaičiavimo taisyklės, tačiau taikomos bendrosios CK 6.249 straipsnio žalos atlyginimo nuostatos, pagal kurias atlyginamos ne tik negautos pajamos, bet ir patirtos išlaidos, atsiradusios kaip žalą sukėlęs padarinys. Asmens sužalojimo atveju išlaidas sudaro medikamentų, priežiūros, reabilitacijos, prisitaikymo prie aplinkos ir kitos išlaidos, susijusios su asmens sužalojimu ar jo padarinių pašalinimu. Socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal NADPLSD įstatymą, skirtos atlyginti tik negautas pajamas, bet neužtikrina viso padarytos žalos atlyginimo. Taikant civilinę atsakomybę galioja visiško žalos atlyginimo principas, reiškiantis, kad turi būti atlyginta asmenims padaryta visų rūšių žala. Tai konstatuota ir Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime, kuriame išaiškinta, kad pagal Civiliniame kodekse nustatytą žalos atlyginimo teisinį reguliavimą padarytą žalą turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį; prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-87/2007 2007 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. ir kt. v. UAB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-394/2007). Visiško žalos atlyginimo principo laikomasi asmens sveikatos sužalojimo atveju, taip pat ir dėl apdraustojo nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu sveikatos sužalojimo. Šiai žalos daliai padengti skirta pensinio pobūdžio išmoka, kurios paskirtis yra atlyginti žalą asmeniui (apdraustam nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu), į kurią neįeina negautos pajamos. Pirmiau nurodyta, kad jos atlyginamos išmokomis, mokamomis pagal NADPLSD įstatymą. Dėl to pripažintini teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad sužalojus apdraustą nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmenį žalą sudaro ją atlyginančios socialinio draudimo išmokos pagal NADPLSD įstatymą, kurios atlygina negautas pajamas dėl sužalojimo, ir socialinio draudimo išmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įstatymą bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų (toliau – VSDP) įstatymą kaip pensija dėl neįgalumo, kurios paskirtis atlyginti kitus apdrausto asmens patirtus nuostolius. Taip užtikrinamas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas. Nors sumine išraiška abi išmokos gali viršyti asmens iki sužalojimo gautą darbo užmokestį, savaime šis faktas nėra pagrindas išvadai, kad tai nėra žalos atlyginimas ar kad tai yra asmens praturtėjimas be teisinio pagrindo. Asmens sveikatos sužalojimu padaryta žala atlyginama apskaičiavus nuostolius, bet objektyviai jie nustatomi tik apytikriai, kiekvienu atveju sudėtinga juos tiksliai įrodyti. Išlaidos už sveikatos atkūrimo priemones (vaistus, procedūras, priežiūrą, papildomą maitinimą ar prisitaikymą asmeniui gyventi prie aplinkos su sveikatos pakitimais) pagrindžia asmens dėl sveikatos sužalojimo patirtus nuostolius. Šių turėtų išlaidų kaip nuostolių atlyginimo dydžio, nesant akivaizdaus kompensacinio perviršio, nėra pagrindo pripažinti kaip sužaloto asmens praturtėjimą be teisinio pagrindo. Tai būtų pagrindas kvalifikuoti kaip žalos atlyginimą, pasinaudojant kompensavimo sistema, kuria žala nustatoma kaip nuostoliai, apskaičiuoti draudimo išmokų, skiriamų dėl asmens sveikatos sužalojimo, apskaičiavimo būdu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmens sveikatos sužalojimo atveju žalą sudaro NADPLSD, VSD, VSDP ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos, skirtos padengti sužaloto asmens nuostolius dėl sužalojimo negautas pajamas, susijusias su sužalojimu patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą. Vien tai, kad bendra mokamų socialinio draudimo išmokų suma viršija apdrausto asmens iki sužalojimo gautą darbo užmokestį ar pajamas per se nėra pagrindas išvadai, kad tai neatlygintina žala.

25Nagrinėjamos bylos atveju socialinio draudimo išmokos ir pensija paskirtos dėl apdraustojo sveikatos sužalojimo. Viena išmoka skirta padengti negautas pajamas, kita – kito pobūdžio išlaidas ir nuostolius. Priteisiant tik darbo užmokesčio netekimą neužtikrinamas visiškas žalos atlyginimas, įtvirtintas CK 6.249, 6.251 straipsniuose. Dėl to nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose priteisdami tik darbo pajamų netekimą kompensuojantį žalos atlyginimą netinkamai taikė pirmiau nurodytas materialiosios teisės normas, dėl to yra teisinis pagrindas juos panaikinti (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

26Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, perėmė žalą patyrusio asmens reikalavimo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens draudiko. Šią teisę VSDFV Vilniaus skyrius perėmė nuo to momento, kai išmokėjo draudimo išmokas. Ieškovas turimą teisę įgyvendina pagal CK 6.290 straipsnį į žalą padariusį asmenį ar į kitą asmenį, jeigu įstatymo ar sutarties pagrindu prievolė atlyginti žalą yra perėjusi. Kadangi žalos padaręs asmuo yra draudėjas, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs TPVCAP draudikas pagal TPVCAPD įstatymą ir draudikui yra pareikštas reikalavimas, tai turi būti taikoma TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalies nuostata, kad pretenzijos pareiškiamos TPVCAP draudikui, o jei tokio nėra – žalą padariusiam asmeniui. Draudikas savo prievolę įvykdo mokėdamas draudimo išmoką. TPVCAPD įstatyme nenustatyta, kaip apskaičiuojamas asmeniui padarytos neturtinės žalos dydis. TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nustatyti ribotos draudiko civilinės atsakomybės prievolės draudimo išmokų maksimalūs dydžiai. Įgyvendinant TPVCAPD įstatymo nuostatas Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės. Jose nustatyta, kad negautas pajamas sudaro asmens negautos susijusios su darbu pajamos. Kaip jos yra apskaičiuojamos, TPVCAPD įstatyme ir nurodytame Vyriausybės nutarime nedetalizuojama.

27Sprendžiant dėl socialinio draudimo išmokas nukentėjusiam apdraustam socialiniu draudimu asmeniui sumokėjusio VSDFV Vilniaus skyriaus pareikšto reikalavimo susigrąžinti išmokas iš žalą padariusio asmens draudiko svarbūs du aspektai: atgręžtinio reikalavimo apimtis ir TPVCAPD draudiko prievolės pagrindai ir dydis.

28Dėl atgręžtinio reikalavimo pagrindų ir apimties

29CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala.

30TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje ieškovas apdraustajam dėl jo sveikatos sužalojimo mokėjo socialinio draudimo išmokas – netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir netekto darbingumo pensiją – šias išmokas atitinkančią sumą prašė priteisti iš kalto dėl sveikatos sužalojimo asmens, apdraudusio savo civilinę atsakomybę, draudiko.

31Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį į atlygintinos žalos dydį įskaitomos ne visos socialinio draudimo išmokos, o tik išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais. NADPLSD įstatyme nustatytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais. Pirmiau nurodyta, kad pagal šį įstatymą apdraustajam, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam dalies ar viso darbingumo, iš VSDF biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija (įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

32Pagal CK 6.280 straipsnį atgręžtiniai reikalavimai regreso tvarka pareiškiami skolininkui – žalą padariusiam asmeniui tokio dydžio, kiek sumokėta žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Jei pagal įstatymą žalos atlyginimo dydis ribojamas ar ji nustatoma įstatymų pagrindu, tai priteisiama tiek, kiek sumokėta arba pagal įstatymus nustatyto dydžio – didesnė arba mažesnė, bet ne daugiau negu regredento sumokėta, nes į tiek jis turi reikalavimo teisę. VSDFV teritoriniai skyriai moka draudimo išmokas atlygindami žalą asmenims dėl sveikatos sužalojimo pagal specialiuosius įstatymus (NADPLSD, VSD, VSDP ir kt.). Dėl to regreso reikalavimams taikomos CK 6.280 ir 6.290 straipsnių taisyklės, pagal jas socialinio draudimo išmokos įskaitomos į žalos atlyginimą ir VSDFV įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Jei šio asmens civilinė atsakomybė atsirado, bet ji apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, tai prievolė atlyginti žalą atitinkamo civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančio įstatymo pagrindu pereina draudikui. TPVCAPD įstatymo 18 straipsnio 10 punkte nedetalizuojamas išmokų nustatymas. Draudiko prievolė yra įstatymo pagrindu ir ribota. TPVCAPD įstatyme nustatyta, kad žalos atlyginimas neturi viršyti šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų ribų. Jeigu žalą sudaro apdrausto asmens gautos socialinio draudimo išmokos, tai TPVCAPD asmenis draudžiančio draudiko prievolė atlyginti žalą nustatoma socialinio draudimo išmokų, skirtų žalai atlyginti, apskaičiavimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, kaip tai pirmiau nurodyta. Draudiko prievolės apimtis yra tokia pati kaip ir padengiančios žalą socialinio draudimo įstaigos, neviršijant TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nustatytų žalos atlyginimo ribų.

33Nagrinėjamoje byloje nenustatyta TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nurodytų žalos atlyginimo ribų viršijimo. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendime ir nutartyje nepagrįstai netaikė socialinio draudimo išmokas, skirtas žalai padengti, reglamentuojančių specialiųjų įstatymų, dėl to yra pagrindas pakeisti sprendimą ir nutartį bei visiškai tenkinant ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus atgręžtinį reikalavimą padidinti iki 7684,76 Lt žalos atlyginimo priteisimą iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis) sudaro 22,25 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį pakeisti bei ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (juridinio asmens kodas 191683350) iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą (kodas 302912288) padidinti iki 7684,76 Lt (septynių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt keturių litų 76 ct) žalos atlyginimo priteisimą.

38Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, valstybei 22,25 Lt (dvidešimt du litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

39Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 5. Socialiniu draudimu apdraustasis V. M. nukentėjo 2008 m. liepos 28 d. pakeliui... 6. Ieškovas prašė teismo regreso tvarka priteisti iš atsakovo likusią... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės... 10. Ieškovas mokėjo nukentėjusiajam V. M. netekto darbingumo kompensaciją ir... 11. Ieškovo nukentėjusiajam mokama netekto darbingumo kompensacija ir pensija iš... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 13. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK nustatytu žalos atlyginimo teisiniu... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo panaikinti Vilniaus... 16. Teismai, nuspręsdami VSDFV Vilniaus skyriui priteisti tik dalį atgręžtinio... 17. Dėl to teisės aktuose esant nustatytai tvarkai, kaip apskaičiuoti nelaimingu... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 20. Atsakovo teigimu, asmens negautos pajamos pagal socialinio draudimo teisinius... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmens... 24. Asmeniui dėl sveikatos sužalojimo padarytos žalos nustatymo principinės... 25. Nagrinėjamos bylos atveju socialinio draudimo išmokos ir pensija paskirtos... 26. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas,... 27. Sprendžiant dėl socialinio draudimo išmokas nukentėjusiam apdraustam... 28. Dėl atgręžtinio reikalavimo pagrindų ir apimties ... 29. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi... 30. TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės... 31. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį į atlygintinos žalos dydį įskaitomos ne... 32. Pagal CK 6.280 straipsnį atgręžtiniai reikalavimai regreso tvarka... 33. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nurodytų... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir... 38. Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą,... 39. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...